Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „Apmokestinimas / privačiosios investicijos ir darnaus vystymosi tikslai. Bendradarbiavimas su JT Tarptautinio bendradarbiavimo mokesčių srityje ekspertų komitetu“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2020/C 97/01)

Pranešėjas

Krister ANDERSSON

Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
Plenarinės asamblėjos sprendimas	2019 1 24
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2019 11 29
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 12 11
Plenarinė sesija Nr.	548
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	129/0/2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Mokesčių politika labai svarbi įgyvendinant DVT, nes ji lemia investicijų, užimtumo ir inovacijų ekonominę aplinką ir kartu užtikrina Vyriausybei pajamas viešosioms išlaidoms finansuoti. Papildomai suderinus politiką ir priėmus patikimumo didinimo priemones būtų galima svariai prisidėti prie privačiųjų investicijų didinimo ir pasaulinių investicijų trūkumo panaikinimo, skatinant kapitalo srautus iš daug kapitalo turinčių šalių į besivystančios ekonomikos šalis, kurioms reikia investicijų.

1.2.

Įmonės ekonomikoje teikia vertingų prekių ir paslaugų ir yra svarbi investicijų, našumo, įtraukaus ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo varomoji jėga. Kadangi šios organizacijos labai skirtingos, pradedant MVĮ ir baigiant tarptautinėmis įmonėmis, jos yra esminis patirties, kūrybingumo ir inovacijų šaltinis, padedantis įveikti daugybę darnaus vystymosi iššūkių.

1.3.

Didelė neoficialios ekonominės veiklos procentinė dalis lemia siauras mokesčių bazes, dėl kurių dar labiau mažėja galimybės surinkti mokesčius ir didėja iškraipymai. Mokesčių bazės turėtų būti kuo platesnės, kad mokesčių tarifai darytų kuo mažesnį iškreipiamąjį poveikį.

1.4.

EESRK norėtų pabrėžti, kad norint sėkmingai sutelkti vietos išteklius reikia, kad: 1) sprendimai dėl mokesčių būtų priimami atvirai ir skaidriai, 2) būtų įdiegtos sistemos, kuriomis būtų užtikrinta pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) ir parlamento narių atskaitomybė, 3) Vyriausybių taikomi mokesčiai ir jų išlaidos būtų skaidrūs, 4) mokesčiai būtų matomi.

1.5.

Privatusis sektorius atlieka svarbų vaidmenį skatinant lyčių lygybę. Siekiant abiem lytims užtikrinti vienodas galimybes profesinės karjeros ir profesinio tobulėjimo srityse, svarbi darbo užmokesčio politika, taip pat mokymas ir švietimas darbo vietoje. Su moterų dalyvavimu pasaulio ekonomikoje siejamos didžiulės galimybės ir tai turėtų tapti įtraukaus ekonomikos augimo, inovacijų ir našumo varomąja jėga.

1.6.

Su skaitmeninės ekonomikos apmokestinimu susijusi politika turėtų skatinti ekonomikos augimą, tarpvalstybinę prekybą ir investicijas, o ne trukdyti jiems. Didėjant skaitmeninio sektoriaus įmonių svarbai, reikia parengti naują mokestinių ryšių ir pelno paskirstymo metodiką, kad būtų galima nustatyti rinkos šalims ir šaliai, kuri yra skaitmeninio sektoriaus tarptautinės įmonių grupės rezidavimo vieta, tenkančias apmokestinimo teises.

1.7.

EESRK nuomone, svarbu, kad visos naujos taisyklės, kaip šalims paskirstyti apmokestinimo teises, būtų teisingos tiek daug, tiek mažai vartotojų turinčioms šalims, taip pat tiek išsivysčiusioms, tiek besivystančioms šalims. Reikėtų pripažinti deramą atlygį už indėlį inovacijų, verslumo ir kitose srityse. Nors iš įmonių pelno mokesčio surinktos mokestinės pajamos sudaro nedidelę visų mokestinių pajamų dalį, jos svarbios sutelkiant išteklius ir finansuojant reikiamą infrastruktūrą, mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, švietimą, sveikatos priežiūrą ir pan.

1.8.

EESRK pažymi, kad ES valstybės narės yra tarp geriausiųjų siekiant DVT. Komitetas pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turi imtis veiksmų, siekdamos užtikrinti tvarias fiskalines ir mokesčių sistemas, kad būtų pasiekti DVT. Siekiant DVT labai svarbu visais lygmenimis įtraukti organizuotą pilietinę visuomenę, nes įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. pilietinė visuomenė atstovauja pagrindiniams suinteresuotiesiems subjektams, o privatusis sektorius suteiks didelę dalį reikiamų investicijų.

1.9.

EESRK palankiai vertina bendradarbiavimo mokesčių srityje platformą, kuri yra Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), Jungtinių Tautų (JT) ir Pasaulio banko grupės bendra iniciatyva, nes ji supaprastina standartų nustatymo, gebėjimų stiprinimo ir techninės pagalbos sąveiką tarptautinių mokesčių srityje. EESRK mano, kad ES taip pat turėtų tapti šios platformos nare.

