Europos regionų komiteto nuomonė „Svarbiausiųjų žaliavų veiksmų planas“

(2021/C 175/03)

Pranešėja: Isolde RIES (DE / PES) Saro krašto landtago pirmininko pirmoji pavaduotoja Pamatiniai dokumentai: COM(2020) 474 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Bendrosios pastabos

1.

pabrėžia, kad šiuolaikinės visuomenės ir ekonomikos negali ilgai funkcionuoti be saugaus, konkurencingo ir aplinkos atžvilgiu tvaraus žaliavų tiekimo. Svarbiausiosios žaliavos yra žaliavos, kurių svarba ekonomikai yra itin didelė, tačiau šiuo metu Europos Sąjungoje saugus ir ilgalaikis jų tiekimas iš vietos žaliavų šaltinių neužtikrinamas;

2.

mano, kad ES reikia tvirto pramoninio pagrindo, kuris dėl įsipareigojimo pereiti prie mažiau anglies dioksido išskiriančios ekonomikos ir vis platesnio masto skaitmeninimo yra labai priklausomas nuo tinkamo žaliavų tiekimo ir veiksmingo šių žaliavų naudojimo ir antrinio perdirbimo;

3.

pažymi, kad, remiantis Europos Komisijos atliktu tyrimu (1), strateginėms technologijoms ir sektoriams iki 2030 arba 2050 metų pagal šiuo metu turimą informaciją bus reikalingi kur kas didesni svarbiausiųjų žaliavų kiekiai, pavyzdžiui, ES elektromobilių baterijoms ir energijos kaupimo įtaisams 2030 metais reikėtų iki 18 kartų daugiau ličio ir iki 5 kartų daugiau kobalto nei šiandien, o 2050 metais beveik 60 kartų daugiau ličio ir 15 kartų daugiau kobalto;-

4.

atkreipia dėmesį, kad ES iškasama arba pagaminama mažiau kaip 5 proc. viso pasaulio svarbiausiųjų žaliavų, o ES pramonei tenka apie 20 proc. pasaulyje suvartojamų svarbiausiųjų žaliavų kiekio. ES yra itin priklausoma nuo svarbiausiųjų žaliavų, kurioms tenka pagrindinis vaidmuo ateities technologijose ir kurios, kaip, pavyzdžiui, retieji metalai ir elementai, yra svarbios novatoriškoms techninėms prietaikoms, importo. Todėl jų prireiks gamybos ir pridėtinės vertės kūrimo srityse, kuriose Europos ekonomika nori tapti pagrindine pasauline lydere. Tai susiję, pavyzdžiui, su žaliavų naudojimu Europos žaliajame kurse numatytam perėjimui prie saugios, švarios ir prieinamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos, siekiant švarios ir labiau žiedinės ekonomikos arba efektyviau energiją ir išteklius naudojančio judumo ir statybų sektoriaus;

5.

pažymi, kad visame ES žaliavų sektoriuje yra sukurta apie 350 000 darbo vietų, o nuo galimybių patikimai ir nediskriminuojamai naudotis žaliavomis priklauso daugiau kaip 30 milijonų darbo vietų galutinės grandies perdirbimo pramonės sektoriuose;

6.

pabrėžia, kad, be kita ko, ir COVID-19 krizė parodė, kad Europa svarbiausiųjų žaliavų srityje yra pernelyg priklausoma nuo ES išorės tiekėjų ir kad tiekimo sutrikimai gali neigiamai paveikti pramonės vertės grandines ir kitus sektorius;

Pasekmės pramonei

7.

pabrėžia, kad siekiant patikimai užtikrinti tiekimo saugumą, energetikos sistemos pertvarkymą ir perėjimą prie skaitmeninės ekonomikos reikia svarbiausiųjų žaliavų srityje mažinti pernelyg didelę priklausomybę nuo ES nepriklausančių šalių ir didinti svarbiausiųjų tiekimo grandinių atsparumą;

8.

atkreipia dėmesį į tai, kad pirmiausia svarbiausiosios žaliavos reikalingos ir daugeliui Europos pagrindinių ir perspektyvių pramonės sektorių, pavyzdžiui, automobilių, plieno, oro transporto, IT, sveikatos arba atsinaujinančių išteklių energijos. Žaliavų paklausa kinta ir didėja dėl novatoriškų produktų ir naujų technologijų, pavyzdžiui, elektromobilumo, skaitmeninimo, ketvirtosios pramonės revoliucijos ir energetikos pertvarkos. Žaliavų paklausa visame pasaulyje taip pat didės dėl gyventojų skaičiaus augimo, industrializacijos ir laipsniško transporto ir energetikos sektorių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo;

