Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Document 52020IR1066

Europos regionų komiteto nuomonė. ES kaimo vietovių atgaivinimo strategija

COR 2020/01066

OL C 37, 2021 2 2, p. 16–21 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

2021 2 2   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 37/16

Europos regionų komiteto nuomonė. ES kaimo vietovių atgaivinimo strategija

(2021/C 37/03)

Pranešėjas:

Enda STENSON (IE / EA), Leitrimo grafystės taryba

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Įžanginės pastabos

1.

 nurodo, kad kaimo vietovės ir tarpiniai regionai sudaro 88 proc. visos ES teritorijos, juose gyvena 55 proc. jos gyventojų, sukuriama 43 proc. ES bendrosios pridėtinės vertės ir yra 56 proc. visų darbo vietų. taip pat pažymi, kad kaimo vietovės nėra vienalytės – kai kurios iš jų susiduria su didelėmis demografinėmis problemomis (gyventojų skaičiaus mažėjimu, visuomenės senėjimu ir kt.), kurios trukdo jų ekonominiam ir socialiniam vystymuisi. Todėl kaimo plėtra yra itin svarbi Regionų komitetui ir gyvybiškai svarbi priemonė siekiant Lisabonos sutartyje įtvirtinto teritorinės sanglaudos tikslo;

2.

 pabrėžia, kad naujoji ilgalaikė kaimo vietovių vizija turėtų virsti konkrečia politikos programa – kaimo darbotvarke. Kaimo darbotvarkėje turėtų būti numatyta keletas integruotų politikos priemonių, kurios kaimo vietovėms suteiktų galimybę ir jas įgalėtų iššūkius paversti pranašumais; tarp šių iššūkių galima paminėti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, klimato kaitą, skaitmeninimą, aktyvų gamtos išteklių valdymą, tvarų judumą ir deramas darbo vietas bei pajamų galimybes, kaitų kartą, naujų migrantų integraciją ir socialines inovacijas;

3.

 atkreipia dėmesį, kad kaimo darbotvarkė turėtų:

—

užtikrinti, kad abipusiai naudingi kaimo ir miesto ryšiai būtų integruoti į visų sričių ES politiką laikantis teritorinės sanglaudos tikslų, kuo geriau išnaudojant stiprią kaimo ir miesto vietovių tarpusavio priklausomybę;

—

įvairinti sąlyčio taškus ir integruoti kaimo klausimus į visų sričių ES politiką. Kaimo vietovių poreikiai gerokai viršija tai, ką galima pasiekti taikant kaimo plėtros politiką, tačiau šiuo metu siūlomas ES finansavimas yra nepakankamas tiek kiekybės, tiek kokybės požiūriu;

—

suderinti įvairius reglamentus ir iš naujo integruoti Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai į Bendrųjų nuostatų reglamentą siekiant skatinti iš kelių šaltinių finansuojamus projektus, nebūtinai susijusius su žemės ūkiu kaimo vietovėse, ir jiems sudaryti palankesnes sąlygas;

—

stebėti ES išlaidas taikant tinkamumo kaimui metodą;

—

persvarstyti miesto ir kaimo tipologiją siekiant pagerinti paramos tikslingumą;

—

vietos ir regionų lygmens vaidmeniui formuojant ir valdant kaimo politiką suteikti daugiau svarbos; įgyvendinant šį valdymą reikia skatinti vietos veiklos grupių dalyvavimą, nes jos gali atstovauti regionui ir įgyvendinti vystymosi politiką, pritaikytą prie vietovių, kuriose mažėja gyventojų skaičius ir kurioms kyla demografinis pavojus, poreikių ir reikalavimų, įtraukiant kaimo suinteresuotuosius subjektus ir piliečius per tokias pagal principą „iš apačios į viršų“ vykdomas iniciatyvas kaip LEADER / Bendruomenės inicijuotos vietos plėtra (BIVP);

—

kovoti su gyventojų skaičiaus mažėjimu ir socialine atskirtimi, be kita ko, skatinant pažangiųjų kaimų iniciatyvą, bioekonomiką, socialines inovacijas ir mažinant skaitmeninę atskirtį;

4.

 atkreipia dėmesį į tikslą suformuluoti tikrą kaimo atgaivinimo darbotvarkę, kuri apimtų šiuos aspektus: paramą tvarioms ir gyvybingoms kaimo bendruomenėms, paramą įmonėms, švietimui, mokymui, užimtumui ir darbo vietų kūrimui, prie vietos demografijos aktualijų pritaikyto urbanistinio planavimo skatinimą, skaitmeninio, viešojo sektoriaus (sveikatos, švietimo, teisingumo ir kt.) ir infrastruktūros junglumo didinimą, tvarių išteklių eksploatavimo užtikrinimą, kaimo turizmo potencialo maksimizavimą esant sveikam ir įvairiam gamtos kraštovaizdžiui, kaimo vietovių kūrybingumo ir kultūros potencialo išnaudojimą;

5.

 pabrėžia, kad kultūrinė ir biologinė įvairovė visoje Europoje yra labai susijusios ir kartu formuoja išskirtinę regionų tapatybę, o glaudesnis jų susiejimas turi didelį potencialą pasiekti Europos Sąjungos tvarumo tikslus. Reikia gilesnio supratimo, kadangi tradicinės ekologinės žinios neįtraukiamos į kaimo plėtros strategijas ir gamtai skirtas direktyvas. To reikia, jeigu norima pagilinti žmogaus ir gamtos ryšius panaudojant biokultūrinės įvairovės koncepciją, kuri yra svarbus tapatybės elementas. Turtingas Europos regionų gamtinis kapitalas yra nepaprastai svarbus ekonomikai ir ženkliai prisideda prie ES darnaus vystymosi ir biologinės įvairovės tikslų. Vietos bendruomenės ir jų žemė turi daug ryšių, jas sieja turtingos tradicinės ekologinės žinios ir aplinką tausojančios technologijos. Šie elementai šiandien yra visoje Europoje, tačiau juos reikia labiau susieti ir labiau pripažinti visais visuomenės lygmenimis;

6.

 pabrėžia, kad dabartinė pandemijos krizė atskleidė ir padidino keleto ilgalaikių grėsmių, su kuriomis susiduria kaimo vietovės, pasekmes ir prisidėjo prie to, kad reikia dar skubiau atgaivinti kaimo vietoves Europos Sąjungos regionuose. Kaimo vietovės, miesteliai ir kaimai laipsniškai nyko dėl, inter alia, sumažėjusios žemės ūkio produktų paklausos, kurią lėmė turizmo ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų sektorių uždarymas, negalėjimas apsirūpinti kritine sezonine darbo jėga, akivaizdi socialinė izoliacija ir palyginti didesnis pažeidžiamumas pandemijos akivaizdoje dėl ribotų paslaugų mažose regioninėse ligoninėse;

7.

 nurodo, kad žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, pandemija gali pakeisti vartojimo ir gamybos modelius, nuotolinio darbo įpročius, gyvenimo kokybės svarbą ir judumo formas, o tai gali atverti naujų darnaus ekonomikos augimo galimybių kaimo vietovėse, visų pirma tose, kurios yra netoli didmiesčių centrų ir turi su jais gerą susisiekimą. Kai kuriose kaimo vietovėse naujų galimybių galėtų atsiverti ir iš naujo įvertinus gamybos grandinių perkėlimą;

8.

 nurodo, kad ES kaimo regionai turi didelio potencialo rasti sprendimų esamoms ir naujoms problemoms. Kaimo regionai, reaguodami į klimato kaitą, biologinės įvairovės nykimą ir ekonomikos nuosmukį, svariai padeda siekti DVT ir žaliojo kurso tikslų, suteikdami priemonių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui ir surinkimui (ŠESD absorbentas), biotopų apsaugai, ir ekonominių galimybių, užtikrinant tvarią maisto gamybą ir atsinaujinančiųjų išteklių energiją, kartu pripažįstant, kad daugiausiai dėmesio šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršos mažinimui reikėtų skirti visų pirma miestuose;

9.

 rekomenduoja, kad atsižvelgiant į teritorinės sanglaudos dvasią ir į kaimo ir miesto pusiausvyrą, svarbu visomis Europos politikos priemonėmis ir ištekliais užtikrinti, kad būtų laikomasi šių 3 principų:

—

lygiaverčių gyvenimo sąlygų tarp kaimo ir miesto, kurios kaip pagrindinis principas turėtų būti įtrauktos į visų sričių Europos politiką;

—

lygių teisių visiems piliečiams, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena miestuose, ar kaimo vietovėse (žr. Pagrindinių teisių chartiją);

—

teisingų visų dalyvių ir teritorijų priemonių ir praktikos, visų pirma pasinaudojant mainais ir bendra kompetencija, kad būtų patenkinami konkretūs kaimo teritorijų poreikiai.

Kaimo plėtros politikos finansavimas

10.

 ragina kitu programavimo laikotarpiu labiau atsižvelgti į kaimo vietoves didinant EŽŪFKP išlaidų lygį ir užtikrinant, kad visose ES politikos srityse kaimo plėtrai būtų skiriamas reikiamas dėmesys plačiąja prasme, o ne tik su žemės ūkiu susijusiais klausimais;

11.

 atsižvelgiant į Europos kaimo vietovių svarbą ragina didinti kaimo plėtrai skirtą Europos biudžetą. Nerimą kelia tai, kad naujosios DFP asignavimai yra gerokai mažesni nei dabartiniu programavimo laikotarpiu, todėl RK ragina šią tendenciją nukreipti priešinga linkme ir padidinti kaimo finansavimą, visų pirma 2023–2027 m. laikotarpiui; kartu ragina dideliu mastu naudoti naujas ekonomikos gaivinimui ir atsparumo didinimui numatytas lėšas ir programas kaimo plėtrai, kadangi kaimo vietovės yra vienos pažeidžiamiausių;

12.

 nepritaria idėjai padidinti bendrą finansavimą antrajam BŽŪP ramsčiui, nes tai labiausiai pakenktų neturtingiausiems ūkininkams, mažiau išsivysčiusiems regionams ir kaimo vietovėms;

13.

 siūlo perkelti iki 15 proc. lėšų iš BŽŪP 1 ramsčio į 2 ramstį be bendro finansavimo kartu su papildomais 15 proc. aplinkos ir klimato priemonėms ir 2 proc. jauniesiems ūkininkams;

14.

 prašo įvairinti sąlyčio taškus, o kaimo klausimus įtraukti į visų sričių ES politiką. Visų sričių struktūrinėje politikoje kaimo plėtra turėtų tapti vienu iš prioritetinių tikslų, siekiant Lisabonos sutartyje įtvirtinto teritorinės sanglaudos tikslo;

15.

 ragina naujojoje DFP sukurti specialų kaimo vietovėms skirtą kaimo plėtros fondą;

16.

 ragina toliau plėtoti finansines priemones ir jas pritaikyti nedidelio masto projektams, galbūt įsteigiant „kaimo plėtros bankus“, kurie galėtų veikti kaip skolinančiųjų institucijų ir paskolų gavėjų tarpininkai;

17.

 ragina užtikrinti didesnį Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir kitų Europos fondų, pavyzdžiui, Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir programos „Europos horizontas“, derėjimą siekiant spręsti darnaus vystymosi kaimo vietovėse klausimą. Tokia sąveika suteiktų galimybę kaimo subjektams geriau spręsti kompleksines problemas, gerinti bendradarbiavimą ir gyvenimo kokybę kaimo vietovėse;

18.

 ragina supaprastinti struktūrinius ir investicijų fondus ir prašo supaprastinti ataskaitų teikimą ir programų stebėseną, visų pirma taikant naujas informacijos ir ryšių technologijas;

Didesnė vietos ir regionų lygmens vaidmens svarba valdant kaimo politiką

19.

 pažymi, kad pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl BŽŪP strateginių planų sumenkinamas Europos regionų vaidmuo ir savarankiškumas BŽŪP valdymo srityje arba netgi jam keliama grėsmė, nes regionams pavedama vien užduotis įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu parengtas priemones;

20.

 pasisako už tai, kad pagal būsimą BŽŪP būtų išlaikomas tiesioginis ryšys su kaimo vietovėmis aktyviai dalyvaujant ES regionams, kurie atlieka labai svarbų vaidmenį formuojant ir įgyvendinant kaimo plėtros politiką vietos lygmeniu;

21.