1.10.

EESRK nuomone, JT Tarptautinio bendradarbiavimo mokesčių srityje ekspertų komiteto darbas apmokestinimo/privačiųjų investicijų ir darnaus vystymosi tikslų srityse yra itin svarbus spartinant visuotinį dialogą ir labai naudingas tarpusavio mokymuisi ir keitimuisi geriausia patirtimi. EESRK pabrėžia, kad Europos pilietinė visuomenė turi aktyviai dalyvauti šioje itin svarbioje tarptautinėje diskusijoje.

2.   Įvadinės pastabos dėl investavimo, apmokestinimo ir DVT

2.1.

Darbotvarkėje iki 2030 m. nustatyta 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT) (1) ir 169 uždaviniai, kuriais siekiama atremti pasaulyje kylančius aplinkos, politikos ir ekonomikos iššūkius.

2.2.

Įgyvendinant šiuos tikslus svarbų vaidmenį atlieka privačiosios investicijos, o siekiant skatinti investicijas, darbo vietų kūrimą ir tvarų ekonomikos augimą pasaulyje reikėtų papildomai suderinti investicijų ir mokesčių politiką. Daug svarbaus darbo šioje srityje jau atliko EBPO, pavyzdžiui, ji vykdė Mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) (2) projektą ir Politikos suderinamumo darnaus vystymosi labui iniciatyvą (2018 m.) (3).

2.3.

Įgyvendinant DVT labai svarbi mokesčių politika, nes ji lemia investicijų, užimtumo ir inovacijų ekonominę aplinką ir kartu užtikrina Vyriausybei pajamas viešosioms išlaidoms finansuoti. Papildomai suderinus politiką ir priėmus patikimumo didinimo priemones, būtų galima svariai prisidėti prie privačiųjų investicijų didinimo ir pasaulinių investicijų trūkumo panaikinimo, skatinant kapitalo srautus iš daug kapitalo turinčių šalių į besivystančios ekonomikos šalis, kurioms reikia investicijų.

2.4.

Kova su mokesčių vengimu ir mokesčių konkurencijos mažinimas pasaulio mastu yra labai svarbūs siekiant DVT. Griežto taupymo ir biudžeto apribojimų sąlygomis iš įmonių surenkamų mokestinių pajamų sumažėjimas daro neigiamą poveikį socialinės apsaugos sistemų tvarumui ir gali lemti regresinį apmokestinimą, jei mokesčių našta perkeliama vartotojams ir mažas pajamas gaunantiems darbuotojams.

2.5.

Besivystančios šalys, kurioms labiausiai reikia išteklių, vis dar susiduria su sunkumais rinkdamos mokesčius. Besivystančiose šalyse įplaukos iš gyventojų pajamų mokesčio dažnai būna labai mažos – vos keletas BVP procentinių punktų, o išsivysčiusiose šalyse šios įplaukos sudaro didžiąją mokestinių pajamų dalį, ypač jeigu į jas įtraukiamos socialinio draudimo įmokos.

2.6.

Taip pat labai svarbu tai, kaip mokestinės pajamos administruojamos ir naudojamos. Būtina pažymėti, kad tam tikrose šalyse, ypač Afrikos, švietimo ir sveikatos sektoriuose sunaudojama 25–35 % daugiau išteklių tokiems patiems rezultatams pasiekti nei labiau pažengusiose ir didesnio efektyvumo šalyse (4). Todėl svarbu užtikrinti, kad viešosios išlaidos būtų ekonomiškai efektyvios.

3.   Apmokestinimas kaip aplinkos apsaugos priemonė

3.1.

Siekiant keleto darnaus vystymosi tiksluose nustatytų uždavinių, susijusių su klimato apsauga, būtų naudinga sukurti nuoseklų pagrindą ir įgyvendinimo planą gamtos išteklių naudojimo apmokestinimo srityje. Aplinkosaugos mokesčių politiką būtų galima taikyti kovojant su klimato kaita (13 tikslas) (5) ir apsaugant vandenynų ir sausumos ekosistemas (14 ir 15 tikslai (6)). Kadangi mokesčių politika daro įtaką gamybos veiksnių kainų struktūroms, ją galima naudoti įperkamai ir švariai energijai (7 tikslas) (7) ir atsakingam bendrų gamtos išteklių naudojimui (12 tikslas) (8) skatinti.

3.2.

Ekonominiu požiūriu aplinkosaugos mokesčiais siekiama ištaisyti išorinį poveikį, pavyzdžiui, kai teršėjai žalos aplinkai sukeltas išlaidas gali perkelti visuomenei; to pavyzdys – išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Būtų labai naudinga į tokių mokesčių rengimo procesą įtraukti pilietinę visuomenę ir verslo atstovus, nes taip būtų užtikrinta, kad įgyvendinant politiką, kuria stiprinamos reguliavimo sistemos, privačiojo sektoriaus paskatos būtų suderintos su viešaisiais tikslais (9).

3.3.

Apmokestinimo srities politikos priemonių derinio pavyzdys galėtų būti laipsniškas subsidijų neveiksmingam iškastiniam kurui panaikinimas (12.C uždavinys) (10). Tai padėtų Vyriausybėms sutaupyti daug biudžeto lėšų, o kartu šių rūšių kuras įmonėms ir vartotojams taptų mažiau patrauklus. Jeigu šios sutaupytos lėšos būtų skirtos atsinaujinančiosios energijos daliai didinti pasaulinės energijos rūšių derinyje (7.2 uždavinys) (11), jomis gali būti remiama visuotinė galimybė naudotis švaria energija (7.1 uždavinys) (12). Jeigu būtų priimta papildoma politika, kuria skatinamos investicijos į švarios energijos infrastruktūrą (7.B uždavinys) (13), tai palengvintų ekonomikos augimo ir aplinkos būklės blogėjimo atskyrimą (8.4 uždavinys) (14).

3.4.

Verslo paskatų suderinimo su viešaisiais tikslais principas atitinka Adis Abebos veiksmų darbotvarkę (15), kuria įmonės skatinamos laikytis pagrindinio verslo modelio, kuriuo atsižvelgiama į jų veiklos poveikį aplinkai, socialinį poveikį ir poveikį valdymui. Įmonės ekonomikoje teikia vertingų prekių ir paslaugų ir yra svarbi investicijų, našumo, įtraukaus ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo varomoji jėga. Kadangi įmonės labai skirtingos, pradedant MVĮ ir baigiant tarptautinėmis įmonėmis, jos yra esminis patirties, kūrybingumo ir inovacijų šaltinis, padedantis įveikti daugybę darnaus vystymosi iššūkių. Kad būtų pasiekti DVT dėl kovos su klimato kaita, privatusis sektorius turėtų laikytis elgesio kodekso, kuriuo bus gerokai padidintos ekologiškos investicijos ir sumažintos arba panaikintos investicijos, darančios neigiamą poveikį aplinkai.

3.5.

DVT yra labai tarpusavyje susiję, todėl norint užtikrinti, kad formuojant ir įgyvendinant politiką būtų atsižvelgiama į darnų vystymąsi trimis aspektais (ekonomikos, socialiniu ir aplinkos), labai svarbus pilietinės visuomenės dalyvavimas. Paprastai aplinkosaugos mokesčiai yra regresiniai, t. y. jie daro didesnę įtaką mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams. Dėl to svarbu užtikrinti, kad politika išliktų darni socialiniu požiūriu.

3.6.

EESRK nepritaria savavališkam apmokestinimui, kuris būtų nepalankus ir turėtų neproporcingą poveikį skurstantiems ir mažiau pasiturintiems visuomenės nariams, taip pat pakenktų keletui DVT. Pavyzdžiui, ženkliai padidinus prekių ir paslaugų apmokestinimą, kai nėra perspektyvių alternatyvų, būtų tik užkrauta našta, tačiau nepasiekti tikslai.

3.7.

EESRK norėtų pabrėžti pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį stebint DVT įgyvendinimą ir užtikrinant socialiniu požiūriu priimtinas priemones, taip pat atkreipiant dėmesį į poreikį peržiūrėti rodiklius (16).

3.8.

EESRK norėtų pabrėžti, kad svarbu sukurti tinkamas sąlygas siekiant užtikrinti, kad ir privačiojo, ir viešojo sektoriaus lėšos būtų nukreiptos į tvarias ilgalaikes investicijas, kurių reikia tvariai ekonomikai (17).

4.   Neoficialios ekonomikos apmokestinimas

4.1.

Norint finansuoti reikiamas viešąsias investicijas ir viešąsias išlaidas, kad būtų įgyvendinti DVT, svarbu išplėsti Vyriausybių mokesčių bazę apmokestinant neoficialią ekonomiką. Pasak Tarptautinės darbo organizacijos, daugiau kaip 61 % pasaulio darbuotojų (2 mlrd. žmonių) dirba neformaliajame sektoriuje, o pasaulio mastu 93 % neoficialaus užimtumo tenka besiformuojančios rinkos ekonomikos ir besivystančioms šalims. Dėl šios priežasties labai svarbu formuoti tokią mokesčių politiką ir institucinę sistemą, kurios suteiktų galimybę neformalųjį sektorių įtraukti į oficialią ekonomiką.

4.2.