9.

pabrėžia, kad siekiant išnaudoti plėtros galimybes, skatinti Europos pramonės ir MVĮ konkurencingumą, kurti inovacijas ir išlaikyti pramonės centrus ES labai svarbu sudaryti galimybes sąžiningai ir nediskriminuojamai naudotis žaliavomis bei užtikrinti saugų žaliavų tiekimą ir stabilias bei prognozuojamas žaliavų kainas;

10.

yra įsitikinęs, kad siekiant užtikrinti tvarų svarbiausiųjų žaliavų tiekimą ir sumažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių ir žaliavų importo, būtinas strateginis požiūris; pabrėžia, kad tam reikia kurti įvairias vertės grandines, mažinti priklausomybę nuo žaliavų, stiprinti žiedinę ekonomiką, skatinti alternatyvių gaminių inovacijas ir užtikrinti aplinką tausojančias ir socialiniu požiūriu teisingas vienodas konkurencijos sąlygas pasaulinėje rinkoje;

11.

palankiai vertina tai, kad Europos Komisija pristatė svarbiausiųjų žaliavų veiksmų planą ir pirmąją strateginio prognozavimo ataskaitą, kurioje nurodoma, kad ES priklausomybė nuo svarbiausių žaliavų importo yra strateginis silpnumas;

12.

palaiko veiksmų plane numatytus siekius sukurti atsparias pramonės vertės grandines ES, žiediniu principu grindžiamu išteklių naudojimu, tvariais gaminiais ir inovacijomis mažinti priklausomybę nuo svarbiausiųjų žaliavų, skatinti vidaus žaliavų gavybą ES, diversifikuoti įsigijimą iš trečiųjų šalių ir laikantis PPO nuostatų panaikinti tarptautinės prekybos iškraipymus;

13.

pabrėžia, kad regionų priklausomybės nuo svarbiausiųjų žaliavų mastas yra skirtingas; todėl ragina nustatyti regionų priklausomybę nuo svarbiausiųjų žaliavų ir atitinkamus veiksmus, kurių reikia imtis regionuose tvarioms ir novatoriškoms vertės grandinėms sukurti;

14.

nurodo, kad veiksmų plano įgyvendinimo metu siekiant pritarimo strateginiams su žaliavomis susijusiems ES tikslams ir pramonės projektams svarbus vaidmuo tenka vietos ir regionų valdžios institucijoms;

15.

atsižvelgdamas į galimą ES taksonomijos kriterijų taikymo srities išplėtimą, kad juos būtų galima taikyti dar neįtrauktiems ekonomikos sektoriams, pasisako už tai, kad žaliavų kasybos, gavybos ir perdirbimo kriterijai būtų grindžiami gyvavimo ciklo vertinimu (pagal principą „nuo lopšio iki lopšio“) ir socialiniais bei ekonominiais aspektais. Be to, vertinant įmonę reikėtų atskirti investicijas į esamus gamybos įrenginius ir į naujus įrenginius, siekiant išvengti situacijos, kai tik labai nedaug investicijų yra priskiriamos prie tvarių ir dėl to padidėja būtinos ekonomikos pertvarkos finansavimo sąnaudos;

Pramonės vertės grandinių apsauga ES

16.

ragina vadovaujantis labiau strateginiu požiūriu šalinti spragas ir silpnas vietas esamose žaliavų tiekimo grandinėse. Pavyzdžiui, siekiant išvengti netikėtų gamybos pertrūkių ir tiekimo sutrikimų tikslinga numatyti tinkamą atsargų laikymą sandėliuose. Taip pat reikalingi alternatyvūs įsigijimo šaltiniai pertrūkio ar sutrikimo atveju ir glaudesnis svarbiausiųjų žaliavų rinkos subjektų ir vartojimo sektorių bendradarbiavimas, kurie paskatina investicijas į strateginę plėtrą;

17.

palankiai vertina tai, kad Europos Komisija naujausiame svarbiausiųjų žaliavų sąraše kaip vieną svarbiausių plieno pramonei reikalingų žaliavų vėl patvirtino koksines anglis; atkreipia dėmesį, kad ši žaliava plieno pramonei ir toliau yra būtina, kol plačiu mastu negalima įgyvendinti kitų technologiniu ir ekonominiu požiūriu pagrindžiamų alternatyvų; be to, prašo Europos Komisijos atsižvelgiant į vandenilio technologijų metalurgijos plėtrą įvertinti galimybę į svarbiausiųjų ES žaliavų sąrašą įtraukti karštojo briketavimo geležį (angl. hot briquetted iron, sutr. HBI) ir tiesiogiai redukuojamą geležį (angl. direct reduced iron, sutr. DRI).

