Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52020IP0213

    2020 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir Afrikos bendradarbiavimo saugumo srityje Sahelio regione, Vakarų Afrikoje ir Somalio pusiasalyje (2020/2002(INI))

    OL C 385, 2021 9 22, p. 24–38 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    2021 9 22   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 385/24


    P9_TA(2020)0213

    ES ir Afrikos bendradarbiavimas saugumo srityje Sahelio regione, Vakarų Afrikoje ir Somalio pusiasalyje

    2020 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir Afrikos bendradarbiavimo saugumo srityje Sahelio regione, Vakarų Afrikoje ir Somalio pusiasalyje (2020/2002(INI))

    (2021/C 385/03)

    Europos Parlamentas,

    atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis), ypač į jos 41, 42, 43, 44, 45 ir 46 straipsnius,

    atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Sahelio bei Vakarų Afrikos klubo 2020 m. vasario 14 d. pranešimą „Konfliktų geografija Šiaurės ir Vakarų Afrikoje“,

    atsižvelgdamas į Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto ataskaitą „2019 m. pasaulinių karinių išlaidų tendencijos“ (paskelbta 2020 m. balandžio mėn.),

    atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 9 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „Visapusiškos strategijos su Afrika kūrimas“ (JOIN(2020)0004),

    atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 28 d. bendrą Europos Vadovų Tarybos narių ir Sahelio penketuko (Sahelio G 5 šalių grupės) valstybių narių deklaraciją,

    atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 25 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2020/253, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (BUSP) 2018/906, kuriuo pratęsiami Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio Sahelyje įgaliojimai (1),

    atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 13 d. Po (Prancūzija) surengtame aukščiausiojo lygio susitikime paskelbtą bendrą Sahelio G 5 šalių grupės valstybių narių vadovų ir Prancūzijos Respublikos prezidento deklaraciją (Po deklaracija),

    atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 20 d. Tarybos išvadas dėl 2015–2020 m. Sahelio regioninio veiksmų plano, 2015 m. kovo 16 d. Tarybos išvadas dėl ES 2015–2020 m. Gvinėjos įlankai skirto veiksmų plano ir 2018 m. birželio 25 d. Tarybos išvadas dėl Somalio pusiasalio ir Raudonosios jūros,

    atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325/1820 ir jos tolesnes rezoliucijas,

    atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl ES strategijos dėl Afrikos Kyšulio (2),

    atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 7 d. rezoliuciją „Taikos paramos operacijos. ES santykiai su JT ir Afrikos Sąjunga“ (3),

    atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl Somalio (4),

    atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo mėn. Sahelio penketuko valstybių vystymosi ir saugumo strategiją, 2020 m. vasario mėn. Integruotą prioritetinių veiksmų programą, Sahelio aljansą ir Partnerystę siekiant saugumo ir stabilumo Sahelio regione,

    atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 13 d. Tarybos parengtą „ES ESGP paramos saugumo sektoriaus reformai (SSR) koncepciją“, 2006 m. gegužės 24 d. Komisijos komunikatą „Europos Bendrijos paramos saugumo sektoriaus reformai koncepcija“ (COM(2006)0253), 2016 m. liepos 5 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „ES masto strateginės sistemos saugumo sektoriaus reformai paremti elementai“ (JOIN(2016)0031) ir 2016 m. lapkričio 14 d. Tarybos išvadas dėl ES masto strateginės sistemos saugumo sektoriaus reformai (SSR) remti,

    atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus (DVT) ir ypač į 16-ąjį DVT, kurio tikslas – skatinti taikias ir įtraukias visuomenes darniam vystymuisi,

    atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/821, kuriuo nustatomos alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų Sąjungos importuotojų prievolės dėl išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo (Konflikto zonų naudingųjų iškasenų reglamentas) (5),

    atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 14 d. Somalio pusiasaliui skirtą strateginę programą ir į 2015 m. spalio 26 d. 2015–2020 m. Somalio pusiasaliui skirtą ES regioninį veiksmų planą,

    atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus raginimą dėl koronaviruso (COVID-19) protrūkio nutraukti ugnį visame pasaulyje,

    atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 17 d. ES strategiją dėl Gvinėjos įlankos,

    atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 21 d. ES strategiją saugumo ir vystymosi Sahelio regione srityje, kurią Tarybos prašymu pristatė Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisija,

    atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos Taikos ir saugumo tarybos ir Europos Sąjungos Politinio ir saugumo komiteto metinius bendrus konsultacinius posėdžius,

    atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 14 d. dokumentą „ES BSGP paramos JT taikos palaikymui stiprinimo veiksmų planas“ ir 2015 m. kovo 27 d. dokumentą „JT ir ES strateginės partnerystės taikos palaikymo ir krizių valdymo srityje stiprinimas. 2015–2018 m. prioritetai“,

    atsižvelgdamas į bendrą Afrikos ir ES strategiją (JAES), priimtą 2-ajame ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime, vykusiame 2007 m. gruodžio 8–9 d. Lisabonoje, ir į JAES 2014–2017 m. veiksmų gaires, priimtas 4-ajame ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime, vykusiame 2014 m. balandžio 2–3 d. Briuselyje,

    atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 25 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 3 „Nuo konfliktų nukentėjusiose šalyse per Jungtinių Tautų organizacijas skirstomų ES įnašų efektyvumas ir rezultatyvumas“,

    atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl 10-ųjų JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 1325 (2000) dėl moterų, taikos ir saugumo metinių (6),

    atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 10 d. ES strateginį požiūrį dėl moterų, taikos ir saugumo (MTS) ir 2019 m. liepos 5 d. jo 2019–2024 m. veiksmų planą,

    atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl bendros saugumo ir gynybos politikos vaidmens krizių dėl klimato ir gaivalinių nelaimių atvejais (7),

    atsižvelgdamas į 2011 ir 2012 m. Jungtinių Tautų aplinkos programos ataskaitas „Pragyvenimo užtikrinimas: klimato kaita, konfliktai ir migracija Sahelyje“,

    atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 10 d. Tarybos priimtą ES tarpininkavimo ir dialogo gebėjimų stiprinimo koncepciją,

    atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl ES pajėgumų konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo srityje stiprinimo (8),

    atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 15 d. rezoliucijas dėl bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo (9) ir dėl bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo (10),

    atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (COM(2016)0447),

    atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 28 d. Komisijos komunikatą „Europos saugumo darbotvarkė“ (COM(2015)0185),

    atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

    atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto laišką,

    atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0129/2020),

    A.

    kadangi vystymasis ir tvari taika bus pasiekta tik pašalinus pagrindines skurdo ir bado priežastis; kadangi saugumas yra būtina vystymosi sąlyga; kadangi žmogiškasis saugumas yra būtina ilgalaikės taikos ir stabilumo sąlyga; kadangi tvirtas saugumo, vystymosi ir humanitarinės intervencijos ryšys labai svarbus siekiant darnaus Sahelio, Vakarų Afrikos ir Somalio pusiasalio regionų vystymosi; kadangi be vystymosi ir skurdo panaikinimo nebus tvarios taikos; kadangi saugumas Sahelio ir Sacharos bei Somalio pusiasalio regionuose palaipsniui blogėjo, o Europos Sąjungos veiksmais nebuvo galima tinkamai reaguoti į šią krizę, visų pirma dėl įgaliojimų ir veikimo apribojimų;

    B.

    kadangi ES pietinė strateginė aplinka yra nestabili; kadangi ji susiduria su daugybe iššūkių, visų pirma su ginkluotais konfliktais prie pietinių Europos žemyno sienų ir džihadistų terorizmu; kadangi nestabilumas šiame regione daro tiesioginį poveikį Europos ir jos piliečių saugumui bei stabilumui prie Europos išorinių sienų;

    C.

    kadangi Sahelio, Vakarų Afrikos ir Somalio pusiasalio saugumas ir stabilumas turi būti strateginis ES bendradarbiavimo su pietinių kaimyninių šalių vyriausybėmis tikslas;

    D.

    kadangi bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijos įgaliojimai yra visa apimantys ir, be kita ko, skirti saugumo sektoriaus reformai plėtoti, teisingumo reformai paspartinti, kariniams ir policijos mokymams sustiprinti bei priežiūrai pagerinti;

    E.

    kadangi Europos Sąjunga yra įsipareigojusi užtikrinti Sahelio regiono saugumą ir vystymąsi kaip pirmaujanti partnerė, taikydama integruotą požiūrį, sutelktą į politinį ir diplomatinį dialogą bei vystymąsi ir humanitarinę pagalbą;

    F.

    kadangi įgyvendinama pajėgumų stiprinimo remiant saugumą ir vystymąsi iniciatyva, pagal kurią 2017 m. buvo peržiūrėta priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (IcSP+), sudarant sąlygas finansuoti mokymo iniciatyvas ir žudyti nepritaikytos karinės įrangos tiekimą ne ES šalių ginkluotosioms pajėgoms;

    G.

    kadangi reikalaujama, kad valstybės narės misijoms skirtų pakankamai personalo, ir kad dėl pandemijos, kurią lėmė COVID-19 plitimas, padidėjęs personalo trūkumas reiškia, kad ES darbuotojų skaičius šiose misijose mažinamas dėl sveikatos priežasčių;

    H.

    kadangi nuo Atlanto vandenyno vakaruose iki Raudonosios jūros ir Indijos vandenyno rytuose daugelis Afrikos šalių bando susidoroti su iššūkiais, pvz., tradicinės žemės ūkio ir ganyklų ekonomikos nestabilumu dėl klimato kaitos, išorės subjektų eksploatuojamais gamtos ištekliais, maisto stygiumi ir mitybos nesaugumu, nepakankama prieiga prie pagrindinių socialinių paslaugų, netinkamais žemės ūkio modeliais, gyventojų skaičiaus augimu ir spaudimu gamtos ir aplinkos ištekliams, pvz., miškų naikinimu; kadangi dar viena didelė problema yra naujų mafijos ekonomikos formų atsiradimas, įskaitant prekybą žmonėmis, migrantais ir narkotikais, neteisėtą kultūros vertybių ir laukinių augalų ir gyvūnų gabenimą, bei nekontroliuojamas aukso ir naudingųjų iškasenų eksportas, ir tai kartu su instituciniu silpnumu ir skaidrumo stoka, prastu valdymu, nelygybės didėjimu, pasitikėjimo vyriausybėmis trūkumu ir daugelio administracijų korupcija lemia ginkluotų grupuočių, prekiautojų žmonėmis ir tradicinių bendruomenių bei regioninių konfliktų hibridizaciją ir dėl to susijusiose visuomenėse kaip klaidingas sprendimas randasi nepriimtinas džihadistų religinio ekstremizmo reiškinys ir didėja radikalėjimas;

    I.

    kadangi saugumo uždavinių, smurtinių konfliktų ir politinio smurto pobūdis skiriasi Afrikos regionuose, šalyse ir provincijose; kadangi Sahelio ar Somalio pusiasalio regionuose ginkluotos islamistų grupuotės ir terorizmas bei mažesniu mastu – ir saugumo pajėgos, įvairios nusikalstamos grupuotės ir milicija tampa daugybės aukų, ypač civilių, priežastimi; kadangi padėtis labai skiriasi daugelyje iš 19 Vakarų Afrikos šalių, nes kai kurios šalys patiria ilgalaikį stabilumą ir saugumą, o kitos – politinį smurtą ar etninius konfliktus;

    J.

    kadangi praėjusiais metais 3 471 užregistruotas smurtinis įvykis buvo susijęs su šiomis grupuotėmis; kadangi mirties atvejų, susijusių su Afrikos islamistų kovotojų grupuočių veikla, skaičius per praėjusius metus taip pat padidėjo maždaug septyniais procentais, t. y. pranešta apie 10 460 mirties atvejus;

    K.

    kadangi teroristinė veikla daugiausia sutelkta penkiuose pagrindiniuose karo veiksmų židiniuose, įskaitant Somalį, Čado ežero baseiną, Sahelį, ir mažesnė, bet nuolatinė grėsmė kyla Šiaurės Afrikoje ir Indijos vandenyno vakarinėje pakrantėje; kadangi 2019 m. Sahelyje pastebėtas sparčiausias smurtaujančių ekstremistų veiklos masto padidėjimas nei bet kuriame kitame regione; kadangi kiekvieno karo veiksmų židinio dinamika yra unikali ir reikalauja individualaus regioninio požiūrio;

    L.

    kadangi ES ir Sahelio penketuko vadovai išreiškė didelį susirūpinimą dėl padidėjusio terorizmo ir pablogėjusios saugumo ir humanitarinės padėties Sahelio regione; kadangi terorizmas daro vis didesnį spaudimą Sahelio penketuko valstybėms ir jų kaimyninėms šalims; kadangi terorizmas didina vietinę politinę, etninę ir religinę įtampą, ir jį skatina nusikalstamos ir fundamentalistinės grupuotės, socialinės ir ekonominės nuoskaudos, silpnas valdymas ir tam tikrais atvejais saugumo ir gynybos pajėgos;

    M.

    kadangi prieš civilius gyventojus, valstybės institucijas ir atstovus, saugumo ir gynybos pajėgas bei infrastruktūrą nukreipti teroristiniai išpuoliai kenkia socialinei sanglaudai ir kadangi teroristinės grupuotės šiuo tikslu taip pat naudojasi esamais vietos konfliktais;

    N.

    kadangi visi šie iššūkiai labai paveikė vietos bendruomenių stabilumą ir taiką ir tradicinę tvarką, grindžiamą kompromisais ir vyresnių asmenų bei tradicinių lyderių moraliniu autoritetu, kurį išstumia ginkluotų neteisėtai žmones gabenančių asmenų ir teroristų grupuočių dominavimas;

    O.

    kadangi būtina sudaryti saugumo sąlygas, reikalingas pagrindinėms valstybės struktūroms atkurti, ypač atokesniuose regionuose, kuriuose piliečiai gali jaustis labiausiai apleisti;

    P.

    kadangi teroristiniai ir nusikalstami išpuoliai paprastai yra nukreipti prieš civilius gyventojus, valstybės atstovus, saugumo ir gynybos pajėgas bei socialinę ir ekonominę infrastruktūrą ir taip kenkia socialinei ir bendruomenių sanglaudai ir integracijai;

    Q.

    kadangi Sahelis yra vienas iš regionų, labiausiai kenčiančių nuo neteisėto šaulių ginklų platinimo, ir kadangi šie neoficialūs ir dažniausiai neteisėtai laikomi ginklai ne tik kelia grėsmę bendruomenių saugai ir saugumui, bet ir yra naudojami pavojingų tarpvalstybinių nusikalstamų tinklų, užsiimančių įvairiomis neteisėtos prekybos formomis, įskaitant prekybą ginklais, žmonėmis ir neteisėtais narkotikais;

    R.

    kadangi, atsižvelgiant į naujausius Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenis:

    a)

    bendros Afrikos valstybių karinės išlaidos 2019 m. padidėjo 1,5 proc. iki apytikriai 41,2 mlrd. JAV dolerių, t. y. pirmą kartą per penkerius metus šio regiono išlaidos padidėjo;

    b)

    Afrika 49 proc. savo karinės įrangos importavo iš Rusijos, 14 proc. – iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir 13 proc. – iš Kinijos; kadangi Kinijos ginklų eksportas į Afriką sudarė 20 proc. jos pasaulinio ginklų eksporto;

    S.

    kadangi Rusijos karinę įtaką Afrikoje sudaro ginklų pardavimas, samdinių ir politinių patarėjų dislokavimas, saugumo susitarimai ir nestabilioms šalims skirtos mokymo programos;

    T.

    kadangi kasmet per Jungtinius Arabų Emyratus į Artimuosius Rytus iš Vakarų Afrikos šalių neteisėtai išgabenama milijardų dolerių vertės aukso; kadangi, Jungtinių Tautų duomenimis, Somalio ekstremistinė grupuotė „al-Shabaab“ uždirba milijonus dolerių pajamų iš medžio anglies eksporto į Iraną, o paskui – į Jungtinius Arabų Emyratus, pažeisdama JT sankcijas;

    U.

    kadangi skurdas, išsilavinimo stoka, nedarbas, konfliktai, krizės ir nesaugumas, taip pat kiti veiksniai, pvz., žlugusios valstybės, blogas valdymas ir korupcija, daro didelį poveikį jaunimui ir jo galimybėms, todėl daugelis yra priversti palikti savo namus ir šeimas ir bėgti į saugesnius regionus ar kitus žemynus, taip rizikuodami savo gyvybe;

    V.

    kadangi pirmiau minėtus iššūkius paaštrins COVID-19 pandemija ir didėjantis klimato kaitos poveikis; kadangi Komisija paskelbė skirianti papildomus 194 mln. EUR Sahelio saugumui, stabilumui ir atsparumui paremti;

    W.

    kadangi islamistų kovotojų grupuočių Afrikoje keliama grėsmė nėra vieno pobūdžio, bet apima veiklą, kurią vykdo maždaug dvi dešimtys nuolat besikeičiančios sudėties grupių, aktyviai veikiančių 14-oje šalių;

    X.

    kadangi Europos Sąjunga vykdė tris karines BSGP misijas ir operacijas, skirtas Somalio (ES mokymo misija (EUTM) Somalia – 2010 m.), Malio (EUTM Mali – 2013 m.) ir Centrinės Afrikos Respublikos (EUTM CAR – 2016 m.) ginkluotosioms pajėgoms mokyti ir konsultuoti, vieną karinio jūrų laivyno operaciją (ES karinio laivyno pajėgų (NAVFOR) operacija ATALANTA – 2009 m.), taip pat tris civilines misijas, skirtas Malio vidaus saugumo pajėgoms (ES pajėgumų stiprinimo misija (EUCAP) Sahel Mali – 2012 m.), Nigerio vidaus saugumo pajėgoms (EUCAP Sahel Niger –2014 m.) ir Somalio vidaus saugumo pajėgoms (EUCAP Somalia –2014 m.) mokyti ir konsultuoti, taip pat parengė ir greitai pradės vykdyti patariamąją misiją (EUAM) Centrinės Afrikos Respublikoje;

    Y.

    kadangi daugelis atskirų šalių, pvz., Prancūzijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, karinių avanpostų teikia saugumo paramą vietiniams partneriams, vykdantiems kovos su terorizmu ir kitas operacijas; kadangi jie kartu su politiniais sprendimais, valstybės kūrimo pastangomis ir plėtros iniciatyvomis yra nepaprastai svarbūs siekiant nugalėti teroristines grupuotes ir padėti stiprinti regionų stabilumą;

    Z.

    kadangi norint sustabdyti šios grėsmės plitimą kituose regionuose ir žemynuose, įskaitant Europą, reikia daryti nuolatinį spaudimą teroristams;

    AA.

    kadangi per pastarąjį dešimtmetį Afrikos saugumo institucijos, vykdydamos taikos operacijas, dislokavo dešimtis tūkstančių darbuotojų Afrikos teritorijoje, parodydamos, kad yra tikrai pasiryžusios prisidėti prie saugumo valdymo savo žemyne;

    AB.

    kadangi ES taip pat remia Sahelio G 5 šalių grupės jungtinių pajėgų –pagrindinės kovos su terorizmu priemonės, kuri yra labai svarbi kovojant su terorizmu, džihadistų veikla ir grėsmėmis saugumui, bei gerinant regioninį saugumą, veikimo užtikrinimą;

    AC.

    kadangi nuolatinė pagrindinių regioninio saugumo veikėjų, tokių kaip Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrija (ECOWAS), Rytų Afrikos nuolatinės parengties pajėgos (EASF) ir Afrikos Sąjungos Afrikos nuolatinės parengties pajėgos, veikla iš dalies sutampa su ES interesais padėti kovojančioms šalims užtikrinti taiką ir gerovę savo piliečiams;

    AD.

    kadangi regioninis bendradarbiavimas ir geri kaimyniniai Sahelio regiono, Vakarų Afrikos ir Somalio pusiasalio šalių santykiai yra būtini norint išlaikyti ir sustiprinti stabilumą šiuose regionuose;

    AE.

    kadangi Afrikos Sąjunga išlieka pagrindine ES partnere stengiantis užtikrinti taiką ir stabilumą;

    AF.

    kadangi Afrikos Sąjunga savo metiniame aukščiausiojo lygio susitikime 2020 m. vasario mėn. paskelbė apie planus išsiųsti 3 000 kareivių į Sahelį, kad paremtų Sahelio penketuko kovą su ginkluotomis grupuotėmis;

    AG.

    kadangi nuo 2017 m. ES vykdo savo BSGP misijų regionalizavimo procesą, kurio tikslas – ne tik padidinti bendradarbiavimą su Sahelio penketuku, bet ir siekti geriau nustatyti ir užpildyti tarpvalstybinio bendradarbiavimo regionuose spragas;

    AH.

    kadangi po daugelį metų trukusio specialaus mokymo minėtų ES ir JT misijų tvarumas ir veiksmingumas suvaržytas, nes buvo apriboti jų įgaliojimai, mokymo programos, tvarumo planai ir vietinė atsakomybė ir dėl to, kad daliniui, kurį jos moko, ir vietinėms gynybos pajėgoms jos negali tiekti reikiamos įrangos, įskaitant ginklus, šaudmenis ir transporto priemones; kadangi ES misijų įgaliojimai ir tikslai turi būti persvarstyti, siekiant parengti įgytos patirties analizę, kuri turėtų būti panaudota pritaikant dabartines ir būsimas misijas;

    AI.

    kadangi bet koks saugumo pajėgų mokymas, finansavimas ar aprūpinimas įranga trečiosiose šalyse turėtų atitikti pagrindines Europos vertybes ir padėti kurti patikimą saugumo sektorių, kurio pagrindinis tikslas – užtikrinti visų vietos gyventojų saugumą, kartu laikantis teisinės valstybės principo ir ypač tarptautinės žmogaus teisių teisės;

    AJ.

    kadangi šie apribojimai ir darnios bei strateginės Europos Sąjungos veiklos nebuvimas daro poveikį ES išorės veiksmų patikimumui, o kiti pasauliniai veikėjai stiprina savo veiksmus, siunčia samdinius ir stato savo pačių karinius objektus, taip pat didina ginklų ir šaudmenų tiekimą į regiono šalis, neužtikrindami jokių valdymo sąlygų, ir tai daro tam, kad sustiprintų vien dvišalius interesus;

    AK.

    kadangi 2017 m. Kinijos komunistų partija nacionaliniame partijos kongrese oficialiai patvirtino Sausumos ir jūrų kelių iniciatyvą, paskelbdama investuojanti apie 8 trjn. USD į platų transporto, energetikos ir telekomunikacijų infrastruktūros tinklą, jungiantį Europą, Afriką ir Aziją; kadangi Kinija yra pagrindinis subjektas, suinteresuotas Afrikos ekonomika, ir daro didelę įtaką daugeliui žemyno reikalų aspektų;

    AL.

    kadangi per pastarąjį dešimtmetį Jungtiniai Arabų Emyratai laipsniškai didino savo įtaką Somalio pusiasalyje, naudodamiesi vystymosi ir humanitariniais projektais, kad sustiprintų savo geostrateginį matomumą, ypač Adeno įlankoje; kadangi Somalis primygtinai ragino Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą imtis veiksmų prieš Jungtinių Arabų Emyratų karinės bazės steigimą Somalilande;

    AM.

    kadangi Turkija daug metų praleido didindama pasitikėjimą Somalio pusiasalyje, nes ji siekia sustiprinti savo įtaką, ypač Raudonosios jūros regione; kadangi Turkijos bendrovės vis dar valdo pagrindinį Mogadišo jūrų uostą bei oro uostą ir netgi teikia karinius mokymus Somalio vyriausybės kariams;

    AN.

    kadangi Kinijos liaudies išlaisvinimo armijos karinis jūrų laivynas (PLAN) įsteigė savo pirmąją užjūrio karinę bazę Džibutyje, ir Kinija skolos pavidalu valdo daugiau nei 70 proc. Džibučio bendrojo vidaus produkto; kadangi dėl paskolų, teikiamų pagal Sausumos ir jūrų kelių iniciatyvą, pažeidžiamos besivystančios šalys patenka į vadinamuosius skolų spąstus, nes išeikvojamos valdžios sektoriaus atsargos ir ant daugelio mokesčių mokėtojų kartų pečių užkraunamos milžiniškos skolos;

    AO.

    kadangi nei Somalio, nei Burkinabio, nei Malio ar Centrinės Afrikos kariuomenės nerado veiksmingo sprendimo ir stengiasi kovoti su džihadistais ir ginkluotomis grupuotėmis arba išlaikyti ir apsaugoti teritorijas padedant draugiškoms tarptautinėms pajėgoms, todėl vietos gyventojai jaučiasi palikti ir baiminasi, kad džihadistai ar ginkluotos grupuotės, kai tik grįš ir vėl užims teritoriją, iš kurios buvo išstumti, juos apkaltins bendradarbiavus su vyriausybe;

    AP.

    kadangi iš esmės sumažėjo piratavimo atvejų tiek Rytų, tiek Vakarų Afrikos pakrantėse dėl ES ir NATO tarptautinių jūrų saugumo pastangų, kurios yra Europos, Afrikos ir transatlantinio bendradarbiavimo saugumo srityje precedentas;

    AQ.

    kadangi po daugelį metų trukusio dalyvavimo minėtose civilinėse ir karinėse misijose bendra padėtis iš esmės nepagerėjo ir dabar, nepaisant įdėtų pastangų, ryškėja blogėjimo tendencija; kadangi dėl to išlieka keletas senų ir naujų iššūkių, todėl reikia įgyvendinti išsamią strategiją, ypatingą dėmesį skiriant regionams, kuriuose pažeidžiamumas ir įtampa yra didžiausi, kad būtų pasiektas galutinis tikslas – užtikrinti regioninį stabilumą ir atsakomybę už saugumą perduoti Afrikos žmonėms; kadangi ši strategija patenkins neatidėliotiną poreikį ir didelius vietos subjektų bei vietos gyventojų lūkesčius ir turėtų padėti pašalinti pagrindines krizės priežastis;

    AR.

    kadangi BSGP finansavimo klausimas yra labai svarbus šios politikos tęstinumui ir kadangi Europos plėtros fondas pasitelkiant Afrikos taikos priemonę, o ateityje – Europos taikos priemonę teikia paramą Afrikos Sąjungai, be kita ko, finansuoja karinių taikos palaikymo operacijų Afrikoje, ypač Afrikos Sąjungos misijos Somalyje (AMISOM), veiklos išlaidas; kadangi Europos taikos priemonė pakeis BSGP karinių operacijų bendrųjų sąnaudų finansavimo mechanizmą Athena, o Afrikos taikos priemonė suteiks ES naują instrumentą karinėms operacijoms lanksčiau vykdyti ir gerokai padidins galimybes teikti partneriams pagalbą saugumo srityje; kadangi galutinis Europos taikos priemonės, kuria siekiama tvariai spręsti smurtinius konfliktus ir panaikinti nesaugumą, poveikis priklausys nuo to, kiek ją papildys būtinos apsaugos priemonės ir stebėjimo sistemos, kad būtų išvengta galimo piktnaudžiavimo teikiama pagalba ir užtikrinama, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į atskaitingumo klausimus, pagarbą žmogaus teisėms ir humanitarinės teisės laikymąsi; kadangi būsimosios Europos taikos priemonės, kuri 2021 m. turėtų pakeisti Afrikos taikos priemonę, taikymo sritis turėtų būti išplėsta ir apimti valstybes partneres ir tai suteiktų galimybę tiekti karinę įrangą;

    AS.

    kadangi būtina, kad ES remtų savo partnerius Sahelio ir Sacharos bei Somalio pusiasalio regionuose, kurie susiduria su vis didesniais iššūkiais kovodami su ginkluotomis teroristinėmis grupuotėmis, įskaitant džihadistus; kadangi Europos Sąjunga gali tinkamai reaguoti ir pasitelkdama Europos taikos priemonę teikti atitinkamo regiono šalims reikiamą pagalbą, įskaitant ginklus ir šaudmenis; kadangi Europos taikos priemonė turėtų būti nedelsiant patvirtinta, kad būtų galima suteikti reikalingą karinę pagalbą;

    AT.

    kadangi temperatūra Sahelio regione kyla 1,5 karto sparčiau nei likusioje pasaulio dalyje ir kadangi, Jungtinių Tautų duomenimis, apie 80 proc. žemės ūkio paskirties žemės šiame regione yra nualinta ir dėl šios teritorijos nesutaria apie 50 mln. nuo gyvulininkystės priklausomų asmenų; kadangi, Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) duomenimis, dėl tokios padėties gyventojai kenčia maisto stygių ir stengiasi išgyventi bei susiduria su sudėtingais pasirinkimais;

    AU.

    kadangi klimato kaitos padariniai yra destabilizacijos, smurto ir konfliktų rizikos veiksnys;

    AV.

    kadangi, Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) duomenimis, dėl padažnėjusių smurtinių išpuolių valstybinėse mokyklose, mokytojų ir mokinių žudymų, grobimų, sumušimų ir grasinimų jiems mirtimi Centrinėje ir Vakarų Afrikoje buvo uždaryta daugiau kaip 9 000 mokyklų, todėl beveik du milijonai vaikų liko be tinkamo išsilavinimo;

    AW.

    kadangi ES tebėra rimtai susirūpinusi padidėjusiu vaikų, kuriuos ekstremistinės grupės samdo kaip vaikus karius, skaičiaus;

    AX.

    kadangi Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras (UNODC) atkreipė dėmesį į nerimą keliančias naujas prekybos narkotikais tendencijas regione, darančias neigiamą poveikį valdymui, saugumui, ekonomikos augimui ir visuomenės sveikatai; kadangi, Biuro duomenimis, Vakarų, Centrinei ir Šiaurės Afrikai tenka 87 proc. visų pasaulyje konfiskuotų farmacinių opioidų ir kadangi UNODC pripažįsta, kad esama glaudaus ryšio tarp prekybos narkotikais ir ginkluotų grupuočių finansavimo;

    AY.

    kadangi pagal ES strateginį požiūrį dėl moterų, taikos ir saugumo pabrėžiamas poreikis integruoti lyčių aspektą į visas taikos ir saugumo sferos sritis ir veiklos rūšis, siekiant užtikrinti ES politikos veiksmingumą;

    AZ.

    kadangi ekstremistinių grupuočių išpuoliai ir didėjantis bendruomenių tarpusavio smurtas dėl išteklių daro poveikį galimybėms naudotis švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugomis ir ypač daugeliui mergaičių gresia įvairių rūšių fizinė ir seksualinė prievarta;

    BA.

    kadangi Europos Sąjunga turėtų strategiškai dar labiau padidinti savo ekonominę veiklą, atsižvelgdama į didėjantį kitų užsienio valstybių dalyvavimą;

    BB.

    kadangi Komisijos narys, atsakingas už kaimynystę ir plėtrą, pasiūlė perskirstyti 3,25 mlrd. EUR iš esamų programų, paspartinti šį procesą ir teikti jam prioritetą, kad būtų patenkinti su koronavirusu susiję Afrikos poreikiai, įskaitant 2,06 mlrd. EUR Užsachario Afrikai;

    BC.

    kadangi ES turėtų stiprinti savo bendradarbiavimą su nacionaliniais parlamentais, įskaitant saugumo ir gynybos komitetus, siekiant gerinti esmines priežiūros funkcijas, susijusias su nacionalinėmis ir išorės saugumo intervencijomis;

    Veiksmai, kurių ėmėsi Europos Sąjunga ir jos valstybės narės

    1.

    mano, kad Komisija, Taryba bei Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (pirmininko pavaduotojas ir vyriausiasis įgaliotinis) turi koordinuoti vystymosi, humanitarines ir saugumo strategijas, kuriose jie dalyvauja pagal integruotą strategiją, kuria siekiama nepriklausomos Afrikos atsakomybės saugumo ir gynybos reikaluose; mano, kad Afrikos Sąjunga ir šio regiono Afrikos valstybės yra pagrindinės partnerės, su kuriomis ES prasmingai bendradarbiauja bendrai siekiant darnaus vystymosi ir žmonių saugumo; pritaria Afrikos Sąjungos planams išsiųsti 3 000 kareivių Sahelio G 5 šalių grupei paremti; yra tvirtai įsitikinęs, kad ES ir jos valstybės narės turi stiprinti partnerių pajėgumus, persvarstyti įsipareigojimus saugumo ir gynybos srityje Sahelio, Vakarų Afrikos ir Somalio pusiasalio regionuose, įskaitant tai, kaip tiekiant karinę įrangą laikytis principo „nepakenkti“;

    2.

    primena, kad kova su terorizmu ypač priklauso nuo atitinkamų valstybių gebėjimo išlaikyti tvirtas ir patikimas institucijas bei gerai nusistovėjusias pagrindines paslaugas, įskaitant vidaus saugumo pajėgumus ir teisingumo sistemą, kuriomis piliečiai galėtų pasitikėti, ypač baudžiamosiose bylose; mano, kad Sahelio, Vakarų Afrikos ir Somalio pusiasalio regionų saugumo strategija visų pirma turi būti susijusi su konfliktų regione pagrindinių priežasčių šalinimu, nes siekiant tvarios taikos labai svarbu panaikinti skurdą;

    3.

    ragina skatinti atnaujinti ES ir Afrikos žemyno santykius, grindžiamus solidarumu, abipuse pagarba ir nauda, visais atvejais laikantis tarptautinės teisės, nacionalinio suvereniteto ir šalių lygybės principų;

    4.

    mano, kad visas Europos Sąjungos BSGP misijas, operacijas ir kitus veiksmus turi koordinuoti pirmininko pavaduotojas ir vyriausiasis įgaliotinis, vadovaujant Tarybai pagal ES sutarties 43 straipsnio 2 dalį, ir kad Jungtinis paramos koordinavimo padalinys turėtų teikti daugiau patarimų Komisijai ir pirmininko pavaduotojui ir vyriausiajam įgaliotiniui bei turėti didesnį koordinavimo vaidmenį ir turėtų pasiūlyti įsteigti centralizuotą civilinės ir karinės doktrinos centrą, kuris sustiprintų Karinių misijų planavimo ir vykdymo centro bei Civilinių operacijų planavimo ir vykdymo centro misijas ir projektus;

    5.

    yra tvirtai įsitikinęs, kad ES turėtų kuo daugiau investuoti į procesus, kuriais siekiama užkirsti kelią konfliktams, kartu su kitomis saugumo priemonėmis inicijuojant daugybę labai konkrečių tarpininkavimo, dialogo ir susitaikymo procesų bei projektų; pabrėžia, kad taip pat būtina toliau taikyti nevalstybinius metodus, kuriais siekiama skatinti stabilumą ir saugumą, ypač atsižvelgiant į įtampą tarp bendruomenių; yra tvirtai įsitikinęs, kad vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu bus veiksminga tik ta pagalba saugumo srityje, kurią teikiant pagrindinis dėmesys skiriamas žmonių saugumui;

    6.

    pabrėžia, kad būtina neatidėliotinai sustiprinti BSGP misijas ir operacijas, taip pat ES bendrą strateginio planavimo ir komunikacijos politiką siekiant padidinti ES veiksmų matomumą;

    7.

    palankiai vertina visus ES įsipareigojimus Sahelio regione, Vakarų Afrikoje ir Somalio pusiasalyje ir pripažįsta šių BSGP misijų ir operacijų indėlį užtikrinant taiką, saugumą ir tarptautinį stabilumą; vis dėlto pabrėžia, kad reikia pritaikyti finansines ir administracines taisykles bei politinių sprendimų priėmimo procesus, kad į krizes būtų reaguojama greičiau ir operatyviau;

    8.

    pakartoja savo raginimą parengti Europos gynybai skirtą baltąją knygą, kurioje būtų numatyti ir išdėstyti labai konkretūs galimų ES karinių intervencijų scenarijai ir pagrindinės doktrinos, laikantis ES sutarties 43 straipsnio 1 dalyje nurodytų karinių užduočių;

    9.

    palankiai vertina ES misijų darbuotojus, kurie, nepaisant labai sudėtingų sąlygų, nepaprastai kompetentingai atliko savo darbą ir pademonstravo atsidavimą bei profesionalumą;

    10.

    pabrėžia, kad, atsižvelgiant į labai didelį ir akivaizdų saugumo sąlygų regione pablogėjimą ir siekiant užpildyti visas ES misijų ir projektų spragas, turi būti pagerintas partnerių saugumo sektoriaus gebėjimų stiprinimas siekiant tinkamiau reaguoti į labai didelius iššūkius ir rimtas saugumo sąlygas regione, be kita ko, remti trečiąsias šalis joms kovojant su terorizmu savo teritorijose;

    11.

    pritaria 2015 m. balandžio 28 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendram komunikatui „Pajėgumų stiprinimas remiant saugumą ir vystymąsi – galimybės išvengti krizių ir jas valdyti suteikimas partneriams“ (11);

    12.

    palankiai vertina Komisijos pasiūlymą ir vykstančias tarpinstitucines derybas, kuriomis siekiama parengti reglamentą dėl Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (KVTBP), kuri apimtų visas dabartinės priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (IcSP), užduotis;

    13.

    palankiai vertina pirmininko pavaduotojo ir vyriausiojo įgaliotinio pasiūlymą, kuriam pritaria Komisija, pagal BUSP įsteigti Europos taikos priemonę siekiant finansuoti karinį ir gynybinį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, įskaitant įrangą, įtrauktą į ES bendrąjį karinės įrangos sąrašą, kuris užpildys didelę ES paramos spragą ir kartu su KVTBP suteiks ES galimybę greičiau ir veiksmingiau reaguoti į saugumo iššūkius, ir ragina šiuos dokumentus sparčiai patvirtinti; primena, kad Europos taikos priemone siekiama įtraukti Afrikos taikos priemonę ir sukurti pajėgumų stiprinimo komponentą, pagal kurį šalims partnerėms būtų galima tiekti karinę įrangą, įskaitant ginklus ir šaudmenis, visapusiškai laikantis bendrosios pozicijos, žmogaus teisių ir humanitarinės teisės ir taikant veiksmingas skaidrumo nuostatas, kaip nurodyta 2019 m. kovo 28 d. rekomendacijoje dėl Europos taikos priemonės sukūrimo, siekiant užtikrinti, kad jokia karinė įranga nebūtų suteikiama gavėjams, kurie vykdo pažeidimus, žiauriai elgiasi ir daro kitokią žalą civiliams gyventojams; pažymi, kad nuo 2018 m. birželio mėn. valstybės narės rengia Tarybos sprendimą, kuriuo Europos taikos priemonė turi būti sukurta ne vėliau kaip 2021 m. sausio mėn.; šiuo atveju atsižvelgdamas į dabartinę situaciją Afrikoje, ragina Tarybą patvirtinti šį pasiūlymą ir nedelsiant priimti reikalingą sprendimą, kuriuo būtų sukurta ši nauja priemonė siekiant remti Afrikos ginkluotųjų pajėgų karinius pajėgumus, taip pat:

    a)

    užtikrinti, jog Europos taikos priemonės biudžetas būtų pakankamai didelis, kad būtų galima veiksmingai spręsti dabartines problemas, susijusias su mokymu, operacijomis, misijomis, projektais ir karine įranga, įskaitant ginklus, šaudmenis ir transportą;

    b)

    užtikrinti, kad taikant Europos taikos priemonę būtų pašalinti dabartiniai ginklų ir šaudmenų įsigijimo apribojimai pagal Afrikos taikos priemonę ir Sąjungos biudžetą;

    c)

    ragina skirti finansavimą iš ES biudžeto administracinėms išlaidoms, susijusioms su šiuo Tarybos sprendimu, įskaitant išlaidas personalui;

    d)

    ragina Tarybą įpareigoti valstybes nares padengti veiklos išlaidas, susijusias su jo įgyvendinimu, įskaitant įrangą bei mokymą;

    e)

    pažymi, kad valstybės narės, kurios nedalyvauja finansuojant konkrečius veiksmus ar jų dalį, galėtų susilaikyti balsuojant Taryboje;

    f)

    ragina Europos išorės veiksmų tarnyboje (EIVT) įsteigti naują specialų skyrių, atsakingą už šios naujos priemonės valdymą, prižiūrėti įrangos tiekimą ir naudojimą bei mokymą, įskaitant tinkamas apsaugos ir rizikos mažinimo priemones;

    g)

    laikosi nuomonės, kad tokios įrangos tiekimą ir naudojimą bei mokymą turėtų stebėti valstybių narių į šį skyrių komandiruoti ekspertai, kurie informuotų pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąjį įgaliotinį, o Parlamentas tai tikrintų ir Europos Audito Rūmai atliktų auditą;

    14.

    mano, kad ES civilinių ir karinių misijų Afrikoje tvarumui, veiksmingumui ir matomumui, nepaisant didelio jų darbuotojų atsidavimo ir profesionalumo, taip pat ypač trukdė tai, kad paveiktose šalyse trūksta atsakomybės vietos lygmeniu, tvarumo planų ir pagrindinės įrangos, kaip ir jų galimybės stiprinti partnerių gebėjimus;

    15.

    ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad būtų išnagrinėtas visų finansavimo priemonių naudojimas siekiant pašalinti pagrindines konfliktų priežastis ir remti saugumo pajėgumų plėtojimą nukentėjusiose Afrikos šalyse, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 209 ir 212 straipsniuose ir atsižvelgiant į labai dideles saugumo krizes Sahelio ir Sacharos regione bei Rytų Afrikoje;

    16.

    palankiai vertina pasiūlymą sustiprinti partnerystės principą Afrikos ir ES santykiuose, kaip nustatyta bendrame komunikate „Visapusiškos strategijos su Afrika kūrimas“ (JOIN(2020)0004); ragina Komisiją, ypač pirmininkės pavaduotoją ir vyriausiąjį įgaliotinį, užmegzti specialiai pritaikytas dvišales pertvarkos partnerystes, kurios apimtų platų sričių rinkinį, prioritetą teikiant saugumui ir gynybai; ragina pirmininkės pavaduotoją ir vyriausiąjį įgaliotinį pagerbti demokratijos ir žmonių saugumo stiprinimo srityje pažengusias šalis ir paraginti jas prisijungti prie dvišalių partnerysčių vadovaujantis principu „parama pagal pažangą“; ragina pirmininkės pavaduotoją ir vyriausiąjį įgaliotinį ne tik užmegzti dvišales partnerystes, bet ir padėti konsoliduoti subregioninių organizacijų, tokių kaip ECOWAS, Rytų Afrikos bendrija ar Pietų Afrikos vystymosi bendrija (SADC), saugumo funkcijas;

    17.

    rekomenduoja ES apsvarstyti galimybę prisidėti prie operacijų prieš terorizmą, kurias vykdo Mauritanijos, Malio, Burkina Faso, Nigerio ir Čado nacionalinės ginkluotosios pajėgos, veiklos ir logistikos išlaidų, vykdant taikos palaikymo operacijas Sahelio ir Sacharos regione ir laikantis panašaus požiūrio, kaip ir finansuojant Sahelio penketuko jungtines pajėgas ir Afrikos Sąjungos misiją Somalyje (AMISOM), ir pažymi, kad Europos taikos priemonė turėtų būti tinkama priemonė siekiant šio tikslo;

    18.

    ragina aptarti, ar patartina esamoms mokymo programoms taikyti tas pačias karinės įrangos, įskaitant ginklus, pirkimo priemones, kurios šiuo metu yra numatytos Sahelio penketuko pajėgų dislokavimui ir mokymui, be kita ko, prireikus teikti finansinę paramą;

    19.

    rekomenduoja, kad bet koks Afrikos šalių gebėjimų stiprinimo operacijų finansavimas priklausytų nuo šalies paramos gavėjos pateikiamo bendrai sutarto paramos plano, kuris apimtų mokymus saugumo sektoriaus reformos, žmogaus teisių, tarptautinės humanitarinės teisės ir teisinės valstybės klausimais, kuriame būtų nustatyti pagrįsti terminai ir kurį būtų galima įgyvendinti vykdant ES stebėseną turint galimybę toliau jį koreguoti atsižvelgiant į padėties raidą;

    20.

    yra labai susirūpinęs dėl daugybės labai rimtų Malio saugumo pajėgų padarytų žmogaus teisių pažeidimų atvejų, kuriuos ištyrė ir apie kuriuos pranešė Jungtinių Tautų daugialypė integruota stabilizavimo misija Malyje (MINUSMA);

    21.

    pripažįsta svarbų Malio vaidmenį užtikrinant stabilumą Sahelyje ir kaip ir ECOWAS yra susirūpinęs dėl 2020 m. rugpjūčio 18 d. Malyje įvykdyto valstybės perversmo; pabrėžia, kad ilgalaikis bendradarbiavimas su tarptautine bendruomene, ypač ES ir JT, ir jos parama gali būti sėkmingi tik tuo atveju, jei bus imtasi svarbių veiksmų, t. y. sukurta gerai parengta, perspektyvi, skaidri ir ilgalaikė rinkimų sistema, kuri užtikrintų patikimus, laisvus ir sąžiningus rinkimus ir tikrai vienodas sąlygas politinėms partijoms; pritaria tam, kad reikia suformuoti įtraukią pereinamojo laikotarpio vyriausybę, kurią sudarytų visos politinės ir socialinės grupės ir kuri siektų apsaugoti kiekvieno piliečio konstitucines teises ir laisves, kartu niekada nepamirštant dabartinių neatidėliotinų socialinių, saugumo ir ekonominių problemų, dėl kurių reikia imtis skubių veiksmų siekiant patenkinti teisėtus žmonių reikalavimus vykdyti įtraukų ir konstruktyvų dialogą dėl tolesnių veiksmų savo šalyje; remia EIVT pastangas padėti rasti taikų ir demokratinį sprendimą, kuriuo galiausiai būtų atkurtas ilgalaikis stabilumas ir Malio piliečių pasitikėjimas jų institucijomis ir viešuoju administravimu, kuris turėtų būti tikrai įtraukus, be korupcijos ir tarnauti visiems piliečiams, siekiantiems klestėjimo, taikos, vystymosi, stabilumo ir saugumo;

    22.

    atkreipia dėmesį į JT vertinimo ataskaitas dėl vykdymo užtikrinimo ir žalos ištaisymo pagalbos veiklos, susijusios su taikos palaikymo operacijose Jungtinių Tautų ir susijusių darbuotojų vykdytu seksualiniu išnaudojimu ir seksualine prievarta; yra labai sukrėstas dėl bauginančio šių nusikaltimų masto ir nesugebėjimo atsakingus asmenis patraukti atsakomybėn; taip pat yra sukrėstas dėl įtarimų dėl Europos ir JT pajėgų vykdytos seksualinės prievartos prieš vaikus, ypač Centrinės Afrikos Respublikoje 2016 m., ir ragina atkurti teisingumą; ragina JT, ES valstybes nares ir ES BSGP organus nedelsiant ir kuo ryžtingiau ištirti visus atvejus, susijusius su JT, nacionaliniais ir ES darbuotojais, vykdžiusiais seksualinį smurtą, užtikrinti jų baudžiamąjį persekiojimą ir juos nuteisti; pabrėžia, kad reikia nedelsiant reformuoti atitinkamas struktūras tokiu būdu, kad būtų nutrauktas JT ir ES darbuotojų nebaudžiamumas, ir nustatyti veikiančius bei skaidrius priežiūros ir atskaitomybės mechanizmus; mano, kad dabartinė padėtis, kai teisiniai veiksmai dėl kaltinimų išnaudojimu yra visiškai savanoriški ir priklauso nuo pajėgas teikiančios šalies valios, yra nepriimtina; yra įsitikinęs, kad teikiant mokymus ir užtikrinant švietimą galima taip pat sumažinti tokių sunkių nusikaltimų skaičių ir jų išvengti; griežtai primena, kad būtina skubiai užkirsti kelią tokiems nusikaltimams ateityje, taip pat siekiant atkurti vietos gyventojų pasitikėjimą tarptautiniu taikos palaikymu;

    23.

    ragina iš naujo apibrėžti mokymo misijų EUTM Mali, EUTM CAR ir EUTM Somalia formatą, kad jos būtų geriau pritaikytos prie realių paramą gaunančių šalių ginkluotųjų pajėgų ir tų šalių gyventojų poreikių:

    a)

    suderinti mokymo metodus ir darbo tvarkos bei dalyvavimo taisykles ir užtikrinti, kad jie būtų išskirtiniai ir pritaikyti prie nustatytų šalies poreikių ir įtraukti mokymus apie lyčių lygybę ir moterų teises, įskaitant Moterų, taikos ir saugumo darbotvarkę;

    b)

    plėtoti ir taikyti visa apimančią saugumo sektoriaus reformų politiką, kuri visų pirma būtų paremta žmonių saugumu ir kurios visų komponentų pagrindas būtų visų gyventojų saugumo poreikiai;

    c)

    užtikrinti, kad ES instruktoriai, derindami veiksmus su vietos karinėmis institucijomis, būtų įgalioti atrinkti kareivius iš tų, kuriuos pasiūlė vietos valdžios institucijos, mokyti juos siekiant didinti jų įgūdžius, be kita ko, išmanyti tarptautinę humanitarinę teisę ir tarptautinę žmogaus teisių teisę, jiems baigus mokymą juos prižiūrėti ir lydėti vietoje, kad būtų galima juos įvertinti ir užkirsti kelią dalinių paleidimui ir kareivių išsiskirstymui;

    d)

    aprūpinti mokymo centrus bendra ir individualia karine įranga (jei atitinkama šalis jos neteikia), užtikrinti, kad būtų galima teikti atitinkamus mokymus po to, kai ES įdiegia apsaugos priemones, kuriomis garantuojama atitiktis aštuoniems Bendrosios pozicijos Nr. 944 kriterijams perduodant ginklus trečiosioms šalims, užtikrinant kontrolę po ginklų persiuntimo bei galutinio naudojimo kontrolę ir taip užkirsti kelią ginklų perdavimui ginkluotoms grupuotėms, įskaitant teroristus;

    e)

    didinti misijoms skirtų užimtų darbo vietų skaičių, kad būtų sprendžamos pasikartojančios problemos;

    f)

    užtikrinti, kad mokymas atitiktų veiklos realijas, t. y. mokymas turėtų apimti mobilumą ir vadovavimo bei kontrolės gebėjimus;

    g)

    pasinaudoti būtinų karinių žinių perdavimu, visų pirma strateginių patarimų srityje;

    h)

    įgyvendinti žmogaus teisių stebėjimo ir apsaugos mechanizmą siekiant užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams;

    24.

    mano, kad tam tikrų misijų (EUTM Somalia) patariamojo komponento stiprinimas vietos pajėgų vadovavimo struktūrose leistų daryti didelę įtaką tam, kaip vykdomos operacijos, ir daugiašalės karinės pagalbos sistemai;

    25.

    mano, kad ES turėtų vykdyti tinkamą Europos Sąjungos BSGP misijos Malyje (EUCAP Sahel Mali), Europos Sąjungos BSGP misijos Nigeryje (EUCAP Sahel Niger), Pajėgumų stiprinimo Somalyje misijos (EUCAP Somalia) ir Europos Sąjungos BSGP misijos Centrinės Afrikos Respublikoje (EUAM CAR) civilinių misijų priežiūrą ir kaip išsamią valdymo priemonę toliau vykdyti veiksmingus periodinius vertinimus ir strategines peržiūras, peržiūrint jų įgaliojimus, biudžetą ir žmogiškuosius išteklius, taip pat toliau naudoti pagal misijų įgyvendinimo planą numatytas stebėsenos sistemas ir lyginamąją analizę; yra įsitikinęs, kad misijos būtų geriau pritaikytos prie kintančios saugumo ir politinės padėties, jei jos būtų pritaikytos prie vietos poreikių ir būtų intensyviau bendradarbiaujama su vietos partneriais, ir kad dėl to jos taptų dar operatyvesnės ir veiksmingesnės, taip pat būtų integruotos į platesnes saugumo sektoriaus reformos pastangas siekiant užtikrinti vietos gyventojų saugumą; ragina pirmininkės pavaduotoją ir vyriausiąjį įgaliotinį ir EIVT pakartotinai aptarti su Parlamentu 2019 m. BSGP metinę ataskaitą (12) ir Parlamento atliktą misijų Afrikoje įvertinimą; pakartoja, jog kritiškai vertina tai, kad EIVT nenustatė tinkamų rodiklių misijų EUCAP Niger ir EUCAP Mali rezultatams stebėti ir kad misijos veiklos stebėjimas ir vertinimas buvo netinkami ir neorientuoti atsižvelgti į daromą poveikį; ragina pirmininkės pavaduotoją ir vyriausiąjį įgaliotinį ir EIVT pakartotinai išnagrinėti Parlamento atliktą EUTM Somalia pajėgų telkimo vertinimą;

    26.

    primena, kad saugumo padėtis Somalyje kelia didelį nerimą ir kad dėl to mažėja stabilumas visame Somalio pusiasalyje ir už jo ribų; mano, kad Somalio federalinė vyriausybė negali vykdyti visų savo pareigų ir kad Somalio nacionalinė kariuomenė, nepaisant pastarojo meto pažangos, vis dar negali viena kovoti su grupuotės „al-Shabab“ teroristine veikla; primena, kad 2021 m. gruodžio mėn. Somalio kariuomenė turėtų perimti AMISOM įgaliojimus; pabrėžia, kad šiam tikslui pasiekti reikia naujos ir išsamios pagalbos programos ir ragina ES susitarti su Afrikos Sąjunga ir Somalio vyriausybe dėl pozicijos, susijusios su mechanizmu, kuris turi būti įdiegtas pasibaigus AMISOM;

    27.

    mano, kad Persijos įlankos krizė Somalyje turi rimtų padarinių, nes Jungtiniai Arabų Emyratai ir toliau remia aiškius veiksmus, kurie tiesiogiai kenkia iki šiol Somalyje pasiektai pažangai saugumo ir politikos srityje, keldami Somalio federalinės vyriausybės ir federalinių valstybių narių nacionalinius nesutarimus saugumo, nacionalinių rinkimų ir vystymosi klausimais, ir ragina nedelsiant nutraukti tokius veiksmus;

    28.

    reikalauja, kad Malio taikos ir susitaikymo susitarimą po Alžyro proceso pasirašiusios Malio šalys nedelsdamos jo laikytųsi ir jį įgyvendintų;

    29.

    mano, kad Europos Sąjunga pereinamuoju laikotarpiu turėtų toliau teikti finansinę paramą AMISOM, naudodama Afrikos taikos priemonę, toliau vykdyti tris persvarstytas ES karines ar civilines misijas ir operacijas (ATALANTA, EUTM Somalia ir EUCAP Somalia), remti demokratines institucijas, toliau teikti nacionalinės kariuomenės mokymus ir sukurti skaidrius, atskaitingus ir demokratiškai valdomus saugumo sektorius;

    30.

    ragina valstybes nares ir ES padėti Sahelio penketuko jungtinėms pajėgoms pradėti veikti, tuo tikslu teikiant finansinę paramą, taip pat aprūpinant karine įranga ir teikiant mokymą, kartu užtikrinant tinkamas apsaugos priemones ir švelninančias priemones ir teikiant patarimus doktrinos, planuojamų pajėgumų ir valdymo srityje; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu reikalingas tvirtas ir patikimas policijos komponentas; ragina partnerius, kurie 2018 m. vasario 22 d. Briuselyje vykusioje paramos teikėjų konferencijoje prisiėmė įsipareigojimus, skubiai juos įgyvendinti;

    31.

    mano, kad Afrikos valstybės turi prisiimti atsakomybę už savo valstybinių pareigų vykdymą siekiant stabilizuoti visas teritorijas, išvaduotas nuo džihadistų terorizmo, nusikalstamų ir ginkluotų grupuočių, prekiautojų žmonėmis ir plėšikų, apsaugoti piliečius ir teikti pagrindines paslaugas (administravimo, vandens ir energijos tiekimo, sveikatos, teisingumo bei švietimo); kadangi kariuomenė arba saugumo pajėgos, laikinai iki civilinė administracija perims valdymą, turėtų užtikrinti tinkamą saugumo aplinką ir pagrindines paslaugas, ragina Europos Sąjungą dėti daugiau pastangų remiant Afrikos valstybes, kad jos teiktų pagrindines paslaugas;

    32.

    pritaria Afrikos Sąjungos prašymui Jungtinėms Tautoms, kad ji galėtų susipažinti su JT įvertintu indėliu į Afrikos vadovaujamas misijas, kurias įgaliojo vykdyti Jungtinių Tautų Saugumo Taryba;

    33.

    pabrėžia, kad reikia koordinuoti veiklą su Šiaurės Afrikos šalimis, taip pat veiksmingai prisidėti prie taikos ir susitaikymo Libijoje, siekiant neleisti jai tapti džihadistų, teroristų, kriminalinių ir ginkluotų grupuočių, ginklų ir prekybos žmonėmis plitimo karštuoju tašku; todėl skatina vykdyti taikos derybas 5+5 ir ragina visas šalis laikytis Berlyno konferencijos dvasios; reiškia viltį, kad pastarojo meto ugnies nutraukimo ir taikos Libijoje ženklai taps realybe; todėl palankiai vertina naujausias EIVT ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojo iniciatyvas, ypač jo 2020 m. rugsėjo 1 d. vizitą į Libiją, ir pabrėžia, kad ES turėtų atlikti vadovaujantį vaidmenį tarpininkavimo procese;

    34.

    ragina ES atkreipti dėmesį į nuolatinę ir didėjančią grėsmę kultūros paveldo apsaugai ir išsaugojimui bei kovoti su kultūrinių artefaktų kontrabanda, ypač konfliktų zonose;

    35.

    mano, kad bendradarbiavimas su Šiaurės Afrikos šalimis turėtų būti planuojamas daugiausia keičiantis informacija ir žvalgybos informacija, vykdant karinius mokymus ir kovojant su radikalėjimu, atsižvelgiant į įrodytą kai kurių iš šių šalių patirtį;

    36.

    mano, kad išsami ir vidutinės trukmės bei ilgalaikė šių regionų saugumo politika taip pat turėtų būti nukreipta į atsparumo didinimą;

    37.

    palankiai vertina ir remia visapusišką Mauritanijos požiūrį, pagal kurį kariniai ir saugumo srities veiksmai apima socialiniais ir vystymosi aspektais paremtą strategiją; reiškia solidarumą su Nigeriu, Maliu ir Burkina Fasu – šalimis, kurios labai nukentėjo nuo terorizmo; palankiai vertina tarptautinės bendruomenės, Jungtinių Tautų daugialypės integruotos stabilizavimo misijos Malyje, Daugiašalės jungtinės specialiosios paskirties grupės, G 5 ir Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų (operacija „Barkhane“), ES regioninės patariamosios ir koordinavimo grupės (RPKG), EUCAP Sahel Mali ir Niger, EUTM Mali, programos GAR-SI Sahel ir Čado armijos, kurios yra pagrindinės G 5 centrinio ir rytinio sektorių jėgos, kurioms reikia specialios paramos jų batalionams, pastangas ir pasiaukojimą; ragina Sahelio penketuko šalis tęsti vidaus reformas ir visapusiškai įgyvendinti žmogaus teises, gerą valdymą ir demokratinę atskaitomybę, laikantis žmogaus teisių ir demokratinių normų;

    38.

    palankiai vertina Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charleso Michelio ir Mauritanijos Islamo Respublikos prezidento, Sahelio penketuko pirmininko Mohamedo Cheikho el Ghazouani 2020 m. balandžio 28 d. priimtą bendrą deklaraciją, kurioje jie atnaujino ir sustiprino įsipareigojimą dėl Sahelio saugumo, stabilumo ir vystymosi, glaudžiai bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi, Afrikos Sąjungos komisijos pirmininku ir dabartiniu ECOWAS pirmininku;

    39.

    ragina valstybes nares remti operacijas „Barkhane“ ir „Takuba“ bei misijas „Gazelle“ ir „New Nero“ ir bendradarbiauti jų pagrindu; pabrėžia svarbias tų valstybių narių, kurios šiose operacijose jau dalyvauja, investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir karines investicijas; primygtinai tvirtina, kad reikia aktyvesnio Europos dalyvavimo, tačiau tai negali pakeisti šalių įsipareigojimo vykdyti būtinas vidaus reformas, kuriomis siekiama užtikrinti tvarų vystymąsi ir saugumo sektorius;

    40.

    ragina ES ypatingą dėmesį skirti ginkluotų teroristinių grupuočių, ypač islamistinio terorizmo ir smurtinio vahabizmo ekstremizmo, plitimui Sahelio, Vakarų Afrikos ir Somalio pusiasalio regionuose ir toliau dėti visuotines pastangas kovojant su džihadizmu; atsižvelgdamas į strateginį šių regionų poveikį pietinių kaimyninių šalių stabilumui ir saugumui, jūrų saugumui ir į neabejotinai vykdomą spaudimą prie Europos išorės sienų, ragina atnaujinti bendradarbiavimą saugumo srityje ir pagalbos programas su atitinkamomis šalimis;

    41.

    primygtinai ragina ES atlikti išsamų bendros Afrikos ir ES strategijos ir 2020 m. kovo 9 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendro komunikato „Visapusiškos strategijos su Afrika kūrimas“ vertinimą ir skatinti įgyvendinti 2015 m. balandžio 20 d. Tarybos išvadas dėl 2015–2020 m. Sahelio regiono veiksmų plano, 2015 m. kovo 16 d. Tarybos išvadas dėl 2015–2020 m. ES ir Gvinėjos įlankos veiksmų plano, 2018 m. birželio 25 d. Tarybos išvadas dėl Somalio pusiasalio/Raudonosios jūros ir Sahelio/Malio ir Po deklaraciją;

    42.

    reikalauja teikti papildomą apsaugą ir paramą švietimo institucijoms, bendruomenėms ir vietos mastu veikiančioms organizacijoms, kurios mėgina ieškoti alternatyvių mokymosi galimybių bendruomenės centruose ir įtraukia tūkstančius Vakarų Afrikos ir Sahelio vaikų į švietimo ir įgūdžių ugdymo programas;

    Geras valdymas ir darnus vystymasis

    43.

    teigia, kad saugumo strategija negali būti įgyvendinama be bendrų darnaus vystymosi ir humanitarinių veiksmų; primena įvairias pagrindines terorizmo ir ginkluotų konfliktų priežastis; ragina skatinti žmogiškąjį kapitalą ir žmogaus socialinę raidą, tenkinti pažeidžiamiausių bendruomenių poreikius ir stiprinti žmonių atsparumo pajėgumus;

    44.

    mano, jog Europos Sąjunga turėtų užtikrinti, kad darnaus vystymosi planai būtų grindžiami kontekstu bei daugiasektoriai ir pagal juos būtų užtikrinamas visuotinis atitinkamo regiono problemų sprendimas; pabrėžia, kad siekiant integruoto požiūrio į taiką, saugumą ir darnų vystymąsi reikia prasmingai įtraukti vietos pilietinės visuomenės subjektus, visų pirma moteris ir jaunimą, tuo pačiu metu nepamirštant Sahelio ir Sacharos regionų visuomenių vyresnių asmenų ir tradicinių lyderių; mano, kad, siekiant užtikrinti veiksmingą koordinavimą, skaidrumą ir atsakomybę, šie planai turi atitikti Europos konsensuse dėl vystymosi dar kartą patvirtintus veiksmingumo principus ir juos turi patvirtinti administracija, susitarusi su paramą gaunančiomis vietos bendruomenėmis, ir jie turi būti įgyvendinami dalyvaujant pilietinės visuomenės ir humanitarinėms organizacijoms;

    45.

    pabrėžia partnerystės su JT, bendradarbiavimo su kitomis tarptautinėmis institucijomis, ypač Afrikos Sąjunga, ir dialogo su kitomis regioninėmis ir subregioninėmis organizacijomis svarbą;

    46.

    mano, kad prasmingas ES ir Afrikos bendradarbiavimas saugumo srityje turi būti grindžiamas darniu vystymusi ir sutelktas visų pirma į:

    a)

    demokratijos įtvirtinimą užtikrinant atsakingas demokratines valdymo sistemas taikant veiksmingą parlamentinę priežiūrą, taip pat demokratines institucijas ir teisinę valstybę, užtikrinant visas pilietinės visuomenės laisves;

    b)

    konfliktų nutraukimą ir kelio jų pasikartojimui užkirtimą, kartu šalinant jų pagrindines priežastis, kad būtų pasiekta ilgalaikė taika ir saugumas;

    c)

    plėtojimą politikos, kuria būtų skatinamas ekonominis vystymasis ir darbo vietų kūrimas, daugiausia dėmesio skiriant jaunimui; pabrėžimą būtinybės įtraukti jaunimą į politinius, ekonominius ir taikos procesus;

    d)

    prevencinių stabilizavimo veiksmų planų rėmimą;

    e)

    moterų įgalinimą, pripažįstant jas kaip pokyčių iniciatores Afrikos bendruomenėse, didinant jų švietimo ir ekonomines galimybes, skatinant jų dalyvavimą vietos ir nacionalinėse institucijose, taip pat priimant sprendimus bei stiprinant jų vaidmenį taikos kūrimo, konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo srityse bei kovojant su seksualiniu smurtu prieš moteris ir mergaites;

    f)

    pagrindinių paslaugų, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, aprūpinimo maistu, vandens, sanitarinių priemonių ir higienos, socialinės apsaugos, būsto ir saugos tinklų, pagalbos ir apsaugos psichinės sveikatos srityje, švietimo ir paramos perkeltiems gyventojams, teikimą siekiant padidinti žmonių pasitikėjimą valstybe;

    g)

    saugumo srities, administracinio ir teisinio stabilumo užtikrinimą;

    h)

    skurdo, nebaudžiamumo ir korupcijos panaikinimą;

    i)

    klimato kaitos padarinių šalinimą, atsižvelgiant į klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemones, kad pragyvenimo šaltiniai taptų tvarūs ir atsparūs aplinkos apsaugos grėsmėms;

    j)

    teisinės valstybės principo laikymąsi ir darnaus vystymosi bei žmogaus teisių nediskriminuojant jokiu pagrindu, saviraiškos laisvės, žiniasklaidos laisvės, asociacijų laisvės skatinimą ir struktūrinės paramos pilietinei visuomenei ir nepriklausomai žiniasklaidai stiprinimą;

    k)

    tvarios žemės ūkio praktikos, pvz., agroekologijos skatinimą, smulkių gamintojų ir ūkininkų rėmimą ir mitybos ryšių, padedančių kovoti su visų formų netinkama mityba visomis aplinkybėmis, įgyvendinimą ir tolesnį veiklos, kuria kuriamos humanitarinių ir vystymosi intervencinių priemonių sąveikos, finansavimą, kad būtų pašalintos pagrindinės priežastys;

    47.

    reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad dabartiniai saugumo iššūkiai Afrikoje kartu su nuolatine nelygybe, galimybių jaunimui trūkumu ir silpnu valdymu galėtų paskatinti migraciją ir lemti didelę gyventojų persikėlimą, kuris būtų žalingas Šiaurės Afrikos valstybėms ir Europai ir dėl kurio kiltų plataus masto humanitarinė krizė; pripažįsta konfliktų, skurdo, nelygybės ir klimato kaitos poveikį priverstiniam gyventojų perkėlimui ir ragina Europos Sąjungą sudaryti sąlygas teisėtai, saugiai ir oriai migracijai; todėl pabrėžia, kad svarbu stiprinti visų pirma ES ir Sahelio regiono bendradarbiavimą siekiant spręsti šį svarbų klausimą, kartu primindamas pripažintą praktiką netaikyti sąlygų humanitarinei pagalbai, susijusiai su migracijos srities veiksmais regione;

    48.

    teigiamai vertina ES strategiją dėl Afrikos Kyšulio, apimančią ne tik saugumo ir humanitarinės politikos, bet ir ilgesnės trukmės vystymosi politikos ir Tūkstantmečio vystymosi tikslus; pabrėžia, kokia svarbi ši ilgesnės trukmės vystymosi politikos vizija, ir ragina Komisiją bei valstybes nares suderinti savo politiką šiuo klausimu ir kuo greičiau įgyvendinti bendrą programavimą įvairioms šalims ir regionui;

    49.

    ragina įgyvendinti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl jaunimo, taikos ir saugumo vykdant ES ir Afrikos bendradarbiavimą saugumo srityje;

    50.

    ragina ES skatinti veiksmingą JT darbotvarkės dėl moterų, taikos ir saugumo įgyvendinimą visose ES išorės veiksmų srityse, įtraukiant lyčių aspektą į pagrindines ES ir Afrikos Sąjungos strateginės saugumo partnerystės politikos sritis;

    51.

    mano, kad ES turėtų stiprinti savo bendradarbiavimą su nacionaliniais parlamentais, įskaitant saugumo ir gynybos komitetus, kad būtų pagerintos esminės priežiūros funkcijos, susijusios su nacionalinėmis ir išorės saugumo priemonėmis;

    52.

    primygtinai ragina visus Sahelio karinius subjektus gerbti tarptautinę humanitarinę teisę ir įgyvendinti visapusišką atsaką, daugiausia dėmesio skiriant pažeidžiamiausių gyventojų grupių kančių mažinimui, visų pirma vertinant civilių apsaugą kaip pagrindinį bet kokios integruotos saugumo strategijos sėkmės rodiklį; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad įgyvendinant visas saugumo operacijas nepablogėtų humanitarinė padėtis; ragina visus saugumo srities veikėjus stebėti savo karinių operacijų ir saugumo priemonių poveikį galimybei naudotis paslaugomis, įskaitant maistą ir mitybą, bei priverstiniam perkėlimui, kad būtų galima sumažinti jų neigiamą įtaką humanitariniams poreikiams;

    53.

    mano, kad, atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos sukeltas ypatingas problemas, būtina teikti išskirtinę ir holistinę pagalbą atitinkamiems regionams ir išlaikyti BSGP misijų ir operacijų veiklos tęstinumą remiant vietos ginkluotąsias pajėgas ir patariant joms, kaip įveikti šią epidemiją, šiuose regionuose stiprinti ES vystymosi veiksmus, kurie gali atlikti svarbų vaidmenį mažinant sveikatos krizės poveikį, taip pat teikti būtiną humanitarinę pagalbą, demonstruojant lankstumą ir prisitaikant prie padėties; palankiai vertina vienbalsiai Didžiojo dvidešimtuko (G 20) priimtą sprendimą sustabdyti skolos tvarkymo mokėjimus neturtingiausioms šalims;

    54.

    rekomenduoja ES kartu su Tarptautiniu valiutos fondu ir Pasaulio banku bei Afrikos plėtros banku imtis finansinių veiksmų siekiant padėti kontroliuoti skolą ir palūkanų mokėjimą; ragina išnagrinėti visas galimybes, atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją ir jos finansinius padarinius, kad būtų sumažintos skolos, sustabdytas skolų mokėjimas ir užtikrintas skolos tvarumas Afrikos šalims;

    55.

    rekomenduoja susijusioms šalims visiškai prisiimti savo tarptautinę teisinę atsakomybę ir imtis visų būtinų priemonių siekiant pagal tarptautinę humanitarinę teisę užtikrinti atskaitomybę už visų šalių įvykdytus visus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, kad žmonėms, kuriems reikalinga humanitarinė pagalba ir pagrindinės paslaugos, įskaitant gyvenančius teritorijose, kurių vyriausybė nekontroliuoja, būtų suteikta nemokama prieiga prie jų, kad būtų išvengta humanitarinės pagalbos nukreipimo kitur pavojaus, kad būtų suteikta galimybė derėtis dėl prieigos prie humanitarinės pagalbos visoms konflikto šalims, ir pabrėžia, jog svarbu, kad humanitarinės pagalbos teikimas būtų suvokiamas kaip neutrali ir nešališka priemonė, taip pat rekomenduoja užtikrinti humanitarinių darbuotojų saugumą;

    56.

    teigiamai vertina pasiūlymą sustiprinti daugiašališkumo principą Afrikos ir ES santykiuose, kaip nustatyta bendrame komunikate „Visapusiškos strategijos su Afrika kūrimas“; mano, kad komunistinė Kinija ir autoritarinė Rusija laikėsi kitokio požiūrio į Afrikos šalis, prieštaraujančio ES pastangoms; ragina Komisiją didinti pastangas viešosios diplomatijos srityje ir stiprinti dialogą su Afrikos Sąjunga, vyriausybėmis, parlamentais ir pilietine visuomene, kad būtų galima aiškiau pagrįsti ES paramą saugumui Afrikoje kaip indėlį į Afrikos vystymosi strategiją iki 2063 m.;

    o

    o o

    57.

    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

    (1)  OL L 54 I, 2020 2 26, p. 9.

    (2)  OL C 440, 2015 12 30, p. 38.

    (3)  OL C 86, 2018 3 6, p. 33.

    (4)  OL C 118, 2020 4 8, p. 113.

    (5)  OL L 130, 2017 5 19, p. 1.

    (6)  OL C 99 E, 2012 4 3, p. 56.

    (7)  OL C 419, 2015 12 16, p. 153.

    (8)  Priimti tekstai, P8_TA(2019)0158.

    (9)  Priimti tekstai, P9_TA(2020)0009.

    (10)  Priimti tekstai, P9_TA(2020)0008.

    (11)  JOIN(2015)0017.

    (12)  2020 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija „Bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimas. Metinė ataskaita“ (priimti tekstai, P9_TA(2020)0009).


    Top