EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2019 02 05

COM(2019) 70 final

Rekomendacija

TARYBOS SPRENDIMAS

kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl tarpvalstybinės prieigos prie elektroninių įrodymų vykdant teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.    APLINKYBĖS

Vis daugiau naudojantis socialiniais tinklais, internetiniu paštu, pranešimų mainų paslaugomis ir programomis palaikant ryšį, dirbant, bendraujant ir gaunant informaciją, taip pat kai tai daroma neteisėtais tikslais, didėja ir tarpvalstybinis duomenų srautas. Todėl atliekant nusikalstamų veikų tyrimus vis dažniau remiamasi elektroniniais įrodymais, kurie nėra viešai prieinami. Atsižvelgiant į tai, kad internetas neturi sienų, o paslaugos gali būti teikiamos iš bet kurios pasaulio vietos – tai gali daryti ir ne Europos bendrovės, tarpvalstybinės prieigos prie elektroninių įrodymų palengvinimas yra labai svarbus klausimas, susijęs su beveik visų rūšių nusikalstamumu. Visų pirma, dėl neseniai įvykdytų teroristinių išpuolių išryškėjo prioritetinis poreikis rasti būdų, kaip Europos Sąjungos valstybių narių prokurorai ir teisėjai galėtų greičiau ir veiksmingiau apsaugoti ir gauti elektroninius įrodymus.

Šiuo metu atliekant daugiau nei pusę nusikalstamų veikų tyrimų reikalinga prieiga prie tarpvalstybinių elektroninių įrodymų. Elektroninių įrodymų prireikia atliekant apie 85 proc. nusikalstamų veikų tyrimų, o atliekant du trečdalius šių tyrimų reikia gauti įrodymų iš internetinių paslaugų teikėjų, įsisteigusių kitoje jurisdikcijoje. 2013–2018 m. prašymų, skirtų pagrindiniams internetinių paslaugų teikėjams, skaičius išaugo 84 proc. Šių rūšių duomenys yra labai svarbūs atliekant nusikalstamų veikų tyrimus, kad būtų galima nustatyti asmens tapatybę arba gauti informacijos apie jo veiklą.

Elektroniniai įrodymai – įvairių rūšių elektroninio pavidalo duomenys, kurie yra svarbūs atliekant nusikalstamų veikų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą ir yra dažnai saugomi internetinių paslaugų teikėjų serveriuose. Tokie duomenys apima turinio duomenis, pavyzdžiui, e. laiškus, tekstinius pranešimus, nuotraukas ir vaizdo įrašus, bei su turiniu nesusijusius duomenis, pavyzdžiui, duomenis apie abonentą arba su internetine paskyra susijusią srauto informaciją.

Teisminių institucijų bendradarbiavimas yra įprastas institucijų bendradarbiavimo siekiant kovoti su visų rūšių nusikaltimais būdas. Šiuo metu pagrindinė priemonė, kurią valstybės narės naudoja prašydamos prieigos prie tarpvalstybinių elektroninių įrodymų daugumoje kitų Europos Sąjungos šalių, yra Europos tyrimo orderis.

Trečiosioms šalims (ir Danijai bei Airijai, kurios nedalyvauja Europos tyrimo orderio sistemoje) Europos Sąjungos valstybės narės gali teikti savitarpio teisinės pagalbos prašymus. Dalyvauja kelios skirtingos abiejų šalių institucijos. Procedūros buvo sukurtos iki interneto atsiradimo, kai prašymų skaičius buvo kur kas mažesnis nei šiandien, o jų metu nereikėjo susidurti su elektroninių įrodymų kintamumu.

Viena iš pagrindinių Europos Sąjungos valstybių narių (ir iš viso pasaulio) teikiamų savitarpio teisinės pagalbos prašymų dėl prieigos prie elektroninių įrodymų gavėjų yra Jungtinės Amerikos Valstijos, kuriose yra didžiausių paslaugų teikėjų pagrindinės buveinės. 2003 m. birželio 25 d. buvo pasirašytas Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimas dėl savitarpio teisinės pagalbos, jis įsigaliojo 2010 m. vasario 1 d. Susitarimas yra pagrindinė transatlantinė priemonė, skirta veiksmingam bendradarbiavimui baudžiamosios teisenos srityje užtikrinti ir kovoti su organizuotu nusikalstamumu bei terorizmu.

Pirma bendra susitarimo peržiūra buvo atlikta 2016 m. 1 Jos metu buvo padaryta išvada, kad susitarimas teikia papildomos naudos ES ir JAV savitarpio teisinės pagalbos santykiams ir iš esmės veikia gerai. Toliau bus dedamos pastangos siekiant pagerinti šį bendradarbiavimą. Valdžios institucijų teisminis bendradarbiavimas, taip pat ir su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, yra labai svarbus, tačiau atsižvelgiant į elektroninių įrodymų kintamumą, ši procedūra, vidutiniškai užtrunkanti 10 mėnesių, dažnai yra per lėta ir dėl to gali būti neproporcingai naudojami ištekliai. Be to, nors nepriklausomumas yra svarbus teisminio bendradarbiavimo atliekant konkretų tyrimą aspektas, vis dažniau vienintelė sąsaja su kita valstija yra duomenų arba paslaugų teikėjo vieta. Konkrečiai dėl elektroninių įrodymų 2016 m. bendroje peržiūroje valstybės narės skatinamos tiesiogiai bendradarbiauti su JAV paslaugų teikėjais, kad galėtų greičiau ir veiksmingiau apsaugoti ir gauti elektroninius įrodymus.

