—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 3 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į ES sutarties 6 straipsnio 1 dalį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 35 straipsnį dėl visų Europos piliečių teisės į sveikatos apsaugą,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 14 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 36 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į SESV 101 ir 102 straipsnius ir Protokolą Nr. 27 dėl vidaus rinkos ir konkurencijos,

—

atsižvelgdamas į SESV 107 ir 108 straipsnius dėl valstybių teikiamos pagalbos,

—

atsižvelgdamas į SESV 168 straipsnį, kuriame teigiama, kad žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga turi būti užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis,

—

atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (1), į prievoles, išdėstytas jos 81 straipsnyje dėl pakankamo ir nuolatinio vaistų tiekimo užtikrinimo, ir į jos 23a straipsnį dėl pranešimo kompetentingai institucijai, jei gaminio tiekimas rinkai laikinai ar visiškai nutraukiamas,

—

atsižvelgdamas į Komisijos vertinimo ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus, (COM(2017)0135) 59 straipsnio 4 dalimi,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 8 d. Tarybos išvadas „Teisingumo ir sveikatos aspektai visų krypčių politikoje: solidarumas sveikatos srityje“,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (2),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 536/2014 dėl žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų, kuriuo panaikinama Direktyva 2001/20/EB (3),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentą (ES) 2015/1589, nustatantį išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (4),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 2 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2016/161, kuriuo nustatomos išsamios apsaugos priemonių ant žmonėms skirtų vaistų pakuotės naudojimo taisyklės ir taip papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB (5),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/745 dėl medicinos priemonių, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2001/83/EB, Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 ir Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009, ir kuriuo panaikinamos Tarybos direktyvos 90/385/EEB ir 93/42/EEB (6),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/561, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/745 dėl medicinos priemonių, kiek tai susiję su tam tikrų jo nuostatų taikymo pradžios datomis (7),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/5, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 726/2004, nustatantis Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiantį Europos vaistų agentūrą, Reglamentas (EB) Nr. 1901/2006 dėl pediatrijoje vartojamų vaistinių preparatų ir Direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (8),

—

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl sveikatos technologijų vertinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2011/24/ES (COM(2018)0051), ir į Parlamento 2019 m. vasario 14 d. per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją dėl minėto pasiūlymo,

—

atsižvelgdamas į Sutartį dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS sutartį), ir į Dohos deklaraciją dėl TRIPS sutarties ir visuomenės sveikatos,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 8 d. Komisijos komunikatą „Optimalaus ir racionalaus vaistų tiekimo, siekiant išvengti jų stygiaus COVID-19 protrūkio metu, gairės“ (C(2020)2272),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikatą „Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai“ (COM(2020)0456),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikatą „ES biudžetas Europos ekonomikos gaivinimo planui įgyvendinti“ (COM(2020)0442),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos pramonės strategija“ (COM(2020)0102),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija“ (COM(2020)0380),

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų siekiant kovoti su COVID-19 pandemija ir jos padariniais (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2019 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl sąlygų skaitmeninei sveikatos priežiūros ir slaugos transformacijai bendrojoje skaitmeninėje rinkoje sudarymo, galių piliečiams suteikimo ir sveikesnės visuomenės kūrimo (10),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 2 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl ES galimybių pagerinti prieigą prie vaistų (11),

—

atsižvelgdamas į Europos vaistų agentūros (EMA) ir vaistų agentūrų direktorių darbo grupės gaires dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų, kuriuos leista pateikti į rinką, prieinamumo, visų pirma į 2019 m. liepos 1 d. gaires pavadinimu „Vaistų stygiaus nustatymo ir pranešimo apie jį rekomendacijos rinkodaros leidimų turėtojams Sąjungoje (EEE)“ (angl. Guidance on detection and notification of shortages of medicinal products for Marketing Authorisation Holders (MAHs) in the Union (EEA)) (EMA/674304/2018) ir į 2019 m. liepos 4 d. gaires pavadinimu „Visuomenės informavimo apie vaistus gerosios praktikos gairės: prieinamumo klausimai“ (angl. Good practice guidance for communication to the public on medicines: availability issues) (EMA/632473/2018),

—

atsižvelgdamas į naujai sukurtas platformas atsižvelgiant į dabartinę COVID-19 krizę, tokias kaip EMA Pramonės sektoriaus bendro kontaktinio punkto (I-SPOC) sistema, kuri supaprastina pranešimo apie galimą vaistų stygių procesą, siekiant užkirsti kelią šiam stygiui ir kuo anksčiau apie jį pranešti; atsižvelgdamas į tai, kad šios platformos įgalino ir supaprastino dialogą dėl vaistų stygiaus tarp vaistų tiekimo grandinės dalyvių ir reguliavimo institucijų,

—

atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitą „Pagrindinių vaistų atranka. PSO ekspertų komiteto [posėdžiavusio 1977 m. spalio 17–21 d. Ženevoje] ataskaita“ (PSO techninių ataskaitų serija, Nr. 615), į PSO sekretoriato 2001 m. gruodžio 7 d. ataskaitą „PSO vaistų strategija. Peržiūrėta PSO pagrindinių vaistų pavyzdinio sąrašo atnaujinimo procedūra“ (EB109/8), į 2015 m. kovo mėn. PSO ataskaitą „Galimybės gauti naujų vaistų Europoje“ (angl. Access to New Medicines in Europe) ir 2013 m. liepos 9 d. PSO ataskaitą „Prioritetiniai vaistai Europai ir pasauliui“ (angl. Priority Medicines for Europe and the World),

—

atsižvelgdamas į PSO koncepciją „Vienas pasaulis, viena sveikata“,

—

atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi tikslą Nr. 3 „Užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę“,

—

atsižvelgdamas į Prancūzijos Senato 2018 m. rugsėjo 27 d. pranešimą Nr. 737 „Vaistų ir vakcinų stygius: didesnis dėmesys visuomenės sveikatos klausimams vaistų tiekimo grandinėje“, kurį parengė Jean’o-Pierre’o Decool Senato tyrimo grupės vaistų ir vakcinų stygiaus klausimu vardu,

—

atsižvelgdamas į Komisijos gaires dėl tiesioginių užsienio investicijų ir laisvo kapitalo judėjimo iš trečiųjų šalių ir Europos strateginio turto apsaugos, atsižvelgiant į COVID-19 ekstremaliąją situaciją, prieš pradedant taikyti Reglamentą (ES) 2019/452 (TUI tikrinimo reglamentas), kuris visapusiškai įsigalios nuo 2020 m. spalio 11 d.,

—

atsižvelgdamas į Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos 2019 m. gruodžio 9–10 d. posėdžio išvadas,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus aukšto lygio darbo grupės dėl prieigos prie vaistų ataskaitą „Naujovių ir galimybių naudotis sveikatos technologijomis skatinimas“ (angl. „Promoting innovation and access to health technologies“),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso (12),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Vystymosi komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto ir Teisės reikalų komiteto nuomones,

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A9-0142/2020),

A.

kadangi ilgalaikė vaistų stygiaus ES problema pastaraisiais metais eksponentiškai išaugo; kadangi dėl pasaulyje išaugusios vaistų paklausos ir COVID-19 pandemijos dar labiau padidėjo vaistų stygius ir susilpnėjo valstybių narių sveikatos priežiūros sistemos, todėl taip pat iškilo didelių pavojų pacientų sveikatai ir priežiūrai, įskaitant ligų progresavimą ir (arba) pablogėjusius simptomus, dažniau atidedamas ar nutraukiamas sveikatos priežiūros ar gydymo paslaugas, ilgesnę hospitalizaciją, didesnę falsifikuotų vaistų įsigijimo, su vaistais susijusių klaidų ar nepageidaujamų reakcijų, kurios pasireiškia, kai trūkstami vaistai pakeičiami kitais vaistais, tikimybę, galimų išvengti infekcinių ligų plitimą, didelę psichologinę įtampą, taip pat didesnes sveikatos priežiūros sistemos išlaidas; kadangi valstybėms narėms tenka užduotis rasti greitus ir veiksmingus sprendimus, taip pat pasitelkiant bendrą Europos koordinavimą ir veiksmus;

B.

kadangi Sutartyse ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nurodyta, kad visi turi turėti galimybę naudotis profilaktinės sveikatos priežiūros paslaugomis ir turi teisę gauti medicininį gydymą nacionalinės teisės aktuose ir praktikoje nustatytomis sąlygomis; kadangi ši teisė turėtų būti užtikrinta visiems piliečiams, įskaitant gyvenančius mažesnėse valstybėse narėse ir atokiausiose Sąjungos vietovėse; kadangi vaistų stygius kelia vis didesnę grėsmę visuomenės sveikatai ir daro didelį poveikį sveikatos priežiūros sistemoms, taip pat kiekvieno paciento teisei į tinkamą gydymą ES;

C.

kadangi vienas iš pagrindinių ES ir PSO tikslų ir 3-iasis darnaus vystymosi tikslas – užtikrinti pacientui galimybę gauti pagrindinių vaistų; kadangi visuotinė prieiga prie vaistų priklauso nuo to, ar jie prieinami laiku ir įperkami kiekvienam asmeniui, be jokios geografinės diskriminacijos;

D.

kadangi pacientai turėtų turėti galimybę naudotis sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugomis pagal savo pasirinkimą ir pageidavimus;

E.

kadangi prieiga prie tinkamų ir įperkamų diagnostinių tyrimų ir vakcinų yra tokia pat svarbi kaip galimybė gauti saugių, veiksmingų ir įperkamų vaistų;

F.

kadangi vaistų stygiaus priežastys yra daugialypės ir sudėtingos; kadangi kai kurie farmacijos pramonės priimami sprendimai, pvz., nutraukti produktų tiekimą ir pašalinti juos iš mažiau pelningų valstybių narių rinkų, taip pat dažnai tampa vaistų stygiaus priežastimi;

G.

kadangi būtina užkirsti kelią vaistų stygiui ir sušvelninti jo poveikį, jeigu jis atsirastų;

H.

kadangi į veiksmingą strategiją reikėtų įtraukti vaistų stygiaus švelninimo priemones, taip pat užkirsti jam kelią, atsižvelgiant į daugialypes pagrindines stygiaus priežastis;

I.

kadangi valstybėse narėse nėra suderintos sąvokų „stygius“, „sunkumai“, „tiekimo sutrikimai“, „pasibaigusių atsargų“ ir „perteklinių atsargų kaupimas“ apibrėžčių; kadangi būtina atskirti „gydymui labai svarbius vaistus“ ir „strateginės svarbos sveikatai vaistus“;

J.

kadangi dėl vaistų stygiaus tiek viešojo, tiek privačiojo sektoriaus suinteresuotieji subjektai patiria didelių išlaidų sveikatos priežiūros srityje;

K.

kadangi vaistai yra vienas iš pagrindinių sveikatos priežiūros ramsčių ir kadangi nepakankamos galimybės gauti pagrindinių vaistų ir didelės vaistų kainos kelia rimtą grėsmę gyventojų sveikatai ir nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų tvarumui;

L.

kadangi daugeliu atvejų naujų vaistų, visų pirma skirtų vėžiui gydyti, kainos per pastaruosius keletą dešimtmečių išaugo tiek, kad daugelis ES piliečių jų nebegali įpirkti;

M.

kadangi generinių ir biologiškai panašių vaistų pramonė aprūpina ES pacientus didžiąja dalimi vaistų (beveik 70 proc. visų parduodamų vaistų);

N.

kadangi generinių ir biologiškai panašių vaistų patekimas į rinką yra svarbi priemonė siekiant didinti konkurenciją, mažinti kainas ir užtikrinti sveikatos priežiūros sistemų tvarumą; kadangi neturėtų būti vėluojama pateikti juos rinkai;

O.

kadangi ES įsisteigę generinių vaistų gamintojai atlieka svarbų vaidmenį tenkinant augančią įperkamų vaistų paklausą valstybėse narėse;

P.

kadangi daugiau nei pusę trūkstamų vaistų sudaro vaistai nuo vėžio, diabeto, infekcijų ir nervų sistemos sutrikimų; kadangi švirkščiamųjų vaistų atveju kyla didžiausia stygiaus rizika dėl jų gamybos proceso sudėtingumo;

Q.

kadangi vaistų stygius gali kelti pavojų sėkmingam Sąjungos ir valstybių narių sveikatos srities iniciatyvų, pvz., Europos kovos su vėžiu plano gyvendinimui;

R.

kadangi mažas rinkas turinčiose valstybėse narėse vaistų, skirtų retoms ligoms gydyti, dažnai nėra arba juos galima įsigyti žymiai didesnėmis sąnaudomis nei didesnėse rinkose;

S.

kadangi COVID-19 pandemija parodė, kokia svarbi yra gerai veikianti vidaus rinka ir patikimos vaistų ir medicinos įrangos tiekimo grandinės; kadangi reikalingas Europos masto dialogas dėl jų užtikrinimo būdų;

T.

kadangi nekoordinuotos iniciatyvos nacionaliniu lygmeniu, pvz., atsargų kaupimas ir sankcijos, nėra tinkamas sprendimas ir gali padidinti vaistų stygiaus riziką;

