Europos regionų komiteto nuomonė „Europos Komisijos ataskaita dėl atnaujintos strateginės partnerystės su ES atokiausiais regionais įgyvendinimo“

(2021/C 37/10)

Pranešėjas (-a) Ángel Víctor TORRES PÉREZ (ES/PES), Kanarų salų Vyriausybės pirmininkas Pamatinis dokumentas Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui dėl Komisijos komunikato dėl sustiprintos ir atnaujintos strateginės partnerystės su ES atokiausiais regionais įgyvendinimo COM(2020) 104 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

1.

primena, kad atokiausi regionai – tai aštuonių salų ir salynų Karibų jūroje, Indijos vandenyne ir Atlanto vandenyne grupė bei izoliuota žemyninė teritorija Amazonėje, kurios apima šešias Prancūzijos užjūrio teritorijas (Prancūzijos Gvianą, Gvadelupą, Martiniką, Majotą, Reunjoną ir Sen Marteną), du Portugalijos autonominius regionus (Azorų salas ir Madeirą) ir vieną Ispanijos autonominę sritį (Kanarų salas); jie susiduria su tam tikromis nuolatinėmis vystymąsi apsunkinančiomis kliūtimis, kurias lemia šių regionų atokumas, izoliacija ir mažumas;

2.

palankiai vertina Europos Sąjungos (ES) prisiimtą įsipareigojimą atokiausių regionų atžvilgiu, kaip nurodyta 2017 m. spalio 24 d. Komisijos komunikate „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su Europos Sąjungos atokiausiais regionais“ (toliau – Komunikatas) ir kaip patvirtinta 2018 m. balandžio mėn. Bendrųjų reikalų tarybos išvadose, kuriose Komisija raginama tęsti darbą, susijusį su atokiausiems regionams skirtų konkrečių priemonių priėmimu pagal SESV 349 straipsnį;

3.

palankiai vertina 2020 m. kovo mėn. paskelbtą tarpinę ataskaitą (toliau – ataskaita), kurioje nagrinėjama Komunikato įgyvendinimo pažanga;

4.

vis dėlto apgailestauja, kad ataskaitoje nepateikiamas išsamus šių regionų atžvilgiu vykdomos strategijos vertinimas ir nesudaroma galimybė pašalinti tam tikrų priemonių šių regionų vystymuisi svarbiose politikos srityse, pavyzdžiui, sanglaudos politikoje ir ypač ES socialiniame ramstyje, trūkumą;

5.

pripažįsta, kad šią strategiją reikia pritaikyti atsižvelgiant į rimtas COVID-19 pandemijos pasekmes, kurios šioms teritorijoms yra sunkesnės, nes jos yra labai priklausomos nuo turizmo ir išorės jungčių, ir kuriose, kaip numatoma, ekonomikos atsigavimui prireiks daugiau laiko;

6.

pabrėžia, kad dabartinėmis aplinkybėmis reikia remti atokiausių regionų pramonės sektorių ir kad labai svarbus vaidmuo tenka tinkamai Europos valstybės pagalbos ir fiskalinių priemonių sistemai, siekiant didinti įmonių konkurencingumą ir skatinti darbo vietų kūrimą šiuose regionuose;

7.

primena, kad socialiniai klausimai visada buvo centrinis atokiausiems regionams kylančių iššūkių aspektas, o tai dar labiau paaštrino pražūtingas dabartinės krizės poveikis šių regionų darbo rinkoms, todėl tampa dar svarbiau visose šių regionų strategijose daugiausia dėmesio skirti ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui. Atokiausiems regionams reikia taikyti naują požiūrį, apimantį sustiprintą socialinį aspektą, ir nustatyti konkrečias priemones, kad būtų galima susidoroti su dabartinėmis aplinkybėmis;

8.

palankiai vertina Europos Komisijos įsipareigojimą bendradarbiauti su atokiausiais regionais ir pabrėžia šio įsipareigojimo svarbą atsižvelgiant į šiems regionams kylančius sunkumus šalinant COVID-19 pandemijos padarinius;

9.

primena, kad atokiausi regionai yra labai pažeidžiami ir dėl pandemijos jų padėtis itin pablogėjo, bei pabrėžia, kad būtina užtikrinti tinkamą požiūrį į atokiausius regionus pagal ES ekonomikos gaivinimo planą, atsižvelgiant į regionų realijas ir poreikius;

10.

