EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2019 06 07
COM(2019) 259 final
KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI
2017 m. Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo bendrai finansuotų veiksmų programų metinių įgyvendinimo ataskaitų santrauka
2017 m. Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo bendrai finansuotų veiksmų programų metinių įgyvendinimo ataskaitų santrauka
1.ĮVADAS
Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (toliau – EPLSAF) padeda mažinti itin sunkių formų skurdą ES, pavyzdžiui, maisto stygių, vaikų skurdą ir benamystę. Bendra šio fondo lėšų suma yra 3,8 mlrd. EUR (dabartinėmis kainomis). Valstybių narių skiriamiems ištekliams papildyti ES skiria iki 85 proc. tuos išteklius atitinkančių lėšų, taigi bendra šio fondo lėšų vertė siekia apie 4,5 mlrd. EUR. Valstybės narės įgyvendina: i) pagalbos maisto srityje ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos veiksmų programas (VP I) ir (arba) ii) socialinės įtraukties veiksmų programas (VP II). Pagalba maisto srityje ir (arba) pagrindinė materialinė pagalba turi būti teikiama drauge su papildomomis priemonėmis, pavyzdžiui, nukreipimu į socialines tarnybas. Pagal Reglamento (ES) Nr. 223/2014 (toliau – EPLSAF reglamentas) 13 straipsnio 9 dalį ši santrauka grindžiama Komisijos priimtose 2017 m. įgyvendinimo ataskaitose pateikiama informacija. Esama tam tikrų duomenų apribojimų. Visų pirma, kelių rodiklių reikšmės nustatytos remiantis informacija pagrįstais įverčiais, o kumuliacinės reikšmės turi būti vertinamos atsargiai (taip pat žr. priedą). Dabar valstybės narės teikia išsamesnes ataskaitas, tačiau jose tebėra tam tikrų spragų; pavyzdžiui, pranešant apie horizontaliųjų principų taikymą dažnai neįtraukiama informacija apie priemones, kurių imtasi siekiant laikytis šių principų. Pranešimai apie papildomas priemones pagerėjo, tačiau, remiantis pateiktais įrodymais, dažnai vis dar sudėtinga įvertinti jų indėlį siekiant socialinės įtraukties tikslo, taip pat vis dar sistemingai nepranešama apie jų įgyvendinimo kliūtis ir sunkumus. Įgyvendinimo ataskaitas pateikė visos valstybės narės, išskyrus Jungtinę Karalystę. Atsižvelgiant į laiko tarpą, praėjusį nuo programų įgyvendinimo iki ataskaitų pateikimo, į šią santrauką taip pat įtraukti naujausi pokyčiai, kai apie juos žinoma.
2.Naujausi pokyčiai ES lygmeniu
2017 m. asmenų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, dalis sumažėjo nuo 23,5 iki 22,4 proc., tačiau vis dar reikia mažinti socialinės atskirties riziką, visų pirma kylančią vaikams, benamiams, neįgaliesiems ir migrantų kilmės asmenims. Bendras asmenų, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skaičius siekė 113 mln., t. y. buvo mažesnis negu prieš krizę, tačiau strategijos „Europa 2020“ tikslai dar toli gražu nepasiekti. Didelio materialinio nepritekliaus lygis kaip niekada žemas, tačiau keliose valstybėse narėse tebėra aukštas. Beveik visose valstybėse narėse pastaruoju metu padidėjo benamystė. Vaikų skurdo rizikos lygis tebėra gerokai aukštesnis už visų gyventojų skurdo rizikos lygį. Šiomis aplinkybėmis EPLSAF parama nepalankiausiomis sąlygomis gyvenančioms visuomenės grupėms, jas aprūpinant maistu ir tokiomis pagrindinėmis vartojimo prekėmis kaip mokyklos ir tualeto reikmenys arba organizuojant socialinės įtraukties veiklą, ir toliau yra labai reikalinga.
2018 m. Komisija patvirtino plataus užmojo pasiūlymą kitu programavimo laikotarpiu įsteigti fondą „Europos socialinis fondas +“ (ESF+), EPLSAF sujungiant su ESF ir kitomis trimis finansavimo priemonėmis. Šiuo metu dėl šio pasiūlymo deramasi su teisės aktų leidėjais. ESF+ reglamentu, kuris grindžiamas poveikio vertinimu, siekiama užtikrinti, kad lėšos, kurioms taikomas pasidalijamojo valdymo principas, būtų skiriamos pagrindiniams uždaviniams spręsti, visų pirma Europos socialinių teisių ramsčio principams ir per Europos semestrą teikiamų rekomendacijų įgyvendinimui paremti. Atsižvelgiant į minėtas nuolatines problemas, juo siekiama skatinti socialinę įtrauktį, šiam tikslui panaudojant didelę dalį ESF+ skirtų nacionalinių asignavimų (bent 25 proc.), ir mažinti materialinį nepriteklių nustatant, kad ES lygmens tikslas yra 4 proc. ir kad kiekviena valstybė narė šiuo tikslu turi skirti bent 2 proc. asignavimą. Taip bus užtikrinta, kad tiems, kuriems pagalbos reikia labiausiai, būtų skirtas minimalus išteklių kiekis; Komisija apskaičiavo, kad parama išliks tokio pat dydžio, kokia šiuo metu teikiama iš EPLSAF. ESF+ reglamente taip pat atsižvelgiama į suinteresuotųjų subjektų prašymą šios rūšies pagalbai ir toliau taikyti ne tokius griežtus reikalavimus. Be to, juo supaprastinami duomenų rinkimo ir stebėsenos, taip pat ataskaitų teikimo reikalavimai.
