52019DC0520

(4)2019 m. balandžio 24 d. Austrija pateikė 2019 m. nacionalinę reformų programą ir 2019 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos vienu metu;

(5)į atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas atsižvelgta sudarant 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų (toliau – ESI fondai) programas. Kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 3 23 straipsnyje, Komisija, jei tai būtina siekiant remti atitinkamų Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą, gali paprašyti valstybės narės peržiūrėti savo partnerystės sutartį ir susijusias programas bei pasiūlyti jų pakeitimų. Kaip naudotųsi šia nuostata, Komisija išsamiau nurodė priemonių, kuriomis ESI fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu, taikymo gairėse 4 ;

(6)šiuo metu Austrijai taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir skolos taisyklė. 2019 m. stabilumo programoje Vyriausybė numato, kad nominalus balansas pagerės nuo 0,1 % BVP pertekliaus 2018 m. iki 0,3 % BVP 2019 m. ir palaipsniui mažės, kol pasieks subalansuotą biudžetą 2023 m. Remiantis perskaičiuotu struktūriniu balansu 5 , vidutinio laikotarpio biudžeto tikslas, t. y. 0,5 % BVP struktūrinis deficitas, programos laikotarpiu ir toliau bus viršijamas. Stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP 2018 m. sumažės iki 73,8 % BVP ir toliau palaipsniui mažės – iki 59,8 % BVP 2023 m. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos tos biudžeto projekcijos, yra palankus. Rizika, kuria grindžiamas vidutinio laikotarpio biudžeto planavimas, yra vidutinė ir daugiausia susijusi su numatomu lėšų sutaupymu viešojo administravimo srityje; sutaupytos lėšos bus naudojamos planuojamai gyventojų pajamų mokesčio ir įmonių pelno mokesčio reformai finansuoti;

(7)2018 m. liepos 13 d. Taryba rekomendavo Austrijai 2019 m. pasiekti vidutinio laikotarpio biudžeto tikslą, atsižvelgiant į leidžiamą ribą, susijusią su neįprastais įvykiais, dėl kurių leista taikyti laikiną nuokrypį. Tai atitinka didžiausią grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų nominalų augimą 6 , sudarantį 2,9 % ir atitinkantį 0,3 % BVP struktūrinio balanso pagerėjimą. Remiantis Komisijos 2019 m. pavasario prognoze numatoma, kad struktūrinis balansas pagerės nuo −0,1 % BVP 2019 m. iki 0,0 % BVP 2020 m., taigi viršys vidutinio laikotarpio biudžeto tikslą. Prognozuojama, kad 2019 ir 2020 m. Austrija laikysis skolos taisyklės. Apskritai Taryba mano, kad pagal prognozę 2019 ir 2020 m. Austrija turėtų laikytis Stabilumo ir augimo pakto nuostatų;

(8)Austrijos viešųjų finansų tvarumui ilguoju laikotarpiu kyla vidutinė rizika. Ši rizika kyla dėl prognozuojamo sveikatos priežiūros, ilgalaikės priežiūros ir pensijų išlaidų augimo. Nors Austrijoje sveikatos priežiūros paslaugų aprėptis apskritai didelė, prognozuojama, kad viešosios sveikatos priežiūros išlaidos iki 2070 m. padidės 1,3 procentinio punkto iki 8,3 % BVP, taigi daugiau nei 0,9 procentinio punkto ES vidurkis. Prognozuojama, kad viešosios išlaidos ilgalaikei priežiūrai iki 2070 m. padidės dvigubai nuo 1,9 % iki 3,8 % BVP. Spręsti tvarumo klausimą pradėta 2017 m. Finansinio subalansavimo įstatyme nustačius viršutines išlaidų ribas ir ėmusis pirminės sveikatos priežiūros reformos, kuria siekiama mažiau priklausyti nuo ligoninių sektoriaus. Taikant neseniai priimtą Socialinės apsaugos organizacijos įstatymą gali pavykti sumažinti valdymo ir administracines išlaidas, tačiau bus patirta išankstinių išlaidų. Veiksmingesni viešieji pirkimai (pvz., konkursų skelbimas ES mastu, ne tik kainos, bet ir kitų skyrimo kriterijų taikymas ir tarpregioninis pasiūlymų jungimas) ir platesnis e. sveikatos sprendimų naudojimas padėtų dar labiau pagerinti kokybę ir padidinti ekonominį efektyvumą. Numatoma, kad dėl neseniai ilgalaikės priežiūros srityje patvirtintų politikos priemonių, pvz., sprendimo panaikinti prievolę pacientams naudoti asmeninį turtą stacionarinei ilgalaikei slaugai finansuoti, išlaidos nebus apribotos, o didės;