Svarbus neoficialios ekonomikos vaidmuo, ypač besivystančiose šalyse, reiškia, kad kasdienė piliečių ir įmonių ekonominė veikla lieka neįtraukta į mokesčių bazę. Daugeliu atvejų pasirinkimas vykdyti veiklą neoficialiai nėra aktyvus pasirinkimas, bet veikiau vienintelė praktinė alternatyva įmonėms ir darbuotojams, kurie arba negali patekti į formalųjį sektorių, arba yra iš jo išstumti. Neoficialios ekonomikos įtraukimas turi būti skatinamas padedant veiksmingoms institucijoms (16.A ir 16.6 uždaviniai) (18), kurios darbuotojams, įmonėms ir vartotojams suteikia galimybę prisidėti prie valstybės mokesčių bazės ir kartu naudotis socialine apsauga ir paslaugomis. Visų pirma pirmenybę reikėtų teikti mokesčių sistemų teisingumui, skaidrumui, veiksmingumui ir efektyvumui, kurie yra būtina išankstinė darnaus vystymosi sąlyga.

4.3.

Daug įmonių norėtų įteisinti savo veiklą, nes MVĮ, vykdančios veiklą už oficialios ekonomikos ribų, patiria nematomų išlaidų, o veiklą įteisinusios įmonės gauna įvairios naudos. Oficialiai veiklą vykdančios įmonės gauna tokių privalumų: galimybę lengviau gauti kreditą ir naudotis kitomis finansinėmis priemonėmis (8.10 uždavinys) (19), naudotis mokymo ir paramos programomis, sudaryti Vyriausybės vykdomų viešųjų pirkimų sutartis, įgyti teises į nuosavybę, taip pat galimybę bendradarbiauti su didesnėmis įmonėmis. Su veiklos įteisinimu susijusios išlaidos yra registracijos ir licencijų išdavimo išlaidos, mokestinių prievolių vykdymo išlaidos ir su darbo teisės aktų bei kitų Vyriausybės reglamentų laikymusi susijusios išlaidos. Supaprastinus registracijos, licencijų išdavimo ir mokestinių prievolių vykdymo administravimo procedūras, įmonės būtų skatinamos įteisinti savo veiklą.

4.4.

Daugeliu atvejų, kai neoficiali ekonomika yra labai paplitusi, prie šio proceso gali labai prisidėti apskritai pačios įmonės, o kartais būtent kooperatinės įmonės, kurios suteikia galimybę daugeliui žmonių, neturinčių ekonominių išteklių, pradėti ekonominę ir verslo veiklą net su minimalia kapitalo injekcija.

4.5.

Skatinant įteisinti labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių veiklą, būtų suteikta galimybė vykdyti politiką, kuria būtų remiamas darbo vietų kūrimas ir įmonių augimas (8.5 uždavinys) (20). Kad būtų užtikrintos deramos darbo sąlygos, reikia laikytis darbo rinkos taisyklių (8.5 uždavinys). Atitinkamai didesnė priežiūra ir nuolatinė ekonominės veiklos kontrolė suteiktų galimybę Vyriausybėms patvirtinti tokią politiką, ypač fiskalinę, darbo užmokesčio ir socialinės apsaugos politiką, kuri palaipsniui užtikrina didesnę lygybę (10.4 uždavinys).

4.6.

Nors gerai veikiančios mokesčių rinkimo sistemos nauda akivaizdi, tebekyla sunkumų įgyvendinant reikiamus pokyčius, kad būtų padidinti su tuo susiję šalių pajėgumai. Ankstesnė patirtis rodo, kad dauguma šiam tikslui skirtų veiksmų neretai baigėsi iškraipymais, mažu pajamingumu, didelėmis rinkimo išlaidomis, su įgyvendinimu susijusiais sunkumais ir net kapitalo perkėlimu. Atsižvelgiant į tai, kad daugelio besivystančių šalių ištekliai mažesni, reikėtų teikti pirmenybę priemonėms, kuriomis didinamas administracinis veiksmingumas ir mokesčių sistemų efektyvumas. Privatusis sektorius gali padėti stiprinti gebėjimus, perduodamas labiausiai išsivysčiusių šalių ir ekonomikų patirtį (21).

4.7.

Kai Vyriausybės stengiasi panaikinti bet kokį pajamų, gautų iš tiesioginių ar netiesioginių mokesčių, trūkumą, būtina atsižvelgti į administracines išlaidas ir reikalavimų laikymosi sąnaudas. Ypatingą dėmesį reikia skirti mažas pajamas gaunančių asmenų padėčiai ir mokesčių naštos paskirstymui visiems pajamų intervalams. Didėjanti nelygybė gali pakenkti su mokesčių mokėjimo praktika susijusioms moralės normoms. Komitetas mano, kad tinkamai sukurta progresinių mokesčių sistema galėtų užtikrinti teisingą mokesčių naštos paskirstymą ir labai prisidėti prie nelygybės ir skurdo mažinimo.

4.8.

