EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 06 24

COM(2020) 265 final

KOMISIJOS ATASKAITA

EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR AUDITO RŪMAMS









2018 m. metinė ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaita

Turinys

Foreword    

Introduction    

Section 1 – Performance and results    

1.1.A result-oriented EU budget

1.2.Horizontal priorities in the EU budget

1.3.Competitiveness for growth and jobs

1.4.Economic, social and territorial cohesion

1.5.Sustainable growth: natural resources

1.6.Security and citizenship

1.7.Global Europe

1.8.Special instruments

Section 2 – Internal control and financial management    41

2.1.The Commission manages the EU budget in a complex environment43

2.2.The Commission relies on various instruments to ensure that the taxpayers’ money is well managed49

2.3.The Commission’s control results confirm that the EU budget is well protected58

2.4.Further developments: outlook for 2020 and the 2021-2027 period70

PRIEDAI    73

Pratarmė

Džiaugiuosi galėdamas pateikti 2019 finansinių metų metinę ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą. Šioje ataskaitoje apžvelgiami ES biudžeto vykdymo rezultatai, jo valdymas ir apsauga; ji yra įtraukta į Komisijos integruotųjų finansinių ir atskaitomybės ataskaitų rinkinį. Komisija ją teikia atlikdama savo pareigas pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ( 1 ) ir Finansinį reglamentą ( 2 ) ir ji yra esminė labai patobulintos finansinės atskaitomybės sistemos dalis.

2019 m. buvo paskutiniai 2014–2019 m. kadencijos metai, todėl daugiausia siekta užbaigti darbus pagal J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos prioritetus ir pasirengti naujai Komisijos, kuriai vadovauja Pirmininkė Ursula von der Leyen, kadencijai.

ES biudžetas padeda stiprinti Europos ekonomiką ir didinti jos atsparumą. Maždaug pusė biudžeto lėšų skiriama pažangiam ir integraciniam augimui, jis taip pat naudojamas investicijoms į ateitį, visų pirma kuriant ekologiškesnę ir labiau skaitmeninę Europą. 2019 m. dar kartą įsitikinta, kad ES biudžetas gali realiai pakeisti ES piliečių gyvenimą daugelyje sričių: jo lėšomis gerinama transporto paslaugų pasiūla, gerinamas prisijungimas prie tinklo savo namuose ir kelionėje, taip pat gerinama aplinkos būklė, vykdant pažadą, kad ne mažiau kaip 20 proc. biudžeto lėšų bus išleidžiama kovojant su klimato kaita. Be to, ES biudžeto lėšomis remiamas bendras Europos atsakas į migracijos ir saugumo sričių problemas.

ES biudžetas ir toliau bus labai svarbus remiant plataus užmojo Europos žaliąjį kursą. Jis taip pat tebėra pirmoji reagavimo priemonė sprendžiant naujai iškilusias problemas: per pastarąją krizę, pasinaudojome visomis biudžeto lankstumo galimybėmis, kad greitai nukreiptume lėšas ten, kur labiausiai reikia atitaisyti šios krizės padarytą žalą.

Pastaroji COVID-19 krizė dar kartą parodė, kaip svarbu, kad ES galėtų remtis darnia ir lanksčia daugiamete finansine programa. Tai yra priemonė, kuri, neperžengiant nustatytų jos pajėgumo ribų ir naudojantis jos reguliavimo lankstumu, teikia galimybę imtis veiksmų ir greitai reaguoti į nenumatytas ir beprecedentes krizes. Priemone „Next Generation EU“ sustiprintas ilgalaikis ES biudžetas taip pat bus pagrindinė ekonomikos atsigavimo priemonė, nes, kaip jau įsitikinta, juo gebama skatinti solidarumą, atsakomybę ir inovacijas, kartu užtikrinant patikimą finansų valdymą per visą jo lėšomis finansuojamų programų gyvavimo ciklą.

Komisijai labai svarbu užtikrinti, kad ES biudžeto lėšos būtų leidžiamos atsakingai ir tinkamai, ir bendradarbiauti su visomis susijusiomis šalimis, kad būtų garantuota, jog bus pasiekta realių apčiuopiamų rezultatų vietos lygmeniu. Šioje ataskaitoje išdėstyta, kokiomis priemonėmis užtikrinama, kad ES biudžetas būtų valdomas pagal aukščiausius patikimo finansų valdymo standartus.

Komisija atidžiai stebi, kaip praktiškai vykdomas ES biudžetas. Jei nustatoma, kad valstybės narės, tarpininkai arba galutiniai gavėjai netinkamai panaudojo ES lėšas, Komisija nedelsdama imasi veiksmų, kad šios klaidos būtų ištaisytos, o lėšos, jei reikia, susigrąžintos. Komisija įvertino, kad po pataisų ir lėšų susigrąžinimų, kurie bus atlikti per ateinančius metus, likęs 2019 m. išlaidų klaidų lygis nesieks 1 proc., taigi bus kur kas mažesnis negu reikšmingumo riba (2 proc.). Šia ataskaita Komisija prisiima visą politinę atsakomybę už ES biudžeto valdymą 2019 m.

Komisijai yra svarbu nuosekliai teikti ataskaitas ir tobulinti įvairias kontrolės priemones siekiant apsaugoti ES biudžetą. Galiu jus patikinti, kad toliau dirbsime siekdami užtikrinti, kad kiekvienas ES mokesčių mokėtojų euras būtų tinkamai išleidžiamas atsižvelgiant į piliečių interesus.

Už biudžetą ir administravimą atsakingas Komisijos narys Johannesas Hahnas

Metinė ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaita 2019 finansiniai metai

Įvadas

2019 finansinių metų metinė ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaita yra pagrindinis Komisijos įnašas vykdant metinę biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą ( 3 ), kai Europos Parlamentas ir Taryba tikrina ES biudžeto įvykdymą. Ši ataskaita apima iš ES biudžeto finansuojamų programų veiklos rezultatus ir tai, kaip Komisija valdė ES biudžetą per ataskaitinius metus.

Ši ataskaita yra įtraukta į bendrąjį integruotųjų finansinių ir atskaitomybės ataskaitų rinkinį ( 4 ). Į jį taip pat įtrauktos metinės finansinės ataskaitos ( 5 ), ilgalaikė gaunamų ir netenkamų pinigų srautų prognozė, apimanti ateinančius penkerius metus ( 6 ), vidaus audito ataskaita ( 7 ) ir ataskaita dėl tolesnių veiksmų, susijusių su biudžeto įvykdymo patvirtinimu ( 8 ).

1 skirsnyje apibendrintai apžvelgiami ES biudžeto vykdymo 2019 m. rezultatai, daugiausia dėmesio skiriant pagrindinėms programoms. Šiame skirsnyje pateikiama naujausia iš įvairių šaltinių (įskaitant programų stebėseną, vertinimus ir auditą) gauta informacija apie rezultatus, pasiektus naudojant ES biudžetą iki 2019 m. pabaigos. Šio skirsnio struktūra atitinka dabartinės daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas.

Ši ataskaita papildoma išsamesne 1 priede (Programų veiklos rezultatų apžvalga) pateikta informacija apie atskirų programų veiklos rezultatus. Toje apžvalgoje apibendrinami svarbiausi prie 2021 m. biudžeto projekto pasiūlymo pridėtose programų suvestinėse pateikti teiginiai apie veiklos rezultatus.

Ataskaitos 2 skirsnyje dėl vidaus kontrolės ir finansų valdymo išdėstyta, kokių veiksmų 2019 m. Komisija ėmėsi siekdama užtikrinti patikimą ES biudžeto finansų valdymą. Remiantis kontrolės rezultatais, kuriuos pateikė už biudžeto valdymą atsakingi Komisijos padaliniai, šiame skirsnyje patvirtinama, kad ES biudžetas yra gerai apsaugotas. Šia ataskaita Komisija prisiima visą politinę atsakomybę už ES biudžeto valdymą.

1 skirsnis.
Veiklos rodikliai
ir rezultatai

1.1.Į rezultatus orientuotas ES biudžetas

Vadovaujantis Sąjungos prioritetais, ES biudžetas padeda pasiekti rezultatų, kurie keičia žmonių gyvenimą. Tai iš esmės investicinis biudžetas, padedantis surinkti bendriems ES tikslams pasiekti reikalingus išteklius. Biudžeto lėšos daugiausia skiriamos toms sritims, kuriose sutelkus išteklius bendroms problemoms spręsti, galima gauti rezultatų, kurių valstybės narės pačios negalėtų pasiekti taip pat veiksmingai ar efektyviai. Tai daroma tokiose įvairiose srityse kaip tarpvalstybinė infrastruktūra, išorės sienų valdymas, didelio masto kosmoso projektai ir visos Europos moksliniai tyrimai.

1.1.1.ES biudžetas yra gerai valdomas, daug dėmesio skiriama rezultatams

ES biudžetas yra iš esmės investicinis biudžetas. Jo dydis siekia apie 1 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų, jo lėšos sudaro apie 2 proc. visų ES viešųjų išlaidų. Juo siekiama papildyti nacionalinius biudžetus ir įgyvendinti bendrai sutartus prioritetus. Kitaip nei nacionaliniai biudžetai, ES biudžetas yra daugiausia skirtas strateginėms investicijoms vidutinės trukmės ir ilgesniu laikotarpiu remti ir jo lėšos naudojamos kaip svertas siekiant pritraukti investicijas iš kitų viešųjų ir privačiųjų šaltinių. ES finansinės programos yra tiesiogiai valdomos Komisijos, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų srityje, arba valdomos kartu su valstybėmis narėmis, pavyzdžiui, pagal sanglaudos politiką. Maždaug du trečdaliai ES biudžeto valdomi kartu su valstybėmis narėmis pasidalijamojo valdymo būdu.

ES biudžetas patvirtinamas kiekvienais metais, remiantis 7 metų laikotarpio finansine programa. Jis suskirstytas į penkias išlaidų kategorijas ir apima 60 finansinių programų, kurių dydis ir taikymo sritys skiriasi. Kai kuriose politikos srityse, kaip antai bendroje žemės ūkio politikoje, ES biudžetas yra pagrindinė įgyvendinimo priemonė; kitose srityse kartu su ES biudžetu naudojamos reguliavimo priemonės, padedančios pasiekti ES politikos tikslus.

ES biudžetas turi griežtą ir integruotą veiklos rezultatų planą, kuriuo pasiekiama, kad ES programos būtų gerai valdomos ir orientuotos į rezultatus. Šis planas apima aiškius ir išmatuojamus kiekvienos programos tikslus kartu su rodikliais, kuriais grindžiama stebėsena, ataskaitų teikimas ir vertinimas. Ši informacija apie rodiklius kartu su kitais kokybinės ir kiekybinės informacijos apie veiklos rezultatus šaltiniais, tokiais kaip vertinimai, teikia galimybę vertinti programų veiklos rezultatus ir pažangą siekiant sutartų tikslų. Tai suteikia programų valdytojams galimybę numatyti ir šalinti programų įgyvendinimo trūkumus, taip pat tai yra svarbus indėlis priimant su biudžetu susijusius sprendimus.

Šios ataskaitos 1 priede (Programų veiklos rezultatų apžvalga) pateikiama naujausia turima informacija apie kiekvienos programos veiklos rezultatus. Jame apžvelgiami kiekvienos programos tikslai, apibūdinama jos biudžeto vykdymo padėtis ir pateikiami naujausi turimi duomenys apie veiklos rezultatus.

Kai kurių finansinių programų veiklos rezultatų vertinimas yra dar labiau integruotas į jų struktūrą; pavyzdžiui, buvo sudarytas dabartinių Europos struktūrinių ir investicijų fondų veiklos lėšų rezervas. Šis rezervas 2019 m. panaudotas programoms, kurių iš anksto nustatyti tarpiniai tikslai buvo pasiekti iki 2018 m. pabaigos. Tuo atveju, kai pagal programas ir prioritetus nustatyti tarpiniai tikslai nebuvo pasiekti, ištekliai buvo perskirstyti.

ES biudžeto veiklos rezultatų planas ir susijusių ataskaitų teikimas yra ilgainiui gerinami; tai daryti padeda vidaus ir išorės auditorių atliekami auditai. Europos Audito Rūmų neseniai pateiktos rekomendacijos padeda rengti geriau subalansuotas veiklos rezultatų ataskaitas, skiriant daugiau dėmesio kilusioms problemoms; daugiau dėmesio skiriama duomenų patikimumui ir kokybei ir geriau išaiškinama, kaip duomenimis apie veiklos rezultatus remiamasi gerinant veiklos rezultatus.

Tolesni patobulinimai bus atliekami pagal Komisijos pasiūlymus dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos. Remdamasi atliktos visapusiškos išlaidų peržiūros išvadomis Komisija į finansinių programų pasiūlymus įtraukė mažiau, tačiau aukštesnės kokybės rodiklių, kurie glaudžiai susieti su programų tikslais. Dabar Komisija, dirbdama kartu su Europos Parlamentu ir Taryba, siekia užtikrinti, kad šie patobulinimai būtų atlikti galutinėse būsimose programose, kai jos bus parengtos, kartu su kitais programų struktūros pokyčiais, kurie padės gerinti veiklos rezultatus.

1.1.2.2019 m. ES biudžetas

2019 m. gegužės mėn. įvyko Europos Parlamento rinkimai, todėl tai buvo permainų metai Europos Sąjungoje. Daugiausia siekta užbaigti darbus pagal J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos politikos prioritetus ir pasirengti naujai Europos Parlamento kadencijai ir naujos sudėties Komisijos, kuriai pirmininkauja Ursula von der Leyen, darbui. Europos Vadovų Tarybos strateginėje darbotvarkėje ( 9 ) ir U. von der Leyen vadovaujamos Komisijos politinėse gairėse ( 10 ) išdėstyta ateinančio laikotarpio politikos programa.

2019 m. taip pat buvo priešpaskutiniai finansinių programų pagal 2014–2020 m. laikotarpio daugiametę finansinę programą įgyvendinimo metai. Šios programos jau įgyvendinamos visu pajėgumu ir labai padeda pasiekti ES prioritetinius tikslus. Daugiau dėmesio 2019 m. skirta investicijoms į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, taip pat paramai pagal ES migracijos ir saugumo sričių prioritetus.

2019 m. ES biudžetas padėjo stiprinti Europos Sąjungos ekonomiką ir didinti jos atsparumą. Biudžeto lėšomis taip pat remtos investicijos, skirtos dvejopai pertvarkai – kurti ekologiškesnę ir labiau skaitmeninę Europą, ir finansuotos programos, kuriomis remiamas solidarumas ir saugumas ES viduje ir už jos ribų.

2019 m. įvykdyti ES biudžeto įsipareigojimai sudarė iš viso 161 mlrd. EUR ( 11 ). Maždaug pusė šios sumos (81 mlrd. EUR) skirta 1 išlaidų kategorijai „Pažangus ir integracinis augimas“, išskaidytai į 1a išlaidų kategoriją „Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti“ (14 proc.) ir 1b išlaidų kategoriją „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“ (35 proc.). 2 išlaidų kategorija „Tvarus augimas. Gamtos ištekliai“ buvo antra didžiausia biudžeto sritis, jai skirta 59 mlrd. EUR (37 proc. lėšų). 4 mlrd. EUR skirta 3 išlaidų kategorijai „Saugumas ir pilietybė“, įskaitant ES išorės sienų stiprinimą ir pabėgėlių krizės bei neteisėtos migracijos problemų sprendimą. 12 mlrd. EUR skirta 4 išlaidų kategorijai „Europos vaidmuo pasaulyje“, o 6 mlrd. EUR išleista pagal 5 išlaidų kategoriją „Komisijos administracinės išlaidos“.

2019 m. ES biudžetas, įsipareigojimų asignavimai pagal biudžeto išlaidų kategorijas. Visos sumos nurodytos milijonais eurų.

Šaltinis – Europos Komisija.

Dėl ES biudžeto vykdymo rezultatų 2019 m. pabaigoje turėta ataskaitų informacija, pateikta 1 priede (Programų veiklos rezultatų apžvalga), rodo, kad pagal daugumą programų daroma didelė pažanga siekiant programavimo laikotarpio pradžioje iškeltų tikslų. Nors ir vėluota pradėti 2014–2020 m. laikotarpio sanglaudos programas, dabar pažanga daroma sparčiau. Tais atvejais, kai būta su atskirų programų įgyvendinimu susijusių konkrečių problemų, programų veiklos rezultatų apžvalgoje išsamiau paaiškinta, kaip tai paveikė veiklos rezultatus ir kokių priemonių imtasi padėčiai sušvelninti. Tačiau galutines išvadas dėl programų veiklos rezultatų bus galima daryti tik remiantis išsamiais vertinimais po to, kai bus užbaigtos dabartinės programos. Atliekant bet kokį šio pobūdžio vertinimą reikės deramą dėmesį skirti COVID-19 pandemijos poveikiui ir priemonėms, kurių imamasi nukreipiant ES biudžeto lėšas šios krizės padarytos žalos atitaisymui ir ekonomikos atsigavimui remti.

Atsakomybę už ES biudžeto vykdymo rezultatus dalijasi daugelis jį vykdant dalyvaujančių subjektų. Komisija, kaip ES biudžeto valdytoja, prisiimanti galutinę atsakomybę už jo vykdymą pagal Sutartį, atlieka pagrindinį vaidmenį savo darbu užtikrindama, kad ES finansinės programos būtų valdomos efektyviai ir veiksmingai ir kad numatyti jų rezultatai būtų realiai pasiekiami.

Administracinis biudžetas pagal 5 išlaidų kategoriją, kurio lėšomis remiamas biudžeto valdymas ir visapusiška Europos Sąjungos institucijų veikla, sudaro nedidelę ES biudžeto dalį. Komisija kartu su kitomis institucijomis ėmėsi priemonių didinti visos savo veiklos efektyvumą ir sutaupė daug lėšų pagal dabartinę finansinę programą, be kita ko, nuo 2013 iki 2017 m. 5 proc. sumažinusi savo personalą ( 12 ). Europos Audito Rūmai patvirtino, kad pavyko sutaupyti šias sumas, tačiau atkreipė dėmesį į tokio taupymo neigiamą poveikį darbuotojams ( 13 ). Šis taupymas vyksta tokiu metu, kai nuolat didėja lūkesčiai dėl Komisijos darbo rezultatų tokiose srityse kaip ekologinė ir skaitmeninė pertvarka, pramonės politika, ekonominis ir socialinis atsigavimas, migracija, teisinė valstybė ir bendradarbiavimas gynybos srityje. Šiuos uždavinius dar labiau pasunkino darbo krūvis organizuojant ir įgyvendinant visapusišką ES atsaką į COVID-19 pandemiją ir jos padarinius. Todėl pagal būsimąją finansinę programą administracinio biudžeto stabilumas bus ypač svarbus, kad ES institucijos toliau sėkmingai siektų ES rezultatų visose prioritetinėse srityse.

1.2.ES biudžeto horizontalieji prioritetai

Naudojant ES biudžetą konkrečios politikos poreikiai tenkinami pagal vieną ar kelias programas, tačiau dėl kai kurių politikos tikslų horizontalaus pobūdžio reikia didesnės viso biudžeto integracijos. Tai svarbu visų pirma dėl su klimatu susijusių išlaidų ir biologinės įvairovės apsaugos, taip pat siekiant darnaus vystymosi tikslų.

1.2.1.ES biudžetas labai padeda siekti klimato ir biologinės įvairovės tikslų

Laikantis klimato aspekto integravimo požiūrio, su klimatu susijusios išlaidos visapusiškai integruojamos į ilgalaikį biudžetą. Dabartinis bendrasis tikslas yra skirti 20 proc. ES išlaidų klimato tikslams siekti. 2019 m. su klimatu susijusios išlaidos viršijo šį tikslą ir sudarė apie 35 mlrd. EUR, arba 21 proc. ES biudžeto. Iš viso 2014–2020 m. laikotarpiu klimato tikslams bus skirta 211 mlrd. EUR, arba 19,8 proc. ES biudžeto. Nors tai yra šiek tiek mažiau, nei užsibrėžtas tikslas, metinės su klimatu susijusios išlaidos per kelerius pastaruosius metus nuolat viršija 20 proc. ir taip kompensuojami palyginti nedideli tokių išlaidų dydžiai šio laikotarpio pradžioje.

Kairėje – 2019 m. su klimatu susijusių išlaidų dalys pagal biudžeto išlaidų kategorijas.
Dešinėje – su klimatu susijusi pagrindinių prisidedančių programų dalis 2019 m.

Šaltinis – Europos Komisija.

Laikantis klimato aspekto integravimo požiūrio, siekiant šio bendrojo prioriteto tikslų prisideda visos biudžeto išlaidų kategorijos. Daugiau kaip 90 proc. su klimatu susijusių išlaidų finansuojama pagal išlaidų kategorijas „Tvarus augimas. Gamtos ištekliai“ (2 išlaidų kategorija), „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“ (1b išlaidų kategorija) ir „Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti“ (1a išlaidų kategorija).

Tai, kiek konkreti programa yra susijusi su klimatu, skiriasi priklausomai nuo jos veiklos srities ir investicijos pobūdžio. 2019 m. 28 proc. (16 mlrd. EUR) bendros žemės ūkio politikos lėšų ir 21 proc. Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo lėšų panaudota padedant siekti klimato tikslų. Apdairiu programavimu didinama su klimatu susijusių išlaidų dalis ir kitose srityse: pavyzdžiui, atitinkamas Europos socialinio fondo įnašas padidintas nuo 0 proc. 2014 m. iki 12 proc. (1,6 mlrd. EUR) 2019 m.

Siekdama kovoti su klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimu ir iki 2050 m. tapti pirmąja neutralizuoto poveikio klimatui ekonomika pasaulyje, ES turi greičiau pereiti prie darnesnės ekonomikos. Laikantis Paryžiaus klimato susitarimo ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų Komisija pasiūlė iškelti dar didesnio užmojo tikslą būsimame ilgalaikiame biudžete integruoti klimato aspektą į visas ES programas, kad ne mažiau kaip 25 proc. ES išlaidų būtų panaudojama siekiant klimato tikslų. Tai bus svarbus įnašas įgyvendinant Komisijos siūlomą Europos žaliąjį kursą.

ES taip pat suderintomis pastangomis siekia remti biologinę įvairovę. Nuo 2014 iki 2020 m. 85 mlrd. EUR ES biudžeto lėšų (8 proc. visų išlaidų) skirta biologinei įvairovei remti. Visu šiuo laikotarpiu, išskyrus 2 pirmus įgyvendinimo metus, tam skiriamas pastovaus dydžio biudžeto įnašas.

Kairėje – 2019 m. su biologine įvairove susijusių išlaidų dalys pagal biudžeto išlaidų kategorijas.

Dešinėje – su biologine įvairove susijusi pagrindinių prisidedančių programų dalis 2019 m.

Šaltinis – Europos Komisija.

Dauguma išlaidų biologinei įvairovei yra susijusios su išlaidų kategorija „Tvarus augimas. Gamtos ištekliai“ (2 išlaidų kategorija), tačiau mažinti biologinės įvairovės nykimą padedama ir pagal daugelį kitų programų.

ES biudžeto įnašas, skirtas kovai su biologinės įvairovės nykimu, 2019 m. siekė beveik 13,4 mlrd. EUR, arba 8,3 proc. biudžeto. Daugiau kaip 75 proc. šių išlaidų yra išlaidos pagal bendrą žemės ūkio politiką.

Naujoji 2030 m. biologinės įvairovės strategija, kaip esminis Europos žaliojo kurso elementas, apims permainų planą siekiant tolesnės gamtos apsaugos ir atkūrimo, ir tai bus naudinga tiek siekiant stabdyti biologinės įvairovės nykimą, tiek švelninant klimato kaitos poveikį. ES biudžetas bus svarbus įgyvendinant šią strategiją.

Daugiau informacijos apie tai, kaip ES biudžetas naudojamas klimatui ir biologinei įvairovei remti, pateikta šios ataskaitos 2 priede.

1.2.2.ES biudžetas ir Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.

ES su savo valstybėmis narėmis yra visapusiškai įsipareigojusi būti lydere įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. Ši darbotvarkė iki 2030 m. – tai patvirtintos bendros Jungtinių Tautų veiksmų gairės, kuriomis siekiama taikos ir gerovės pasaulyje, ir tai turi labai didelę reikšmę ES vertybėms ir Europos ateičiai. ES yra įsipareigojusi įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus tiek savo vidaus, tiek išorės politikoje. Nuo 2015 m., kai patvirtinta ši darbotvarkė, ES padarė didelę pažangą siekdama darnaus vystymosi tikslų ir toliau stiprina su tuo susijusias savo pastangas.

ES pradėjo perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, neutralizuoto poveikio klimatui, efektyvaus išteklių naudojimo ir žiedinės ekonomikos, ir taip kartu didinamas saugumas, gerovė, lygybė ir įtrauktis. Rengiant ir įgyvendinant ES išlaidų programas šiomis aplinkybėmis siekiama kiekvienos politikos srities tikslų ir kartu tų programų veiksmais ir intervencijomis skatinama didinti tvarumą. Pagal Europos konsensusą dėl vystymosi ES taip pat suderino savo požiūrį į tarptautinį bendradarbiavimą ir vystymosi politiką su Darbotvarke iki 2030 m., pagrįsdama savo išorės veiksmus darnaus vystymosi tikslais ir Paryžiaus susitarimu.

Atsižvelgiant į tai, kad šie tikslai iš esmės yra tarpusavyje susiję, pagal daugumą ES biudžeto programų siekiama ne vieno, o kelių darnaus vystymosi tikslų. Šiuo metu 75 proc. ES biudžeto programų (45 iš 60) prisideda siekiant šių tikslų. Tolesniame infografike pateikta daug (neišsamių) pavyzdžių, kaip ES programomis padedama siekti darnaus vystymosi tikslų. Pagal nuoseklų ES požiūrį remiamos įvairios iniciatyvos visame pasaulyje ir daugelyje politikos sričių siekiant skatinti visiems naudingą darnų vystymąsi.

1.2.3.ES biudžetas – veiksminga reagavimo į krizes priemonė

ES biudžetas gali būti greitai ir lanksčiai panaudojamas koordinuojant Europos atsaką į krizes; tai aiškiai įrodo dabartinis atsakas į COVID-19 pandemiją. Komisija pasiūlė pasinaudoti visomis likusiomis lankstumo galimybėmis pagal dabartinę finansinę programą ir greitai nukreipti finansavimą ten, kur jo labiausiai reikia. Keli pavyzdžiai:

·pagal Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą visos turimos sanglaudos fondo lėšos sutelktos siekiant skubiai remti valstybių narių reagavimo į krizę priemones. Tai apima labiausiai neatidėliotinų aprūpinimo medicinos reikmenimis ir įranga poreikių tenkinimą, taip pat ekonomikos krizės padarinių šalinimą trumpalaikio darbo programomis, finansine parama MVĮ ir skubiai pervedamomis likvidumą didinančiomis lėšomis. Šias priemones papildo tam tikros lankstumo nuostatos, be kita ko, dėl bendro finansavimo taisyklių. Iš viso pagal šią iniciatyvą įmanoma sutelkti iki 54 mlrd. EUR Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšų siekiant tenkinti neatidėliotinus valstybių narių poreikius dėl šios krizės;

·nuo 2020 m. balandžio 1 d. išplėsta ES solidarumo fondo taikymo sritis apima didelio masto ekstremaliąsias visuomenės sveikatos situacijas. Iki 800 mln. EUR iš šio fondo būtų galima skirti nuo COVID-19 krizės labai nukentėjusioms valstybėms narėms ir šalims kandidatėms siekiant finansuoti pagalbą jų gyventojams (medicinos, sveikatos sektoriaus ir civilinės saugos sričių priemonėmis) ir priemones, kurių imamasi siekiant sustabdyti ligos plitimą;

·2020 m. balandžio mėn. vėl pradėta taikyti Skubios paramos teikimo ES priemonė ir jai skirtas 2,7 mlrd. EUR biudžetas, siekiant teikti paramą valstybėms narėms, o Sąjungos civilinės saugos mechanizmo / „rescEU“ biudžetas padidintas 380 mln. EUR suma. Šios lėšos naudojamos padedant valstybėms narėms greitai įsigyti ir skirstyti kovai su koronavirusu reikalingus išteklius, imantis priemonių, tarp kurių yra ir strateginių rezervo „rescEU“ medicinos reikmenų atsargų (įskaitant dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus ir tokias asmenines apsaugos priemones kaip kaukės) sukūrimas;

·pagal mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ Komisija paskelbė specialų kvietimą pareikšti susidomėjimą siekdama remti COVID-19 tyrimus iš specialaus neatidėliotinų mokslinių tyrimų fondo skiriamu finansavimu. Pavyzdžiui, 2020 m. sausio mėn. paskelbtas pirmasis kvietimas atlikti sveikatos mokslinius tyrimus dėl COVID‑19, siekiant, kad būtų kuriamos vakcinos, alternatyvūs diagnostiniai tyrimai ir nauji gydymo būdai ir gerinamos visuomenės sveikatos priemonės. Taigi, 136-ios tyrėjų grupės dirbs pagal 17 projektų turėdamos iš viso 47,5 mln. EUR biudžetą. Dar 45 mln. EUR bus suteikta per II naujoviškų vaistų iniciatyvos bendrąją įmonę , taip pat 164 mln. EUR bus skirta paskelbus kvietimą pagal Europos inovacijų tarybos bandomąjį projektą;

·ES, kaip pasaulinio masto veikėja, ir kolektyviai veikdama „Europos komandoje“ (kurią sudaro ES, valstybės narės ir finansų įstaigos), užtikrino finansinę paramą šalims partnerėms – iš viso daugiau kaip 36 mlrd. EUR lėšų – siekiant reaguoti į esamą sveikatos krizę ir tenkinti susijusius humanitarinius poreikius, taip pat stiprinti šalių partnerių sveikatos, vandens tiekimo ir sanitarijos sistemas ir jų mokslinių tyrimų bei parengties pajėgumus kovojant su pandemija ir mažinant jos socialinį ir ekonominį poveikį. Be to, ES kartu su daugiašaliais partneriais remia pasaulinį atsaką į koronaviruso grėsmę: per tarptautinį lėšų rinkimo renginį surinkta daugiau kaip 9,8 mlrd. EUR, kuriuos daugiau kaip 40 valstybių ar vyriausybių vadovų ir ministrų įsipareigojo skirti paramai bendradarbiavimui kuriant ir visuotinai platinant diagnostikos ir gydymo priemones bei vakcinas nuo koronaviruso.

Kartu su šiuo atsaku, teikiant skubią paramą, Komisija pasiūlė taip pat išnaudoti visą ES biudžeto potencialą siekiant tvaraus ekonomikos atsigavimo ir gerovės. Vykdydama Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo planą ( 14 ), 2020 m. gegužės 27 d. Komisija pasiūlė sustiprinti 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą ir naują Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę – „Next Generation EU“, kad būtų padidintas ir paspartintas finansavimas. Šiais pasiūlymais remiami veiksmai, skirti krizėms įveikti, ir suteikiamas pagrindas ilgalaikėms investicijoms į ES atsparumo didinimą ir ekologinę bei skaitmeninę pertvarkas. Būsimos finansinės programos prioritetai bus ES biudžeto lankstumo didinimas ir investavimas į pasirengimą krizėms bei atsparumą.

Priemonei „Next Generation EU“ finansuoti sutelktos lėšos bus investuojamos trimis kryptimis: su investicijomis ir reformomis susijusi parama valstybėms narėms; postūmis ES ekonomikai skatinant privačias investicijas; taip pat krizės metu įgytos patirties panaudojimas. Krizės metu įgytos patirties panaudojimo pavyzdys yra pasiūlymas dėl 2021–2027 m. programos „ES – sveikatos labui“, kurios bendru 9,4 mlrd. EUR biudžetu iš esmės padidinamas ES įnašas į sveikatos sektorių.

1.3.Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti

Visos sumos nurodytos milijonais eurų.

Šaltinis – Europos Komisija.

2019 m. 23 mlrd. EUR skirta konkurencingumui siekiant skatinti ekonomikos augimą ir užimtumą; šios lėšos sudarė beveik 15 proc. ES biudžeto. Šioje biudžeto išlaidų kategorijoje paskatintos didelės ekonominės investicijos į infrastruktūrą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, taip pat remiant mažąsias ir vidutines įmones. Šio pobūdžio investicijos yra reikalingos siekiant dvejopos pertvarkos – neutralizuoto poveikio klimatui ir skaitmeninės ekonomikos ir iš esmės svarbios tvariam ilgalaikiam augimui Europoje.

Ši išlaidų kategorija taip pat parodo ES biudžeto gebėjimą sutelkti investicijas iš kitų šaltinių. Pavyzdžiui, iki 2019 m. pabaigos Europos strateginių investicijų fondas paskatino investuoti daugiau kaip 458 mlrd. EUR ir parėmė daugiau kaip 8,5 milijono darbo vietų ( 15 ). Jo finansuojamos investicijos į pagrindinę tokių sričių, kaip energetika ir transportas, infrastruktūrą ir parama mažosioms ir vidutinėms įmonėms turi didelę reikšmę remiant ekonomiką.

Didelė šios biudžeto išlaidų kategorijos investicijų dalis skirta užtikrinti, kad ES išlaikytų savo konkurencinį pranašumą dabartinėse pasaulio rinkose. Itin svarbu kurti pažangiausias technologijas ir remti jų diegimą ES, siekiant užtikrinti, kad tokias technologijas pradėtų naudoti rinkos dalyviai ir piliečiai. Pagal šias programas taip pat suteikiama investicijų į būtinąją infrastruktūrą, teikiant tiesioginį finansavimą tose srityse, kuriose esamo finansavimo nepakanka, arba investuojant į vidaus rinkos veikimui labai svarbios infrastruktūros plėtrą ar priežiūrą. Be to, pagal šią biudžeto išlaidų kategoriją (kartu su kitomis ES biudžeto dalimis) investuojama į žmogiškąjį kapitalą, visų pirma suteikiant daugiau judumo galimybių.

1.3.1.    ES biudžeto lėšomis remiant inovacijas ir investuojant į švarią energiją bei netaršų transportą suteikiama galimybė pereiti prie žaliosios ekonomikos

Siekiant pereiti prie žaliosios ekonomikos, iš ES biudžeto finansuojama atitinkama (pavyzdžiui, energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių) infrastruktūra ir skiriama daugiau dėmesio pažangiems sprendimams, kuriant inovacines technologijas ir derinant jas su investicijomis į būtinąją infrastruktūrą.

Mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ yra viena didžiausių tokio pobūdžio bendrųjų integruotų mokslinių tyrimų ir inovacijų programų pasaulyje. Tai yra itin svarbi pavyzdinė programa, kurios tikslas – didesniu mastu remti inovacijas ir technologinę plėtrą viso ES biudžeto lėšomis. Pagal programą „Horizontas 2020“ remiama visa tyrimų ir plėtros grandinė nuo laboratorijos iki rinkos. Tikslas yra užtikrinti, kad ES būtų užsiimama pasaulinio lygio mokslo veikla ir technologijų kūrimu, būtų šalinamos inovacijų kliūtys ir lengvinamas viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimas, siekiant atrasti didžiausių visuomenės problemų sprendimus. Iki 2019 m. pabaigos pagal šią programą daugiau kaip 23 000 organizacijų suteikta pagalba gauti rizikos finansų, taip pat Europos mokslinių tyrimų tarybos iniciatyva buvo vykdomi 5 522 aukštos kokybės mokslinių tyrimų projektai ir kuriama 44 000 inovacijų, įskaitant prototipus ir bandymų veiklą ( 16 ). Nepaisant to, su klimatu susijusių programos „Horizontas 2020“ išlaidų dalis, 27 proc., vis dar nesiekė norimo dydžio, nes sunku iš anksto įvertinti, kiek tam tikri mokslinių tyrimų projektai prisidės siekiant su klimatu susijusių tikslų. Siekdama ištaisyti šią padėtį Komisija 2020 m. paskelbė kvietimą prisidėti prie Europos žaliojo kurso; tam skirtas 1 mlrd. EUR biudžetas. Taip bus labai padidintos su klimatu susijusios išlaidos.

Pagal programą „Horizontas 2020“ paskelbtas daugiasektorinis kvietimas teikti pasiūlymus „Mažo anglies dioksido kiekio ir klimato kaitos poveikiui atsparios ateities kūrimas: kitos kartos baterijos“. Taip visos su baterijomis susijusios temos pirmą kartą sujungtos į vieną bendrą Baterijų aljanso kvietimą, apimantį septynias temas, skirtas transporto ir stacionariosios įrangos baterijų naudojimui, jų medžiagoms ir gamybai. Suteiktas finansavimas pagal 16 pasiūlymų, ir iš viso ES tam skyrė 97 mln. EUR įnašą ( 17 ).

Srovės sukeltų fazinių virsmų (angl. Flow Induced Phase Transitions, FIPT) projekto remiamomis inovacijomis siekiama plastiką pakeisti sukurtu tvariu ir atspariu pluoštu. Šis projektas suteikia galimybę išbandyti ir plėtoti naujos formos polimerų iš natūralių medžiagų perdirbimą pasitelkus kontroliuojamo kietėjimo procesą ir naudojant mažiau vandens ir energijos. Semiantis įkvėpimo iš vorų ir šilkaverpių, kuriamas itin efektyvus, tvarus, skaidus ir elastingas natūralus pluoštas, o energija vartojama daugiau kaip 1 000 kartų efektyviau, palyginti su pramoniniu būdu pagamintu dirbtiniu pluoštu. Kadangi išmetama labai nedaug CO2 ir naudojami gamtos ištekliai, šis naujos formos polimerų perdirbimas sumažins energijos sąnaudas ir plastiko gamybą. Šis projektas dabar yra patobulinto Europos inovacijų tarybos bandomojo projekto dalis.

Šioje srityje ne mažiau svarbios yra ES kosmoso programos. Programa „Copernicus“ yra pasaulyje pirmaujanti Žemės stebėjimo programa, pagal kurią šiuo metu naudojami septyni palydovai ir 2019 m. galutinai pasirengta paleisti į orbitą aštuntąjį palydovą. Ši programa yra itin svarbi siekiant suprasti klimato sistemas ir ją įgyvendinant nemokamai teikiama daug įvairių paslaugų visiems ES suinteresuotiesiems subjektams. 2019 m. aktyvių jos naudotojų skaičius pirmą kartą viršijo 300 000 ( 18 ) ir yra daug didesnis negu iš pradžių tikėtasi. „Copernicus“ paslaugos padeda sudaryti tikslias orų prognozes ir stebėti klimato kaitos ir taršos poveikį. Svarbi programos „Copernicus“ dalis yra jos ekstremaliųjų situacijų valdymo paslauga, padedanti civilinės saugos tarnyboms nedelsiant reaguoti į nelaimes, tokias kaip, pavyzdžiui, miškų gaisrai Graikijoje ir Italijoje 2019 m., taip pat gamtos gaisrai Australijoje ir kt.

Tiesioginės investicijos į infrastruktūrą daromos pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę, kurios lėšomis finansuojama būtinoji transporto, energetikos ir telekomunikacijų infrastruktūra, integruojant tinklus visoje ES. Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšomis remiami pažangūs sprendimai, susiejant skaitmeninimą ir infrastruktūrą ir taip kuriant saugius ir efektyvius integruotus tinklus, padedant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro tvariais transporto, energetikos ir skaitmeninio sektorių sprendimais. Pavyzdžiui, pagal šią priemonę bendrai finansuojami transporto sektoriaus projektai, pagal kuriuos bus elektrifikuota daugiau kaip 2 000 km geležinkelių, pagerinta beveik 3 000 km vidaus vandens kelių ir įrengta apie 13 000 alternatyviųjų degalų tiekimo vietų visoje Europoje, taip skatinant transporto sektoriaus žalinimą. Europos infrastruktūros tinklų priemonės energetikos komponentas, be kita ko, padeda panaikinti Baltijos valstybių energetinę izoliaciją, gerinti Pirėnų pusiasalio energetikos tinklų jungtis su visa Europa ir labiau susieti Airiją su žemynine Europos dalimi, ir visa tai labai padeda įtraukti didesnę atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį į elektros energetikos sistemą. Be to, atsižvelgdama į poveikio klimatui neutralumo tikslą, Komisija šiuo metu vertina galiojančius transeuropinių tinklų reglamentus, taip siekdama dar labiau suderinti savo dideles investicijas į infrastruktūrą.

Transporto infrastruktūros srityje daroma pažanga Baltijos jūros regione, taip pat gerinamos geležinkelio infrastruktūros jungtys per bendrą Vokietijos ir Lenkijos sieną; įvertinta, kad tai bus naudinga maždaug 95 milijonams piliečių.

Jūrų laivyba. Netaršūs keltai – žalioji Zundo sąsiaurio jungtis

Šiuo veiksmu diegtos naujos inovacinės koncepcijos ir technologijos: du sudėtingi keleiviniai laivai, kurie anksčiau buvo varomi mazutu, transformuoti į prie tinklo jungiamomis vien elektra varomomis transporto priemonėmis, naudojant tik baterijas. Šis veiksmas padėjo atrasti aplinkai palankesnį sprendimą šiame labai intensyvaus susisiekimo jūra ruože, sujungiant visuotiniam transeuropiniam transporto tinklui priklausančius Elsinoro (Danija) ir Helsingborgo (Švedija) uostus. Be to, uostuose ir keltų terminaluose įrengti reikiami elektros tiekimo ir baterijų įkrovimo įrenginiai. Šiuo projektu padėta kurti švarius jūrų greitkelius, išbandant ir įdiegiant naujus technologinius sprendimus realiomis veiklos sąlygomis.

1.3.2.    ES biudžeto lėšomis remiama skaitmeninė pertvarka investuojant į svarbiausią skaitmeninę infrastruktūrą, mokslinius tyrimus ir paslaugas

Didelę ES biudžeto investicijų dalį sudaro parama skaitmeninei pertvarkai. Svarbu ne tik suteikti prieigą prie skaitmeninio pasaulio – taip pat esminės svarbos klausimas yra piliečių ir įmonių saugumas ir gerovė, siekiant apsaugoti juos nuo tokių problemų, kaip kibernetiniai nusikaltimai, ir tiesiogiai padidinti piliečių saugumą ir būtinosios infrastruktūros atsparumą ir saugą. Siekiama vizija yra visos ES piliečiams, įmonėms ir administravimo institucijoms prieinamų sąveikių skaitmeninių paslaugų ekosistemos sukūrimas, kad jie galėtų naudotis visomis galimybėmis, kurias teikia bendroji skaitmeninė rinka.

Siekiant remti skaitmeninę pertvarką, programos „Horizontas 2020“ ištekliai skirti projektams, pagal kuriuos kuriami nauji pajėgumai dirbtinio intelekto srityje ir kovojant su kibernetiniais nusikaltimais. Tarp svarbiausių 2019 m. projektų yra „Formobile“ – nusikaltėlių naudojamų nešiojamųjų prietaisų visapusiškų kriminalistinių tyrimų vientisa grandinė ( 19 ), ir mokslinių tyrimų projektas „Spider“, kurio tikslas – tirti 5G telekomunikacijų tinklų saugumą.

Pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę skaitmeninė pertvarka remiama suteikiant būtinąją bazinę plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą ir skatinant junglumą, taip pat įtraukiant skaitmenines inovacijas į remiamus transporto ir energetikos infrastruktūros projektus. Naudojant ES biudžeto lėšas telekomunikacijų sektoriuje, pasiekiamas ES masto sąveikumas teikiant konkrečias paslaugas tokiose srityse kaip sveikata, teisingumas, socialinės apsaugos informacija, e. valdžia, kova su dezinformacija, skaitmeniniai įgūdžiai ir kibernetinis saugumas. Didinant naudojimąsi šiomis paslaugomis valstybėse narėse ir dalyvaujančiose Europos ekonominės erdvės šalyse iki 2019 m. pabaigos susijusių projektų skaičius pasiekė 500. Europos infrastruktūros tinklų priemonės telekomunikacijų segmente pagal iniciatyvą „WiFi4EU“ 7 980 Europos savivaldybių padėta suteikti nemokamą prisijungimą prie „Wi-Fi“ belaidžio ryšio tinklo viešosiose erdvėse, be to, sukurta labai didelio pajėgumo tinklams diegti skirta nuosavo kapitalo priemonė – Europos infrastruktūros tinklų plačiajuosčio ryšio fondas.

E. sveikatos skaitmeninių paslaugų infrastruktūra padeda lengviau užtikrinti piliečių, norinčių naudotis tarpvalstybinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis, priežiūros tęstinumą ir pacientų saugą, suteikdama galimybę perduoti sveikatos duomenis per valstybių sienas. Tarpvalstybinis e. receptų išrašymas ir vaistų e. išdavimas suteikia galimybę pacientams užsienyje gauti vaistų, lygiaverčių tiems vaistams, kuriuos jie gautų savo kilmės šalyje. Naudodamiesi pacientų sveikatos suvestinių duomenų paslaugomis sveikatos priežiūros specialistai gali gauti patvirtintus svarbiausius paciento, kuriam reikia neplaninės sveikatos priežiūros užsienyje, sveikatos duomenis. Elektroniniais pacientų sveikatos suvestiniais duomenimis ir e. receptais tarp valstybių keičiamasi nuo 2019 m. sausio mėn.; jau pasikeista beveik 8 000 e. receptų tarp Suomijos, Portugalijos, Estijos ir Kroatijos. 2019 m. galimybė keistis pacientų sveikatos suvestiniais duomenimis suteikta Čekijoje, Liuksemburge, Kroatijoje ir Maltoje, o 2020 m. pradžioje prie tokių šalių prisijungė ir Portugalija.

Kita sritis yra geografinės vietos nustatymas: GALILEO programa su 26-iais orbitoje skriejančiais palydovais ( 20 ) padeda didinti išmaniuosiuose telefonuose naudojamų vietos nustatymo paslaugų tikslumą ir patikimumą daugiau kaip 1 milijardui naudotojų visame pasaulyje. Be to, Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema (EGNOS) yra itin svarbi tokioms saugai būtinoms paslaugoms kaip aviacijos sauga. 2019 m. pabaigoje šia sistema buvo naudojamasi 350 oro uostų, veikiančių 23 Europos šalyse, ir jų skaičius didėjo penktus iš eilės metus (2014 m. buvo 129 tokie oro uostai) ( 21 ).

Trys pradinės GALILEO paslaugos (atviroji paslauga, paslauga valstybinėms institucijoms ir paieškos ir gelbėjimo paslauga) buvo nuolat teikiamos 2019 m., išskyrus 6 dienų pertrauką 2019 m. liepos mėn., kai pradinės GALILEO navigacijos ir laiko nustatymo paslaugos neveikė dėl techninio incidento. GALILEO paieškos ir gelbėjimo paslauga tuo laikotarpiu buvo teikiama be pertrūkių. Nepriklausoma Komisijos sudaryta tyrimo grupė išanalizavo šio incidento pagrindines priežastis ir pateikė rekomendacijų. Komisija nustatė šių rekomendacijų įgyvendinimo procesą, kad būtų užtikrintas GALILEO sistemos stabilumas, tvirtumas ir atsparumas.

Daugeliui šių investicijų ir infrastruktūrų kūrimui reikia nemažai laiko ir investavimo ciklai yra labai ilgi, todėl dažnai sunku nustatyti tiesioginę pažangą ir konkrečius rezultatus. Nepaisant to, toks finansavimas ES biudžeto lėšomis turi realų poveikį piliečių gyvenimui: pavyzdžiui, trečdalyje visos ES savivaldybių įgyvendinama Europos infrastruktūros tinklų priemonės programa „WiFi4EU“, pagal kurią ES remia piliečių galimybę nemokamai prisijungti prie belaidžio „Wi-Fi“ ryšio tinklo. Teikiant GALILEO patobulintas vietos nustatymo paslaugas gelbstimos žmonių gyvybės, informuojant apie jų buvimo vietą pagalbos tarnybas, kai iš mobiliųjų telefonų skambinama numeriu 112.

1.3.3.    ES biudžeto lėšomis teikiama būtina parama mažosioms įmonėms ir verslininkams

ES biudžeto parama yra ne tik konkrečiai orientuota į perėjimą prie žaliosios ekonomikos – jo lėšomis taip pat plačiau remiamos ilgalaikiam į žmones orientuotos ES ekonomikos tvarumui reikalingos investicijos. Moksliniai tyrimai, plėtra ir infrastruktūra šioje srityje tebėra svarbūs, tačiau yra ir kitokių svarbių perspektyvų, kaip antai parama mažosioms ir vidutinėms įmonėms, verslumui ir socialinėms inovacijoms.

Mažosios ir vidutinės įmonės sudaro ES ekonomikos pagrindą – tokios yra 99 proc. visų įmonių. Jos sukuria 56 proc. visos ekonominės produkcijos ir 67 proc. visų darbo vietų ( 22 ). Nors mažosios ir vidutinės įmonės yra labai svarbios ekonomikai, jos vis dar susiduria su kliūtimis, pavyzdžiui, sunkumais gauti finansavimą įvairiuose vidaus rinkos segmentuose. ES biudžeto lėšomis teikiama parama ir galimybės šioms įmonėms per visą jų gyvavimo ciklą nuo veiklos pradžios ir komercinimo iki ilgalaikių investicijų ir tvarumo pasiekimo. Pagrindinė biudžeto paramos mažosioms ir vidutinėms įmonėms programa yra ES įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa, kuria skatinamas verslumas, šioms įmonėms padedama gauti finansavimą ir patekti į rinkas ir didinamas jų konkurencingumas.

2020 m. balandžio mėn. sustiprinta viena iš šios programos dalių – paskolų garantijų priemonė – skyrus papildomų išteklių iš Europos strateginių investicijų fondo, kad bankai galėtų teikti tarpinį finansavimą mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Pagal šią programos priemonę iki 2019 m. pabaigos suteiktas finansavimas daugiau kaip 500 000 mažųjų ir vidutinių įmonių, veikiančių 32 šalyse ( 23 ). Taip pat padedama įmonėms, patyrusioms neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį ekonomikai. Finansinė parama teikiama apyvartinio kapitalo paskolomis (kurios suteikiamos 12 mėnesių ar ilgesniam laikotarpiui), taip pat atidedant kredito įmokų mokėjimą, kad gautas paskolas būtų galima grąžinti vėliau. Europos įmonių tinklas taip pat padeda mažosioms ir vidutinėms įmonėms per inovacijų partnerystės grupes su COVID-19 susijusiose srityse (pvz., dėl apsaugos priemonių ar medicinos reikmenų) ir konsultacijomis, kaip galima gauti tam skirtą Europos ir nacionalinę finansinę paramą.

Kryptingesnis veiklos pradžios finansavimas teikiamas novatoriškiems startuoliams (Europos inovacijų tarybos finansavimas pagal programą „Horizontas 2020“) ir labai mažoms bei socialinėms įmonėms (pagal Užimtumo ir socialinių inovacijų programą). Taip tikslingai siekiama remti konkrečius rinkos segmentus – labai novatoriškas mažąsias ir vidutines įmones bei socialines įmones, kurioms iki šiol kyla specifinių sunkumų gauti finansavimą. Gauti skaičiai yra džiuginantys ir rodo, kad proveržio inovacijų ir sparčiai augančių įmonių skaičius labai padidėjo. Kiekvienas Europos inovacijų tarybos investuotas euras paskatino investuoti papildomus 2,4 EUR ( 24 ). Taip pat tikimasi pritraukti didesnį kaip 2,7 mlrd. EUR finansavimą pagal Užimtumo ir socialinių inovacijų programą, Komisijai sudarius 236 mln. EUR vertės garantijų susitarimus su finansų tarpininkais.

Taip pat teikiama nefinansinė parama verslumui pagal programą „Erasmus jauniesiems verslininkams“, kuria skatinami mainai tarp pradedančiųjų ir labiau patyrusių verslininkų. 2019 m. įvyko 2 100 tokių mainų, ir daugiau kaip 90 proc. dalyvavusių verslininkų įvertino šią programą kaip sėkmingą.

Kitas svarbus ES biudžeto paramos indėlis yra finansavimas pagal Europos strateginių investicijų fondo mažųjų ir vidutinių įmonių liniją. Novatoriškoms labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms bei socialinėms įmonėms (įskaitant veikiančias kultūros ir kūrybos sektoriuose) teikiant rizikos finansus, tikimasi šio fondo lėšomis paremti daugiau kaip 1,1 milijono tokių įmonių.

1.3.4.    ES biudžeto investicijos skiriamos ES pilietybei ir vertybėms, skatinant tarpvalstybinį judumą

Iš ES biudžeto daromos ne tik tiesioginės investicijos į ekonominę infrastruktūrą ir įmones – taip pat investuojama į asmenų ir institucijų pastangas propaguoti bendrąsias Europos vertybes pagal ES šūkį „Suvienijusi įvairovę“.

Programa „Erasmus+“ teikia jaunimui, besimokantiems asmenims ir visų amžiaus grupių darbuotojams galimybių studijuoti, mokytis profesijos ir užsiimti savanoriška veikla Europoje ir kitur. 2019 m. daugiau kaip 900 000 asmenų galėjo išvykti į užsienį ir įgyti naujos gyvenimo patirties per aukštąjį mokslą, profesinį mokymą ir naudodamiesi įvairiomis kitomis mainų galimybėmis ( 25 ). Ši patirtis, kuri kartais gali pakeisti visą žmogaus gyvenimą, yra svarbi siekiant didinti įsidarbinimo perspektyvas ir remti ES pilietybės idėją.

Pagal Užimtumo ir socialinių inovacijų programą organizuojamais tarpvalstybinės partnerystės ryšiais ir tikslinėmis judumo programomis remtas darbuotojų judumas. 2019 m. toliau didinta parama mobiliesiems darbuotojams, įsteigus Europos darbo instituciją ( 26 ), kurios tikslas užtikrinti, kad būtų teisingai ir veiksmingai įgyvendinamos ES darbo jėgos judumo ir socialinės apsaugos koordinavimo taisyklės, taigi piliečiai ir įmonės lengviau naudotųsi vidaus rinkos teikiamomis galimybėmis.

Tarpvalstybiniu bendradarbiavimu skatinami ne tik ES vidaus ryšiai ir mainai, bet ir sėkmingi bei įtakingi moksliniai tyrimai. Pagal programą „Horizontas 2020“ buvo toliau remiami tarpvalstybiniai tyrėjų tinklai. Pagal jos paprogramę „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ toliau investuota į Europos tyrėjus, kad jie visuose karjeros etapuose turėtų galimybių dirbti ir bendradarbiauti kitose šalyse, ir remtos iniciatyvos panaikinti atotrūkį tarp akademinės bendruomenės, pramonės ir verslo pasaulio.

Finally, the European Solidarity Corps is promoting solidarity activities, mainly through volunteering, traineeships and jobs, to enhance the engagement of young people and organisations in accessible and high-quality solidarity activities. Young people aged between 18 and 30 undertook volunteering activities or solidarity projects managed by organisations, institutions, bodies or groups. By the end of 2019 more than 12 000 participants had been involved in volunteering actions.

(1)

()    Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 318 straipsnis.

(2)

()    Finansinio reglamento 247 straipsnis.

(3)

()    Metinė biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra – procedūra, per kurią Europos Parlamentas ir Taryba pateikia savo galutinį konkrečių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimą ir pripažįsta politinę Komisijos atsakomybę už ES biudžeto įvykdymą ( https://ec.europa.eu/info/about-european-commission/eu-budget/how-it-works/annual-lifecycle/assessment/parliaments-approval_en ).

(4)

()    Finansinio reglamento 247 straipsnis.

(5)

()    Finansinio reglamento 246 straipsnis.

(6)

()    Finansinio reglamento 247 straipsnio 2 dalis.

(7)

()    Finansinio reglamento 118 straipsnio 8 dalis.

(8)

()    Finansinio reglamento 261 straipsnio 3 dalis.

(9)

()     https://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2019/06/20/a-new-strategic-agenda-2019-2024/ .

(10)

()     https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/political-guidelines-next-commission_lt.pdf .

(11)

()    2019 m. įsipareigojimų asignavimai, įskaitant taisomuosius biudžetus, išskyrus perkėlimus ir asignuotąsias pajamas, taip pat Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui ir ES solidarumo fondui skirtas sumas. Panaudoti įsipareigojimų asignavimai sudarė 173 mlrd. EUR (žr. konsoliduotąsias metines finansines ataskaitas).

(12)

()    Išsamesnės informacijos apie priemones, kurių Komisija toliau imasi didindama biudžeto valdymo efektyvumą, pateikta šios ataskaitos 2 skirsnyje.

(13)

()    Europos Audito Rūmai, Specialioji ataskaita Nr. 15/2019. 2014 m. Tarnybos nuostatų reformos priemonių rinkinio įgyvendinimas Komisijoje. Sutaupyta daug, bet tai turėjo pasekmių darbuotojams.

(14)

()    COM(2020) 442 final, 2020 5 27. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. ES biudžetas Europos ekonomikos gaivinimo planui įgyvendinti.

(15)

()    Žr. 1 priedą Programų veiklos rezultatų apžvalga. Europos struktūrinių investicijų fondas.

(16)

()    Žr. 1 priedą Programų veiklos rezultatų apžvalga. Programa „Horizontas 2020“.

(17)

()    Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas, 2019 m. metinė veiklos ataskaita, p. 18–19.

(18)

()    Žr. 1 priedą Programų veiklos rezultatų apžvalga. Programa „Copernicus“.

(19)

()    Kvietimas dėl projekto „Formobile“ – taip pat žr.  https://formobile-project.eu/ .

(20)

()    2019 m. teikiant visas paslaugas visu pajėgumu veikė 22 GALILEO palydovai.

(21)

()    Didinant Europos geostacionarinės navigacinės tinklo sistemos paslaugų naudojimą rinkoje, svarbus pasiekimas buvo oro erdvės naudojimo reikalavimų ir nustatytų charakteristikų navigacijos procedūrų patvirtinimas 2018 m.

(22)

()    Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinio direktorato vardu atliktas tyrimas: Annual Report on European SMEs 2018/2019 ( https://ec.europa.eu/growth/smes/business-friendly-environment/performance-review_en#annual-report ).

(23)

()    Žr. 1 priedą Programų veiklos rezultatų apžvalga. Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa.

(24)

()    Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas, 2019 m. metinė veiklos ataskaita, p. 7.

(25)

()    Žr. 1 priedą Programų veiklos rezultatų apžvalga. Programa „Erasmus“.

(26)

()     2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1149, kuriuo įsteigiama Europos darbo institucija.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 06 24

COM(2020) 265 final

KOMISIJOS ATASKAITA

EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR AUDITO RŪMAMS






2019 m. metinė ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaita

1.4.Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

  Visos sumos nurodytos milijonais eurų.

Šaltinis – Europos Komisija.

2019 m. programoms pagal šią išlaidų kategoriją skirta 57 mlrd. EUR lėšų, kurios sudarė 35 proc. viso tų metų ES biudžeto. Sanglaudos politikos programos įgyvendinamos pagal pasidalijamojo valdymo principą. Valstybės narės yra atsakingos už lėšų skyrimą konkrečioms teminėms fondų paramos sritims, kurios planuojamos pagal veiksmų programas.

Į socialinę ir ekonominę konvergenciją, atsparumą ir teritorinę sanglaudą orientuotu sanglaudos finansavimu padedama spręsti esamas ir naujas problemas, padedant tvarios ES ateities pamatus. Pagal sanglaudos politiką remiant ES lygmens ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą ir nacionalines struktūrines reformas, padedama įgyvendinti pagrindinius ES prioritetus. Šis finansavimas yra itin svarbus rengiantis ekologinei ir skaitmeninei pertvarkai ir padeda kurti teisingesnę ir labiau socialiai orientuotą Europą, nes remiamos jaunimo nedarbą ir skurdą mažinančios ir socialinę įtrauktį skatinančios priemonės.

Ši išlaidų kategorija apima šiuos fondus:

·Europos regioninės plėtros fondą, kuris stiprina ekonominę ir socialinę sanglaudą Europos Sąjungoje, mažindamas jos regionų nelygybę. Jo veiksmai skirti daugiausia inovacijoms ir moksliniams tyrimams, skaitmeninei darbotvarkei, paramai mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai bei transportui;

·Sanglaudos fondą, kuris padeda toms valstybėms narėms, kurių vystymosi poreikiai didžiausi (kurių bendrosios nacionalinės pajamos vienam gyventojui nesiekia 90 proc. ES vidurkio). Jo parama siekiama mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus ir skatinti darnų vystymąsi;

·Europos socialinį fondą, kuris siekia didinti ES užimtumo ir švietimo galimybes ir gerinti pažeidžiamiausių asmenų padėtį. Jo lėšos investuojamos į ES žmogiškąjį kapitalą – darbuotojus, jaunimą ir visus darbo ieškančius asmenis, suteikiant jiems galimybių mokytis ir kelti kvalifikaciją;

·Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondą, kuris remia labiausiai skurstančių žmonių aprūpinimo maistu ir būtinos materialinės paramos veiksmus;

·Jaunimo užimtumo iniciatyvą, pagal kurią remiami nesimokantys ir nedirbantys jaunuoliai, juos integruojant į darbo rinką.

1.4.1.    Sanglaudos programomis gerinamas gyvenimo lygis, kuriamos darbo vietos, skatinamas augimas ir konvergencija visoje ES

Šių programų pagrindinis tikslas yra mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus tarp ES regionų. Valstybės narės turi daug lankstumo galimybių siekiant šio tikslo, joms tenka atsakomybė nustatyti svarbiausias politikos sritis, kuriose reikia imtis veiksmų, ir tie veiksmai gali būti įgyvendinami ir bendrai finansuojami pagal ES programas. Priklausomai nuo išsivystymo lygio, valstybės narės turi sutelkti didesnį ar mažesnį finansavimą keliose pasirinktose politikos srityse. Didelės lėšų sumos išleidžiamos mažųjų ir vidutinių įmonių, transporto, aplinkos apsaugos ir žmogiškojo kapitalo poreikiams.

Pagrindinis dėmesys skiriamas paramai mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Europos regioninės plėtros fondas jau parėmė investicijas į daugiau kaip 400 000 mažųjų ir vidutinių įmonių ir tai padėjo sukurti 109 000 papildomų darbo vietų ( 1 ) ir labai prisidėjo prie ekonomikos augimo. Prognozuotas darbo vietų kūrimo lygis iki 2019 m. pabaigos, remiantis atrinktais projektais, pasiekė 83 proc. viso iki 2023 m. pabaigos numatytų sukurti darbo vietų skaičiaus.

Gyvenimo lygis ir sanglauda toliau gerinami kuriant naujos ir patobulintos transporto infrastruktūros jungtis tarp ES regionų. Transporto projektai yra reikalingi skurdesnių regionų tolesniam ekonominiam vystymuisi, jais taip pat suteikiama daugiau galimybių tų regionų gyventojams keliauti ir įsidarbinti ir stiprinama ES bendroji rinka. Sanglaudos fondo ir Europos regioninės plėtros fondo lėšomis jau finansuota 4 259 km naujų ar atnaujintų kelių ir 938 km naujų ar atnaujintų geležinkelio linijų ( 2 ).

Dar vienas sanglaudos politikos aspektas yra struktūrinis tobulinimas, finansuojamas siekiant gerinti žmonių gyvenimo lygį ir didinti jų saugumą. Europos regioninės plėtros fondas jau suteikė 27,5 milijono žmonių galimybę naudotis geresnėmis sveikatos priežiūros paslaugomis. Jis kartu su Sanglaudos fondu finansuoja ir geresnių vandens tiekimo, nuotekų valymo ir atliekų perdirbimo įrenginių įrengimą, ir įgyvendinamais projektais tikimasi pasiekti ir viršyti nustatytus tikslus iki 2023 m.

Šie ir kiti pagal sanglaudos politiką finansuojami projektai labai prisidėjo padedant mažiau išsivysčiusioms valstybėms narėms ir regionams pasiekti likusios ES lygį pagal bendrąjį vidaus produktą ( 3 ). Įvertinta, kad kiekvienu išleistu sanglaudos politikos lėšų euru bendrasis vidaus produktas padidinamas beveik 3 EUR ( 4 ). Taip skatinama plėtra yra naudinga visai ES, tiek sanglaudos, tiek ne sanglaudos valstybėms narėms. Pastarosios valstybės narės patiria teigiamą investicijų į mažiau išsivysčiusias teritorijas išorinį poveikį tiesiogiai, didėjant investicinių prekių pardavimui, ir netiesiogiai, didėjant namų ūkių vartojimo paklausai sanglaudos teritorijose ir dėl to didėjant prekybos apimtims ( 5 ).

Kartu su Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo struktūrinėmis investicijomis pagal sanglaudos politiką taip pat teikiama tiesioginė parama žmonėms, suteikiant jiems galimybių toliau mokytis ir įgyti reikiamų įgūdžių, kad jie gebėtų konkuruoti ir išliktų konkurencingi darbo rinkoje.

Europos socialinis fondas iki 2019 m. pabaigos įvairiais projektais jau suteikė paramą 26 milijonams žmonių ( 6 ). 3,1 milijono iš jų susirado darbą, o 3,7 milijono asmenų įgijo kvalifikaciją pasinaudoję ESF intervencija. Ypač didelį susirūpinimą ES kelia jaunimo nedarbas. Pagal ES biudžeto remiamą Jaunimo užimtumo iniciatyvą 2,7 milijono joje dalyvaujančių jaunuolių suteikus galimybių įgyti išsilavinimą ir mokytis profesijos, nedarbas buvo reikšmingai sumažintas. Europos socialinis fondas taip pat remia palankių sąlygų neturinčias grupes: pavyzdžiui, jis parėmė 1,9 milijono neįgaliųjų, taip pat 3,9 milijono migrantų ir iš užsienio kilusių asmenų, suteikdamas jiems galimybių įgyti išsilavinimą ir mokytis profesijos ir didindamas jų įsidarbinimo galimybes. Iš viso 40 proc. pagal Europos socialinio fondo finansuojamus projektus įsidarbinusių ir besimokiusių asmenų yra palankių sąlygų neturinčių grupių asmenys.

1.4.2.    Sanglaudos lėšų investicijomis į tvarumą ir darbo jėgą remiamas perėjimas prie žaliosios ekonomikos

Sanglaudos lėšomis labai remiama plataus užmojo ES energetikos ir klimato politika, regionams ir miestams padedama pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslą iki 2050 m. ir prisidedama prie socialiai teisingos pertvarkos. Pagal 2014–2020 m. programas iki 2023 m. pabaigos daugiau kaip 47,5 mlrd. EUR ( 7 ) bus investuota į mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką ir prisitaikymą prie klimato kaitos.

Nors kova su klimato kaita yra bendras visų uždavinys, ne visi regionai ir valstybės narės pradeda nuo to paties išeities taško. Ekonomikos tvarumas dažnai yra atvirkščiai proporcingas ekonominio išsivystymo lygiui. Tai pripažįstama sanglaudos politikoje – viena iš dviejų pagrindinių Sanglaudos fondo veiklos krypčių yra orientuota į aplinkos apsaugos tikslus ekonomiškai mažiau išsivysčiusiose valstybėse narėse, o Europos regioninės plėtros fondas remia daugiausia mažiau išsivysčiusių regionų perėjimą prie neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos.

Tvarios žaliosios investicijos daromos siekiant kovoti su klimato kaita tiek jos švelninimo, tiek prisitaikymo veiksmais. Pagal klimato kaitos švelninimo veiksmus pradedami tie projektai, kuriais siekiama šalinti esmines klimato kaitos priežastis ir taip sulėtinti arba sustabdyti klimato kaitą. Prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai – tai tie projektai, kuriais didinamas ES ekonomikos ir infrastruktūros atsparumas numatomiems arba jau vykstantiems klimato pokyčiams. Su tuo susijusiais didelio masto projektais tobulinamos apsaugos nuo potvynių sistemos (finansuojami projektai turi poveikį 4 milijonams žmonių) ir apsaugos nuo miškų gaisrų sistemos (šie projektai turi poveikį 10,8 milijono žmonių) ( 8 ).

Iki šiol padaryti klimato kaitos švelninimo pasiekimai apima gamtos buveinių išsaugojimą beveik 3 mln. hektarų plote, ir jau numatyta išsaugoti dar beveik 9 mln. hektarų gamtos buveinių plotą ( 9 ). Sanglaudos politikos projektai taip pat apima daug sėkmingai įgyvendinamų projektų, kuriais mažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis. Tais projektais jau pasiektas išmetamo ŠESD kiekio sumažinimas prilygsta 1,3 mln. tonų anglies dioksido per metus, ir jau išrinktais tolesniais projektais ŠESD kiekis bus papildomai mažinamas beveik 10,3 mln. anglies dioksido ekvivalento tonų per metus ( 10 ) ( 11 ). Tai pasiekiama tokiais projektais kaip tie, kuriais remiami atsinaujinantieji energijos ištekliai ir finansuojama daugiau kaip 1 000 MW papildomos galios elektros jėgainių, naudojamų gaunant tų atsinaujinančiųjų išteklių energiją, statyba ( 12 ).

Be to, Komisija aktyviai dalyvauja Anglių pramonės regionų pertvarkos iniciatyvoje, pagal kurią teikiama pagal poreikius pritaikyta parama perėjimui prie švarios energetikos 13-oje bandomojo etapo pramoninių regionų, kuriuose intensyviai naudojamos akmens anglys ir išmetama daug anglies dioksido. Šios pastangos bus tęsiamos ir pagal būsimąją finansinę programą, pateikus pasiūlymą dėl Teisingos pertvarkos fondo, kuriuo siekiama švelninti socialinį ir ekonominį energetikos pertvarkos poveikį, patiriamą, pavyzdžiui, dėl anglių kasyklų uždarymo.

Sąžininga pertvarka yra įmanoma tik tada, kai jos pagrindą sudaro žmogiškasis kapitalas. Per Europos socialinį fondą ES skiria finansavimą darbuotojų kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui remti, taip padedant jiems tinkamai pasirengti ateičiai.

1.4.3.    Įgyvendinimas jau paspartėjo, bet vis dar reikia didinti mokėjimų lygį po atliktos veiklos rezultatų peržiūros

2014–2020 m. laikotarpio sanglaudos politikos programos 2019 m. buvo toliau įgyvendinamos visu pajėgumu ( 13 ). Konkretiems projektams vietoje jau paskirstyta daugiau kaip 322 mlrd. EUR lėšų, kurios sudaro 92 proc. viso šio laikotarpio finansavimo. Iki 2019 m. gruodžio mėn. visoje ES išrinkta daugiau kaip milijonas projektų, tinkamų remti iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, Europos socialinio fondo ir pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą. Iki 2019 m. pabaigos pasiektas projektų atrankos lygis buvo panašus į atitinkamų 2007–2013 m. laikotarpio metų lygį. Įgyvendinimo sunkumai (pvz., dėl laikotarpio pradžioje vėlai pradėtų veiksmų programų) apskritai jau yra išspręsti, tačiau valstybėse narėse ir tarp jų tebėra nemažų skirtumų.

Pasiektas aukštas projektų atrankos lygis dar nereiškia, kad bus greitai patirta išlaidų. 2019 m. toliau didėjo atliktų mokėjimų dydis, tačiau visi susumuoti mokėjimai apskritai tebėra mažesni negu atitinkamame ankstesnio laikotarpio etape. Palyginti su 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu, 2014–2020 m. tarpinių mokėjimų dalis šeštųjų įgyvendinimo metų pabaigoje tebėra mažesnė 7 procentiniais punktais. Išlaidos lėčiau patiriamos pagal tuos projektus, kurie šiuo metu tebėra planavimo ar viešojo pirkimo etape, daugiamečio pobūdžio projektus ar kitais atžvilgiais dar nebrandžius projektus.

Iš pradžių, siekiant didinti biudžeto vykdymo rezultatyvumą, į 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą buvo įtrauktas veiklos lėšų rezervas, sudarantis 6 proc. sanglaudos politikos programų finansinių paketų dydžio ir atidėtas šio laikotarpio pradžioje. Šio veiklos rezervo lėšų galutinis paskirstymas buvo numatytas priklausomai nuo to, ar pagal programas bus pasiekti 2018 m. tarpiniai veiklos rezultatai ( 14 ). Tai įvertinta 2019 m. atliekant veiklos rezultatų peržiūrą, taip pat atsižvelgiant į visus turimus rezultatus dėl pateiktų veiklos rezultatų duomenų patikimumo. Galiausiai veiklos lėšų rezervą leista naudoti rezultatyviose prioritetinėse srityse.

Rezultatyvioms prioritetinėms sritims iš viso skirta 82 proc. viso veiklos lėšų rezervo. Atlikus peržiūrą buvo leista galutinai panaudoti 16,5 mlrd. EUR ( 15 ) iš viso 20,2 mlrd. EUR ( 16 ) veiklos lėšų rezervo. Dabar šią sumą jau galima išleisti taip, kaip iš pradžių planuota. Veiklos lėšų rezerve likusi 3,7 mlrd. EUR suma, kurią buvo numatyta skirti toms prioritetinėms sritims, kuriose 2018 m. tarpiniai veiklos rezultatai nepasiekti, bus perskirstyta toms prioritetinėms sritims, kuriose tarpiniai rezultatai pasiekti, taip optimizuojant investicijas ir sustiprinant pastangas gauti išmatuojamus ir veiksmingus ES sanglaudos politikos finansavimo rezultatus. 2019 m. pabaigoje kai kurių programų veiklos rezultatų peržiūros nebuvo įmanoma atlikti dėl su stebėsenos sistemų ir duomenų patikimumu susijusių trūkumų, tačiau tie trūkumai ištaisyti 2020 m. pradžioje ir tada veiklos rezultatų peržiūra užbaigta.

Įvertinus programų veiklos rezultatus ir reguliariai stebint jų finansinę pažangą, kai kurių iš jų (14 proc. regioninės plėtros ir 17 proc. Europos socialinio fondo programų) būklė pripažinta „sunkia / prasta / kritine“. Šios programos buvo atidžiai stebimos, imantis taisomųjų veiksmų pagal kiekvienos veiksmų programos poreikius ir vykdant tolesnę priežiūrą dėl konkrečių problemų, nustatytų aukšto lygio susitikimuose ir vykdant techninius mainus, teikiant tikslines konsultacijas ir palaikant dialogą su nacionalinėmis institucijomis.

Komisija pasiūlė toliau didinti veiklos rezultatų svarbą Europos struktūrinių ir investicijų fondų biudžeto sudarymo procesui pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą. Užuot atidėjus programų finansinių paketų dalis į rezervą, kuris bus naudojamas atsižvelgiant į veiklos rezultatus, Komisija pasiūlė paskirstyti finansavimą tik pirmiesiems 5 metams. Paskutinių 2 metų asignavimai bus daromi remiantis esmine ir nuodugnia laikotarpio vidurio peržiūra, po kurios 2025 m. bus atliktas atitinkamas perprogramavimas, remiantis iki 2024 m. pabaigos padaryta pažanga. Tai teikia galimybę atsižvelgti ne tik į programų dalių veiklos rezultatus, bet ir į pakitusias socialines ekonomines aplinkybes ir naujus nenumatytus iššūkius.

Būsimai sanglaudos politikai Komisija pasiūlė taikyti kelias įgyvendinimą spartinančias priemones. Tarp jų yra laipsniškai vėl pradedama taikyti taisyklė, kad valstybės narės gali tik 2 metus siųsti mokėjimo prašymus pagal biudžetinius įsipareigojimus, o po to atitinkamas lėšų asignavimas automatiškai panaikinamas; taip pat nustatomas išankstinio finansavimo dydis, atitinkantis mažesnę metinę išmoką, – 0,5 proc. visos kiekvieno fondo paramos sumos. Kitomis siūlomomis priemonėmis siekiama supaprastinti procedūras ir taisykles ir taip paspartinti įgyvendinimą ir pagerinti programų finansavimo srautų stebėseną.

1.5.Tvarus augimas. Gamtos ištekliai

  Visos sumos nurodytos milijonais eurų.

Šaltinis – Europos Komisija.

Pagal 2 išlaidų kategoriją tvariam augimui gamtos išteklių srityje remti 2019 m. skirta 59 mlrd. EUR lėšų; jos sudaro 37 proc. visų metinių biudžeto išlaidų. Žemės ūkio politikos finansavimas liko nepakitęs nuo praėjusių metų. Pagal 2 išlaidų kategoriją finansuojami abu bendros žemės ūkio politikos ramsčiai: I ramstį sudaro rinkos rėmimo priemonės ir tiesioginės išmokos, finansuojamos Europos žemės ūkio garantijų fondo, o II ramstį – Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai finansuojamos kaimo plėtros programos. Ši išlaidų kategorija taip pat apima Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą ir tarptautinius bendros žuvininkystės politikos aspektus kartu su Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE).

Finansavimas pagal šią išlaidų kategoriją yra itin svarbus pereinant prie žaliosios ekonomikos ir užtikrinant maisto išteklių kokybę, pakankamą kiekį ir tvarumą, taip pat skatinant kaimo ir pajūrio bendruomenių ekonominį vystymąsi.

1.5.1.    Gamtos ištekliams sausumoje ir vandenyje skiriamomis lėšomis saugoma aplinka ir padedama spręsti neatidėliotiną klimato kaitos problemą

Visos programos pagal šią biudžeto išlaidų kategoriją labai prisideda siekiant ES klimato tikslų ir kovojant su biologinės įvairovės nykimu. Jos ir ateityje tebebus svarbios įgyvendinant Europos žaliąjį kursą.

Pagal šią biudžeto kategoriją svarbiausias yra bendros žemės ūkio politikos indėlis. Šios politikos pagrindiniai tikslai yra dvejopi: teikti teisingas pajamas ūkininkams ir vystyti ES kaimo regionus. Beveik visi ES lygmens paramą gaunantys ūkininkai sistemingai įgyvendina kompleksinės paramos ir žalinimo priemones, kurios yra naudingos aplinkai ir klimatui: įvairinami pasėliai, prižiūrimos daugiametės pievos ir 5 proc. ariamosios žemės paverčiama ekologiniu požiūriu naudingais plotais. Pagal kaimo plėtros politiką toliau remiamos įvairių rūšių išmokos už plotą, kurių mokėjimas susietas su konkrečiais valdymo reikalavimais. Dažnai kartu su jomis teikiama parama tikslinėms investicijoms, mokymui ir konsultavimui, turinti kompleksinį teigiamą poveikį biologinei įvairovei, dirvožemiui, vandeniui ir oro būklei žemės ūkio ir miškų sektoriuose.

2018 m. ( 17 ) bent viena „žalinimo“ prievolė taikyta 79 proc. visos ES žemės ūkio paskirties žemės, taigi didėjo aplinkos apsaugai reikšmingas šios priemonės poveikis, nors valstybėms narėms teko taikyti kai kurių žalinimo taisyklių išimtis siekiant palengvinti ūkininkų, nukentėjusių nuo ekstremalių oro sąlygų per praėjusius 3 metus, padėtį. Taip pat padaryta pažanga pagal valdymo sutartis prisidedant prie anglies dioksido sekvestracijos ar išlaikymo arba išmetamų ŠESD ar amoniako kiekių mažinimo. Šiuo metu jau pasiekta daugiau kaip 85 proc. žemės ūkio sektoriaus klimato veiksmų tikslų, susijusių su biologinės įvairovės, dirvožemio ir vandens išteklių valdymu.

ES bendrai finansuojama žemės valdymo sutartis, pagal kurią saugoma biologinė įvairovė. Šaltinis – Europos Komisija.

Nepaisant šios pažangos, tebėra didelių su ES žemės ūkio sektoriaus aplinkosauginiu veiksmingumu susijusių sunkumų, ypač atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą, pagal kurį ES yra įsipareigojusi toliau radikaliai mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Svarbiausi gamtiniai dirvožemio, oro ir vandens ištekliai tebealinami daugelyje sričių ir ateityje reikia daugiau pažangos. Komisija tai įtraukė į pasiūlymus dėl būsimos bendros žemės ūkio politikos pagal jos „naują žaliąją architektūrą“.

Konkrečiau sprendžiant aplinkos problemas pagal programą LIFE padedama įgyvendinti septintąją aplinkosaugos veiksmų programą integruotais projektais, kuriais gerinama piliečių gyvenimo kokybė, padedant valstybėms narėms laikytis ES teisės aktų penkiose srityse (gamta, vanduo, oras, klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos). Programa LIFE yra labai patraukli ir pagal ją finansuojama daug įvairių projektų. Išrinktų projektų kokybę ir pridėtinę programos vertę įrodo, pavyzdžiui, žmonių, kuriems pagerinta oro kokybė, skaičius (1,5 milijono) ir tikslinių gamtos rūšių, kurias pavyksta išsaugoti, procentinė dalis (42 proc.). Pasirinktų projektų poveikis yra platesnis negu iš pradžių tikėtasi, ir įsitikinta, kad jie daro svarbų skatinamąjį poveikį, nes kiekvienu pagal programą LIFE išleidžiamu euru pritraukiamos kitų partnerių 45 EUR išlaidos ( 18 ).

Pagal projektą „LIFE Methamorphosis“ siūloma pramoniniu mastu pademonstruoti dviejų inovacinių atliekų apdorojimo sistemų veikimą: viena iš jų skirta miesto atliekų įrenginiams, kita – žemės ūkio pramonės ir kitų organinių atliekų apdorojimo įrenginiams. Be to, pagal šį projektą išbandomas iš automobilių sektoriaus atliekų srautų gaunamo biometano naudojimas. Jeigu abu prototipai būtų sėkmingi, praėjus 5 metams nuo šio projekto pradžios, juos naudojant būtų galima per metus pagaminti daugiau kaip 176 mln. kilovatvalandžių atsinaujinančiosios energijos (šis kiekis beveik prilygsta 50 000 būstų per metus suvartojamos elektros energijos kiekiui).

Programa LIFE pagal būsimą daugiametę finansinę programą bus svarbi Europos žaliojo kurso dalis, padėsianti pasiekti poveikio klimatui neutralumą iki 2050 m. ir įgyvendinti naująją 2030 m. biologinės įvairovės strategiją, klimato paktą ir peržiūrėtą prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją, taip pat bus pradėta nauja perėjimui prie švarios energetikos skirta veiksmų kryptis.

1.5.2.    Novatoriška žemės ūkio praktika padeda išlaikyti ūkininkavimą ir darbo vietas, užtikrinti apsirūpinimą maistu ir maisto saugą

Žemės ūkio sektoriaus dalis ekonomikoje ilgainiui mažėja, tačiau šis sektorius tebėra gyvybiškai svarbus mūsų visuomenei, siekiant užtikrinti perspektyvią maisto gamybą Europos Sąjungoje. Ši jo svarba ir su tuo susiję uždaviniai pripažįstami bendroje žemės ūkio politikoje.

Vienas pagrindinių bendros žemės ūkio politikos tikslų yra užtikrinti tinkamą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį. Šio tikslo siekiama didinant individualias ūkininkų ir žemės ūkio darbuotojų pajamas, kai tai reikalinga, ir tiesioginėmis intervencijomis rinkoje stabilizuojant rinkos kainas.

2019 m. maždaug 6,2 milijono ūkininkų gavo tiesiogines išmokas (mažiau nei 2018 m. – 6,5 milijono) ir tai atitinka tendenciją, rodančią, kad vidutiniškai mažėja ūkių skaičius. Kita vertus, žemės ūkio gamybos veiksnių pajamos vienam visą darbo laiką dirbančiam darbuotojui didėja, palyginti su 2013 m. lygiais, taip pat didėja bendras žemės ūkio sektoriaus gamybos veiksnių našumas. Tiesioginėmis išmokomis ūkininkams padedama geriau atlaikyti žemės ūkio produkcijos kainų mažėjimo neigiamą poveikį pajamoms, o rinkos priemonėmis padedama mažinti daugumos žemės ūkio produktų vidaus rinkos kainų svyravimus. Pažymėtina, kad ypač rinkos priemonės buvo sėkmingos ir apskritai 2018 ir 2019 m. jų reikėjo mažiau.

Vis dėlto tebėra nemažų sunkumų, kuriuos reikės spręsti ateinančiais metais. Žemės ūkio pajamos vis dar atsilieka nuo visos ekonomikos darbo užmokesčių dydžio ir tebėra priklausomos nuo tiesioginės paramos. Be to, pelningumas didelėje šio sektoriaus dalyje tebėra mažas dėl tokių priežasčių kaip, be kita ko, aukšti gamybos standartai, didelės gamybos sąnaudos ir nevientisa pirminės gamybos sektoriaus struktūra. Nepaisant pagal bendrą žemės ūkio politiką teikiamos tiesioginės paramos, didelės ūkių darbo jėgos dalies darbo našumas nesiekia standartinio nacionalinio vidutinio darbo našumo lygio. Galiausiai, užimtumo žemės ūkyje mažėjimo tendencija tęsiasi nepaisant įnašo, kurį daro įvairios pagal abu bendros žemės ūkio politikos ramsčius remiamos programos ir priemonės, teikiančios galimybę tikslingiau tenkinti tam tikrų kategorijų paramos gavėjų, visų pirma jaunųjų ir smulkiųjų ūkininkų, taip pat konkrečių sektorių ar regionų, kuriuose yra struktūrinių problemų, poreikius.

Kai kurios iš šių problemų yra susijusios su kaimo vietovių, kuriose dažnai yra mažiau būtinosios infrastruktūros ir paslaugų, vystymosi atsilikimu. Ši problema sprendžiama pagal bendros žemės ūkio politikos antrąjį ramstį naudojant Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai, kuris, skatinant ES tvarų ir integracinį augimą, remia visus kaimo vietovėse veiklą vykdančius subjektus. Visos išmokos valstybėms narėms iš šio fondo nuo 2014 m. iki 2019 m. pabaigos pasiekė 50,4 mlrd. EUR sumą, taigi šis fondas pagal lėšų išmokėjimo spartą pirmauja prieš kitus Europos struktūrinius ir investicijų fondus.

Apskritai šio fondo parama labai prisideda prie vystymosi; pavyzdžiui, labai pagerinta plačiajuosčio ryšio prieiga kaimo vietovėse (2019 m. naujos kartos prieigą turėjo jau 59 proc. kaimo vietovių namų ūkių). Bendra plačiajuosčio ryšio ES namų ūkiuose aprėptis 2019 m. buvo 86 proc. ( 19 ) Ūkių perspektyvumo ir konkurencingumo didinimo tikslai 2018 m. pabaigoje buvo gana gerai pasiekti, turint omenyje, kad investavimo veiksmų įgyvendinimas paprastai trunka kelerius metus. Apskritai, teikiant paramą investicijoms, gerinami remiamų ūkių ekonominės veiklos rezultatai ir dalyvavimas rinkoje. Parama įgūdžių turintiems, taip pat jauniems ūkininkams gali turėti teigiamą poveikį ūkių perspektyvumui, ypač didinant ūkių produktyvumą ir konkurencingumą.

2019 m. atlikta veiklos rezultatų peržiūra suteikė daugiau šios programos pakankamo veiksmingumo įrodymų, taip pat ją lyginant su kitų Europos struktūrinių ir investicijų fondų veikla. Apie 64 proc. kaimo plėtros programų visi tarpiniai tikslai iki 2018 m. pabaigos jau buvo pasiekti, o 13 proc. programų bent vieno tarpinio tikslo pasiekti nepavyko. Pastarosios programos paprastai buvo susijusios su ilgalaikėmis investicijomis, ir atitinkamos valstybės narės ėmėsi taisomųjų veiksmų.

Atsižvelgiant į įvairius aktualius klausimus, pasiūlymuose dėl bendros žemės ūkio politikos po 2020 m. pateiktas naujas strateginis planas apima abu šios politikos ramsčius ir juo siekiama remti visos ES ūkių perspektyvias pajamas ir atsparumą, didinant apsirūpinimo maistu saugumą.

Parama, teikiama kaimo plėtrai, taip pat labai prisidės prie naujos iniciatyvos stiprinti aplinkos apsaugos ir klimato veiksmus pagal Europos žaliąjį kursą. Šiuose planuose bus skiriama daugiau dėmesio moksliniams tyrimams, technologijoms ir skaitmeninimui ir bus konkrečiai stengiamasi į žemės ūkį pritraukti jaunimą, kartu toliau skatinant užimtumą, augimą, socialinę įtrauktį ir vietos plėtrą kaimo vietovėse.

1.5.3.    Investicijos į tausią žvejybą atsiperka: gaunamas didesnis ir pastovus laimikis, didėja laivyno pelningumas ir darbo vietų skaičius

Uždaviniai jūrų sektoriuje yra šiek tiek kitokie ir glaudžiai susiję su pakrančių rajonų užimtumo bei tausaus žuvų išteklių valdymo klausimu. Nauji ekonominiai duomenys rodo, kad tausi žvejyba atsiperka – gaunamas didesnis ir pastovus laimikis, didėja laivyno pelningumas ir darbo vietų skaičius. ES žuvų išteklių išsaugojimo politika, kaip ir ankstesniais metais, stengiamasi iki 2020 m. pasiekti didžiausią galimą žuvų išteklių tausios žvejybos laimikį. Prireikus imamasi neatidėliotinų priemonių, pavyzdžiui, 2019 m. antrąjį pusmetį buvo sustabdyta Baltijos jūros rytinės dalies menkių išteklių žvejyba. Vis dėlto reikia toliau stengtis, kad visų komercinių žuvų išteklių didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis būtų pasiektas iki 2020 m.

ES, būdama kelių regioninių žvejybos valdymo organizacijų narė, skatina geresnį vandenynų valdymą, didesnį veiklos rezultatyvumą, taisyklių laikymosi kultūrą ir mokslo žiniomis grindžiamą žvejybos valdymą, įskaitant ekosisteminio metodo ir atsargumo principo taikymą. Kova su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba tebėra prioritetas. ES remia šią kovą savo dvišaliu bendradarbiavimu ir darbu regioninėse žvejybos valdymo organizacijose, paregionių įstaigose ir pasauliniuose forumuose.

Keliais ES jūrų politikos veiksmais padėta didinti investicijas į tvarią mėlynąją ekonomiką. ES jūrų vėjo energetikos pajėgumas didėja, palyginti su sausumos vėjo energetika. Vandenynų energijos ištekliai vis dar palyginti nedaug naudojami, tačiau tikimasi netolimoje ateityje naujomis technologijomis labai padidinti įrengiamos šių išteklių eksploatavimo infrastruktūros pajėgumą. Valstybės narės padarė pažangą geriau integruodamos akvakultūrą į savo teritorijų planavimą ir mažindamos administracinę naštą, tačiau reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų išnaudotas realus šio sektoriaus potencialas.

Intervencijos naudojant biudžeto lėšas dažnai yra susijusios su tvarumo didinimu investicijomis į infrastruktūrą ir veiklos skaitmeninimu. 2019 m. Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo parama teikta daugiau kaip 8 700 žvejybos laivų – apie 10 proc. viso ES laivyno. Įvertinta, kad paramą gauna daugiau kaip 80 000 žvejų ir jų sutuoktinių ar partnerių, 18 000 gamintojų organizacijų narių ir 40 000 perdirbimo įmonių darbuotojų ( 20 ).

2019 m. atlikus veiklos rezultatų peržiūrą nustatyta, kad jau pasiekti tarpiniai tikslai pagal 70 proc. ES prioritetų, finansuojamų iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo. 20 proc. visų veiklos rezervo lėšų (iš viso 67 mln. EUR) buvo nuspręsta perskirstyti, nes susijusio prioriteto tarpinis tikslas nebuvo pasiektas. Rezervo lėšų perskirstymas suteikė daugumai valstybių narių galimybę nuodugniau peržiūrėti savo veiksmų programas. Veiklos rezervo lėšų neteko tik viena valstybė narė (Slovakija).

1.6.Saugumas ir pilietybė

2019 m. saugumui ir pilietybei (3 išlaidų kategorijai) skirta 4 mlrd. EUR (2 proc.) įsipareigojimų asignavimų. Pagal šias programas sprendžiami labai svarbūs politikos uždaviniai, susiję su migracija, sienų valdymu, teisėsauga, grėsmėmis saugumui, sveikatos ir vartotojų apsauga, taip pat kultūra, kova su visų formų netolerancija ir pažeidžiamų grupių teisių rėmimu.

  Visos sumos nurodytos milijonais eurų.

Šaltinis – Europos Komisija.

1.6.1.    ES biudžeto lėšos skiriamos paramai ES valstybėms narėms ir solidarumui su jomis migracijos ir sienų valdymo srityse

ES biudžeto lėšomis toliau remtas visapusiškas Europos Sąjungos atsakas į migracijos problemas ir veiksmingas jos išorės sienų valdymas. Dirbant pagal Europos migracijos darbotvarkę labai prisidėta prie to, kad nesaugi ir nekontroliuojama migracija virstų saugia, tvarkinga ir teisėta migracija. Toliau parodytas išskaidytas 2019 m. (ES vidaus) finansavimas pagal 3 išlaidų kategoriją. Finansavimu pagal išorės priemones (4 išlaidų kategorija) taip pat prisidedama prie migracijos politikos išorės aspekto, visų pirma šalinant pagrindines migracijos priežastis.

Parama ( 21 ), 2019 m. suteikta valstybėms narėms ir ES agentūroms reaguojant į migracijos problemas.

Šaltinis – Europos Komisija.

Nuo 2015 m. iš ES biudžeto skirtas beveik 11 mlrd. EUR finansavimas paramai valstybėms narėms ir ES agentūroms reaguojant į neatidėliotinus uždavinius vietoje, šiuo tikslu investuojant į tvirtesnes ir efektyvesnes prieglobsčio sistemas, efektyvesnes grąžinimo procedūras bei integracijos priemones ir geresnį ES išorės sienų valdymą. Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas ir Vidaus saugumo fondas atlieka svarbų vaidmenį skubiai reaguojant į migracijos problemas ir remiant ne ES valstybių piliečių integraciją ES visuomenėje, o Europos socialinis fondas remia migrantų integraciją į darbo rinką ir socialinę įtrauktį. Toliau nurodyti pasiekimai nuo 2015 m. ( 22 )

Šaltinis – Europos Komisija.

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX) pagal savo įgaliojimus 2019 m. skyrė apie 7 000 sienos apsaugos pareigūnų ir kitų ekspertų padėdama valstybėms narėms saugoti ES sienas ir įgyvendinti ES grąžinimo politiką. FRONTEX organizavo beveik 16 000 asmenų grąžinimą ir padėjo išgelbėti daugiau kaip 28 600 migrantų jūroje ( 23 ). Kovota ne tik su neteisėta migracija – Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros bendromis operacijomis padėta išorės pasienyje konfiskuoti 390 vogtų transporto priemonių ir daugiau kaip 125 tonas narkotikų.

2019 m. buvo ES sienų valdymui svarbūs metai: gruodžio mėn. įsigaliojo naujos taisyklės ( 24 ), kuriomis sustiprinta Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra. Pagal šias taisykles agentūra gali padėti vykdyti valstybių narių sienų valdymo veiklą ir bendromis jėgomis įgyvendinti integruotą sienų valdymą ES lygmeniu. Šiuo nauju plačios aprėpties reglamentu sustiprintas ES išorės sienų valdymas ir numatyta šioje agentūroje suburti nuolatines 10 000 operatyvinių darbuotojų pajėgas. Šios nuolatinės pajėgos turės vykdomuosius įgaliojimus ir nuosavą įrangą ir galės, prireikus, imtis veiksmų prie ES išorės sienų arba kai pagalbos prašys ne kaimyninės šalys. Pagal sustiprintus agentūros įgaliojimus turi būti labai padidintas kasmetinis jai skiriamas ES įnašas pagal būsimąją finansinę programą, kaip pasiūlė Komisija, laikantis ketinimų laipsniškai didinti jos personalą ir įrangą.

1.6.2.    ES biudžetas teikia apsaugą ES piliečiams, jo lėšomis stiprinant ES civilinės saugos pajėgumus

Nelaimių nesustabdo jokios sienos. Gerai koordinuojant reagavimą į nelaimes ES lygmeniu išvengiama pagalbos pastangų dubliavimo ir užtikrinama, kad teikiama parama atitiktų realius nukentėjusio regiono poreikius. Civilinės saugos pagalba yra valdžios pagalba iškart po nelaimės, teikiama siekiant sumažinti žmonių mirčių skaičių ir žalą aplinkai ir ekonomikai bei materialinius nuostolius, patiriamus dėl nelaimių. Siekiant, kad ES reagavimas į nelaimes būtų nuoseklus, prognozuojamas, ekonomiškai efektyvus ir geriau matomas, sukurti Europos reagavimo į nelaimes pajėgumai ir taip pasirengta, prireikus, skubiai suteikti pagalbą valstybėse narėse ir ES nepriklausančiose šalyse. ES civilinės saugos mechanizmas finansuojamas iš dalies pagal 3 išlaidų kategoriją ir iš dalies pagal 4 išlaidų kategoriją.

2019 m. kovo mėn. sustiprintas ir pagerintas ES nelaimių rizikos valdymas, patobulinus civilinės saugos mechanizmą. Taip sukurtas rezervas „rescEU“ ir siekiama tikslo gerinti tiek piliečių apsaugą nuo nelaimių, tiek kylančios rizikos valdymą. Rezervas „rescEU“ yra naujas Europos Sąjungos pajėgumų rezervas, iš pradžių apimantis gaisrų gesinimo lėktuvų ir sraigtasparnių pajėgas, tačiau rezervas „rescEU“ skirtas ne tik miškų gaisrams gesinti – tikimasi naudoti jo išteklius reaguojant ir į kitas grėsmes, tokias kaip ekstremaliosios situacijos, kai reikia skubios medicinos pagalbos arba įvyksta cheminiai, biologiniai, radiologiniai ir branduoliniai incidentai. Iki civilinės saugos mechanizmo patobulinimo juo 2019 m. pasinaudota 20 kartų, gavus tris pagalbos prašymus iš ES ir 17 prašymų iš kitur, ne iš dalyvaujančių valstybių. Vėliau per 2019 m. „rescEU“ programa taip pat naudotasi stiprinant miškų gaisrų gesinimo iš oro pajėgumus Graikijoje, be to, atlikti tolesni parengiamieji darbai siekiant diegti naująjį „rescEU“ mechanizmą. Dabar dėl COVID-19 protrūkio visos pastangos sutelktos į medicinos reikmenų kaupimą ir tam iš pradžių skirtas 50 mln. EUR biudžetas.

1.6.3.    ES biudžeto lėšomis stiprinant vartotojų ir piliečių saugą remiama bendroji rinka

Vartotojai turi būti tikri, kad į ES rinką nepatenka nesaugūs produktai ir kad veiksmingai bei efektyviai užtikrinamas atitinkamų taisyklių laikymasis šalyje ir užsienyje. Todėl ES remia suderintą ir nuoseklų požiūrį į saugos ir rinkos priežiūros taisyklių laikymosi valstybėse narėse užtikrinimą. Pagal vartotojams skirtą programą valstybių narių institucijos 2019 m. Skubių pranešimų apie pavojingus ne maisto produktus sistemoje perdavė daugiau kaip 2 000 pranešimų apie pavojingus produktus.

Ne mažiau svarbi yra ir maisto sauga. Maisto ir pašarų programa padedama užtikrinti žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatos aukšto lygio apsaugą visoje maisto grandinėje, vykdant ligų ir kenkėjų profilaktiką ir likvidavimą ir užtikrinant patikimą vartotojų ir aplinkos apsaugą. Šiais veiksmais gerinamas bendras saugos lygis ir kartu, skatinant kurti darbo vietas, didinamas ES maisto ir pašarų pramonės konkurencingumas. 2019 m. apie 13 500 už oficialiąją kontrolę atsakingų pareigūnų valstybėse narėse ir ES nepriklausančiose šalyse buvo mokomi siekiant didinti jų darbo veiksmingumą, efektyvumą ir patikimumą.

Pagal teisingumo programą skatinamas teisminis bendradarbiavimas tarp valstybių narių institucijų ir prisidedama prie veiksmingo ir nuoseklaus ES teisės taikymo ir vykdymo civilinės ir baudžiamosios teisės srityse, dėl įtariamų ar kaltinamų įvykdžiusių nusikaltimą asmenų teisių ir dėl nusikaltimų aukų teisių. Pagal teisingumo programą remiamas daugelio ES teisinių priemonių, skirtų teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose, taikymas; tarp tokių priemonių yra Europos arešto orderis – sėkmingiausia ES baudžiamųjų bylų priemonė, panaudojama daugiau kaip 10 000 bylų per metus. Elektroninėje nuosprendžių registrų informacinėje sistemoje, kuri yra valstybių narių centrinių institucijų naudojama informacinių technologijų sistema, užfiksuotas didelis pasikeitimų informacija skaičiaus didėjimas: iki 2019 m. pabaigos pasikeitimų informacija šioje sistemoje skaičius viršijo 3,5 milijono.

1.7.Europos vaidmuo pasaulyje

2019 m. 4 išlaidų kategorijai „Europos vaidmuo pasaulyje“ skirta 12 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų (7 proc. viso biudžeto). Šios lėšos paskirstytos pagrindinėms programoms, kaip parodyta toliau.

  Visos sumos nurodytos milijonais eurų.

Šaltinis – Europos Komisija.

Šios išlaidų kategorijos programomis padedama stiprinti Europos vaidmenį pasaulyje. Pagal jas finansuojamais geografiniais ir teminiais veiksmais teikiama parama skurdžiausiems pasaulio gyventojams ir užtikrinama, kad ES skatintų demokratiją, taiką, solidarumą, stabilumą, skurdo mažinimą, gerovę ir gamtos išteklių išsaugojimą savo artimiausioje kaimynystėje ir visame pasaulyje. ES vystymosi, kaimynystės ir kitų sričių išorės politiką sieja tokie bendri pagrindiniai tikslai kaip tvarios ekonomikos skatinimas, derinamas su socialiniu vystymusi, aplinkos apsaugos plėtra ir žmogaus teisėmis, remiant demokratiją, gerą valdymą ir teisinę valstybę. Siekdama išlaikyti taiką ir didinti tarptautinį saugumą ES toliau deda krizių prevencijos pastangas.

1.7.1.    Išorės bendradarbiavimu sprendžiamos pasaulio problemos, propaguojamos ES vertybės ir prisidedama prie taikos ir gerovės pasaulyje

Vykdant ES išorės veiksmus pagrindinis vystomojo bendradarbiavimo tikslas yra mažinti ir ilgainiui visiškai panaikinti skurdą. ES savo pastangomis ir įnašu labai padeda užtikrinti apsirūpinimo maistu ir mitybos saugumą, plėtoti darnų žemės ūkį ir remti sveikatos ir švietimo programas, be kita ko, skatinant lyčių lygybę ir moterų įgalėjimą, vaikų teises ir kultūrą. Ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas remiami plėtojant prekybą ir privatųjį sektorių, ypač padedant vietos verslininkams, stiprinant skaitmeninę ekonomiką ir rūpinantis vietos darbo jėgos mokymu ir švietimu.

Europos žaliasis kursas turi svarbų išorės aspektą – siekiama didinti ES kaip pasaulio aplinkos apsaugos, klimato politikos ir energetikos lyderės vaidmenį. Siekiant sėkmingai įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimą, 2019 m. į visas ES tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi priemones ir sektorius labiau integruoti aplinkos apsaugos ir kovos su klimato kaita aspektai.

Plataus užmojo Išorės investicijų planas suteikė galimybių naujais būdais telkti finansavimą vystymosi tikslais iš viešųjų ir privačiųjų šaltinių. Tokiomis iniciatyvomis, kaip skaitmeninės energetikos priemonė, ES padėjo pamatus siekiant modernizuoti ir skaitmeninti energetikos sektorių, remti naujoviškus verslo modelius ir sudaryti būtinas sąlygas, kad būtų galima didinti tvariosios energijos prieinamumą visame pasaulyje, ypač daug dėmesio skiriant Afrikai.

Vis mažėjant pilietinei ir demokratinei erdvei, ES dar kartą patvirtino savo besąlyginę paramą šioms vertybėms visame pasaulyje ir savo, kaip tarptautinių forumų lyderės, vaidmenį. Pagal Pasaulio banko „teisinės valstybės“ rodiklį vertinama padėtis nuo 2014 m. nuolat blogėja. Pavyzdžiui, moterų dalis nacionaliniuose parlamentuose nuo 2015 iki 2018 m. didėjo nedaug, ir ta pažanga visiškai prarasta 2019 m. ES toliau remia demokratiją, teisinę valstybę, gerą valdymą, žmogaus teises ir tarptautinės teisės principus, ypač pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EDŽTRP).

2019 m. projektais ir programomis Lotynų Amerikoje pasiekta svarbių rezultatų tokiuose pagrindiniuose sektoriuose kaip vandens ištekliai ir kova su klimato kaita, privatusis sektorius ir investicijos, ekonominė plėtra, saugumas, teisinė valstybė ir valdymas. Strateginiuose sektoriuose buvo pradėtos ir per metus toliau plėtotos sėkmingos regioninio bendradarbiavimo iniciatyvos. Dviem saugumo srities veiksmais susitarta skatinti vidaus bendradarbiavimą Lotynų Amerikoje integruoto sienų valdymo srityje (tuo tikslu pasirinkus keturis septynioms valstybėms svarbius sausumos sienų perėjimo punktus) ir remti kovą su prekyba žmonėmis.

Vystomasis bendradarbiavimas Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose bei Persijos įlankos regione 2019 m. ir toliau buvo daugiausia orientuotas į mažiausiai išsivysčiusias ir labiausiai pažeidžiamas valstybes, ypač daug dėmesio skiriant geram valdymui ir tvarioms sektorių reformoms. Dėmesys labiau sutelktas į darbo vietų kūrimą ir į tvarų bei integracinį augimą, skatinant investicijas. Itin svarbi buvo privačiojo sektoriaus plėtra, nes jis atlieka pagrindinį vaidmenį siekiant tvarios ekonominės plėtros ir augimo.

Priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, yra labai svarbi ES pastangoms remti taiką įvairiomis aplinkybėmis Afganistane, Centrinės Afrikos Respublikoje, Jemene, Kolumbijoje, Libijoje, Sirijoje ir Ukrainoje. Siekiant, kad nedidėtų humanitarinės krizės, būtina stiprinti dialogą su pilietine visuomene, vykdyti konfliktų prevenciją ir stiprinti taiką. Remiant saugumo ir gynybos pajėgas nestabiliuose regionuose didinama civilių bendruomenių apsauga.

Humanitarinė pagalba derinama su vystomuoju bendradarbiavimu laikantis perspektyvos, pagal kurią konfliktų ir gaivalinių ar žmogaus sukeltų nelaimių poveikio problemos sprendžiamos remiantis konkrečiais poreikiais. Pagalba teikiama pagal humanitarinius humaniškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principus. 2019 m. humanitarinę pagalbą iš viso gavo 177 milijonai žmonių. Didžiausia humanitarinės pagalbos 2019 m. biudžeto dalis skirta Sirijos ir Jemeno konfliktų pabėgėliams ir šalies viduje perkeltiems asmenims, o 23 proc. lėšų nuo 2014 iki 2019 m. skirta „užmirštoms krizėms“ (kurioms neskiriama daug dėmesio žiniasklaidoje ir apie kurias per mažai pranešama), tokioms kaip Burundžio regioninė pabėgėlių krizė, konfliktas Ukrainoje ir konfliktas Kolumbijoje vykstant FARC partizaniniam judėjimui. Siekdama išlaikyti taiką ir didinti tarptautinį saugumą ES toliau dėjo krizių prevencijos pastangas. 2019 m. ES dalyvavo teikiant pagalbą per kiekvieną reikšmingą humanitarinę krizę. Per didesnes krizes ES nuosekliai reagavo į situacijas ten, kur nebuvo kitų paramos teikėjų, ir dažnai atliko koordinatorės ir skatintojos vaidmenį. Pagal šią programą taip pat padėta didinti pažeidžiamų ar nuo nelaimių nukentėjusių bendruomenių pajėgumą ir atsparumą. Parengties nelaimėms veiksmais padėta 38 milijonams žmonių tuose regionuose, kuriuose gali įvykti nelaimės. Siekiant teigiamų ES atsparumo skatinimo pastangų rezultatų, itin svarbu laipsniškai pereiti prie pagalbos teikimo daugiausia pinigais, Komisijai laikantis savo įsipareigojimo, kad 35 proc. humanitarinės pagalbos būtų teikiama pinigų pervedimais.

1.7.2.    ES, bendradarbiaudama su savo tarptautiniais partneriais, sprendžia migracijos problemas

Nuo tada, kai 2015 m. prasidėjo migracijos krizė, ES suteikė gyvybiškai svarbią paramą ir apsaugą milijonams žmonių, kuriems reikia pagalbos, padėdama šalinti pagrindines neteisėtos migracijos ir priverstinio gyventojų perkėlimo priežastis, tuo tikslu suteikiant daugiau ekonominių ir užimtumo galimybių ir didinant atsparumą. Ji taip pat padėjo sudaryti palankias sąlygas teisėtai migracijai (įskaitant perkėlimą į ES) ir veiksmingam migracijos valdymui. Bendradarbiaujant su šalimis partnerėmis buvo tęsiamas neteisėtos migracijos prevencijos darbas, įskaitant kovą su neteisėto migrantų gabenimo tinklais Sahelio regione. Toliau didinama sėkmingai grąžinamų asmenų, neturinčių teisės gyventi ES ar kitose šalyse, dalis. Neteisėto ES sienos kirtimo atvejų 2019 m. pabaigoje buvo 92 proc. mažiau ( 25 ), palyginti su aukščiausiais 2015 m. lygiais.

Be to, ES toliau bendradarbiavo su partneriais visame pasaulyje sprendžiant su priverstiniu gyventojų perkėlimu susijusias problemas. Kiekvienais metais 80 proc. ES humanitarinės pagalbos biudžeto (2019 m. – 1,6 mlrd. EUR) skiriama projektams, kuriais perkeltiesiems asmenims ir priimančiosioms bendruomenėms padedama tenkinti svarbiausius neatidėliotinus jų poreikius, esant konfliktams, krizėms ar ilgiau trunkančiam perkėlimui.

ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondas 2019 m. padėjo palengvinti politinį dialogą su Afrikos šalimis partnerėmis, taikė novatoriškus darbo metodus ir, sutelkęs įvairių suinteresuotųjų subjektų finansavimą ir kompetenciją, gavo labai gerų ir matomų rezultatų visose trijose fondo veiklos srityse (Šiaurės Afrika; Somalio pusiasalis; Sahelis ir Čado ežeras). Fondui toliau didinant savo pasiekimus, patvirtintų programų skaičius pasiekė iš viso 224 ir joms skirta bendra 4,4 mlrd. EUR suma.

Pagal Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę toliau teikiama pabėgėliams ir priimančiosioms bendruomenėms Turkijoje labai reikalinga pagalba visose prioritetinėse srityse, kurias apima ši priemonė ir kurios yra būtiniausių poreikių tenkinimas, švietimas, sveikatos priežiūra, apsauga, socialinė ekonominė parama ir savivaldos infrastruktūra. Šios priemonės pirmosios dalies 3 mlrd. EUR biudžetas visiškai panaudotas pagal sudarytas sutartis įgyvendinant 72 projektus. 2019 m. pabaigoje jau buvo paskirstytas visas jos antrosios dalies veiklos biudžetas (3 mlrd. EUR). Reguliariai posėdžiaujantis šios priemonės iniciatyvinis komitetas stebi ir valdo priemonės įgyvendinimą. Viešai skelbiamos kas šešis mėnesius teikiamos stebėsenos ataskaitos patvirtina, kad šia priemone ir toliau sėkmingai siekiama jos tikslų.

Teikiant paramą pagal šią priemonę, daugiau kaip 1,7 milijono pabėgėlių toliau gauna mėnesinę piniginę pašalpą, vadinamą neatidėliotinos minimalios socialinės apsaugos sistema, taip padedant tenkinti svarbiausius jų poreikius. Iki 2019 m. pabaigos suteikta humanitarinė pagalba padėjo 1,7 milijono pažeidžiamiausių pabėgėlių. Mokytis mokyklose 2019–2020 mokslo metais buvo užregistruoti iš viso 684 919 vaikai iš Sirijos – 63 proc. visų mokyklinio amžiaus Sirijos vaikų Turkijoje. Nuo šios priemonės taikymo pradžios daugiau kaip 3 900 švietimo įstaigų (įskaitant ankstyvojo ugdymo centrus) buvo pagerintos ir aprūpintos reikiama įranga, taip pat pastatyta 40 naujų mokyklų, o šiuo metu statoma dar 320 mokyklų. Be to, dabar veikia 179 sveikatos priežiūros centrai. Nuo tada, kai pradėtas finansavimas pagal šią priemonę, pabėgėliams suteikta 11,9 milijono pirminės sveikatos priežiūros konsultacijų, o Sirijos kūdikiai ir nėščios moterys gavo 3,5 milijono skiepų dozių.

ES patikos fondas, sukurtas reaguojant į krizę Sirijoje, 2019 m. birželio mėn. jau buvo suteikęs švietimo, sveikatos priežiūros, vandentvarkos, pragyvenimo ir kitų paslaugų paramą 4,3 milijono žmonių Sirijos krizės paveiktose šalyse. Buvo pagerinti, renovuoti ir aprūpinti įranga iš viso 92 sveikatos centrai.

1.7.3.    ES biudžeto lėšomis kaimyninėms šalims padedama kurti ir išsaugoti stabilias demokratines institucijas

Pasirengimo narystei paramos priemone šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms padedama pradėti ir vykdyti politines, institucines, teisines, administracines, socialines ir ekonomines reformas, reikalingas siekiant laikytis ES vertybių. Joms taip pat padedama laipsniškai vis labiau prisiderinti prie ES taisyklių, standartų, politikos ir praktikos, siekiant narystės ES. Finansinė parama šalims gavėjoms ( 26 ) teikiama penkiose politikos srityse: a) reformoms rengiantis narystei ES ir susijusiam institucijų ir gebėjimų stiprinimui; b) socialiniam, ekonominiam ir regionų vystymuisi; c) užimtumui, socialinei politikai, švietimui, lyčių lygybės skatinimui ir žmogiškųjų išteklių vystymui; d) žemės ūkiui ir kaimo plėtrai; e) regioniniam ir teritoriniam bendradarbiavimui. Tolesniame intarpe pateiktas konkretus šios priemonės taikymo praktikoje pavyzdys.

Šiaurės Makedonijoje dėl išleidžiamų nevalytų ar nepakankamai išvalytų kanalizacijos nuotekų prastėja paviršinio ir požeminio vandens telkinių kokybė. Tinkamas nuotekų valymas rytinėje šalies dalyje pastatytame nuotekų valymo įrenginyje yra tiesiogiai naudingas visiems šio regiono gyventojams – iš viso 54 676 asmenims. Visuose ūkiuose taip pat pagerėjo aplinkos sąlygos ūkių produkcijos gamybai. Pagerėjo piliečių sveikatos ir gamtos būklė. Sumažinus į Strumicos upę išleidžiamų nevalytų komunalinių nuotekų kiekį, labai sumažėjo neigiamas poveikis vandens išteklių kokybei, gamtai ir sveikatai Strumicos regione.

Ateityje teisinės valstybės principas bus dar svarbesnis stojimo deryboms, pavyzdžiui, visapusiškai integruojant kovos su korupcija darbą ir daugiau dėmesio skiriant pagrindiniams demokratinių institucijų veikimo principams, viešojo administravimo reformai ir ekonominių reformų rėmimui. Plėtros šalyse siekiant atitikti šių pagrindinių sričių politinius kriterijus padaryta pažanga; 2019 m. pabaigoje tik Turkija regresavo teisinės valstybės ir pagrindinių teisių, viešojo administravimo reformos ir rinkos ekonomikos veikimo srityse. Tai paskatino 2018 m. rugpjūčio mėn. patvirtinti persvarstytą orientacinį strategijos dokumentą. Pradiniai orientaciniai pasirengimo narystei lėšų asignavimai Turkijai 2018–2020 m. laikotarpiu sumažinti 40 proc. Renkantis projektus pagal naująją Pasirengimo narystei paramos priemonę, didžiausias dėmesys bus skiriamas pagrindinėms acquis sritims, ypač teisinei valstybei, ir bus išrenkami remti tik techniškai brandūs projektai.

Europos kaimynystės priemonė yra pagrindinė finansinė priemonė įgyvendinant Europos kaimynystės politiką ( 27 ), pagal kurią remiamos politinės ir ekonominės reformos siekiant skatinti stabilumą, saugumą ir gerovę tiesioginėje ES kaimynystėje. Rytinėse kaimyninėse šalyse yra labai teigiamų pokyčių, daug pasiekta prioritetinėse ekonomikos, junglumo ir stipresnės visuomenės srityse. Vis dėlto reikia tolesnės pažangos teisinės valstybės, kovos su korupcija, pilietinės visuomenės erdvių ir žiniasklaidos nepriklausomumo srityse. Pietinėse kaimyninėse šalyse pažangai kliudo tokie išorės veiksniai kaip politinis nestabilumas ir saugumo padėtis. Bendradarbiavimas su šalimis partnerėmis Šiaurės Afrikoje yra sudėtingas ir priklauso nuo kintančių sąlygų, ypač Libijoje. Nepaisant to, pastangos vykdyti demokratines ir ekonomines reformas Tunise ir atnaujintas bendradarbiavimas su Maroku teikia reikšmingų ir gerų tolesnės paramos perspektyvų. Visame Artimųjų Rytų regione vykstančių konfliktų, nesaugumo ir netinkamo valdymo poveikis destabilizuoja ES partnerius, trukdo prekybai ir investicijoms ir riboja gyventojų galimybes. Šių struktūrinių trūkumų problemas dar labiau aštrina didelis pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų skaičius.

1.7.4.    ES išorės priemonių veiksmingumo, lankstumo ir nuoseklumo didinimas

Komisija pasiūlė sukurti naują integruotą Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę pagal būsimąją daugiametę finansinę programą. Tai bus pagrindinė ES priemonė, padėsianti panaikinti skurdą ir skatinti darnų vystymąsi, gerovę, taiką ir stabilumą. Naujuoju ilgalaikiu biudžetu bus iš esmės modernizuotas ES biudžeto išorės aspektas. Remiantis dabartinių priemonių patirtimi bus padidintas ES išorės politikos veiksmingumas ir matomumas, sustiprintas koordinavimas su vidaus politika ir suteikta daugiau lankstumo, kad ES galėtų greičiau reaguoti į naujas krizes ir problemas.

1.8.Specialios priemonės

1.8.1.    Naudojant ES biudžetą parodytas solidarumas Europos Sąjungoje finansuojant pastangas teikti pagalbą nelaimių atveju ir mažinant globalizacijos padarinius

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo parama teikiama atleistiems darbuotojams ir asmenims, kurių veikla nutrūko dėl globalizacijos sukeltų esminių pasaulio prekybos struktūrinių pokyčių arba dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės neigiamo poveikio. Nuo 2014 iki 2019 m. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšomis suteikta parama 45 047 remtiniems darbuotojams ir 4 099 jaunuoliams, kurie nesimoko ir nedirba, 27 skirtinguose ekonomikos sektoriuose. 2019 m. pateikta (tačiau nepatvirtinta) tik viena paraiška, galbūt todėl, kad sumažėjo masinių atleidimų iš darbo dėl globalizacijos ir apskritai pagerėjo valstybių narių ekonominė padėtis (iki krizės) ir tai palengvino darbuotojų reintegraciją į darbo rinką.

Iš galutinių nuo 2017 iki 2019 m. gautų ataskaitų žinoma, kad naują darbą susirado vidutiniškai 61 proc. paramą gavusių darbuotojų, pasinaudojusių Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo intervencija, tačiau reintegracijos lygis individualiais atvejais buvo nuo 40 iki 92 proc., priklausomai nuo ekonomikos sektoriaus ir atitinkamos teritorijos, nes tam turi įtakos vietos ir regioninių darbo rinkų įdarbinimo pajėgumai.

2014–2020 m. laikotarpio vidurio vertinime nustatytos sritys, kuriose reikia daugiau pažangos, pavyzdžiui, per ilgai trunkanti mobilizavimo procedūra ir valstybėms narėms kylantys sunkumai atliekant išsamią atitinkamo įvykio (globalizacijos ar krizės), dėl kurio teiktina parama, aplinkybių analizę, reikalingą mobilizuojant finansavimą. Šie klausimai aptariami Komisijos pasiūlyme dėl būsimo ilgalaikio biudžeto, pagal kurį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas teiks paramą tik pagal reikšmingo poveikio kriterijų, pagal kurį turi būti ne mažiau kaip 250 atleistų darbuotojų.

ES solidarumo fondas

ES solidarumo fondas naudojamas valstybės narės, turinčios teisę gauti paramą, prašymu, įvykus didelėms ar regioninio masto gaivalinėms nelaimėms, tokioms kaip žemės drebėjimai, potvyniai, sausros, miškų gaisrai ar audros, arba esant didelio masto ekstremaliosioms visuomenės sveikatos situacijoms. Jis padeda didinti valstybių narių ir regionų atsparumą ir pasirengimą spręsti klimato kaitos ir kitų gaivalinių bei žmogaus sukeltų nelaimių neigiamo poveikio problemas.

2019 m. suteikta iš viso 293 mln. EUR parama finansuojant skubios pagalbos ir atstatymo veiksmus, gavus trijų valstybių narių prašymus dėl 2018 m. gaivalinių nelaimių – potvynių Rumunijoje ir ekstremalių oro sąlygų Italijoje ir Austrijoje. 2019 m. Komisija gavo keturis pagalbos prašymus: iš Austrijos dėl ekstremalių oro sąlygų 2018 m., Graikijos dėl audrų Kretoje 2019 m., Portugalijos dėl uragano Lorenco Azorų salose 2019 m. ir Ispanijos dėl ekstremalių oro sąlygų 2019 m. pabaigoje.

2019 m. gegužės mėn. Komisija paskelbė pirmąjį baigiamąjį (ex post) vertinimą ( 28 ) dėl ES solidarumo fondo intervencijų nuo 2002 iki 2016 m. Jame patvirtinta Europos pridėtinė vertė, kurią turi ši priemonė. Vertinime padaryta išvada, kad šis fondas yra vertinga ES priemonių rinkinio priemonė intervencijoms nelaimių atvejais, tačiau taip pat reikia toliau svarstyti galimus politikos veiksmus, kuriais būtų didinamos šio fondo intervencijų galimybės.    

(1)

()    Žr. 1 priedą Programų veiklos rezultatų apžvalga. Europos regioninės plėtros fondas.

(2)

()    Žr. 1 priedą Programų veiklos rezultatų apžvalga. Sanglaudos fondas.

(3)

()    Regioninės ir miestų politikos generalinis direktoratas, 2019 m. metinė veiklos ataskaita.

(4)

()    Šaltinis –  SWD(2016) 318, Ex-post evaluation of the ERDF and CF 2007-13 , 2016 9 19.

(5)

()    Regioninės ir miestų politikos generalinis direktoratas, 2019 m. metinė veiklos ataskaita. Šaltinis – Eurostato ir Regioninės ir miestų politikos GD skaičiavimai.

(6)

()    Žr. 1 priedą Programų veiklos rezultatų apžvalga. Europos socialinis fondas.

(7)

()    Įtraukus nacionalinį bendrą finansavimą ši suma siekia 66 mlrd. EUR.

(8)

()    Regioninės plėtros atvirųjų duomenų platforma ( https://cohesiondata.ec.europa.eu/themes/4# ). 2020 m. kovo mėn. gauti duomenys.

(9)

()    Regioninės plėtros atvirųjų duomenų platforma ( https://cohesiondata.ec.europa.eu/themes/6# ). 2020 m. kovo mėn. gauti duomenys.

(10)

()    Anglies dioksido ekvivalentas parodo, kiek tam tikros rūšies ŠESD konkretus kiekis geba didinti visuotinį atšilimą, kaip lyginamąjį dydį naudojant funkciškai ekvivalentišką anglies dioksido kiekį arba koncentraciją.

(11)

()    Regioninės plėtros atvirųjų duomenų platforma ( https://cohesiondata.ec.europa.eu/themes/6# ). 2020 m. kovo mėn. gauti duomenys.

(12)

()    Žr. 1 priedą Programų veiklos rezultatų apžvalga. Sanglaudos fondas.

(13)

()    Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui – Europos struktūrinių ir investicijų fondų įgyvendinimo 2019 m. strateginė ataskaita (COM(2019) 627). Ši programų metinių įgyvendinimo ataskaitų ir pažangos ataskaitų suvestinė ataskaita, apimanti įgyvendinimą iki 2018 m. pabaigos, buvo paskelbta 2019 m. gruodžio 17 d. Visus fondus vertinant kartu, projektų atrankos (priimtų finansavimo sprendimų) lygis nuo 2017 m. padidėjo daugiau kaip du kartus ir atitinkama lėšų suma pasiekė 464 mlrd. EUR (72 proc. visų planuotų investicijų).

(14)

()    Jeigu 2018 m. pabaigos rezultatai rodė, kad pasiekta bent 85 proc. numatytos tarpinės vertės, veiklos rezultatai buvo laikomi pakankamais.

(15)

()    Žr. 1 priedą Programų veiklos rezultatų apžvalga. Europos regioninės plėtros fondas, Sanglaudos fondas ir Europos socialinis fondas.

(16)

()     https://cohesiondata.ec.europa.eu/stories/s/A-guide-to-the-ESIF-performance-framework/szxz-5m2d .

(17)

()    Šaltinis – 2019 m. birželio mėn. Komisijai pateiktos valstybių narių 2018 m. įgyvendinimo ataskaitos. 2019 m. duomenys bus gauti tik 2020 m. liepos mėn. viduryje.

(18)

()    Daugiau duomenų pateikta 1 priede.

(19)

()    2018 m. plačiajuosčio ryšio aprėpties Europoje tyrimas ( https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/study-broadband-coverage-europe-2018 ).

(20)

()    Žr. 1 priedą Programų veiklos rezultatų apžvalga. Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas.

(21)

()    Šios iš 2019 m. Migracijos ataskaitos paimtos vertės atitinka C1 kreditus (išskyrus Vidaus saugumo fondą ir saugumo srities decentralizuotas agentūras).

(22)

()    Remiantis valstybių narių 2015–2019 finansinių metų sąskaitų patvirtinimu.

(23)

()    Duomenų šaltinis – Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra. Ši agentūra gali tik padėti valstybėms narėms vykdyti priverstinio grąžinimo sprendimus, kuriuos priėmė kompetentingos nacionalinės institucijos.

(24)

()    2019 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų.

(25)

()    Jų sumažėjo nuo 1 822 177 (2015 m.) iki 141 741 (2019 m.).

(26)

()    Dabartinės šalys paramos gavėjos yra Albanija , Bosnija ir Hercegovina ,  Šiaurės Makedonija , Kosovas (šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos), Juodkalnija , Serbija ir Turkija .

(27)

()    Pagal Europos kaimynystės politiką, kuri peržiūrėta 2015 m. lapkričio mėn., ES bendradarbiauja su pietinėmis ir rytinėmis kaimyninėmis šalimis, jose skatindama stabilizavimą, saugumą ir gerovę pagal visuotinę ES užsienio ir saugumo politikos strategiją.

(28)

()    Regioninės ir miestų politikos generalinis direktoratas, Ex Post Evaluation of the European Union Solidarity Fund 2002-2016 ( https://ec.europa.eu/regional_policy/en/information/publications/evaluations/2019/ex-post-evaluation-of-the-european-union-solidarity-fund-2002-2016 ).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 06 24

COM(2020) 265 final

KOMISIJOS ATASKAITA

EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR AUDITO RŪMAMS









2019 m. metinė ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaita

2 skirsnis.
Vidaus kontrolė ir finansų valdymas

2.1.Komisija valdo ES biudžetą sudėtingoje darbo aplinkoje

Komisija teikia didelę reikšmę patikimam ES biudžeto, taip pat Europos plėtros fondo ir ES patikos fondų finansų valdymui. Komisijos pareiga yra kuo geriau panaudoti mokesčių mokėtojų pinigus padedant pasiekti ES politikos tikslus, todėl būtina užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi taikomų taisyklių ir kad lėšos gavėjus, kuriems jos skirtos, pasiektų veiksmingai, efektyviai ir ekonomiškai efektyviai. Šiuo tikslu Komisija stengiasi pasiekti aukščiausius finansų valdymo standartus kartu užtikrindama tinkamą žemo klaidų lygio, greitų mokėjimų ir pagrįstų kontrolės išlaidų pusiausvyrą.

2.2.ES biudžetas: įvairios finansavimo sritys, lėšų gavėjai ir išlaidos

2019 m. ES biudžeto išlaidos ( 1 ) sudarė 147 mlrd. EUR (žr. tolesnę schemą) ir buvo patirtos atlikus 240 000 mokėjimų, kurių dydis buvo nuo kelių šimtų eurų („Erasmus“ stipendijos) iki šimtų milijonų eurų (dideliems projektams, kaip antai ITER, GALILEO ar „Copernicus“, taip pat biudžeto paramai, skirtai besivystančioms šalims). Šie mokėjmai atlikti remiant labai įvairią veiklą: ūkininkavimą, kaimo vietovių ir miesto teritorijų plėtrą, transporto ir skaitmeninės infrastruktūros gerinimą, mokslinius tyrimus, pagalbą mažosioms ir vidutinėms įmonėms, aplinkos apsaugą, bedarbių mokymą, migrantų integraciją ir sienų apsaugą, paramą narystės ES siekiančioms šalims ir pagalbą kaimyninėms ir besivystančioms šalims. ES lėšų gavėjų yra labai daug ir įvairių.

Atitinkamos išlaidos iš Komisijos vykdyto ES biudžeto 2019 m. pagal politikos sritis (procentais ir milijardais eurų).

Šaltinis – Europos Komisijos metinės veiklos ataskaitos.

Didelė dalis (daugiau kaip du trečdaliai) biudžeto vykdoma pasidalijamojo valdymo būdu. Valstybės narės arba jų paskirtos įstaigos paskirsto lėšas ir valdo išlaidas pagal ES ir nacionalinės teisės nuostatas (pvz., sanglaudai ir gamtos ištekliams skiriamų išlaidų atveju). Likusios biudžeto dalies lėšas Komisija išleidžia tiesiogiai arba jos netiesiogiai išleidžiamos bendradarbiaujant su įgaliotaisiais subjektais. Visi trys biudžeto valdymo būdai parodyti tolesnėje lentelėje.

Kadangi ES biudžetas vykdomas daugeliu įvairių būdų, dalyvaujant įvairiems subjektams, susijusi rizika pagal įvairias programas ir valdymo būdus yra skirtinga (žr. 3 priedą). Į tai atsižvelgiama rengiant kontrolės strategijas (žr. 2.2 skirsnį).

2.3.Valdymas, atskaitomybė ir skaidrumas

Atskaitomybės grandinė

Europos Komisijoje taikoma valdymo sistema yra priderinta prie jos unikalios struktūros ir vaidmens. Komisijos valdymo tvarka ilgainiui buvo sugriežtinta ir priderinta prie kintančių aplinkybių. Vidaus ir išorės auditoriai neseniai patvirtino šios tvarkos patikimumą. U. von der Leyen vadovaujama naują kadenciją 2019 m. gruodžio mėn. pradėjusi Komisija ir toliau pamatiniais savo darbo principais laiko atskaitomybę ir skaidrumą – tai patvirtinta atnaujintų jos darbo metodų ( 2 ) dokumente ir visiems Komisijos nariams skirtuose įgaliojamuosiuose raštuose. Naujausi pokyčiai perteikti atnaujintame komunikate dėl Komisijos valdymo, kuris skelbiamas kartu su šia ataskaita ( 3 ).

Komisijos narių kolegija turi politinę atsakomybę už ES biudžeto valdymą. ES biudžeto valdymo pamatiniais principais, kurie grindžiami aiškiu politinio lygmens ir valdymo lygmens atsakomybės pasidalijimu, sukuriama tvirta patikinimo sudarymo ir atskaitomybės grandinė. Tai parodyta tolesnėje schemoje. Komisijos lygmens atskaitomybės sistema yra pagrįsta aiškiai apibrėžtomis valdymo pareigomis ir ataskaitų teikimu (žr. toliau).

Ši griežta valdymo tvarka padeda Komisijos narių kolegijai pasiekti Komisijos tikslus, efektyviai ir veiksmingai naudoti išteklius ir užtikrinti, kad ES biudžetas būtų vykdomas pagal patikimo finansų valdymo principus.

Atskaitomybė ir ataskaitų teikimas padalinių lygmeniu

Komisijos narių kolegija perduoda kasdienės veiklos užduočių valdymą 50-čiai generalinių direktorių ( 4 ) (arba lygiaverčiams pareigūnams ( 5 ); jie visi toliau vadinami generaliniais direktoriais), kurie vadovauja administracinėms Komisijos struktūroms. Jie pagal Komisijos organizacines taisykles ir standartus valdo ir formuoja savo padalinius, kad būtų įvykdyti įvairūs jų uždaviniai, kaip nustatyta jų strateginiuose planuose ir atsižvelgiant į turimus išteklius. Jie yra atskaitingi už vykdomo ES biudžeto dalį, tenkančią jų padaliniams.

Savo metinėse veiklos ataskaitose jie skaidriai praneša apie pasiektus veiklos rodiklius ir rezultatus, savo vidaus kontrolės sistemų veikimą ir savo turimos ES biudžeto dalies finansų valdymą, atsižvelgdami į valstybių narių pateiktą patikinimą pagal pasidalijamojo valdymo principą. Patikinimo pareiškime, kuris yra metinės veiklos ataskaitos dalis, jie praneša, ar turi pagrįstą patikinimą, kad:

·jų ataskaitose pateikta informacija apie padėtį jų padaliniuose yra tikra ir teisinga (t. y. patikima, išsami ir tiksli);

·jų padaliniui skirti ištekliai panaudoti pagal paskirtį ir laikantis patikimo finansų valdymo principo;

·jų padalinyje įdiegtomis kontrolės procedūromis suteikiamos būtinos atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo garantijos.

Siekdami gauti šį patikinimą generaliniai direktoriai naudojasi visa prieinama informacija (kurios santrauka pateikiama jų metinėse veiklos ataskaitose):

·jų tarnybų vykdytos arba jų vardu pavestos vykdyti kontrolės rezultatais;

·valstybių narių ir kitų įgaliotųjų subjektų pagal jų pačių kontrolės sistemas teikiama valdymo ir kontrolės informacija (pasidalijamojo ir netiesioginio valdymo atveju);

·Vidaus audito tarnybos atliktu darbu (žr. 6 priedą);

·ES nepriklausomo išorės auditoriaus vaidmenį atliekančių Europos Audito Rūmų auditais.

Nustatę reikšmingą poveikį turinčių trūkumų, jie privalo pateikti savo patikinimo pareiškimą su išlyga. Kartu jie parengia veiksmų planus siekdami mažinti riziką ateityje ir stiprinti savo kontrolės sistemas (žr. 2.3.5 skirsnį ir 4 priedą).

Atskaitomybė ir ataskaitų teikimas organizaciniu lygmeniu

Metinė ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaita parodo padėtį Komisijos lygmeniu. Ši ataskaita įtraukiama į Komisijos integruotųjų finansinių ir atskaitomybės ataskaitų rinkinį ( 6 ), kurį patvirtina Komisijos narių kolegija, remdamasi visose metinėse veiklos ataskaitose pateiktu patikinimu ir išlygomis.

Per tolesnę metinę biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą Europos Parlamentas ir Taryba gali pripažinti Komisijos politinę atsakomybę už ES biudžeto įvykdymą. Europos Parlamento sprendimas dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo priimamas remiantis:

·Europos Audito Rūmų ataskaitomis, kuriose jie pateikia nuomonę dėl metinių finansinių ataskaitų patikimumo ir nuomonę dėl pajamų ir išlaidų tvarkingumo ir pateikia savo auditų, atliktų dėl konkrečių išlaidų ar politikos sričių arba tam tikrais biudžeto ar valdymo klausimais, rezultatus;

·Komisijos integruotosiomis finansinėmis ir atskaitomybės ataskaitomis;

·Komisijos narių ir generalinių direktorių klausymais ir atsakymais į klausimus raštu;

·Tarybos rekomendacija.

Komisija kiekvienais metais atsiskaito už tolesnius veiksmus, kurių ėmėsi atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos jai pateiktus prašymus per biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą.

2.4.Komisija naudojasi įvairiomis priemonėmis užtikrindama, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų gerai valdomi

Siekdama užtikrinti, kad šioje sudėtingoje darbo aplinkoje biudžetas būtų tinkamai vykdomas ir apsaugotas nuo trūkumų ir pažeidimų, Komisija naudojasi keliomis priemonėmis.

2.5.Patikima vidaus kontrolės sistema

Komisija yra sukūrusi patikimą organizacinę vidaus kontrolės sistemą, pagrįstą aukščiausiais tarptautiniais standartais ( 7 ).

Generaliniai direktoriai įgyvendina šią organizacinę sistemą savo padaliniuose taikydami specializuotas vidaus kontrolės sistemas, atsižvelgdami į konkrečią veiklos aplinką, riziką ir poreikius. Atlikti šią užduotį jiems padeda centrinės tarnybos ( 8 ), kurios teikia nurodymus, gaires ir rekomendacijas ir palengvina dalijimąsi gerąja patirtimi. Kiekvienais metais jie pagal bendrą metodiką įvertina savo vidaus kontrolės sistemų veikimą ir apibendrina padarytas išvadas savo metinėse veiklos ataskaitose.

Be to, Vidaus audito tarnyba gali atlikti audito užduotis, tikrindama vidaus kontrolės sistemų veikimą ir Komisijos padaliniuose atliktą šių sistemų vertinimą (žr. 6 priedą).

2019 m. (antraisiais metais, kuriais veikia visiškai įdiegta dabartinė vidaus kontrolės sistema) Komisijos padalinių atlikti vertinimai rodo, kad jų vidaus kontrolės sistemos tebėra veiksmingos. Bendra padėtis parodyta tolesnėje diagramoje.

Šis vertinimas patvirtina padarytą su kontrolės veikla susijusią pažangą, sustiprintos organizacinės priežiūros teigiamą poveikį rizikos nustatymui ir rizikos valdymui ir informacinių technologijų srities patobulinimus.

Šie rezultatai rodo, kad Komisijoje pasiektas pažangus vidaus kontrolės lygis. Ateityje jos centrinės tarnybos toliau teiks gaires ir lengvins dalijimąsi gerąja patirtimi, kad būtų toliau gerinama vidaus kontrolės sistema kaip valdymo priemonė, padedanti šiai organizacijai pasiekti savo tikslus.

17-os vidaus kontrolės principų taikymo įvertinimas.

Šaltinis – Europos Komisijos metinės veiklos ataskaitos.

2.6.Daugiametėmis kontrolės strategijomis užtikrinama, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų išleisti tinkamai

Komisijos organizacinėje sistemoje generaliniai direktoriai, kaip ES biudžeto valdytojai, nustato daugiametes kontrolės strategijas, kuriomis siekiama išvengti klaidų ir, jei klaidų išvengti neįmanoma, jas nustatyti ir ištaisyti. Kad būtų galima tai daryti, jie turi sudaryti savo teikiamą patikinimą pagal principą „iš apačios į viršų“ ir įvertinti klaidas, darančias poveikį ES išlaidoms, detaliu lygmeniu, t. y. pagal programą ar kitą atitinkamą išlaidų segmentą. Taip Komisija gali nustatyti trūkumus ir juos ištaisyti, taip pat nustatyti pagrindines sisteminių klaidų priežastis (pvz., taisyklių sudėtingumas), imtis kryptingų taisomųjų veiksmų ir užtikrinti, kad rengiant būsimas finansines programas būtų atsižvelgiama į bet kokią įgytą patirtį.

Nuo klaidų prevencijos iki aptikimo ir ištaisymo

Kadangi ES išlaidų programos iš esmės yra daugiametės, susijusios kontrolės sistemos ir valdymo ciklai taip pat apima ne vienus metų. Tai reiškia, kad nors klaidų gali būti nustatoma bet kuriais metais, jos ištaisomos einamaisiais arba vėlesniais metais po mokėjimo atlikimo, iki programų užbaigimo jų gyvavimo ciklo pabaigoje. Be to, kontrolės strategijos yra diferencijuotos pagal riziką, t. y. derinamos prie skirtingų valdymo būdų, politikos sričių ir (arba) finansavimo tvarkos ir su tuo susijusios rizikos.

Komisijos daugiametis kontrolės ciklas (dėl apskritimuose nurodytų 2019 m. rezultatų žr. tolesnį 2.3.1 skirsnį).

Šaltinis – Europos Komisija.

Klaidų, darančių poveikį ES išlaidoms, aptikimas ir ištaisymas

Kai prevenciniai mechanizmai nėra veiksmingi, svarbu, kad klaidos, darančios poveikį ES išlaidoms, būtų aptinkamos vėliau, kontroliuojant Komisijos patvirtintas ir išmokėtas sumas (ex post kontrolė).

Šios klaidos yra Komisijos ištaisomos tais pačiais arba vėlesniais metais, atliekant finansines pataisas arba pakeičiant netinkamas išlaidas pagal pasidalijamo valdymo principą ir susigrąžinant lėšas iš galutinių gavėjų pagal tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus.

2019 m. patvirtintos taisomosios priemonės siekė 1,5 mlrd. EUR (25 proc. daugiau nei 2018 m.). Jos yra daugiausia susijusios su klaidomis, kurios padarė poveikį ankstesniais metais atliktiems mokėjimams.

Kartu vėliau skiriama dėmesio kontrolės sistemų trūkumams, nustatytiems atliekant rizika grindžiamus sistemų auditus, ir sistemos ištaisomos siekiant išvengti tų pačių klaidų pasikartojimo ateityje. Pagal pasidalijamojo ir netiesioginio valdymo principus tai visų pirma atlieka įgyvendinančiosios valstybės narės ir partneriai.

Daugiau informacijos apie ES biudžeto apsaugą pateikta 5 priede.

Pasikliovimas įgyvendinimo partnerių kontrolės sistemomis

Beveik 80 proc. biudžeto įvykdoma bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir įgaliotaisiais subjektais, kaip įgyvendinimo partneriais (žr. antrąją lentelę 2.1.1 skirsnyje). Todėl svarbu patikrinti ir įsitikinti, kad šių partnerių užtikrinamas ES finansinių interesų apsaugos lygis prilygsta tam, kurį valdydama biudžetą pasiekia pati Komisija. Šiuo tikslu Komisija atlieka ES lėšas naudojančių asmenų arba subjektų sistemų, taisyklių ir procedūrų įvertinimą. Tai visų pirma valstybių narių ir įgaliotųjų subjektų valdymo ir kontrolės sistemų vertinimas atliekant sistemų auditą kartu su pagrindiniais testais dėl išlaidų ir kitų tipų tikrinimais, vadinamais ramsčių vertinimais, arba paskyrimo procedūromis prieš tai, kai partneriui pavedama vykdyti ES biudžetą Komisijos vardu.

Pagal netiesioginio valdymo principą kiekvienais metais partneriai atsiskaito už patikimą jiems perduoto biudžeto finansų valdymą, pateikdami valdymo pareiškimą. Tuo remdamiesi atitinkami Komisijos padaliniai gali sudaryti savo teikiamą patikinimą šioje valdymo ir kontrolės aplinkoje.

Komisija šiuo metu dirba kurdama visą procesą apimantį automatizuotą įvairių tikrinimų darbo srautą. Tokia priemone būtų užtikrinta, kad visų etapų, reikalingų pripažįstant subjektą tinkamu dirbti su Komisija pagal netiesioginio valdymo principą, veiksmai būtų atliekami centralizuotai, nuosekliai ir koordinuojamai.

Pasidalijamojo valdymo srityje valstybės narės kiekvienais metais atsiskaito už savo vykdomą ES lėšų naudojimo nacionaliniu lygmeniu kontrolę ir patikimą savo atitinkamų programų finansų valdymą, pateikdamos patikinimo dokumentų rinkinį, kurį sudaro valdymo pareiškimas, metinė atliktų tikrinimų santrauka ir metinė kontrolės ataskaita, kurioje pateikiamas klaidų lygis, remiantis reprezentatyviomis imtimis, ir audito nuomonė dėl išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo. Šiuo atsiskaitymu grindžiamas Komisijos atliekamas programų sąskaitų patvirtinimas ir susiję Komisijos padaliniai gali, tuo remdamiesi, sudaryti savo patikinimą. Tuo remiantis taip pat nustatoma potenciali rizika ES biudžetui, nustatomi trūkumai ir sritys, kuriose reikia tolesnių patikrų.

Vidaus kontrolės klausimų sprendimo geriausia patirtimi dalijamasi su valstybėmis narėmis ir tarp jų tinkluose, sukurtuose dėl struktūrinių ir žemės ūkio fondų, ir viešame vidaus kontrolės tinkle, kuriam vadovauja Komisija.

Be to, Komisija pateikė pasiūlymą ( 9 ) dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų. Dėl šio pasiūlymo, kuris yra neatsiejama būsimos daugiametės finansinės programos dalis, šiuo metu vyksta derybos Europos Parlamente ir Taryboje.

Komisija taip pat dirba su valstybėmis narėmis siekdama padėti lengviau suprasti ir įgyvendinti sugriežtintas taisykles dėl interesų konfliktų, įsigaliojusias nuo tada, kai pradėtas taikyti peržiūrėtas Finansinis reglamentas (2018 m. rugpjūčio 2 d.). Ji taip pat stebi visus įtariamus atvejus, apie kuriuos jai pranešama šiomis aplinkybėmis.

Kontrolės ekonominis efektyvumas

Visi Komisijos padaliniai atlieka pirmiau apibūdintas bendras kontrolės funkcijas, pagal kurias prevencinės ir taisomosios priemonės daugiamečiu pagrindu taikomos konkrečių programų ar kitų išlaidų segmentų lygmeniu. Tačiau, kaip parodyta 2.1.1 skirsnyje, atskiros išlaidų programos gali būti labai įvairios ir todėl kontrolės strategijas reikia derinti prie skirtingų valdymo būdų, politikos sričių ir (arba) finansavimo tvarkos bei susijusios rizikos. Taip diferencijuoti kontrolės strategijas reikia siekiant užtikrinti, kad kontrolė tebebūtų ekonomiškai efektyvi, t. y. ją vykdant būtų pasiekta reikiama pusiausvyra tarp žemo klaidų lygio (veiksmingumas), greitų mokėjimų (efektyvumas) ir pagrįstų išlaidų (ekonomiškumas). Rizikingesnėse srityse kontrolė bus griežtesnė ir (arba) dažnesnė, o nedidelės rizikos srityse kontrolė turėtų būti mažiau intensyvi, mažiau kainuojanti arba mažesnė našta. Be to, nustatant kontrolės strategiją bus svarstomos realios netinkamai išleistų ES lėšų susigrąžinimo galimybės (pvz., atliekant auditų, vykdomų vietoje, sąnaudų ir naudos analizę). 

Komisija ir Audito Rūmai: skirtingi jų vaidmenys lemia skirtingus kontrolės metodus

ES biudžeto kontrolės grandinėje Komisija ir Audito Rūmai atlieka skirtingus vaidmenis ir todėl jų taikomi kontrolės metodai yra labai skirtingi. Komisijos, kaip ES biudžeto valdytojos, pareiga yra išvengti klaidų ir, jei reikia, jas ištaisyti ir susigrąžinti netinkamai išleistas lėšas. Šiuo tikslu reikia atlikti kontrolės sistemų išsamų vertinimą „iš apačios į viršų“ ir nustatyti, kur yra trūkumų, kad būtų galima imtis kryptingų taisomųjų priemonių programos lygmeniu arba net įgyvendinimo partnerių lygmeniu. Kita vertus, Audito Rūmų užduotis yra pateikti metinę audito nuomonę dėl visų ES išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo, kuri gali būti papildyta konkrečiais pagrindinių ES biudžeto sričių vertinimais (žr. palyginimo lentelę tolesniame puslapyje). Taigi, nors kai kurios abiejų institucijų darbo koncepcijos sutampa, Komisijos metodika iš esmės skiriasi nuo Audito Rūmų metodikos.

Dėl šių metodų gali skirtis Audito Rūmų ir Komisijos pranešami klaidų lygiai. Visų pirma, kai Audito Rūmai nustato viešųjų pirkimų klaidas ir (arba) kad buvo per vėlai pateikti patvirtinamieji dokumentai siekiant gauti dotacijas, jie pagal į imtį įtrauktą (-as) operaciją (-as) (kurių gali būti kelios) ekstrapoliuoja poveikį visai išlaidų kategorijai arba visam ES biudžetui, kuris dažnai padidina tokių klaidų reikšmingumą. Kadangi Komisija išsamiau išskaido išlaidas pagal rizikos profilius ir kontrolės sistemas, ji, aptikdama tokias klaidas, gali jas tiksliau ekstrapoliuoti visoje tiriamojoje visumoje, kuri tikriausiai gali būti paveikta. Todėl ji gali nuodugniau įvertinti atliktų mokėjimų klaidų lygį ir aiškiai nustatyti sritis, kurias reikia tobulinti.

Keli šių skirtumų pavyzdžiai pateikti tolesniame intarpe.

Gamtos ištekliai

2018 m. Audito Rūmai aptiko klaidų trijose iš šešių į imtį įtrauktų operacijų, susijusių su Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu. Šis fondas įeina į „Gamtos išteklių“ išlaidų kategoriją, todėl Audito Rūmai ekstrapoliavo tas klaidas visoje išlaidų kategorijoje, nors žuvininkystei tenka tik 1,3 proc. išlaidų pagal šią kategoriją ir jų valdymo ir kontrolės sistemos skiriasi nuo tų, kurios taikomos išlaidoms pagal bendrą žemės ūkio politiką. Komisija atlieka detalesnį klaidų ekstrapoliavimą.

Iš tiesų Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas yra struktūrinių fondų dalis ir jo valdymo ir kontrolės ciklas yra toks pat kaip sanglaudos srities išlaidų. Audito Rūmai sanglaudos srityje vertina operacijų teisėtumą ir tvarkingumą po metinio sąskaitų patvirtinimo, t. y. po visos ex ante kontrolės užbaigimo. Tai atitinka Komisijos metodiką, taikomą visoms struktūrinių fondų išlaidoms, o dėl žuvininkystės srities operacijų, kurių auditas atliktas, Audito Rūmų išvados padarytos dar prieš užbaigiant visą ex ante kontrolę ir jų pataisos vis dar galėtų būti atliktos iki Komisijos mokėjimų.

Sanglauda

Nors Audito Rūmų ir Komisijos požiūris į sanglaudos išlaidų klaidų pagrindines priežastis yra panašus, kai kuriais atvejais Audito Rūmai kitaip ir siauriau aiškina taikomas nacionalines ar ES taisykles. Tai turi poveikį apskaičiuojamam klaidų lygiui, kurį ekstrapoliavus padidėja klaidų lygis visoje toje išlaidų kategorijoje.

Be taikomų taisyklių aiškinimo, Audito Rūmų atliekamas kiekybinis klaidų nustatymas gali skirtis nuo taikomo jų nustatymo metodo Komisijoje arba valstybėse narėse sprendžiant, kaip reikėtų reaguoti į netinkamą viešųjų pirkimų taisyklių taikymą ( 10 ). Audito Rūmai sistemingai kiekybiškai nustato viešųjų pirkimų procedūrų klaidas 100 proc. lygiu, tačiau Komisija įvertina jų faktinį finansinį poveikį remdamasi savo teisiniais aiškinimais ir gairėmis ( 11 ), t. y. 100 proc. finansinė pataisa nebūtų Komisijos laikoma proporcinga tokiam pažeidimui. Be to, Komisijos taikomose gairėse gali būti numatyta kiekybiškai nustatyti 5, 10 ar 25 proc. dydžio viešųjų pirkimų klaidas, nors Audito Rūmai tokiu atveju laikytų klaidą tik reikalavimų laikymosi problema, nedarančia poveikio jų apskaičiuojamam klaidų lygiui.

Išorės santykiai

Ankstesniais metais viena iš pažeidimų priežasčių buvo susijusi su patvirtinamųjų dokumentų gavimu (tinkamu laiku) iš įgaliotųjų subjektų, įskaitant tarptautines organizacijas. Dėl šios priežasties Audito Rūmai taip pat nustatė gana aukštą labiausiai tikėtiną klaidų lygį dėl Europos plėtros fondų (2018 m. – 5,2 proc.). Tačiau tas labiausiai tikėtinas klaidų lygis buvo apskaičiuotas dar prieš atliekant visą ex ante kontrolę ir ypač prieš pateikiant patvirtinamuosius dokumentus. Audito Rūmai pripažino, kad „[i]š 39 mokėjimo operacijų, kuriose buvo kiekybiškai įvertinamų klaidų, 9 (23 %) buvo galutinės operacijos, kurioms suteiktas leidimas po to, kai buvo atliktos visos ex ante patikros“ ( 12 ). Taigi, likusių 30 operacijų klaidų lygis galėjo būti mažesnis, jeigu Audito Rūmai būtų atlikę jų auditą po visos ex ante kontrolės užbaigimo.

Komisijos ir Europos Audito Rūmų perspektyvų palyginimas.

2.7.Mokesčių mokėtojams kenkiančio sukčiavimo išvengiama kompleksinėmis strategijomis ir kontrolės priemonėmis

Reikia pažymėti, kad tik labai nedidelė neteisėtų arba netvarkingų išlaidų dalis susidaro dėl sukčiavimo – tokios išlaidos yra daugiausia susijusios su klaidomis. Komisija visiškai netoleruoja sukčiavimo.

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba ( 17 ) atlieka pagrindinį vaidmenį kovojant su sukčiavimu ne tik kaip politiką formuojantis padalinys, bet ir kaip itin svarbi nepriklausoma tyrimų tarnyba. Europos kovos su sukčiavimu tarnybos atliekami administraciniai sukčiavimo, korupcijos ir kitų nusikaltimų bei pažeidimų tyrimai padeda patraukti sukčiautojus atsakomybėn ir atitaisyti ES biudžetui padarytą žalą. 2019 m. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba užbaigė 181 tyrimą ir atliko 1 174 atrankos ( 18 ) procesus.

Tuo pat metu, iš esmės remiantis informacija, surinkta per Europos kovos su sukčiavimu tarnybos tyrimus, vykdoma sukčiavimo prevencija ir taikomos sankcijos naudojant ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemą, kuri suteikia galimybę anksti nustatyti nepatikimus ekonominės veiklos vykdytojus ir uždrausti jiems gauti ES lėšas, naudojamas pagal tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus. 2019 m. buvo sustiprintos informuotumo didinimo Komisijos padaliniuose pastangos ir tais metais labai padaugėjo registruojamų ankstyvojo nustatymo atvejų ir atvejų, apie kuriuos pranešta numatant galimybę taikyti administracines sankcijas (t. y. uždrausti dalyvauti procedūroje ir (arba) skirti finansines baudas ir, kai tinka, apie tai paskelbti viešai). Šie atvejai nustatomi remiantis proporcingumo principu (priklausomai nuo padėties rimtumo, įskaitant poveikį ES finansiniams interesams ir įvaizdžiui, kiek laiko praėjo nuo atitinkamų veiksmų, kokia buvo jų trukmė ir kartojimasis, kokie buvo ketinimai ar aplaidumo lygis ir kokia buvo susijusių lėšų suma).

2.8.Komisijos kontrolės rezultatai patvirtina, kad ES biudžetas yra gerai apsaugotas

Komisija laiko biudžetą veiksmingai apsaugotu, kai rizika užbaigiant programas nesiekia 2 proc. atitinkamų išlaidų, t. y. reikšmingumo ribos, kurią taiko ir Audito Rūmai.

Jei per programos gyvavimo ciklą nustatoma trūkumų arba klaidų, Komisija dėl to imasi visų reikalingų veiksmų.

Mažesnė nei 2 proc. rizika užbaigiant programą turėtų būti pasiekta ir įvertinta ne vėliau kaip iki programos užbaigimo, kai jau bus atlikti visi kontrolės veiksmai, pataisos, lėšų susigrąžinimai ir kt.

2.9.Rizika programų gyvavimo ciklų pabaigoje nesiekia 2 proc.

Remiantis atliktais pirmiau aprašytais auditais ir kontrole, kiekvienas Komisijos padalinys kiekvienais metais įvertina riziką ES išlaidų teisėtumui ir tvarkingumui dviejuose daugiamečio kontrolės ciklo etapuose – atliekant mokėjimą ir užbaigiant programas.

Riziką atliekant mokėjimą sudaro įvertintos klaidos, kurių nepavyko išvengti ir kurios, nepaisant ex ante kontrolės, vis dar gali daryti poveikį mokėjimams (išmokoms valstybėms narėms, organizacijoms tarpininkėms, lėšų gavėjams ir kt.). Jos aptinkamos vykdant atliktų mokėjimų ex post kontrolę ir auditus.

Riziką užbaigiant programą sudaro įvertintos klaidos, liksiančios programų gyvavimo ciklo pabaigoje, kai jau bus įvykdyta visa ex post kontrolė ir pataisos. Ji yra lygi rizikai atliekant mokėjimą, atėmus konservatyviai įvertintas būsimas pataisas pagal daugiamečius taisomuosius mechanizmus, kurios bus atliekamos nuo atitinkamo pranešimo iki programos gyvavimo ciklo pabaigos.

Daugiau informacijos apie šias sąvokas ir šių įverčių nustatymo metodiką, taip pat apie atitinkamus lygius kiekvienoje politikos srityje ir kiekviename Komisijos padalinyje, žr. 3 priede.

Įvertinta 2019 m. bendra rizika užbaigiant programas apima 0,7 proc. atitinkamų Komisijos išlaidų (žr. schemą).

Kadangi šiais metais buvo didesnė rizika atliekant mokėjimą sanglaudos išlaidų srityje, 2019 m. bendra rizika atliekant mokėjimą yra 2,1 proc. (2018 m. – 1,7 proc.). Tačiau kadangi įvertintos susijusios būsimos pataisos taip pat yra didesnės (1,4 proc., o 2018 m. – 0,9 proc.), rizika užbaigiant programas yra pastovi ir nedidelė – 0,7 proc. (2018 m. ji buvo 0,8 proc.).

Kadangi ši įvertinta rizika yra mažesnė nei 2 proc., atsižvelgiant į būsimas pataisas, tai reiškia, kad apskritai Komisijos daugiametėmis kontrolės sistemomis 2019 m. užtikrinta veiksminga ES biudžeto apsauga.

Toliau aprašyta rizikos atliekant mokėjimą ir rizikos užbaigiant programas padėtis kiekvienoje politikos srityje 2019 m., o diagramoje parodyta jų kaita 2017–2019 m. laikotarpiu. Daugiau informacijos, taip pat apie atitinkamus kiekvienos politikos srities padalinius, pateikta 3 priede.

Gamtos ištekliai

Gamtos išteklių srityje rizika atliekant mokėjimą toliau mažėja; ji dar labiau sumažėjo nuo 2,1 proc. 2018 m. iki 1,9 proc. 2019 m., taigi nebesiekia reikšmingumo ribos. Tai atitinka riziką atliekant mokėjimą žemės ūkio išlaidų srityje, turint omenyje, kad jos sudaro didžiausią šios politikos srities išlaidų dalį (98 proc.), palyginti su jūrų ir žuvininkystės ( 19 ), aplinkos apsaugos ir klimato išlaidomis.

Bendros žemės ūkio politikos srityje, visų pirma, rizika atliekant mokėjimą yra mažiausia atliekant Žemės ūkio garantijų fondo tiesioginės paramos išmokas (1,6 proc.) ir nesiekia reikšmingumo ribos trečius iš eilės metus. Su šiomis išlaidomis pagal bendros žemės ūkio politikos I ramstį susijusi rizika iš esmės yra nedidelė dėl teise į išmokas grindžiamo kompensavimo mechanizmo (žr. 2.3.2 skirsnį). Antra, pagal bendros žemės ūkio politikos I ramstį Žemės ūkio garantijų fondo intervencijų rinkoje rizika atliekant mokėjimą tebėra didesnė (2,8 proc.). Trečia, pagal bendros žemės ūkio politikos II ramstį rizika atliekant mokėjimą kaimo plėtros srityje taip pat yra didesnė (2,7 proc.), tačiau kelerius pastaruosius metus nuolat mažėjo.

Abiejų bendros žemės ūkio politikos ramsčių klaidų lygiai nuolat mažėja dėl efektyvaus valdymo ir taikomų kontrolės sistemų, visų pirma integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, įskaitant Žemės sklypų identifikavimo sistemą, ir sėkmingo Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo, dėl kurio valstybių narių parengti veiksmų planai, kaip įsitikinta, yra veiksminga priemonė šalinant tam tikrose mokėjimo agentūrose nustatytus trūkumus.

Dėl šios politikos srities valdymo ir kontrolės sistemų struktūros galima tikėtis, kad vėlesni lėšų susigrąžinimai (atliekami valstybių narių) ar finansinės pataisos bus atlikti dėl beveik visų klaidų, kurios padarė poveikį mokėjimams ir metų pabaigoje liko neaptiktos. Tuo paaiškinama, kodėl įvertintos būsimos pataisos yra tokios didelės (1,8 proc.). Taigi, įvertinta rizika užbaigiant programas ( 20 ) tebėra labai maža – 0,1 proc. 

2019 m. pabaigoje buvo penkios išlygos dėl išlaidų segmentų arba programų, kur buvo nustatyti kontrolės trūkumai ir (arba) aukštesni nei 2 proc. klaidų lygiai (žr. 2.3.5 skirsnį ir išsamesnę informaciją 4 priede), konkrečiai:

·trys išlygos žemės ūkio srityje – dėl Europos žemės ūkio garantijų fondo rinkos priemonių ir tiesioginių išmokų, taip pat dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių tose valstybėse narėse ir mokėjimo agentūrose, kurios (laikinai) patyrė kontrolės trūkumų ir (arba) aukštus klaidų lygius;

·viena kartotinė nekiekybinė išlyga dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos registro;

·viena nauja išlyga 2019 m. dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo vienoje valstybėje narėje ir pagal vieną veiksmų programą, kur buvo nustatytas reikšmingas klaidų lygis.

Sanglauda

Sanglaudos srities dabartinės programos jau įgyvendinamos visu pajėgumu. Įvertinta rizika užbaigiant programas yra 1,1 proc., taigi maždaug tokia pati kaip ir 2018 m. (1,3 proc.). Nors padidėjo rizika atliekant mokėjimą (2018 m. ji buvo 1,7 proc., o 2019 m. ji buvo intervale nuo 2,2 proc. iki 3,1 proc.), taip pat padidėjo įvertintos būsimos pataisos (nuo 1,1 proc. iki 2 proc.).

Būsimų taisomųjų pajėgumų įvertinimas grindžiamas pačia kontrolės sistema: pagal sanglaudos politiką ( 21 ) dėl visų klaidų, kurias savo atitinkamais auditais nustato valstybės narės, Komisija ar Audito Rūmai, iš tiesų sistemingai atliekamos finansinės pataisos. Atitinkamos atskiros programos visiškai skaidriai atskleidžiamos metinėse veiklos ataskaitose, kuriose taip pat pranešama apie tolesnius veiksmus atliekant reikiamas pataisas. Pagal pasidalijamojo valdymo principą Komisija kasmet taiko papildomas finansines pataisas, kol klaidų lygis (praneštas arba perskaičiuotas) metinėse programų sąskaitose tebėra aukštesnis nei 2 proc. Programų gyvavimo ciklo pabaigoje pagal sanglaudos politiką programos neužbaigiamos tol, kol dar neatliktos visos reikiamos finansinės pataisos.

Sanglaudos srityje 2018 ir 2019 m. atliktos pirmosios išmokos pagal kai kurias veiksmų programas valstybėse narėse. Tai reiškia, kad auditoriai turėjo galimybę patikrinti visą šį procesą, susijusį su daugiau programų ir didesniu mokėjimų skaičiumi. Dėl to padidėjo aptiktų klaidų skaičius ir nustatytas aukštesnis klaidų lygis. Ypač Europos regioninės plėtros fondo, kuriam tenka didžiausia šios politikos srities išlaidų dalis, rizika atliekant mokėjimą padidėjo nuo 2 proc. 2018 m. ir, atsižvelgiant į visą įmanomą riziką, 2019 m. ji buvo 2,7–3,8 proc. intervale. Europos socialinio fondo rizika atliekant mokėjimą yra 1,7–2,4 proc. intervale.

2019 m. valstybių narių audito institucijos pranešė apie pažeidimus naudodamos bendrą Komisijos rekomenduotą ir su ja sutartą klasifikaciją. Pagrindinės per šių audito institucijų ir Komisijos auditus nustatytų faktų ir pažeidimų priežastys yra netinkamos išlaidos, viešųjų pirkimų pažeidimai ir audito sekos problemos.

Siekiant pašalinti dažniausias klaidas, taip pat atlikti finansines pataisas dėl ankstesnių išlaidų ir visais atvejais imtis taisomųjų priemonių, kad sistema būtų tobulesnė ateityje, Komisija ragina valstybių narių audito institucijas pranešti savo vadovaujančiosioms ir tvirtinančiosioms institucijoms apie pagrindines nustatytų pažeidimų priežastis. Taip šioms už programas atsakingoms institucijoms suteikiama galimybė pritaikyti savo vidaus kontrolę, parengti tinkamesnius kontrolinius sąrašus ir geriau išmokyti savo darbuotojus ir lėšų gavėjus. Komisija taip pat organizuoja gebėjimų stiprinimo renginius ir bendrus praktinius seminarus su institucijomis, atsakingomis už programas, visų pirma su vadovaujančiosiomis ir audito institucijomis. Ji teikia išsamias audito rekomendacijas ir reikalauja parengti išsamius taisomųjų veiksmų planus, kai nustatoma sistemos trūkumų.

Turint omenyje viešųjų pirkimų svarbą sanglaudos politikai, Komisija toliau įgyvendina savo atnaujintą viešųjų pirkimų veiksmų planą, kad būtų geriau laikomasi viešųjų pirkimų procedūrų šioje politikos srityje. Ypač daug dėmesio skiriama veiksmams, kuriais valstybėms narėms padedama toliau didinti viešųjų pirkimų vykdytojų profesionalumą, remiantis viešųjų pirkimų dokumentų rinkiniu, Komisijos priimtu 2017 m. spalio mėn. Komisija viešai internete skelbia išsamias gaires, gerosios patirties pavyzdžius ir paaiškinimus. Skatinami tarpusavio mainai siekiant padėti perkančiosioms organizacijoms ir už programas atsakingoms institucijoms spręsti šias problemas ir sumažinti klaidų.

Abu sanglaudos politikos srities padaliniai padarė išlygas dėl 2014–2020 m. laikotarpio veiksmų programų, kurių klaidos 2019 m. viršijo reikšmingumo ribą. Be to, tebėra kelios 2007–2013 m. laikotarpio veiksmų programos, dėl kurių padaryta nekiekybinė išlyga (žr. 2.3.5 skirsnį ir išsamesnę informaciją 4 priede).

išorės santykiai

Išorės santykių srityje tiek rizika atliekant mokėjimą (1 proc.), tiek rizika užbaigiant programas (0,7 proc.) liko nepakitusi ir yra kur kas mažesnė nei 2 proc.

2019 m. Komisija toliau stengėsi gerinti savo vystymosi ir kaimynystės politikos išlaidų pagal riziką diferencijuotos kontrolės strategijas, tikslingiau imdamasi konkrečių veiksmų dėl didesnės rizikos segmentų. Abu atsakingi padaliniai taip pat toliau didina savo likutinio klaidų lygio tyrimų skaidrumą (žr. 3 priedą). Pavyzdžiui, šis bendrasis lygis (1,13 proc.) vystymosi išlaidų srityje dabar yra išskaidytas į atitinkamą ES biudžeto lygį (1,14 proc.) ir atitinkamą Europos plėtros fondo lygį (1,13 proc.) ir aiškiai rodo panašius jų rizikos profilius.

Kalbant apie reikalavimų nesilaikymo problemas, viena iš pažeidimų priežasčių tebėra susijusi su patvirtinamųjų dokumentų gavimu (tinkamu laiku) iš įgaliotųjų subjektų, įskaitant tarptautines organizacijas. Taip pat dėl šios priežasties yra palyginti aukštas Audito Rūmų įvertintas Europos plėtros fondo klaidų lygis (2018 m. – 5,2 proc.), kuris nustatomas prieš įvykdant visą kontrolę (taisomasis pajėgumas 0,3 proc.) ir ypač prieš pateikiant patvirtinamuosius dokumentus. Todėl parengtas veiksmų planas siekiant sklandesnio informacijos srauto tarp įgaliotųjų subjektų, Komisijos ir (arba) Audito Rūmų.

2019 m. pabaigoje Kaimynystės politikos ir plėtros derybų GD paliko galioti dvi savo išlygas: vieną dėl „dotacijų pagal tiesioginio valdymo principą“ (klaidų lygis 2,65 proc.) ir vieną dėl „projektų Libijoje ir Sirijoje“ (patikinimo sudarymas negalimas saugumo sumetimais) (žr. 2.3.5 skirsnį ir išsamesnę informaciją 4 priede).

Moksliniai tyrimai, pramonė, kosmosas, energetika ir transportas

Visoje plačioje mokslinių tyrimų, pramonės, kosmoso, energetikos ir transporto politikos srityje rizika atliekant mokėjimą (2 proc.) ir užbaigiant programas (1,5 proc.) liko nepakitusi.

Šioje politikos srityje rizika atliekant mokėjimą pagal „Horizontas 2020“ mokslinių tyrimų programas (3,3 proc.) tebeviršija 2 proc. Ši didesnė rizika siejama su dotacijomis, teikiamomis kompensuojant faktines tinkamas išlaidas (žr. 2.3.2 skirsnį), kurios naudojamos pagal programą „Horizontas 2020“ ir mažųjų bei vidutinių įmonių konkurencingumo programą, remiantis atitinkamais teisiniais pagrindais. Kadangi tikslių išlaidų, priskirtinų projektams, nustatymas yra sudėtingas, teikiant išlaidų deklaracijas ir atliekant susijusius mokėjimus padaroma klaidų.

Siekiant sušvelninti šią padėtį, nustatyta patikima programos „Horizontas 2020“ ex post kontrolės strategija (bendra visiems ją įgyvendinant dalyvaujantiems padaliniams) ir, metams bėgant, pagal ją atlikta reikšmingų ex post pataisų, kuriomis taip pat pagrįstos įvertintos būsimos pataisos.

Vis dėlto mokslinių tyrimų srities padaliniai nuolat stengiasi mažinti riziką atliekant mokėjimą, pavyzdžiui, toliau paprastinamas dotacijos susitarimo pavyzdys, aiškiau pranešama apie tinkamumo finansuoti taisykles ir toliau plėtojamas finansavimas vienkartinėmis išmokomis. Be to, Komisijos pasiūlymu dėl būsimosios mokslinių tyrimų programos („Europos horizontas“ nuo 2021 m.) dar labiau išplėstas supaprastinto išlaidų apmokėjimo naudojimas.

Kalbant apie kitas programas, rizika atliekant mokėjimą ir užbaigiant programas pagal Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos įgyvendinamą Europos infrastruktūros tinklų priemonę (transporto, energetikos ir telekomunikacijų srityse) visuotinai nesiekia 2 proc., o Europos kosmoso agentūros ir Europos GNSS agentūros įgyvendinamų ES kosmoso programų ( 22 ) rizika atliekant mokėjimą ir užbaigiant programas taip pat yra iš esmės mažesnė dėl finansavimo pobūdžio ir atliekamo audito lygio. Vis dėlto ji konservatyviai nustatyta kaip lygi 0,5 proc. 

Kaip ir ankstesniais metais, mokslinių tyrimų padaliniai ir vykdomosios įstaigos savo patikinimo pareiškimuose nepadarė jokių išlygų dėl programos „Horizontas 2020“, nors dabartinis klaidų lygis yra 2,3 proc. Taip yra todėl, kad jos taiko specialią šios programos 2–5 proc. reikšmingumo ribą – taip atsižvelgiama į jai būdingą riziką ir kontrolės apribojimus ( 23 ).

2019 m. yra tik viena išlyga, susijusi su ankstesne septintąja mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bendrąja programa (žr. 2.3.5 skirsnį ir išsamesnę informaciją 4 priede).

Kita vidaus politika

Kitoje vidaus politikoje, kurios sritys apima daugiausia švietimą ir kultūrą, migraciją ir vidaus reikalus, taip pat ekonomikos ir finansų reikalus, rizika atliekant mokėjimą ir užbaigiant programas liko nepakitusi, atitinkamai 1,0 proc. ir 0,8 proc., ir kur kas mažesnė nei 2 proc. 

Nors kai kurioms švietimo ir kultūros programoms yra būdinga didesnė rizika (tai taip pat susiję su išlaidų kompensavimo programų sudėtingumu), jų kontrolės sistemos tą riziką sumažina.

Teisingumo ir vartotojų reikalų GD paliko galioti savo išlygą dėl pagal tiesioginio valdymo principą skiriamų dotacijų reikšmingo klaidų lygio. Migracijos ir vidaus reikalų GD paliko dvi išlygas pagal pasidalijamojo valdymo principą (dėl Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir Vidaus saugumo fondo, taip pat solidarumo ir migracijos srautų valdymo programų, dėl kurių išlyga padaryta keliose valstybėse narėse) ir vieną išlygą dėl pagal tiesioginio valdymo principą skiriamų dotacijų reikšmingo klaidų lygio (taip pat žr. 2.3.5 skirsnį ir išsamesnę informaciją 4 priede).

Kitos tarnybos ir administravimas

Galiausiai, kitos Komisijos tarnybos ir administravimo padaliniai apima daugiausia mažai rizikingų tipų išlaidas, pavyzdžiui, Individualių išmokų administravimo ir mokėjimo biuro administracines išlaidas. Vis dėlto rizika atliekant mokėjimą yra apdairiai nustatyta lygi 0,5 proc. Kadangi daugumoje atitinkamų kontrolės sistemų vykdoma daugiausia ex ante kontrolė, įvertintos būsimos pataisos dažnai konservatyviai nustatomos kaip lygios 0,0 proc. Todėl rizika užbaigiant programas yra beveik lygi rizikai atliekant mokėjimą ir tebėra labai maža – 0,5 proc.

Šioje politikos srityje Struktūrinių reformų rėmimo GD paliko galioti savo išlygą dėl reikšmingo klaidų lygio viename dotacijų segmente pagal tiesioginio valdymo principą (žr. 2.3.5 skirsnį ir išsamesnę informaciją 4 priede).

2.10.Santykinai mažesnės ir didesnės rizikos programos

Iš to, kas išdėstyta pirmiau, matyti, kad kai kurių programų ar išlaidų segmentų klaidų lygiai yra gana maži, o kitų santykinai didesni. Tai glaudžiai susiję su finansavimo pobūdžiu, ypač skirtumu tarp gana sudėtingų sistemų, grindžiamų išlaidų kompensavimu, ir gana paprastų teise į išmokas grindžiamų mokėjimų ( 24 ).

Tuo remiantis, Komisijos valdomą portfelį galima padalyti į mažesnės rizikos ir didesnės rizikos sluoksnius (žr. tolesnę schemą), kaip paaiškinta toliau.

·Mažesnė rizika. Išlaidos, su kuriomis susijusi rizika atliekant mokėjimą nesiekia 2 proc., sudaro 80 mlrd. EUR sumą (54 proc.): tai apima žemės ūkį – tiesiogines išmokas; Jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą; „Marie Skłodowskos-Curie veiksmus“; Mokslinių tyrimų tarybos dotacijas; Europos kosmoso agentūrą ir Europos GNSS agentūrą; Europos infrastruktūros tinklų priemonę; programą „Erasmus+“; Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondą; paramą biudžetui, subsidijas, administracines išlaidas ir kt.

·Didesnė rizika. Išlaidos, su kuriomis susijusi rizika atliekant mokėjimą viršija 2 proc., sudaro 67 mlrd. EUR sumą (46 proc.): tai apima žemės ūkį – rinkos priemones ir kaimo plėtrą; Regioninės plėtros fondą; Socialinį fondą; „Horizontas 2020“ mokslinių tyrimų dotacijas; kitų padalinių sudėtingas dotacijas ir kt.

Be to, turint omenyje daugiametį kontrolės sistemų pobūdį, jeigu šis skirstymas būtų grindžiamas rizika užbaigiant programas, skirtumas būtų dar didesnis. Pavyzdžiui, Europos socialinio fondo išlaidos (11.2 mlrd. EUR; rizika užbaigiant programas 1,3 proc.) tokiu atveju būtų priskiriamos mažesnės rizikos sluoksniui.

2.11.Komisija toliau didina savo veiklos efektyvumą

Esant griežtiems biudžeto apribojimams, Komisija stengiasi didinti visų savo sričių veiklos efektyvumą, kartu išlaikydama aukštą rezultatyvumo lygį. Jos organizacijos valdyba vadovauja visos Komisijos darbui tokiose srityse kaip žmogiškųjų išteklių valdymas, finansų valdymas, informacinės technologijos ir informacijos valdymas, komunikacija, logistika ir renginių organizavimas. Darbo metodai ir procesai racionalizuojami siekiant užtikrinti, kad būtų efektyviausiai naudojami turimi riboti ištekliai. Šis darbas bus tęsiamas siekiant užtikrinti optimalų išteklių paskirstymą ir aukštą rezultatyvumo lygį, didėjant darbo krūviui daugelyje sričių, be kita ko, ir dėl pastarojo meto atsako į COVID-19 pandemiją.

Savo komunikate „Sąveikų ir efektyvumo iniciatyva: įvertinimas ir tolesni veiksmai’ (2019 m. kovo mėn.) Komisija paskyrė Biudžeto GD vadovauti sričiai, apimančiai finansų valdymą ir vidaus kontrolės sistemą. Siekiama tikslo nuolat gerinti patikimą finansų valdymą, toliau didinant darbo šioje srityje profesionalumą ir labiau atsižvelgiant į pastaruoju metu vykstančius ES biudžeto valdymo pokyčius. Dabartinėje decentralizuotoje sistemoje imamasi dvejopų veiksmų: gerinamas centralizuotas valdymas ir priežiūra ir stiprinamas finansų valdymo koordinavimas ir modernizavimas visoje Komisijoje. 2019 m. imtasi tolesnių veiksmų siekiant suderinti, standartizuoti ir supaprastinti finansų valdymą visoje Komisijoje, kartu skatinant patikimą finansų valdymą. Visų pirma siekta parengti sąveikesnes ir lankstesnes laikotarpio po 2020 m. finansavimo programas.

Supaprastinimą galima pasiekti taisyklių paprastinimu, suderintais ir, kiek įmanoma, standartizuotais teisinių priemonių organizaciniais modeliais ir moderniomis organizacinėmis finansų informacinių technologijų priemonėmis, taip pat užtikrinant nuoseklius santykius su partneriais, naudojančiais ES lėšas pagal netiesioginio valdymo principą.

Veiksmai, kurių imtasi organizaciniu lygmeniu per 2019 m., apima efektyvesnių organizacinių darbo srautų kūrimą (dėl dotacijų, viešųjų pirkimų, finansinių priemonių) taikant supaprastintus organizacinius modelius ir procedūras (remiantis bendra keitimosi elektroniniais duomenimis erdve). Be to, Komisija pagerino teikiamas gaires ir darbo koordinavimą su valstybėmis narėmis ir su kitais Komisijos padaliniais ES biudžeto vykdymui svarbiose srityse (pvz., dėl vidaus kontrolės sistemų valstybėse narėse, interesų konfliktų, teisinės valstybės, kovos su sukčiavimu priemonių). Kitos informacinių technologijų srities iniciatyvos yra „e. sanglauda“ pasidalijamojo valdymo srityje ir žemės ūkiui naudojama geoerdvinės informacijos sistema.

Komisijos padalinių lygmeniu taip pat imtasi iniciatyvų toliau didinti finansų valdymo efektyvumą:

·pirma, keli Komisijos padaliniai toliau skaitmenina savo finansinius procesus. Tai padeda kurti paprastesnę, mažiau biurokratišką, geriau integruotą ir lankstesnę Komisiją. Taip ištekliai tikslingiau naudojami prioritetinei veiklai. Be to, automatizuotai sudaromų rodiklių suvestinių priemonėmis gerinamas stebėsenos procesas ir yra lengviau gerinti duomenų valdymą ir geriau naudoti duomenis, kartu mažinant tikimybę, kad gali būti nepasinaudota galimybėmis anksti reaguoti į problemas;

·antra, keli Komisijos padaliniai taip pat pranešė, kad peržiūrėjo savo kontrolės strategijas ir (arba) savo finansinio darbo srautus siekdami supaprastinti procedūras ir labiau derinti kontrolės dažnį ir intensyvumą prie operacijų rizikos.

Minėtomis iniciatyvomis užtikrinama veiksminga ES biudžeto apsauga ir kartu sutrumpinamas laikas, reikalingas finansiniams procesams užbaigti. Visų pirma, toliau tęsėsi labai teigiama „laiko iki išmokėjimo“ rodiklių mažėjimo tendencija. 2019 m. Komisijos vidutinis faktinis mokėjimo terminas buvo 16 dienų (trumpesnis nei per 2 praėjusius metus, kuriais jis atitinkamai buvo 20 ir 18 dienų), taigi kur kas trumpesnis negu teisės aktų nustatyta 30 dienų riba. Komisija 95 proc. savo mokėjimų atliko laiku (sumažėjo vėlavimų paveiktų mokėjimų skaičius – per 2 praėjusius metus jis atitinkamai buvo 10 proc. ir 8 proc.). Nepaisant to, tebesiekiama tikslo, kad kiekvienas mokėjimas būtų laiku atliekamas per teisės aktų nustatytą mokėjimo terminą. Žr. išsamesnę informaciją 8 priede.

2.12.Kontrolės išlaidos tebėra proporcingos susijusiai rizikai

Apskritai, atsižvelgiant į programų pobūdį ir (arba) kontrolės aplinką, įvertintos kontrolės išlaidos yra pagrįstos. Jos taip pat tebėra pastovios, nes nekinta kontrolės aplinka ir dėl dabartinių programų nustatytos strategijos.

Tiesioginis palyginimas tarp programų dažnai nėra įmanomas dėl skirtingų jų ypatybių ir išlaidų veiksnių, kurių pavyzdžių pateikta tolesniame intarpe.

Siekiant skaidrumo ir išsamumo, tie padaliniai, kuriuose taikomas pasidalijamasis ir (arba) netiesioginis valdymas, savo metinėse veiklos ataskaitose taip pat pateikė valstybių narių ir įgaliotųjų subjektų vykdomos kontrolės išlaidas atskirai nuo pačios Komisijos kontrolės išlaidų. Pavyzdžiui, pagal bendrą žemės ūkio politiką valstybių narių praneštos įgyvendinimo išlaidos sudarė 3,5 proc. 2019 m. išlaidų.

Neseniai atlikę sanglaudos fondų įgyvendinimo išlaidų auditą ( 25 ) Audito Rūmai nustatė, kad sanglaudos politikos fondų įgyvendinimo bendrosios išlaidos, pateiktos Komisijos metinėse veiklos ataskaitose, yra gana nedidelės, palyginti su kitų ES fondų ir tarptautiniu mastu finansuojamų programų išlaidomis. Šios išlaidos, išreikštos 2018 m. atliktų mokėjimų procentine dalimi, atitinkamai buvo tokios: Europos socialinio fondo – 2,87 proc., Europos regioninės plėtros fondo – 2,45 proc., Sanglaudos fondo – 2,03 proc.

2019 m. visi Komisijos padaliniai po atlikto bendro savo veiksmingumo, efektyvumo ir ekonomiškumo vertinimo padarė išvadą, kad apskritai jų kontrolės priemonės yra ekonomiškai efektyvios.

2.13.Valdymo patikinimas, audito nuomonės ir biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija

Generalinių direktorių vertinimai, patikinimas ir išlygos

Savo 2019 m. patikinimo pareiškimuose ( 26 ) visi 50 generalinių direktorių (arba lygiaverčių pareigūnų) pareiškė turintys pagrįstą patikinimą, kad: i) jų ataskaitose pateikta informacija apie padėtį jų padaliniuose yra tikra ir teisinga (t. y. patikima, išsami ir tiksli); ii) jų veiklai skirti ištekliai panaudoti pagal paskirtį ir laikantis patikimo finansų valdymo principo; ir iii) įdiegtomis kontrolės procedūromis suteikiamos būtinos atitinkamų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo garantijos.

Per savo bendrą patikinimo sudarymo procesą ir iš savo valdymo perspektyvos generaliniai direktoriai taip pat atlieka išsamesnę kiekvienos programos ar savo finansavimo portfelio segmento analizę. Jie naudojasi visa prieinama informacija, ypač savo vykdytos kontrolės rezultatais, nustatydami bet kokį galimą kiekybiniu ar kokybiniu požiūriu reikšmingą trūkumą. Kiekvienų finansinių metų pabaigoje jie nustato, ar tokio trūkumo finansinis poveikis gali viršyti reikšmingumo ribą (2 proc.) ir (arba) ar poveikis reputacijai yra reikšmingas. Jei taip, jie pateikia savo patikinimo pareiškimą su išlyga tame konkrečiame paveikto finansavimo portfelio segmente.

2019 m. 11 iš 50 generalinių direktorių pateikė sąlyginius pareiškimus su iš viso 18 išlygų. Šis reikšmingas skaičiaus sumažėjimas nuo 2018 m. (tais metais 20 padalinių pranešė apie 40 išlygų) paaiškintas toliau.

·Šešios išlygos buvo panaikintos, nes pašalinti atitinkami trūkumai.

·Dėl 17 išlygų taikyta de minimis taisyklė, pagal kurią išlygos nebelaikomos reikšmingomis esant tam tikroms sąlygoms, t. y. kai susijusios išlaidos yra nedidelės (mažesnės nei 5 proc. atitinkamo padalinio mokėjimų) ir susijęs finansinis poveikis yra mažas (mažesnis nei 5 mln. EUR). Tos išlygos buvo susijusios daugiausia su ankstesnėmis 2007–2013 m. laikotarpio programomis mokslinių tyrimų, konkurencingumo, švietimo ir kultūros, taip pat išorės santykių srityse.

·Yra iš viso 17 kartotinių išlygų, likusių nuo ankstesnių metų, ir tik viena nauja 2019 m. išlyga, daugiausia todėl, kad reikšmingo klaidų lygio pagrindines priežastis galima iš dalies sumažinti, tačiau jų visiškai pašalinti pagal dabartinių programų teisinius pagrindus neįmanoma. Žr. išsamesnę informaciją 2.3.1 skirsnyje ir atitinkamas sąvokas 4 priede.

Bendras visų išlygų finansinis poveikis (1 053 mln. EUR 2019 m., taigi 2 proc. mažesnis negu 2018 m. – 1 078 mln. EUR) yra panašaus dydžio kaip ir per 2 praėjusius metus. Dėl kiekvienos išlygos atitinkami generaliniai direktoriai nustatė veiksmus, skirtus padėčiai sušvelninti, kuriais siekiama pašalinti atitinkamus trūkumus ir sumažinti dėl jų kilusią riziką.

4 priede pateiktas išsamus visų 2019 m. išlygų sąrašas su papildomais paaiškinimais ir duomenimis.

Vidaus audito tarnybos darbas ir bendroji nuomonė

Komisijos padaliniai savo patikinimą taip pat pagrindė Vidaus audito tarnybos atliktu darbu. Vidaus audito tarnyba atlieka valdymo ir kontrolės sistemų auditą Komisijoje ir vykdomosiose įstaigose, teikdama nepriklausomą ir objektyvų patikinimą dėl tų sistemų pakankamumo ir veiksmingumo.

Kaip reikalaujama jos užduočių apraše ( 27 ), Vidaus audito tarnyba pateikė metinę bendrą nuomonę dėl Komisijos finansų valdymo, remdamasi savo atliktu audito darbu Komisijos finansų valdymo srityje per praėjusius 3 metus (2017–2019 m.). Jos bendrojoje nuomonėje taip pat atsižvelgiama į informaciją iš kitų šaltinių, visų pirma į Europos Audito Rūmų ataskaitas. Remdamasis šia audito informacija vidaus auditorius manė, kad Komisijos 2019 m. nustatytų valdymo, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės procedūrų apskritai pakanka, kad būtų galima pateikti pagrįstą patikinimą dėl jos finansinių tikslų pasiekimo. Tačiau bendroji nuomonė yra sąlyginė dėl išlygų, padarytų įgaliotųjų leidimus suteikiančių pareigūnų patikinimo pareiškimuose, pateiktuose jų atitinkamose metinėse veiklos ataskaitose. 

Priimdamas bendrąją nuomonę vidaus auditorius taip pat apsvarstė bendrą poveikį, kurį turi: i) visos sumos, kurios laikomos susijusiomis su rizika atliekant mokėjimą, nes jos apima ne tik tas sumas, dėl kurių padaryta išlyga, ir ii) finansinės pataisos ir susigrąžinamos lėšos dėl trūkumų ir klaidų, kuriuos Komisijos padaliniai nustatys ir ištaisys vėlesniais metais pagal daugiamečius taisomuosius mechanizmus, integruotus į Komisijos vidaus kontrolės sistemas. Atsižvelgdama į šiuos aspektus, Vidaus audito tarnyba mano, kad visas ES biudžetas yra, laikui bėgant, tinkamai saugomas.

COVID-19 protrūkis ir Komisijos atsakas į jį nepaveikė Komisijos gebėjimo apsaugoti ES biudžetą 2019 m., tačiau gali tai paveikti 2020 m. ir vėlesniais metais, nes ex post taisomosios priemonės, kurias naudojant iki šiol darytos pataisos, gali tapti mažiau veiksmingos (ir tai paveiktų taisomąjį pajėgumą). Todėl gali būti sušvelnintos kai kurios procedūros dėl išlaidų ir dalykų, susijusių su neteisėtų ar netvarkingų išlaidų susigrąžinimu iš galutinių gavėjų, patiriančių finansinių ir ekonominių sunkumų dėl koronaviruso krizės. Vidaus auditorius daugiau savo nuomonės išlygų nepateikė, tik pridėjo dvi „dalyko pabrėžimo“ pastraipas, kurios apibūdintos šios ataskaitos 6 priede, dėl:

·ES biudžeto vykdymo, susijusio su dabartine krize dėl COVID-19 pandemijos, ypač dėl poreikio atlikti išsamų kylančios rizikos vertinimą ir nustatyti bei įgyvendinti susijusias priemones padėčiai sušvelninti;

·politiką ir programas įgyvendinančių trečiųjų šalių priežiūros strategijų.

Siekdama prisidėti prie veiklos rezultatais grindžiamos Komisijos darbo kultūros ir pastangų skirti daugiau dėmesio ekonominei naudai, Vidaus audito tarnyba 2019 m. taip pat atliko veiklos auditus pagal savo įgyvendinamą 2019–2021 m. strateginį audito planą. Po šių auditų buvo pateikta rekomendacijų ir su jomis visomis sutiko audituoti subjektai. Tai buvo rekomendacijos dėl trečiosioms šalims įgyvendinant programas taikomų priežiūros strategijų, pasirinktų padalinių kontrolės strategijų, žmogiškųjų išteklių ir informacinių technologijų valdymo procesų, taip pat su veiksmų ir programų įgyvendinimo padaliniuose rezultatyvumu susijusių aspektų. Audituoti subjektai parengė ir Vidaus audito tarnybai pateikė visų rekomendacijų įgyvendinimo veiksmų planus, kuriuos ši tarnyba įvertino kaip tinkamus.

Galiausiai Vidaus audito tarnyba pagal savo griežtą tolesnių veiksmų priežiūros politiką reguliariai vertino, kaip jos rekomendacijos iš tiesų įgyvendinamos Komisijos padaliniuose ir vykdomosiose įstaigose. Šiuo darbu patvirtinta, kad audituoti subjektai tinkamai ir veiksmingai įgyvendino 98 proc. rekomendacijų, kurios pateiktos 2015–2019 m. laikotarpiu ir dėl kurių imtasi tolesnių veiksmų. Šis rezultatas rodo, kad Komisijos tarnybos stropiai vykdo rekomendacijas ir mažina Vidaus audito tarnybos nustatytą riziką.

6 priede pateikta daugiau informacijos apie Vidaus audito tarnybos teikiamą patikinimą. Be to, pagal Finansinio reglamento 118 straipsnio 8 dalį Komisija šio savo vidaus auditoriaus darbo ataskaitą nusiunčia biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai kaip integruotųjų finansinių ir atskaitomybės ataskaitų rinkinio dalį.

Audito pažangos komiteto darbas

Audito pažangos komitetas ( 28 ) prižiūri audito reikalus Komisijoje ir kasmet atsiskaito Komisijos narių kolegijai. Tai darydamas jis užtikrina Vidaus audito tarnybos nepriklausomumą, stebi vidaus audito darbo kokybę ir užtikrina, kad į vidaus (t. y. Vidaus audito tarnybos) ir išorės (t. y. Europos Audito Rūmų) audito rekomendacijas deramai atsižvelgtų Komisijos padaliniai ir dėl jų būtų imamasi tinkamų tolesnių veiksmų.

Per ataskaitinius metus Audito pažangos komitetas toliau atliko savo svarbų vaidmenį gerinant valdymą, organizacinius rezultatus ir atskaitomybę visoje Komisijos organizacijoje. Jis surengė tris posėdžių ciklus ir orientavo savo darbą į keturis 2019 ir 2020 m. darbo programose nustatytus pagrindinius tikslus. Audito pažangos komitetas buvo patenkintas vidaus audito darbo nepriklausomumu ir kokybe ir nustatė, kad vidaus auditoriaus darbo planavimas pakankamai apima audito visumą ir toliau aprėpia pagrindines rizikos sritis. Komitetas palankiai vertino tai, kad vidaus auditoriaus rekomendacijų veiksmingo įgyvendinimo lygis tebebuvo aukštas (t. y. įvykdyta 98 proc. 2015–2019 m. laikotarpiu pateiktų rekomendacijų) ir kad 2020 m. sausio mėn. tik šešias iš labai svarbių audito rekomendacijų vykdyti buvo vėluojama daugiau kaip 6 mėnesius. Europos Audito Rūmų rekomendacijų įgyvendinimo pažanga taip pat buvo pakankama. 2020 m. vasario mėn. buvo likusi neįgyvendinta tik viena rekomendacija iš tų, kurios pateiktos 2001–2014 m. laikotarpiu. Galiausiai Audito pažangos komitetas buvo patenkintas tuo, kad Audito Rūmai jau 12 kartą iš eilės pateikė palankią nuomonę dėl ES konsoliduotųjų finansinių ataskaitų patikimumo.

Daugiau informacijos apie šio komiteto darbą ir išvadas pateikta 7 priede.

Audito Rūmų nuomonės apie 2018 m. finansines ataskaitas ir apie operacijų teisėtumą ir tvarkingumą

2019 m. Europos Audito Rūmai pateikė (12 metus iš eilės) teigiamą (palankią) nuomonę dėl 2018 m. ES metinių finansinių ataskaitų.

Vietinių sistemų tinkamumo patvirtinimas

Apskaitos pareigūnas turi pasirašyti metines finansines ataskaitas, patvirtindamas savo pagrįstą patikinimą, kad jose pateikta tikra ir teisinga informacija apie Komisijos finansinę būklę. Vietinių sistemų tinkamumo patvirtinimą sudaro keli stebėsenos ir priežiūros tikslais vykdomi kontrolės veiksmai siekiant patikinti, kad apskaitos pareigūnas gali pasikliauti apskaitos sistemose įvairių Komisijos padalinių pateikta informacija. Tai papildo pačių padalinių atliekamus vidaus kontrolės sistemų valdymo vertinimus.

Atlikus 2019 m. darbą buvo nustatyti tam tikri pranašumai, taip pat keli trūkumai ir problemos, taigi pateikta rekomendacijų siekiant gerinti kontrolės aplinką ir apskaitos kokybę padaliniuose ( 29 ), mažinant su finansų ir reguliuojamojo valdymo ataskaitų tikslumu susijusią riziką ( 30 ). Nemanoma, kad kurie nors iš nustatytų trūkumų turėtų reikšmingą poveikį metinėms finansinėms ataskaitoms.

Atitinkamų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo atžvilgiu Audito Rūmai pateikė sąlyginę nuomonę (teigiamą nuomonę su pastabomis) dėl ES biudžeto, tačiau nepalankią (neigiamą) nuomonę dėl Europos plėtros fondo.

Komisija imasi tolesnių veiksmų dėl Audito Rūmų rekomendacijų ir metinėse veiklos ataskaitose praneša apie priemones, kurių ėmėsi. Be to, dėl rekomendacijų įgyvendinimo Komisija reguliariai atsiskaito Audito pažangos komitetui, kuris pagal savo atnaujintus įgaliojimus vykdo tam tikrą su tuo susijusią stebėsenos veiklą ( 31 ).

Audito Rūmai stebi, kaip Komisija vykdo jų rekomendacijas, ir teikia grįžtamąją informaciją, padėdami Komisijai gerinti savo tolesnę veiklą. Savo 2018 m. metinėje ataskaitoje Audito Rūmai įvertino Komisijos vykdomų tolesnių veiksmų dėl 184 audito rekomendacijų, pateiktų 25-iose 2015 m. paskelbtose specialiosiose ataskaitose, kokybę. Audito Rūmai atkreipė dėmesį į tai, kad Komisija visiškai arba daugeliu atžvilgių įgyvendino maždaug tris ketvirtadalius rekomendacijų, ir tik mažiau nei penktadalis rekomendacijų buvo įvykdytos iš dalies (kai kuriais atžvilgiais). Komisija nepritarė likusioms rekomendacijoms, todėl jų nevykdė. Tai maždaug atitinka ankstesniais metais buvusią padėtį.

2018 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas

Europos Parlamentas, išnagrinėjęs Europos Audito Rūmų ataskaitas, Komisijos integruotųjų finansinių ataskaitų rinkinį ir Tarybos rekomendaciją dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, 2020 m. gegužės 14 d. aiškia balsų dauguma patvirtino Komisijos 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymą. Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas taip pat pakvietė kai kuriuos pasirinktus Komisijos narius ir generalinius direktorius pasikeisti nuomonėmis per biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą. Europos Parlamento 2018 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezoliucijoje pateikta rekomendacijų dėl biudžeto vykdymo gerinimo, taip pat rekomendacijų, susijusių su konkrečiomis politikos sritimis ir aplinkybėmis, pavyzdžiui, dėl teisinės valstybės principo ir įtariamų interesų konfliktų. Kaip įprastai, Komisija imasi veiksmų įgyvendindama šias rekomendacijas ir atsiskaitys už tai specialioje ataskaitoje ( 32 ).

2.14.Tolesni pokyčiai: 2020 m. ir 2021–2027 m. laikotarpio perspektyvos

2.15.Koronaviruso sukeltos sveikatos krizės poveikis patikimam finansų valdymui 2020 m.

Komisija imasi kelių priemonių reaguodama į COVID-19 protrūkio sukeltą krizę, pavyzdžiui, atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvomis siekia mažinti socialinį ir ekonominį poveikį. ES biudžeto vykdymo rezultatus paveiks pati pandemija (dėl didžiulio jos poveikio ES lėšų gavėjams, nacionalinėms institucijoms ir Komisijos tarnyboms) ir priemonės, kurių dėl jos imamasi; dėl to taip pat galimai kils Komisijos patikinimo sudarymo sunkumų.

Pavyzdžiui, specifinėmis šios krizės aplinkybėmis reikėjo priderinti kontrolės procedūras ir lanksčiau valdyti lėšas (pvz., Europos struktūrinius ir investicijų fondus), kad būtų galima greitai nukreipti lėšas ten, kur jų labiausiai reikia. Šie konkretūs pakeitimai įtraukti į iš dalies pakeistus teisės aktus, kurių laikymasis bus vertinamas šios krizės paveiktu laikotarpiu.

Komisija šiuo metu dirba išsamiai nustatydama šią naują riziką ir iššūkius, vertindama jų poveikį ir nustatydama priemones padėčiai sušvelninti, kad būtų pasiekta pusiausvyra tarp reikiamo lankstumo, teikiant lėšas valstybėms narėms ir kitiems įgyvendinimo partneriams bei lėšų gavėjams kovojant su krize, ir poreikio laikytis patikimo finansų valdymo principo.

2.16.Pastangos užtikrinti patikimą finansų valdymą bus tęsiamos pagal būsimąją daugiametę finansinę programą

Komisija nuolat stengiasi užtikrinti, kad ES biudžetas būtų valdomas pagal aukščiausius patikimo finansų valdymo standartus. Tai tebėra itin svarbu dabartinėmis aplinkybėmis. Gegužės mėn. Komisija priėmė savo pakeistus pasiūlymus dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos. Šiais pasiūlymais dar kartą patvirtintas Komisijos įsipareigojimas užtikrinti patikimą finansų valdymą, ypač daug dėmesio skiriant kuo didesniam supaprastinimui, sąveikoms ir efektyvumui, taip pat pagal riziką diferencijuotų ir ekonomiškai efektyvių kontrolės sistemų įgyvendinimui.

Siekiama įgyvendinti ir atitinkamą politiką ar programą, ir vidaus kontrolės tikslus, t. y. kad būtų greitai atliekami mokėjimai, būtų nedaug klaidų ir kontrolės išlaidos būtų ekonomiškai efektyvios. Šiuos tris uždavinius gali padėti įvykdyti, pavyzdžiui, daugiau naudojamos vienkartinės dotacijos (taip toliau mažinant poreikį tvarkyti išsamią apskaitą) ir galimybė teikti finansavimą remiantis produkcija arba rezultatais (tokiu atveju, pavyzdžiui, nereikia stebėti darbo valandų naudojant darbo laiko apskaitos žiniaraščius arba teikti išsamių sąskaitų faktūrų dėl patirtų išlaidų).

Patikimas ES biudžeto finansų valdymas taip pat bus palengvintas pateikus pavyzdžius, pagal kuriuos bus rengiamas steigimo aktas ir delegavimo priemonės dėl būsimo programų delegavimo vykdomosioms įstaigoms pagal būsimąją daugiametę finansinę programą, taip pat gaires dėl vykdomųjų įstaigų steigimo ir veiklos.

2.17.Tolesnis bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis gerinimas ir stiprinimas

Pagal bendrąją Komisijos iniciatyvą gerinti ir stiprinti savo bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis sukurtas Išlaidų gerinimo tinklas (sudarytas iš valstybių narių ir Komisijos atstovų) turėtų padėti dalytis gerąja patirtimi, žiniomis ir informacija, nustatyti trūkumus ir ankstyvame etape atrasti sprendimus dėl su viešosiomis išlaidomis susijusių problemų, įskaitant tokias sritis kaip interesų konfliktai, teisinė valstybė, sukčiavimas ir korupcija. Bus palaikomi aukšto lygio santykiai su valstybėmis narėmis (kasmetinėje Išlaidų gerinimo tinklo aukšto lygio grupės konferencijoje), taip pat techninio lygmens ryšiai, organizuojant praktinius seminarus konkrečiomis temomis.

Interesų konfliktų problema yra svarbus klausimas Komisijos darbotvarkėje, dėl kurio dažnai diskutuojama ir sulaukiama raginimų imtis veiksmų (ypač iš Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto). Komisija, į tai atsižvelgdama ir remdamasi 2018 m. Finansiniame reglamente pakeistomis taisyklėmis dėl interesų konfliktų vengimo (jame šių taisyklių taikymas aiškiai išplėstas, jas taikant ir pasidalijamam valdymui), rengia gaires dėl interesų konfliktų vengimo pagal visus valdymo būdus (tiesioginį, netiesioginį ir pasidalijamąjį valdymą). Jomis siekiama padėti įvairiems ES lėšas naudojantiems suinteresuotiesiems subjektams, taip pat ES institucijose ir valstybėse narėse lengviau suprasti taisykles dėl interesų konfliktų ir didinti informuotumą apie jas. Šias gaires numatoma paskelbti šių metų pabaigoje.

Komisija taip pat svarsto kitus galimus veiksmus siekdama spręsti konkrečias Europos Parlamento iškeltas problemas ir praėjusiais metais nustatytus galimai aktualius klausimus ar spragas. Šie veiksmai gali apimti pasiūlymus gerinti Komisijai teikiamų duomenų apie ES lėšų gavėjus kokybę ir sąveikumą ir užtikrinti ES lėšų susigrąžinimų vykdymą.

Remdamasi metinėse veiklos ataskaitose pateiktais patikinimais ir išlygomis ( 33 ), Komisijos narių kolegija patvirtina šią 2019 finansinių metų metinę ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą ir prisiima bendrą politinę atsakomybę už ES biudžeto valdymą.

(1)

()    Atitinkamų Komisijos išlaidų sumą sudaro 2019 m. atlikti mokėjimai, atėmus išankstinio finansavimo 2019 m. išmokas ir pridėjus ankstesnių metų išankstinio finansavimo, patvirtinto 2019 m., išmokas (žr. 3 priede pateiktas terminų apibrėžtis ir išsamesnę informaciją).

(2)

()    Communication from the President to the Commission: The Working Methods of the European Commission, 2019 12 1, p. 3.

(3)

()    Komunikatas Komisijai dėl Europos Komisijos valdymo, 2020 6 24, C(2020) 4240.

(4)

()    Jie oficialiai vadinami įgaliotaisiais leidimus suteikiančiais pareigūnais. Finansinio reglamento 74 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Atitinkamoje Sąjungos institucijoje leidimus suteikiantis pareigūnas yra atsakingas už pajamų ir išlaidų įgyvendinimą pagal patikimo finansų valdymo principą, be kita ko, užtikrinant, kad būtų teikiamos veiklos rezultatų ataskaitos, ir už teisėtumo bei tvarkingumo reikalavimų laikymosi užtikrinimą ir vienodo požiūrio taikymą paramos gavėjams.“

(5)

()    Vykdomųjų įstaigų, biurų, tarnybų, specialios paskirties grupių vadovai ir kt.

(6)

()    Kaip reikalaujama Finansinio reglamento 247 straipsnyje, į integruotųjų finansinių ir atskaitomybės ataskaitų rinkinį taip pat įeina Europos Sąjungos konsoliduotosios metinės finansinės ataskaitos, tolesnių veiksmų, susijusių su praėjusių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu, ataskaita, atlikto vidaus audito metinė ataskaita biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai ir ilgalaikė ES biudžeto gaunamų ir netenkamų pinigų srautų prognozė.

(7)

()    Treadway komisijos rėmimo organizacijų komitetas.

(8)

()    Biudžeto generalinis direktoratas, bendradarbiaudamas su Generaliniu sekretoriatu, Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generaliniu direktoratu, Komunikacijos generaliniu direktoratu ir Europos kovos su sukčiavimu tarnyba.

(9)

()    COM(2018) 324 final.

(10)

()    Europos Audito Rūmų 2018 m. metinė ataskaita, 1.1 priedas dėl metodikos, 18–19 punktai.

(11)

()    Komisijos 2019 m. gairės dėl finansinių pataisų, daromų viešųjų pirkimų pažeidimų atveju, pateiktos 2019 m. gegužės 14 d. Komisijos sprendimo, kuriuo nustatomos gairės dėl finansinių pataisų taikymo Sąjungos finansuojamoms išlaidoms dėl taikomų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo (C(2019) 3452), priede.

(12)

()    Europos Audito Rūmų 2018 m. metinės ataskaitos skyrius dėl Europos plėtros fondų, 17 punktas.

(13)

()    Dėl su bendra žemės ūkio politika susijusių išlaidų vartojamas terminas „galutinė su rizika susijusi suma“, nes Europos žemės ūkio garantijų fondo priemonių taikymas nėra „užbaigiamas“.

(14)

()    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Audito Rūmams (COM(2019) 196).

(15)

()     https://ec.europa.eu/anti-fraud/sites/antifraud/files/pif_2018_30_years_brochure_en.pdf

(16)

()    Generalinis sekretoriatas, Teisės tarnyba, Žmogiškųjų išteklių ir saugumo GD ir Biudžeto GD.

(17)

()    Daugiau informacijos pateikta Europos kovos su sukčiavimu tarnybos metinėse ataskaitose: https://ec.europa.eu/anti-fraud/about-us/reports/olaf-report_en .

(18)

()    Atranka yra procesas, kurį atliekant ištiriama gauta informacija ir parengiamas Europos kovos su sukčiavimu tarnybos generalinio direktoriaus sprendimas, ar reikia pradėti tyrimą, ar ne.

(19)

()    Nors Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo išlaidos įeina į „Gamtos išteklių“ išlaidų kategoriją, jų įgyvendinimo mechanizmas yra toks pat kaip sanglaudos išlaidų.

(20)

()    Kadangi Europos žemės ūkio garantijų fondo priemonėms užbaigimo procedūra netaikoma, žemės ūkio išlaidų srityje rizika užbaigiant programą pakeičiama galutine su rizika susijusia suma.

(21)

()    Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas taip pat naudoja sanglaudos politikos valdymo ir kontrolės sistemas.

(22)

()    Kaip antai GALILEO ir Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema (Europos palydovinės navigacijos sistemos), taip pat „Copernicus“ (ES Žemės stebėjimo sistema).

(23)

()    Prie Komisijos pasiūlymo dėl programos „Horizontas 2020“ reglamento pridėtoje finansinėje teisės akto pažymoje nurodyta: „Todėl Komisija mano, kad mokslinių tyrimų išlaidoms pagal programą „Horizontas 2020“ 2–5 % intervalo metinės klaidų rizikos dydis yra realistinis tikslas, atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, siūlomas taisyklių paprastinimo priemones ir susijusią riziką, siejamą su mokslinių tyrimų projekto išlaidų atlyginimu. Galutinis tikslas – pasiekti, kad programų įgyvendinimo pabaigoje, įvertinus finansinį visų auditų, taisomųjų ir susigrąžinimo priemonių poveikį, likutinių klaidų dydis būtų kuo artimesnis 2 %.“

(24)

()    Tai pripažįsta ir Europos Audito Rūmai (savo 2018 m. metinės ataskaitos 1.16–32 punktuose).

(25)

()    Europos Audito Rūmai, Specialioji ataskaita Nr. 7/2020. Sanglaudos politikos įgyvendinimas: sąnaudos palyginti mažos, bet nepakanka informacijos, kad būtų galima įvertinti su supaprastinimu susijusias sutaupytas lėšas, 2020 4 16.

(26)

()     https://ec.europa.eu/info/publications/annual-activity-reports_lt

(27)

()    Naujausia redakcija: C(2020) 1760 final.

(28)

()    Audito pažangos komitetą sudaro devyni nariai. Tarp jų yra ne daugiau kaip šeši Komisijos nariai ir ne mažiau kaip trys išorės nariai, turintys patvirtintą profesinę kompetenciją audito ir susijusiose srityse. Kadencijos viduryje pakeičiama pusė Komisijos narių Audito pažangos komitete. Sutartys su išorės nariais dėl jų dalyvavimo sudaromos kiekvienais metais.

(29)

()    Daugiausia šešiuose padaliniuose (Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD, Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų GD, Žmogiškųjų išteklių ir saugumo GD, Kaimynystės politikos ir plėtros derybų GD, Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD ir Mokslinių tyrimų vykdomojoje įstaigoje).

(30)

()    Pagrindinė rizika yra susijusi su įvairiais apskaitos kontrolės aplinkos klausimais, finansinių priemonių grįžtamųjų lėšų registravimu, išankstinio finansavimo patvirtinimu tinkamu laiku, vykdomųjų raštų sumoms susigrąžinti išdavimu tinkamu laiku ir klausimais dėl kaupiamosios apskaitos sinchronizavimo su vietos informacinių technologijų sistemomis.

(31)

()    Komunikatas Komisijai dėl Europos Komisijos Audito pažangos komiteto įstatų atnaujinimo, 2020 2 27, C(2020)1165.

(32)

()    Ataskaita dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu, kuri taip pat bus integruotųjų finansinių ir atskaitomybės ataskaitų rinkinio dalis.

(33)

()    Finansinio reglamento 74 straipsnio 9 dalis.