(9)pensijų išlaidos aukščiausią tašką pasieks 2036 m. ir bus 1,2 procentinio punkto BVP didesnės už 2016 m. atskaitos tašką. Naujausiomis reformomis suteiktos veiksmingos paskatos į pensiją išeiti vėliau (apskaičiuota, kad 2014–2017 m. faktinis vyrų pasitraukimo iš darbo rinkos amžius padidėjo maždaug 1,5 metų, o moterų – 1 metus). Vis dėlto teisės aktais nustatyto ir faktinio pensinio amžiaus skirtumo mažinimas išlieka problema, be to, reikėtų skatinti ilgesnį profesinį gyvenimą. Minimalaus ankstyvo išėjimo į pensiją ir teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus koregavimas padėtų veiksmingiau užtikrinti ilgalaikį tvarumą senėjančioje visuomenėje. Nustačius automatinį ryšį tarp teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus ir tikėtinos gyvenimo trukmės ilgėjimo ateityje, būtų galima sumažinti viešąsias išlaidas pensijoms. Apskaičiuota, kad 2016–2070 m. toks sumažinimas būtų 2,4 procentinio punkto BVP, taigi būtų kompensuotas padidėjimas, kuris atsirastų, jeigu politika nebūtų keičiama;

(10)Austrijos fiskalinis federalizmas lemia didelį išlaidų ir pajamų generavimo pareigų neatitikimą subnacionaliniu lygmeniu. Užuot leidus mokesčių autonomiją, subnacionaliniams biudžetams taikoma sudėtinga mokesčių dalijimosi ir tarpvyriausybinių pervedimų sistema. Tai trukdo ir fiskaliniam skaidrumui, ir politinei atskaitomybei ir teikia mažai paskatų veiksmingai naudoti viešąsias lėšas. 2017 m. Tarpvyriausybinių fiskalinių santykių įstatyme numatyta nemažai pokyčių, kuriais siekiama racionalizuoti fiskalinius skirtingų lygmenų valdžios institucijų santykius. Šie pokyčiai, be kita ko, apima bendrų mokesčių paskirstymo supaprastinimą, atskiro pajamų šaltinio priskyrimą žemėms (vok. Länder) ir susitarimą dėl tolesnių reformų, kuriomis siekiama skaidresnio teisėkūros ir vykdomųjų pareigų paskirstymo tarp skirtingų lygmenų valdžios institucijų. Kalbant apie pastarąjį pokytį, kompetencijos paskirstymo dokumentų rinkinys Kompetenzbereinigomeket yra pirmas žingsnis siekiant atskirti pareigas, nes jame bendros politikos sritys perskirstomos (išimtinai) federaciniam arba žemių lygmeniui, ir sumažinamos abipusės sutikimo teisės. Tačiau įstatymas turi poveikį tik kelioms politikos sritims;

(11)Austrijos mokesčių struktūrai būdinga didelė darbo jėgai tenkanti mokesčių našta (darbo užmokesčio mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos). Numatoma, kad laikui bėgant ši našta didės, jeigu mokesčių laipteliai nebus indeksuojami atsižvelgiant į infliaciją. 2017 m. darbo jėgos mokesčių dalis visose mokestinėse pajamose sudarė 55,3 % ir buvo viena didžiausių ES (vidurkis – 49,7 %). Naujausios reformos, kaip antai socialinio draudimo įmokų sumažinimas mažas pajamas gaunantiems asmenims ir darbdaviams, taip pat mokesčių lengvata dirbantiems tėvams pagal naująją išmokų šeimoms programą (angl. Family Bonus plus), padėjo sumažinti darbo jėgos mokesčių pleištą. Tačiau tebėra galimybių šiuos mokesčius perkelti šaltiniams, kuriais remiamas įtraukesnis ir tvaresnis augimas. Visų pirma nustatyta, kad periodiniai nekilnojamojo turto mokesčiai yra palyginti palankūs augimui ir progresyviniai, nes tikėtina, kad didesnes pajamas gaunantys asmenys turi daugiau nekilnojamojo turto. Tačiau dėl iš esmės pasenusios mokesčio bazės pajamos iš periodinių nekilnojamojo turto mokesčių Austrijoje tebėra nedidelės ir gerokai mažesnės už ES vidurkį. Perkainojus mokesčio bazę būtų galima gauti daugiau pajamų ir spręsti teisingumo klausimus, atsirandančius, kai žemės ir (arba) nekilnojamojo turto vertės atsiejamos nuo rinkos kainų. Veiksmingi ir gerai parengti su turtu susiję mokesčiai taip pat galėtų užtikrinti, kad mokesčių sistema būtų teisingesnė, ypač atsižvelgiant į didelę turtinę nelygybę Austrijoje ir į tai, kad nėra paveldimo ir dovanojamo turto mokesčių. Galiausiai, aplinkosaugos mokesčiais prisidedama prie neigiamo išorinio išteklių naudojimo ir aplinką teršiančios veiklos poveikio, susijusio su sveikata ir klimatu, internalizavimo. Šiomis aplinkybėmis reikėtų persvarstyti tokiai veiklai šiuo metu taikomą lengvatinę apmokestinimo tvarką;

