52019DC0259

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2019 06 07

COM(2019) 259 final

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

2017 m. Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo bendrai finansuotų veiksmų programų metinių įgyvendinimo ataskaitų santrauka

1.ĮVADAS

Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (toliau – EPLSAF) 1 padeda mažinti itin sunkių formų skurdą ES, pavyzdžiui, maisto stygių, vaikų skurdą ir benamystę. Bendra šio fondo lėšų suma yra 3,8 mlrd. EUR (dabartinėmis kainomis). Valstybių narių skiriamiems ištekliams papildyti ES skiria iki 85 proc. tuos išteklius atitinkančių lėšų, taigi bendra šio fondo lėšų vertė siekia apie 4,5 mlrd. EUR. Valstybės narės įgyvendina: i) pagalbos maisto srityje ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos veiksmų programas (VP I) ir (arba) ii) socialinės įtraukties veiksmų programas (VP II). Pagalba maisto srityje ir (arba) pagrindinė materialinė pagalba turi būti teikiama drauge su papildomomis priemonėmis, pavyzdžiui, nukreipimu į socialines tarnybas. Pagal Reglamento (ES) Nr. 223/2014 (toliau – EPLSAF reglamentas) 13 straipsnio 9 dalį ši santrauka grindžiama Komisijos priimtose 2017 m. įgyvendinimo ataskaitose pateikiama informacija. Esama tam tikrų duomenų apribojimų. Visų pirma, kelių rodiklių reikšmės nustatytos remiantis informacija pagrįstais įverčiais, o kumuliacinės reikšmės turi būti vertinamos atsargiai (taip pat žr. priedą). Dabar valstybės narės teikia išsamesnes ataskaitas, tačiau jose tebėra tam tikrų spragų; pavyzdžiui, pranešant apie horizontaliųjų principų taikymą dažnai neįtraukiama informacija apie priemones, kurių imtasi siekiant laikytis šių principų. Pranešimai apie papildomas priemones pagerėjo, tačiau, remiantis pateiktais įrodymais, dažnai vis dar sudėtinga įvertinti jų indėlį siekiant socialinės įtraukties tikslo, taip pat vis dar sistemingai nepranešama apie jų įgyvendinimo kliūtis ir sunkumus. Įgyvendinimo ataskaitas pateikė visos valstybės narės, išskyrus Jungtinę Karalystę. Atsižvelgiant į laiko tarpą, praėjusį nuo programų įgyvendinimo iki ataskaitų pateikimo, į šią santrauką taip pat įtraukti naujausi pokyčiai, kai apie juos žinoma.

2.Naujausi pokyčiai ES lygmeniu

2017 m. asmenų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, dalis sumažėjo nuo 23,5 iki 22,4 proc., tačiau vis dar reikia mažinti socialinės atskirties riziką, visų pirma kylančią vaikams, benamiams, neįgaliesiems ir migrantų kilmės asmenims. Bendras asmenų, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skaičius siekė 113 mln., t. y. buvo mažesnis negu prieš krizę, tačiau strategijos „Europa 2020“ tikslai dar toli gražu nepasiekti. Didelio materialinio nepritekliaus lygis kaip niekada žemas, tačiau keliose valstybėse narėse tebėra aukštas. Beveik visose valstybėse narėse pastaruoju metu padidėjo benamystė. Vaikų skurdo rizikos lygis tebėra gerokai aukštesnis už visų gyventojų skurdo rizikos lygį. Šiomis aplinkybėmis EPLSAF parama nepalankiausiomis sąlygomis gyvenančioms visuomenės grupėms, jas aprūpinant maistu ir tokiomis pagrindinėmis vartojimo prekėmis kaip mokyklos ir tualeto reikmenys arba organizuojant socialinės įtraukties veiklą, ir toliau yra labai reikalinga.

2018 m. Komisija patvirtino plataus užmojo pasiūlymą kitu programavimo laikotarpiu įsteigti fondą „Europos socialinis fondas +“ (ESF+), EPLSAF sujungiant su ESF ir kitomis trimis finansavimo priemonėmis 2 . Šiuo metu dėl šio pasiūlymo deramasi su teisės aktų leidėjais. ESF+ reglamentu 3 , kuris grindžiamas poveikio vertinimu 4 , siekiama užtikrinti, kad lėšos, kurioms taikomas pasidalijamojo valdymo principas, būtų skiriamos pagrindiniams uždaviniams spręsti, visų pirma Europos socialinių teisių ramsčio principams ir per Europos semestrą teikiamų rekomendacijų įgyvendinimui paremti. Atsižvelgiant į minėtas nuolatines problemas, juo siekiama skatinti socialinę įtrauktį, šiam tikslui panaudojant didelę dalį ESF+ skirtų nacionalinių asignavimų (bent 25 proc.), ir mažinti materialinį nepriteklių nustatant, kad ES lygmens tikslas yra 4 proc. ir kad kiekviena valstybė narė šiuo tikslu turi skirti bent 2 proc. asignavimą. Taip bus užtikrinta, kad tiems, kuriems pagalbos reikia labiausiai, būtų skirtas minimalus išteklių kiekis; Komisija apskaičiavo, kad parama išliks tokio pat dydžio, kokia šiuo metu teikiama iš EPLSAF. ESF+ reglamente taip pat atsižvelgiama į suinteresuotųjų subjektų prašymą šios rūšies pagalbai ir toliau taikyti ne tokius griežtus reikalavimus. Be to, juo supaprastinami duomenų rinkimo ir stebėsenos, taip pat ataskaitų teikimo reikalavimai.

2017 ir 2018 m. iš vadovaujančiųjų institucijų atstovų sudaryta EPLSAF ekspertų grupė surengė po du susitikimus. Juose buvo siekiama aptarti, kaip įgyvendinamos EPLSAF programos, įskaitant tokius klausimus kaip priemonių, susijusių su pagrindine materialine pagalba (ESF+ XI-asis konkretus tikslas) ir labiausiai skurstančių asmenų socialine integracija (ESF+ X-asis konkretus tikslas), plėtojimas pasitelkiant ESF+. Per apskritojo stalo diskusijas pateikta informacijos apie dabartinį EPLSAF ir ESF tarpusavio papildomumą. Komisija surengė EPLSAF tinklo susitikimus, kurių metu taip pat buvo nagrinėjamas EPLSAF ateities naujuoju programavimo laikotarpiu klausimas. Iki 2018 m. pabaigos buvo surengta trylika keitimosi patirtimi ir gerosios praktikos pavyzdžiais renginių. Dalyviai, visų pirma priimančiosios valstybės narės, pristatė atvejų tyrimus, taip pat bendrus sunkumus ir jų sprendimo būdus, susijusius su bendrais interesais įgyvendinant EPLSAF programas. Per susitikimus daugiausia dėmesio skirta papildomoms priemonėms, taip pat benamystės ir su būstu susijusios atskirties mažinimui. Pirmą kartą per tinklo susitikimą surengta Europos nacionalinių asociacijų, dirbančių su benamiais, federacijos (pranc. FEANTSA) 2018 m. apdovanojimų „Panaikinkime benamystę“ (angl. Ending Homelessness Awards) ceremonija. Antrąjį 2017 m. pusmetį ir 2018 m. buvo surengti kasmetiniai susitikimai su ES lygmeniu veikiančių organizacijų partnerių atstovais, kurių metu daugiausia dėmesio skirta su naujuoju programavimo laikotarpiu susijusiems įgyvendinimo sunkumams ir idėjoms, taip pat komunikacijos veiklai.

Atlikus EPLSAF laikotarpio vidurio vertinimą 5 patvirtinta, kad iš EPLSAF labiausiai skurstantiems asmenims teikiama labai reikalinga pagalba. 2014–2017 m. jo lėšomis per metus vidutiniškai paremta po 12,7 mln. asmenų. Šio fondo veiksmai suderinti su nacionalinėmis skurdo mažinimo iniciatyvomis ir ES fondų, ypač ESF, veiksmais ir juos papildo. EPLSAF teigiamas poveikis beveik kiekvienoje valstybėje narėje yra didelis, ypač tokiose srityse kaip naujos tikslinės grupės, naujos veiklos rūšys ir didesnė teritorinė aprėptis. Vienas iš akivaizdžių poveikio pavyzdžių yra didesni organizacijų partnerių pajėgumai ir didesnis jų profesionalumas. Vis dėlto nuolat pateikiama perteklinio reglamentavimo 6 , kai taikomi pernelyg dideli reikalavimai, įrodymų, pavyzdžiui, daugumos valstybių narių nustatytas reikalavimas registruoti galutinius paramos gavėjus. Paaiškėjo, kad, be kita ko, būtina ir toliau daugiausia dėmesio skirti labiausiai skurstantiems asmenims, dar labiau stiprinti sąveiką su ESF ir toliau užtikrinti lankstų įgyvendinimą. Į šiuos aspektus atsižvelgta Komisijos pasiūlyme dėl ESF+.

2017 m. visos VP I įgyvendinusios valstybės narės atliko struktūrinius galutinių paramos gavėjų tyrimus, kaip to reikalaujama EPLSAF reglamente 7 . Šių tyrimų rezultatai taip pat nagrinėjami šioje ataskaitoje. Buvo siekiama įgyti žinių apie galutinių paramos gavėjų socialines ir ekonomines sąlygas, dabartinę padėtį ir padėtį praeityje ir jų pasitenkinimo EPLSAF parama lygį, taip pat surinkti duomenų iš organizacijų partnerių apie materialinės pagalbos paskirstymą ir taikomų papildomų priemonių rūšis.

3.VEIKSMŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO PAŽANGA

3.1.Finansinis įgyvendinimas

Apskritai 2017 m. toliau spartėjo finansinis EPLSAF programų įgyvendinimas. Iš esmės bendra tinkamų finansuoti nacionalinių ir ES viešųjų išlaidų, patvirtintų EPLSAF veiklai remti, suma padidėjo iki 637,3 mln. EUR; 2016 m. ji siekė 569,5 mln. EUR, o 2015 m. – 444,2 mln. EUR. Taigi kumuliacinė 2014–2017 m. įsipareigojimų dėl išlaidų suma siekia 1 973,5 mln. EUR arba 44 proc. visų programų išteklių (bendro ES ir nacionalinio finansavimo). 2017 m. paramos gavėjams buvo išmokėta mažiau lėšų negu ankstesniais metais (2017 m. jiems išmokėta 405,2 mln. EUR, o 2016 m. – 434,9 mln. EUR), tačiau šiek tiek daugiau negu 2015 m. (395,2 mln. EUR). Išsamus lėšų paskirstymas, taip pat pagal valstybes nares, pateikiamas priedo I lentelėje 8 .

Didelė pažanga padaryta Komisijai pateiktų mokėjimo paraiškų srityje. 2017 m. valstybės narės iš viso deklaravo 475 mln. EUR tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų (2016 m. – 353,4 mln. EUR, o 2015 m. – 46,3 mln. EUR).

Kalbant apie finansinį vykdymą, Komisija iki 2018 m. gruodžio 31 d. tarpiniais mokėjimais iš viso buvo išmokėjusi 955 mln. EUR. Iki to laiko finansinis įgyvendinimas, išreikštas Komisijos atliktų tarpinių mokėjimų lygmeniu, viršijo 25 proc. visų 2014–2020 m. asignavimų.

3.2.Praktinis įgyvendinimas

2017 m. pagalbą EPLSAF lėšomis teikė 26 valstybės narės. Tai reiškia, kad, palyginti su ankstesniais metais, padaryta didelė pažanga. 2017 m. pagalba pradėta teikti Kipre, Vengrijoje ir Kroatijoje, o Portugalijoje atnaujintas 2016 m. sustabdytas maisto produktų paskirstymas. Dvidešimt dvi iš dvidešimt šešių valstybių narių skirstė pagalbą maisto srityje ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą ir taikė papildomas priemones (VP I, žr. 1 pav.), o keturios valstybės narės įgyvendino socialinės įtraukties programas (VP II, žr. 1 pav.). Be Jungtinės Karalystės, vienintelė valstybė narė, kurioje 2017 m. nebuvo teikiama pagalba, buvo Rumunija, kuri dėl institucinių pokyčių turėjo pertvarkyti savo veiksmų programą.

2017 ir 2018 m. kelios veiksmų programos buvo iš dalies pakeistos. Tai rodo, kad galima didinti intervencinių veiksmų arba konkrečių įgyvendinimo priemonių modelio veiksmingumą. Pakeitimai dažniausiai buvo susiję su galutinių paramos gavėjų įtraukimo į programas būdais, galutinių paramos gavėjų atitikties reikalavimams kriterijais ir (arba) teikiamos pagalbos maisto srityje ir materialinės pagalbos turiniu. Kai kurie VP pakeitimai buvo susiję su fiksuotųjų normų naudojimu, taip supaprastinant Fondo administravimą. Dažnai padaryta kitų pakeitimų, dėl kurių nebuvo būtina formaliai keisti atitinkamas nuostatas, pavyzdžiui, nustatyta daugiau papildomų priemonių arba jos pritaikytos prie naujų poreikių.

1 pav. 2017 m. teiktos pagalbos rūšys

VP	Pagalbos rūšys	Valstybės narės
VP I	Pagalba maisto srityje	BE, BG, CY, EE, ES, FI, FR, HU, IT, LT, MT, PL, PT, SI (14)
	Pagrindinė materialinė pagalba	AT (1)
	Abi pagalbos rūšys	CZ, EL, HR, IE, LU, LV, SK (7)
VP II	Socialinė įtrauktis	DE, DK, NL, SE (4)

Apskaičiuota, kad 2017 m. EPLSAF parama pasinaudojo beveik 12,9 mln. asmenų. Šis skaičius viršija 2014–2017 m. vidurkį, kai parama kasmet buvo suteikiama 12,7 mln. asmenų. Iš šių 2017 m. paramą gavusių asmenų daugiau kaip 12 mln. asmenų (95 proc.) suteikta pagalba maistu ir apie 580 000 asmenų (4,5 proc.) – pagrindinė materialinė pagalba 9 , o apie 36 600 asmenų (0,3 proc.) dalyvavo socialinės įtraukties programose (VP II) 10 .

Keturios valstybės narės, įgyvendinusios socialinės įtraukties programas, į šią veiklą įtraukė 25 proc. daugiau asmenų negu 2016 m. Nyderlanduose ir Švedijoje, patvirtinus kitokias galutinių paramos gavėjų įtraukimo į siūlomą socialinės įtraukties veiklą strategijas, kurios paaiškintos toliau, į šias programas įtrauktų asmenų skaičius per metus padaugėjo net atitinkamai 333 proc. ir 117 proc. Visos keturios šalys pasiekė daugumą savo metinių tikslų arba juos viršijo.

Pusė valstybių narių paramą suteikė daugiau asmenų negu 2016 m., tačiau 2016–2017 m. bendras galutinių paramos gavėjų skaičius sumažėjo nuo 16 mln. iki 12,9 mln., daugiausia todėl, kad 2017 m. Rumunija neteikė pagalbos. 2016 m. Rumunijoje parama buvo suteikta 3,3 mln. asmenų, tačiau 2017 m., kaip paaiškinta pirmiau, paramos teikimas buvo sustabdytas. Tokį paramos apimties sumažėjimą iš dalies atsvėrė trylika valstybių narių (Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Latvija, Lenkija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Švedija ir Vokietija), kurios kartu paramą suteikė maždaug 362 000 daugiau galutinių paramos gavėjų negu 2016 m. Be to, 2017 m. pagalbą pradėjo teikti Kipras, Kroatija, Portugalija ir Vengrija, todėl bendras asmenų, kuriems buvo suteikta pagalba, skaičius padidėjo dar 340 000. Be to, Airija, kurioje iki 2016 m. buvo teikiama tik pagalba maisto srityje, 2017 m. maždaug 5 000 asmenų suteikė pagrindinę materialinę pagalbą.

Iš 12,9 mln. asmenų, kuriems 2017 m. buvo suteikta pagalba maisto srityje, pagrindinė materialinė pagalba ar su socialine įtrauktimi susijusi pagalba, 30 proc. buvo vaikai. Tai reiškia, kad parama suteikta 4 mln. vaikų. Kaip ir ankstesniais metais, beveik pusė visų pagalbos gavėjų buvo moterys (6 mln.). 10 proc. asmenų buvo migrantai, užsienio kilmės arba mažumoms priklausantys asmenys (1,1 mln. asmenų). Be to, 8 proc. galutinių paramos gavėjų buvo 65 metų ir vyresni asmenys (1 mln. asmenų), 3 proc. – neįgalieji (433 000 asmenų) ir 3 proc. – benamiai (370 000 asmenų).