pabrėžia būtinybę apsaugoti atokiausių regionų interesus plėtojant ES užsienio politiką ir ragina būsimame ES susitarime su Jungtine Karalyste atsižvelgti į neigiamą „Brexit’o“ poveikį atokiausiems regionams, atsižvelgiant į jo pasekmes šiems itin pažeidžiamiems regionams;

11.

pabrėžia, kad iniciatyvos REACT-ES srityje finansuojamais projektais atokiausiuose regionuose turi būti sprendžiami labiausiai nuo COVID-19 krizės nukentėjusiems sektoriams, pavyzdžiui, turizmo sektoriui, kylantys uždaviniai, didinamos investicijos su junglumu, įskaitant skaitmeninį, susijusiuose sektoriuose, stiprinama žalioji ir mėlynoji ekonomika, taip pat investuojama į įgūdžius ir gebėjimus, kurie sudaro sąlygas kurti darbo vietas ir prisitaikyti prie pandemijos sukeltų pokyčių;

12.

palankiai vertina aiškų Komisijos įsipareigojimą ypatingą dėmesį skirti atokiausiems regionams pagal Europos žaliąjį kursą, atsižvelgiant į jų pažeidžiamumą dėl klimato kaitos ir gaivalinių nelaimių, taip pat į jų unikalius išteklius, kaip antai biologinė įvairovė ir atsinaujinantieji energijos ištekliai, ir tikisi, kad šiuo tikslu bus imtasi konkrečių priemonių;

13.

rekomenduoja išlaikyti būtiną aplinkos apsaugos tikslų ir didelių socialinių išlaidų, kurių gali būti patirta atokiausiuose regionuose, pusiausvyrą, taip pat, vedant tarptautines derybas, Europos Komisijai pripažinti atokiausių regionų ypatumus ir į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą neįtraukti skrydžių tarp atokiausių regionų ir kitų ES valstybių narių. Jeigu planuose į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą įtraukti tiek jūrų, tiek oro transportą nebus numatyta išimčių šiems regionams, bus padarytas didelis neigiamas poveikis jų ekonominei ir socialinei padėčiai;

14.

palankiai vertina glaudesnę Komisijos, valstybių narių ir atokiausių regionų pirmininkų sueigos partnerystę, kuri sudarė sąlygas vaisingam ir nuolatiniam dialogui per specialias platformas ir darbo grupes, padedančias nustatyti problemas, rasti sprendimų ir planuoti strategijas, kaip pritaikyti Europos politiką atokiausiuose regionuose;

15.

palankiai vertina tai, kad daugiapakopis valdymas leido daugumoje Komisijos pasiūlymų, skirtų 2021–2027 m. laikotarpiui, atsižvelgti į atokiausių regionų ypatumus;

16.

atsižvelgdamas į pasiektus teigiamus rezultatus, pažymi, kad reikia tęsti sustiprintą ir nuolatinį Europos Komisijos ir atokiausių regionų dialogą ateityje rengiant tinkamą politiką, kurioje būtų atsižvelgiama į atokiausių regionų realijas;

17.

primena, kad, atsižvelgiant į šių teritorijų pažeidžiamumą daugelyje sektorių, svarbu taikyti Europos Komisijos 2017 m. komunikate pasiūlytą specialiai pritaikytą tvarką;

18.

pabrėžia, kad Konferencijoje dėl Europos ateities būtina išlaikyti atskirą atokiausių regionų teisinį statusą, kad jie ir toliau galėtų teisingai ir subalansuotai integruotis į ES raidą;

Atokiausių regionų išteklių panaudojimas

Mėlynoji ekonomika

19.

primena, kad atokiausių regionų jūrų erdvė teikia didelį pranašumą užimtumo, ekonominės veiklos ir vystymosi sritims ir jį reikėtų apsaugoti bei išnaudoti;

20.

palankiai vertina Europos Komisijos tyrimą „Atokiausių regionų potencialo užtikrinti tvarų mėlynąjį augimą išnaudojimas“ ir jo išvadų įtraukimą į Komunikatą;

21.

primena savo 2018 m. vasario mėn. priimtą nuomonę, kurioje pabrėžiama, kad ES turi teikti atokiausiems regionams didesnę finansinę paramą, skirtą veiksmams, kuriais siekiama plėtoti jų jūrų ir jūrininkystės išteklius ir plataus užmojo investicijas, atsižvelgiant į darbo vietų kūrimo ir ekosistemų apsaugos potencialą;

22.

mano, kad atokiausių regionų žvejybos laivyno atnaujinimą vis dar riboja ES teisinių nuostatų įgyvendinimas, ir kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti didesnį persvarstytų valstybės pagalbos žuvininkystei gairių ir EJRŽF nuoseklumą, kad atokiausių regionų žvejybos laivyno atnaujinimas galėtų būti finansuojamas pagal šiuos teisės aktus;

23.

primena, kad 2019 m. lapkričio 19 d. Tarybos išvadose dėl vandenynų ir jūrų raginama apsaugoti atokiausius regionus, atsižvelgiant į jų pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, ir pabrėžiama jūrų ir žuvininkystės politikos svarba tvarios ekonominės veiklos plėtrai;

24.

apgailestauja, kad nebuvo atsižvelgta į atokiausių regionų prašymus dėl papildomų išlaidų kompensavimo planų, ir palaiko jų prašymą dėl pritaikyto ir lankstaus sumų taikymo bei dėl jų taikymo tvarkos;

Žemės ūkis ir kaimo plėtra

25.

primena, kad žemės ūkis yra nepaprastai svarbus sektorius atokiausių regionų ekonomikai ir užimtumui, kaip tai pripažino ES nustatydama specialią tvarką pagal programą POSEI, ir pabrėžia šio sektoriaus indėlį ir pridėtinę vertę per COVID-19 krizę, padedant užtikrinti savarankišką apsirūpinimą maistu, sudarant palankias sąlygas trumpoms tiekimo grandinėms ir reaguojant į didelę gyventojų paklausą;

26.

pritaria tam, kad pagal pirmąjį BŽŪP ramstį atokiausiems regionams ir toliau būtų taikomos specialios išimtys, t. y. dėl atsiejimo nuo gamybos apimčių ir paramos mažinimo sistemos;

27.

vis dėlto apgailestauja, kad EŽŪFKP srityje pagal pasiūlymą dėl daugiametės finansinės programos buvo sumažintas atokiausiems regionams skiriamas bendras finansavimas;

28.

pažymi, kad COVID-19 krizė atokiausiuose regionuose sukėlė rimtą maisto tiekimo problemą, nepritaria tam, kad būsimu finansiniu laikotarpiu šiems regionams būtų sumažintas BŽŪP biudžetas, ir ragina atstatyti dabartinius asignavimus pagal programą POSEI;

29.

primena Europos Komisijai, kad į prekybos susitarimus, dėl kurių deramasi su trečiosiomis šalimis, turi būti įtrauktas specialus skyrius visais atokiausiems regionams itin aktualiais klausimais;

30.

remia atokiausių regionų prašymą po 2020 m. pratęsti stabilizavimo priemonės taikymą dvišaliams bananų importo susitarimams, sudarytiems su Andų ir Centrinės Amerikos šalimis, ir užtikrinti jų automatišką veikimą, kai viena iš šių šalių viršija jai nustatytą ribą;

Biologinė įvairovė

31.

palankiai vertina tai, kad Komisijos žaliajame kurse pripažįstama didelė unikalios atokiausių regionų biologinės įvairovės vertė ir klimato kaitos grėsmė, kaip vienas iš pagrindinių biologinės įvairovės nykimo veiksnių;

32.

teigiamai vertina tai, kad į 2014–2020 m. programą LIFE įtraukti konkretūs kvietimai teikti pasiūlymus dėl biologinės įvairovės apsaugos, išsaugojimo ir didinimo bei prisitaikymo prie klimato kaitos atokiausiuose regionuose;

Žiedinė ekonomika

33.

ragina Komisiją savo žiedinės ekonomikos priemonėse atsižvelgti į atokiausių regionų ypatumus, nes šiems regionams būdingas izoliuotumas, atokumas ir didelis spaudimas, patiriamas dėl savo ekonominių modelių, kurie daugiausia grindžiami turizmu;

34.

tikisi, kad ad hoc platforma suteiks galimybę parengti specialiai pritaikytas atliekų patekimo į atokiausius regionus ir išvežimo iš jų kontrolės priemones, kuriomis bus prisidedama prie tinkamo atliekų tvarkymo ir remiamas šių regionų tikslas tapti „nulinio atliekų kiekio“ regionais;

35.