2017 ir 2018 m. iš vadovaujančiųjų institucijų atstovų sudaryta EPLSAF ekspertų grupė surengė po du susitikimus. Juose buvo siekiama aptarti, kaip įgyvendinamos EPLSAF programos, įskaitant tokius klausimus kaip priemonių, susijusių su pagrindine materialine pagalba (ESF+ XI-asis konkretus tikslas) ir labiausiai skurstančių asmenų socialine integracija (ESF+ X-asis konkretus tikslas), plėtojimas pasitelkiant ESF+. Per apskritojo stalo diskusijas pateikta informacijos apie dabartinį EPLSAF ir ESF tarpusavio papildomumą. Komisija surengė EPLSAF tinklo susitikimus, kurių metu taip pat buvo nagrinėjamas EPLSAF ateities naujuoju programavimo laikotarpiu klausimas. Iki 2018 m. pabaigos buvo surengta trylika keitimosi patirtimi ir gerosios praktikos pavyzdžiais renginių. Dalyviai, visų pirma priimančiosios valstybės narės, pristatė atvejų tyrimus, taip pat bendrus sunkumus ir jų sprendimo būdus, susijusius su bendrais interesais įgyvendinant EPLSAF programas. Per susitikimus daugiausia dėmesio skirta papildomoms priemonėms, taip pat benamystės ir su būstu susijusios atskirties mažinimui. Pirmą kartą per tinklo susitikimą surengta Europos nacionalinių asociacijų, dirbančių su benamiais, federacijos (pranc. FEANTSA) 2018 m. apdovanojimų „Panaikinkime benamystę“ (angl. Ending Homelessness Awards) ceremonija. Antrąjį 2017 m. pusmetį ir 2018 m. buvo surengti kasmetiniai susitikimai su ES lygmeniu veikiančių organizacijų partnerių atstovais, kurių metu daugiausia dėmesio skirta su naujuoju programavimo laikotarpiu susijusiems įgyvendinimo sunkumams ir idėjoms, taip pat komunikacijos veiklai.
Atlikus EPLSAF laikotarpio vidurio vertinimą patvirtinta, kad iš EPLSAF labiausiai skurstantiems asmenims teikiama labai reikalinga pagalba. 2014–2017 m. jo lėšomis per metus vidutiniškai paremta po 12,7 mln. asmenų. Šio fondo veiksmai suderinti su nacionalinėmis skurdo mažinimo iniciatyvomis ir ES fondų, ypač ESF, veiksmais ir juos papildo. EPLSAF teigiamas poveikis beveik kiekvienoje valstybėje narėje yra didelis, ypač tokiose srityse kaip naujos tikslinės grupės, naujos veiklos rūšys ir didesnė teritorinė aprėptis. Vienas iš akivaizdžių poveikio pavyzdžių yra didesni organizacijų partnerių pajėgumai ir didesnis jų profesionalumas. Vis dėlto nuolat pateikiama perteklinio reglamentavimo, kai taikomi pernelyg dideli reikalavimai, įrodymų, pavyzdžiui, daugumos valstybių narių nustatytas reikalavimas registruoti galutinius paramos gavėjus. Paaiškėjo, kad, be kita ko, būtina ir toliau daugiausia dėmesio skirti labiausiai skurstantiems asmenims, dar labiau stiprinti sąveiką su ESF ir toliau užtikrinti lankstų įgyvendinimą. Į šiuos aspektus atsižvelgta Komisijos pasiūlyme dėl ESF+.
2017 m. visos VP I įgyvendinusios valstybės narės atliko struktūrinius galutinių paramos gavėjų tyrimus, kaip to reikalaujama EPLSAF reglamente. Šių tyrimų rezultatai taip pat nagrinėjami šioje ataskaitoje. Buvo siekiama įgyti žinių apie galutinių paramos gavėjų socialines ir ekonomines sąlygas, dabartinę padėtį ir padėtį praeityje ir jų pasitenkinimo EPLSAF parama lygį, taip pat surinkti duomenų iš organizacijų partnerių apie materialinės pagalbos paskirstymą ir taikomų papildomų priemonių rūšis.
3.VEIKSMŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO PAŽANGA
3.1.Finansinis įgyvendinimas
Apskritai 2017 m. toliau spartėjo finansinis EPLSAF programų įgyvendinimas. Iš esmės bendra tinkamų finansuoti nacionalinių ir ES viešųjų išlaidų, patvirtintų EPLSAF veiklai remti, suma padidėjo iki 637,3 mln. EUR; 2016 m. ji siekė 569,5 mln. EUR, o 2015 m. – 444,2 mln. EUR. Taigi kumuliacinė 2014–2017 m. įsipareigojimų dėl išlaidų suma siekia 1 973,5 mln. EUR arba 44 proc. visų programų išteklių (bendro ES ir nacionalinio finansavimo). 2017 m. paramos gavėjams buvo išmokėta mažiau lėšų negu ankstesniais metais (2017 m. jiems išmokėta 405,2 mln. EUR, o 2016 m. – 434,9 mln. EUR), tačiau šiek tiek daugiau negu 2015 m. (395,2 mln. EUR). Išsamus lėšų paskirstymas, taip pat pagal valstybes nares, pateikiamas priedo I lentelėje.
Didelė pažanga padaryta Komisijai pateiktų mokėjimo paraiškų srityje. 2017 m. valstybės narės iš viso deklaravo 475 mln. EUR tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų (2016 m. – 353,4 mln. EUR, o 2015 m. – 46,3 mln. EUR).
Kalbant apie finansinį vykdymą, Komisija iki 2018 m. gruodžio 31 d. tarpiniais mokėjimais iš viso buvo išmokėjusi 955 mln. EUR. Iki to laiko finansinis įgyvendinimas, išreikštas Komisijos atliktų tarpinių mokėjimų lygmeniu, viršijo 25 proc. visų 2014–2020 m. asignavimų.
3.2.Praktinis įgyvendinimas
2017 m. pagalbą EPLSAF lėšomis teikė 26 valstybės narės. Tai reiškia, kad, palyginti su ankstesniais metais, padaryta didelė pažanga. 2017 m. pagalba pradėta teikti Kipre, Vengrijoje ir Kroatijoje, o Portugalijoje atnaujintas 2016 m. sustabdytas maisto produktų paskirstymas. Dvidešimt dvi iš dvidešimt šešių valstybių narių skirstė pagalbą maisto srityje ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą ir taikė papildomas priemones (VP I, žr. 1 pav.), o keturios valstybės narės įgyvendino socialinės įtraukties programas (VP II, žr. 1 pav.). Be Jungtinės Karalystės, vienintelė valstybė narė, kurioje 2017 m. nebuvo teikiama pagalba, buvo Rumunija, kuri dėl institucinių pokyčių turėjo pertvarkyti savo veiksmų programą.
2017 ir 2018 m. kelios veiksmų programos buvo iš dalies pakeistos. Tai rodo, kad galima didinti intervencinių veiksmų arba konkrečių įgyvendinimo priemonių modelio veiksmingumą. Pakeitimai dažniausiai buvo susiję su galutinių paramos gavėjų įtraukimo į programas būdais, galutinių paramos gavėjų atitikties reikalavimams kriterijais ir (arba) teikiamos pagalbos maisto srityje ir materialinės pagalbos turiniu. Kai kurie VP pakeitimai buvo susiję su fiksuotųjų normų naudojimu, taip supaprastinant Fondo administravimą. Dažnai padaryta kitų pakeitimų, dėl kurių nebuvo būtina formaliai keisti atitinkamas nuostatas, pavyzdžiui, nustatyta daugiau papildomų priemonių arba jos pritaikytos prie naujų poreikių.
1 pav. 2017 m. teiktos pagalbos rūšys
VP
|
Pagalbos rūšys
|
Valstybės narės
|
VP I
|
Pagalba maisto srityje
|
BE, BG, CY, EE, ES, FI, FR, HU, IT, LT, MT, PL, PT, SI (14)
|
|
Pagrindinė materialinė pagalba
|
AT (1)
|
|
Abi pagalbos rūšys
|
CZ, EL, HR, IE, LU, LV, SK (7)
|
VP II
|
Socialinė įtrauktis
|
DE, DK, NL, SE (4)
|
Apskaičiuota, kad 2017 m. EPLSAF parama pasinaudojo beveik 12,9 mln. asmenų. Šis skaičius viršija 2014–2017 m. vidurkį, kai parama kasmet buvo suteikiama 12,7 mln. asmenų. Iš šių 2017 m. paramą gavusių asmenų daugiau kaip 12 mln. asmenų (95 proc.) suteikta pagalba maistu ir apie 580 000 asmenų (4,5 proc.) – pagrindinė materialinė pagalba, o apie 36 600 asmenų (0,3 proc.) dalyvavo socialinės įtraukties programose (VP II).
Keturios valstybės narės, įgyvendinusios socialinės įtraukties programas, į šią veiklą įtraukė 25 proc. daugiau asmenų negu 2016 m. Nyderlanduose ir Švedijoje, patvirtinus kitokias galutinių paramos gavėjų įtraukimo į siūlomą socialinės įtraukties veiklą strategijas, kurios paaiškintos toliau, į šias programas įtrauktų asmenų skaičius per metus padaugėjo net atitinkamai 333 proc. ir 117 proc. Visos keturios šalys pasiekė daugumą savo metinių tikslų arba juos viršijo.
Pusė valstybių narių paramą suteikė daugiau asmenų negu 2016 m., tačiau 2016–2017 m. bendras galutinių paramos gavėjų skaičius sumažėjo nuo 16 mln. iki 12,9 mln., daugiausia todėl, kad 2017 m. Rumunija neteikė pagalbos. 2016 m. Rumunijoje parama buvo suteikta 3,3 mln. asmenų, tačiau 2017 m., kaip paaiškinta pirmiau, paramos teikimas buvo sustabdytas. Tokį paramos apimties sumažėjimą iš dalies atsvėrė trylika valstybių narių (Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Latvija, Lenkija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Švedija ir Vokietija), kurios kartu paramą suteikė maždaug 362 000 daugiau galutinių paramos gavėjų negu 2016 m. Be to, 2017 m. pagalbą pradėjo teikti Kipras, Kroatija, Portugalija ir Vengrija, todėl bendras asmenų, kuriems buvo suteikta pagalba, skaičius padidėjo dar 340 000. Be to, Airija, kurioje iki 2016 m. buvo teikiama tik pagalba maisto srityje, 2017 m. maždaug 5 000 asmenų suteikė pagrindinę materialinę pagalbą.
Iš 12,9 mln. asmenų, kuriems 2017 m. buvo suteikta pagalba maisto srityje, pagrindinė materialinė pagalba ar su socialine įtrauktimi susijusi pagalba, 30 proc. buvo vaikai. Tai reiškia, kad parama suteikta 4 mln. vaikų. Kaip ir ankstesniais metais, beveik pusė visų pagalbos gavėjų buvo moterys (6 mln.). 10 proc. asmenų buvo migrantai, užsienio kilmės arba mažumoms priklausantys asmenys (1,1 mln. asmenų). Be to, 8 proc. galutinių paramos gavėjų buvo 65 metų ir vyresni asmenys (1 mln. asmenų), 3 proc. – neįgalieji (433 000 asmenų) ir 3 proc. – benamiai (370 000 asmenų).
Apskaičiuota, kad 2017 m. EPLSAF paramą gavusių benamių skaičius padidėjo 71 proc. ir viršijo 370 000. Maždaug dviem trečdaliams naujų benamių parama buvo suteikta Italijoje, kuri išplėtė savo gatavų patiekalų programą, kad tokia parama būtų teikiama daugiau asmenų. Paramą gavusių benamių skaičius taip pat gerokai padidėjo Belgijoje ir Čekijoje: Belgijoje jiems suteikta daugiau pagalbos maisto srityje, o Čekijoje – tiek pagalbos maisto srityje, tiek pagrindinės materialinės pagalbos. Airija, Bulgarija, Latvija, Slovakija ir Švedija taip pat pranešė, kad ši tikslinė grupė padidėjo, o Kroatijoje, Portugalijoje ir Vengrijoje 2017 m. pirmą kartą parama benamiams pradėta teikti naudojant EPLSAF lėšas.
Pagalba maisto srityje (VP I)
Dauguma valstybių narių paskirstė daugiau maisto produktų, tačiau bendras 2017 m. paskirstytų maisto produktų kiekis, palyginti su 2016 m., sumažėjo 3 proc. Taip atsitiko daugiausia todėl, kad 2017 m. Rumunija neteikė pagalbos maisto srityje. 2017 m. pagalbą maistu teikė 21 valstybė narė. 2017 m. 85 proc. visų maisto produktų paskirstė penkios valstybės narės: Bulgarija, Ispanija, Italija, Lenkija ir Prancūzija (žr. 2 pav.). Du trečdalius pagalbos maistu sudarė pieno produktai ir miltai, duona, bulvės ir kiti krakmolingi produktai. 2017 m. paskirstytų maisto produktų kiekis tonomis labiausiai padidėjo Bulgarijoje ir Italijoje, kur buvo išplėsta pagalbos maistu programos taikymo sritis. Šios šalys paskirstė atitinkamai 24 000 ir 19 000 tonų daugiau maisto produktų negu 2016 m. Be to, į programą įtraukus papildomus maisto produktus ir organizacijas partneres, Airijoje 2017 m. paskirstyta keturis kartus daugiau maisto produktų (papildomos 623 tonos). Kitose valstybėse narėse, įskaitant Belgiją, Čekiją, Kiprą, Kroatiją, Latviją, Lenkiją, Lietuvą, Portugaliją, Slovakiją ir Vengriją, taip pat paskirstyta daugiau maisto produktų.