Tiesioginis bendradarbiavimas su JAV paslaugų teikėjais atsirado kaip alternatyvi priemonė teisminiam bendradarbiavimui. Jis taikomas tik su turiniu nesusijusiems duomenims 2 ir pagal JAV teisės aktus yra savanoriškas. Praktiškai Europos Sąjungos valstybės narės valdžios institucijos pagal nacionalines baudžiamojo proceso taisykles gali tiesiogiai kreiptis į paslaugų teikėją Jungtinėse Amerikos Valstijose su prašymais pateikti duomenis, prie kurių paslaugų teikėjas turi prieigą, paprastai duomenis apie jo teikiamų paslaugų naudotoją. Tai taikoma kai kuriems Jungtinėse Amerikos Valstijose įsisteigusiems paslaugų teikėjams, ir, kiek mažiau, Airijoje įsisteigusiems paslaugų teikėjams, kurie savanoriškai tiesiogiai atsako į valstybių narių teisėsaugos institucijų prašymus, jei prašymai teikiami dėl su turiniu nesusijusių duomenų.

Pagal JAV teisės aktus 3 JAV įsisteigę paslaugų teikėjai gali tiesiogiai bendradarbiauti su Europos valdžios institucijomis dėl su turiniu nesusijusių duomenų. Tačiau toks bendradarbiavimas yra savanoriškas. Todėl paslaugų teikėjai sukuria savo politiką, ar bendradarbiauti, ir kaip bendradarbiauti, arba dėl to sprendžia kiekvienu konkrečiu atveju. Be to, kad padažnėjo tiesioginis bendradarbiavimas su paslaugų teikėjais, Jungtinėse Amerikos Valstijose neseniai priimtuose sprendimuose ir teismo bylose buvo siekiama išsiaiškinti, ar JAV institucijos turi teisę prašyti pateikti paslaugų teikėjo, kurio pagrindinė buveinė yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, užsienyje saugomus duomenis, įskaitant visų pirma „Microsoft Ireland“ bylą 4 .

Prašymų dėl savanoriško tiesioginio bendradarbiavimo skaičius sparčiai didėjo – 2017 m. jų buvo daugiau nei 124 000. Nors savanorišku tiesioginiu bendradarbiavimu užtikrinama greitesnė prieiga nei pagal savitarpio teisinę pagalbą, jis galimas tik dėl su turiniu nesusijusių duomenų. Be to, toks bendradarbiavimas gali būti nepatikimas, jo metu gali būti neužtikrinama, kad bus laikomasi tinkamų procedūrinių garantijų, jis yra įmanomas tik su ribotu skaičiumi paslaugų teikėjų, kurie visi taiko skirtingą politiką, nėra skaidrus, jam trūksta atskaitomybės. Dėl tokio susiskaidymo gali atsirasti teisinis netikrumas, kilti klausimų dėl baudžiamojo persekiojimo teisėtumo bei asmenų, su kuriais yra susiję tokie prašymai, pagrindinių teisių ir procesinių garantijų apsaugos. Be to, įvykdoma mažiau nei pusė visų paslaugų teikėjams skirtų prašymų 5 .

Kalbant apie galimus JAV institucijų abipusius prašymus paslaugų teikėjams Europos Sąjungoje, šiuo metu daugelyje valstybių narių pagal telekomunikacijų teisinę sistemą nacionaliniams telekomunikacijų paslaugų teikėjams draudžiama tiesiogiai atsakyti į užsienio institucijų prašymus, įskaitant prašymus dėl su turiniu nesusijusių duomenų. Be to, nėra jokio teisinio pagrindo, pagal kurį būtų leidžiamas tiesioginis bendradarbiavimas kituose ryšių sektoriuose. JAV institucijos tokius duomenis iš ES paslaugų teikėjų paprastai gali gauti tik pagal savitarpio teisinės pagalbos prašymą.

2.    PASIŪLYMO TIKSLAI

Europos Komisija 2015 m. balandžio mėn. Europos saugumo darbotvarkėje 6 įsipareigojo peržiūrėti kliūtis, su kuriomis susiduriama atliekant nusikaltimų pasinaudojant kibernetine erdve tyrimus, visų pirma dėl tarpvalstybinės prieigos prie elektroninių įrodymų. 2018 m. balandžio 17 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikė Reglamento dėl Europos elektroninių įrodymų baudžiamosiose bylose pateikimo ir saugojimo orderių 7 ir Direktyvos, kuria nustatomos teisinių atstovų skyrimo įrodymams baudžiamosiose bylose rinkti suderintos taisyklės, pasiūlymus (toliau – pasiūlymai dėl elektroninių įrodymų) 8 .

Šių pasiūlymų tikslas – Europos Sąjungoje pagreitinti elektroninių įrodymų apsaugos ir gavimo tiesiogiai iš kitoje jurisdikcijoje įsisteigusių paslaugų teikėjų procesą. Pasiūlymai taikomi konkrečių rūšių paslaugų teikėjams, teikiantiems paslaugas Europos Sąjungoje. Paslaugų teikėjas teikia paslaugas Europos Sąjungoje, kai jis sudaro galimybę naudotojams vienoje arba daugiau valstybių narių naudotis jo paslaugomis ir kai šis paslaugų teikėjas turi esminį ryšį su Sąjunga, pavyzdžiui, kai jis turi įmonės padalinį valstybėje narėje arba teikia paslaugas dideliam skaičiui naudotojų toje valstybėje narėje. Europos Sąjungoje neįsisteigę paslaugų teikėjai privalo paskirti teisinį atstovą, kurio atžvilgiu gali būti priverstinai vykdomi įrodymų pateikimo orderiai.

Europos Vadovų Taryba pabrėžė šio klausimo svarbą tiek viduje, tiek išorėje. 2018 m. spalio 18 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose nurodyta, kad „siekiant tiek ES, tiek tarptautiniu lygmeniu veiksmingai kovoti su terorizmu ir kitu sunkių formų ir organizuotu nusikalstamumu, turėtų būti rasti sprendimai, kuriais būtų užtikrinta sparti ir efektyvi tarpvalstybinė prieiga prie e. įrodymų; iki šio teisėkūros ciklo pabaigos turėtų būti susitarta dėl Komisijos pasiūlymų dėl e. įrodymų ir prieigos prie finansinės informacijos, taip pat dėl pasiūlymų siekiant geriau kovoti su pinigų plovimu 9 . Komisija taip pat turėtų skubiai pateikti derybų įgaliojimus, skirtus tarptautinėms deryboms dėl e. įrodymų.“

Komisijos pasiūlymais dėl elektroninių įrodymų suteikiamas pagrindas tam, kad Europos Sąjungoje būtų taikomas koordinuotas ir nuoseklus požiūris ir Europos Sąjunga jį taikytų tarptautiniu lygmeniu, tinkamai atsižvelgiant į Europos Sąjungos taisykles, įskaitant taisykles dėl Europos Sąjungos valstybių narių ir jų piliečių nediskriminavimo. Nors Komisija savo pasiūlymų dėl elektroninių įrodymų poveikio vertinime jau pažymėjo, kad pasiūlymus būtų galima naudingai papildyti dvišaliais arba daugiašaliais susitarimais dėl tarpvalstybinės prieigos prie elektroninių įrodymų, įskaitant su šia prieiga susijusias apsaugos priemones, Komisija, prieš pradėdama derybas su trečiosiomis šalimis, nusprendė pirmiausia pasiūlyti priimti ES taisykles dėl tarpvalstybinės prieigos prie elektroninių įrodymų tinkamų sąlygų ir apsaugos priemonių.

Tarptautiniu lygmeniu diskusijos vyksta vedant derybas dėl Europos Tarybos konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų Antrojo papildomo protokolo 10 . Tarpvalstybinė prieiga prie elektroninių įrodymų buvo reguliariai aptariama neseniai vykusiuose ES ir JAV teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikimuose.

Komisija drauge priima dvejus derybinius nurodymus pradėti derybas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir dalyvauti derybose dėl Europos Tarybos konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų Antrojo papildomo protokolo. Nors abu procesai vyks skirtingu greičiu, jie yra skirti tarpusavyje susijusiems klausimams spręsti, tad vienose derybose prisiimti įsipareigojimai gali turėti tiesioginę įtaką lygiagrečiai vykstančioms deryboms.

Nors pasiūlymuose dėl elektroninių įrodymų aptariama konkrečių rūšių paslaugų teikėjų, teikiančių paslaugas ES rinkoje, situacija, yra pavojus, kad įsipareigojimai prieštaraus trečiųjų šalių teisės aktams. Siekiant išspręsti šią įstatymų koliziją ir atsižvelgiant į tarptautinio mandagumo principą pasiūlymuose dėl elektroninių įrodymų yra nuostatų dėl specialių mechanizmų, taikomų tais atvejais, kai gavęs prašymą paslaugų teikėjas susiduria su pagal trečiosios šalies teisę prieštaraujančiais įsipareigojimais. Į šiuos mechanizmus įtraukiama peržiūros procedūra tokiai situacijai spręsti. ES ir JAV susitarimu turėtų būti siekiama išvengti pavojaus, kad Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų įsipareigojimai prieštaraus vieni kitiems.

Pagrindiniai paslaugų teikėjai, turintys su baudžiamuoju procesu susijusių įrodymų, veikia JAV jurisdikcijoje. 1986 m. Saugomų ryšių įstatymu uždrausta atskleisti turinio duomenis, o su turiniu nesusiję duomenys gali būti teikiami savanoriškai. 2018 m. kovo 23 d. Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso priimtame Jungtinių Amerikos Valstijų CLOUD įstatyme (kuriuo paaiškinta teisėto duomenų naudojimo užsienyje tvarka) 1986 m. Saugomų ryšių įstatymo daliniu pakeitimu patikslinama, kad JAV paslaugų teikėjai privalo laikytis JAV išduotų orderių atskleisti turinio duomenis ir su turiniu nesusijusius duomenis, nepaisant to, kur tokie duomenys saugomi, taip pat ir Europos Sąjungoje. CLOUD įstatymu taip pat leidžiama sudaryti vykdomuosius susitarimus su užsienio vyriausybėmis, kurių pagrindu JAV paslaugų teikėjai galėtų teikti turinio duomenis tiesiogiai toms užsienio vyriausybėms. Duomenys, kuriems taikomas CLOUD įstatymas, yra saugomi duomenys ir perimami laidiniai arba elektroniniai ryšiai, o jame numatytos nusikalstamos veikos – sunkūs nusikaltimai. Vykdomiesiems susitarimams su užsienio vyriausybėmis taikomos tam tikros sąlygos, t. y. kad užsienio šalis būtų nustačiusi tinkamas apsaugos priemones, įskaitant priemones, skirtas prieigai prie duomenų, susijusių su JAV piliečiais, apriboti.