(12)padėtis darbo rinkoje gerėja; tačiau neišnaudotos žmogiškojo kapitalo galimybės trukdo našumui ir ilgalaikiam augimui, o pokyčiai ypač reikalingi moterims, žemos kvalifikacijos darbuotojams, vyresnio amžiaus darbuotojams ir migrantų kilmės asmenims. Nepaisant apskritai aukšto moterų užimtumo lygio (2018 m. Austrijoje jis siekė 71,7 %, palyginti su 67,4 % ES), dirbančių visą darbo dieną moterų skaičius yra palyginti mažas. Ne visą darbo dieną dirbančių moterų skaičius gerokai viršija ES vidurkį (2018 m. Austrijoje jis sudarė 47,6 %, palyginti su 30,8 % ES) ir tai daugiausia lemia tai, kad nepakanka vaikų priežiūros įstaigų ir daug moterų atlieka neapmokamas priežiūros užduotis. Dabartinė vaikų priežiūros paslaugų teikimo ir atostogų dėl šeiminių priežasčių sistema nepakankamai padeda užtikrinti moterų ir vyrų lygias galimybes darbo rinkoje. Tolesnės investicijos į visą darbo dieną teikiamas vaikų priežiūros paslaugas už prieinamą kainą ir visą dieną veikiančias mokyklas padėtų daugiau moterų dirbti visą darbo dieną, suteiktų moterims daugiau galimybių dalyvauti darbo rinkoje ir padidinti našumą bei ilgalaikį integracinį augimą. Tai, kad moterys dirba ne visą darbo dieną, taip pat didžia dalimi paaiškina nekoreguotą vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, kuris vis dar akivaizdžiai didesnis už ES vidurkį (2017 m. Austrijoje jis buvo 19,9 %, palyginti su 16,0 % ES). Kiti svarbūs šio skirtumo veiksniai – labai didelis moterų, dirbančių prastai apmokamuose sektoriuose, skaičius, segregacija, susijusi su švietimo pasirinkimu, nepakankamas moterų atstovavimas valdymo ir priežiūros pareigose ir karjeros pertraukos. Apskritai didelį vyrų ir moterų pensijų skirtumą (2017 m. Austrijoje – 40,5 %, palyginti su 35,2 % ES) daugiausia lemia ši su lytimi susijusi pajamų nelygybė per visą profesinį gyvenimą. Be to, ne nuolatos dirbantiems asmenims, kurių dauguma yra moterys, nedarbo išmoka neskiriama. Didelis žemos kvalifikacijos darbuotojų nedarbo lygis rodo, kad darbo rinkos potencialas išnaudojamas nepakankamai. Daugiau kaip 44 % visų bedarbių yra įgiję tik pagrindinį išsilavinimą (baigę tik pagrindinę mokyklą – Pflichtschule). Aktyvi darbo rinkos politika, kuria daugiau žmonių skatinama dirbti arba ieškoti darbo, įskaitant mokymosi visą gyvenimą galimybes, tebėra labai svarbi siekiant išnaudoti migrantų kilmės darbuotojų ir žemos kvalifikacijos suaugusiųjų darbo jėgos potencialą. Nors socialinių partnerių dalyvavimas priimant su šia politika susijusius sprendimus buvo kaip visada aktyvus, kilo tam tikrų sunkumų;