2 pav. 2014–2017 m. suteikta pagalba maisto srityje (tūkstančiai tonų)
Šaltinis – EPLSAF bendras produkto rodiklis (Nr. 11), 2014–2017 m.
Dauguma pagalbą maisto srityje teikusių valstybių narių nusprendė dalyti namuose vartoti skirtų maisto produktų rinkinius, dažniausiai – vienos ar kelių rūšių standartizuotus maisto paketus. Taip buvo daroma Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Ispanijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Maltoje, Portugalijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje. Kitose valstybėse narėse (Airijoje, Kroatijoje, Slovėnijoje ir Suomijoje) organizacijos partnerės pagalbą pritaikė prie tikslinės grupės poreikių. Kai kurios valstybės narės gatavus patiekalus taip pat siūlė moksleiviams (Čekija, Kipras, Kroatija ir Italija) arba benamiams (Italija, Latvija, Lenkija, Slovakija, Suomija ir Vengrija). Bulgarijoje, Ispanijoje, Kipre ir Vengrijoje organizacijų partnerių teikiama pagalba maisto srityje buvo finansuojama tik EPLSAF lėšomis. Kitose valstybėse narėse organizacijos partnerės EPLSAF lėšomis teikiamą pagalbą maistu papildė kitų šaltinių lėšomis finansuojamais arba aukojamais maisto produktais.
Pagrindinė materialinė pagalba (VP I)
2017 m. valstybės narės paskirstė 25 proc. daugiau pagrindinės materialinės pagalbos negu 2016 m. (9,4 mln. EUR). Pagrindinę materialinę pagalbą teikė šios valstybės narės: Airija, Austrija, Čekija, Graikija, Kroatija, Latvija, Liuksemburgas ir Slovakija. Dauguma pagrindinių prekių buvo paskirstytos trijose valstybėse narėse: Austrijoje, Čekijoje ir Graikijoje (žr. 3 pav.). Išskyrus Austriją, visose šiose valstybėse narėse pagrindinė materialinė pagalba buvo teikiama kartu su pagalba maistu. Pagrindinės materialinės pagalbos apimtis labai padidėjo daugiausia todėl, kad Čekijoje, siekiant patenkinti labiausiai skurstančių šalies asmenų poreikius, suteikta 1,1 mln. EUR didesnė pagalba. Be to, 2017 m. pagrindinė materialinė pagalba pirmą kartą buvo teikiama Airijoje ir Kroatijoje, todėl bendra paskirstytų prekių vertė padidėjo maždaug 1 mln. EUR. Paskirstytų prekių vertė taip pat padidėjo Latvijoje ir Slovakijoje. Vis dėlto Austrijoje ir Graikijoje paskirstyta 530 000 EUR mažesnė pagalba negu 2016 m.
Valstybės narės daugiausia dalijo mokyklos reikmenis ir higienos prekes vaikų turinčioms šeimoms. Čekijoje, Kroatijoje ir Slovakijoje parama taip pat buvo teikiama benamiams, juos aprūpinant higienos prekėmis ir kitais reikmenimis. Vaikų turinčioms šeimoms buvo dalijama, be kita ko, kanceliarinės prekės ir mokyklos reikmenys (Airijoje, Austrijoje, Kroatijoje ir Latvijoje) ir mokykliniai krepšiai (Austrijoje, Kroatijoje ir Latvijoje). Latvijoje ir Slovakijoje taip pat buvo dalijamos asmens higienos prekės, o Kroatijoje – kūdikių drabužiai ir reikmenys, sportinė apranga ir avalynė, taip pat drabužiai. Benamiams daugiausia buvo dalijamos asmens higienos prekės. Čekijoje jie taip pat buvo aprūpinami virtuvės reikmenimis, drabužiais ir ūkiniais skalbiniais, o Kroatijoje – miegmaišiais ir (arba) antklodėmis ir ūkiniais skalbiniais.
3 pav. Bendra 2014–2017 m. suteiktos pagrindinės materialinės pagalbos piniginė vertė (mln. EUR)
Šaltinis – EPLSAF bendras produkto rodiklis (Nr. 15), 2014–2017 m. N. B. 2014 m. pagrindinė materialinė pagalba nebuvo teikiama.
Valstybės narės reikalavimus atitinkančius galutinius paramos gavėjus nustatė pasitelkdamos vadovaujančiąsias institucijas (pasinaudodamos socialinės apsaugos duomenimis) arba organizacijas partneres (pasinaudodamos jų žiniomis ir supratimu apie tikslinių grupių socialinę ir ekonominę padėtį ir poreikius). Tai atitinka EPLSAF programų teisinį pagrindą, nes kiekviena valstybė narė turi pati nuspręsti, kaip nustatyti labiausiai skurstančius asmenis remiantis objektyviais kriterijais ir konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais. Kai kuriose valstybėse narėse (Italijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Slovėnijoje) vadovaujančiosios institucijos reikalavo, kad galutiniai paramos gavėjai, norėdami atitikti reikalavimus, užpildytų paraiškos formą. Kitos valstybės narės taikė kitokius metodus. Liuksemburge galutinius paramos gavėjus kiekvienu konkrečiu atveju vertino specialistas, o Suomijoje organizacijos partnerės daugiausia organizavo vadinamuosius atvirus paramos dalijimo renginius ir dalijo maistą visiems, kurie jo prašė. Benamiams skirti gatavi patiekalai paprastai buvo dalijami visiems, kurie jų prašė arba atvyko į maisto paskirstymo punktus (Italijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Suomijoje ir Vengrijoje).
Papildomos priemonės (VP I)
Valstybės narės pranešė, kad kartu su pagalba maisto srityje ir (arba) pagrindine materialine pagalba taikomos papildomos priemonės padeda didinti labiausiai skurstančių asmenų socialinę įtrauktį. Atlikus struktūrinius galutinių paramos gavėjų tyrimus paaiškėjo, kad, pavyzdžiui, Italijoje pagalba maisto srityje ir papildomos priemonės buvo labai svarbios marginalizuotiems asmenims ir jų šeimos nariams. Gauta pagalba padėjo ne tik patenkinti pagrindinius jų poreikius ir pagerinti padėtį, bet ir sudaryti sąlygas socialinei integracijai. Bulgarijoje atlikus tyrimą nustatyta, kad papildomos priemonės padėjo didinti galutinių paramos gavėjų informuotumą socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų klausimais. Jos taip pat padėjo stiprinti jų gebėjimus valdyti šeimos biudžetą, o kai kurie galutiniai paramos gavėjai, pradėję dalyvauti programoje, susirado darbą. Be to, 2018 m. spalio mėn. vykusio 12-ojo EPLSAF tinklo susitikimo metu buvo surengtas svarbus keitimasis gerosios praktikos pavyzdžiais, kurio metu septynių valstybių narių institucijos arba organizacijos partnerės pristatė atitinkamus metodus ir pasidalijo su jais susijusia informacija.
Dauguma valstybių narių taikė daugiau kaip trijų rūšių papildomas priemones, o kelios valstybės narės nusprendė daugiausia dėmesio skirti vienai ar dviem veiklos rūšims. Keletas iš 2017 m. įgyvendintų papildomų priemonių pavyzdžių :
·socialinės konsultacijos ir (arba) psichosocialinės paslaugos (Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Kipre, Kroatijoje, Latvijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir Vengrijoje), pavyzdžiui, nemokama psichologinė pagalba vaikams valstybinėse mokyklose (jeigu to prašo tėvai ir (arba) globėjai) arba konsultacijos sudėtingų gyvenimo atvejų klausimais;
·konsultacijos maitinimosi ir (arba) sveikos mitybos klausimais (Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Kroatijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Maltoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir Suomijoje), įskaitant konsultacijas tokiais klausimais kaip maisto ruošimas, laikymas ir antrinis perdirbimas, taip pat organizuojamus maisto gaminimo praktinius seminarus ir švietimo kursus, siekiant skatinti sveiką mitybą;
·finansinės konsultacijos ir (arba) parama biudžeto valdymui (Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Kroatijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Maltoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje), pavyzdžiui, siekiant padėti mažinti galutinių paramos gavėjų skolas;
·nukreipimas į kitas viešąsias institucijas arba NVO, kad būtų galima pasinaudoti jų teikiamomis socialinėmis ir medicinos paslaugomis (Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Ispanijoje, Italijoje, Kroatijoje, Latvijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje ir Suomijoje);
·socialinė ir laisvalaikio veikla (Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Liuksemburge, Maltoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje ir Suomijoje), pavyzdžiui, socialinio maitinimo renginiai, kultūrinė veikla ir organizuotos atostogos, vaikams skirtos vasaros stovyklos, karnavalo ir (arba) Kalėdų šventės ir sporto renginiai;
·švietimo veikla ir įgūdžių lavinimas ir (arba) jų ugdymo programos (Estijoje, Ispanijoje, Latvijoje, Prancūzijoje ir Slovėnijoje), įskaitant integraciją į darbo rinką, kalbų mokymąsi arba praktinius seminarus, susijusius su vaikų skatinimo mokytis būdais;
·įvairių namų ūkyje reikalingų įgūdžių ugdymas (Belgijoje, Kroatijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Maltoje, Prancūzijoje ir Slovėnijoje), daugiausia tokiose srityse kaip maisto gaminimas, taip pat valymas, siuvimas, antrinis perdirbimas ir kt., ir
·kitos paslaugos ir (arba) veikla, be kita ko, konsultacijos, kaip elgtis ekstremaliosios situacijos ir (arba) nelaimės atveju (Bulgarijoje), veiklos atsinaujinančiosios energijos srityje organizavimas (Liuksemburge ir Maltoje) ir teisinės konsultacijos (Slovėnijoje).
Kai kurios valstybės narės laikėsi nuomonės, kad papildomos priemonės itin svarbios konkrečioms labiausiai skurstančių asmenų grupėms, pavyzdžiui, 15 metų ir jaunesniems vaikams (Austrija), valstybinėse mokyklose besimokantiems vaikams (Kipras), vienišoms motinoms ar vienišiems tėvams arba didelėms šeimoms (Lietuva), į nepalankią socialinę padėtį patekusiems vyresnio amžiaus asmenims (Čekija) ir asmenims, kurie yra labiau atskirti dėl su judumu ir sveikata susijusių problemų ir (arba) dėl nedidelio pasitikėjimo oficialiomis institucijomis (Slovakija). Tokiais atvejais vykdant atitinkamą veiklą buvo siekiama tokius asmenis nukreipti į konkrečias socialines arba sveikatos priežiūros tarnybas, kurios jiems galėtų suteikti tolesnę pagalbą. Be to, kai kuriose valstybėse narėse organizacijos partnerės, taikydamos papildomas priemones, galėjo rinkti informaciją apie galutinių paramos gavėjų poreikius ir tobulinti jiems teikiamą pagalbą (Maltoje ir Slovakijoje).
Socialinė įtrauktis (VP II)
2017 m. su socialine įtrauktimi susijusi parama buvo toliau teikiama keturiose valstybėse narėse: Danijoje, Nyderlanduose, Švedijoje ir Vokietijoje. Nors Nyderlandų projekto „Vyresnio amžiaus asmenys kaimynystėje“ (angl. Elderly in the neighbourhood) pradžia 2016 m. buvo sudėtinga, 2017 m. pasiekta labai gerų rezultatų. Įgyvendinant šį projektą buvo siekiama mažinti palankių sąlygų neturinčių vyresnio amžiaus asmenų socialinę atskirtį. Užmezgus aktyvesnius ryšius su šia tiksline grupe, Nyderlandams pavyko į šį projektą įtraukti tris kartus daugiau asmenų negu 2016 m. Svarbiausia, praėjus metams nuo prisijungimo prie šios programos, apie 52 proc. į ją įtrauktų vyresnio amžiaus asmenų vis dar dalyvavo pagal ją vykdomoje veikloje, 39 proc. asmenų teigė išplėtę savo socialinį tinklą, o 43 proc. asmenų buvo patobulinę skaitmeninius ir finansinius įgūdžius.
Vokietijoje itin veiksmingai į programą įtraukti naujai atvykę suaugusieji (daugiausia priklausantys romų bendruomenei) ir benamiai, taip pat jiems suteikta daugiau galimybių naudotis konsultavimo ir paramos priemonėmis. 2017 m. daugiau kaip 80 proc. į programą įtrauktų naujai atvykusių suaugusiųjų ir benamių, baigę dalyvauti socialinės įtraukties didinimo veikloje, galėjo naudotis socialinėmis paslaugomis. Nemaža pažanga taip pat padaryta naujai atvykusių ikimokyklinio amžiaus vaikų ir jų tėvų tikslinėje grupėje, tačiau reikės imtis papildomų veiksmų, kad būtų pasiektas tikslas iki 2020 m. į programas įtraukti 19 700 vaikų ir tėvų.
Danijoje, pasirūpinus benamių pastoge ir susitikimais su socialiniais darbuotojais, pagerintos jų gyvenimo sąlygos. Iki 2017 m. į programą buvo įtraukti 958 asmenys, t. y. 68 proc. 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu nustatytos tikslinės grupės (1 400 asmenų). Pagal šią programą teikiamomis socialinėmis paslaugomis pasinaudojo 15 proc. daugiau benamių, negu buvo tikėtasi.
Švedijoje 2016–2017 m. į programą įtrauktų laikinai gyvenančių judžių ES ir (arba) EEE piliečių skaičius padidėjo du kartus – nuo 505 iki 1 097. Pagal programą daugiausia dėmesio buvo skiriama veiklai, kuria siekiama skatinti integruotis į bendruomenę, pavyzdžiui, buvo teikiama informacija apie laikinos pastogės vietas ir įstatymuose nustatytas migrantų teises ir pareigas, taip pat vertimo paslaugos ir konsultacijos sveikatos priežiūros klausimais. Kiek tai sietina su konsultacijomis sveikatos priežiūros klausimais, 64 proc. programoje dalyvavusių asmenų teigė, kad, pasinaudoję gauta pagalba, jie galėjo geriau pasirūpinti savo sveikata ir higiena.
Įgyvendinimo kliūtys
Aktyvi programos stebėsena, taip pat glaudus institucijų ir organizacijų partnerių tarpusavio bendradarbiavimas padėjo įveikti daugumą iškilusių kliūčių. 2017 m. atlikti vertinimai ir tyrimai taip pat padėjo nustatyti problemas ir suteikė valstybėms narėms naudingos informacijos šioms problemoms spręsti.
Kliūtys, su kuriomis susidūrė kai kurios valstybės narės, buvo daugiausia:
(I)sunkumai, iškilę bendradarbiaujant su galutiniais paramos gavėjais ir (arba) iš jų renkant informaciją, kuriuos nulėmė teisiniai apribojimai, kultūriniai skirtumai ir stigmatizacijos pavojus (Danijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Slovakijoje, Švedijoje ir Vokietijoje);
(II)sudėtingos viešųjų pirkimų procedūros ir (arba) kontrolės sistemos, dėl kurių buvo vėluojama paskirstyti paramą ir (arba) šie procesai tapo sudėtingi (Ispanijoje, Italijoje, Liuksemburge, Portugalijoje ir Prancūzijoje);
(III)nepakankami organizacijų partnerių pajėgumai, dėl kurių jos negalėjo dažniau ir (arba) platesniu mastu paskirstyti paramos arba dalyvauti įgyvendinant programas (Estijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje);
(IV)prasta tam tikrų prekių kokybė arba jų trūkumas (Estijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje);
(V)su pagalbos paskirstymo planavimu ir logistika susijusios problemos, dėl kurių kai kuriais atvejais prekės buvo paskirstomos vėlai arba nebuvo paskirstomos (Latvijoje, Lenkijoje, Maltoje ir Slovakijoje);
(VI)galutinių paramos gavėjų skundai dėl maisto paketų svorio, nedidelės įvairovės, tam tikrų prekių trūkumo ir trūkstamos informacijos apie paskirstymo laiką ir (arba) vietą (Belgijoje, Ispanijoje, Maltoje ir Suomijoje) ir
(VII)problemos, susijusios su vadovaujančiųjų institucijų arba organizacijų partnerių renkamais stebėsenos duomenimis. Todėl valstybės narės turėjo atnaujinti kai kurių rodiklių, apie kuriuos buvo pranešta 2015 ir 2016 m., reikšmes (Danijoje, Ispanijoje, Kroatijoje, Švedijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje).
Dvi valstybės narės susidūrė su kitomis kliūtimis, kurios turėjo įtakos bendram 2017 m. paskirstytų maisto produktų kiekiui ir bendram galutinių paramos gavėjų skaičiui. Rumunijoje 2017 m. maisto produktų paskirstymas buvo nutrauktas dėl institucinių pokyčių ir su tuo susijusių veiksmų programos pakeitimų. Portugalija 2017 m. atnaujino maisto produktų paskirstymą, tačiau tai padarė tik lapkričio mėn. ir pagalbą galėjo teikti tik žemyninėje šalies dalyje, o ne autonominiuose regionuose.
Kelios šalys pranešė, kad dėl sumažėjusio skurdo lygio sumažėjo galutinių paramos gavėjų skaičius; tai – geros naujienos, tačiau padėtis tebėra sudėtinga, nes kai kuriais atvejais šalys pakeitė skurdo apibrėžties kriterijus ir (arba) tinkamumo gauti EPLSAF paramą reikalavimus (Estija, Latvija, Slovakija ir Slovėnija).
Horizontalieji principai
Valstybės narės laikėsi nuomonės, kad Europos socialinis fondas (ESF) ir EPLSAF vienas kitą sustiprina ir (arba) papildo. Bulgarija pranešė, kad ir EPLSAF, ir ESF programos padeda siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų mažinti skurdą ir socialinę atskirtį ES. Čekijoje daug EPLSAF organizacijų partnerių taip pat įgyvendino ESF lėšomis finansuojamus projektus ir laikėsi nuomonės, kad jų veiklos rūšys papildo viena kitą. Be to, daugeliu atvejų užtikrinti EPLSAF ir ESF lėšomis finansuojamų iniciatyvų tarpusavio papildomumą padėjo papildomos priemonės (pvz., galutiniai paramos gavėjai buvo nukreipiami į ESF lėšomis vykdomą veiklą). Siekiant užtikrinti EPLSAF programos ir ESF tarpusavio papildomumą, Austrijoje, Čekijoje, Estijoje, Kipre, Kroatijoje, Italijoje, Liuksemburge, Maltoje, Slovėnijoje ir Vengrijoje veikė koordinavimo ir (arba) darbo grupės. Danijoje, Latvijoje, Prancūzijoje, Suomijoje ir Vokietijoje koordinavimo veikla buvo vykdoma kitais būdais. Šie mechanizmai buvo patikimas veiklos koordinavimo pagrindas ir padėjo išvengti galimo dvigubo finansavimo. Pavyzdžiui, Vokietijoje 2017 m. buvo nutrauktas vienas EPLSAF projektas, nes buvo pradėtas naujas tai pačiai asmenų grupei skirtas ESF projektas.
Kai kurios valstybės narės patvirtino visapusišką požiūrį į lyčių lygybę ir nediskriminavimą ir šį horizontalųjį principą taikė įvairiais projektų ciklo etapais. Pavyzdžiui, visos valstybės narės užtikrino, kad teikiama pagalba būtų grindžiama tik poreikiais ir kad asmenys nebūtų diskriminuojami dėl lyties, etninės kilmės ir kt. Be to, kai kurios valstybės narės organizacijoms partnerėms parengė gaires lyčių lygybės ir nediskriminavimo klausimais arba surengė praktinius seminarus (Latvija ir Vokietija), atrinkdamos organizacijas partneres arba darbdavius atsižvelgė į lyčių aspektą (Danija, Kroatija ir Slovakija) ir (arba) atsižvelgė į konkrečius tikslinių grupių, pavyzdžiui, vienišų motinų ar vienišų tėvų arba neįgaliųjų, poreikius (Čekija, Ispanija, Lenkija, Malta, Slovakija, Švedija ir Vengrija).
Slovakijoje lyčių lygybė buvo neatsiejama visų projekto etapų dalis. Be kita ko, buvo patvirtintos tokios priemonės: i) darbuotojų atranka (užtikrinama, kad asmenys nebūtų diskriminuojami dėl lyties, amžiaus, etninės kilmės, religijos ar fizinės negalios); ii) organizacijų partnerių prievolės (visu įgyvendinimo laikotarpiu jos turi laikytis lyčių lygybės principo); iii) pagalbos maisto srityje ir pagrindinės materialinės pagalbos atranka atsižvelgiant į konkrečius galutinių paramos gavėjų poreikius, taip pat į tokius aspektus kaip lytis, amžius ir šeiminė padėtis.
Siekiant mažinti maisto švaistymą, kai kuriose valstybėse narėse (daugiausia Bulgarijoje, Estijoje, Ispanijoje, Italijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Maltoje ir Slovėnijoje) buvo paskirstomi ilgo galiojimo laiko maisto produktai, o maisto perteklius buvo perskirstomas kitoms (labdaros) organizacijoms arba kitiems galutiniams paramos gavėjams. Kitos valstybės narės (Airija, Kipras, Portugalija ir Slovakija) daugiausia dėmesio skyrė tam, kad būtų pristatoma kuo mažiau nepageidaujamų produktų, užtikrindamos, kad atrenkami maisto produktai atitiktų tikslinių grupių poreikius ir pomėgius. Be to, Liuksemburge ir Kroatijoje atitinkamai 34 proc. ir 4 proc. paskirstytų maisto produktų buvo paaukota. Įgyvendinant programas aukojamų maisto produktų dalis vis dar nedidelė, tačiau galima tikėtis, kad, 2018 m. rugpjūčio mėn. įsigaliojus papildomoms supaprastinimo priemonėms, padėtis pagerės.
Kai kurios valstybės narės atsižvelgė į platesnio masto su klimatu ir aplinka susijusius aspektus. Jos nusprendė naudoti tvarias medžiagas (Austrija, Čekija, Lenkija ir Liuksemburgas), stengėsi mažinti transporto sektoriaus teršalų ir išmetamą anglies dioksido kiekį (Latvija, Liuksemburgas, Suomija ir Vengrija), tiekėjams nustatė aplinkosaugos reikalavimus (Kroatija ir Prancūzija) ir (arba) galutiniams paramos gavėjams organizavo mokomuosius praktinius seminarus aplinkosaugos klausimais (Belgija, Latvija ir Lenkija).
Daugumoje valstybių narių galutiniams paramos gavėjams paskirstomų maisto produktų rūšys buvo parenkamos konsultuojantis su mitybos ekspertais ir (arba) organizacijomis partnerėmis. Priimant sprendimus taip pat buvo atsižvelgiama į galutinių paramos gavėjų poreikius ir mitybos įpročius. Siekdamos padėti galutiniams paramos gavėjams užsitikrinti subalansuotą mitybą, daug valstybių narių (Bulgarija, Čekija, Ispanija, Kroatija, Lietuva, Portugalija, Slovakija ir Slovėnija) siūlė maisto produktus, kuriuose yra mažai angliavandenių, druskos, cukraus ir riebalų ir kurie turi daug baltymų, skaidulinių medžiagų, vitaminų ir mineralinių medžiagų. Be to, Lietuvoje paskirstyti atrinkti maisto produktai turėjo atitikti nacionalines maistinės vertės ir tinkamumo platinti taisykles. Taikydamos papildomas priemones, daug valstybių narių galutiniams paramos gavėjams taip pat organizavo maisto gaminimo kursus ir (arba) praktinius seminarus (Belgija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Liuksemburgas, Malta, Prancūzija ir Slovėnija) ir (arba) teikė konsultacijas sveikos ir subalansuotos mitybos klausimais (Belgija, Bulgarija, Čekija, Estija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Liuksemburgas, Malta, Prancūzija, Suomija, Slovakija ir Slovėnija).
Struktūriniai galutinių paramos gavėjų tyrimai
2017 m. valstybėms narėms, kuriose buvo įgyvendinama VP I, atlikus galutinių paramos gavėjų tyrimus paaiškėjo, kad EPLSAF lėšomis teikiama pagalba turėjo įtakos galutinių paramos gavėjų namų ūkiams. Galutiniai paramos gavėjai paprastai laikėsi nuomonės, kad gauta pagalba turėjo įtakos jiems arba kitiems namų ūkio nariams. Tokios nuomonės laikėsi, pavyzdžiui, 87 proc. Airijos, 75 proc. Belgijos, 93 proc. Estijos, 76 proc. Kroatijos, 73 proc. Slovakijos ir 93 proc. Suomijos galutinių paramos gavėjų. Be to, dauguma apklaustųjų teigė, kad prieš metus jie arba jų namų ūkis nebūtų galėję įsigyti jiems EPLSAF lėšomis išdalytų prekių ir produktų. Tokios nuomonės laikėsi, pavyzdžiui, 64 proc. Estijos, 52 proc. Liuksemburgo, 80 proc. Slovakijos ir 60 proc. Suomijos apklaustųjų.
Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad daugumoje valstybių narių papildomos priemonės laikomos naudingomis arba labai naudingomis; taip pat nustatyta, kad taikomas papildomas priemones ir bendrą pasitenkinimą EPLSAF parama sieja teigiamas tarpusavio ryšys. Atlikus tyrimus taip pat paaiškėjo, kad dauguma galutinių paramos pagal šias programas gavėjų buvo valstybių narių, kuriose buvo teikiama pagalba, piliečiai (Italijoje – 70 proc., Prancūzijoje – 67 proc., Slovėnijoje – 87 proc., Suomijoje – 90 proc.), tik Liuksemburge dauguma galutinių paramos gavėjų buvo ne šios valstybės narės piliečiai. Kelios valstybės narės taip pat pranešė, kad daugumai asmenų, kuriems 2017 m. buvo suteikta pagalba, pagalba EPLSAF lėšomis taip pat buvo suteikta ir ankstesniais metais (taip teigė 85 proc. Estijos, 96 proc. Ispanijos, 81 proc. Prancūzijos ir 76 proc. Suomijos apklaustųjų).
Šie tyrimai taip pat padėjo atkreipti dėmesį į tam tikras sritis, kuriose būtų galima tobulinti teikiamą pagalbą, pavyzdžiui, didinti paskirstomų maisto produktų kiekį ir jų įvairovę, taip pat gerinti jų pristatymo galutiniams paramos gavėjams būdus. Ispanijoje galutiniai paramos gavėjai prašė įvairesnių maisto produktų; tai nulėmė jų kultūrų įvairovė. Estijoje kai kurie galutiniai paramos gavėjai pranešė, kad, norėdami gauti pagalbą maistu, susidūrė su sunkumais, susijusiais su maisto paketų svoriu arba atstumu iki paskirstymo centrų. Italijoje organizacijos partnerės pabrėžė didelę administracinę naštą, atsirandančią pagalbos teikimo srityje bendradarbiaujant su savanoriais.
Vertinimai
Siekdamos įvertinti pagalbos teikimo sistemą ir įgyti žinių apie įvairių tikslinių grupių padėtį, VP II įgyvendinusios valstybės narės atliko programos vertinimus arba tyrimus. Vokietija išnagrinėjo pradinę tikslinių grupių padėtį ir tai, kokios įtakos jai turėjo EPLSAF lėšomis teikiama parama. Gautais rezultatais buvo pasinaudota planuojant antrąjį EPLSAF finansavimo etapą.
Kai kurios VP I įgyvendinusios valstybės narės struktūrinius galutinių paramos gavėjų tyrimus papildė kitais vertinimais arba tyrimais. Prancūzija atliko šešiose valstybėse narėse įgyvendinamos programos lyginamąjį tyrimą ir nustatė, kad įvairiausi maisto produktai galutiniams paramos gavėjams buvo paskirstomi Prancūzijoje ir Čekijoje. Lietuva atliko išsamų programos vertinimą, kuris padėjo nustatyti tam tikras tobulintinas sritis, įskaitant būtinybę didinti programos ir nacionalinės darbo, sveikatos apsaugos ir socialinės politikos tarpusavio papildomumą, taip pat skatinti organizacijas partneres tarpusavyje keistis geriausios praktikos pavyzdžiais.
4.IŠVADA
2017 m. EPLSAF programos valstybėse narėse iš esmės buvo įgyvendinamos gerai. Daugumoje valstybių narių programos buvo įgyvendinamos ir veikė tinkamai, jas nuolat peržiūrėjo ir tobulino vadovaujančiosios institucijos. Teikiama pagrindinė materialinė pagalba, nors šioje srityje iš pradžių buvo atsiliekama, pastaruoju metu tapo antra svarbia paramos pagal VP I dalimi. Pagal programas kelios konkrečios tikslinės grupės, visų pirma benamiai, pradėtos remti didesniu mastu nei anksčiau. Vis dėlto kai kurios valstybės narės 2017 m. buvo tik neseniai pradėjusios įgyvendinti programas ir (arba) susidūrė su paramos pristatymo kliūtimis, todėl pagalbos maistu teikimo apimtis apskritai sumažėjo.
Praėjus ketveriems programų įgyvendinimo metams, dauguma labiausiai skurstančių asmenų ES gauna veiksmingą pagalbą. EPLSAF, nors jam skirtas nedidelis biudžetas, papildo nacionalinių valdžios institucijų pastangas mažinti materialinį nepriteklių ir kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi. Apskritai iš ES mažėjančios skurdo rizikos matyti, kad, siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, daroma didelė pažanga. Kai kuriose valstybėse narėse tai turėjo įtakos galutinių paramos gavėjų tinkamumo gauti paramą nustatymo metodams. Apskritai, organizacijų partnerių duomenimis ir įverčiais, 2017 m. EPLSAF lėšomis paremta 12,9 mln. asmenų.
Daugeliu atvejų EPLSAF parama suteikta konkrečioms labiausiai skurstančių asmenų grupėms, kurios kitaip nebūtų gavusios jokios pagalbos. Tai pasakytina, pavyzdžiui, apie asmenis, kurie negauna valstybės paramos, nes gyvena tik šiek tiek virš skurdo ribos, arba apie sunkiau pasiekiamus asmenis, pavyzdžiui, benamius, neįgaliuosius, gyvenančius atokiuose regionuose arba nekalbančius vietos kalba. Šioje srityje organizacijos partnerės atlieka pagrindinį vaidmenį, nes jos turi žinių ir patirties, reikalingų norint užmegzti ryšius su šiomis grupėmis ir joms suteikti atitinkamą pagalbą. Laikotarpio vidurio vertinime pabrėžta, kad EPLSAF joms padėjo didinti jų profesionalumą.
Papildomos priemonės – novatoriška EPLSAF dalis, palyginti su ankstesniu fondu, – tapo matomesnės ir išsamesnės. Jos suteikia galimybę pagrindinę pagalbą maisto srityje ir materialinę pagalbą papildyti specialiomis konsultacijomis ir gairėmis. Taikant šias priemones daugiausia dėmesio buvo skiriama su socialine įtrauktimi susijusiai veiklai, todėl vadovaujamasi griežtesniu požiūriu į integraciją. Tai nepriklauso nuo to, ar jos finansuojamos EPLSAF lėšomis. Atlikus struktūrinius tyrimus taip pat patvirtinta, kad papildomos priemonės atlieka teigiamą vaidmenį.