18.

palaiko pramonės aljansus, pavyzdžiui, Europos baterijų aljansą, kurio tikslas yra skatinti dideles viešąsias ir privačiąsias investicijas, kuriomis siekiama pagal galimybes patenkinti Europos ličio poreikį; be to, ragina paremti taip pat perspektyvius pagrindinių medžiagų pramonės aljansus;

19.

ypač remia naująjį Europos žaliavų aljansą, siekiantį padidinti ES atsparumą visoje retųjų žemių metalų ir magnetų vertės grandinėje; džiaugiasi, kad šis aljansas yra atviras visiems suinteresuotiems subjektams, kuriems priskiriami ir regionai, ir kad į jo organizuotą įvadinį renginį buvo pakviestas ir Regionų komitetas (2);

20.

teigiamai vertina tai, kad Europos investicijų bankas šiuo metu paskelbė finansiškai remsiantis projektus, skirtus užtikrinti svarbiausiųjų žaliavų, kurios ES reikalingos mažiau anglies dioksido į aplinką išskiriantiems procesams, tiekimą;

21.

ragina imtis veiksmų, kad šie projektai neiškraipytų konkurencijos, būtų tvarūs, juos įgyvendinant būtų efektyviai naudojami ištekliai ir prisidedama prie strateginio ES atsparumo;

Žaliavų antrinis perdirbimas ir pakeitimas

22.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europoje nepakankamai naudojamos jos pačios turimos svarbiausiosios žaliavos ir iki šiol ES valstybėse narėse neskiriama tinkamo dėmesio atliekų apdorojimo, perdirbimo, rafinavimo ir rūšiavimo klausimams;

23.

pažymi, kad mažesnis vartojimas, atliekų prevencija ir antrinis perdirbimas turi būti esminės perėjimo prie efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos dalys; ragina mūsų pertekusioje ir švaisčioje visuomenėje skaidriai ir tinkamai šviesti vartotojus apie tai, kokia yra situacija žaliavų srityje ir apie rinkos sąlygas, taikomas perdirbimo pramonei. Tačiau vartotojams tenka tik antraeilė atsakomybė užtikrinti, kad produktus būtų lengva perdirbti ir kad mažėtų vartojimas. Pagrindinė atsakomybė pirmiausia tenka gamintojams, kuriuos reikia įpareigoti. Gamintojai turi užtikrinti, kad ES pagaminti gaminiai atitiktų tam tikrus reikalavimus. Žinoma, tokie reikalavimai taip pat turi būti taikomi į vidaus rinką importuojamiems gaminiams;

24.

pabrėžia su žaliavų kasyba susijusių taikomųjų ir praktinių tyrimų ir plėtros, taip pat žaliavų naudojimo efektyvumo svarbą;

25.

ragina labiau ir nuosekliai remti kasybos ir apskritai žiedinės ekonomikos srities tyrimus ir plėtrą, įskaitant metalurgiją, kaip vieną iš pagrindinių veiksnių; ragina užtikrinti, kad ateityje kuriant naujas medžiagas jų perdirbimo galimybės visada būtų tarp kriterijų, taikomų joms skirtų mokslinių tyrimų finansavimui;

26.

pabrėžia, kad taip pat reikėtų siekti naudojant tvarias konstrukcijas (ekologinį projektavimą) gerokai pailginti gaminių, kurių gamybai reikalingos svarbiausiosios žaliavos, naudojimo trukmę ir padidinti galimybes juos pataisyti, ir svarbiausiąsias žaliavas pakeisti lengvai prieinamomis medžiagomis, visų pirma tais atvejais, kai technologijų pažanga ir suplanuotas nusidėvėjimas riboja jų naudojimo trukmę; ragina atnaujinti CE ženklo reikalavimus nustatant aukštus perdirbamumo kriterijus produktams, kurių sudėtyje yra svarbiausiųjų žaliavų;