Didelė neoficialios ekonominės veiklos procentinė dalis lemia siauras mokesčių bazes, dėl kurių dar labiau mažėja galimybės surinkti mokesčius ir didėja iškraipymai. Svarbu atkreipti dėmesį į poreikį sutelkti išteklius, kad būtų pagerinti vidaus gebėjimai surinkti pajamas (17.1 uždavinys) (22), ir kovoti su mokesčių slėpimu bei pinigų plovimu. Šalys turi stiprinti bendradarbiavimą kovojant su neteisėtais finansų srautais, o ES turėtų apsvarstyti galimybę sudaryti suderintą galimų kovos priemonių sąrašą.

4.9.

EESRK norėtų pabrėžti, kad, norint sėkmingai sutelkti vietos išteklius, reikia, kad: 1) sprendimai dėl mokesčių būtų priimami atvirai ir skaidriai, 2) būtų įdiegtos sistemos, kuriomis užtikrinama pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) ir parlamento narių atskaitomybė, 3) Vyriausybių taikomi mokesčiai ir jų išlaidos būtų skaidrūs, 4) mokesčiai būtų matomi (23).

5.   Apmokestinimas ir lyčių lygybė

5.1.

5-uoju darnaus vystymosi tikslu siekiama panaikinti visų formų moterų diskriminaciją ir skatinti lyčių lygybės politiką bei moterų ir mergaičių įgalėjimą. Būtina išankstinė moterų įgalėjimo sąlyga – užtikrinti vienodas teises į ekonominius išteklius, taip pat žemės ir kitų formų turto nuosavybę ir kontrolę, finansines paslaugas, paveldėjimą ir gamtos išteklius (5.A uždavinys) (24). Siekiant moterų ekonominės emancipacijos, skatinamas visapusiškas ir veiksmingas moterų dalyvavimas ir gerinamos lygios galimybės lyderystei visais sprendimų priėmimo lygmenimis politiniame, ekonominiame ir visuomeniniame gyvenime (5.5 uždavinys) (25). Įgyvendinus šiuos tikslus, kuriais užtikrinamos moterų ekonominės teisės, taip pat stiprinami kiti DVT, pvz., 8 tikslas (deramas darbas ir ekonomikos augimas) ir 16 tikslas (taika, teisingumas ir tvirtos institucijos).

5.2.

Privatusis sektorius atlieka svarbų vaidmenį skatinant lyčių lygybę. Siekiant abiem lytims užtikrinti vienodas galimybes profesinės karjeros ir profesinio tobulėjimo srityse svarbi darbo užmokesčio politika, taip pat mokymas ir švietimas darbo vietoje. Su moterų dalyvavimu pasaulio ekonomikoje siejamos didžiulės galimybės ir tai turėtų tapti įtraukaus ekonomikos augimo, inovacijų ir našumo varomąja jėga.

5.3.

Neformaliojo sektoriaus mažinimas ir lyčių lygybė yra labai susiję. Kai įmonės nemoka mokesčių, viešojo administravimo institucijos (valstybės, regionų ir vietos) turi mažiau lėšų viešosioms paslaugoms, tvariai infrastruktūrai ir socialinei apsaugai, kurios yra svarbios užtikrinant lyčių lygybę. Nesant tinkamų socialinių išlaidų ir deramos infrastruktūros nukentės neturtingi asmenys, dažnai būtent moterys.

6.   Skaitmeninės ekonomikos apmokestinimas

6.1.

Spartus ekonomikos skaitmeninimas yra stipri pasaulio ekonomikos augimo varomoji jėga. Jis taip pat suteikia galimybę mokesčių administratoriams efektyviau rinkti informaciją ir teikti geresnes paslaugas mokesčių mokėtojams. Tačiau skaitmeninant šalių ekonomiką tapo sunku nustatyti, kur gaunamos ir uždirbamos pajamos bei pelnas ir kaip juos paskirstyti tarp šalių. Skaitmeninės paslaugos gali būti teikiamos per atstumą, fiziškai nebūnant jurisdikcijai priklausančioje rinkoje, kur vyksta vartojimas.

6.2.

Su skaitmeninės ekonomikos apmokestinimu susijusi politika turėtų skatinti ekonomikos augimą, tarpvalstybinę prekybą ir investicijas, o ne trukdyti jiems. Didėjant skaitmeninio sektoriaus įmonių svarbai, reikia parengti naują mokestinių ryšių ir pelno paskirstymo metodiką, kad būtų galima nustatyti rinkos šalims ir šaliai, kuri yra skaitmeninio sektoriaus tarptautinės įmonių grupės rezidavimo viena, tenkančias apmokestinimo teises (26).

6.3.

Tam reikia rasti tarptautiniu mastu priimtiną sprendimą, kaip apmokestinti šiuos naujus verslo modelius, kartu atsižvelgiant tiek į išsivysčiusių, tiek į besivystančių šalių poreikius (27). Kad skaitmeninėje ekonomikoje būtų įgyvendintas bet koks apmokestinimo modelis, reikia nustatyti intensyvesnio nacionalinių mokesčių administratorių bendradarbiavimo sistemą, taip pat daugiašalių ginčų sprendimo mechanizmą.

6.4.

EBPO tarpinėje ataskaitoje Su skaitmeninimu susiję mokestiniai uždaviniai. 2018 m. tarpinė ataskaita (2018 m. kovo mėn.) (28) nustatyta sutarta įtraukios sistemos (29) kryptis vykdant skaitmeninimą ir rengiant tarptautines mokesčių taisykles 2020 m. Joje taip pat nurodyta, kokio poveikio skaitmeninimas turi kitoms mokesčių sistemos sritims, suteikiant mokesčių administratoriams naujų priemonių, kurias taikant gerinamos mokesčių mokėtojams teikiamos paslaugos, didinamas mokesčių surinkimo veiksmingumas ir nustatomi mokesčių slėpimo atvejai. Tikimasi, kad galutinė EBPO įtraukios sistemos ataskaita bus parengta 2020 m.

6.5.

EESRK nuomone, svarbu, kad visos naujos taisyklės, kaip šalims paskirstyti apmokestinimo teises, būtų teisingos tiek daug, tiek mažai vartotojų turinčioms šalims, taip pat tiek išsivysčiusioms, tiek besivystančioms šalims. Reikėtų pripažinti deramą atlygį už indėlį inovacijų, verslumo ir kitose srityse. Nors iš įmonių pelno mokesčio surinktos mokestinės pajamos sudaro nedidelę visų mokestinių pajamų dalį, jos svarbios sutelkiant išteklius ir finansuojant reikiamą infrastruktūrą, mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, švietimą ir sveikatos priežiūrą ir pan.

7.   Privačiųjų investicijų vaidmuo įgyvendinant DVT

7.1.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant daugelį DVT ES valstybės narės yra vienos iš geriausių rezultatų pasiekusių šalių. Komitetas pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turi imtis veiksmų, siekdamos užtikrinti perspektyvias fiskalines ir mokesčių sistemas, kad būtų pasiekti DVT.

7.2.

Labai svarbu visais lygmenimis įtraukti organizuotą pilietinę visuomenę, kad būtų pasiekti DVT, nes įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. pilietinė visuomenė atstovauja pagrindiniams suinteresuotiesiems subjektams, o privatusis sektorius suteiks didelę dalį reikiamų investicijų.

7.3.

Įmonės visame pasaulyje yra našumo, įtraukaus ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo, investicijų ir inovacijų varomoji jėga. Privačiojo sektoriaus patirtis gali padėti įveikti daugelį su darniu vystymusi susijusių sunkumų.

7.4.

Investicijos, įskaitant tiesiogines užsienio investicijas (TUI), atlieka svarbų vaidmenį naikinant skurdą, kovojant su klimato kaita ir užtikrinant įtraukų darnų augimą (30). Pavyzdžiui, 8 tikslui įgyvendinti (31) reikės daugiau privačiojo sektoriaus investicijų. Tai pripažįstama Adis Abebos veiksmų darbotvarkėje (2015 m.), kurioje nurodoma, kad „privataus verslo veikla, investicijos ir inovacijos – pagrindinė našumo, įtraukaus ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo varomoji jėga“.

7.5.

EESRK pabrėžia, kad tarpvalstybinei prekybai, investicijoms į verslą, darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui būtinos nuspėjamos mokesčių taisyklės. Sutartimis dėl pajamų mokesčio galėtų būti prisidedama prie prekybos augimo, nes jomis įmonėms būtų garantuotas didesnis tikrumas, sumažinta dvigubo apmokestinimo atvejų ir užtikrintas kovos su agresyviu mokesčių planavimu ir mokesčių slėpimu mechanizmas. Vyriausybės turi susitarti dėl priimtinų mokesčių konkurencijos formų, o įmonės turi laikytis taisyklių ir principų, kuriems pritarė ir dėl kurių susitarė šalys.

7.6.

Neseniai EBPO ir TVF paskelbė bendrą ataskaitą dėl su mokesčiais susijusio teisinio tikrumo, kaip atsaką į G 20 lyderių išreikštą didelį susirūpinimą dėl netikrumo mokesčių srityje ir jo poveikio tarpvalstybinei prekybai ir investicijoms, ypač kalbant apie tarptautinį apmokestinimą.

7.7.

Pasaulio banko ataskaitoje „Mokesčių mokėjimas 2018 m.“ (32) pažymima, kad daugeliui besivystančių šalių įmonių tenkanti mokesčių našta jau dabar yra gana didelė. Pavyzdžiui, Užsachario Afrikoje vidutinio dydžio įmonėms taikomi efektyvieji mokesčių tarifai septyniais procentiniais punktais didesni už pasaulio vidurkį. Vykdant mokesčių politiką, kuria skatinamos investicijos ir inovacijos, ypač besivystančiose šalyse, būtų padaryta didelė pažanga pritraukiant tiesioginių užsienio investicijų (TUI), ir tai atitinkamai suteiktų galimybių deramam darbui, inovacijoms ir didesniam našumui, kad būtų veiksmingai padidintas šalių bendrasis vidaus produktas.

