52020IE1950

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52020IE1950 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52020IE1950

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Būtinybė užtikrinti tikrąsias neįgaliųjų teises balsuoti Europos Parlamento rinkimuose (papildoma nuomonė savo iniciatyva)

OL C 56, 2021 2 16, p. 36–42 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

2021 2 16

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 56/36

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Būtinybė užtikrinti tikrąsias neįgaliųjų teises balsuoti Europos Parlamento rinkimuose

(papildoma nuomonė savo iniciatyva)

(2021/C 56/04)

Pranešėjas

Krzysztof PATER

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2020 2 20
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Papildoma nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2020 11 11
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 12 2
Plenarinė sesija Nr.	556
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	246 / 0 / 0

1. Įžanga

1.1.

Šioje nuomonėje apžvelgiami Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) darbo siekiant užtikrinti, kad visi neįgalūs Europos Sąjungos (ES) piliečiai turėtų tikrąją teisę balsuoti Europos Parlamento (EP) rinkimuose, antrojo etapo rezultatai.

1.2.

Per pirmąjį etapą, kuris baigėsi 2019 m. kovo mėn., EESRK parengė informacinį pranešimą „Tikrosios neįgaliųjų teisės balsuoti Europos Parlamento rinkimuose“ (1). Pranešime išsamiai aprašomos teisinės ir techninės kliūtys, trukdančios įgyvendinti šias teises visose ES valstybėse narėse. Šioje nuomonėje pateikiami tik kai kurie pranešimo rezultatai ir išvados; norint išsamiau suprasti padėtį, reikėtų perskaityti visą pranešimą.

2. Išvados ir rekomendacijos

2.1.

Kiekviena iš 27 ES valstybių turi įstatymų arba organizacinę tvarką, neleidžiančių kai kuriems negalią turintiems rinkėjams dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose.

2.2.

Jei nebus padaryta esminių teisinių pakeitimų, senstant gyventojams nuolat didės žmonių, dėl negalios neturinčių tikrosios teisės balsuoti, skaičius. Tai pasakytina ir apie namuose, ir apie ilgalaikės priežiūros įstaigose gyvenančius asmenis. Daugelis kitų žmonių, pavyzdžiui, trumpam paguldyti į ligoninę pacientai, namų sąlygomis gydomi asmenys arba kuriems taikoma reabilitacija ir asmenys, kurie dėl epidemiologinės rizikos turi izoliuotis ar karantinuotis, taip pat neturi galimybės balsuoti.

2.3.

EESRK mano, kad tai nepriimtina, nes prieštarauja pagrindinėms ES vertybėms ir Europos Sąjungos sutarties nuostatoms. Tai taip pat prieštarauja daugeliui tarptautinių teisės aktų ir politinių dokumentų, įskaitant JT Neįgaliųjų teisių konvenciją, JT Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas.

2.4.

EESRK prašo EP, Europos Vadovų Tarybos ir valstybių narių skubiai iš dalies pakeisti 1976 m. Rinkimų aktą (2), patikslinant rinkimų visuotinumo, betarpiškumo ir slaptumo principus, nes tai sudarys sąlygas visoje ES įgyvendinti standartus, leisiančius užtikrinti tikrąsias neįgaliųjų balsavimo teises, atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 29 straipsnį. Į standartus turėtų būti įtraukti bent šie dalykai:

—	draudimas dėl negalios ar sveikatos būklės atimti teisę balsuoti EP rinkimuose,

—	prievolė teikti informaciją apie balsavimo taisykles tokia forma, kuri atitiktų poreikius, atsirandančius dėl negalios pobūdžio,

—	sąlygų balsuoti ne rinkimų apylinkėje sudarymas asmenims, kurie dėl savo negalios negali balsuoti rinkimų apylinkėje,

—	sprendimų įgyvendinimas siekiant padėti neįgaliems asmenims, kuriems reikia didelės paramos, pavyzdžiui, neregintiems ir kurtiems, akliems, regos sutrikimų turintiems asmenims ir sunkiai rankas valdantiems asmenims, balsuoti savarankiškai, be kitų asmenų pagalbos,

—	galimybė pakeisti paskirtąją rinkimų apylinkę į labiau neįgalių rinkėjų poreikius atitinkančią apylinkę,

—	asmens teisė laisvai pasirinkti asmeninį padėjėją, kuris padės pasinaudoti savo teise balsuoti.

2.5.

Įgyvendinus šias taisykles išliks plati valstybių narių veiksmų laisvė, tačiau bus užtikrinta, kad nuo 2024 m. kiekvienas neįgalus ES pilietis, neatsižvelgiant į jo pilietybę ir gyvenamąją šalį, turėtų tikrąją teisę rinkti savo atstovą į Europos Parlamentą.

3. Dabartinė padėtis

3.1. Kliūtys, su kuriomis susiduria neįgalieji naudodamiesi savo balsavimo teisėmis

3.1.1.

Politikai visoje Europoje žino, kad nemaža dalis neįgaliųjų negali pasinaudoti savo balsavimo teisėmis, nes daugelį metų organizacijų, sprendžiančių neįgaliųjų teisių ir žmogaus teisių klausimus, atstovai, taip pat patys neįgalieji ir jų šeimų nariai reikalauja tikrosios teisės balsuoti be jokių apribojimų. Europos Parlamento Pirmininkas Antonio Tajani šią problemą taip pat nurodė 2017 m. visų valstybių narių ministrams pirmininkams išsiųstame rašte, kuriame jų prašė imtis visų tinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad neįgalieji galėtų naudotis savo balsavimo teisėmis per 2019 m. rinkimus. Tačiau laukiamas rezultatas nepasiektas.

3.1.2.

2019 m. kovo 20 d. EESRK išsiuntė ES institucijoms ir valstybėms narėms savo informacinį pranešimą „Tikrosios neįgaliųjų teisės balsuoti Europos Parlamento rinkimuose“.

3.1.2.1.

Pranešime išsamiai aprašomos teisinės ir techninės kliūtys, su kuriomis neįgalieji susiduria visose ES valstybėse narėse naudodamiesi savo balsavimo teisėmis. Jame taip pat pateikiama daugiau kaip 200 gerosios patirties pavyzdžių, t. y. sprendimų, padedančių neįgaliesiems lengviau dalyvauti rinkimuose.

3.1.2.2.

Pranešime pateikiama neįgaliųjų teisių visapusiškai dalyvauti politiniame gyvenime, įskaitant teisę balsuoti, kurias suteikia pagrindiniai tarptautiniai teisės aktai ir politiniai dokumentai, analizė.

3.1.2.3.

Jame taip pat išsamiai aprašomos ES galiojančios taisyklės, reglamentuojančios Europos Parlamento rinkimų organizavimą, ir būdai šias taisykles iš dalies pakeisti.

3.1.3.

Pranešime aprašytus apribojimus patvirtino Europos žiniasklaida ir pilietinės visuomenės organizacijos po paskutinių EP rinkimų, įvykusių 2019 m. gegužės 23–26 d.

3.1.4.

Per du mėnesius nuo pranešimo paskelbimo 2019 m. kovo mėn. iki EP rinkimų gegužės mėn. Vokietijoje (3) ir Prancūzijoje (4) buvo padaryti teisiniai pakeitimai ir sudaryta galimybė balsuoti asmenims, kurie anksčiau neturėjo balsavimo teisės. Nepaisant to, pagal 14 valstybių narių nacionalinius įstatymus apie 400 000 ES piliečių vis dar neleidžiama balsuoti Europos Parlamento rinkimuose dėl jų protinės negalios ar psichikos sveikatos problemų, paprastai priėmus sprendimą jiems skirti visišką ar dalinę globą.

3.1.5.

Dėl organizacinės tvarkos (techninių apribojimų), nustatytos valstybių narių įstatymais ir (arba) praktika, milijonai ES piliečių neturi galimybės balsuoti EP rinkimuose. Pavyzdžiui:

—	aštuoniose valstybėse narėse asmenys, kurie negali nuvykti į rinkimų apylinkę dėl negalios ar ligos, įskaitant asmenis, kurie yra nuolatinės priežiūros įstaigose, neturi kitos balsavimo galimybės,

—	18 šalių aklieji rinkėjai neturi galimybės balsuoti patys,

—	12 šalių neįgalūs rinkėjai negali patys pasirinkti rinkimų apylinkės,

—	devyniose šalyse rinkėjas balsavimo biuletenyje turi parašyti kandidato identifikacinį numerį, jo vardą ir pavardę arba jį palaikančios partijos pavadinimą, o tai yra rimta kliūtis ne tik akliesiems,

—	tik vienoje ES valstybėje narėje nustatytos rinkimų apylinkių įrangos ir darbo organizavimo taisyklės, kad jos būtų pritaikytos įvairaus pobūdžio negalią turinčių asmenų poreikiams (jos taikomos pusėje šios šalies rinkimų apylinkių).

3.1.6.

Kiekviena iš 27 ES valstybių turi įstatymų arba organizacinę tvarką, neleidžiančių kai kuriems negalią turintiems rinkėjams dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose. Tačiau sukaupus geriausią visų šalių patirtį būtų sukurta ideali sistema, pagal kurią kiekvienas neįgalus ES pilietis ne tik turėtų visas galimybes balsuoti, bet ir galėtų pasirinkti patogiausią būdą iš kelių galimybių savo balsui atiduoti.

3.1.7.

2020 m. COVID-19 pandemija paskatino rinkimus organizavusias šalis taikyti naujus, neretai novatoriškus sprendimus, suteikiančius galimybę balsuoti neatvykus į rinkimų apylinkę, taip išplečiant valstybėse narėse taikomų konstruktyvių sprendimų, kurie naudingi ne tik neįgaliesiems, spektrą.

3.1.8.

2020 m. lapkričio 26 d., Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Europos Parlamento rinkimų rezultatų apžvalgos (5), kurioje, remdamasis EESRK informaciniu pranešimu, atkreipė dėmesį į rimtas kliūtis, su kuriomis susiduria neįgalieji naudodamiesi savo balsavimo teise.

3.2. Demografiniai ir sveikatos aspektai

3.2.1.

Remiantis Eurostato prognozėmis (6), vyresnių nei 65 metų žmonių dalis, palyginti su bendru ES gyventojų skaičiumi, nuo 19,8 % 2018 m. padidės iki 31,3 % 2100 m.

3.2.2.

Eurostato duomenimis, 2015 m. gimusi mergaitė gali tikėtis geros sveikatos būklės, be jokios negalios vidutiniškai gyventi 63,3 metus, tuo tarpu tais pačiais metais gimęs berniukas gali tikėtis be jokios negalios gyventi iki 62,6 metų (7). Kadangi tikėtina vidutinė šios mergaitės gyvenimo trukmė yra 83,3 metai, o berniuko – 77,9 metai, 2015 m. gimusios moterys su negalia gyvens vidutiniškai 20 metų, o tais pačiais metais gimę vyrai – apie 15 metų.

3.2.3.

According to Eurostat estimates (8), the rate of persons with disabilities in the 15–64 age group is 11–14 %, depending on the definition adopted. Jei vadovausimės JT neįgaliųjų teisių konvencijos, kurią ratifikavo ES ir visos valstybės narės, 1 straipsnyje pateikta nuoroda, ši dalis viršys 15 %.

3.2.4.

Todėl galima teigti, kad beveik 20 % suaugusių ES piliečių, t. y. apie 80 mln. žmonių, jau dabar kenčia nuo įvairaus pobūdžio negalios, dėl kurios jiems sunku gyventi įprastą kasdienį gyvenimą, ir kad šis rodiklis kas 6 metus vidutiniškai didės 1 %.

3.2.5.

JT neįgaliųjų teisių konvencijoje nurodyta, kad prie neįgaliųjų priskiriami asmenys, turintys „ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų“. Tačiau EESRK pabrėžia, kad ir kiti asmenys, kurie nėra oficialiai pripažinti turintys negalią, nes jų negalia yra trumpalaikė, turi ribotas teises balsuoti.

3.2.5.1.

Tai, pavyzdžiui, trumpam paguldyti į ligoninę pacientai ir namuose gydomi asmenys arba asmenys, kuriems taikoma reabilitacija, kurie dėl laikinų suvaržymų, susijusių su jų esama sveikatos būkle, negali balsuoti rinkimų apylinkėje. Tai gali būti apie keli šimtai tūkstančių pacientų ES.

3.2.5.2.

Be to, tai gali būti svarbu asmenims, kuriems dėl epidemiologinės rizikos taikomi judėjimo apribojimai, įskaitant izoliavimą uždarose įstaigose arba draudimą išvykti iš namų. COVID-19 epidemijos patirtis rodo, kad vienu metu tai gali būti milijonai ES piliečių.

4. Svarbiausi tarptautiniai teisės aktai ir politiniai dokumentai, taikomi neįgaliųjų balsavimo teisėms

4.1.

1948 m. gruodžio 10 d. priimtos JT Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 21 straipsnyje teigiama, kad „kiekvienas turi teisę tiesiogiai arba per laisvai išrinktus atstovus dalyvauti valdant savo šalį“.

4.2.

Vadovaujantis 1966 m. gruodžio 16 d. JT Generalinės Asamblėjos priimto Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 25 straipsniu, „Kiekvienas pilietis be jokios 2 straipsnyje nurodytos diskriminacijos ir be nepagrįstų apribojimų turi teisę ir galimybę: balsuoti […].“

4.3.

2008 m. gegužės 3 d. įsigaliojusioje JT neįgaliųjų teisių konvencijoje:

—

reikalaujama, kad visos valstybės dalyvės užtikrintų, „kad neįgalieji galėtų veiksmingai ir visapusiškai dalyvauti politiniame ir visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis […], įskaitant neįgaliųjų teisę ir galimybę balsuoti ir būti išrinktiems“, ir nustatomos tam reikalingos priemonės, įskaitant užtikrinimą, „kad balsavimo procedūros, patalpos ir medžiaga būtų atitinkamos, prieinamos ir jas būtų galima lengvai suprasti ir naudoti“ (29 straipsnis),

—	pabrėžiama, kad „neįgalieji visais atvejais turi teisę būti laikomi teisės subjektais“ ir „turi teisinį veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse“ (12 straipsnis),

—	reikalaujama, kad neįgaliesiems būtų prieinami viešo naudojimo pastatai, keliai, transporto priemonės ir kitokie vidaus ir lauko objektai (9 straipsnis).

4.4.

2015 m. JT Neįgaliųjų teisių komitetas pažymėjo, kad visoje Europos Sąjungoje neįgalieji, ypač netekę teisinio veiksnumo arba gyvenantys globos įstaigose, negali naudotis savo teise balsuoti rinkimuose ir kad dalyvavimas rinkimuose nėra visapusiškai įmanomas ir rekomendavo imtis būtinų priemonių, kad visi asmenys, turintys bet kokios rūšies negalią, galėtų naudotis savo teise balsuoti (9).

4.5.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 2 dalies b punkte aiškiai nustatyta, kad „Sąjungos piliečiai […] be kita ko, turi: teisę balsuoti […] Europos Parlamento […] rinkimuose valstybėje narėje, kurioje jie gyvena, tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai“.

4.6.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 39 straipsnyje dar kartą patvirtinama visų ES piliečių teisė balsuoti Europos Parlamento rinkimuose. Be to, Chartijos 21 straipsnio 1 dalyje patvirtinama, kad „draudžiama bet kokia diskriminacija […] dėl […] negalios“. 26 straipsnyje deklaruojama, kad „Sąjunga pripažįsta ir gerbia neįgaliųjų asmenų teisę naudotis priemonėmis, užtikrinančiomis jų […] dalyvavimą bendruomenės gyvenime“.

4.7.

2011 m. lapkričio 16 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje (10) patvirtinama, kad visi neįgalieji turi teisę dalyvauti politiniame ir visuomeniniame gyvenime lygiai su kitais asmenimis ir kad „balsavimo metu turi būti prieinami balsavimo biuleteniai ir patalpos“.

5. Būtini veiksmai

5.1.

EESRK pabrėžia, kad pagal ES sutarties (suvestinė redakcija) 10 straipsnio 2 dalį „piliečiai Sąjungos lygiu yra tiesiogiai atstovaujami Europos Parlamente“. Sutarties 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Europos Parlamento nariai renkami remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise laisvu ir slaptu balsavimu penkerių metų kadencijai“. Šios nuostatos nesuteikia pagrindo jokiai neįgaliųjų teisės balsuoti EP rinkimuose diferenciacijai pagal jų pilietybę ar gyvenamosios vietos šalį.

5.2.

Šiuo metu ES yra daug atvejų, kai neįgaliųjų teisės yra nepagrįstai diferencijuojamos, taigi neįgalieji yra diskriminuojami. Pavyzdžiui:

—	dviejų ES valstybių narių pilietybę turintis asmuo, priklausomai nuo savo pasirinkto asmens tapatybės dokumento, gali balsuoti visiškai savarankiškai arba iš jo gali būti atimta balsavimo teisė dėl jo protinės negalios,

—

asmuo, kuris yra prikaustytas prie patalo ir kuriam reikia nuolatinės priežiūros, negali balsuoti, nes negali nuvykti į rinkimų apylinkę, o gyvenamosios vietos šalyje nėra kitos galimybės balsuoti. Tačiau, jei jis gyventų kitoje ES šalyje, galėtų laisvai balsuoti paštu, į mobilią balsadėžę arba internetu,

—	aklas rinkėjas vienoje valstybėje narėje gali balsuoti visiškai savarankiškai ir be jokios pagalbos. Tačiau, jei jis gyvena kitoje šalyje, tai neįmanoma – balsuoti rinkimų apylinkėje jis gali tik padedant kitam asmeniui,

—

Parkinsono liga sergantis asmuo galėtų savarankiškai balsuoti šalyje, kurioje balsuojama naudojant paprastą grafinį ženklą (pvz., „X“) arba parenkant atitinkamą kortelę iš gautų kortelių rinkinio, tačiau šalyje, kurioje būtina ant balsavimo biuletenio įskaitomai parašyti numerį, vardą ar pavardę, jis susidurtų su neįveikiama kliūtimi,

—	sunkiai judantis asmuo (pvz., kuriam reikalingi ramentai ar vežimėlis) kai kuriose šalyse gali pasirinkti tinkamą rinkimų apylinkę, tačiau kitose šalyse neleidžiama laisvai pasirinkti tinkamos rinkimų apylinkės, todėl šie neįgalūs asmenys dažnai negali dalyvauti rinkimuose.

EESRK mano, kad tai nepriimtina, nes prieštarauja pagrindinėms ES vertybėms ir Europos Sąjungos sutarties nuostatoms.

5.3.

Už EP rinkimų organizavimą ir jų taisyklių nustatymą atsakingos valstybės narės. Tačiau jų veiksmų laisvę riboja ES teisė. 1976 m. Rinkimų akte, kuris yra Europos Parlamento rinkimų teisinis pagrindas, nustatyti reikalavimai, kurie kartais skiriasi nuo valstybių narių reikalavimų, nustatytų savivaldybių ar nacionalinių parlamentų rinkimams (11). EESRK mano, kad iš dalies pakeitus šį Aktą, kuriuo valstybės narės įpareigojamos įgyvendinti standartus, užtikrinančius neįgaliesiems tikrąją balsavimo teisę, būtų sudaryta tinkama ir greita galimybė panaikinti dabartinę šiuos ES piliečius diskriminuojančią praktiką.

5.3.1.

EESRK mano, kad šio Akto 1 straipsnio 3 dalyje nustatytas visuotinės rinkimų teisės principas turi būti išsamiau apibrėžtas nurodant, kad nė iš vieno ES piliečio dėl negalios ar sveikatos būklės negali būti atimta balsavimo EP rinkimuose teisė vadovaujantis nacionalinėmis nuostatomis.

5.3.2.

EESRK mano, kad būtina patikslinti Akto 1 straipsnio 3 dalyje nurodytus rinkimų betarpiškumo ir slaptumo principus pažymint, kad nustatydamos išsamią balsavimo tvarką valstybės narės privalo:

—	asmenims, kurie dėl negalios negali atvykti į rinkimų apylinkę balsuoti, suteikti galimybę balsuoti tiesiogiai ir savarankiškai,

—	teikti informaciją apie balsavimo taisykles tokia forma, kuri būtų pritaikyta pagal poreikius, atsirandančius dėl bet kokio negalios pobūdžio,

—

priimti sprendimus dėl tam tikro balsavimo metodo ir įgyvendinti būtinas technines priemones siekiant padėti neįgaliems asmenims, kuriems reikia didelės paramos, pavyzdžiui, neregintiems ir kurtiems, regos sutrikimų turintiems asmenims ir rankas sunkiai valdantiems asmenims, balsuoti savarankiškai be kitų asmenų pagalbos,

—	užtikrinti, kad kiekvienas neįgalus asmuo galėtų pakeisti paskirtą rinkimų apylinkę, jei mano, kad kita rinkimų apylinkė jam yra patogesnė atsižvelgiant į jo negalią,

—	užtikrinti, kad kiekvienas neįgalus rinkėjas turėtų teisę laisvai pasirinkti asmenį, kuris jam padės balsuoti (asmeninį padėjėją).

5.4.

EESRK mano, kad, pasinaudojant didele teigiama daugelio šalių patirtimi, galima greitai įgyvendinti siūlomus sprendimus, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės ypatumus ir rinkimų tradicijas.

5.4.1.

Jau dabar 17 ES šalių taiko tvarką, pagal kurią kai kurios rinkėjų grupės gali balsavimo biuletenius mesti į mobilią balsadėžę. Aštuoniose šalyse rinkėjai gali balsuoti paštu. Vienoje šalyje galima balsuoti internetu. Kai kurios ES šalys nuolatinės priežiūros įstaigose įsteigia uždarus balsavimo centrus. Tokia tvarka suteikia galimybę balsuoti tiems, kurie negali nuvykti į paskirtą rinkimų apylinkę.

5.4.2.

Devynios valstybės narės įgyvendino sprendimus, kad aklieji galėtų savarankiškai balsuoti. Šie rinkėjai gauna balsavimo biuletenius, kurie yra uždengti specialiais lapais, kuriuos balsuojant reikia pažymėti paprastu grafiniu simboliu, arba paruoštus vokus su balsavimo biuleteniais Brailio raštu, kad rinkėjas galėtų lengvai rasti tinkamą kortelę, kuri turi būti įmesta į balsadėžę. Specialūs balsavimo biuletenius dengiantys labai taip pat labai naudingi regos sutrikimų turintiems asmenims ir sunkiai rankas valdantiems asmenims. Šia patirtimi gali pasinaudoti šalys, kuriose šiuo metu reikalaujama, kad rinkėjai į balsavimo biuletenį įrašytų kandidato eilės numerį ar pavardę, jeigu jos nusprendžia keisti tvarką ir pereiti prie patogesnės sistemos.

5.4.3.

15 ES šalių suteikia rinkėjams galimybę pakeisti savo rinkimų apylinkę bent tais atvejais, kai tai pateisinama dėl negalios. Dešimtyje šalių galima bent kai kurioms piliečių grupėms balsuoti iš anksto, dažniausiai patalpose, deramai pritaikytose įvairių rūšių negalią turinčių asmenų poreikiams. Kadangi nėra nė vienos ES šalies, kurioje visos rinkimų apylinkės būtų pritaikytos visų rūšių negalią turintiems asmenims, vienintelis tinkamas sprendimas yra suteikti rinkėjams teisę pasirinkti tinkamiausią vietą balsuoti.

5.4.4.

Daugelyje šalių rinkimų metu bet koks neįgalaus rinkėjo pasirinktas asmuo gali atlikti padėjėjo vaidmenį. Tačiau nemažai šalių riboja teisę laisvai pasirinkti padėjėją. Tai gali būti laikoma pateisinama tik tuo atveju, jei pasirinktas asmuo tuo pat metu atlieka ir kitas funkcijas (pvz., yra rinkimų komisijos narys, atlieka stebėtojo funkcijas). Kitais atvejais apribojimai yra nepagrįsti, o kai kuriose šalyse padėjėjų paskyrimo tvarka žeidžia neįgalių rinkėjų orumą.

5.5.

Įgyvendinus šiuos principus jokiu būdu nebus ribojama valstybių narių veiksmų laisvė; tai užtikrins, kad kiekvienas neįgalus ES pilietis, neatsižvelgiant į jo pilietybę ir gyvenamąją šalį, turėtų tikrąją teisę rinkti savo atstovą į Europos Parlamentą. EESRK mano, kad labai svarbu patvirtinti šiuos principus, kad būsimi rinkimai būtų laikomi tikrai visuotiniais.

5.5.1.

SESV 223 straipsnio 1 dalyje teigiama: „Europos Parlamentas parengia pasiūlymą dėl būtinų nuostatų, kad jo narius būtų galima išrinkti remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, priėmimo pagal visose valstybėse narėse taikomą vienodą tvarką arba pagal visoms valstybėms narėms bendrus principus. Taryba, spręsdama vieningai pagal specialią teisėkūros procedūrą ir gavusi Europos Parlamento jį sudarančių narių balsų dauguma pareikštą pritarimą, nustato būtinas nuostatas. Šios nuostatos įsigalioja po to, kai jas pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas patvirtina valstybės narės.“

5.5.2.

Atsižvelgdamas į tai ir siekdamas užtikrinti, kad visi neįgalūs ES piliečiai turėtų teisę balsuoti 2024 m. Europos Parlamento rinkimuose, EESRK prašo:

—	Europos Parlamentą skubiai parengti 1976 m. Rinkimų akto pakeitimo projektą,

—	Europos Vadovų Tarybą nustatyti patikslintas taisykles, atsižvelgiant į šioje nuomonėje išdėstytus tikslus,

—	valstybių narių, nepagrįstai nedelsiant, patvirtinti Tarybos nustatytas taisykles.

5.5.2.1.

EESRK supranta, kad pastaraisiais metais buvo daug diskutuojama dėl dažnai prieštaringų pasiūlymų iš dalies pakeisti rinkimų į Europos Parlamentą taisykles. Vis dėlto jis mano, kad pasiūlymai dėl neįgaliųjų balsavimo teisių neturėtų būti įtraukiami į šias bendras diskusijas ir turėtų būti pateikti kaip atskiras projektas, nes tik laikantis tokio požiūrio galima tikėtis plataus bendro sutarimo ir greito siūlomų pakeitimų įgyvendinimo. Įgyvendinimo standartai, susiję su neįgaliaisiais, kurie naudojasi savo balsavimo teisėmis, taip pat galėtų būti tinkamas pagrindas panašioms iniciatyvoms dėl kitų klausimų ateityje, kaip nurodyta 2020 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento rezoliucijoje (12).

2020 m. gruodžio 2 d., Briuselis.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) https://www.eesc.europa.eu/t/node/68473

(2) OL L 278, 1976 10 8, OL C 340, 1997 11 10, OL L 283, 2002 10 21.

(3) https://www.bundesverfassungsgericht.de/SharedDocs/Entscheidungen/EN/2019/04/qs20190415_2bvq002219en.html

(4) https://www.legifrance.gouv.fr/affichTexte.do?cidTexte=JORFTEXT000038261631&categorieLien=id

(5) P9_TA(2020)0327.

(6) https://ec.europa.eu/eurostat/statisticsexplained/index.php/Population_structure_and_ageing#The_share_of_elderly_people_continues_to_increase

(7) https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=People_in_the_EU_-_statistics_on_an_ageing_society&oldid=458862

(8) https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/pdfscache/34409.pdf

(9) Baigiamosios pastabos dėl pirminės ataskaitos Europos Sąjungai

(10) Rekomendacija CM/Rec(2011)14

(11) https://www.eesc.europa.eu/t/node/68473, 4 dalis.

(12) 2020 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl EP rinkimų rezultatų apžvalgos 23 punktas (2020/2088(INI)); P9_TA(2020)0327.

Top

Choose the experimental features you want to try