27.

atkreipia dėmesį, kad siekiant šių tikslų galima pasinaudoti Europos regioninės plėtros fondu ir nacionalinėmis tyrimų ir plėtros programomis, pavyzdžiui, atsižvelgiant į tai buvo sukurta strateginė Europos žiedinės ekonomikos mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė (CICERONE, Circular economy platform for European priorities strategic agenda), o Europos kasybos ir metalurgijos regionai įgyvendindami projektą MIREU (Mining and Metallurgy (European) Regions) galėjo toliau plėsti savo tinklus ir daugiau dėmesio skirti žaliavų tiekimo užtikrinimui;

28.

mano, kad vartotojai turėtų būti nuolat informuojami apie išorinį poveikį, kurį dažnai daro pigių žemos kokybės namų ūkio reikmenų pirkimas ir keitimas; palaipsniui grįžtant prie aptarnavimo ir remonto kultūros būtų galima kurti naujas darbo vietas, kurių nebūtų galima perkelti už Sąjungos ribų;

29.

pastebi, kad Europoje „atliekomis“ dažnai pavadinami vertingieji ištekliai ir svarbiausiosios žaliavos; šiuo atžvilgiu pateikia nuorodą į neseniai priimtą Regionų komiteto nuomonę „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas“ (3);

30.

pabrėžia, kad siekiant sumažinti pirminių ir svarbiausiųjų žaliavų vartojimą perdirbtos medžiagos turėtų būti naudojamos kur kas dažniau; prašo Europos Komisijos įvertinti konkurencijos taisykles atitinkančius kriterijus, pagal kuriuos naujiems gaminiams, jei tik galima, turi būti naudojama didelė perdirbamų žaliavų dalis, ir rekomenduoja į šiuos kriterijus atsižvelgti vertinant pagrindines gaminių vertės grandines (4);

31.

ragina įvertinti svarbiausiųjų žaliavų gavybos iš urbanistinių atliekų galimybes, atsižvelgiant į jų panaudojimą ir komercinį naudingumą, ir tokią gavybą padidinti, jei tai yra techniniu ir ekonominiu požiūriu pagrįsta. Visų pirma neperdirbamos žaliavos, kurių reikia atsinaujinančių išteklių energijai arba novatoriškų technologijų taikymo atvejams, pavyzdžiui, retųjų žemių metalai, galis arba indis, arba perdirbama tik nedidelė tokių žaliavų dalis, nes antrinis perdirbimas iki šiol techniniu ir ekonominiu požiūriu yra palyginti brangus. Be to, reikia pabrėžti, kaip svarbu skatinti energijos iš atliekų naudojimą regeneruojant metalus ir druskas tais atvejais, kai atliekos dėl tam tikrų priežasčių (pavyzdžiui, dėl nešvarumų, medžiagų nusidėvėjimo ar sudėtingo sudėtinių medžiagų atskyrimo) negali būti perdirbamos. Todėl Europos Sąjunga, valstybės narės, regionai ir jų viešieji tyrimų institutai ir įmonės raginami vykdyti daugiau tyrimų šioje srityje ir sudaryti sąlygas pasinaudoti jų rezultatais, kad vertingų žaliavų nereikėtų išvežti į sąvartynus kaip atliekų;

32.

pastebi, kad eksportuojami dideli atliekų ir metalo laužo kiekiai, nors ES juos galbūt būtų galima perdirbti kaip antrines žaliavas; todėl ragina gerokai sustiprinti perdirbimo pajėgumus ES, ypač atsižvelgiant į iš dalies pražūtingą žalą aplinkai sukeliantį atliekų ir metalo laužo eksportą į besivystančias ar besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis, kurių perdirbimo pajėgumai yra nepakankami;

33.

atkreipia dėmesį, kad šiuo metu nerenkami statistiniai duomenys, kiek žaliavų yra išvežta į sąvartynus kaip mineralinės atliekos. Todėl Europos Komisija yra raginama padedant valstybėms narėms, regionams ir savivaldybėms įvertinti ir sudaryti saugomų medžiagų kiekio žemėlapį;

34.

pabrėžia, kad pereinant prie žiedinės ekonomikos svarbus vaidmuo tenka gamintojams. pabrėžia, kad pereinant prie žiedinės ekonomikos svarbus vaidmuo tenka gamintojams. Jie turi kurti novatoriškus gaminius, kuriuos sudarančias medžiagas būtų galima rūšiuoti, siekiant tausoti aplinką ir naudoti kuo mažiau iškastinių pirminių žaliavų. Gamintojai taip pat turėtų peržiūrėti esamus verslo modelius siekdami įvertinti, ar galima sumažinti išteklių sunaudojimą; atkreipia dėmesį, kad kartu ir valstybei tenka pirminė pareiga, pavyzdžiui, susijusi su tinkamų bendrųjų sąlygų sukūrimu ir atitinkamų teisinių nuostatų priėmimu, taip pat ekonominių paskatų numatymu;

Tvaraus žaliavų gavybos ir perdirbimo skatinimas ES

35.

pabrėžia, kad ES, jei tik galima, ilguoju laikotarpiu žaliavomis turi apsirūpinti ir iš savo pačios šaltinių, taip pat ji turi parengti į ateitį orientuotas plėtros strategijas, numatančias ir naujų gebėjimų, kurių ES reikia svarbiausiųjų žaliavų įsisavinimui ir perdirbimui, stiprinimą ir tvaraus finansavimo modelio, pagal kurį dabartinės kasybos operacijos būtų paverčiamos svarbiausių žaliavų išgavimu, kūrimą;

36.

pažymi, kad laikantis patikrintų ir aukštų aplinkosaugos ir darbuotojų apsaugos standartų ES turi būti didinamos vietos kasybos apimtys; atkreipia dėmesį, kad į atitinkamus gerosios praktikos pavyzdžius jau atsižvelgiama vykdant ES projektus, tačiau, apskritai paėmus, tai dar nepadėjo žymiai padidinti žaliavų gavybai ir perdirbimui skatinti skirtų investicinių projektų skaičiaus. Ekonomikos aprūpinimas svarbiausiosiomis žaliavomis iš savo šaltinių apima ne tik ankstesnės ir esamos kasybos užtikrinimą, bet ir naują kasybą;

37.

apgailestauja, kad vis dar trūksta žymiai didesnio mokslinių tyrimų ir plėtros rezultatų taikymo komercinėje praktikoje žaliavų gavybai ir perdirbimui ir kad naujoji aukštųjų technologijų žaliavų kasyba ES turi būti grindžiama novatoriškų mažo poveikio kasybos MTTP projektų rezultatais; todėl palankiai vertina tai, kad nuo 2021 m. pagal programą „Europos horizontas“ Komisija toliau ketina mažinti poveikį aplinkai ir ragina ypatingą dėmesį skirti vandentvarkos ir laukinės gamtos atkūrimo sritims;

38.

pabrėžia, kad be aplinkos ir darbo saugos standartų, išduodant gavybos leidimus taip pat turi būti numatyti sprendimai, kaip kompensuoti prarastą aplinkos ir rekreacinę vertę, kad kasybos regionai galėtų būti toliau naudojami rekreaciniais ar kitais vietos gyventojams svarbiais tikslais kasybos metu ir jai pasibaigus;

39.

akcentuoja, kad regionams dėl atitinkamos jų ekspertinės kompetencijos tenka pagrindinis vaidmuo; atkreipia dėmesį į tai, kad ES baterijų žaliavų išteklių aptinkama daugelyje anglies (tačiau ir kituose) regionuose ir daugelyje kasybos atliekų gausu svarbiausiųjų žaliavų; todėl ragina išnagrinėti galimybes uždarytose arba naujose anglies ir atvirojo tipo kasyklose, kuriose randama svarbiausiųjų žaliavų, vykdyti svarbiausiųjų žaliavų kasybą; atkreipia dėmesį į tai, kad šias žaliavas kasant buvusiuose ir dabartiniuose kasybos regionuose būtų galima sukurti naujų darbo vietų;

40.

pabrėžia, kad buvusiuose ir dabartiniuose ES kasybos regionuose yra sukaupta didelė dalykinė praktinė patirtis; patirtis ir žinios turėtų būti perduoti naujoms darbuotojų kartoms, o specialistų kvalifikacija stiprinama įgyvendinant specialias mokymo ir kvalifikacijos kėlimo priemones;

41.

pažymi, kad žaliavų telkinių žvalgymas ir naujų anglies ir atvirojo tipo kasyklų atidarymas gali sumažinti ES priklausomybę nuo trečiųjų šalių, tačiau tam reikalingi žvalgymo ir kasimo darbai ES dažnai konkuruoja su kitomis žemės ploto panaudojimo galimybėmis ir dėl to jiems yra taikomi regioninio planavimo apribojimai; todėl pasisako už tai, kad naudojimo konfliktai užtikrinant žaliavų tiekimą būtų sprendžiami kiek įmanoma labiau bendradarbiaujant;

42.

pastebi, kad daugelyje ES šalių didėja visuomenės pasipriešinimas kasybos projektams ir kad pramonės pastangos gerinti savo ekologinį pėdsaką iki šiol dar nėra pakankamai pripažintos. Todėl Europos Sąjunga, valstybės narės, regionai ir savivaldybės raginami skaidriai ir aktyviai informuoti apie vėl atidarytų ir naujų anglies ir atvirojo tipo kasyklų pranašumus ir trūkumus, pasirūpinti visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu, o kartu ir pilietinės visuomenės pritarimu ir supratimu;

43.

atkreipia dėmesį, kad pakartotinis ir naujų anglies ir atvirojo tipo kasyklų atidarymas, iš dalies dėl ES taikomų aukštų aplinkosaugos ir saugos standartų, yra susijęs su didelėmis investicijų ir veiklos išlaidomis, o tai pasauliniu mastu yra ekonominis trūkumas Europos kasybos regionams; todėl prašo Europos Sąjungos ir valstybių narių išanalizuoti, ar atsižvelgiant į valstybės pagalbos taisykles arba Europos lėšomis galima finansiškai remti tokius projektus ir kokia apimtimi tai galėtų būti daroma;

44.

pabrėžia, kad Teisingos pertvarkos fondas turi padėti sušvelninti socialinius ir ekonominius padarinius siekiant neutralaus poveikio klimatui tikslo daug anglies naudojančiuose ir daug anglies dioksido išskiriančiuose regionuose, o ekonomiką regionuose diversifikuoti taip pat investuojant ir į žiedinę ekonomiką; fondo „InvestEU“ tvarios infrastruktūros politikos linija taip pat galėtų būti naudinga regioninei svarbiausiųjų žaliavų plėtrai;

45.

pasisako už tai, kad ES būtų stiprinami ir taikomi atitinkami specialieji įgūdžiai, kad būtų galima apdoroti arba išgryninti tam tikras svarbiausiąsias žaliavas, pavyzdžiui, litį; ragina Europos Sąjungą, valstybes nares, taip pat regionų ir vietos valdžios institucijas aktyviai dirbti formuojant ir stiprinant atitinkamus gebėjimus;

46.

ragina užtikrinti geresnį susijusių suinteresuotųjų subjektų koordinavimą žvalgymo, kasimo, paskirstymo, perdirbimo, antrinio naudojimo ir antrinio perdirbimo srityse; svarbus vaidmuo šiomis aplinkybėmis tenka regionų ir vietos valdžios institucijoms;

47.

pabrėžia, kad valstybių narių ir regionų ir vietos valdžios institucijų žaliavų strategijos ir žaliavų planai gali būti labai naudingi užtikrinant vietinių žaliavų apsaugą;

48.

pripažįsta, kad norint įdiegti naują, novatorišką, priimtiną, saugią ir aplinkai nekenksmingą svarbiausiųjų žaliavų kasybą ES reikia teisiniu tikrumu pagrįstų leidimų ir ragina užtikrinti, kad atsakingos nacionalinės, regionų ir savivaldybių įstaigos ir subjektai būtų tinkamai sukurti, organizuoti ir aprūpinti atsižvelgiant į didėjančią jų kompetencijos ir vaidmens svarbą, kad skaidrios, efektyvios ir suderintos administracinės procedūros sudarytų sąlygas kasybai ES teritorijoje;

Regioninis bendradarbiavimas

49.

mano, kad svarbu skatinti nacionalines ir regionines žaliavų asociacijas, kurios ES atstovauja į tvarumą orientuotam kasybos sektoriui ir vienija pramonę, kalnakasybos administraciją, geologines tarnybas, pirmines ir paskesnes paslaugų teikimo įmones, sistemų ir įrangos gamintojus, žaliavų gamybos ir paruošimo srities įmones, taip pat transportavimo įmones bei socialinius partnerius ir kuriose taip pat taikomos naujos kasybos technologijos;

50.

pabrėžia vietinio, regioninio, nacionalinio ir europinio lygmens sąveikos svarbą siekiant pašalinti vietines kliūtis ir patenkinti būtinuosius investicijų poreikius;

51.

ragina stiprinti nuo svarbiausiųjų žaliavų itin priklausomų Europos regionų tinklą, taip siekiant rasti bendrus sprendimus ir užtikrinti aktyvų regionų vaidmenį Europos žaliavų aljanse;

Žaliavų įsigijimas iš trečiųjų valstybių

52.

pažymi, kad nepaisant visų pastangų ES ir toliau bus labai priklausoma nuo svarbiausiųjų žaliavų, įvežamų iš trečiųjų valstybių; atkreipia dėmesį, kad šiuo metu dėl svarbiausiųjų žaliavų aktyviai konkuruoja daugybė valstybių;

53.

pabrėžia, kad žaliavų prekybos srityje nustatomi didesni prekybos apribojimai ir konkurencijos iškraipymai; ragina Europos Komisiją nuolat stebėti eksporto ir importo apribojimus ir aptarti juos regioniniu, dvišaliu ir daugiašaliu lygmenimis; mano, kad užsienio prekybą iškraipančios priemonės, susijusios su žaliavomis, o ypač su svarbiausiomis žaliavomis, turi būti išsamiai tikrinamos ir, esant reikalui, pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) reikalavimus turi būti imamasi tolesnių teisinių veiksmų;

54.

laikosi nuomonės, kad ES labai svarbi diplomatijos priemonėmis grindžiama žaliavų politika, ir ne tik pramonės ir energetikos politikos bei tarptautinės prekybos požiūriu, bet ir kaip visuotinai aktualus klausimas, susijęs su įvairiomis vidaus, užsienio ir saugumo politikos sritimis;

55.

pastebi, kad ekonominiam ir finansiniam ES atsparumui sustiprinti būtų naudinga, jei svarbiausiomis žaliavomis būtų prekiaujama Europos valiuta, nes taip būtų sumažintas kainų svyravimas ir ES importuotojų ir eksportuotojų iš trečiųjų šalių priklausomybė nuo finansavimo JAV doleriais rinkų; ragina Europos Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad būtų prekiaujama Europos valiuta;

56.

ragina ES plėtoti daugiau strateginių partnerysčių su daug žaliavų turinčiomis trečiosiomis valstybėmis; palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą prieš pradedant bandomuosius partnerystės projektus 2021 metais dėl prioritetų tartis su valstybėmis narėmis ir pramonės sektoriumi, taip pat ir atitinkamose šalyse, nes jie turi vietinės dalykinės patirties ir valstybių narių atstovybių tinklą;

57.

pabrėžia, kad glaudesnis bendradarbiavimas su strateginiais partneriais turi būti siejamas su atsakingu tiekimu. Didelė pasiūlymų koncentracija šalyse, kuriose socialiniai ir ekologiniai standartai žemesni, kelia ne tik riziką tiekimo saugumui, bet gilina ir socialines bei ekologines problemas. Todėl pirmiausia reikia siekti tarptautinio susitarimo PPO lygmeniu, kurio tikslas yra didelis skaidrumas ir nuolatinis tiekimo ir prekybos grandinių atsekamumas kalbant apie kasybai trečiosiose valstybėse taikytinus socialinius ir ekologinius standartus. Netrukus po to reikėtų apsvarstyti sisteminį šių standartų tobulinimą, kaip tai yra numatyta jau sudarytose ES laisvosios prekybos sutartyse; palankiai vertina 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Konflikto zonų naudingųjų iškasenų reglamentą ir ragina Komisiją artimiausiu metu pateikti suderintą pasiūlymą dėl išsamaus patikrinimo tiekimo grandinėse;

58.

pažymi, kad pavienėms įmonėms itin sunku įsigyti žaliavų labai konsoliduotose tiekimo rinkose ir konkuruojant su didelės paklausos rinkomis (ypač Kinija); ragina tikslingai remti įmonių aljansus, pavyzdžiui, pirkimo susivienijimus.

---

(1)  Critical Raw Materials for Strategic Technologies and Sectors in the EU – A Foresight Study: https://ec.europa.eu/docsroom/documents/42881.

(2)  Europos žaliavų aljanso interneto svetainė: https://erma.eu/about-us/join-erma/.

(3)  Europos regionų komiteto nuomonė „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas“ (OL C 440, 2020 12 18, p. 107).

(4)  Europos regionų komiteto nuomonė „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas“ (OL C 440, 2020 12 18, p. 107).