1.   Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija (toliau – institucijos) per kiekvieną biudžeto procedūrą ir vykdydami atitinkamų metų biudžetą laikosi I priede nustatytų išlaidų metinių viršutinių ribų (toliau – DFP viršutinės ribos).

I priede nurodyta 3 išlaidų kategorijos tarpinė viršutinė riba nustatoma nedarant poveikio lankstaus lėšų perkėlimo tarp dviejų bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ramsčių galimybei. Pakoreguota viršutinė riba, taikytina BŽŪP I ramsčiui po atliktų perkėlimų tarp Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir tiesioginių išmokų, nustatoma atitinkamame teisės akte, o DFP atitinkamai tikslinama šio reglamento 4 straipsnyje numatyto techninio patikslinimo metu.

2.   Tais atvejais, kai būtina panaudoti 8, 9, 10 ir 12 straipsniuose numatytų specialių priemonių išteklius, įsipareigojimų ir atitinkamų mokėjimų asignavimai įtraukiami į biudžetą viršijant atitinkamas DFP viršutines ribas.

Tais atvejais, kai būtina panaudoti Bendros maržos priemonės išteklius, kaip nustatyta 11 straipsnyje, įsipareigojimų ir atitinkamų mokėjimų asignavimai įtraukiami į biudžetą viršijant atitinkamų metų atitinkamas DFP viršutines ribas.

3.   Tais atvejais, kai būtina mobilizuoti garantiją finansinei paramai valstybėms narėms, kuri leidžiama pagal Finansinio reglamento 220 straipsnio 1 dalį, reikiama suma mobilizuojama viršijant DFP viršutines ribas.

1.   Kiekvienais DFP metais dėl visų mokėjimams reikalingų asignavimų, atlikus metinį patikslinimą ir atsižvelgiant į visus kitus tikslinimus bei peržiūras, taip pat į 2 straipsnio 2 ir 3 dalių taikymą, neturi susidaryti toks nuosavų išteklių poreikis, kuris viršytų nuosavų išteklių viršutinę ribą, nustatytą galiojančiu Tarybos sprendimu dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, priimtu pagal SESV 311 straipsnio trečią pastraipą (toliau – Nuosavų išteklių sprendimas).

2.   Prireikus DFP viršutinės ribos sumažinamos, kad būtų užtikrintas nuosavų išteklių viršutinės ribos, nustatytos Nuosavų išteklių sprendime, laikymasis.

1.   Kiekvienais metais Komisija, prieš pradedant n+1 metų biudžeto procedūrą, atlieka tokius DFP techninius patikslinimus:

2.   Komisija 1 dalyje nurodytus techninius patikslinimus atlieka remdamasi fiksuotu 2 % metiniu defliatoriumi.

3.   1 dalyje nurodytų techninių patikslinimų rezultatus ir ekonomines prognozes, kuriomis jie grindžiami, Komisija perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai.

4.   Nedarant poveikio 6 ir 7 straipsniams, neatliekami jokie tolesni atitinkamų metų techniniai patikslinimai nei tais pačiais metais, nei kaip ex post pataisos vėlesniais metais.

1.   Suma, kuri lygiavertė pajamoms, gautoms iš baudų, Sąjungos institucijų skirtų pagal Tarybos reglamentus (EB) Nr. 1/2003 (3) ir (EB) Nr. 139/2004 (4), ir kuri įtraukiama į n-1 metų biudžetą pagal Finansinio reglamento 107 straipsnį, atėmus sumą n-1 metams, nurodytą Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (5) 141 straipsnio 1 dalyje, suteikiama siekiant papildomai skirti:

Bendra papildomų asignavimų atitinkamai įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimams suma 2022–2027 m. laikotarpiu yra 11 000 mln. EUR (2018 m. kainomis). Kiekvienais 2022–2026 m. laikotarpio metais metinė papildomų asignavimų atitinkamai įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimams suma turi būti ne mažesnė kaip 1 500 mln. EUR (2018 m. kainomis) ir negali viršyti 2 000 mln. EUR (2018 m. kainomis).

Bendra papildomų asignavimų įsipareigojimų asignavimams suma programoms 2022–2027 m. laikotarpiu nurodyta II priedo lentelės stulpelyje „Visi pagal 5 straipsnį papildomai skirti įsipareigojimų asignavimai“.

2.   n+1 metų, pradedant 2022 metais ir baigiant 2027 metais, atitinkamų išlaidų kategorijų įsipareigojimų asignavimų viršutinės ribos koreguojamos jas padidinant sumomis, atitinkančiomis 1 dalyje nurodytus papildomus asignavimus, vadovaujantis toms išlaidų kategorijoms II priedo lentelės stulpelyje „Paskirstymo raktas“ nustatytomis procentinėmis dalimis. Mokėjimų asignavimų n+1 metams, pradedant 2022 metais ir baigiant 2027 metais, viršutinė riba automatiškai koreguojama ją padidinant sumomis, atitinkančiomis 1 dalyje nurodytus papildomus asignavimus.

1.   Tuo atveju, jei pagal atitinkamus pagrindinius aktus panaikinamas su Sąjungos fondais susijusių biudžetinių įsipareigojimų sustabdymas, kiek tai susiję su priemonėmis, susijusiomis su patikimu ekonomikos valdymu arba priemonėmis, kurias priima Europos Parlamentas ir Taryba pagal reglamentą dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo, sustabdytus įsipareigojimus atitinkančios sumos perkeliamos į tolesnius metus, o atitinkamos DFP viršutinės ribos atitinkamai patikslinamos.

2.   Pagal 1 dalį atliktų patikslinimų rezultatus Komisija perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai.

3.   Sustabdyti n metų įsipareigojimai negali būti įtraukti į Sąjungos bendrąjį biudžetą vėlesniais nei n+2 metais.

1.   Jei po 2021 m. sausio 1 d. priimamos pagal pasidalijamąjį valdymą įgyvendinamų struktūrinių fondų, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Integruoto sienų valdymo fondo Sienų valdymo ir vizų priemonės naujos taisyklės arba programos, 2021 m. nepanaudotus asignavimus atitinkančios sumos lygiomis dalimis perkeliamos į kiekvienus 2022–2025 m. laikotarpio metus, o atitinkamos DFP viršutinės ribos atitinkamai patikslinamos.

2.   Pagal 1 dalį atliktų patikslinimų rezultatus Komisija perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai.

1.   Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, kurio tikslai ir taikymo sritis nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, didžiausia metinė suma neviršija 186 mln. EUR (2018 m. kainomis).

2.   Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui skirti asignavimai įtraukiami į Sąjungos bendrąjį biudžetą kaip atidėjinys.

1.   Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervas gali būti naudojamas finansuoti:

2.   Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo didžiausia metinė suma neviršija 1 200 mln. EUR (2018 m. kainomis). Bet kokia n metais nepanaudota metinės sumos dalis gali būti naudojama iki n+1 metų. Pirmiausia naudojama iš praėjusių metų perkelta metinės sumos dalis. Bet kokia n metų metinės sumos dalis, kuri n+1 metais nebuvo panaudota, panaikinama.

3.   Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervui skirti asignavimai įtraukiami į Sąjungos bendrąjį biudžetą kaip atidėjinys.

4.   Kiekvienų metų spalio 1 d. rezerve turi likti ne mažiau kaip ketvirtadalis 2 dalyje nurodytos metinės sumos, kad būtų galima patenkinti iki tų metų pabaigos atsirasiančius poreikius.

Nedarant poveikio pirmai pastraipai, iki kiekvienų metų rugsėjo 1 d. gali būti mobilizuotos ne didesnės kaip toliau nurodytos bendros sumos procentinės dalys:

Nedarant poveikio pirmai pastraipai, nuo kiekvienų metų rugsėjo 1 d. likusi turimos sumos dalis gali būti panaudota bet kokiai antroje pastraipoje nurodytai paramai, siekiant patenkinti iki tų metų pabaigos atsiradusius poreikius.

5.   Išimtiniais atvejais ir jei likusių turimų Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo finansinių išteklių nepakanka sumoms, kurios laikomos būtinomis paramai pagal 1 dalies a punktą suteikti, padengti tais metais, kuriais įvyko tame punkte nurodyta nelaimė, Komisija gali pasiūlyti, kad skirtumas būtų finansuojamas iš Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervui kitiems metams skirtų metinių sumų, neviršijant didžiausios galimos 400 mln. EUR sumos (2018 m. kainomis).

1.   Prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo lėšomis teikiama parama siekiant kovoti su nenumatytais ir neigiamais padariniais valstybėse narėse ir sektoriuose, kuriems Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos daro didžiausią neigiamą poveikį, atsižvelgiant į atitinkamoje priemonėje nustatytas sąlygas ir jų laikantis.

2.   Prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo suma neviršija 5 000 mln. EUR (2018 m. kainomis).

3.   Prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervui skirti asignavimai įtraukiami į Sąjungos bendrąjį biudžetą kaip atidėjinys.

1.   Bendros maržos priemonę sudaro:

Sumas pagal pirmos pastraipos c punktą galima mobilizuoti tik tuo atveju, jei sumos, kurias galima panaudoti atitinkamai pagal tos pastraipos a ir b punktus, yra nepakankamos, ir bet kuriuo atveju kaip kraštutinę priemonę reaguojant į nenumatytas aplinkybes.

Taikant pirmos pastraipos c punktą negali būti viršijamos einamųjų finansinių metų ir būsimų finansinių metų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų DFP viršutinių ribų bendros sumos. Todėl visos sumos, kompensuojančios pagal tą punktą jau mobilizuotas sumas, DFP kontekste toliau nebemobilizuojamos.

2.   Lėšos, naudotinos iš Bendros maržos priemonės pagal 1 dalies pirmos pastraipos a ir c punktus, bet kuriais konkrečiais metais neturi viršyti iš viso:

Bet kuriais konkrečiais metais iš Bendros maržos priemonės naudotinos lėšos turi atitikti viršutines nuosavų išteklių ribas, nustatytas Nuosavų išteklių sprendime.

3.   1 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodyti metiniai patikslinimai negali viršyti toliau nurodytų didžiausių sumų (2018 m. kainomis) 2025–2027 m. laikotarpiui, palyginti su pirmine atitinkamų metų mokėjimų asignavimų viršutine riba:

5 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytos sumos papildo šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytas didžiausias galimas sumas.

Kiekvienas patikslinimas padidinant sumą turi būti visiškai kompensuotas atitinkamai sumažinta n–1 metų mokėjimų viršutine riba.

4.   Šio straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a ir c punktuose nurodytas sumas gali mobilizuoti Europos Parlamentas ir Taryba, vykdydami SESV 314 straipsnyje numatytą biudžeto procedūrą, kad būtų galima finansuoti išlaidas, kurių nėra galimybės finansuoti laikantis atitinkamų DFP viršutinių ribų, numatytų konkrečiais metais.

Šio straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytą patikslinimą padidinant sumą, pradedant 2022 m. atlieka Komisija, vykdydama 4 straipsnyje nurodytą techninį patikslinimą.

1.   Lankstumo priemonė gali būti naudojama konkrečiais finansiniais metais finansuoti konkrečias nenumatytas išlaidas, numatant įsipareigojimų asignavimus ir atitinkamus mokėjimų asignavimus, kuomet tokių išlaidų negalima finansuoti laikantis vienai arba kelioms kitoms išlaidų kategorijoms numatytų viršutinių ribų. Lankstumo priemonei skirtos metinės sumos viršutinė riba yra 915 mln. EUR (2018 m. kainomis).

2.   Nepanaudota lankstumo priemonės metinės sumos dalis gali būti naudojama iki n+2 metų. Pirmiausia naudojama bet kuri iš praėjusių metų perkelta metinės sumos dalis pagal perkėlimo seką. Bet kuri n metų metinės sumos dalis, nepanaudota iki n+2 metų pabaigos, panaikinama.

1.   Nedarant poveikio 3 straipsnio 2 daliai ir 14–17 straipsniams, iškilus nenumatytoms aplinkybėms, DFP gali būti peržiūrima laikantis Nuosavų išteklių sprendime nustatytos viršutinės nuosavų išteklių ribos.

2.   Paprastai pasiūlymas dėl DFP peržiūros pagal 1 dalį pateikiamas ir priimamas prieš pradedant einamųjų metų arba pirmųjų iš kelerių su peržiūra susijusių metų biudžeto procedūrą.

3.   Pagal 1 dalį pateiktame pasiūlyme dėl DFP peržiūros išnagrinėjama galimybė perskirstyti išlaidas tarp peržiūrimoje išlaidų kategorijoje numatytų programų, visų pirma atsižvelgiant į visus numatomus nepilno asignavimų panaudojimo atvejus.

4.   Atliekant bet kokią DFP peržiūrą pagal 1 dalį atsižvelgiama į galimybę padidinti vienos išlaidų kategorijos viršutinę ribą, tokį padidinimą kompensuojant kitos išlaidų kategorijos viršutinės ribos sumažinimu.

5.   Atliekant bet kokią DFP peržiūrą pagal 1 dalį turi būti išlaikomas tinkamas įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų santykis.

1.   Iš Sąjungos bendrojo biudžeto 2021–2027 m. laikotarpiui skiriama didžiausia galima 13 202 mln. EUR suma (2018 m. kainomis) didelio masto projektams pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo nustatoma Sąjungos kosmoso programa ir įsteigiama Europos Sąjungos kosmoso programos agentūra.

2.   Iš Sąjungos bendrojo biudžeto 2021–2027 m. laikotarpiui skiriama didžiausia galima 5 000 mln. EUR suma (2018 m. kainomis) Tarptautinio termobranduolinio eksperimentinio reaktoriaus (ITER) projektui.

1.   Institucijos imasi priemonių metinei biudžeto procedūrai palengvinti.

2.   Institucijos sąžiningai bendradarbiauja visos biudžeto procedūros metu, kad suderintų savo pozicijas. Visais procedūros etapais Institucijos bendradarbiauja palaikydamos tinkamus tarpinstitucinius ryšius, kad stebėtų darbo pažangą ir analizuotų konvergencijos lygį.

3.   Institucijos užtikrina, kad jų atitinkami darbo kalendoriai būtų kuo labiau suderinti, siekiant, kad procedūras būtų galima vykdyti darniai ir suderintai ir būtų galutinai patvirtintas Sąjungos bendrasis biudžetas.

4.   Trilogai gali būti vykdomi visais procedūros etapais ir dalyvaujant įvairaus lygmens atstovams, atsižvelgiant į numatomų diskusijų pobūdį. Kiekviena institucija, laikydamasi savo darbo tvarkos taisyklių, skiria savo atstovus į kiekvieną posėdį, nustato savo įgaliojimus derybose ir laiku praneša kitoms institucijoms apie pasirengimą posėdžiams.