EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 05 20

COM(2020) 502 final

Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl 2020 m. Bulgarijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2020 m. Bulgarijos konvergencijos programos

Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl 2020 m. Bulgarijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2020 m. Bulgarijos konvergencijos programos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo 1 , ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo 2 , ypač į jo 6 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas,

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Socialinės apsaugos komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonominės politikos komiteto nuomonę,

kadangi:

(1)2019 m. gruodžio 17 d. Komisija priėmė metinę tvaraus augimo strategiją, kuria pradedamas 2020 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Ji tinkamai atsižvelgė į 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį. 2019 m. gruodžio 17 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 taip pat priėmė įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje Bulgarija nurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(2)2020 m. vasario 26 d. paskelbta 2020 m. Bulgarijai skirta ataskaita 3 . Joje įvertinta Bulgarijos pažanga, padaryta įgyvendinant 2019 m. liepos 9 d. Tarybos priimtas šaliai skirtas rekomendacijas 4 , veiksmai, kurių šalis ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas, ir Bulgarijos pažanga siekiant nacionalinių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“. Į ją įtraukti ir nuodugnios apžvalgos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį rezultatai, kurie taip pat buvo paskelbti 2020 m. vasario 26 d. Atlikusi analizę, Komisija padarė išvadą, kad Bulgarijoje makroekonominio disbalanso nebėra. Ankstesniais metais būta ne tik silpnų grandžių finansų sektoriuje, bet ir didelio įsiskolinimo ir daug neveiksnių paskolų įmonių sektoriuje. Dabar disbalanso nebėra, nes dėl nuoseklių politikos veiksmų ir palankios makroekonominės aplinkos rizika ir pažeidžiamumas dar labiau sumažėjo;

(3)2020 m. kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija COVID-19 protrūkį oficialiai paskelbė pasauline pandemija. Dėl pandemijos piliečiai, visuomenės ir ekonomika pateko į ekstremalią didelio pavojaus visuomenės sveikatai situaciją. Ji kelia didžiulį spaudimą nacionalinėms sveikatos sistemoms, trikdo pasaulines tiekimo grandines, kelia finansų rinkų nestabilumą, lemia vartotojų paklausos sukrėtimus ir neigiamai veikia įvairius sektorius. Ji kelia grėsmę žmonių darbo vietoms, jų pajamoms ir įmonių verslui. Jos sukeltas didelis ekonominis sukrėtimas jau turi skaudžių pasekmių Europos Sąjungoje. 2020 m. kovo 13 d. Komisija priėmė komunikatą 5 , kuriuo raginama užtikrinti suderintą ekonominį atsaką į krizę, įtraukiant visus nacionalinio ir Sąjungos lygmens suinteresuotuosius subjektus;

(4)kelios valstybės narės paskelbė nepaprastąją padėtį arba ėmėsi neatidėliotinų priemonių. Visos neatidėliotinos priemonės turėtų būti griežtai proporcingos, būtinos, ribotos trukmės ir atitikti Europos ir tarptautinius standartus. Joms turėtų būti taikoma demokratinė priežiūra ir nepriklausoma teisminė peržiūra;

(5)2020 m. kovo 20 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios išvengimo sąlygos taikymo 6 . Pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 3 dalyje, 9 straipsnio 1 dalyje bei 10 straipsnio 3 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 5 dalyje bei 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą išlygą sudaromos palankesnės sąlygos koordinuoti biudžeto politiką esant dideliam ekonomikos nuosmukiui. Komunikate Komisija pritarė Tarybos nuomonei, kad, atsižvelgiant į numatomą didelį ekonomikos nuosmukį dėl COVID-19 protrūkio, dabartinės sąlygos leidžia pradėti taikyti šią išlygą. 2020 m. kovo 23 d. valstybių narių finansų ministrai pritarė Komisijos vertinimui. Pradėjus taikyti bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą leidžiama laikinai nukrypti nuo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutiniu laikotarpiu. Kalbant apie korekcinę dalį, Taryba taip pat gali, remdamasi Komisijos rekomendacija, priimti patikslintą fiskalinę trajektoriją. Taikant bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą Stabilumo ir augimo pakto procedūros nestabdomos. Ji suteikia galimybę valstybėms narėms nukrypti nuo paprastai taikomų biudžetinių reikalavimų, o Komisijai ir Tarybai – imtis būtinų politikos koordinavimo priemonių laikantis Pakto;

(6)siekiant apriboti ir kontroliuoti pandemijos plitimą, padidinti nacionalinių sveikatos sistemų atsparumą, verslui bei namų ūkiams teikiamos paramos priemonėmis sušvelninti socioekonominius padarinius ir užtikrinti adekvačias sveikatos ir saugos sąlygas darbo vietoje, kad būtų galima atnaujinti ekonominę veiklą, reikia nuolatinių veiksmų. Kad paremtų valstybių narių pastangas tose srityse, ES turėtų visapusiškai išnaudoti įvairias turimas priemones. Be to, valstybės narės ir Sąjunga turėtų bendradarbiaudamos rengti priemones, kurios yra būtinos, kad galėtume grįžti prie įprasto mūsų visuomenės ir ekonomikos funkcionavimo ir tvaraus augimo, įtraukdamos, inter alia, žaliąją pertvarką bei skaitmeninę transformaciją ir naudodamosi visa krizės metu įgyta patirtimi;

(7)dėl COVID-19 krizės išryškėjo bendrosios rinkos gebėjimas lanksčiai prisitaikyti prie išskirtinių aplinkybių. Vis dėlto siekiant užtikrinti greitą ir sklandų perėjimą prie atsigavimo etapo ir laisvo prekių, paslaugų bei darbuotojų judėjimo, išskirtines priemones, trukdančias normaliai veikti bendrajai rinkai, būtina panaikinti, kai tik jos bus nebebūtinos. Dabartinė krizė parodė, kad sveikatos sektoriuje reikia pasirengimo krizėms planų, visų pirma apimančių geresnes pirkimo strategijas, diversifikuotas tiekimo grandines ir strateginius būtiniausių prekių rezervus. Jie yra esminiai platesnių pasirengimo krizėms planų rengimo elementai;

(8)kad visus nenaudojamus Europos struktūrinių ir investicijų fondų išteklius valstybės narės galėtų sutelkti išskirtiniam COVID-19 pandemijos poveikiui švelninti, Sąjungos teisės aktų leidėjas jau priėmė atitinkamus reguliavimo sistemų pakeitimus 7 . Tais pakeitimais bus suteikta papildomų lankstumo galimybių ir nustatytos supaprastintos ir racionalizuotos procedūros. Siekiant sumažinti pinigų srautų sunkumus, valstybėms narėms taip pat suteikta galimybė 2020–2021 finansiniais metais pasinaudoti 100 % bendru finansavimu iš Sąjungos biudžeto. Bulgarija raginama visapusiškai pasinaudoti šiomis galimybėmis, kad padėtų asmenims ir sektoriams, kuriuos iššūkiai paveikė labiausiai;

(9)dėl skirtingų specializacijos modelių tikėtina, kad skirtinguose Bulgarijos regionuose, visų pirma regionuose, kurie labai priklauso nuo verslo modelio, kai su klientais bendraujama tiesiogiai, socioekonominiai pandemijos padariniai bus nevienodi. Dėl to kyla didelė rizika, kad regioniniai skirtumai Bulgarijoje didės, o tai dar labiau sustiprins jau esamą skirtumų tarp sostinės ir likusios šalies dalies, taip pat tarp miesto ir kaimo vietovių didėjimo tendenciją. Atsižvelgiant į riziką, kad laikinai sutriks valstybių narių tarpusavio konvergencijos procesas, dabartinėmis aplinkybėmis reikia tikslinių atsakomųjų politikos priemonių;

(10)2020 m. balandžio 30 d. Bulgarija pateikė 2020 m. nacionalinę reformų programą ir 2020 m. konvergencijos programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos vienu metu;

(11)šiuo metu Bulgarijai taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis;

(12)2020 m. konvergencijos programoje Vyriausybė numato nominaliojo balanso pablogėjimą nuo 2,1 % BVP pertekliaus 2019 m. iki 3,1 % BVP deficito 2020 m. Pagal 2020 m. konvergencijos programą numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis, 2019 m. sumažėjęs iki 20,4 % BVP, 2020 m. padidės iki 25,8 % BVP. Makroekonominę ir fiskalinę perspektyvą veikia didelis neapibrėžtumas dėl COVID-19 pandemijos;

(13)reaguodama į COVID-19 pandemiją ir laikydamasi suderinto Sąjungos požiūrio, Bulgarija ėmėsi biudžetinių priemonių, kad padidintų sveikatos sistemos pajėgumą, suvaldytų pandemiją ir suteiktų pagalbą labiausiai nukentėjusiems asmenims ir sektoriams. Pagal 2020 m. konvergencijos programą tos biudžetinės priemonės sudaro 1,3 % BVP. Priemonės, be kita ko, apima didesnes išlaidas sveikatos priežiūros ir saugumo paslaugoms ir užimtumo sunkumų patiriančiuose sektoriuose rėmimo schemą. Be to, Bulgarija pranešė priemones, kurios nors ir nedaro tiesioginio poveikio biudžetui, padės didinti įmonių likvidumą, 2020 m. konvergencijos programoje įvertinta, kad jos sudarys apie 0,6 % BVP. Tos priemonės apima valstybės valdomo Bulgarijos plėtros banko garantijas ir įmonių pelno mokesčio atidėjimą. Apskritai priemonės, kurių ėmėsi Bulgarija, atitinka Komisijos komunikate dėl suderinto ekonominio atsako į COVID-19 protrūkį išdėstytas gaires. Visiškas tų priemonių įgyvendinimas, o vėliau, kai leis ekonominės sąlygos, fiskalinės politikos perorientavimas siekiant užtikrinti apdairią vidutinio laikotarpio fiskalinę būklę padės išsaugoti fiskalinį tvarumą vidutiniu laikotarpiu;

(14)remiantis Komisijos 2020 m. pavasario prognoze, grindžiama nesikeičiančios politikos scenarijumi, Bulgarijos valdžios sektoriaus balansas bus 2,8 % BVP 2020 m. ir 1,8 % BVP 2021 m. Numatoma, kad 2020 ir 2021 m. valdžios sektoriaus bendrosios skolos santykis vis dar neviršys 60 % BVP;

(15)dėl 2020 m. Bulgarijos planuojamo 3 % BVP deficito ribos viršijimo 2020 m. gegužės 20 d. Komisija paskelbė pranešimą, parengtą pagal Sutarties 126 straipsnio 3 dalį. Įvertinus visus svarbius veiksnius pranešime padaryta išvada, kad Sutartyje ir Reglamente (EB) Nr. 1467/1997 apibrėžto deficito kriterijaus laikomasi;

(16)2020 m. kovo 13 d. Bulgarija paskelbė nepaprastąją padėtį nuo 2020 m. kovo 13 d. iki 2020 m. balandžio 13 d.; vėliau ji buvo pratęsta iki 2020 m. gegužės 13 d., o dar vėliau – iki 2020 m. birželio 14 d. 2020 m. balandžio 6 d. Parlamentas priėmė vyriausybės pateiktą pasiūlymą iš dalies pakeisti 2020 m. valstybės biudžetą. Dėl padidėjusių išlaidų su krize susijusioms priemonėms ir tikėtino pajamų sumažėjimo 2,4 mlrd. BGN naujajame biudžete numatomas 3,5 mlrd. BGN (2,9 % BVP) deficitas. Numatoma penkis kartus – nuo 2,2 mlrd. BGN iki 10 mlrd. BGN – padidinti naujos obligacijų emisijos, kurią gali išleisti vyriausybė, viršutinę ribą. Apskritai Bulgarija mobilizavo daugiau kaip 870 mln. BGN finansinį paketą pagal kelias 2014–2020 m. iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų finansuojamas veiksmų programas sveikatos sistemai remti ir pandemijos socialinėms ir ekonominėms pasekmėms šalinti;

(17)reaguodama į krizę, Bulgarija pradėjo taikyti užimtumo rėmimo priemonę, pagal kurią valstybė įsipareigoja iki trijų mėnesių mokėti darbuotojams 60 % jų pajamų ir susijusių socialinio draudimo įmokų su sąlyga, kad darbdavys sumoka skirtumą ir įsipareigoja neatleisti darbuotojų. Šia priemone gali pasinaudoti įmonės, kurioms dėl nepaprastosios padėties nustatyti apribojimai daro tiesioginį poveikį. Ja taip pat gali pasinaudoti ir kitų sektorių įmonės, kurios gali įrodyti, kad jų pajamos 2020 m. kovo mėn. sumažėjo 20 %, palyginti su 2019 m. kovo mėn.;

(18)siekiant paremti ekonomikos likvidumą buvo padidintas Bulgarijos plėtros banko kapitalas. 500 mln. BGN buvo skirta bankų portfelio garantijoms, kad įmonėms būtų sudarytos lankstesnės verslo paskolų sąlygos, o 200 mln. BGN buvo skirta 4 500 BGN nesiekiančių beprocenčių paskolų, suteikiamų asmenims, kuriuos jų įmonės privertė išeiti nemokamų atostogų, arba savarankiškai dirbantiems asmenims, garantijoms. Bulgarijos plėtros bankas taip pat įgyvendins 100 mln. EUR garantijų sistemą, skirtą MVĮ paskoloms, finansuojamoms iš Europos regioninės plėtros fondo pagal veiksmų programą „Inovacijos ir konkurencingumas“. Finansinių priemonių fondo valdytojas Bulgarijoje dar kartą peržiūrėjo savo portfelį ir pritaiko savo įmonių paramos priemones prie dabartinės ekonominės tikrovės. Bulgarijos nacionalinis bankas pristatė 9,3 mlrd. BGN vertės priemonių paketą, kuriuo siekiama išlaikyti bankų sistemos atsparumą ir padidinti jos lankstumą, taip pat sumažinti neigiamą suvaržymų poveikį piliečiams ir įmonėms;

(19)krizė stipriai sukrėtė Bulgarijos ekonomiką ir tai paveikė tiek paslaugų, tiek gamybos sektorius. Neigiamą poveikį dar sustiprino mažėjanti paklausa ir pasiūla bei pasaulinių vertės grandinių sutrikimai. Priemonės, kurių vyriausybė ėmėsi reaguodama į ekstremaliąją situaciją, gali padėti sušvelninti krizės padarinius, tačiau siekiant išsaugoti darbo vietas ir pagerinti įmonių, ypač MVĮ, ir savarankiškai dirbančių asmenų likvidumą labai svarbu jas įgyvendinti greitai ir veiksmingai. Rengiant ir įgyvendinant šias priemones reikia atsižvelgti į bankų sektoriaus atsparumą. Vadovaudamasi Komisijos gairėmis, Bulgarija panaikino asmeninių apsaugos priemonių eksporto draudimus ir įrengė žaliuosius koridorius, skirtus greitiems patikrinimams sienos perėjimo punktuose;

(20)dėl COVID-19 papildoma našta užgriuvo Bulgarijos sveikatos priežiūros sistemą, kuri jau ir taip pasižymi ribotomis galimybėmis dėl mažo viešojo finansavimo, ribota sveikatos draudimo apsauga, nedideliu slaugytojų skaičiumi ir netolygiu geografiniu sveikatos priežiūros darbuotojų pasiskirstymu. Todėl dar reikia stiprinti bendrą Bulgarijos sveikatos priežiūros sistemos atsparumą, prieinamumą ir pajėgumą. Bendrosios praktikos gydytojams ir gydytojams specialistams teikiant daugiau ambulatorinės priežiūros paslaugų ir dažniau konsultuojant nuotoliniu būdu, ligoninėse atsirastų daugiau laisvų vietų, o testavimas ir gydymas turėtų būti prieinami visiems, nepriklausomai nuo sveikatos draudimo statuso. Visoje teritorijoje turėtų būti užtikrinta tinkama prieiga prie sveikatos priežiūros darbuotojų ir jų paslaugų. Pirminės, ilgalaikės ir bendruomeninės priežiūros integravimas yra labai svarbus vyresnio amžiaus žmonėms ir pažeidžiamiausioms grupėms;

(21)pagal Komisijos prognozę, nedarbas 2020 m. turėtų išaugti iki 7,0 %, o 2021 m. sumažėti iki 5,8 %. Nuo nepaprastosios padėties pradžios sparčiai didėjo nedarbo lygis apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje, dideliuose miestuose ir tarp asmenų, turinčių ne aukštesnį kaip vidurinį išsilavinimą. Vyriausybė ėmėsi priemonių užimtumui apsaugoti, visų pirma sutrumpinto darbo laiko programų, kurias reikėtų skubiai įgyvendinti ir toliau tobulinti. Dabartinėmis aplinkybėmis reikėtų, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, plačiai remti darbdavius ir darbuotojus, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis, kad būtų užkirstas kelias tolesniam darbo vietų praradimui. Siekiant reaguoti į neigiamą poveikį darbo rinkai, reikės stiprinti Nacionalinės užimtumo agentūros pajėgumus ir įgyvendinamas priemones. Tolesnės pastangos aktyvumo skatinimo, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo srityse padės žmonėms grįžti į darbo rinką ir kartu parengs darbo jėgą skaitmeninimo keliamiems iššūkiams ir galimybėms. Krizė taip pat gali turėti didelį poveikį dirbantiems neoficialiai, nes jų galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir socialine apsauga yra ribotos. Tikslinės politikos priemonės galėtų padėti užtikrinti, kad socialiai neapsaugoti darbuotojai ir pažeidžiamiausios grupės dar labiau nenuskurstų, ir suteikti daugiau pragyvenimo šaltinių ekonomikai atsigaunant;

(22)COVID-19 krizė daro neproporcingai didelį poveikį pažeidžiamoms grupėms ir didina esamas socialines problemas. Asmenų, kuriems gresia skurdas arba socialinės atskirtis, dalis jau ir prieš krizę buvo didelė, ypač vaikų, pagyvenusių žmonių, neįgaliųjų ir romų, o socialiniais pervedimais skurdą pavyko sumažinti tik iš dalies. Pajamų nelygybė buvo viena didžiausių ES, o mokesčių ir išmokų sistemų poveikis mažinant šią nelygybę buvo vienas silpniausių. Krizė reikalauja imtis priemonių jau ankstesniais metais nustatytiems trūkumams pašalinti, visų pirma minimalių pajamų sistemoje, kuri, palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis, visiškai netinkama, kad paramos gavėjai išbristų iš skurdo. Tebėra aktualūs tokie klausimai kaip socialinės apsaugos užtikrinimas visiems, įskaitant netipinius darbuotojus, savarankiškai dirbančius asmenis ir mažas pajamas gaunančius namų ūkius, pajamų parama, aprūpinimas maistu ir tinkamos socialinės paslaugos, taip pat skubus būsto suteikimas ir parama benamiams. Socialinių paslaugų reforma padėtų stabilizuoti sistemą, o glaudesnis sveikatos priežiūros ir socialinių tarnybų bendradarbiavimas sudarytų sąlygas pasiekti tuos, kurie negali pasirūpinti savimi, ir neįgaliuosius. Daugeliui romų namų ūkių, kurie jau prieš krizę gyveno dideliame skurde, reikia tarpininkavimo, pagrindinių paslaugų ir paramos;

(23)prie ekonomikos atsigavimo taip pat labai prisidėtų ir vidutinės trukmės laikotarpiu integracinį ir tvarų augimą skatintų geresnis švietimo ir mokymo paslaugų teikimas ir kvalifikuotesnė darbo jėga . Vis dar yra ką veikti gerinant Bulgarijos švietimo ir mokymo kokybę, atitiktį darbo rinkos poreikiams ir įtraukumą. Bulgarija yra viena iš valstybių narių, kuriose socioekonominė aplinka daro didžiausią įtaką mokymosi rezultatams. Romų įtraukimas į švietimo sistemą tebėra problema ir mokyklos nebaigusių asmenų skaičius yra itin didelis tarp romų ir kaimo vietovėse. Bendras gyventojų (16–74 m.), įskaitant jaunimą (16–19 m.), skaitmeninių įgūdžių lygis yra žemas. Skaitmeninių įgūdžių tobulinimas, pavyzdžiui, siūlant labiau į skaitmenines technologijas orientuotas studijų kryptis ir mokymo programas, galėtų padėti prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių, kuriuos sukėlė skaitmeninimas, ir prie poreikio dirbti nuotoliniu būdu, naudojantis skaitmeninėmis technologijomis. Be to, iki šiol 11 % mokinių neturi kompiuterių ir (arba) prieigos prie interneto, o 2 000 mokytojų neturi kompiuterių. Todėl dabartinis nuotolinio mokymosi režimas gali dar labiau padidinti jau ir taip didelę nelygybę švietimo ir mokymo srityje: visų mokinių skaitmeninių žinių gerinimas ir suteiktos galimybės naudotis tinkama technine infrastruktūra turėtų ilgalaikį teigiamą poveikį jų, o pirmiausia pažeidžiamų grupių, įskaitant romus, galimybėms gauti išsilavinimą ir taip padėtų mažinti didelį mokyklos nebaigusių asmenų skaičių;

(24)krizė aiškiai parodė strateginę veiksmingo viešojo administravimo ir gerai veikiančios skaitmeninės valdžios, įskaitant e. sveikatą ir e. viešuosius pirkimus, svarbą. ES rėmė reformas šioje srityje, tačiau jų įgyvendinimas vyksta pernelyg lėtai ir tai neigiamai paveikė viešojo sektoriaus veiksmingumą izoliavimo laikotarpiu. Todėl Bulgarija atsilieka e. paslaugų teikimo srityje ir jos piliečiai bei įmonės turėtų būti skatinami jomis naudotis. Taip pat reikia visapusiškai spręsti su kibernetiniu saugumu ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų saugumu susijusius klausimus. Ateityje veiksmingas viešasis administravimas bus labai svarbus siekiant užtikrinti, kad laiku ir veiksmingai būtų įgyvendintos ekonomikos gaivinimo priemonės. Itin svarbus išlieka bendradarbiavimas ir koordinavimas visais valdžios lygmenimis, be kita ko, viešųjų sutarčių ir koncesijų, taip pat rinkos priežiūros srityse. Didesnis reglamentavimo nuspėjamumas ir stabilumas, veiksminga politikos įgyvendinimo kontrolė ir administracinės naštos mažinimas pagerintų verslo aplinką ir paskatintų investicijas, o tai paspartintų ekonomikos atsigavimą;

(25)siekiant paremti ekonomikos atsigavimą, bus svarbu paankstinti brandžių viešųjų investicijų projektų įgyvendinimą ir skatinti privačiąsias investicijas, be kita ko, imantis atitinkamų reformų. Krizė dar labiau padidino skaitmeninimo ir inovacijų svarbą – šiose srityse Bulgarijos, visų pirma jos mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ), rezultatai yra gerokai prastesni už ES vidurkį. Vienas svarbus šios problemos pavyzdys – 5G pradinėms juostoms numatomas skirti spektras yra nepakankamas, kad būtų galima laiku ir veiksmingai teikti 5G paslaugas. Vis dar reikia spręsti tokias seniai žinomas mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo sistemos problemas kaip susiskaidymas, menkas finansavimas ir ribotas žinių bei technologijų perdavimas. Be to, Bulgarija yra daugiausiai išteklių bei energijos sunaudojanti ir daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetanti ES ekonomika, kuriai reikia didelių investicijų energetikos ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo srityse, kad būtų lengviau pereiti prie neutralaus poveikio klimatui, kaip aprašyta Bulgarijos nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane;

(26)didelio Bulgarijos energijos intensyvumo, pernelyg didelės priklausomybės nuo iškastinio kuro ir neefektyvaus energijos ir išteklių naudojimo problemoms spręsti skirtas pertvarkymo darbas dar tik prasidėjo. Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane pabrėžiamas Bulgarijos įsipareigojimas laikantis Europos žaliojo kurso iki 2050 m. sumažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, tačiau taip pat pareiškiamas ketinimas išlaikyti Bulgarijos priklausomybę nuo vidaus lignito šaltinių 2050 m. ir vėliau. Bulgarijos transporto infrastruktūros aprėptis ir kokybė tebėra prastesnė už ES vidurkį, o transeuropinis transporto tinklas vis dar nebaigtas kurti. Daugiarūšio vežimo platformų tinklas, kai kurios geležinkelio ir kelių atkarpos, Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos ir intelektinės transporto sistemos tebėra nepakankamai išvystytos. Reikia spręsti dideles aplinkosaugos problemas, nes jos daro neigiamą poveikį tvariam augimui ir kelia papildomą pavojų sveikatai COVID-19 krizės metu. Bulgarija yra viena iš valstybių narių, kuriose daugiausia su tarša susijusių mirčių, o atliekų tvarkymas ir komunalinių nuotekų surinkimo bei valymo įsipareigojimų laikymasis tebėra problema. Bulgarijai reaguoti į kai kuriuos dėl perėjimo prie neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos kylančius iššūkius, visų pirma šalies ataskaitos 8 D priede nurodytose teritorijose, turėtų padėti 2021–2027 m. Teisingos pertvarkos fondo programavimas. Tai suteiktų Bulgarijai galimybę kuo geriau pasinaudoti tuo fondu;

(27)tinkamai veikianti nemokumo sistema bus svarbi realiosios ekonomikos atsigavimui po COVID-19 krizės, dėl to gali labai išaugti bankrotų skaičius. Tokia sistema taip pat palengvintų spartesnį neveiksnių paskolų problemos sprendimą ir taip apribotų tolesnį jų kaupimąsi. Be to, dėl neveiksmingos nemokumo sistemos nemokumo bylos nagrinėjamos lėtai ir kainuoja brangiai. 2019 m. birželio mėn. buvo priimtas nemokumo sistemos veiksmų planas ir nustatytos atitinkamos spragos. Bulgarija pradėjo jį įgyvendinti ir rengiasi tolesniems veiksmams, įskaitant teisės aktų pakeitimus ir gebėjimų stiprinimo veiklą;

(28)2019 m. Bulgarija priėmė kelis įstatymus, kuriais siekiama į nacionalinę teisę perkelti ketvirtąją ir penktąją kovos su pinigų plovimu direktyvas; jie dar neįgyvendinti. Iš neseniai atlikto nacionalinio rizikos vertinimo matyti, kad reikia skubiai šalinti nustatytus trūkumus, kad būtų užkirstas kelias pinigų plovimui ir teroristų finansavimui. Dar nėra tinkamai įvertinta su pilietybe susijusi investicijų programų ir virtualaus turto keliama rizika. Reikia parengti ir įgyvendinti veiksmus, kad įpareigotieji subjektai veiksmingai taikytų kovos su pinigų plovimu sistemą. Kovos su pinigų plovimu sistemos įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo veiksmingumas buvo nedidelis, o finansinės žvalgybos informacija buvo naudojamasi nepakankamai;

(29)nors šiose rekomendacijose dėmesys sutelktas į pandemijos socioekonominio poveikio švelninimą ir palankesnių sąlygų ekonomikos atsigavimui sudarymą, 2019 m. liepos 9 d. Tarybos priimtose 2019 m. konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose taip pat aptartos reformos, kurios yra būtinos siekiant reaguoti į vidutinio laikotarpio ir ilgalaikius struktūrinius iššūkius. Tos rekomendacijos tebėra aktualios, o jų įgyvendinimas bus toliau stebimas per visą kitų metų Europos semestro metinį ciklą. Taip pat bus stebimas ir rekomendacijų dėl ekonominės politikos, susijusios su investicijomis, įgyvendinimas. Į pastarąsias rekomendacijas turėtų būti atsižvelgta strateginio sanglaudos politikos finansavimo po 2020 m. programavimo procese, be kita ko, rengiant dabartinės krizės poveikio švelninimo priemones ir išėjimo iš jos strategijas;

(30)Bulgarijos bankai apskritai dirba pelningai ir turi pakankamai kapitalo. Nepaisant tam tikro sumažėjimo pastaraisiais metais, 2019 m. trečią ketvirtį neveiksnių paskolų santykis vis dar siekė 7,2 % ir buvo vienas didžiausių ES (visų pirma ne finansų bendrovių ir vietos kapitalo bankų), todėl svarbu toliau dėti pastangas, kad būtų skatinamas antrinės neveiksnių paskolų rinkos veikimas. Nuo 2018 m. pabaigos atidėjiniai neveiksnioms paskoloms mažėja, o esamų neveiksnių paskolų, kurių terminas seniai suėjęs, atidėjiniai kartais yra per maži. Europos Centriniam Bankui atlikus išsamų vertinimą paaiškėjo, kad reikia padidinti dviejų bankų kapitalą. Šiuo metu baigiamas rekapitalizavimas. Kartu su didesniu likvidumo teikimu, siekiant sušvelninti COVID-19 krizės poveikį ir vėl paskatinti ekonomikos augimą, bankai turėtų atlikti kredito rizikos vertinimą ir taikyti riziką ribojančius kredito standartus, laikytis patikimos vertinimo praktikos ir būti tiksliai informuoti apie bet kokį turto kokybės pablogėjimą;

(31)taikydama bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą Komisija stebi Bulgarijos pažangą teismų reformos ir kovos su korupcija srityse. Naujausioje 2019 m. spalio mėn. bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmo ataskaitoje pažymėta, kad Bulgarijos padaryta pažanga yra pakankama, kad būtų įvykdyti Bulgarijos stojimo į ES metu prisiimti įsipareigojimai. Bulgarija vykdė plataus masto kovos su korupcija teisinės sistemos reformą, tačiau, siekiant didinti visuomenės pasitikėjimą, būtina pasiekti svarių rezultatų priimant galutinius apkaltinamuosius nuosprendžius aukšto lygio korupcijos bylose. Be to, dar reikia išspręsti keletą uždavinių, visų pirma užtikrinti veiksmingus nusikalstamų veikų tyrimus, iš naujo subalansuoti teismų darbo krūvį ir racionalizuoti vietos prokuratūrų darbą. Šie klausimai stebimi pagal bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą. Pagal šį mechanizmą Komisija toliau stebi teismų reformą ir kovą su korupcija Bulgarijoje. Todėl šios sritys neįtraukiamos į Bulgarijai skirtas rekomendacijas, tačiau jos yra svarbios siekiant šalyje sukurti palankią socialinę ir ekonominę aplinką;

(32)Europos semestras yra nuolatinio Sąjungos ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo sistema, galinti prisidėti prie tvarios ekonomikos. 2020 m. nacionalinėse reformų programose valstybės narės įvertino pažangą, padarytą įgyvendinant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus (DVT). Užtikrindama, kad būtų visapusiškai įgyvendintos toliau pateiktos rekomendacijos, Bulgarija prisidės prie pažangos, daromos siekiant DVT, ir bendrų pastangų užtikrinti konkurencingą tvarumą Sąjungoje;

(33)per 2020 m. Europos semestrą Komisija atliko išsamią Bulgarijos ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2020 m. šaliai skirtoje ataskaitoje. Be to, ji įvertino 2020 m. konvergencijos programą ir 2020 m. nacionalinę reformų programą, taip pat veiksmus, kurių Bulgarija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Bulgarijos politikai, bet ir tai, kaip jie atitinka Sąjungos taisykles ir gaires, nes būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą Sąjungos lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų;

(34)atsižvelgdama į tą vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2020 m. konvergencijos programą, o jos nuomonė 9 pateikta visų pirma toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje,

REKOMENDUOJA Bulgarijai 2020 ir 2021 m. imtis šių veiksmų:

1.Laikantis bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos, imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su pandemija, palaikoma ekonomika ir remiamas būsimas jos atsigavimas. Kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinės trukmės fiskalinę būklę ir skolos tvarumą, kartu didinant investicijas. Sutelkti pakankamai finansinių išteklių sveikatos priežiūros sistemos atsparumui, prieinamumui ir pajėgumui padidinti ir subalansuotam geografiniam sveikatos priežiūros darbuotojų pasiskirstymui užtikrinti.

2.Užtikrinti pakankamą socialinę apsaugą bei pagrindines paslaugas visiems ir aktyvinti darbo rinkos politiką. Didinti galimybes dirbti nuotoliniu būdu ir skatinti ugdyti skaitmeninius įgūdžius ir suteikti vienodas galimybes gauti išsilavinimą. Šalinti minimalių pajamų sistemos adekvatumo trūkumus.

3.Racionalizuoti ir spartinti veiksmingos paramos mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir savarankiškai dirbantiems asmenims teikimo procedūras, taip pat užtikrinant jų nuolatinę galimybę gauti finansavimą ir lanksčią mokėjimo tvarką. Siekiant paremti ekonomikos atsigavimą, paankstinti brandžių viešųjų investicinių projektų įgyvendinimą ir skatinti privačiąsias investicijas. Investicijas sutelkti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma, į švarią ir veiksmingą energijos gamybą ir išteklių naudojimą, aplinkosaugos infrastruktūrą ir tvarų transportą, prisidedant prie laipsniško ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, be kita ko, anglių pramonės regionuose.

4.Kuo labiau sumažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą didinant viešojo administravimo veiksmingumą ir stiprinant skaitmeninę valdžią. Užtikrinti veiksmingą nemokumo sistemos veikimą. Dėti daugiau pastangų, kad būtų užtikrintas tinkamas rizikos vertinimas, jos mažinimas, veiksminga priežiūra ir kovos su pinigų plovimu sistemos vykdymo užtikrinimas.

Priimta Briuselyje

(1)    OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

(2)    OL L 306, 2011 11 23, p. 25.

(3)    SWD(2020) 501 final.

(4)    OL C 301, 2019 9 5, p. 117–122.

(5)    COM(2020) 112 final.

(6)    COM(2020) 123 final.

(7)    2020 m. kovo 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/460, kuriuo dėl konkrečių priemonių investicijoms į valstybių narių sveikatos priežiūros sistemas ir kitus jų ekonomikos sektorius sutelkti reaguojant į COVID-19 protrūkį iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 508/2014 (Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyva) (OL L 99, 2020 3 31, p. 5) ir 2020 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/558, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1301/2013 ir (ES) Nr. 1303/2013, kiek tai susiję su konkrečiomis priemonėmis, kuriomis sudaromos išskirtinės lanksčios sąlygos naudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas reaguojant į COVID-19 protrūkį (OL L 130, 2020 4 24, p. 1).

(8)    SWD(2020) 501 final.

(9)    Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 9 straipsnio 2 dalį.