52020IR4163

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52020IR4163 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52020IR4163

Europos regionų komiteto nuomonė. Naujai traktuojama Atlanto vandenyno strategija. Persvarstytas Atlanto vandenyno veiksmų planas. Atnaujintas veiksmų planas, kuriuo siekiama Atlanto vandenyno Europos Sąjungos regione kurti darnią, atsparią ir konkurencingą mėlynąją ekonomiką

COR 2020/04163

OL C 175, 2021 5 7, p. 1–5 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

2021 5 7

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 175/1

Europos regionų komiteto nuomonė. Naujai traktuojama Atlanto vandenyno strategija. Persvarstytas Atlanto vandenyno veiksmų planas

Atnaujintas veiksmų planas, kuriuo siekiama Atlanto vandenyno Europos Sąjungos regione kurti darnią, atsparią ir konkurencingą mėlynąją ekonomiką

(2021/C 175/01)

Pranešėja:

Paula FERNÁNDEZ VIAÑA (ES/RENEW), Kantabrijos vyriausybės kabineto ministrė, atsakinga už vidaus reikalus, teisingumą ir išorės veiksmus

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Atlanto vandenyno veiksmų plano veiklos sritys ir tikslai

atkreipia dėmesį į tai, kad Atlanto vandenyno regionai susiduria su dvejopa ekonomikos krize. Be COVID-19 pandemijos sukeltos krizės, teks patirti dar iki šiol kiekybiškai neįvertintus „Brexit’o“ padarinius žuvininkystei, turizmui, prekybai ir transportui. Matome, kad drastiškai sumažėjęs judumas daro ypatingą poveikį infrastruktūrai, jūrų transporto jungtims, logistikos grandinėms ir turizmo veiklai;

todėl ragina imtis poveikio švelninimo priemonių, specialiai skirtų Atlanto vandenyno pakrančių ir jūrų regionams, ir atsižvelgti į derybų dėl „Brexit’o“ rezultatus ir galimą jų poveikį Atlanto vandenyno jūrų strategijos ateičiai ir jos veiksmų planui. Šiuo požiūriu reiškia susirūpinimą dėl galimų Jungtinės Karalystės išstojimo pasekmių bendrai žuvininkystės politikai (BŽP);

pabrėžia svarbų Atlanto vandenyno vaidmenį švelninant ir valdant klimato kaitą ir poreikį geriau stebėti, tirti ir suprasti vandenyno ekosistemos veikimą, taip pat bendradarbiauti mokslinių tyrimų srityje;

atkreipia dėmesį į kompleksinį keturių veiklos sričių tikslų ir veiksmų pobūdį, o jų įgyvendinimas priklausys nuo gero įvairių Komisijos departamentų, nacionalinių valdymo institucijų ir projektų koordinatorių bendradarbiavimo. Tačiau įspėja, kad nors dabartinės veiklos sritys yra tinkamos, jas reikėtų apibrėžti iš naujo, nes jos nepakankamai atspindi Europos sektorių politikos peržiūrą, ir kad būtina šią politiką tinkamai suderinti su Atlanto strategija;

apgailestauja, kad į Atlanto vandenyno veiksmų planą neįtrauktos labai svarbios mėlynosios ekonomikos veiklos sritys: statybų, laivybos ir jūrų transporto pramonė, sportinė laivyba, su ja susijusios paslaugos, pagalbinė pramonė, su jūrų aplinka susijęs tvarus turizmas, įskaitant vandens sportą, kruizinių kelionių turizmą ir keltų veiklą, ir kad šiame plane nei žuvininkystei, nei belaivei žvejybai, nei akvakultūrai neskiriamas deramas dėmesys;

todėl ragina įtraukti šiuos sektorius į plano veiklos sritis, nes jūrinės kilmės maisto produktų tiekimas yra vienas iš Europos žaliojo kurso prioritetų. Taip pat reikėtų įtraukti jūrų ekosistemų plėtrą ir jų didesnį anglies dioksido saugojimo potencialą;

kalbant apie I ir III veiklos sritis, susijusias su galimais mėlynosios ekonomikos veiklos sektoriais (uostai ir atsinaujinantieji energijos ištekliai), mano, kad į planą įtraukus tik šias sritis, apribojama pačio plano aprėptis, nes nesudaroma galimybė įtraukti kitas esamus ir besiformuojančius veiklos sektorius, kurie ypač svarbūs Atlanto vandenyno regionams;

todėl siūlo šias dvi veiklos sritis sujungti į vieną, kuri galėtų būti pavadinta „Mėlynosios ekonomikos veiklos sritys – tvaraus pakrančių regionų vystymosi veiksnys“, ir nustatyti penkis tikslus: uostus paversti mėlynosios ekonomikos regioninės ekosistemos katalizatoriais; uostus paversti inovacijų centrais, plėtojančiais naujus technologinius sprendimus; stiprinti brandžius sektorius (žvejybos, jūrų transporto ir logistikos ir kt.) ir juos derinti su darnaus vystymosi tikslais; remti su mėlynuoju augimu susijusius besiformuojančius veiklos sektorius, visų pirma atsinaujinančiuosius jūros energijos išteklius; skaitmeninti mėlynosios ekonomikos veiklą;

primena, kad susisiekimas tarp uostų ir jiems priklausančių baseinų yra svarbus klausimas, ir palankiai vertina tai, kad į planą įtraukta Atlanto vandenyno uostams skirta veiklos sritis. Būtina pašalinti geležinkelių transporto ir jungiamųjų kelių („paskutinio kilometro“ jungtys) kliūtis, atsiradusias dėl su pajėgumais susijusių problemų ar dėl tarpinio perkrovimo. Palankiai vertina tai, kad nurodomas uostų kaip prekybos ir verslo Atlanto vandenyno regione katalizatoriaus vaidmuo, tačiau apgailestauja, kad nepabrėžiama jų akivaizdi svarba kuriant gerovę ir darbo vietas savo veiklos teritorijose;

10.

pritaria tam, kad būtų išplėsti Atlanto vandenyno jūrų greitkeliai, sudarant sąlygas naujoms TEN-T visuotinio tinklo uostų jungtims, ir pasisako už tai, kad Europos uostų apskritai ir konkrečiai Atlanto vandenyno uostų įtraukimo į TEN-T kriterijai būtų grindžiami jų strategine svarba ES ir jos teritorijoms. Šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į strateginę jūrų greitkelių vertę užtikrinant jungtis tarp Airijos ir žemyno po „Brexit’o“;

11.

ragina į šį tinklą įtraukti Atlanto vandenyno uostus, kurie yra strategiškai svarbūs formuojant Europos transporto sistemą, tačiau šiuo metu nėra įtraukti į TEN-T pagrindinį tinklą. Taip pat prašo skirti finansavimą priemonėms, kuriomis sudaromos sąlygos plėtoti jūrų greitkelius ir gerinti trumpųjų nuotolių laivybos paslaugas, kaip tvarias ir įtraukias šiame regione teikiamas transporto paslaugas. Šios investicijos turėtų būti vykdomos tiek uostuose, tiek sausumoje, be kita ko, „paskutinio kilometro“ jungiamuosiuose keliuose ir visų pirma modernizuojant ir gerinant geležinkelio linijas, kurios yra būtinos tvariam transporto tinklui sukurti ir periferinių teritorijų sanglaudai užtikrinti;

12.

pritaria Atlanto geležinkelių magistralės ir geležinkelių ir uostų jungčių, taip pat esminių „paskutinio kilometro“ jungiamųjų kelių tarp esamos infrastruktūros ir tarp TEN-T koridorių ir kitų Atlanto vandenyno regiono maršrutų plėtrai;

13.

palankiai vertina tai, kad į vieną iš Atlanto veiksmų plano veiklos sričių įtraukti atsinaujinantieji jūros energijos ištekliai, nes Atlanto regionas turi didžiulį potencialą ir didelę patirtį; kita vertus, apgailestauja, kad, nors įvairių formų jūrų atsinaujinančiosios energijos vystymas yra vienas iš Atlanto vandenyno regionų prioritetų, dabartinės krizės sąlygomis pagrindinės investicijos į jų plėtrą buvo sustabdytos;

14.

mano, kad Atlanto strategija turėtų būti remiami jūrų atsinaujinančiosios energijos projektai plačiąja prasme, įskaitant konkurencingos vertės grandinės skatinimą ir naujų besiformuojančių technologijų, kurios prisideda prie būsimų gamybos sistemų planavimo ir koordinavimo, demonstravimą ir patvirtinimą;

15.

Atlanto vandenyno regione atliekami įvairūs tyrimai, susiję su bangų, srovių ir vėjo naudojimu, todėl siūlo juos įtraukti į galimų išteklių planus ir prašo III veiklos srityje atsižvelgti į atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos iš jūros šaltinių suderinamumą su jau vykdoma veikla, pavyzdžiui, žvejyba, belaivė žvejyba ir akvakultūra; taip pat reikėtų atsižvelgti į jūrų ekosistemas ir biologinę įvairovę;

16.

kritikuoja tai, kad nė į vieną veiklos sritį neįtrauktas turizmas ir kultūros paveldas, kurie yra neatsiejami nuo Europos Atlanto vandenyno regiono tapatumo ir nuo Europos žemyno prekės ženklo kūrimo;

Mėlynojo augimo Europos Sąjungoje skatinimo įgūdžiai ir finansavimo programos

17.

mano, kad turėtų būti parengta speciali Atlanto strategijai skirta ekonominė ir biudžetinė priemonė, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ją įgyvendinti ir plėtoti su ja susijusius veiksmus patrauklesniu būdu. Atlanto strategijos ir Atlanto veiksmų plano tikslų integravimas į daugiametę finansinę programą (DFP) yra ypač svarbus atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės sprendimą išstoti iš Europos Sąjungos;

18.

pakartoja, kad sanglaudos politika, vykdoma pasinaudojant ERPF ir ESF, buvo svarbiausia ES investavimo priemonė per pastarąjį programavimo laikotarpį. Norint ateityje sėkmingai įgyvendinti Atlanto strategijos projektus, bus labai svarbu visapusiškai pasinaudoti sanglaudos politika ir EJRŽAF bei EŽŪFKP teikiamomis finansavimo galimybėmis. ESI fondų supaprastinimas leis padidinti vietos projektų finansavimo galimybes;

19.

primena, kad Atlanto veiksmų plano tvarkaraštis parengtas taip, kad ES valstybių narių ir pakrančių regionų vadovaujančiosios institucijos galėtų į jį atsižvelgti rengdamos 2021–2027 m. partnerystės susitarimus ir programas, ir kad daugelis veiksmų, įtrauktų į šias su veiksmų planu susijusias programas, padės siekti ES klimato tikslų. Todėl atkreipia dėmesį į jau esamus vėlavimus dėl COVID-19 pandemijos ir pabrėžia, kad 2021–2027 m. programavimo laikotarpio pradžioje reikia užtikrinti, kad Europos struktūriniai ir investicijų fondai ir nacionalinės veiksmų programos būtų prieinami ir veiktų;

20.

pabrėžia, kad Atlanto veiksmų plano įgyvendinimas labai priklausys nuo investicijų, kurios bus vykdomos viešosiomis ir privačiomis lėšomis. Be to, pavyzdiniai pagal Atlanto strategiją rengiami projektai turėtų būti geriau suderinti su ES programomis;

21.

atsižvelgdamas į didėjantį finansinių priemonių skaičių, ragina Europos Komisiją, galbūt bendradarbiaujant Europos regionų komitetu, organizuoti vietos ir regionų valdžios institucijoms skirtas informacines kampanijas apie geriausią patirtį, susijusią su prieiga prie šių finansinių priemonių ir galimybėmis jomis pasinaudoti;

Mėlynoji ekonomika ir duomenų svarba jos metodinei plėtrai vietos ir regionų lygmeniu

22.

pažymi, kad mėlynosios ekonomikos poveikis regionų ir vietos lygmeniu dar nėra visapusiškai įvertintas, nes tam dar reikia sukurti patikimais duomenimis grindžiamą rodiklių sistemą, kad būtų galima išmatuoti tikslų veiklos, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso nuo jūros, poveikį;

23.

pabrėžia, kad mėlynosios ekonomikos srityje, be pirmiau minėtos veiklos, sukaupta daug patirties kitose veiklos srityse, kaip antai, laivų statyba ir laivyba, jūrų energijos gamybos struktūrų arba biologinių komponentų panaudojant jūrų gamtinius elementus kūrimas;

24.

rekomenduoja patvirtinti regionines pažangiosios specializacijos strategijas, skirtas mėlynosios ekonomikos metodinei plėtrai vietos ir regionų lygmeniu, atsižvelgiant į esamų išteklių įvairovę ir didelį kiekį ir siekiant padėti nustatyti tinkamiausius veiksmus;

25.

siūlosi sudaryti mėlynosios ekonomikos veiklos kiekviename savo regione ir teritorijoje aprašą ir taip sukurti tikrą mėlynosios ekonomikos plėtros Europos Sąjungoje žemėlapį. Siekiant nustatyti gerąją patirtį šioje srityje, kiekvieno regiono konkretūs suinteresuotieji subjektai turėtų reguliariai jį atnaujinti prižiūrint NAT komisijai;

Daugiapakopis valdymas Atlanto vandenyno regione

26.

remia naują valdymo struktūrą ir stebėsenos sistemą ir siūlo kiekvieno tikslo atveju nustatyti veiksmų planą ar gaires siekiant suteikti daugiau konkretumo numatytiems veiksmams;

27.

mano, kad plėtojant Atlanto strategiją tikslinga pripažinti LEADER metodo svarbą ir jo taikymui skiriamą paramą, visų pirma įgyvendinti bendruomenės inicijuotas vietos plėtros strategijas dalyvaujant žuvininkystės vietos veiklos grupėms, kurios yra konkreti priemonė, susijusi su pakrantėmis ir jos ekonominiais bei socialiniais subjektais, ir kurios turi sukauptos patirties ir žinių;

28.

tvirtai remia veiksmingą daugiapakopį valdymą, kuriuo atsižvelgiama į kiekvienos valstybės narės institucinę sistemą, ir mano, kad atnaujinta jūrų strategija turėtų sudaryti sąlygas regionams aktyviai dalyvauti Atlanto vandenyno valdyme;

29.

primygtinai tvirtina, kad reikia suderinti įvairių ES procesų ir politikos sričių darbotvarkes ir tikslus, nes dažnai tai, kas nebelaikoma prioritetu darbotvarkėje, kuri baigiasi tam tikrą dieną, tampa kito proceso darbotvarkės prioritetu, kurios pabaigos terminas yra kitas. Ši valdymo problema rodo, kad struktūra yra fragmentiška ir kad trūksta tinkamo koordinavimo bei teisingos ir naujausios informacijos;

Bendradarbiavimas Atlanto vandenyno regione

30.

pabrėžia, kad Europos Komisijos pasiūlytų keturių Atlanto veiksmų plano veiklos sričių tikslų ir veiksmų – nepaisant to, kad jie yra nepakankami – įgyvendinimas turės teigiamą poveikį ir bus naudingas ne Atlanto regionams, ir primygtinai rekomenduoja vykdyti platesnį bendradarbiavimą su šiais regionais;

31.

ragina stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą už jūrų sienų ir teritorijų ribų parengiant supaprastintus kvietimus teikti pasiūlymus dėl tarpvalstybinių projektų ir stiprinti INTERREG programas ir kitas biudžetines priemones;

32.

primena, kad teritorinio bendradarbiavimo programos, kuriose dalyvauja Atlanto vandenyno regionai, buvo naudingos ir išmaniai prisidės prie naujojo veiksmų plano tikslų įgyvendinimo, ir pabrėžia, kad galima tikėtis didesnio poveikio, jei būtų paskelbtas specialus kvietimas dėl paramos tarpvalstybiniams projektams pagal konkrečią Atlanto vandenyno strategijos biudžeto sistemą, nustačius konkrečius ir su veiksmų planu derančius tikslus ir aiškius lengvai valdomus vertinimo rodiklius;

33.

pabrėžia, kad siekiant geresnio bendradarbiavimo reikia, viena vertus, gerinti žinias apie „kitus“, todėl šiuo tikslu būtų naudinga sudaryti suinteresuotųjų subjektų, problemų ir galimybių sąrašus ir supažindinti su jais kiekvienos šalies ir (arba) regiono subjektus; antra vertus, reikia kiekvienam mėlynosios ekonomikos sektoriui nustatyti veiksmų ir technologines gaires atsižvelgiant į konkrečią atskirų regionų specializaciją, kartu skatinti tarpusavio bendradarbiavimą ir pateikti bendrą pasiūlymą, kad nereikėtų konkuruoti;

34.

mano, kad norint plėtoti ir sustiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, būtina sukurti palankias sąlygas sinergijai ir darbui tarpdisciplininėse ir daugiakultūrėse grupėse suderinant interesus ir darbotvarkes, mokslinius prioritetus, valdymo ir valdysenos priemones, skatinant sąžiningą įvairių regionų žmonių grupių bendradarbiavimą, sukuriant paprastus ir tęstinius finansavimo mechanizmus, kad būtų galima imtis veiksmų laikantis realistinių terminų ir skatinti platų visuomenės dalyvavimą, kad jie būtų sėkmingai įgyvendinti;

35.

atkreipia dėmesį, kad dėl daugybės lygiagrečių, tačiau nesusijusių programų kyla painiava ir gali būti neveiksmingai naudojamos viešosios lėšos. Reikia suderinti viešąjį mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą siekiant kuo didesnės investicijų darnos ir poveikio bei optimaliai išnaudoti mokslo darbuotojų turimą laiką; ragina sujungti regionines, nacionalines ir Europos lygmens priemones ir paramą, kad poveikis būtų daug didesnis nei įgyvendinant įvairias nesusietas programas, ir taip veiksmingai prisidėti prie našios Europos mokslinių tyrimų erdvės mėlynosios ekonomikos srityje;

36.

mano, kad bendradarbiaujant neturėtų būti apsiribojama jūrų ir uostų klausimais, reikėtų atsižvelgti į jūros ir sausumos sąveiką ir skirti dėmesio klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos (žiedinė ekonomika, tvarus judumas, jūrų ekosistemos ir t. t.);

37.

pabrėžia bendradarbiavimo, grindžiamo atitinkamomis Atlanto vandenyno regionų pažangiosios specializacijos strategijomis (S3) ir pavyzdinių projektų Atlanto pažangiosios jūrų specializacijos vietovėse plėtojimo svarbą;

38.

norėtų pabrėžti, kad ekonomikos gaivinimo po COVID-19 ir įvykusio „Brexit’o“ kontekste bendradarbiavimas Atlanto vandenyno regione tampa dar svarbesnis dėl numatomo socialinės ir ekonominės padėties pablogėjimo ir jo poveikio darbo vietoms ir mėlynajam augimui, taip pat dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos padarinių ir „Brexit’o“ poveikio prisitaikymo fondui;

39.

šiomis aplinkybėmis norėtų žvelgti į ateitį ir pandemijos ir „Brexit’o“ sukeltus sutrikimus vertinti kaip galimybes, jei mūsų pagrindiniai sektoriai atnaujins savo technologinius pajėgumus. Todėl Komitetas palankiai vertina naujas priemones, kurios gali paskatinti naujas Europos vertės grandines, grindžiamas regioninių pažangiosios specializacijos strategijų prioritetais;

40.

mano, kad, atsižvelgiant į Tarybos išvadas dėl ES makroregioninių strategijų įgyvendinimo, atėjo laikas sukurti ir plėtoti Atlanto vandenyno baseino makroregioninę strategiją numatant konkretų biudžetą ir įgyvendinimo sistemą, atitinkančius tikrąją šio regiono padėtį ir potencialą;

41.

mano, kad Atlanto makroregiono sukūrimas – tai būdas stiprinti bendradarbiavimą, spręsti jūrų problemas ir įveikti teritorinius iššūkius, gerinti regionų ir valstybių narių veiksmų koordinavimą ir racionalizuoti finansavimo panaudojimą;

42.

mano, kad makroregiono jūrinis aspektas turėtų būti papildytas inovacijų potencialu, kurį gali paskatinti bendros Atlanto vandenyno regionų pažangiosios specializacijos sritys, ir kad reikia plėtoti transatlantinį bendradarbiavimą sudarant sąlygas dalyvauti atokiausiems regionams, trečiosiomis šalimis ir jų regionais taikant Alpių makroregiono daugiapakopio valdymo modelį, pagal kurį tiesiogiai ir aktyviai dalyvauja regionai.

Briuselis, 2021 m. kovo 19 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Apostolos TZITZIKOSTAS

Top

Choose the experimental features you want to try