pripažįsta, kad atliekų tvarkymas atokiausiuose regionuose yra sudėtingas ir brangus, ir kad reikia remti investicijas į infrastruktūrą, be kita ko, ERPF lėšomis, nes tai palengvina perėjimą prie žiedinės ekonomikos;

Klimato kaita

36.

pritaria atokiausių regionų įsipareigojimui siekti 2050 m. ES klimato kaitos poveikio neutralizavimo tikslų ir primena šių regionų pažeidžiamumą dėl klimato kaitos;

37.

mano, kad Europos žaliojo kurso užmojai yra suderinti su Komunikato nuostatomis, palankiai vertina tai, kad jis konkrečiai paminėtas, ir tikisi, kad ši nuoroda paskatins atokiausius regionus pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos;

38.

ragina visas priemones išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo srityje vertinti ir svarstyti laikantis holistinio požiūrio, siekiant tinkamos pusiausvyros tarp būtinybės saugoti aplinką ir poreikio užtikrinti prieinamumą piliečiams bei palaikyti ekonomiką;

39.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikia geriau suderinti tinkamumo gauti Teisingos pertvarkos fondo paramą kriterijus ir į ES ilgalaikę strateginę prisitaikymo prie klimato kaitos viziją įtraukti tikrąją atokiausių regionų padėtį;

Energetikos pertvarka

40.

palankiai vertina atokiausiems regionams skirtas priemones, numatytas Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje ir iniciatyvoje „Švari ES salų energija“, ir ragina Komisiją tęsti darbą šioje srityje;

41.

primena, kad atokiausi regionai yra vieninteliai nuo iškastinio kuro priklausantys regionai, turintys izoliuotas energetikos sistemas, kurių negalima sujungti su Europos tinklais, ir apgailestauja, kad Europos infrastruktūros tinklų priemonė nėra pritaikyta prie jų konkrečios padėties; mano, kad atokiausi regionai turėtų būti įtraukti į Teisingos pertvarkos mechanizmą ir naudotis priemonėmis, remiančiomis jų energetinę pertvarką pereinant prie švaraus kuro;

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

42.

palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą atokiausių regionų atžvilgiu inovacijų srityje, siekiant atkreipti dėmesį į jų, kaip laboratorijų novatoriškiems sprendimams išbandyti, potencialą, taip užtikrinant kompetencijos prieinamumą ir stiprinant vertės grandines;

43.

teigiamai vertina tai, kad pagal dabartinę programą „Horizontas 2020“ pradėti įgyvendinti atokiausiems regionams skirti koordinavimo ir tikslinės paramos veiksmai, ir atkreipia dėmesį į tai, kad rengiant būsimas bendrąsias mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų programas, kaip paskelbta Komunikate, reikia atsižvelgti į parengiamųjų veiksmų FORWARD išvadas;

Socialiniai reikalai, užimtumas, švietimas ir mokymas

44.

mano, kad Komisija turėtų išlaikyti atokiausius regionus iniciatyvose, kurios turi būti pateiktos pagal Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo veiksmų planą, skatinant lygias galimybes, patekimą į darbo rinką, sąžiningas darbo sąlygas, socialinę apsaugą ir įtrauktį;

45.

pabrėžia didžiulį krizės, kurią sukėlė COVD-19 pandemija, poveikį užimtumui atokiausiuose regionuose, taip pat labai išaugusį skurdą, kurį lėmė nutrūkusi ekonominė veikla ir sumažėjusi apyvarta pagrindiniuose sektoriuose, ir būtinybę toliau stiprinti konkrečias priemones, skirtas naujos nišinės veiklos kūrimui remti ir darbo vietoms tradiciniuose sektoriuose išsaugoti;

46.

ragina imtis priemonių siekiant didinti atokiausių regionų dalyvavimą visuose programos „Erasmus+“ veiksmuose ir skatinti šių regionų ir trečiųjų šalių, ypač jų kaimyninių šalių, žmonių ir organizacijų bendradarbiavimą ir tarpusavio judumą;

47.

tikisi, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas suteiks reikiamą lankstumą, kad būtų galima teikti pagalbą, kai didelio masto restruktūrizavimas daro stiprų poveikį šių regionų ekonomikai;

Prieinamumas siekiant konkurencingumo, verslumo ir integracijos į bendrąją rinką

48.

įspėja, kad dabartinė krizė padarė didžiulį poveikį šių atokių teritorijų prieinamumui oro transportu ir kad reikia išlaikyti iki krizės buvusį susisiekimo lygį, nes šios teritorijos yra visiškai priklausomos nuo jūrų ir oro transporto;

49.

ragina rengiant, tvirtinant ir įgyvendinant politiką, kuria siekiama sumažinti fizinės ir skaitmeninės prieigos prie ES rinkos trūkumą, taip pat ir regionų viduje bei tarpregioniniu lygmeniu, atsižvelgti į atokiausių regionų atokumą, geografinę izoliaciją ir teritorinį pasklidimą;

50.

primena, kad pasiekiamumas oro transportu taip pat yra esminis turizmo sektoriaus, kuris yra pagrindinė daugelio šių regionų ekonomikos varomoji jėga ir ypač kenčia nuo COVID-19 pandemijos padarinių, konkurencingumo elementas, todėl ragina Komisiją į tai atsižvelgti nustatant politiką, kuria siekiama pagerinti fizinį atokiausių regionų pasiekiamumą;

51.

palankiai vertina tai, kad baigtas atokiausių regionų susisiekimo poreikių tyrimas ir kad Komisija atsižvelgė į esamus trūkumus ir priklausomybę nuo uostų ir oro uostų, pasiūlydama priemonių pagal ERPF ir Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP); vis dėlto mano, kad tokių priemonių nepakanka ir kad transporto politiką būtina pritaikyti prie atokiausių regionų realijų;

52.

atkreipia dėmesį į investicijų svarbą mažinant spūstis miestų transporto mazguose ir sudarant palankesnes sąlygas tvarioms sausumos transporto rūšims;

53.

mano, kad būtų naudinga numatyti finansavimą pagal EITP pagrindiniams tinklams, įskaitant jūrinius kabelius, diegti, siekiant sujungti atokiausius regionus su jų valstybėmis narėmis, taip pat su Sąjunga ir trečiosiomis šalimis;

Regioninė integracija savo geografinėje erdvėje

54.

atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad regioninė atokiausių regionų integracija savo geografinėje erdvėje išlieka prioritetinis tikslas ir kad Europos teritorinio bendradarbiavimo programos yra pagrindinė priemonė šiam tikslui pasiekti, todėl mano, kad būtina išlaikyti šioms programoms skirtas finansines pastangas, taip pat naujo atokiausiems regionams skirto komponento veiklos vystymą, tačiau neribojant šių regionų galimybių naudotis kitais komponentais ir jų finansiniais paketais;

55.

apgailestauja, kad pagal ETB-Interreg reglamentą 2021–2027 m. laikotarpiu sumažintas atokiausių regionų bendro finansavimo lygis Europoje, nors tai prieštarauja Europos Komisijos nuo 2004 m. taikomam požiūriui, kad stiprinti regioninę atokiausių regionų integraciją jų geografinėje teritorijoje yra strategiškai svarbu;

56.

ragina Komisiją pagal Interreg programą remti bendrus strateginio bendradarbiavimo projektus, kuriuose dalyvautų visi atokiausi regionai;

57.

primena Komisijai, kad ji įsipareigojo priimti konkretų, paprastą ir aiškų sprendimą, pagal kurį būtų galima bendrai programuoti ERPF ir kaimyninių trečiųjų šalių finansines priemones; apgailestauja, kad šis konkretus sprendimas dar nėra apibrėžtas, ir primygtinai ragina Komisiją galutinai išspręsti šį klausimą 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu;

Migracija

58.

pabrėžia, kad atokiausi regionai yra tarp tų, kurie patys pirmieji susiduria su neteisėtų migrantų atvykimu iš kaimyninių šalių, ir įspėja apie didelį migracijos srautų valdymo poveikį visai jų viešajai politikai, ypač įgyvendinant priėmimo priemones ar priimant nelydimus nepilnamečius;

59.

primena Komisijos įsipareigojimą remti atokiausius regionus tvariai sprendžiant migracijos klausimus ir primygtinai ragina 2021–2027 m. finansiniu laikotarpiu numatyti konkrečias priemones iš Prieglobsčio ir migracijos fondo;

Išvados

60.

atkreipia Europos Komisijos, Europos Parlamento ir Tarybos dėmesį į tai, kad diskutuojant dėl Europos ateities ir plėtojant būsimą Europos politiką reikia atsižvelgti į atokiausius regionus, užtikrinant visapusišką ir veiksmingą SESV 349 straipsnio įgyvendinimą.