7.8.

Įmonės turi būti skaidrios mokesčių administratorių atžvilgiu. Pasak EBPO, pagrindinis ataskaitų pagal šalis teikimo tikslas – parengti aukšto lygio rizikos vertinimo priemonę, kuria mokesčių administratoriams būtų pateikta tikslesnė tarptautinių įmonių pasaulinės veiklos ir sumokėtų mokesčių apžvalga, nors tai aiškiai nebūtų paties apmokestinimo pagrindas. Be to, būtina, kad Vyriausybės užtikrintų didesnį skaidrumą klausimu, kiek mokesčių surenkama ir kaip jie išleidžiami.

7.9.

Kartais klaidingai manoma, kad vystymąsi būtų galima visiškai ar didžiąja dalimi finansuoti „pažabojant abejonių keliančią tarptautinių įmonių mokesčių praktiką“. Iš nepriklausomų EBPO skaičiavimų matyti, kad, prieš imantis bet kokių kovos priemonių, su tarptautinėmis įmonėmis siejama mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimas (BEPS) sudarė 100–240 mlrd. USD (33). Apskaičiuota, kad Europos Sąjungoje BEPS sudarė 0,3 % BVP (34). Nors ši suma nemaža, jos nepakanka DVT įgyvendinimui finansuoti. Be to, šios pajamos tikriausiai neatitektų šalims, kurioms labiausiai reikia lėšų vystymuisi. Svarbiausias DVT finansavimo pajamų šaltinis – tvarus ekonomikos augimas. Todėl šiems tikslams pasiekti reikalinga mokesčių politika, kuria skatinamas tvarus ekonomikos, socialinis ir aplinkos augimas.

7.10.

EESRK palankiai vertina bendradarbiavimo mokesčių srityje platformą, kuri yra bendra Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), Jungtinių Tautų (JT) ir Pasaulio banko grupės iniciatyva, nes ji supaprastina standartų nustatymo, gebėjimų stiprinimo ir techninės pagalbos sąveiką tarptautinių mokesčių srityje. EESRK mano, kad ES taip pat turėtų tapti šios platformos nare.

7.11.

EESRK nuomone, JT Tarptautinio bendradarbiavimo mokesčių srityje ekspertų komiteto darbas apmokestinimo/privačiųjų investicijų ir darnaus vystymosi tikslų srityse yra itin svarbus spartinant visuotinį dialogą ir labai naudingas tarpusavio mokymuisi ir keitimuisi geriausia patirtimi. EESRK pabrėžia, kad Europos pilietinė visuomenė turi aktyviai dalyvauti šioje itin svarbioje tarptautinėje diskusijoje.

---

(1)  https://sustainabledevelopment.un.org/topics/sustainabledevelopmentgoals.

(2)  http://www.oecd.org/tax/beps/.

(3)  http://www.oecd.org/publications/policy-coherence-for-sustainable-development-2018-9789264301061-en.htm.

(4)  https://openknowledge.worldbank.org/bitstream/handle/10986/8325/wps3645.pdf?sequence=1&isAllowed=y

(5)  13 tikslas – imtis skubių veiksmų kovojant su klimato kaita ir jos poveikiu.

(6)  14 tikslas – išsaugoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius ir juos tausiai naudoti darniam vystymuisi; 15 tikslas – saugoti, atkurti ir skatinti darnų sausumos ekosistemų naudojimą, darniai valdyti miškus, kovoti su dykumėjimu, sustabdyti žemės būklės blogėjimą ir pakreipti šį procesą priešinga kryptimi bei sustabdyti biologinės įvairovės nykimą.

(7)  7 tikslas – užtikrinti visiems prieinamą, patikimą, darnią ir modernią energiją.

(8)  12 tikslas – užtikrinti darnius vartojimo ir gamybos modelius.

(9)  Daugiau informacijos rasite Tarptautinių prekybos rūmų leidinyje Business Charter for Sustainable Development – Business Contributions to the Sustainable Development Goals, https://iccwbo.org/content/uploads/sites/3/2015/09/ICC-Business-Charter-for-Sustainable-Development-Business-contributions-to-the-UN-Sustainable-Development-Goals.pdf

(10)  12.C – racionalizuoti neveiksmingas iškastinio kuro subsidijas, skatinančias netausų vartojimą, pašalinant rinkos iškraipymus atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes, įskaitant mokesčių pertvarkymą ir laipsnišką šių žalingų subsidijų nutraukimą ten, kur jos teikiamos, siekiant atspindėti jų poveikį aplinkai, visapusiškai atsižvelgiant į konkrečius besivystančių šalių poreikius ir sąlygas, taip pat kuo labiau sumažinant galimą neigiamą poveikį jų vystymuisi, kartu apsaugant neturtingas ir paveiktas bendruomenes.

(11)  7.2 – iki 2030 m. labai padidinti atsinaujinančiosios energijos dalį pasaulinės energijos rūšių derinyje.

(12)  7.1 – iki 2030 m. užtikrinti visuotinę galimybę gauti prieinamas, patikimas ir modernias energetikos paslaugas.

(13)  7.B – iki 2030 m. išplėsti infrastruktūrą ir modernizuoti technologijas, skirtas modernioms ir tvarioms energijos paslaugoms teikti visiems besivystančiose šalyse, ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, mažose besivystančiose salų valstybėse ir priėjimo prie jūros neturinčiose besivystančiose šalyse pagal jų atitinkamas paramos programas.

(14)  8.4 – iki 2030 m. palaipsniui gerinti veiksmingą pasaulinių išteklių naudojimą vartojimo srityje ir gamyboje ir stengtis atskirti ekonomikos augimą nuo aplinkos būklės blogėjimo laikantis dešimties metų trukmės darnaus vartojimo ir gamybos programų sistemos, išsivysčiusioms šalims rodant pavyzdį.

(15)  https://sustainabledevelopment.un.org/index.php?page=view&type=400&nr=2051&menu=35.

(16)  EESRK nuomonės „Tvari ekonomika, kurios mums reikia“ 1.10 punkte EESRK ragina Komisiją parengti žaliosios fiskalinės reformos ES valstybėse narėse planą ir padėti suderinti apmokestinimo, subsidijų ir išankstinio paskirstymo politiką, kad būtų pasiektas teisingas perėjimas prie gerovės ekonomikos.

(17)  EESRK nuomonė „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai. Europos veiksmai siekiant tvarumo“ (OL C 345, 2017 10 13, p. 91).

(18)  16.A – stiprinti atitinkamas nacionalines institucijas, be kita ko, vykdant tarptautinį bendradarbiavimą, kad būtų sustiprinti gebėjimai visais lygmenimis, visų pirma besivystančiose šalyse, ir užkirstas kelias smurtui bei kovojama su terorizmu ir nusikalstamumu.

16.6 – kurti veiksmingas, atskaitingas ir skaidrias institucijas visais lygmenimis.

(19)  8.10 – stiprinti šalių finansų įstaigų gebėjimus skatinti ir plėsti galimybę visiems gauti bankininkystės, draudimo ir finansines paslaugas.

(20)  8.5 – iki 2030 m. pasiekti visišką ir našų užimtumą ir deramą darbą visoms moterims ir visiems vyrams, įskaitant jaunimą ir žmones su negalia, taip pat vienodą atlygį už vienodos vertės darbą.

(21)  Šią programą inicijavo Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC).

(22)  17.1 – stiprinti šalies vidaus išteklių sutelkimą, įskaitant ir tarptautinės paramos teikimą besivystančioms šalims, siekiant pagerinti šalies vidaus gebėjimus surinkti mokesčius ir kitas valstybės biudžeto pajamas.

(23)  Diskusija kai kuriais iš šių klausimų pateikta straipsnyje Promoting Tax Bargains in Uganda and Beyond: The Importance of Civil Society and Parliamentarians.

(24)  5.A – vykdyti reformas, suteikiančias moterims vienodas teises į ekonominius išteklius ir žemės ir kitų formų turto nuosavybę ir kontrolę, finansines paslaugas, paveldėjimą ir gamtos išteklius pagal nacionalinius įstatymus.

(25)  5.5 – užtikrinti visapusišką ir veiksmingą moterų dalyvavimą ir lygias galimybes lyderystei visais sprendimų priėmimo lygmenimis politiniame, ekonominiame ir visuomeniniame gyvenime.

(26)  Žr. EESRK nuomonę „Skaitmeninės ekonomikos apmokestinimas“ (OL C 353, 2019 10 18, p. 17).

(27)  Žr. EESRK nuomonę „Tarptautinių įmonių pelno apmokestinimas skaitmeninėje ekonomikoje“ (OL C 367, 2018 10 10, p. 73) ir „Skaitmeninės ekonomikos apmokestinimas“ (OL C 353, 2019 10 18, p. 17).

(28)  http://www.oecd.org/tax/tax-challenges-arising-from-digitalisation-interim-report-9789264293083-en.htm.

(29)  EBPO įtrauki sistema.

(30)  Žr. Tarptautinių prekybos rūmų Verslo chartiją darniam vystymuisi (2015 m.).

(31)  8 tikslas – skatinti tvarų, įtraukų ir darnų ekonomikos augimą, našų užimtumą ir deramą darbą visiems.

(32)  https://www.doingbusiness.org/en/reports/thematic-reports/paying-taxes.

(33)  Ataskaita dėl BEPS (2015 m.), EBPO.

(34)  Žr. EESRK nuomonė „Apmokestinimas – balsavimas kvalifikuota balsų dauguma“ (OL C 353, 2019 10 18, p. 90).