Šios iniciatyvos tikslas yra spręsti konkretų teisinį klausimą dėl prieigos prie turinio duomenų ir su turiniu nesusijusių duomenų, kuriuos turi paslaugų teikėjai Europos Sąjungoje arba Jungtinėse Amerikos Valstijose, nustatant bendras taisykles. Sudarant tarptautinį susitarimą ši iniciatyva papildytų ES pasiūlymus dėl elektroninių įrodymų spręsdama įstatymų kolizijos klausimą, ypač dėl turinio duomenų, ir leisdama užtikrinti spartesnę prieigą prie elektroninių įrodymų. Ši rekomendacija apima derybinius nurodymus pradėti derybas dėl ES lygmens susitarimo su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl tarpvalstybinės prieigos prie elektroninių įrodymų. Europos Sąjunga yra suinteresuota sudaryti visapusišką susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis siekiant apsaugoti Europos teises bei vertybes, pavyzdžiui, privatumo ir asmens duomenų apsaugą, ir atsižvelgiant į mūsų pačių saugumo interesus.

Kalbant apie turinio duomenis, dabartiniais JAV teisės aktais (1986 m. Saugomų ryšių įstatymas) JAV paslaugų teikėjams draudžiama atsakyti į užsienio teisėsaugos institucijų prašymus. Šiuo metu pagal JAV teisės aktus reikalaujama, kad trečiosios šalies savitarpio teisinės pagalbos prašymas gali būti vykdomas tik įrodžius, kad yra pakankamas pagrindas. Šiuo metu Europos Sąjungos valstybių narių paslaugų teikėjai negali atsakyti į tiesioginius trečiųjų šalių institucijų prašymus. ES ir JAV susitarimas prisidėtų prie pasiūlymų dėl elektroninių įrodymų tikslo ir veiksmingumo, visų pirma dėl turinio duomenų, kuriuos JAV paslaugų teikėjai saugo Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jis sudarytų galimybę tiesiogiai bendradarbiauti su paslaugų teikėju sukurdamas veiksmingesnę teisinę sistemą teisminėms institucijoms, nes šiuo metu ES specialistai, norėdami gauti turinio duomenis pagal savitarpio teisinės pagalbos prašymus, susiduria su sunkumais.

Kalbant apie su turiniu nesusijusius duomenis, daugėjant Jungtinėms Amerikos Valstijoms adresuojamų savitarpio teisinės pagalbos prašymų, JAV institucijos skatina ES teisėsaugos ir teismines institucijas su turiniu nesusijusių duomenų iš JAV paslaugų teikėjų prašyti tiesiogiai, o pagal JAV teisės aktus JAV įsisteigusiems paslaugų teikėjams leidžiama, tačiau neprivaloma atsakyti į tokius prašymus. ES ir JAV susitarimas suteiktų ES institucijoms daugiau tikrumo, aiškių procesinių garantijų ir sumažintų susiskaidymą dėl prieigos prie JAV paslaugų teikėjų turimų su turiniu nesusijusių duomenų. Jis taip pat leistų JAV institucijų abipusę prieigą prie ES paslaugų teikėjų turimų duomenų.

Rekomendacija dėl Tarybos sprendimo yra pradėti Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų derybas, kad būtų sudarytas transatlantinis susitarimas dėl tarpvalstybinės prieigos prie elektroninių įrodymų, skirtų naudoti baudžiamajame procese, tiesiogiai iš paslaugų teikėjų. Juo siekiama bendradarbiavimo mechanizmus pritaikyti prie skaitmeninio amžiaus nustatant teismines ir teisėsaugos priemones, kuriomis siekiama perprasti dabartinius nusikaltėlių bendravimo būdus ir kovoti su šiuolaikinių formų nusikalstamumu.

Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimas turėtų nemažai praktinių privalumų:

·jame būtų numatyta abipusė teisminių institucijų prieiga prie turinio duomenų;

·jame būtų aptariama prieiga prie su turiniu nesusijusių duomenų remiantis teisminių institucijų orderiais, užtikrinama ES ir JAV institucijų abipusė prieiga ir peržiūrimos tiesioginio bendradarbiavimo su paslaugų teikėjais sąlygos ir apsaugos priemonės;

·jis prisidėtų prie to, kad teisminės institucijos laiku gautų prieigą prie duomenų;

·juo būtų sprendžiamas įstatymų kolizijos pavojus;

·jis sumažintų taisyklių, procedūrų susiskaidymo pavojų ir suvienodintų teises ir apsaugos priemones per bendrus visų Europos Sąjungos valstybių narių derybų su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis įgaliojimus užtikrinant Europos Sąjungos valstybių narių ir jų piliečių nediskriminavimą;

·jame būtų išaiškintas orderių paslaugų teikėjams privalomumas ir vykdymas bei išsamiai nurodyti teisminių institucijų įpareigojimai.

Šis susitarimas turėtų priklausyti nuo patikimų pagrindinių teisių apsaugos mechanizmų. Šiais derybiniais nurodymais siekiama pagerinti institucijų, paslaugų teikėjų ir susijusių asmenų teisinį tikrumą užtikrinant proporcingumo principą, pagrindinių teisių apsaugą, skaidrumą ir teisminių institucijų bei paslaugų teikėjų atskaitomybę.

3.    ATITINKAMOS POLITIKOS SRITYJE GALIOJANČIOS NUOSTATOS

Dabartinę Europos Sąjungos teisinę sistemą sudaro Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose priemonės, pvz., Direktyva 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose 11 (toliau – ETO direktyva), Konvencija dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose 12 , Reglamentas 2018/1727 dėl Eurojusto 13 , Reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europolo 14 , Tarybos pamatinis sprendimas 2002/465/TVR dėl jungtinių tyrimo grupių 15 ir siūlomas reglamentas dėl teroristinio turinio sklaidos internete prevencijos 16 .

2018 m. balandžio 17 d. Komisija Tarybai ir Europos Parlamentui pateikė Reglamento dėl Europos elektroninių įrodymų baudžiamosiose bylose pateikimo ir saugojimo orderių 17 ir Direktyvos, kuria nustatomos teisinių atstovų skyrimo įrodymams baudžiamosiose bylose rinkti suderintos taisyklės, pasiūlymus 18 . Išorėje Europos Sąjunga sudarė kelis dvišalius Sąjungos ir trečiųjų šalių susitarimus, pavyzdžiui, Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimą dėl savitarpio teisinės pagalbos 19 . Šis susitarimas yra skirtas papildyti šiuos galiojančius susitarimus.

Asmens duomenys, kuriems taikoma ši rekomendacija dėl Tarybos sprendimo, yra saugomi ir gali būti tvarkomi tik pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) 20 , o Europos Sąjungos institucijų – pagal Duomenų apsaugos direktyvą, skirtą policijos ir baudžiamosios teisenos institucijoms (Teisėsaugos tikslais naudojamų duomenų apsaugos direktyvą) 21 . Susitarimas turėtų papildyti 2017 m. vasario 1 d. įsigaliojusį ES ir JAV susitarimą dėl duomenų apsaugos ir privatumo, dar vadinamą Bendruoju susitarimu, ir Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso 2016 m. vasario 24 d. priimtą JAV teisminio teisių gynimo įstatymą, pagal kurį JAV privatumo įstatyme numatyta apsauga taikoma ir ES piliečiams.

Elektroninių ryšių duomenys, kuriems taikoma ši rekomendacija dėl Tarybos sprendimo, yra saugomi ir gali būti tvarkomi tik pagal Direktyvą 2002/58/EB (E. privatumo direktyvą) 22 .

Susitarime turėtų būti gerbiamos pagrindinės teisės, laisvės ir bendrieji ES teisės principai, įtvirtinti Europos Sąjungos sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje, procesinės teisės, įskaitant teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, nekaltumo prezumpciją ir teisę į gynybą, teisėtumo ir nusikalstamos veikos bei bausmės proporcingumo principus ir bet kokius teisėsaugos ar teisminių institucijų įsipareigojimus šioje srityje. Kalbant apie reikiamas asmens duomenų, Europos Sąjungos perduodamų JAV teisėsaugos institucijoms, apsaugos priemones, taikytinos ES ir JAV susitarimo dėl duomenų apsaugos ir privatumo nuostatos bus papildytos papildomomis apsaugos priemonėmis, kad būtų atsižvelgta į atitinkamų kategorijų duomenų neskelbtinumo lygį ir išskirtinius reikalavimus, taikomus tada, kai paslaugų teikėjai elektroninius įrodymus perduoda tiesiogiai.

Susitarimas taip pat neturėtų pažeisti kitų galiojančių tarptautinių susitarimų dėl institucijų teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, pavyzdžiui, ES ir JAV susitarimo dėl savitarpio teisinės pagalbos. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos dvišaliuose santykiuose susitarimas turėtų turėti pirmenybę bet kokio susitarimo ar sutarties, sudarytų derybose dėl Europos Tarybos konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų Antrojo papildomo protokolo, atžvilgiu.

Taryba turi suteikti įgaliojimus pradėti derybas, priimti derybinius nurodymus ir suteikti įgaliojimus pasirašyti ir sudaryti susitarimą, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 3 ir 4 dalyse.

Pagrindinės teisės

·asmens, prie kurio duomenų gaunama prieiga, teisėms, įskaitant teisę į asmens duomenų apsaugą, teisę į privataus ir šeimos gyvenimo, būsto neliečiamybės ir komunikacijos slaptumo gerbimą, teisę į saviraiškos ir susirinkimų laisvę, teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, nekaltumo prezumpciją ir teisę į gynybą, teisėtumo ir nusikalstamos veikos bei bausmės proporcingumo principus;

·paslaugų teikėjo teisėms: teisei į laisvę užsiimti verslu, teisei į veiksmingą teisinę gynybą;

·asmenų teisėms į laisvę ir saugumą.

Derybinių nurodymų 18–23 punktuose išdėstytose valdymo nuostatose Komisija siūlo, kad susitarime būtų numatytos reguliarios bendros susitarimo taikymo peržiūros ir sąlyga dėl jo trukmės. Taip pat siūloma, kad susitarime būtų nustatyta, jog šalys konsultuojasi tarpusavyje siekiant palengvinti bet kokių ginčų dėl susitarimo aiškinimo ar taikymo sprendimo priėmimo. Siedamos palengvinti peržiūros procesą abi šalys turėtų rinkti statistinius duomenis. Be to, derybiniuose nurodymuose siūloma, kad būsimame susitarime būtų nustatytos sustabdymo ir nutraukimo sąlygos, jei ginčo negalima išspręsti taikant konsultavimosi procedūrą.

Rekomendacija

TARYBOS SPRENDIMAS

kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl tarpvalstybinės prieigos prie elektroninių įrodymų vykdant teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 218 straipsnio 3 ir 4 dalis,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

1)    2018 m. balandžio 17 d. Komisija pateikė teisėkūros procedūra priimamo Reglamento dėl Europos elektroninių įrodymų baudžiamosiose bylose pateikimo ir saugojimo orderių ir Direktyvos, kuria nustatomos teisinių atstovų skyrimo įrodymams baudžiamosiose bylose rinkti suderintos taisyklės, pasiūlymus (toliau – pasiūlymai dėl elektroninių įrodymų) 23 . 2018 m. gruodžio 7 d. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdyje Taryba susitarė dėl bendro požiūrio į Komisijos reglamento pasiūlymą 24 ;

2)    derybos turėtų būti pradedamos siekiant sudaryti Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimą dėl teisminių institucijų tarpvalstybinės prieigos prie paslaugų teikėjo turimų elektroninių įrodymų baudžiamajame procese;

3)    susitarime turėtų būti numatytos reikiamos pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos priemonės ir laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintų principų, visų pirma Chartijos 7 straipsnyje pripažintos teisės į privatų ir šeimos gyvenimą, būsto neliečiamybę ir komunikacijos slaptumą, Chartijos 8 straipsnyje pripažintos teisės į asmens duomenų apsaugą, Chartijos 47 straipsnyje pripažintos teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, Chartijos 48 straipsnyje pripažintos nekaltumo prezumpcijos ir teisės į gynybą bei Chartijos 49 straipsnyje pripažintų teisėtumo ir nusikalstamos veikos bei bausmės proporcingumo principų. Susitarimas turėtų būti taikomas atsižvelgiant į šias teises ir principus;

4)    pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 25 42 straipsnio 1 dalį buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, ir jis savo nuomonę pateikė … 26 ;

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Komisija įgaliojama Sąjungos vardu vesti derybas dėl Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl teisminių institucijų tarpvalstybinės prieigos prie paslaugų teikėjo turimų elektroninių įrodymų baudžiamajame procese.

2 straipsnis

Derybiniai nurodymai išdėstyti priede.

3 straipsnis

Derybos turėtų vykti konsultuojantis su specialiuoju komitetu, kurį paskirs Taryba.

4 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Komisijai.

Priimta Briuselyje

(1)    2010 m. ES ir JAV savitarpio pagalbos susitarimo peržiūra, 2016 m. balandžio 7 d., 7403/16.

(2)    Turinio duomenys savanoriškai gali būti teikiami tik ekstremaliąja situacija laikomais atvejais, kai kyla bet kokio asmens mirties ir sunkaus kūno sužalojimo pavojus.

(3)    1986 m. Elektroninių ryšių ir privatumo įstatymo (toliau – ERPĮ) Nr. 41 2701 straipsnio 2 dalis.

(4)    Bylą 2018 m. vasario 27 d. nagrinėjo JAV Aukščiausiasis Teismas. 2018 m. balandžio 17 d. teismas bylą nutraukė šalims pranešus, kad buvo priimtas CLOUD įstatymas, sudarantis galimybę priimti naują orderį, kad iš „Microsoft“ būtų galima gauti prašomą informaciją.

(5)    Komisijos poveikio vertinimas, pridedamas prie elektroninių įrodymų paketo, 2018 m. balandžio 17 d., SWD(2018) 118 final.

(6)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Europos saugumo darbotvarkė“, 2015 m. balandžio 28 d., COM(2015) 185 final.

(7)    Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos elektroninių įrodymų baudžiamosiose bylose pateikimo ir saugojimo orderių pasiūlymas, 2018 m. balandžio 17 d., COM(2018) 225 final.

(8)    Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomos teisinių atstovų skyrimo įrodymams baudžiamosiose bylose rinkti suderintos taisyklės, pasiūlymas 2018 m. balandžio 17 d., COM(2018) 226 final.

(9)    Vykstant deryboms su Europos Parlamentu ir Taryba pastaroji 2018 m. gruodžio 7 d. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdyje susitarė dėl bendro požiūrio į Komisijos reglamento pasiūlymą.

(10)    2001 m. lapkričio 23 d. Europos Tarybos Budapešto konvencija dėl elektroninių nusikaltimų (Europos Tarybos sutarčių serija Nr. 185), http://conventions.coe.int .

(11)    2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose, OL L 130, 2014 5 1, p. 1.

(12)     2000 gegužės 29 d. Tarybos aktas , pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį patvirtinantis Konvenciją dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose.

(13)    2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1727 dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) ir kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2002/187/TVR.

(14)    2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR.

(15)    2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2002/465/TVR dėl jungtinių tyrimo grupių.

(16)    Reglamento dėl teroristinio turinio sklaidos internete prevencijos pasiūlymas, 2018 m. rugsėjo 12 d., COM(2018) 640 final.

(17)    Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos elektroninių įrodymų baudžiamosiose bylose pateikimo ir saugojimo orderių pasiūlymas, 2018 m. balandžio 17 d., COM(2018) 225 final.

(18)    Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomos teisinių atstovų skyrimo įrodymams baudžiamosiose bylose rinkti suderintos taisyklės, pasiūlymas, 2018 m. balandžio 17 d., COM(2018) 226 final.

(19)    2009 m. spalio 23 d. Tarybos sprendimas 2009/820/BUSP dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl ekstradicijos bei Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl savitarpio teisinės pagalbos sudarymo Europos Sąjungos vardu.

(20)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679  dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB.

(21)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680  dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR.

(22)    2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37), iš dalies pakeista 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB, iš dalies keičiančia Direktyvą 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, Direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje ir Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo.

(23)    Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos elektroninių įrodymų baudžiamosiose bylose pateikimo ir saugojimo orderių pasiūlymas, 2018 m. balandžio 17 d., COM(2018) 225 final. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomos teisinių atstovų skyrimo įrodymams baudžiamosiose bylose rinkti suderintos taisyklės, pasiūlymas, 2018 m. balandžio 17 d., COM(2018) 226 final.

(24)    Tarybos bendras požiūris dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos elektroninių įrodymų baudžiamosiose bylose pateikimo ir saugojimo orderių, ST 15292 2018 INIT, 2018 m. gruodžio 12 d.

(25)    2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(26)    OJ C ….

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2019 02 05

COM(2019) 70 final

PRIEDAS

prie

Rekomendacijos dėl Tarybos sprendimo

kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl tarpvalstybinės prieigos prie elektroninių įrodymų vykdant teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose

PRIEDAS

1.TIKSLAI

Derybų metu Komisija turėtų siekti konkrečių tikslų, išsamiai nurodytų toliau, kartu užtikrindama, kad derybų rezultatas būtų suderinamas su Sąjungos vidaus taisyklėmis dėl elektroninių įrodymų, taip pat joms keičiantis Sąjungos teisėkūros institucijų teisėkūros procedūros metu ir galiausiai priėmus jų galutinę formą. Šios vidaus taisyklės bus Sąjungos derybinės pozicijos pagrindas.

1.Nustatyti bendras taisykles ir spręsti įstatymų koliziją dėl orderių, skirtų gauti elektroninius įrodymus, t. y. turinio duomenis ir su turiniu nesusijusius duomenis, kuriuos vienos susitariančiosios šalies teisminė institucija adresuoja paslaugų teikėjui, kuriam taikomi kitos susitariančiosios šalies teisės aktai. Tai turėtų sumažinti praktikos ir teisės normų susiskaidymo pavojų ir sustiprinti Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų teisinį tikrumą viena kitos atžvilgiu, kai baudžiamajame procese gaunami elektroniniai įrodymai.

2.Sudaryti galimybes paslaugų teikėjui abipusiškumo pagrindu tiesiogiai perduoti elektroninius įrodymus prašančiajai institucijai, kaip nustatyta 1 pastraipoje.

3.Užtikrinti pagarbą pagrindinėms teisėms, laisvėms ir bendriesiems ES teisės principams, įtvirtintiems Europos Sąjungos sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje, įskaitant proporcingumo principą, asmenų, dėl kurių vyksta baudžiamasis procesas, procesines teises, nekaltumo prezumpciją ir teises į gynybą, taip pat privatumą ir asmens duomenų bei ryšių duomenų apsaugą, kai tokie duomenys tvarkomi, įskaitant perdavimą trečiųjų šalių teisėsaugos institucijoms, ir bet kokias teisėsaugos ar teisminių institucijų pareigas šioje srityje.

Norint pasiekti 1 dalyje nurodytus tikslus, susitarime visų pirma turėtų būti aptariami toliau nurodyti aspektai.

2.SUSITARIMO POBŪDIS IR TAIKYMO SRITIS

1.Susitarimas turėtų būti taikomas baudžiamajam procesui, kuris apima ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo etapus.

2.Susitarimu turėtų būti sukurtos abipusės šalių teisės ir pareigos.

3.Susitarime turėtų būti nurodytos duomenų, kuriems jis taikomas, įskaitant turinio duomenis ir su turiniu nesusijusius duomenis, apibrėžtys ir rūšys.

4.Susitarime turėtų būti nustatyta tiksli jo taikymo sritis dėl nusikalstamų veikų, kurioms taikomas susitarimas, ir ribų.

5.Susitarime turėtų būti nustatyta, kokias sąlygas reikia įvykdyti, kad teisminė institucija galėtų priimti orderį, ir nustatyti orderio įteikimo būdai.

6.Susitarime turėtų būti nuostata, suteikianti duomenų subjektams veiksmingų teisminių teisių gynybos priemonių baudžiamajame procese. Susitarime taip pat turėtų būti nustatyta, kokiomis aplinkybėmis paslaugų teikėjas turi teisę nesutikti su orderiu.

7.Susitarime turėtų būti nustatytas orderyje nurodytų duomenų pateikimo terminas.

8.Jis taip pat neturėtų pažeisti kitų galiojančių tarptautinių susitarimų dėl institucijų teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, pavyzdžiui, ES ir JAV susitarimo dėl savitarpio teisinės pagalbos.

9.Jungtinių Amerikos Valstijų ir Sąjungos dvišaliuose santykiuose susitarimas turėtų turėti pirmenybę Europos Tarybos konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų ir bet kokio susitarimo ar sutarties, sudarytų derybose dėl Europos Tarybos konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų Antrojo papildomo protokolo, atžvilgiu, jei vėlesnio susitarimo ar sutarties nuostatos apima šiame susitarime sprendžiamus klausimus.

3.APSAUGOS PRIEMONĖS

1.Susitarimas turėtų būti abipusis dėl asmenų, kurių duomenų negalima prašyti pateikti pagal šį susitarimą. Susitarime neturėtų būti diskriminuojami asmenys iš skirtingų valstybių narių.

2.Susitarimu turėtų būti nustatyta, kad pagal nuorodą būtų taikomas 2017 m. vasario 1 d. įsigaliojęs ES ir JAV susitarimas dėl duomenų apsaugos ir privatumo, dar vadinamas Bendruoju susitarimu.

3.Susitarimas turėtų papildyti Bendrąjį susitarimą papildomomis apsaugos priemonėmis, kuriomis atsižvelgiama į atitinkamų kategorijų duomenų slaptumo lygį ir išskirtinius reikalavimus, taikomus tada, kai paslaugų teikėjai tiesiogiai perduoda elektroninius duomenis, o ne kai jie perduodami tarp institucijų.

4.Papildomos privatumo ir duomenų apsaugos priemonės, kurios bus peržiūrimos atsižvelgiant į susitarimo taikymo sritį, turėtų būti, be kita ko:

(a)tikslų, kuriais gali būti prašoma pateikti asmens ir elektroninių ryšių duomenis ir kuriais jie gali būti perduodami, nurodymas;

(b)reikalavimas, kad orderis būtų priimtas tik dėl asmens ir elektroninių ryšių duomenų, kurie yra būtini ir proporcingi tikslams, dėl kurių su šiais duomenimis susipažįstama;

(c)reikalavimas, kad kitoms JAV institucijoms, kurios nėra saistomos Bendrojo susitarimo, naudojant ir atskleidžiant duomenis būtų pateikiamas pranešimas valstybės narės, kurioje paslaugų teikėjas yra įsisteigęs arba atstovaujamas, paskirtai kompetentingai teisminei institucijai ir gaunamas išankstinis šios institucijos leidimas, o duomenys gali būti naudojami ir atskleidžiami tik tuo atveju, jei užtikrinama, kad gaunančioji institucija pagal susitarimo nuostatas veiksmingai apsaugos asmens ir elektroninių ryšių duomenis. Kompetentinga teisminė institucija, svarstydama dėl tokio išankstinio leidimo, turėtų deramai atsižvelgti į visus svarbius veiksnius, įskaitant nusikalstamos veikos sunkumą ir pradinio duomenų perdavimo tikslą;

(d)reikalavimas, kad į kitas trečiąsias šalis duomenys toliau būtų perduodami tik teisėsaugos institucijoms, atsakingoms už nusikalstamų veikų, įskaitant terorizmą, prevenciją, tyrimą, nustatymą ar baudžiamąjį persekiojimą už jas, ir kad tolesnio perdavimo atveju būtų pateikiamas pranešimas valstybės narės, kurioje paslaugų teikėjas yra įsisteigęs arba atstovaujamas, paskirtai kompetentingai teisminei institucijai ir gaunamas šios institucijos išankstinis leidimas. Kompetentinga teisminė institucija, spręsdama dėl tokio išankstinio leidimo, turėtų atsižvelgti į Bendrojo susitarimo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksnius;

(e)susitarime gali būti aptartos išskirtinės aplinkybės ir reikalingos apsaugos priemonės, kai duomenys toliau perduodami be išankstinio leidimo rimtos ir neišvengiamos grėsmės valstybės narės ar trečiosios šalies viešajam saugumui atveju;

(f)pranešimas apie informacijos saugumo incidentą valstybės narės, kurioje paslaugų teikėjas yra įsisteigęs arba atstovaujamas, paskirtai kompetentingai institucijai turi būti pateikiamas pagal Bendrojo susitarimo 10 straipsnio 2 dalies sąlygas.

5.Papildomos procesinių teisių apsaugos priemonės, kurios turi būti peržiūrimos atsižvelgiant į susitarimo taikymo sritį, turėtų būti, be kita ko:

(a)tinkamos apsaugos priemonės, skirtos užtikrinti, kad negalima prašyti pateikti duomenų, kad jie būtų naudojami baudžiamajame procese, kuriame gali būti skirta mirties bausmė;

(b)tinkamos sąlygos orderių dėl prieigos prie elektroninių duomenų reikalingumui ir proporcingumui užtikrinti, visų pirma atitinkamais atvejais atskiriant duomenų kategorijas;

(c)asmenų, kuriems baudžiamojo proceso sistemoje taikomas duomenų orderis, procesines apsaugos priemonės;

(d)specialios duomenų, apsaugotų privilegijomis ir imunitetais, apsaugos priemonės;

(e)institucijoms ir paslaugų teikėjams taikomos konfidencialumo apsaugos priemonės, įskaitant susitarimus dėl informacijos neatskleidimo.

4.SUSITARIMO VALDYMAS

1.Susitarime turėtų būti nurodyta, kad šalys turėtų atlikti reguliarias bendras peržiūras dėl susitarimo taikymo ir išsiaiškinti, kaip jį taikyti kuo veiksmingiau. Šiuo tikslu, siekiant palengvinti peržiūros procesą abi šalys turėtų rinkti statistinius duomenis.

2.Susitarime turėtų būti nuostata dėl jo galiojimo trukmės. Ar galiojimo trukmė turi būti neribota ar ribota, turi būti vertinama atsižvelgiant į derybų rezultatus. Bet kuriuo atveju reikėtų įtraukti nuostatą, pagal kurią reikalaujama laiku atlikti susitarimo peržiūrą.

3.Susitarime turėtų būti nustatyta, kad šalys konsultuojasi tarpusavyje siekdamos palengvinti bet kokių ginčų dėl susitarimo aiškinimo ar taikymo sprendimą.

4.Susitarime turėtų būti numatyta galimybė bet kuriai šaliai sustabdyti arba nutraukti susitarimą, jei ginčo negalima išspręsti pirmiau nurodytos konsultavimosi procedūros metu.

5.Susitarime turėtų būti nuostata dėl jo teritorinio taikymo.

6.Susitarimo tekstai bus autentiški visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis.