Europos regionų komiteto nuomonė „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“

(2020/C 324/08)

Pranešėjas Roby BIWER (LU / PES), Betemburgo savivaldybės tarybos narys, Liuksemburgas Pamatinis dokumentas Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“ COM(2019) 352 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

1.

palankiai vertina Europos Komisijos įsipareigojimą dėti daugiau pastangų siekiant apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus; apgailestaudamas pažymi, kad pateiktų pasiūlymų taikymo sritis yra ribota;

2.

pripažįsta Europos Sąjungos pastarųjų dešimtmečių pastangas didinti miškų plotą, be kito ko įgyvendinant plataus masto miškų įveisimo programas, taip pat griežtus valstybių narių miškus reguliuojančius teisės aktus, kurie užtikrina miško atkūrimą ir natūralaus miško ataugimą; vis dėlto yra susirūpinęs dėl nerimą keliančio miškų, ypač neliestų miškų, prie kurių priskiriami puoselėjami ir tvarkomi miškai, alinimo masto pasaulyje (1);

3.

pabrėžia neliestų miškų, kaip didžiausios biologinės įvairovės vietų, teikiančių ekosistemines paslaugas, prisidedančias prie žmonių sveikatos (naudojimas farmacijoje, mityba, vaistiniai augalai), socialinės įtraukties (psichinė sveikata, užimtumo skatinimas kaimo vietovėse, ekologinis turizmas ir kt.), reikšmę, taip pat jų svarbų vaidmenį saugant aplinką nuo dykumėjimo, potvynių, hidrogeologinės struktūros blogėjimo, dirvožemio erozijos, ekstremalių oro sąlygų, kritulių kiekio mažėjimo, užteršto oro ir kt.; taip pat pripažįsta, kad tvariai tvarkomi, žmogaus auginami ir brandūs natūralūs miškai prisideda prie biologinės įvairovės apsaugos ir išsaugojimo;

4.

pripažįsta, kad miškų naikinimas yra labai sudėtingas reiškinys, kurį lemia daug veiksnių, didėjantys daugėjančių pasaulio gyventojų poreikiai, nes reikia daugiau maisto, pašarų, bioenergijos, medienos ir kitų būtiniausių produktų; pabrėžia, kad miškų naikinimas yra antras pagal dydį antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo šaltinis ir pagrindinis biologinės įvairovės nykimo veiksnys (2);

5.

pabrėžia, kad miškų nykimo prevencija gali turėti įvairialypės naudos žmonėms ir ekosistemoms, įskaitant biologinės įvairovės išsaugojimą, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą absorbuojant anglies dioksidą – tai viena veiksmingiausių klimato kaitos švelninimo priemonių – ir ekosisteminių paslaugų, kurios gali paskatinti tvarų augimą ir naują miškų bioekonomiką, pagrįstą racionaliu ir tvariu išteklių naudojimu, užtikrinimą;

6.

ragina Komisiją ir valstybes nares pateikti reguliavimo priemonių ir rekomendacijų, parengtų taip, kad būtų atsižvelgta į nacionalinius, regioninius ir vietos konkrečius skirtumus, siekiant veiksmingai kovoti su visų formų miškų naikinimu ir pirminių miškų ekosistemų, kuriose yra anglies sankaupos ir biologinės įvairovės išteklių, alinimu, kartu skiriant tinkamą finansavimą;

7.

pabrėžia, kad miškų atkūrimas, ypač labiausiai iškirstų Europos miškų regionuose, tebėra viena veiksmingiausių prisitaikymo prie klimato kaitos ir klimato kaitos švelninimo strategijų; šiuo požiūriu agrarinės miškininkystės sistemų plėtra, sodinant medžius pasėliuose ir ganyklose bei aplink juos, galėtų atlikti vis svarbesnį vaidmenį;

8.

ragina užtikrinti politikos suderinamumą, kad įvairių politikos sričių, be kita ko, naujosios BŽŪP (bendros žemės ūkio politikos), ES tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant Europos biologinės įvairovės strategijos iki 2030 m., Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m., Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos, prekybos politikos ir Europos žaliojo kurso, pastangos, tikslai ir rezultatai būtų suderinti išsamioje tvarumo strategijoje su aiškiais tikslais ir įgyvendinimo priemonėmis bei tinkamai atsižvelgiant į socialinę, ekonominę ir aplinkos pusiausvyrą;

1 prioritetas. Mažinti ES vartojimo poveikį žemei ir užtikrinti, kad ES būtų vartojami produktai iš tiekimo grandinių, neturinčių įtakos miškų naikinimui

9.

pabrėžia, kad ES turi užtikrinti, kad būtų vartojami produktai iš ne ES esančių tiekimo grandinių, neturinčių įtakos miškų naikinimui, kaip pagrindinį pasaulio miškų apsaugos ir atkūrimo proceso aspektą; ragina ES įtraukti vartotojus į procesą, kuriuo siekiama daryti įtaką rinkoms, kuriose vyrauja probleminis neliestų miškų pertvarkymas, kad būtų gaminami plačiai naudojami produktai, pavyzdžiui, kava, kakava, alyvpalmių aliejus ir auginami gyvuliai;

10.

atkreipia dėmesį į sunkius žmogaus teisių pažeidimus ir aplinkos niokojimą įvairiose produktų tiekimo grandinėse (pvz., tiekiant sojos pupeles, alyvpalmių aliejų, cukrų, kakavą, jautieną, biodegalų žaliavas) ir pabrėžia, kad savanoriškų privačiojo sektoriaus ir finansų sektoriaus iniciatyvų kol kas nepakanka miškų naikinimui pasaulyje sustabdyti ir šiai tendencijai pakeisti; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų privaloma laikytis aplinkos apsaugos ir žmogaus teisių deramo patikrinimo (3) standartų;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad miškų gaisrai kelia didžiausią grėsmę daugelio ES valstybių narių ir regionų miškų ekosistemų išsaugojimui. Labai svarbu sudaryti palankesnes sąlygas vietos ir regionų valdžios institucijoms toliau didinti savo atsparumą nelaimėms, kadangi jos yra pirmosios, kurios reaguoja į nelaimes. Vietos bendruomenės veiksmai mažinant nelaimes yra greičiausias ir veiksmingiausias būdas apriboti miškų gaisrų padarytą žalą;

12.

ragina Komisiją imtis įvairiausių veiksmų paskatinti aktyvų vartotojų dalyvavimą atrenkant, propaguojant ir naudojant tvaresnes prekes, įskaitant, tačiau ne tik, specialių ES sertifikavimo sistemų, skirtų miškų naikinimui įtakos neturintiems produktams, kūrimą, įtraukiant jau esamas sertifikavimo sistemas, skirtas produktams, įskaitant miškotvarką ir kilmės patvirtinimą, į išsamesnį vertinimą, kuris taikomas ir ne miško produktams, apimant tvarią miškotvarką; miškotvarkos ir gamybos sistemas, grindžiamas mažesniu gamtos išteklių (pvz., vandens), cheminių medžiagų (pvz., pesticidų) ir energijos (iškastinio kuro ir apskritai neatsinaujinančiųjų išteklių energijos) naudojimu; miškų naikinimui įtakos neturinčius aspektus gaminant ne miško produktus; produktų, kurių transporto pėdsakas yra ribotas (pvz., vietovės prekės ženklas, anglies pėdsakas), pardavimo skatinimą ir produktų gyvavimo ciklo vertinimus, kad būtų galima kiekybiškai įvertinti jų poveikį aplinkai ir palyginti jų aplinkosauginį veiksmingumą; (4)

13.

ragina Komisiją dėti daugiau pastangų kovojant su neteisėta medienos ruoša visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinant 2018–2022 m. ES FLEGT (Miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena) darbo planą, visų pirma stiprinant ES medienos reglamento įgyvendinimą;

14.

ragina Komisiją gerinti vartotojų informavimą apie tvarios miškininkystės produktus ir jų propagavimą sukuriant specialų ženklą, nurodantį, kaip kuris nors produktas prisideda miškų naikinimo, ir tobulinant ir (arba) integruojant jau turimas Europos duomenų bazes ir (arba) informacines sistemas (pvz., ekologinio ženklo duomenų bazę), į kurias įtraukti miškų naikinimui įtakos neturintys produktai, kuriuos turi būti lengva atpažinti;

15.

ragina Komisiją nustatyti procedūras, pagal kurias būtų tikrinamas Europos informacinėje sistemoje surinktos informacijos ir vertinimų tikslumas, siekiant padidinti pasitikėjimą pateikta informacija, įskaitant griežtus atsekamumo reikalavimus, kuriais užtikrinama produktų kilmė, ir sukurti griežtesnes stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo sistemas, siekiant padėti užkirsti kelią sukčiavimui ir klaidingam produktų ženklinimui; siūlo apsvarstyti kitą tiekimo politiką, visų pirma šalyse, kuriose miškų naikinimo mastas yra didelis, o sertifikavimo – mažas ir (arba) neteisėtos medienos ruošos mastas taip pat yra didelis, pavyzdžiui, nustatyti pareigą pateikti įrodymų, kad produktai buvo gauti tvariai, įskaitant prekybos medžiagomis tarp veiklos vykdytojų dokumentus ir informaciją apie visų tiekimo grandinės šalių pirkimų politiką;

16.

primygtinai ragina visas ES institucijas ir agentūras rodyti pavyzdį keičiant savo elgseną, viešuosius pirkimus ir bendrąsias sutartis, kad būtų naudojami tvarios miškininkystės produktai; be to, ragina savo darbuotojus ir narius kompensuoti išmetamo anglies dioksido kiekį, susijusį su savo skrydžiais veiklos RK tikslais, finansiškai remiant tvarios miškininkystės projektus;

17.

pabrėžia, kad viešieji pirkimai, kurie sudaro maždaug 14 proc. ES BVP, yra potencialiai tvirtas svertas užtikrinti tvaresniais būdais pagamintų produktų tiekimo sutartis dėl darbų, prekių ar paslaugų pirkimo iš bendrovių. Šiuo tikslu Direktyvoje 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų nustačius draudimą organizuoti viešuosius pirkimus dėl produktų, pagamintų naikinant miškus, gali būti pasiektas atitinkamas teigiamas poveikis produktų, pagamintų nenaikinant miškų, skatinimui;

18.

atkreipia dėmesį į tai, kad skatinimu pakeisti vartotojų elgseną ir pereiti prie sveikesnės augalinės mitybos vartojant daugiau vaisių ir daržovių (kurie turėtų būti sertifikuoti kaip nedarantys poveikio miškų naikinimui), taip sumažinant pasaulyje mėsos vartojimą, galima skatinti ir saugoti piliečių ir planetos sveikatą pagal C40 Gero maisto miestų deklaraciją (5); šio pokyčio procese reikės atsižvelgti į strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ išdėstytas rekomendacijas, kuriomis skatinamas, kiek tai įmanoma, vietos, aplinkosaugos ir žmonių sveikatos požiūriu tvarių produktų vartojimas;

19.

skatina Komisiją rasti sinergiją ir ryšį su vykdomais projektais ir iniciatyvomis, susijusiomis su miestų ir priemiesčių miškų ir ekologinių koridorių kūrimu subnacionaliniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis bei už Europos ribų; pažymi, kad šios iniciatyvos duoda daug aplinkosauginės ir socialinės naudos (ekosisteminės paslaugos) sujungtuose miestuose gyvenantiems asmenims: aprūpina švariu oru, reguliuoja vandens srautus, apsaugo dirvožemį nuo vandens ir vėjo keliamos erozijos, padeda atkurti nualintą žemę ir užtikrinti atsparumą nelaimėms ir klimato kaitai, vasarą sumažina dienos temperatūrą, užtikrina maisto produktų tiekimą, didesnę miestų biologinę įvairovę, geresnę fizinę ir psichinę sveikatą, didesnę nekilnojamojo turto vertę ir kt.;

20.

ragina į šią veiklą įtraukti Europos piliečius ir vietos bei regionų valdžios institucijas, komercinius ir suinteresuotuosius subjektus, kurie parduoda savo produktus Europos rinkoje (pvz., tarptautines įmones); atkreipia dėmesį į jų vaidmenį saugant miškus ir būtinybę didinti įmonių atskaitomybės apie socialinę ir aplinkosauginę atsakomybę ataskaitų skaidrumą (pagal Direktyvą 2014/95/ES);

2 prioritetas. Bendradarbiauti su šalimis gamintojomis siekiant mažinti miškams daromą neigiamą poveikį, ir užtikrinti, kad palaikant ES vystomąjį bendradarbiavimą nebūtų naikinami miškai, ir 3 prioritetas. Stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą siekiant užkirsti kelią miškų naikinimui ir miškų alinimui ir skatinti atkurti miškus

21.

atkreipia dėmesį į tai, kad daugiausia miškų naikinama ES nepriklausančiose šalyse. Didžioji dalis šiose šalyse pagamintos medienos sunaudojama vietoje, tačiau medienos sertifikavimo diegimo mastas vis dar nedidelis, nes sertifikato įgijimo sąnaudos yra pernelyg didelės, ypač smulkiems ūkininkams, kuriems dar tenka konkuruoti ir su pigesne tradicine ar net neteisėtai paruošta mediena. Be to, ypatingą dėmesį reikia skirti tam, kaip sertifikuoti miško produktus, pavyzdžiui, natūralųjį kaučiuką, kurį gamina daug smulkiųjų ūkininkų;

22.

ragina gerinti švietimą aplinkosaugos klausimais besivystančiose šalyse, kuriose yra neliestų miškų, nes tai yra pagrindinis aspektas didinant informuotumą šiose šalyse apie jų pačių aplinkos išteklių svarbą; atkreipia dėmesį į tai, kad tiesioginis piliečių dalyvavimas šiose aplinkosaugos švietimo iniciatyvose galėtų duoti daug naudos, pavyzdžiui: a) daugiau žinių apie tvariai tvarkomų miškų ir neliestų miškų visuomenei teikiamų ekosisteminių paslaugų svarbą; b) tiesioginės ir netiesioginės tvarios miškotvarkos daugialypės naudos pripažinimą; c) didesnę galimybę pasiekti naudingų rezultatų iš vietos veiksmų, kuriais siekiama apriboti miškų naikinimą ir alinimą; daugiau galimybių gamtos išteklių apsaugą paversti tvariu tvarkymu ir taip prisidėti prie ekologiškų darbo vietų ir žaliojo ekonomikos augimo, naudingo vietos gyventojams ir kt.;

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Komisija turėtų apsvarstyti galimybę siūlyti neliestus miškus įtraukti į UNESCO paveldo objektų sąrašą siekiant padėti apsaugoti juos nuo naikinimo ir labiau atkreipti visuomenės dėmesį į jų apsaugą;

24.

pabrėžia, kad kartu su daugiafunkciškumu biologinė įvairovė yra dar viena svarbi tema, į kurią reikia atsižvelgti svarstant ES miškininkystės politikos strategiją; atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvieną kartą, kai naikinami nepaliesti arba brandūs natūralūs miškai, nyksta biologinė įvairovė, kuri yra būdinga miškams ir kurią sunku atkurti, nes vietovė labai nualinama;

25.

palankiai vertina naują 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją, kurioje numatyti didesnio masto ES veiksmai, kad būtų sustabdytas biologinės įvairovės nykimas ir ekosistemų būklės blogėjimas visoje Europoje, o ES būtų laikoma lydere pasaulyje sprendžiant pasaulio biologinės įvairovės krizės problemas, pavyzdžiui, kuriant saugomas teritorijas, apimančias bent 30 proc. sausumos ploto, nustatant teisiškai privalomus ES gamtos atkūrimo tikslus ir griežtesnę likusių ES pirminių miškų ir sengirių apsaugą taikant antrinių miškų tvarią miškotvarką (6), atkuriant nualintas ekosistemas sausumoje pasitelkus miškų, dirvožemio ir šlapžemių atkūrimą ir kuriant žaliąsias erdves miestuose;

26.

ragina dėti daug daugiau pastangų pasiekti naujos 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos tikslus, susijusius su miškininkyste, ir susitarti dėl plataus užmojo pasaulinės biologinės įvairovės politikos po 2020 m. programos, kuri būtų priimta būsimoje 15-ojoje Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje (JT BĮK COP 15), be kita ko, remiantis strategijos iki 2020 m. įgyvendinimo vertinimu;

27.

primygtinai reikalauja, kad prekybos susitarimai būtų vertinami atsižvelgiant į tikslą sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir būtų grindžiami tvariu vystymusi; ragina sustiprinti skyrius dėl tvarios miškotvarkos ir kovos su miškų naikinimu ir miškų naikinimą įtraukti į poveikio aplinkai vertinimus. Kadangi Amazonės miškų naikinimas Brazilijoje pasiekė rekordinį lygį – atogrąžų miškų gaisrų padaugėjo 84 proc. (7), ragina ES ir jos valstybes nares sustabdyti ES ir Mercosur susitarimo ratifikavimą, kol Brazilijos vyriausybė nepakeis šios tendencijos;

28.

ragina, kad ES miškininkystės strategijoje po 2020 m. aktyvesnė, labiau pritaikyta ir labiau dalyvaujamojo pobūdžio miškininkystė labiau prisidėtų prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir didinimo ir taip būtų visapusiškai išnaudota biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų teikiama nauda. Visa ši veikla ir pastangos turėtų prisidėti prie platesnio užmojo pasaulinės biologinės įvairovės politikos, kurią įgyvendinant Europa turėtų imtis atsakingo vadovaujamojo vaidmens, ir ją skatinti;

4 prioritetas. Nukreipti finansavimą į tikslą remti tvaresnę žemės naudojimo praktiką ir 5 prioritetas. Didinti informacijos apie miškus ir produktų tiekimo grandines prieinamumą, gerinti jos kokybę ir suteikti daugiau galimybių susipažinti su tokia informacija. Remti mokslinius tyrimus ir inovacijas

29.

pabrėžia, kad Europos piliečiai turi būti plačiai informuojami apie priemones, kurias Komisija taiko siekdama apsaugoti ir atkurti miškus ES ir visame pasaulyje, siekiant padidinti paramą šioms priemonėms ir jų veiksmingumą;

30.

ragina Komisiją sukurti Europos duomenų bazę, į kurią būtų įtraukiami vykdomi ir įvykdyti ES ir trečiųjų šalių bei dvišaliai ES valstybių narių ir trečiųjų šalių projektai siekiant įvertinti jų poveikį pasaulio miškams; pabrėžia vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą įgyvendinant šiuos projektus;

31.

ragina ES pradėti įgyvendinti industrializacijos, skaitmeninimo ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo strategiją, kuria būtų skatinama naudoti ekologiškus medžiagų pakaitalus medienos pagrindu, apie kurių kilmę ir anglies dioksido pėdsaką būtų informuojami vartotojai, ir būtų skatinamas „nulinio miškų naikinimo“ sertifikavimas, didinant jo naudojimą sektoriuose, pavyzdžiui, statybų, tekstilės, chemijos produktų ar pakavimo pramonės sektoriuose;

32.

ragina ES toliau plėtoti mokslinių tyrimų ir stebėsenos programas, pavyzdžiui, „Copernicus“, Europos Žemės stebėjimo ir kitas stebėsenos programas, siekiant prižiūrėti prekių tiekimo grandinę, kad būtų galima nustatyti produktus, dėl kurių gamybos naikinami miškai arba gamybos metu blogėja aplinkos būklė, ir iš anksto apie juos įspėti;

33.

ragina Komisiją apsvarstyti galimybę įsteigti Europos miškininkystės agentūrą, atsižvelgiant į pasaulio miškų apsaugos ir atkūrimo svarbą.

---

(1)  https:/ /www.cbd.int/forest/definitions.shtml.

(2)  https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0959378018314365#fig0005.

(3)  Žmogaus teisių deramas patikrinimas paprastai suprantamas kaip priemonė, kuria bendrovės gali nustatyti neigiamą poveikį žmogaus teisėms, kurį daro jų veikla, arba veikla, susijusi su jų verslo ryšiais, jam užkirsti kelią, jį sušvelninti ir už tai prisiimti atsakomybę. https://corporatejustice.org/priorities/13-human-rights-due-diligence.

(4)  Pavyzdžiui, Miškų valdymo taryba® (FSC®), Miškų sertifikavimo schemų pripažinimo programa (PEFCTM) ir kt.

(5)  Pagal C40 Gero maisto miestų deklaraciją miestai įsipareigoja: maisto produktų pirkimų politiką suderinti su visuotine sveika mityba – geriausia būtų produktus gauti iš ekologinių ūkių, remti bendrą didesnį sveiko augalinio maisto suvartojimą mūsų miestuose, atsisakant netausios, nesveikos mitybos https://www.c40.org/press_releases/good-food-cities.

(6)  https:/ /www.cbd.int/forest/definitions.shtml.

(7)  Brazilijos nacionalinis kosmoso mokslinių tyrimų institutas, 2019 m.