U.

kadangi Europos nepriklausomybės sveikatos srityje praradimas yra susijęs su gamybos perkėlimu – 40 proc. gatavų vaistų, kuriais šiuo metu prekiaujama ES, įvežama iš trečiųjų šalių; kadangi, nors Europa turi stiprų gamybos pagrindą, tiekimo grandinės vis dar labai priklauso nuo subrangovų samdymo žaliavoms gaminti už ES ribų, kur mažesnės darbo sąnaudos ir dažnai ne tokie griežti aplinkos apsaugos standartai, taigi 60–80 proc. cheminių vaistų veikliųjų medžiagų gaminama už ES ribų, daugiausia Kinijoje ir Indijoje; kadangi prieš 30 metų ši dalis sudarė 20 proc.; kadangi, kaip pranešama, šiose dviejose šalyse pagaminama 60 proc. viso pasaulio paracetamolio, 90 proc. penicilino ir 50 proc. ibuprofeno; kadangi iki šiol nereikalaujama, kad vaistai ir veikliosios vaistinės medžiagos būtų pacientams ir vartotojams matomu būdu ženklinami ar žymimi nurodant jų kilmę ir gamybos šalį; kadangi ribota prieiga prie generiniams vaistams gaminti skirtų veikliųjų vaistinių medžiagų yra ypač opi problema; kadangi dėl COVID-19 pandemijos sutrikus pasaulinei tiekimo grandinei dar labiau išryškėjo ES priklausomybė nuo trečiųjų šalių sveikatos priežiūros sektoriuje; kadangi naujoji koronaviruso pandemija taip pat atskleidė medicinos priemonių, medicinos reikmenų ir apsaugos priemonių stygių;

V.

kadangi ES tebėra stiprus vaistų gamybos sektorius, ypač inovacijų srityje, ir didžiausia vaistų eksportuotoja pasaulyje, dalyvaujanti pasaulinėje prekybos vaistais; kadangi generinių vaistų tiekimas mažesnėmis sąnaudomis, apimantis gamybą už ES ribų, suteikia galimybę užtikrinti vaistų įperkamumą, o tai daro įtaką valstybių narių sveikatos priežiūros biudžetams ir pacientų galimybėms naudotis paslaugomis;

W.

kadangi dėl COVID-19 sveikatos krizės ES susidurs su ekonomikos krize, kuri turės įtakos vaistų stygiui ir ES farmacijos pramonės konkurencingumui;

X.

kadangi ne mažiau svarbu apsaugoti ir plėtoti esamas ES gamybos vietas ir stiprinti Europos mokslinių tyrimų aplinką;

Y.

kadangi didėjančios paklausos ir spaudimo mažinti kainas pasekmės apima veikliųjų vaistinių medžiagų pasiūlos koncentraciją, cheminių medžiagų gamintojų skaičiaus mažėjimą ir alternatyvių sprendimų trūkumą, kai iškyla problemų, tokių kaip dabartinė COVID-19 krizė;

Z.

kadangi nepakanka gydymui labai svarbių vaistų ir strateginės svarbos sveikatai vaistų atsargų, o labiausiai trūksta pigių ir lengvai pagaminamų veikliųjų vaistinių medžiagų ir brandžių, visuomenės sveikatai užtikrinti būtinų vaistų; kadangi farmacijos įmonės dirba pagal tiekimo tiksliai laiku principą, todėl gamintojai gali būti neapsaugoti nuo tiekimo sukrėtimų, kai yra nenumatyti gamybos ir tiekimo grandinės pertrūkiai ir rinkos paklausos svyravimai;

AA.

kadangi diferencijuotas kainų nustatymas tarp valstybių narių sudaro palankesnes sąlygas „lygiagrečiam eksportui“ į šalis, kuriose vaistai parduodami brangiau; kadangi kai kuriais atvejais lygiagretus eksportas gali sukelti nenumatytus tiekimo sutrikdymų visose valstybėse narėse padarinius ir prisidėti prie rinkos disbalanso; kadangi savo 2017 m. kovo 2 d. rezoliucijoje Parlamentas paragino Komisiją ir Tarybą įvertinti lygiagrečios prekybos ir tiekimo kvotų poveikį;

AB.

kadangi, nesant veiksmingo koordinavimo ES lygmeniu, tam tikros valstybės narės nederamai kaupia perteklines atsargas ir dėl to atsiranda rinkos disbalansas, dar labiau padidėja vaistų stygius ir visoje ES sumažėja pacientų galimybės gauti gydymą;

AC.

kadangi nacionaliniu lygmeniu nesuderintos priemonės pasirodė esančios neveiksmingos kovojant su COVID-19 krize ir tam reikia Europos lygmeniu vykdomo koordinavimo ir dialogo;

AD.

kadangi COVID-19 pandemija aiškiai parodė, kad ES institucijų, reguliavimo institucijų ir vaistų tiekimo grandinės ekspertų veiklos koordinavimas yra labai svarbus siekiant reaguoti į sveikatos krizes ir tiekimo sutrikimus, kaip antai vaistų stygių; kadangi ši pandemija taip pat parodė, kaip svarbu koordinuoti ES politikos sritis ir tarnybų veiklą, kad būtų galima greitai ir veiksmingai reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, taip pat užkirsti kelią vaistų stygiui ir jį sumažinti, jei toks stygius atsirastų;

AE.

kadangi vis daugiau valstybių narių siekia sukurti nacionalines medicininių atsargų kaupyklas ir dėl to padidėjusi paklausa viršytų dabartines paklausos prognozes, pagrįstas epidemiologiniu poreikiu; kadangi dėl staigaus didelio paklausos padidėjimo tiekėjai gali būti labai apkrauti ir dėl to gali kilti sunkumų tenkinant paklausą kitose šalyse;

AF.

kadangi dėl 2009 m. finansų krizės Europos šalys buvo priverstos įgyvendinti netvarias išlaidų mažinimo priemones, tokias kaip lėšų susigrąžinimo ir neveiksmingų viešųjų pirkimų mechanizmai, kad sumažintų išlaidas farmacijos srityje, o tai lėmė tam tikrų produktų ir įmonių pasitraukimą iš rinkos;

AG.

kadangi vaistų apyvartai bendrojoje rinkoje trukdo apribojimai, susiję su tuo, kad nesama suderintų taisyklių tarp valstybių narių;

AH.

kadangi dėl COVID-19 susiklosčiusios kritinės padėties išryškėjo mėginimų įsigyti sveikatos priežiūros priemones naudojant tiesiogines užsienio investicijas pavojus ir būtinybė išlaikyti ir stiprinti dalijimąsi šiais gyvybiškai svarbiais pajėgumais bendrojoje rinkoje;

AI.

kadangi stipri, novatoriška ir konkurencinga farmacijos pramonė Europoje yra gyvybiškai svarbi ES ir valstybėms narėms;

AJ.

kadangi farmacijos pramonei reikia tinkamos teisinės sistemos, pagal kurią ES būtų tiriami, kuriami ir gaminami vaistai;

AK.

kadangi patentinė apsauga sukuria teisinę sistemą, kuri yra svarbi farmacijos inovacijoms, nes ji suteikia įmonėms finansinių paskatų padengti naujų vaistų mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidas;

AL.

kadangi valstybės narės gali savo nuožiūra nustatyti papildomus privalomų licencijų išdavimo pagrindus ir apibrėžti, kas yra nacionalinė ekstremalioji situacija;

AM.

kadangi valstybių narių pranešimo apie vaistų stygių tiekimo grandinės ūkio subjektams ir ypač vaistininkams mechanizmai šiuo metu yra labai fragmentiški; kadangi tai gali užkirsti kelią tinkamai stebėsenai ir valstybių narių valdžios institucijų bendradarbiavimui vaistų stygiaus klausimu;

AN.

kadangi Direktyvos 2001/83/EB 81 straipsnyje raginama imtis priemonių, kuriomis būtų užkirstas kelias vaistų stygiui ar su jų platinimu susijusiems sunkumams valstybės narėse; kadangi Komisija paskelbė optimalaus ir racionalaus vaistų tiekimo gaires, kad būtų išvengta vaistų stygiaus per COVID-19 pandemiją; kadangi šiose gairėse Komisija pripažįsta, kad jokia šalis neturi pakankamai žaliavų ar veikliųjų vaistinių medžiagų, tarpinių produktų ar gatavų vaistų, kurių reikia, kad sveikatos sistema tinkamai veiktų;

AO.

kadangi, kaip pareiškė Komisija, valstybėms narėms reaguojant į COVID-19 pandemijos sukeltą krizę reikėjo gerokai padidinti tiek veikliųjų vaistinių medžiagų, tiek vaistų gamybą ES, ir todėl reikėjo pertvarkyti tiekimo grandines ir gamybos linijas; kadangi Komisijos narė Stella Kyriakides per 2020 m. balandžio 22 d. vykusį susitikimą su Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto (ENVI) nariais savo pareiškimuose pabrėžė, kad ES reikia didinti vaistų gamybą ir inovacijų lygį; kadangi visos mažosios ir vidutinės farmacijos laboratorijos yra turtas, kurį reikia išsaugoti, ir mokslinių tyrimų bei atradimų terpė, kurią reikia remti, nes tokios laboratorijos gali padėti vykdyti vaistų stygiaus prevenciją;

AP.

kadangi Europos Parlamentas savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliucijoje (13) ir Taryba savo 2010 m. rugsėjo 13 d. išvadose pabrėžė, kad reikia pradėti taikyti bendrą medicininių atsako priemonių, visų pirma pandeminių ligų vakcinų, viešųjų pirkimų procedūrą; kadangi Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1082/2013/ES (14) valstybės narės skatinamos naudotis bendro pirkimo procedūromis, jeigu prieš vykdant tas procedūras dalyvaujančios valstybės narės sudaro bendro pirkimo susitarimą;

AQ.

kadangi Komisija pranešė iki 2020 m. pabaigos ketinanti paskelbti rekomendacijas dėl būsimos ES vaistų strategijos;

AR.

kadangi transporto ir logistikos valdymas yra itin svarbus tiekiant vaistus, farmacijos produktus, medicinos reikmenis, asmenines apsaugos ir kitas medicinos priemones bei žaliavas, ypač atsižvelgiant į didėjantį transporto grandinės sudėtingumą; kadangi, siekiant užtikrinti netrukdomą vaistų srautą, svarbu turėti efektyviai veikiančius sienos kirtimo žaliuoju koridoriumi punktus su paspartintomis juostomis, sumažinant administracines kliūtis ir sudarant geresnes galimybes naudotis transporto paslaugomis;

AS.

kadangi turėtų būti užtikrinti aukšti saugos standartai ir deramų darbo sąlygų darbuotojams išsaugojimas; kadangi farmacijos srities reglamentavimu turėtų būti užtikrinti vaistų tiekimo tarp valstybių narių kokybė, apimtis, saugumas ir veiksmingumas;

AT.

kadangi pacientai kliaujasi lygiomis ir efektyviomis galimybėmis gauti vaistų, kurias užtikrina tvari, konkurencinga, iš įvairių šaltinių aprūpinama ir gerai veikianti bendroji rinka, kuri apima ir bendrą Europos transporto erdvę;

AU.

kadangi COVID-19 protrūkis parodė, kad vaistų apyvarta ES viduje ir už ES ribų yra labai svarbi siekiant įveikti esamus apribojimus ir teikti pirmenybę pagrindinių prekių judėjimui;

AV.

kadangi būtina užtikrinti, kad COVID-19 protrūkis nepablogintų pažeidžiamų piliečių socialinės ir ekonominės padėties ir gyvenimo sąlygų;

AW.

kadangi klimato kaita kartu su globalizacija, urbanizacija ir didesnėmis kelionių apimtimis yra vienas iš veiksnių, lemiančių dažnesnes epidemijas, jų geografinį išplitimą ir didesnį ligos atvejų skaičių; kadangi Europoje buvo sustiprinta pernešėjų platinamų ligų, kaip maliarija, dengės karštinė, čikungunijos, zikos ir Vakarų Nilo virusai, stebėsena;

AX.

kadangi esama vis glaudesnio ryšio tarp biologinės įvairovės nykimo, neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais, žmonių sukurtų dirbtinių buveinių ar nualintų gamtinių zonų, kurios tankiai apgyvendintos žmonių, bei netvarių maisto gamybos metodų ir zoonozių paplitimo, t. y. gyvūninės kilmės patogenų perdavimo žmonėms ir spartaus plitimo; kadangi biologinė įvairovė yra svarbus esamų vaistų ir galimas vaistų, kurie bus kuriami ateityje, šaltinis;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

48.

49.

50.

51.

52.

53.

54.

55.

56.

57.

58.

59.

60.

61.

62.

63.

64.

65.

66.

67.

68.

69.

70.

71.

72.

73.

74.

75.

76.

77.

78.

79.

80.

81.

82.

83.

84.

85.

86.

87.

88.

89.

90.

91.

92.

93.

94.

95.

96.

97.

98.

99.

100.

101.

102.

103.

104.

105.

106.

107.

108.

109.

110.

111.

112.

113.

114.

115.

116.

117.

118.

119.

120.

121.

122.