PRIEDAS

Šie pakeitimai, už kuriuos buvo atiduota ne mažiau kaip ketvirtadalis balsų, svarstymo metu buvo atmesti (Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 3 dalis):

a)    2.1 punktas (9 pakeitimas)

Iš dalies pakeisti taip:

2.1.

Ši tiriamoji nuomonė buvo parengta Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto prašymu, taip prisidedant prie būsimo ESTR įgyvendinimo veiksmų plano ir kito ES socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimo, kurį planuojama surengti 2021 m. gegužės mėn. Porte. Ši tiriamoji nuomonė buvo parengta Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto prašymu. Remiantis Europos Parlamento laišku, nuomonėje visų pirma turėtų būti nagrinėjami šie klausimai: teisinga pertvarka, žaliasis kursas, skaitmeninė pertvarka, pramonės strategija, užimtumo ir socialinės įtraukties politika – visi šie klausimai yra įgyvendinamų ir būsimų teisėkūros procedūra priimamų ir su teisėkūros procedūra nesusijusių dokumentų dėl žaliosios ir skaitmeninės transformacijos pagrindas.

Balsavimo rezultatai

Už	99
Prieš	129
Susilaikė	20

b)    2.2 punktas (10 pakeitimas)

Iš dalies pakeisti taip:

2.2.

Europos verslas ir darbuotojai susiduria su sunkiais COVID-19 pandemijos sukeltais ekonominiais ir socialiniais ir ekonominiais padariniais. Žlunga daugybė įmonių, mes žmonės netenkame darbo vietų, o namų ūkiai praranda savo pragyvenimo šaltinius. Nepaisant precedento neturinčių ekonomikos gelbėjimo priemonių, skirtų judėjimo suvaržymų poveikiui darbo vietoms ir bendrovėms sušvelninti, ekonominės prognozės kelia didelį nerimą. Prognozuojama, kad 2020 m. ES ekonomika smuks 8,3 %, o 2021 m. augs 5,8 % 2021 m. augimas taip pat bus šiek tiek mažesnis nei prognozuota pavasarį (1) . Nuo COVID-19 pandemijos stipriai nukentėjo Europos ekonomika: žlunga daug įmonių, prarandamos darbo vietos, namų ūkiai netenka pragyvenimo šaltinio, sveikatos priežiūros sistema tampa neveiksminga. Valstybių narių skola yra rekordiška didelė, ji viršijo nustatytas išlaidų taisykles, pirmą kartą įsiskolino ES. Taip pat nežinome, kokios bus „Brexit’o“ pasekmės ir kada pasibaigs pandemija.

Balsavimo rezultatai

Už	95
Prieš	140
Susilaikė	22

c)    2.3 punktas (11 pakeitimas)

Iš dalies pakeisti taip:

2.3.

Reikia nustatyti ir remti pagrindines pramonės šakas ir sektorius, pradedant žmogiškaisiais ištekliais ir baigiant moksliniais tyrimais, taip sukuriant Europos pramonės politiką, kuri rinkoje apsaugotų šiuos strateginius sektorius ir užtikrintų pagrindinių išteklių tiekimo saugumą. Europos pramonės politika turėtų tapti platforma, kurioje nuosekliai ir visapusiškai, siekiant sąveikos, būtų koordinuojama įvairi Europos politika. Dėl tokių pokyčių Europos Komisija turės nustatyti kryptį ir valstybių narių politiką suderinti su ES politika. Tai reiškia ne mikrovaldymą, o politikos derinimą, kad ji būtų nuosekli ir skatintų pokyčius. Šis procesas bus įmanomas tik aktyviai dalyvaujant pilietinės visuomenės organizacijoms ir socialiniams partneriams. Jei nebus demokratišku ir veiksmingu ES piliečių dalyvavimu pagrįsto „socialinio kurso“, nebus visiems naudingo žaliojo kurso.

Balsavimo rezultatai

Už	91
Prieš	137
Susilaikė	18

d)    NAUJAS 2.5 punktas (13 pakeitimas)

Įrašyti naują punktą.

2.5.

Geriausias politinis atsakas – pateisinti lūkesčius, susijusius su priemone „Next Generation ES“, kuri yra unikali spartaus ir pokyčius skatinančio atsigavimo galimybė. Didžiausias prioritetas turėtų būti teikiamas šios priemonės įgyvendinimui ir bendradarbiavimui su privačiuoju sektoriumi.

Balsavimo rezultatai

Už	97
Prieš	136
Susilaikė	22

e)    NAUJAS 2.6 punktas (14 pakeitimas)

Įrašyti naują punktą.

2.6.

„Brexit’o“ sukeltas problemas turėtų įveikti stiprus postūmis stiprinti bendrąją rinką, kuria įmonėms būtų sukurta tvirtesnė, patikima ir konkurencinga aplinka.

Balsavimo rezultatai

Už	93
Prieš	141
Susilaikė	20

f)    2.4 punktas (15 pakeitimas)

Iš dalies pakeisti taip:

2.4.

Šiomis aplinkybėmis atsirado su aplinkos ir technologijų pokyčiais susijęs terminas – „teisinga pertvarka“. EESRK mano, kad teisinga pertvarka yra pagrindinė biudžeto ir ekonomikos gaivinimo plano, skatinančio kurti žalesnę Europos ekonomiką, dalis. Todėl būtina plėtoti platesnį teisingos pertvarkos (ne tik anglių ekonomikoje) supratimą, kuriuo, remiantis nauja socialine sutartimi, būtų visapusiškai įgyvendintas Europos socialinių teisių ramstis  (2) , kartu vykdant reformas perskirstymo sistemų, paremtą profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros a bei lyčių lygybės e srityse. Įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį, ypač svarbu Reikia visiems užtikrinti aukštos kokybės darbo vietas, aukštos kokybės švietimą ir mokymą, įskaitant teisę į mokymąsi galimybę mokytis visą gyvenimą, ypač pažeidžiamoms grupėms, visiems vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros ir socialinėmis paslaugomis, socialinę apsaugą ir pažeidžiamų grupių, pvz., ilgalaikių bedarbių, moterų, jaunimo, teisėtų migrantų ar neįgaliųjų, įtrauktį. Visus šiuos svarbius tikslus pasiekti galima remiantis klestinčia ekonomika, naujomis ir kokybiškomis vietomis, kurias siūlytų darbdaviai, ir būtinomis investicijomis į naujas technologijas.

Balsavimo rezultatai

Už	82
Prieš	152
Susilaikė	20

g)    2.5 punktas (16 pakeitimas)

Iš dalies pakeisti taip:

2.5.

Pramonės pereinamojo laikotarpio šalys ir regionai paprastai susiduria su sunkumais modernizuodami savo pramonės bazę, gerindami darbuotojų įgūdžius, sudarydami atsvarą darbo vietų mažėjimui pagrindiniuose sektoriuose ir didindami mažą našumą, kuris riboja pajamų augimą, siekdami aukštynkrypės konvergencijos ir kompensuodami nepalankias demografines tendencijas. Apskritai jiems būtų naudingas žalinimas ir technologinė pažanga bei su tuo susiję pokyčiai, tačiau kyla pavojus, kad kai kurios vietovės ir tam tikros gyventojų grupės, ypač pažeidžiamos grupės, pvz., neįgalieji, vyresnio amžiaus žmonės, romai ir teisėti migrantai, liks nuošalyje. Sprendžiant su ilgalaike transformacija susijusius uždavinius, politikos formuotojai, socialiniai partneriai, pilietinės visuomenės organizacijos ir pagrindiniai suinteresuotieji subjektai šiose šalyse ir regionuose turi numatyti pokyčius ir aktyviai valdyti pereinamąjį laikotarpį. Socialinis dialogas, darbuotojų ir jiems atstovaujančių organizacijų informavimas, konsultavimas ir dalyvavimas, taip pat sprendimų priėmimo procese organuose (valdybose ir stebėtojų tarybose), atlieka svarbų vaidmenį darant įtaką bendrovių sprendimų priėmimui ir sprendžiant su juo susijusius klausimus, siekiant iš anksto valdyti pereinamuosius procesus. EESRK ragina Komisiją įgyvendinant būsimą atnaujintą pramonės strategiją stiprinti ir plėtoti socialinį aspektą.

Balsavimo rezultatai

Už	92
Prieš	152
Susilaikė	17

h)    2.6 punktas (17 pakeitimas)

Iš dalies pakeisti taip:

2.6.

Kova su pandemija ir sąlygų sėkmingam pramonės pertvarkymui užtikrinimas yra reikalingi visoms suinteresuotųjų subjektų grupėms, todėl būtinos bendros pastangos ir bendri tikslai (pavyzdžiui, ilgalaikio įmonės vystymosi), pasitikėjimu grįstas socialinis dialogas ir pozityvus požiūris. EESRK mano, kad pagrindinis sėkmės veiksnys – tai geras, taigi ir tvarus, verslo valdymas, pasižymintis bendru pokyčių numatymu, turi būti grindžiamas išbandytais ir patikrintais teisiniais minimaliais vidaus rinkos standartais, o darbuotojų nuomonė išreiškiama informuojant, su jais konsultuojantis ir jiems dalyvaujant įmonių valdybose.

Balsavimo rezultatai

Už	90
Prieš	151
Susilaikė	18

i)    2.7 punktas (18 pakeitimas)

Iš dalies pakeisti taip:

2.7.

Skaitmeninimas ir automatizavimas turi tiek teigiamo, tiek neigiamo poveikio ekonomikai ir visuomenei. Šiai pertvarkai būtų reikalingi reguliavimas metodai, kurie būtų pritaikyti prie technologinės transformacijos ir pokyčių numatymo tempo, įtraukiant, pvz., socialinius partnerius. Europos darbo tarybos (EDT) ir Europos akcinės bendrovės (SE) darbo tarybos gali būti teigiamas privalomo tarpvalstybinio darbuotojų dalyvavimo derinant interesus ir ieškant sprendimų vadovaujantis socialinės partnerystės principu pavyzdys. Tai apima darbuotojų mokymo užtikrinimą ir derybas dėl kolektyvinių sutarčių ar kitų socialinių susitarimų, siekiant remti savarankiškumą darbe ir užtikrinti profesinio bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Skaitmeninimas ir interneto ekonomika taip pat paskatino naujų darbo formų atsiradimą, pvz., darbą skaitmeninėse platformose, kai darbuotojai neturi jokių socialinių ir darbo garantijų bei dažnai dirba nesaugiomis sąlygomis ir neturėdami aiškaus statuso. Siekiant skatinti sąžiningą judumą ir integraciją vidaus rinkoje, būtina suderinti jų darbo sąlygas ir statusą Europos lygmeniu  (3) . Šiuo tikslu EESRK mano, kad būtina užtikrinti teisinį tikrumą darbuotojams, nustatant teisinį darbo jėgos statusą skaitmeninių platformų ekonomikoje. Dėl menkos ar visai neprieinamos socialinės apsaugos išlaidų patiria ne tik darbuotojai, bet ir socialinės apsaugos sistemos.

Balsavimo rezultatai

Už	88
Prieš	149
Susilaikė	24

j)    2.8 punktas (19 pakeitimas)

Iš dalies pakeisti taip:

2.8.

Skaitmeninė transformacija taip pat gali kelti pavojų tokiose srityse kaip finansinis stabilumas, finansiniai nusikaltimai ir vartotojų apsauga. Ši rizika gali dar labiau padidėti dėl reglamentavimo skirtumų ES ir nevienodų poslinkių pasaulyje reguliuojant sektorių. Todėl EESRK mano, kad ES šioje srityje turi sukurti išsamią ir stabilią reguliavimo sistemą. Komitetas taip pat rekomenduoja 2021 m. EBPO lygmeniu rasti visuotinį sprendimą mokesčių srityje ES atnaujinti iniciatyvą dėl didelių skaitmeninių bendrovių apmokestinimo  (4).

Balsavimo rezultatai

Už	89
Prieš	149
Susilaikė	22

k)    5.2 punktas (21 pakeitimas)

Iš dalies pakeisti taip:

5.2.

Glaudus pagrindinių vietos ir (arba) regionų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas yra labai svarbus, siekiant nustatyti tvariausias taikymo sritis ir maksimaliai padidinti socialinį ir ekonominį vystymąsi. Kolektyvinėmis sutartimis ar kitos formos socialiniu dialogu grindžiama visų lygmenų socialinių partnerių geroji patirtis, kuria sudaromos vienodos sąlygos ekonominiams konkurentams sektoriuje ar regione, suteikia pagrindą skatinti teisingos pertvarkos, susijusios su priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu, strategiją ir kitų klimato politikos tikslų gyvendinimą (5).

Balsavimo rezultatai

Už	93
Prieš	146
Susilaikė	19

l)    6.2 punktas (22 pakeitimas)

Iš dalies pakeisti taip:

6.2.

Viena iš pagrindinių valdymo priemonių, skirtų socialiai teisingų pertvarkų pažangai įgyvendinti ir stebėti, yra Europos semestras. Labai svarbu nuolat cikliškai vertinti Europos ir nacionalinę politiką socialiniu, ekonominiu ir aplinkosaugos lygmenimis. Palaipsniui išplėtotas Europos semestro socialinis aspektas, tačiau vis dar vyrauja jo makroekonominiai ir fiskaliniai aspektai. Todėl EESRK siūlo į Europos semestrą įtraukti naujus, patobulintus, išmatuojamus ir vienas kitą papildančius socialinius, ekonominius ir aplinkos rodiklius, kad būtų galima stebėti ir sekti visus Europos socialinių teisių ramsčio ir jo principų bei 17 DVT  (6) aspektus ir užtikrinti sąveiką su socialinių rodiklių suvestine, įvedant visiems tvarios gerovės ekonomikos koncepciją  (7) kartu su konkrečioms šalims skirtomis socialinėmis ir aplinkosaugos rekomendacijomis  (8) . Be to, šis semestras buvo pertvarkytas taip, kad jame būtų numatyta daugiau veiksmų ekonomikos gaivinimui paremti, kurie, EESRK tikisi, taip pat gali padėti atnaujinti sustiprinti visą ES valdymo mechanizmą ir užtikrinti, kad jis veiktų kaip pagrindinė demokratijos išlikimo skatinimo ir didėjančios konvergencijos ES viduje varomoji jėga.

Balsavimo rezultatai

Už	87
Prieš	148
Susilaikė	21

m)    6.4 punktas (23 pakeitimas)

Iš dalies pakeisti taip:

6.4.

Be to, kad būtų kompensuotas institucinis ekonomikos ir socialinio valdymo disbalansas, EESRK rekomenduoja, nepakenkiant finansiniam stabilumui vidutinės trukmės laikotarpiu, laikytis gerai subalansuotos„auksinės taisyklės“ (9) taikant ES fiskalines taisykles, pagal kurias pagrįstais atvejais viešosios investicijos neįtraukiamos į deficito skaičiavimą ir kuriomis atsižvelgiama į esamo ir būsimo skolos lygio tvarumą, siekiant užtikrinti šiuolaikinę sveikatos priežiūros, ekologinę, švietimo ir technologinę infrastruktūrą ir išvengti precedento neturinčio nuosmukio (10).

Balsavimo rezultatai

Už	87
Prieš	159
Susilaikė	16

n)    9.3 punktas (24 pakeitimas)

Iš dalies pakeisti taip:

9.3.

EESRK ragina Tarybą ir Europos Parlamentą pagerinti verslo aplinką, padidinti ir skirti pakankamą finansavimą investicijų poreikiams pagal 2021–2027 m. DFP, siekiant įgyvendinti realią ir radikalią žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Kad būtų užtikrintas pakankamas finansavimas, EESRK taip pat pasisako už tai, kad būtų išanalizuotas nuosavų išteklių spektro išplėtimo, galbūt naudojant pajamas iš ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, iš pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo ir iš skaitmeninio mokesčio, poveikis įtraukiant skaitmeninių paslaugų mokestį, bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę ir finansinių sandorių mokestį  (11).

Balsavimo rezultatai

Už	91
Prieš	157
Susilaikė	13

o)    9.4 punktas (25 pakeitimas)

Iš dalies pakeisti taip:

9.4.

Dabartiniu programavimo laikotarpiu Europos struktūrinių ir investicijų fondų paramą gavusioms didelėms įmonėms taikomose taisyklėse nustatyta, kad jos turi grąžinti tą įnašą, jeigu per 10 metų nuo galutinio paramos mokėjimo gamybinė veikla perkeliama už Sąjungos ribų (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 71 straipsnio 2 dalis). EESRK mano, kad reikia sugriežtinti būsimo programavimo laikotarpio nuostatas, siekiant skatinti į kitas šalis perkeltos veiklos sugrąžinimą į ES ir užtikrinti sanglaudą strateginio savarankiškumo principais, išsaugoti gamybinę struktūrą ir (arba) pajėgumus, didinti užimtumą ir skatinti tvaresnį „teritorinį vystymąsi“.

Balsavimo rezultatai

Už	89
Prieš	149
Susilaikė	19

p)    9.5 punktas (26 pakeitimas)

Iš dalies pakeisti taip:

9.5.

EESRK taip pat pritaria ES fiskalinio valdymo gerinimui, atsižvelgiant į riziką tvarumui ir remiantis žaliojo biudžeto sudarymo geriausios praktikos pavyzdžiais ir fiskalinių planų peržiūra. Be to, siekiant įtikintipaskatinti įmones ir pavienius asmenis investuoti į žaliąsias iniciatyvas, turinčias socialinį poveikį, reikalingos gali reikėti mokesčių paskatos ų  (12) . Tokios subsidijos turėtų būti atidžiai įvertintos atliekant sąnaudų ir naudos analizę.

Balsavimo rezultatai

Už	93
Prieš	154
Susilaikė	16

q)    9.6 punktas (27 pakeitimas)

Iš dalies pakeisti taip:

9.6.

Dėl iššūkių, su kuriais Europa susiduria pereidama į žaliąją ir skaitmeninę ekonomiką, reikia didžiulių investicijų, kurių viešieji pinigai ir tradicinis finansavimas naudojantis bankų paskolomis užtikrinti negali. Prireiks didžiulių įvairių privačių lėšų kiekių. Didžiuliai įvairių privačių lėšų kiekiai kasmet investuojami į žalingą ekonominę veiklą įvairiausiuose pramonės sektoriuose, galiausiai rizikuojant, kad jie galiausiai taps „prarastu turtu“ Reikėtų nuosekliai įdiegti privačiojo sektoriaus finansinių išteklių nukreipimo į aplinkos, socialinius ir valdymo kriterijus atitinkančias investicijas mechanizmą. Todėl bankų sąjungos, kapitalo rinkų sąjungos, tvarių finansų, skaitmeninių finansų ir MVĮ strategijas reikia tarpusavyje sustiprinti ir užtikrinti lėšų nukreipimą į produktyvesnius projektus. EESRK teigiamai vertina Tvaraus finansavimo platformos sukūrimą ir tikisi, kad paspartės socialinės taksonomijos kūrimas.

Balsavimo rezultatai

Už	74
Prieš	154
Susilaikė	31

r)    10.1 punktas (28 pakeitimas)

Iš dalies pakeisti taip:

10.1.

Kadangi vykdant pramonės pertvarką dažnai reikia pereiti nuo senų ir tradicinių gamybos pramonės šakų prie į ateitį orientuotos veiklos (net ir tradiciniuose sektoriuose), tai gali lemti didesnį nei vidutinį nedarbo lygį (bent laikinai) dėl lokaliai sutelktos deindustrializacijos ir įgūdžių bazės nuosmukį patiriančiuose sektoriuose. Darbuotojų atstovų numatymas ir dalyvavimas filialų ir įmonių lygmeniu bei prieš priimant sprendimus yra labai svarbus. Labai svarbu, kad politika, skirta pramonės pertvarkos klausimams spręsti, padėtų darbuotojams ir vietos bendruomenėms, visų pirma neįgaliems darbuotojams ir kitiems pažeidžiamų grupių darbuotojams, valdyti pertvarką kuo mažiau ją trikdant ir kartu maksimaliai padidinti galimą naudą.

Balsavimo rezultatai

Už	88
Prieš	149
Susilaikė	17

s)    10.5, 10.5.1, 10.5.2, 10.5.3, 10.5.4, 10.5.5, 10.5.6, 10.5.7 punktai (30 pakeitimas)

Išbraukti punktus:

10.5.

ESTR įgyvendinimo veiksmų planas Vykdant teisingas pertvarkas reikia tinkamos socialinės politikos, kad būtų remiamos geros darbo sąlygos, tinkamai veikiančios kolektyvinių derybų ir darbo santykių sistemos ir užtikrinama tinkama socialinė apsauga, siekiant padėti darbuotojams pereinamuoju laikotarpiu. EESRK norėtų pateikti keletą pasiūlymų dėl būsimo Komisijos ESTR įgyvendinimo veiksmų plano.

10.5.1.

EESRK siūlo Komisijai iš naujo įvertinti atitinkamo ES darbo teisės acquis tinkamumą ir sustiprinti jį, siekiant geriau paremti teisingą pertvarką darbuotojams.

10.5.2.

Teisė į saugumą ir sveikatą yra pagrindinė visų darbuotojų teisė darbo vietoje, neatsižvelgiant į jų darbo santykius ar verslo modelį, pagal kurį jie dirba. EESRK yra labai susirūpinęs dėl to, kad kai kurios naujos darbo rūšys, atsiradusios dėl su klimatu susijusios ir skaitmeninės pertvarkos, gali nepatekti į darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) nuostatų taikymo sritį. Be to, skaitmenizuotose darbo vietose, kaip jau įrodyta, esama didelės rizikos, pvz., darbo suintensyvėjimas, stresas ir psichosocialinis smurtas  (13) , o ateityje galime tikėtis, kad atsiras dirbtinio intelekto  (14) sukeltų nelaimingų atsitikimų, kurių turime išvengti. Todėl EESRK ragina visus ES darbuotojus apsaugoti DSS teisės aktais  (15).

10.5.3.

EESRK skatina Europos Komisiją, atsižvelgiant į technologinę plėtrą, reguliariai peržiūrėti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) ir su juo susijusius reglamentus  (16).

10.5.4.

Socialinio dialogo vaidmuo, nacionaliniu ir Europos lygmenimis, yra svarbus formuojant ekonominę, darbo ir socialinę politiką. EESRK pritaria, kad vykdant socialinių partnerių dialogą atitinkamu nacionaliniu, regionų ir Europos lygmeniu būtų parengtos tinkamos teisingos pertvarkos priemonės, siekiant valdyti minimalią apsaugą, ją keisti ir suteikti tais atvejais, kai pertvarkomos darbo vietos arba dėl (technologinių, demografinių, globalizacijos, klimato kaitos, žiedinės ekonomikos) pokyčių vykdomi kolektyviniai atleidimai iš darbo, įskaitant teisę vesti kolektyvines derybas, kad būtų galima numatyti pokyčius ir teikti paramą nukentėjusiems darbuotojams (Direktyvos dėl kolektyvinio atleidimo iš darbo priėmimas)  (17).

10.5.5.

EESRK dar kartą pabrėžia, kad diegiant pakeitimus, naujas technologijas ir DI sistemas, dėl kurių gali pasikeisti darbo organizavimas, darbo priežiūra ir kontrolė, taip pat darbuotojų vertinimo ir įdarbinimo sistemos, būtina konsultuotis su darbuotojais ir jų atstovais bei teikti jiems informaciją. Visose įmonėse būtina užtikrinti teisę į informaciją ir konsultavimąsi, tinkamai įgyvendinant Europos darbo tarybų direktyvą ir įvesti ES lygmeniu suderintą pagrindą dėl dalyvavimo valdybose. Todėl EESRK ragina sukurti stiprią ir tvirtą Europos informavimo, konsultavimosi ir darbuotojų dalyvavimo sistemą  (18) , kuri būtų svarbus aspektas kuriant teisingas ir sąžiningas atkūrimo bei aplinkos ir skaitmeninės pertvarkos kryptis. Komisija turėtų skatinti socialinį dialogą, siekdama įtraukti darbuotojus į su klimatu susijusią ir skaitmeninę pertvarką visose valstybėse narėse, ir stebėti jo rezultatus Europos semestro metu.

10.5.6.

Reikia sukurti socialiai atsakingo restruktūrizavimo ir įmonių pokyčių numatymo sistemą, kuri papildytų esamas darbuotojų informavimo, konsultavimosi ir dalyvavimo teises ir atitiktų pagrindinius Europos socialinio modelio elementus  (19) . EESRK mano, kad Komisija turėtų peržiūrėti Pokyčiams ir restruktūrizavimui numatyti skirtą ES kokybės sistemą ir pasiūlyti teisinį pagrindą konkrečioms sistemos sąlygoms, susijusioms su darbuotojų dalyvavimu, kad būtų pagerintas darbuotojų dalyvavimas sprendžiant problemas, susijusias su žaliuoju kursu ir skaitmeninės transformacijos procesu  (20).

10.5.7.

Veiksmų plane turėtų būti nustatytos minimalios teisės ES lygmeniu. EESRK ragino imtis veiksmų dėl minimalių pajamų apsaugos  (21) siekiant mažinti skurdą ir skatinti įtraukią darbo rinką, todėl palankiai vertina Komisijos ir Tarybai pirmininkaujančios Vokietijos planus sukurti Europos sistemą, susijusią su minimalių pajamų sistema  (22) . EESRK rekomendavo išnagrinėti galimybę nustatyti bendrus minimalius standartus nedarbo draudimo srityje ES valstybėse narėse  (23) . Komitetas taip pat paragino imtis Europos iniciatyvos dėl minimalaus darbo užmokesčio ir kolektyvinių derybų  (24) , todėl palankiai vertina  (25) Komisijos iniciatyvą dėl pakankamo minimalaus atlyginimo Europos Sąjungoje  (26).

Balsavimo rezultatai

Už	93
Prieš	149
Susilaikė	17

t)    10.6 punktas (31 pakeitimas)

Išbraukti:

10.6.

Nauja socialinė sutartis Siekiant nustatyti ekonomikos gaivinimo būdus, kurie padėtų investuoti į darbo vietas ir apsaugotų teises bei pragyvenimą užtikrinantį darbo užmokestį, visiems darbuotojams atkurti tvirtas darbo rinkos institucijas laikantis anksčiau prisiimtų įsipareigojimų ir užtikrinti socialinę apsaugą, EESRK teigia, kad per socialinį dialogą teisinga pertvarka turi tapti ekonomikos gaivinimo pagrindu, aktyviai dalyvaujant pilietinei visuomenei, kuri padėtų sukurti socialinę, teisingą ir įtraukią pramonės pertvarką.

Balsavimo rezultatai

Už	85
Prieš	146
Susilaikė	19

u)    1.1 punktas (1 pakeitimas)

Iš dalies pakeisti taip:

1.1.

Kad pramonės perėjimu prie žaliosios ir skaitmeninės Europos ekonomikos būtų sukurta tvari, teisinga ir socialiai priimtina Europos ateitis, būtinos tam tikros sąlygos. Tačiau reikia atsižvelgti į naują situaciją. Nuo COVID-19 pandemijos stipriai nukentėjo Europos ekonomika: žlunga daug įmonių, prarandame darbo vietas, namų ūkiai netenka pragyvenimo šaltinio, sveikatos priežiūros sistema tampa neveiksminga. Dėl to atsirado didesnis aktyvesnio socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės dalyvavimo visų lygmenų politikos formavime poreikis, taip pat griežtos reguliavimo realistiškos sistemos ir Europos lygio standartų, kuriais būtų atsižvelgta į valstybių narių ypatumus ir ES bei valstybių narių kompetencijos pasidalijimą, taip pat subsidiarumo principą, ypač socialinėje darbotvarkėje, poreikis. Veiksmų planas, paskelbtas siekiant įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį (ESTR), šiuo atveju turėtų atlikti svarbų vaidmenį.

Balsavimo rezultatai

Už	90
Prieš	146
Susilaikė	18

v)    NAUJAS 1.5 punktas (4 pakeitimas)

Įrašyti naują punktą.

1.5.

Geriausias politinis atsakas – pateisinti lūkesčius, susijusius su priemone „Next Generation ES“, kuri yra unikali spartaus ir pokyčius skatinančio atsigavimo galimybė. Didžiausias prioritetas turėtų būti teikiamas šios priemonės įgyvendinimui ir bendradarbiavimui su privačiuoju sektoriumi.

Balsavimo rezultatai

Už	97
Prieš	136
Susilaikė	22

w)    NAUJAS 1.6 punktas (5 pakeitimas)

Įrašyti naują punktą.

1.6.

„Brexit’o“ keliamus iššūkius reikėtų įveikti ryžtingai stiprinant bendrąją rinką, kuria būtų sukurta tvirtesnė ir konkurencinga aplinka įmonėms.

Balsavimo rezultatai

Už	93
Prieš	141
Susilaikė	20

x)    1.4 punktas (6 pakeitimas)

Iš dalies pakeisti taip:

1.4.

Kad Europa būtų atspari, tvari, teisinga ir klestinti, būtina reguliavimo nuosekli sistema, kuria būtų skatinamas teisingos pertvarkos procesas, kartu atsižvelgiant į jo etinius aspektus ir visuomenės interesus, pvz., vartotojų apsaugą, sveikatą, saugą ir kokybę. EESRK rekomenduoja Europos ir nacionalinėms institucijoms nustatyti naujas valdymo struktūras, kuriomis būtų užtikrinamas aktyvus vietos ekonomikos, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant nešališkas priemones, kurios užtikrintų socialiai teisingas pertvarkas. Viena iš pagrindinių valdymo priemonių, skirtų socialiai teisingų pertvarkų pažangai įgyvendinti ir stebėti, yra Europos semestras. EESRK rekomenduoja į Europos semestrą įtraukti naujus, patobulintus, išmatuojamus ir vienas kitą papildančius socialinius, ekonominius ir aplinkosauginius rodiklius, kad būtų galima stebėti ir sekti Europos socialinių teisių ramsčio principus.

Balsavimo rezultatai

Už	80
Prieš	145
Susilaikė	16

y)    1.8 punktas (8 pakeitimas)

Iš dalies pakeisti taip:

1.8.

EESRK palankiai vertina paskelbtą ESTR įgyvendinimo veiksmų planą. Atitinkama ES darbo teisės politika acquis turėtų būti sustiprinta siekiant geriau užtikrinti paramą darbuotojams teisingos pertvarkos metu.: Veiksmų plane turėtų būti nustatytos minimalios teisės ES lygmeniu, įskaitant: teisę į sveikatą ir saugą, taikomą visiems darbuotojams ir naujoms darbo rūšims; informavimą, konsultavimąsi, bendrą sprendimų priėmimą ir dalyvavimą teises, neapsiribojant pereinamuoju laikotarpiu; įgūdžių ugdymąteises; minimalius nedarbo draudimo standartus; minimalų darbo užmokestį; ir kolektyvines derybas arba kitų formų susitarimus, atitinkančius valstybių narių kompetenciją.

Balsavimo rezultatai

Už	98
Prieš	148
Susilaikė	17

---

(1)  EK 2020 m. vasaros ekonominė prognozė. Dar gilesnis nuosmukis ir didesni skirtumai.

(2)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto indėlis į Europos Komisijos 2021 m. darbo programą.

(3)  EESRK nuomonė (SOC/645) „Sąžiningas darbas platformų ekonomikoje“.

(4)  EESRK nuomonė „Kova su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir pinigų plovimu“.

(5)  Preliminarioji sutartis dėl sąžiningos anglių kasybos pertvarkos ir kasybos bendruomenių tvaraus vystymosi 2019–2027 m. laikotarpiu (Ispanija); iniciatyva „Darbo vietos, skirtos kovai su klimato kaita“ (Portugalija); Socialinių partnerių susitarimas dėl teisingos pertvarkos ir klimato kaitos (Graikija); „Thyssenkrupp Steel Europe“. Būsimas plieno paktas 2020–2030 m. (Vokietija, 2020 m. kovo mėn.).

(6)  EESRK nuomonė „2020 m. metinė tvaraus augimo strategija“, OL C 120, 2020 4 14, p. 1.

(7)  Charveriat, C. and Bodin, E. (2020), Delivering the Green Deal: the role of a reformed European Semester within a new sustainable economy strategy.

(8)  EESRK nuomonė „Europos socialinių teisių ramstis – pradinio įgyvendinimo vertinimas ir rekomendacijos ateičiai, OL C 14, 2020 1 15, p. 1.

(9)  OL C 311, 2020 9 18, p. 1.

(10)  OL C 311, 2020 9 18, p. 1.

(11)  OL C 440, 2018 12 6, p. 106.

(12)  OL C 311, 2020 9 18, p. 63.

(13)  TDO (2019) The Threat of Physical and Psychosocial Violence and Harassment in Digitalized Work.

(14)   OL C 47, 2020 2 11, p. 64.

(15)   OL C 14. 2020 1 15, p. 52.

(16)   OL C 47, 2020 2 11, p. 64.

(17)   OL C 14. 2020 1 15, p. 1.

(18)  EESRK nuomonė SOC/644 „Socialinis dialogas siekiant ekonominio tvarumo ir atsparumo“ (priimta 2020 m. spalio 29 d., dar nepaskelbta).

(19)   OL C 161, 2013 6 6, p. 35.

(20)  EESRK rezoliucija dėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto indėlio į Europos Komisijos 2021 m. darbo programą.

(21)   OL C 190, 2019 6 5, p. 1 .

(22)  Tarybos išvados dėl minimalių pajamų apsaugos stiprinimo siekiant kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi COVID-19 pandemijos metu ir vėliau.

(23)   OL C 97, 2020 3 24, p. 32.

(24)  EESRK nuomonė „Deramas minimalus darbo užmokestis visoje Europoje“.

(25)  EESRK rezoliucija dėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto indėlio į Europos Komisijos 2021 m. darbo programą.

(26)  COM(2020) 682 final .