(13)kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas reiškia, kad reikia daugiau investuoti į bendrąjį lavinimą ir mokymą. Palankių sąlygų neturinčių moksleivių mokymosi rezultatai nepagerėjo. Nemigrantų kilmės ir migrantų kilmės moksleivių rezultatai ir toliau labai skiriasi. Iš 2016 m. atliktų nacionalinių testų matyti, kad pagrindiniai gebėjimai yra problema, nes maždaug ketvirtadalis 8-os klasės moksleivių neatitinka nustatytų vokiečių kalbos mokėjimo reikalavimų arba tik iš dalies juos atitinka. Asmenų iš nepalankios socialinės ir ekonominės aplinkos ir (arba) migrantų kilmės asmenų nacionalinių tyrimų rezultatai beveik nepagerėjo. Naujausi tarptautiniai testai taip pat patvirtino, kad žemesnės socialinės ir ekonominės padėties arba migrantų kilmės vaikų skaitymo gebėjimų atotrūkis didėja. Tarptautinio moksleivių vertinimo programoje Austrijoje gimusių moksleivių rezultatai yra geresni už pirmosios kartos migrantų rezultatus ir skirtumas tarp jų atitinka beveik trejus mokyklinio ugdymo metus; Pastarojo meto švietimo reformomis iš dalies sumenkinamos ankstesnių reformų pastangos, be to, jos neatitinka ES ir EBPO geriausios patirties. Šiomis aplinkybėmis visą dieną veikiančių mokyklų plėtra sulėtėjo, o moksleivių suskirstymas pagal lygius į klases ir sekcijas bendrojo lavinimo mokyklose intensyvėja. Investicijų reikia siekiant išspręsti nevienodų mokymosi rezultatų, kuriuos lemia socialinė ir ekonominė padėtis arba migrantų kilmė, problemą. Nors Austrijos piliečių skaitmeninių įgūdžių rodikliai viršija ES vidurkį, tačiau ji atsilieka nuo geriausių rezultatų pasiekusių šalių. Ekonomikoje vis labiau trūksta kvalifikuotų IT srities darbuotojų, nes augančios paklausos nepatenkina kompiuterinių studijų absolventų pasiūla;

(14)Austrija – šalis, daug investuojanti į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir nustačiusi plataus užmojo nacionalinius tikslus. Tačiau mokslinės ir inovacijų veiklos rezultatai nesiekia ES inovacijų lyderių 7 lygio. Didesnės investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ne visada lemia inovacijų rezultatus ir našumo augimą. Visų pirma, Austrijos įdarbinimo sparčiai augančiose novatoriškose įmonėse rezultatai yra prasti. Investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą būtų veiksmingesnės, jei jos visapusiškai paskatintų pažangų mokslą ir proveržio inovacijas. Kad tai būtų pasiekta, reikia sudaryti sąlygas užmegzti daugiau ir geresnių ryšių tarp mokslo ir verslo subjektų, taip pat skatinti tarpregioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą pažangiosios specializacijos prioritetų klausimais. Be to, tolesnės investicijos galėtų labai padidinti našumą ir pagerinti inovacijų rezultatus, ypač ekologinių inovacijų, mažųjų ir vidutinių įmonių inovacinio pajėgumo ir papildomo nematerialiojo turto srityse;

(15)nors apskritai su skaitmeninimo pažanga susiję Austrijos rezultatai yra geresni už ES vidurkį, ji nepasiekė ES inovacijų lyderių lygio. Reikia ne tik naudoti skaitmenines technologijas, bet ir jas kurti. Austrijos informacinių ir ryšių technologijų sektorius yra palyginti mažas, o jo augimas nebuvo toks pat, kaip panašiuose inovacijų lyderių šalių sektoriuose. Be to, kaimo vietovėse trūksta didelės spartos interneto ryšio, todėl didėja atotrūkis tarp skaitmeninimo ir inovacijų pajėgumų skirtinguose regionuose. Taip pat esama didelių spragų, susijusių su skaitmenine infrastruktūra mokyklose, pavyzdžiui, su belaidžio vietinio tinklo aprėptimi. Austrijos bendros skaitmeninimo strategijos peržiūra suteikia galimybę nustatyti tikslus ir rodiklius, taip pat stebėti pažangą, susijusią su būtinomis viešosiomis ir privačiosiomis investicijomis į skaitmeninimą;

(16)padidinus energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį, būtų sustiprintos tvaraus ekonomikos augimo galimybės ir būtų lengviau pasiekti šalies 2030 m. klimato ir energetikos tikslus. Turimi sprendimai naudojami nereguliariai, o viešosios investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą aplinkos ir energetikos srityje yra mažesnės nei ES vidurkis. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas mažosiose ir vidutinėse įmonėse padėtų sumažinti energijos suvartojimą. Investicijos į pastatų renovaciją, elektros energijos gamybą iš atsinaujinančiųjų šaltinių ir tvarų judumą galėtų suteikti smarkų postūmį Austrijos ekonomikai. Norint pereiti prie žiedinės ekonomikos reikia bendros strategijos ir kad įmonės daugiau į tai investuotų;

(17)nepaisant pastarojo meto augimo, siejamo su palankiomis ekonominėmis sąlygomis, Austrija dar nesugebėjo vėl užtikrinti bendro gamybos veiksnių našumo augimo ir išeiti iš dešimtmetį trukusio sąstingio šioje itin svarbioje ekonomikos augimo ir konkurencingumo skatinimo srityje. Našumo augimo paramos svertai yra susiję su įmonių skaitmeninimu, įmonių augimu ir konkurencija paslaugų sektoriuje. Nors Austrijos didžiosios įmonės pakankamai sparčiai diegia skaitmenines technologijas ir verslo modelius, mažosios įmonės atsilieka. Skaitmeninti mažesnes įmones, įskaitant labai mažas įmones, yra itin svarbu, nes jos yra Austrijos ekonomikos pagrindas. Tai, kad labai aktyviai naudojamasi programa „KMU Digital“, rodo, kad mažosios ir vidutinės įmonės domisi ir nori gauti patarimų skaitmeninimo klausimais. Šios programos pratęsimas bei išplėtimas būtų naudingas, taip pat būtų naudinga, jei Austrijos bendroje skaitmeninimo strategijoje būtų daugiau dėmesio skiriama įmonių skaitmeninimui;

(18)tebelieka struktūrinių problemų, su kuriomis Austrijoje susiduria įmonės, norėdamos pradėti ir plėsti veiklą, visų pirma labai novatoriškos įmonės. Austrija atsilieka nuo kitų panašių ES šalių, kai kalbama apie įdarbinimo sparčiai augančiose novatoriškose įmonėse rodiklius. Tai rodo, kad reikia gerinti novatoriškų įmonių plėtros sąlygas, nes joms plėstis toliau trukdo tokie veiksniai, kaip rizikos kapitalo aplinka, kuri yra mažiau išvystyta ir įvairi, nei inovacijų lyderių šalyse. Ją varžo finansavimas vėlesniais etapais, pvz., veiklą plečiančių įmonių finansavimas rizikos kapitalo forma ir jų galimybės gauti finansavimą viešose kapitalo rinkose. Neseniai sukurtas mažųjų ir vidutinių įmonių segmentas Vienos vertybinių popierių biržoje yra žingsnis teisinga linkme. Sparčiai augančios įmonės yra labai svarbios norint skleisti naujas technologijas ir verslo modelius, įskaitant skaitmenines technologijas ir verslo modelius, taigi jos yra svarbios ir našumo augimui;

(19)Austrijoje esama didelių kliūčių patekti į verslo paslaugų rinką ir įgyti teisę užsiimti reglamentuojamąja profesine veikla, o verslo paslaugų teikimui ir reglamentuojamosios profesinės veiklos vykdymui taikoma daug ribojamųjų taisyklių. Jos apima konkrečius akcijų valdymo reikalavimus, daug priskirtų veiklos rūšių ir tarpdalykės veiklos apribojimus. Reguliavimo kliūtys, visų pirma susijusios su kasdiene parduotuvių veikla, prisideda prie palyginti menkos Austrijos mažmeninės prekybos sektoriaus plėtros. Didelė administracinė našta kelia vis didesnį susirūpinimą Austrijos įmonėms. Norint pagerinti verslo aplinką, svarbu toliau dėti pastangas mažinti naštą ir atlikti planuojamą Austrijos prekybos licencijų išdavimo akto (Gewerbeordnung) vertinimą; didesnė konkurencija paslaugų sektoriuje padėtų Austrijai išspręsti skaitmeninių technologijų ir skaitmeninių verslo modelių plėtros problemas;

(20)pašalinti tam tikrus rekomendacijose nustatytus trūkumus, visų pirma šalies ataskaitos 8 D priede nurodytose srityse, galėtų padėti 2021–2027 m. ES fondų programavimas. Tai suteiktų Austrijai galimybę atsižvelgiant į regioninius skirtumus optimaliai panaudoti šiuos fondus nustatytuose sektoriuose;

(21)per 2019 m. Europos semestrą Komisija atliko išsamią Austrijos ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2019 m. šalies ataskaitoje. Be to, ji įvertino 2019 m. stabilumo programą ir 2019 m. nacionalinę reformų programą, taip pat veiksmus, kurių Austrija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Austrijos politikai, bet ir tai, kaip jie atitinka Sąjungos taisykles ir gaires. Tai atitinka būtinybę stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą Sąjungos lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų;

(22)atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2019 m. stabilumo programą ir laikosi nuomonės 9 , kad Austrija turėtų laikytis Stabilumo ir augimo pakto,

REKOMENDUOJA Austrijai 2019 ir 2020 m. imtis šių veiksmų: