—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Kinijoje, ypač į 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją „Kinija. Mažumų teisės ir mirties bausmės taikymas“ (1), 2011 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl padėties Kašgaro mieste ir kultūros paveldo (Sindziango uigūrų autonominis regionas) (2), 2016 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl Larung Garo tibetiečių budistų akademijos ir Ilhamo Tohti atvejų (3), 2018 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos santykių padėties (4) ir 2018 m. spalio 4 d. rezoliucija dėl masinio uigūrų ir kazachų savavališko sulaikymo Sindziango uigūrų autonominiame regione (5),

—

atsižvelgdamas į 2003 m. inicijuotą ES ir Kinijos strateginę partnerystę ir į 2016 m. birželio 22 d. Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Naujos ES strategijos dėl Kinijos elementai“ (JOIN(2016)0030),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 24 d. Užsienio reikalų tarybos patvirtintas ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 12 d. Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „ES ir Kinija. Strateginė perspektyva“ (JOIN(2019)0005),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 9 d. vykusio 21-ojo ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimo bendrą pareiškimą,

—

atsižvelgdamas į 1995 m. prasidėjusį ES ir Kinijos dialogą dėl žmogaus teisių ir į 2019 m. balandžio 1–2 d. Briuselyje įvykusį jo 37-ąjį raundą,

—

atsižvelgdamas į Kinijos Liaudies Respublikos Konstitucijos 36 straipsnį, kuriuo visiems piliečiams užtikrinama religijos laisvė, ir jos 4 straipsnį, kuriuo remiamos tautinių mažumų teisės,

—

atsižvelgdamas į 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Kinija pasirašė 1998 m., tačiau neratifikavo,

—

atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į JT Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto Kinijos vertinimo baigiamąsias pastabas,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi savo strateginėje programoje žmogaus teisių ir demokratijos srityje ES yra įsipareigojusi propaguoti žmogaus teises, demokratiją ir teisinę valstybę visose be išimties ES išorės veiksmų srityse ir kad ES žmogaus teisės bus jos santykių su visomis trečiosiomis šalimis, įskaitant strategines partneres, pagrindinis klausimas; kadangi tai turėtų likti ilgalaikių ES ir Kinijos santykių pagrindas, vadovaujantis ES įsipareigojimu remti tas pačias vertybes vykdant savo išorės veiksmus; Kinija parodė suinteresuotumą gerbti tarptautinę teisę ir standartus, susijusius su žmogaus teisėmis, savo vystymesi;

B.

kadangi Kinija sėkmingai išvadavo 700 mln. asmenų iš skurdo, tačiau kadangi 2013 m. kovo mėn. valdžią perėmus prezidentui Xi Jinpingui žmogaus teisių padėtis Kinijoje ir toliau blogėjo, įskaitant tai, kad auga vyriausybės priešiškumas taikių protestų, saviraiškos ir religijos laisvių bei teisinės valstybės atžvilgiu; kadangi Kinijos valdžios institucijos yra sulaikiusios ir baudžiamąja tvarka persekioja šimtus žmogaus teisių gynėjų, teisininkų ir žurnalistų;

C.

kadangi 2018 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauji reglamentai dėl religijos, kuriais remiantis labiau suvaržomos religinės grupės ir veikla ir jos visos priverčiamos labiau laikytis partijos politikos; kadangi religijos ir sąžinės laisvės mažiausiai paisoma nuo to laiko, kai XX a. 8-ojo dešimtmečio pabaigoje pradėtos ekonominės reformos ir Kinija atsivėrė pasauliui; kadangi Kinija yra šalis, kurioje religinių kalinių skaičius yra vienas iš didžiausių;

D.

kadangi, nors 2018 m. rugsėjo mėn. pasiektas Šventojo Sosto ir Kinijos vyriausybės susitarimas dėl vyskupų skyrimo Kinijoje, religinės Kinijos krikščionių bendruomenės patiria vis daugiau represijų, o krikščionys, tiek pogrindžio, tiek valstybės sankcionuojamose bažnyčiose, yra persekiojami ir sulaikomi, griaunamos bažnyčios, konfiskuojami religiniai simboliai ir imamasi griežtų priemonių prieš krikščionių susibūrimus; kadangi kai kuriose provincijose Kinijos valdžios institucijos neleidžia jaunesniems nei 18 metų asmenims dalyvauti religinėje veikloje; kadangi 2018 m. rugsėjo mėn. Kinija uždraudė Siono Bažnyčią, didžiausią religinę kongregaciją, turinčią per 1 500 sekėjų;

E.

kadangi padėtis Sindziange, kur gyvena 10 mln. musulmonų uigūrų ir etninių kazachų, sparčiai blogėjo, nes Sindziango stabilumas ir kontrolė tapo aukščiausiu Kinijos valdžios institucijų prioritetu – tai lėmė tiek nuolatiniai uigūrų teroristiniai išpuoliai Sindziango regione arba tariamai su šiuo regionu susiję teroristiniai išpuoliai ir strateginė Sindziango uigūrų autonominio regiono vieta siekiant įgyvendinti iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“; kadangi esama informacijos, kad Sindziango stovyklų sistema išplėsta į kitas Kinijos dalis;

F.

kadangi sukurta neteisminio kalinimo programa, pagal kurią, JT rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto cituojamu vertinimu, sulaikoma nuo dešimčių tūkstančių iki daugiau nei milijono uigūrų, kuriems taikomas priverstinis politinis perauklėjimas, nepateikus jiems kaltinimų ir be teismo, taip pat neribotiems laikotarpiams, taigi jie savavališkai sulaikomi prisidengiant kova su terorizmu ir religiniu ekstremizmu; kadangi Sindziango provincijoje suformuota griežto religinės praktikos ir uigūrų kalbos bei papročių apribojimo politika;

G.

kadangi sukurtas sudėtingas skvarbaus skaitmeninio sekimo tinklas, įskaitant veido atpažinimo technologiją ir duomenų rinkimą;

H.

kadangi Kinijos vyriausybė nepatenkino daugelio JT darbo grupės prievartinio ar nesavanoriško dingimo klausimais (WGEID), JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro ir kitų JT įgaliojimus turinčių įgaliotųjų ekspertų prašymų nusiųsti į Sindziangą nepriklausomus tyrėjus,

I.

kadangi per pastaruosius kelerius metus, nepaisant ekonomikos augimo ir infrastruktūros plėtros, padėtis Tibete blogėjo, nes Kinijos vyriausybė riboja galimybes naudotis įvairiomis žmogaus teisėmis remdamasi saugumo ir stabilumo pretekstais ir nuolat vykdo išpuolius prieš tibetiečių tapatybę ir kultūrą;

J.

kadangi per pastaruosius kelerius metus Tibete taikoma vis daugiau sekimo ir kontrolės priemonių, taip pat buvo savavališkai sulaikyti, kankinami žmonės ir netinkamai su jais elgiamasi; kadangi Kinijos vyriausybė Tibete sukūrė sąlygas, kuriomis valstybės valdžiai netaikomi jokie apribojimai, vyrauja baimė, o visi viešojo ir privataus gyvenimo aspektai yra griežtai kontroliuojami ir reguliuojami; kadangi Tibete bet kokie taikūs protestai ar valstybės politikos kritika, susijusi su etninėmis ar religinėmis mažumomis, gali būti vertinama kaip „atsiskyrimo tendencijos“, todėl laikoma baudžiamąja veika; kadangi galimybės patekti į Tibeto autonominį regioną šiandien ribojamos labiau nei bet kada anksčiau;

K.

kadangi pranešama, kad protestuodami prieš varžančią Kinijos politiką Tibete ir ragindami sugrąžinti Dalai Lamą ir teisę į religijos laisvę Sičuano provincijos Ngabos prefektūros Abos apygardoje ir kitose Tibeto plokščiakalnio dalyse nuo 2009 m. susidegino itin daug tibetiečių, daugiausia tai buvo vienuoliai ir vienuolės; kadangi per pastaruosius 10 metų nepadaryta pažangos sprendžiant Tibeto krizę;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.