52020DC0526

(4)kelios valstybės narės paskelbė nepaprastąją padėtį arba ėmėsi neatidėliotinų priemonių. Visos neatidėliotinos priemonės turėtų būti griežtai proporcingos, būtinos, ribotos trukmės ir atitikti Europos bei tarptautinius standartus. Joms turėtų būti taikoma demokratinė priežiūra ir nepriklausoma teisminė peržiūra;

(5)2020 m. kovo 20 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios išvengimo sąlygos taikymo 5 . Pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 3 dalyje, 9 straipsnio 1 dalyje bei 10 straipsnio 3 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 5 dalyje bei 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą išlygą sudaromos palankesnės sąlygos koordinuoti biudžeto politiką esant dideliam ekonomikos nuosmukiui. Komunikate Komisija pritarė Tarybos nuomonei, kad, atsižvelgiant į numatomą didelį ekonomikos nuosmukį dėl COVID-19 protrūkio, dabartinės sąlygos leidžia pradėti taikyti šią išlygą. 2020 m. kovo 23 d. valstybių narių finansų ministrai pritarė Komisijos vertinimui. Pradėjus taikyti bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą leidžiama laikinai nukrypti nuo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutiniu laikotarpiu. Kalbant apie korekcinę dalį, Taryba taip pat gali, remdamasi Komisijos rekomendacija, priimti patikslintą fiskalinę trajektoriją. Taikant bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą Stabilumo ir augimo pakto procedūros nestabdomos. Ji suteikia galimybę valstybėms narėms nukrypti nuo paprastai taikomų biudžetinių reikalavimų, o Komisijai ir Tarybai – imtis būtinų politikos koordinavimo priemonių laikantis Pakto;

(6)siekiant apriboti ir kontroliuoti pandemijos plitimą, padidinti nacionalinių sveikatos sistemų atsparumą, verslui bei namų ūkiams teikiamos paramos priemonėmis sušvelninti socioekonominius padarinius ir užtikrinti adekvačias sveikatos ir saugos sąlygas darbo vietoje, kad būtų galima atnaujinti ekonominę veiklą, reikia nuolatinių veiksmų. Kad paremtų valstybių narių pastangas tose srityse, ES turėtų visapusiškai išnaudoti įvairias turimas priemones. Be to, valstybės narės ir Sąjunga turėtų bendradarbiaudamos rengti priemones, kurios yra būtinos, kad galėtume grįžti prie įprasto savo visuomenės ir ekonomikos funkcionavimo ir tvaraus augimo, įtraukdamos, inter alia, žaliąją pertvarką bei skaitmeninę transformaciją ir naudodamosi visa krizės metu įgyta patirtimi;

(7)dėl COVID-19 krizės išryškėjo bendrosios rinkos gebėjimas lanksčiai prisitaikyti prie išskirtinių aplinkybių. Vis dėlto siekiant užtikrinti greitą ir sklandų perėjimą prie atsigavimo etapo ir laisvo prekių, paslaugų bei darbuotojų judėjimo, išskirtines priemones, neleidžiančias įprastai veikti bendrajai rinkai, būtina panaikinti, kai tik jos bus nebebūtinos. Dabartinė krizė parodė, kad sveikatos sektoriuje reikia pasirengimo krizėms planų, visų pirma apimančių geresnes pirkimo strategijas, diversifikuotas tiekimo grandines ir strateginius būtiniausių prekių rezervus. Jie yra esminiai platesnių pasirengimo krizėms planų rengimo elementai;

(8)kad visus nenaudojamus Europos struktūrinių ir investicijų fondų išteklius valstybės narės galėtų sutelkti išskirtiniam COVID-19 pandemijos poveikiui švelninti, Sąjungos teisės aktų leidėjas jau priėmė atitinkamų teisės aktų pakeitimus 6 . Tais pakeitimais bus suteikta papildomų lankstumo galimybių ir nustatytos supaprastintos ir racionalizuotos procedūros. Siekiant sumažinti pinigų srautų sunkumus, valstybėms narėms taip pat suteikta galimybė 2020–2021 finansiniais metais pasinaudoti 100 % bendru finansavimu iš Sąjungos biudžeto. Suomija raginama visapusiškai pasinaudoti tomis galimybėmis, kad padėtų asmenims ir sektoriams, kuriuos šie iššūkiai paveikė labiausiai;

(9)dėl skirtingų specializacijos modelių tikėtina, kad skirtinguose sektoriuose ir regionuose socioekonominiai pandemijos padariniai bus nevienodi. Todėl kyla rizika, kad skirtumai Suomijoje didės. Atsižvelgiant į riziką, kad laikinai sutriks valstybių narių tarpusavio konvergencijos procesas, dabartinėmis aplinkybėmis reikia tikslinių atsakomųjų politikos priemonių;

(10)2020 m. balandžio 30 d. Suomija pateikė 2020 m. nacionalinę reformų programą ir 2020 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos vienu metu;

(11)šiuo metu Suomijai taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir skolos taisyklė;

(12)2020 m. stabilumo programoje Vyriausybė planuoja nominaliojo balanso pablogėjimą nuo 1,1 % BVP deficito 2019 m. iki 7,2 % BVP deficito 2020 m. Numatoma, kad 2021 m. deficitas sumažės iki 4,0 % BVP. 2020 m. stabilumo programoje numatoma, kad iki 59,4 % BVP 2019 m. padidėjęs valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP 2020 m. išaugs iki 69,1 %. Makroekonominę ir fiskalinę perspektyvą veikia didelis neapibrėžtumas dėl COVID-19 pandemijos;

(13)reaguodama į COVID-19 pandemiją ir laikydamasi suderinto Sąjungos požiūrio, Suomija ėmėsi biudžetinių priemonių, kad padidintų sveikatos sistemos pajėgumą, suvaldytų pandemiją ir suteiktų pagalbą labiausiai nukentėjusiems asmenims ir sektoriams. Pagal 2020 m. stabilumo programa tos biudžeto priemonės sudaro 1,7 % BVP. Į priemones įtrauktos neatidėliotinosios išlaidos, skirtos sveikatos apsaugai ir viešajai tvarkai užtikrinti, ir įmonių bei darbuotojų rėmimo priemonės. Be to, Suomija pranešė apie priemones, kurios, nors ir nedaro tiesioginio poveikio biudžetui, padės palaikyti įmonių likvidumą; 2020 m. stabilumo programoje įvertinta, kad jos sudarys 5% BVP. Šias priemones sudaro paskolų garantijos įmonėms, iš esmės skiriamos MVĮ, taip pat, siekiant užtikrinti tiekimo saugumą, specialios garantijų sistemos, skirtos įmonei „Finnair“ ir laivybos įmonėms. Be to, Suomija priėmė ir stabilumo programoje nenurodytas kitas likvidumo didinimo priemones, įskaitant įmonių pelno mokesčių atidėjimą. Šios papildomos priemonės apytikriai sudaro 15 % BVP. Apskritai priemonės, kurių ėmėsi Suomija, atitinka Komisijos komunikate dėl suderinto ekonominio atsako į COVID-19 protrūkį išdėstytas gaires. Visiškas tų priemonių įgyvendinimas, o vėliau, kai leis ekonominės sąlygos, fiskalinės politikos perorientavimas siekiant užtikrinti apdairią vidutinio laikotarpio fiskalinę būklę padės išsaugoti fiskalinį tvarumą vidutiniu laikotarpiu;

(14)remiantis Komisijos 2020 m. pavasario prognoze, grindžiama nesikeičiančios politikos scenarijumi, Suomijos valdžios sektoriaus balansas bus −7,4% BVP 2020 m. ir −3,4 % BVP 2021 m. Numatoma, kad 2020 m. valdžios sektoriaus skolos santykis sieks 69,4 % BVP, o 2021 m. – 69,6 % BVP;

(15)dėl 2020 m. Suomijos planuojamo 3 % BVP deficito ribos viršijimo 2020 m. gegužės 20 d. Komisija paskelbė pranešimą, parengtą pagal Sutarties 126 straipsnio 3 dalį. Apskritai analizė rodo, kad Sutartyje ir Reglamente (EB) Nr. 1467/1997 apibrėžtas deficito kriterijus nėra įvykdytas;

(16)reaguodama į krizę, Suomija ėmėsi visapusiškų sveikatos sistemos ir ekonomikos rėmimo veiksmų. Pavyzdžiui, Suomijos vyriausybė priėmė kelis papildomus biudžetus ir nusprendė padidinti darbuotojams darbo vietų garantiją ir palengvinti bedarbio pašalpų gavimo sąlygas. Pagerintos galimybės gauti bedarbio pašalpas laisvai samdomiems darbuotojams ir verslininkams. Socialinės apsaugos priemonės siekia 1,6 mlrd. EUR. Be 10 mlrd. EUR valstybės garantuotų paskolų, suteikta tiesioginių dotacijų verslui, kurių vertė siekia 1 mlrd. EUR. Vyriausybė laikinai sumažino darbdavio mokamą pensijų įmoką 2,6 procentiniais punktais ir skyrė ne mažiau kaip 1 mlrd. EUR savivaldybių rėmimo paketui. Suomijos finansų priežiūros institucija sumažino Suomijos kredito institucijų kapitalui keliamus reikalavimus – pašalino sisteminės rizikos rezervą ir pakoregavo konkrečiai kredito institucijoms keliamus reikalavimus. Suomijos išėjimo iš COVID-19 krizės strategijai rengti Vyriausybė paskyrė darbo grupę, kuriai vadovauja Finansų ministerija ir Socialinių reikalų ir sveikatos ministerija. Remdamasi pirmąja šios darbo grupės ataskaita, gegužės mėn. pradžioje Vyriausybė priėmė etapinį išėjimo planą. Darbo grupė toliau siūlys atitinkamas priemones krizės sukeltoms sveikatos priežiūros, socialinėms ir ekonominėms problemoms spręsti. Grupė konsultavosi su socialiniais partneriais, savivaldybėmis, pilietine visuomene ir aplinkos apsaugos organizacijomis;

(17)Suomija parodė, kad iš esmės yra pasirengusi spręsti COVID-19 krizės sukeltas problemas, tačiau jos sveikatos sistema galėtų būti atsparesnė. Ligoninių rajonai turėjo perskirstyti medicinos personalą gydyti koronavirusu užsikrėtusius pacientus ir nukrypti nuo anksčiau įstatymais nustatytų neskubių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo laikotarpių. Dėl dabartinės sveikatos sistemos paslaugų, kurias teikia įvairūs teikėjai, sveikatos priežiūros darbuotojų tankumas šalyje yra nevienodas. Numatoma, kad suskaidytas paslaugų teikimas ir nevienodos galimybės naudotis socialinėmis ir pirminės sveikatos priežiūros paslaugomis kels problemų ir po krizės, visų pirma bedarbiams ir pensininkams, taip pat neįgaliems asmenims. Dėl COVID-19 krizės didėjant nedarbui trumpalaikiai ir vidutinio laikotarpio politikos veiksmai turėtų būti pirmiausia skirti galimybėms naudotis pirminės sveikatos priežiūros paslaugomis gerinti. Vidutiniu laikotarpiu svarbu toliau vykdyti socialinės ir sveikatos priežiūros reformų planus, kuriuos svarstė viena po kitos dirbusios Suomijos vyriausybės, nes jais didinama Suomijos parengtis plataus masto demografiniams pokyčiams – tai padėtų šaliai ateityje išlaikyti sveikatos sistemos kokybę ir kartu pagerinti galimybes naudotis jos paslaugomis. Ilgalaikiam Suomijos viešųjų finansų tvarumui tebekyla rizika dėl prognozuojamo visuomenės senėjimo išlaidų augimo, ypač susijusio su socialine ir sveikatos priežiūra;

(18)remiantis Komisijos prognoze, numatoma, kad 2020 m. nedarbo lygis padidės iki 8,3 %, o 2021 m. sumažės iki 7,7 % Siekiant užkirsti kelią nedarbo lygio didėjimui ir iš naujo integruoti į darbo rinką dėl COVID-19 krizės darbo netekusius asmenis, reikalingi efektyvūs ilgalaikės ir vidutinio laikotarpio politikos veiksmai, parengti glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais. Šiomis pastangomis taip pat turėtų būti remiamos grupės, kurioms gresia skurdas ir socialinė atskirtis, kaip antai žemos kvalifikacijos, neįgalūs asmenys, žmonės, galintys dirbti tik dalį darbo laiko, ir migrantų kilmės asmenys. Suomija taiko sutrumpinto darbo laiko tvarką, pagal kurią daug darbuotojų yra išėję atostogų. Vykdant aktyvią darbo rinkos politiką, įskaitant kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo priemones, būtų užtikrintas greitas ir tvarus grįžimas į darbo rinką. Atlyginimų subsidijavimas galėtų būti tikslinis ir derinamas su mokymu, o šį procesą turėtų prižiūrėti valstybinės užimtumo tarnybos. Perkvalifikavimas ir kvalifikacijos kėlimas – pagrindiniai veiksniai siekiant išlaikyti darbuotojų įsidarbinimo galimybes ekonomikai tampant vis labiau skaitmenine ir ekologiška. Vykdant nuolatinio mokymosi reformą būtų galima geriau patenkinti poreikį tobulinti suaugusių asmenų, visų pirma žemos kvalifikacijos darbuotojų, įgūdžius, paklausius tokiuose darbo rinkos sektoriuose, kaip informacinių ir ryšių technologijų (IRT). Kad į rinką ateitų darbuotojai, turintys įgūdžių, reikalingų vykstant demografiniams ir technologiniams pokyčiams, svarbu, kad lavinimas atitiktų darbo rinkos poreikius, todėl reikia užtikrinti, kad universitetuose būtų pakankamai vietų, atitinkančių kiekvieno sektoriaus ir regiono užimtumo prognozes. Siekiant, kad pažeidžiamiausių grupių socioekonominė padėtis dėl COVID-19 krizės neblogėtų, bus itin svarbu spręsti skaitmeninės atskirties problemą, visų pirma užtikrinti, kad palankių sąlygų neturintys besimokantys asmenys galėtų gauti kokybišką išsilavinimą. Dėl sudėtingos pašalpų sistemos kyla kliūčių norint pradėti dirbti. Siekiant skatinti dirbti sutrumpintą laiką arba ne visą darbo dieną, turėtų būti veiksmingai pajamų registras, kuriame realiuoju laiku būtų teikiama informacija apie atlyginimus ir pašalpas, ir taip sutrumpintas socialinės apsaugos išmokų tvarkymo laikotarpis. Vidutiniu laikotarpiu Suomijai bus svarbu reformuoti socialinių pašalpų sistemą, kad paskatintų užimtumą ir parengtų šalies gerovės sistemą ateičiai;

(19)labai svarbu padėti įmonėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), išsilaikyti per krizę, kad panaikinus šiuo metu taikomas izoliavimo priemones būtų skatinama ekonomika. Laikina likvidumo parama teikiant paskolas, dotacijas ir garantijas galėtų padėti įmonėms šiuo didelio neapibrėžtumo ir iš esmės sumažėjusių pajamų laikotarpiu. Rengiant ir įgyvendinant šias priemones reikia atsižvelgti į bankų sektoriaus atsparumą;

(20)siekiant paremti ekonomikos atsigavimą, bus svarbu paankstinti brandžių viešųjų investicinių projektų įgyvendinimą ir skatinti privačiąsias investicijas, be kita ko, imantis atitinkamų reformų. Suomijoje tos investicijos, kuriomis daugiausia remiamas našumo augimas, konkrečiai investicijos į įrangą ir intelektinę nuosavybę, nesiekia ES vidurkio. Todėl gali būti ribojamas šalies ilgalaikio augimo potencialas ir neigiamai veikiamas konkurencingumas ir atsigavimas. Didesnės investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą yra pagrindinis struktūrinių pokyčių veiksnys siekiant sukurti palankesnes sąlygas žinioms imliems ekonomikos sektoriams ir sustiprinti ilgalaikio augimo potencialą. Į Suomijos nacionalinį energetikos ir klimato planą įtrauktam planuojamam perėjimui prie neutralizuoto poveikio klimatui iki 2035 m. prireiks didelių investicijų, visų pirma reikalingų elektros energijos tinklams ir darniajam transportui. Vadovaujant parlamentinei iniciatyvinei grupei 2021 m. turi būti parengta nauja nacionalinė transporto sistema. Be sveikatos priežiūros, aplinkos, regioninių ir našumo klausimų sprendimo, reikalingos nuolatinės pastangos diegti spartųjį plačiajuostį ryšį ir tobulinti kitą skaitmeninę infrastruktūrą siekiant racionalizuoti logistiką ir išlaikyti ekonominę veiklą atokiose vietovėse. Suomijai reaguoti į kai kuriuos dėl perėjimo prie neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos kylančius iššūkius, visų pirma šalies ataskaitos 7 D priede nurodytose teritorijose, turėtų padėti 2021–2027 m. Teisingos pertvarkos fondo programavimas. Tai suteiktų Suomijai galimybę kuo geriau pasinaudoti tuo fondu;

(21)šiuo metu pasenęs Suomijos nacionalinis rizikos, susijusios su pinigų plovimu, vertinimas bus atnaujintas 2020 m. Suomijos finansų priežiūros institucija neseniai padidino priežiūros pajėgumus. Tačiau darbuotojų dar nepakanka, o rizika grindžiamas priežiūros principas kol kas taikomas neteisingai. Nors buvo tiriami keli įtariamo pažeidimo atvejai, atgrasančių sankcijų politikos kūrimas yra dar viena prioritetinė sritis. Per pastaruosius mėnesius labai padaugėjo pranešimų apie įtartinus sandorius, o finansinės žvalgybos padalinys, atrodo, neturi pakankamai priemonių šiai informacijai išanalizuoti. Finansinės žvalgybos padalinys ir finansų priežiūros institucija informacija keičiasi nepakankamai;

(22)nors šiose rekomendacijose dėmesys sutelktas į pandemijos socioekonominio poveikio švelninimą ir palankesnių sąlygų ekonomikai atsigauti sudarymą, 2019 m. liepos 9 d. Tarybos priimtose 2019 m. konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose taip pat aptartos reformos, būtinos siekiant reaguoti į vidutinio laikotarpio ir ilgalaikius struktūrinius iššūkius. Tos rekomendacijos tebėra aktualios, o jų įgyvendinimas bus toliau stebimas per visą kitų metų Europos semestro metinį ciklą. Taip pat bus stebimas ir rekomendacijų dėl ekonominės politikos, susijusios su investicijomis, įgyvendinimas. Į pastarąsias rekomendacijas turėtų būti atsižvelgta strateginio sanglaudos politikos finansavimo po 2020 m. programavimo procese, be kita ko, rengiant dabartinės krizės poveikio švelninimo priemones ir išėjimo iš jos strategijas;

(23)Europos semestras yra nuolatinio Sąjungos ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo sistema, galinti prisidėti prie tvarios ekonomikos. 2020 m. nacionalinėse reformų programose valstybės narės įvertino pažangą, padarytą įgyvendinant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus (DVT). Užtikrindama, kad būtų visapusiškai įgyvendintos toliau pateiktos rekomendacijos, Suomija prisidės prie pažangos, daromos siekiant DVT, ir bendrų pastangų užtikrinti konkurencingą tvarumą Sąjungoje;

Επιλέξτε τις πειραματικές λειτουργίες που θέλετε να δοκιμάσετε