 ragina užtikrinti valstybės pagalbos taisyklių lankstumą ir pradėti taikyti kaimo vietovių ir kaimų atgaivinimo programas siekiant sudaryti sąlygas kaimo vietovių vystymuisi. Be to, reikia aiškiau pripažinti vietos ir regionines kaimo plėtros strategijas ir jas įtraukti į nacionalines planavimo sistemas. Vietos ir regionų valdžios institucijos gali veikti kaip inovacijų tarpininkės vietos bendruomenėse;

Gyventojų skaičiaus mažėjimas

22.

 atkreipia dėmesį į nerimą keliančią kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimo tendenciją, kai vystantis žemės ūkiui darbo vietos daugiausiai kuriamos prie miestų, todėl kaimo vietovėse teikiama mažiau paslaugų;

23.

 ragina parengti kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatomos kaimo vietovės, kuriose gyventojų skaičius nesiekia NUTS3 lygio ribos, siekiant spręsti šių vietovių gyventojų skaičiaus mažėjimo problemą ir sumažinti esamą disbalansą;

24.

 tačiau siūlo dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo naujai pažvelgti į kaimo plėtrą, mažėjimą laikant ne našta, o galima gera proga;

25.

 mano, kad susitaikymas su mažėjimu gali padėti perorientuoti kaimo politiką ir investavimo sprendimus, siekiant atsigauti žalesniu ir mažesniu mastu, suteikti naujų galimybių inovatyvumui ir modernizuoti valdymo ir viešąsias paslaugas taikant labiau holistines, iniciatyvesnes ir konkrečioms vietovėms pritaikytas strategijas;

26.

 skatina naudoti nuotolinį darbą ir skaitmeninimą, skaitmeninį švietimą ir mokymą; mano, kad mobilusis ir nuotolinis švietimas ir mokymas bei darbas dabartinės pandemijos metu rodo, ką būtų galima pasiekti kaimo vietovėse, jei būtų prieinamos paslaugos;

27.

 mano, kad pripažįstant gyventojų ir ūkių skaičiaus mažėjimo kaimo vietovėse tendenciją reikia parengti kaimo politiką ir strategijas, kuriomis būtų siekiama didinti apleistų teritorijų atsparumą klimato kaitos padariniams, pvz., erozijai, potvyniams ar dideliems gaisrams, veiksmingiau mažinti anglies pėdsaką ir skatinti gamtos ir kraštovaizdžio išsaugojimą; todėl mano, kad miškininkystės sektoriaus skatinimas ir parama miškingų vietovių bendruomenėms turi didelį potencialą;

28.

 pabrėžia, kad reikia suteikti svarbesnį vaidmenį gyvenimo kaime būdui ir kovoti su gyvenimo miestuose dominavimu kultūriniu ir socialiniu požiūriu, siekiant panaikinti stereotipus ir taip padėti gerinti teritorijų, kurios patiria didžiausią demografinį pavojų, įvaizdį ir reputaciją, skatinti empatiją paveiktoms teritorijoms ir raginti imtis teritorinės rinkodaros: kaimo vietovės turi gerinti savo įvaizdį ir propaguoti geresnę gyvenimo kokybę, kuria džiaugtųsi jose gyventi nusprendę žmonės. Tai galima padaryti plėtojant regioninį atstovavimą, palankiai vertinant politiką ir geriau informuojant apie regione siūlomas darbo vietas, įskaitant nuotolinio darbo ir mokymo galimybes;

29.

 mano, kad ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į jaunimo poreikius, kad jaunuoliai būtų skatinami likti kaimo vietovėse, suteikiant jiems pageidaujamas mokymosi ir švietimo, kvalifikacijos įgijimo ir perkvalifikavimo galimybes, realizuojamas vietoje, kad būtų išvengta būtinybės išvykti mokytis (be kita ko, prireikus pasitelkiant nuotolinį mokymąsi), taip pat nustatyti priemones, kurios leistų jiems po studijų grįžti į savo kilmės vietą;

30.

 ragina modernizuoti profesinio mokymo, kvalifikacijos įgijimo ir perkvalifikavimo paslaugas kaimo vietovėse ir priderinti jas prie pasaulinės konkurencijos sąlygų ir vietos įmonių reikmių ir daugiau ESF lėšų skirti profesiniam mokymui kaimo vietovėse;

31.

 dar kartą ragina Europos Komisiją ir valstybes nares aktyviau skatinti moteris įsikurti kaimo vietovėse ir tam sudaryti palankesnes sąlygas propaguojant veiklą, kuri joms padėtų lengviau suderinti šeiminį gyvenimą su profesine veikla (1), išplečiant vaikų ir priklausomų šeimos narių priežiūros ir paramos paslaugų pasiūlą;

Žaliasis ekonomikos augimas

32.

 pripažįsta, kad kaimo vietovės privalo pasinaudoti galimybe kurti vietos energetikos ir maisto ekosistemas bei stiprinti kaimo ir miesto integraciją.

33.

 mano, kad būtina stiprinti moterų dalyvavimą ir lyderystę vietos veiklos grupėse ir kaimo plėtros tinkluose, pripažįstant moterų, kaip esminio kaimo vietovių teritorinės, ekonominės ir socialinės struktūros veiksnio, vaidmenį;

34.

 palankiai vertina Europos žaliąjį kursą ir strategiją „nuo lauko iki stalo“ ir mano, kad jie gali padėti kurti darbo vietas ir išvengti ekonominio nutekėjimo iš kaimo vietovių. Reikia investuoti siekiant pasinaudoti tvariais projektais, kurie yra inicijuoti bendruomenės ir orientuoti į žiedinės ekonomikos modelius, kurie geriausiai išnaudoja gamybos grandines, kurdami darbo vietas ir mažindami anglies dioksido pėdsaką;

35.

 remia trigubai – ekonominiu, socialiniu ir aplinkos požiūriu – tvarią BŽŪP, kuri, taikant ja nustatomus aplinkosaugos standartus, būtų papildoma priemonė siekiant įgyvendinti strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ ir biologinės įvairovės strategiją ir siekti Europos žaliojo kurso tikslų;

36.

 rekomenduoja, kad ūkininkai, gyvulių augintojai ir miškų savininkai būtų mokomi ir finansuojami, kad jie galėtų nustatyti tvaraus gamtinės aplinkos valdymo ir savo produktų rinkodaros galimybes, kurias papildo visų pirma energetikos, turizmo ir anglies dioksido saugojimo sektoriai ir vietos ekosistemos. Reikėtų labiau remti kooperatyvų steigimą siekiant suburti smulkius gamintojus visuose sektoriuose;

Skaitmeninis junglumas

37.

 pažymi, kad didelė šių investicijų dalis buvo sutelkta į tankiai apgyvendintas vietoves, tačiau pirmenybė turi būti teikiama kaimo investicijoms, siekiant užtikrinti, kad kaimo vietovėse būtų sukurta tinkama skaitmeninio ryšio infrastruktūra, pavyzdžiui, skaitmeniniai ir inovacijų centrai, kurie sudaro palankesnes sąlygas nuotoliniam švietimui, darbui, verslo erdvei ir mokymui naudotis naujomis technologijomis, o tai padės, pavyzdžiui, reklamuoti vietoje gaminamus produktus ir jais prekiauti;

38.

 pabrėžia, kad didelės spartos telekomunikacijų tinklai yra itin svarbūs kaimo vietovių konkurencingumui ir ekonomikos augimui, ir kad reikia dėti pastangas siekiant užtikrinti vienodą pajėgumą visuose regionuose, atsižvelgiant į 2020 m. Europos skaitmeninėje darbotvarkėje nustatytus tikslus;

39.

 prašo, kad naudojantis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone, kurios biudžetas – 560 mlrd. EUR, būtų investuojama į didesnį ir geresnį junglumą ir orientuojamasi į skaitmeninės atskirties tarp kaimo ir miesto vietovių mažinimą;

40.

 prašo:

—

prieigą prie interneto pripažinti ES lygmens visuomenės teise ir pripažinti poreikį greičiau plėsti itin spartų internetą kaimo vietovėse;

—

remti galimybes gauti finansavimą investicijoms į plačiajuosčio ryšio tinklus nedidelio masto projektams;

—

pripažinti poreikį skaitmeninti viešąsias paslaugas, organizuoti mokymus, kaip naudotis skaitmeninėmis technologijomis, įvairių amžiaus grupių gyventojams ir mokymo metodiką pritaikyti tikslinėms auditorijoms;

—

imtis priemonių skatinti IRT mokymus, informuotumą MVĮ ir jų plėtrą;

—

sudaryti palankesnes sąlygas interneto paslaugų bendrovėms užtikrinti visos teritorijos aprėptį;

Prieiga prie paslaugų

41.

 pabrėžia, kad kaimo bendruomenės turi turėti teisę į tam tikro lygmens paslaugas, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros (šeimos gydytojo) paslaugas, galimybę naudotis pašto, bankininkystės ir draudimo paslaugomis kaimo vietovėse, politiniu dalyvavimu, menais ir kultūra;

42.

 atkreipia dėmesį į tai, kad skaitmeninės infrastruktūros nebuvimas iš dalies sutampa su prieigos prie paslaugų nebuvimu, ir ragina valstybes nares užtikrinti darnią prieigą visiems, o taip pat ir kaimo vietovėse įsisteigusioms įmonėms. Gali būtų steigiami daugiafunkciai centrai, pavyzdžiui, nuotolinio švietimo, darbo, mokymo, sveikatos ir e. sveikatos centrai, kavinės, pašto skyriai, kūrybinės erdvės, mobiliosios gamybos laboratorijos ir bendruomeniniai centrai;

43.

 nurodo, kad reikalingos tvarios ir (arba) inovatyvios transporto sistemos, kad būtų sudarytos sąlygos naudotis pagrindinėmis paslaugomis; kalbant apie transporto rūšis turima omenyje, kad reikia išplėsti pagrindines viešąsias paslaugas iš daugiau gyventojų turinčių savivaldybių į mažesnes kaimo savivaldybes;

Gyvenimo kokybė

44.

 nurodo, kad ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas yra labai svarbūs, tačiau juos, be kita ko, reikia papildyti pakankama kokybiškų paslaugų, būsto, švietimo ir mokymo, mokymosi visą gyvenimą ir sveikatos priežiūros sistemų pasiūla, siekiant užtikrinti, kad kaimo vietovės būtų ne tik tvarios, bet ir patrauklios gyventi;

45.

 palankiai vertina tai, kad įgyvendinant 2020 m. vasario 19 d. Europos Komisijos duomenų strategiją kuriama sąveiki duomenų infrastruktūra, apimanti konkrečių sričių duomenų erdves (pavyzdžiui, judumo duomenų erdvę, aplinkos duomenų erdvę, žemės ūkio duomenų erdvę, administracinių duomenų erdvę, sveikatos duomenų erdvę, energetikos duomenų erdvę), kuri grindžiama Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūra (INSPIRE) pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/2/EB (2)(INSPIRE), kaip kompleksine sudedamąja dalimi, tokiu būdu tvariai ir veiksmingai užtikrinant viešąsias ir privačiąsias paslaugas kaimo vietovėse;

46.

 ragina parengti inovatyvų veiksmų planą siekiant spręsti nepakankamų transporto jungčių kaimo, kalnų, salų ir atokiausiuose regionuose problemą; ragina visiems užtikrinti tvarų judumą skatinant naujų, švarių ir alternatyvių transporto priemonių ir prekių (elektra ar vandeniliu varomų transporto priemonių, važiavimo vienu automobiliu, bendrakeleivių vežimo ir įvairių paslaugų derinimo siekiant sumažinti sąnaudas – transportas pagal iškvietimą) kūrimą;

47.

 skatina savivaldybių bendradarbiavimą, vadinamą „miesto ir kaimo vietovių abipusiškumo sutartimis“, kuriose pripažįstama kaimo vietovių įvairovė ir siekiama puoselėti miesto ir kaimo ryšius;

48.

 pabrėžia, kad tokiam teritorinio planavimo metodui reikalingos platesnio masto strategijos, kuriose būtų pripažįstama policentrinio miestų tinklo svarba su šiomis didmiesčių zonomis susijusių teritorijų, įskaitant netoliese esančius mažus ir vidutinio dydžio miestus, plėtrai. Tikslas – panaikinti atotrūkį tarp miesto ir kaimo vietovių skatinant abipusiai naudingas partnerystes įvairiose srityse, pavyzdžiui, aplinkos ir energetikos pertvarkos, ekonominės plėtros, paslaugų kokybės ir administracinio organizavimo, o taip pat pašalinti atotrūkį tarp miesto ir kaimo bendruomenių švietimo ir mokymo srityje;

49.

 palankiai vertina projekto „Socialinės inovacijos marginalizuotose kaimo vietovėse“ (SIMRA) (3) rezultatus, kurie parodė, kad socialinės inovacijos gali būti gyvybiškai svarbi priemonė sprendžiant kaimo problemas, pavyzdžiui, emigracijos, kaimo verslo įvairinimo, klimato kaitos, kintančio gyvenimo būdo ir kaimo ekonomikos restruktūrizavimo;

50.

 palankiai vertina tikslinius kvietimus teikti pasiūlymus pagal programą „Horizontas 2020“, atsižvelgiant į socialinių inovacijų vystymo etapą, ir ragina įgyvendinti šį patobulinimą visuose Europos struktūriniuose ir investicijų fonduose (ESI fonduose);

Pažangios kaimo vietovės ir kaimai

51.

 palankiai vertina šią Europos Komisijos iniciatyvą dėl ES veiksmų, skirtų pažangiems kaimams – pirmąjį žingsnį siekiant pripažinimo, kad reikalingi tiksliniai veiksmai kaimo vietovių, kaip tvarių gyvenimo ir darbo vietų, atgaivinimui remti, tačiau mano, kad jos nepakanka;

52.

 nurodo, kad RK nuomonėje dėl pažangiųjų kaimų raginama šią darbotvarkę įtraukti į skirtingas politikos ir finansavimo galimybes. Nuomonėje ne tik nagrinėjama, kaip diegti plačiajuostį ryšį, bet ir kaip rasti pažangių būdų vystyti energijos tiekimą, paslaugas bendruomenėms ir vykdyti tikrą naują infrastruktūros kūrimo kaimo vietovėse revoliuciją.

53.

 palankiai vertina Europos kaimo plėtros tinklo kaimo plėtros priemones, kurias valstybės narės gali įgyvendinti siekdamos paremti pažangiuosius kaimus, taigi ir socialines inovacijas, įskaitant bendradarbiavimą (visų pirma pagal programą LEADER), keitimąsi žiniomis, BŽŪP tinklus, jaunų verslininkų įsikūrimą ir kaimo verslo ir pramonės startuolius, investicijas ir kt.; vis dėlto pabrėžia, kad taip pat reikia lankstesnių priemonių, skatinančių inovuoti su žemės ūkiu nesusijusią veiklą, apimančią ir skatinančią tradicinę veiklą, skatinančią bioekonomiką ir leidžiančią geriausiai atskleisti teritorijos galimybes; tai apima ne tik paramą verslo steigimui, bet ir galimybę remti ne žemės ūkio įmonių plėtrą, kuri turėtų būti įtraukta į BŽŪP strateginio plano reglamento 69 straipsnį;

54.

 ragina vidutinio dydžio kaimo vietovių miestams taip pat užtikrinti galimybę gauti miestams skirtą finansavimą; pabrėžia, kad šie miestai yra itin svarbūs kaimo vietovėms ir neretai negali pasinaudoti programomis dėl savo dydžio;

55.

 atkreipia dėmesį į teigiamą būsimos LEADER programos, daugelio fondų finansuojamos bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP) ir kitų pagal principą iš apačios į viršų vykdomų iniciatyvų vaidmenį;

56.

 pabrėžia, kad kaimo vietovės – tai jų gyventojai, bendruomenės ir aplinka, kurioje jie gyvena. RK mano, kad vykdant ES politiką, kuria būtų aktyviai valdomos ir saugomos kaimo vietovės, ir dirbant pagal įvairias programas ir įvairiose politikos srityse, būtų galima daugiau nuveikti siekiant užtikrinti, kad kaimo vietovės taptų puikia vieta gyventi, gaminti, dirbti ir kurti šeimą.

Briuselis, 2020 m. gruodžio 10 d..

Europos regionų komiteto pirmininkas

Apostolos TZITZIKOSTAS

(1)  OL C 225, 2012 7 27, p. 174 ir OL C 207, 2017 6 30, p. 57.

(2)  2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1).

(3)  http://www.simra-h2020.eu/.

Top