Apskaičiuota, kad 2017 m. EPLSAF paramą gavusių benamių skaičius padidėjo 71 proc. ir viršijo 370 000. Maždaug dviem trečdaliams naujų benamių parama buvo suteikta Italijoje, kuri išplėtė savo gatavų patiekalų programą, kad tokia parama būtų teikiama daugiau asmenų. Paramą gavusių benamių skaičius taip pat gerokai padidėjo Belgijoje ir Čekijoje: Belgijoje jiems suteikta daugiau pagalbos maisto srityje, o Čekijoje – tiek pagalbos maisto srityje, tiek pagrindinės materialinės pagalbos. Airija, Bulgarija, Latvija, Slovakija ir Švedija taip pat pranešė, kad ši tikslinė grupė padidėjo, o Kroatijoje, Portugalijoje ir Vengrijoje 2017 m. pirmą kartą parama benamiams pradėta teikti naudojant EPLSAF lėšas 11 .

Pagalba maisto srityje (VP I)

Dauguma valstybių narių paskirstė daugiau maisto produktų, tačiau bendras 2017 m. paskirstytų maisto produktų kiekis, palyginti su 2016 m., sumažėjo 3 proc. Taip atsitiko daugiausia todėl, kad 2017 m. Rumunija neteikė pagalbos maisto srityje. 2017 m. pagalbą maistu teikė 21 valstybė narė. 2017 m. 85 proc. visų maisto produktų paskirstė penkios valstybės narės: Bulgarija, Ispanija, Italija, Lenkija ir Prancūzija (žr. 2 pav.). Du trečdalius pagalbos maistu sudarė pieno produktai ir miltai, duona, bulvės ir kiti krakmolingi produktai. 2017 m. paskirstytų maisto produktų kiekis tonomis labiausiai padidėjo Bulgarijoje ir Italijoje, kur buvo išplėsta pagalbos maistu programos taikymo sritis. Šios šalys paskirstė atitinkamai 24 000 ir 19 000 tonų daugiau maisto produktų negu 2016 m. Be to, į programą įtraukus papildomus maisto produktus ir organizacijas partneres, Airijoje 2017 m. paskirstyta keturis kartus daugiau maisto produktų (papildomos 623 tonos). Kitose valstybėse narėse, įskaitant Belgiją, Čekiją, Kiprą, Kroatiją, Latviją, Lenkiją, Lietuvą, Portugaliją, Slovakiją ir Vengriją, taip pat paskirstyta daugiau maisto produktų.

2 pav. 2014–2017 m. suteikta pagalba maisto srityje (tūkstančiai tonų)

Šaltinis – EPLSAF bendras produkto rodiklis (Nr. 11), 2014–2017 m.

Dauguma pagalbą maisto srityje teikusių valstybių narių nusprendė dalyti namuose vartoti skirtų maisto produktų rinkinius, dažniausiai – vienos ar kelių rūšių standartizuotus maisto paketus. Taip buvo daroma Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Ispanijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Maltoje, Portugalijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje. Kitose valstybėse narėse (Airijoje, Kroatijoje, Slovėnijoje ir Suomijoje) organizacijos partnerės pagalbą pritaikė prie tikslinės grupės poreikių. Kai kurios valstybės narės gatavus patiekalus taip pat siūlė moksleiviams (Čekija, Kipras, Kroatija ir Italija) arba benamiams (Italija, Latvija, Lenkija, Slovakija, Suomija ir Vengrija). Bulgarijoje, Ispanijoje, Kipre ir Vengrijoje organizacijų partnerių teikiama pagalba maisto srityje buvo finansuojama tik EPLSAF lėšomis. Kitose valstybėse narėse organizacijos partnerės EPLSAF lėšomis teikiamą pagalbą maistu papildė kitų šaltinių lėšomis finansuojamais arba aukojamais maisto produktais.

Pagrindinė materialinė pagalba (VP I)

2017 m. valstybės narės paskirstė 25 proc. daugiau pagrindinės materialinės pagalbos negu 2016 m. (9,4 mln. EUR). Pagrindinę materialinę pagalbą teikė šios valstybės narės: Airija, Austrija, Čekija, Graikija, Kroatija, Latvija, Liuksemburgas ir Slovakija. Dauguma pagrindinių prekių buvo paskirstytos trijose valstybėse narėse: Austrijoje, Čekijoje ir Graikijoje (žr. 3 pav.). Išskyrus Austriją, visose šiose valstybėse narėse pagrindinė materialinė pagalba buvo teikiama kartu su pagalba maistu. Pagrindinės materialinės pagalbos apimtis labai padidėjo daugiausia todėl, kad Čekijoje, siekiant patenkinti labiausiai skurstančių šalies asmenų poreikius, suteikta 1,1 mln. EUR didesnė pagalba. Be to, 2017 m. pagrindinė materialinė pagalba pirmą kartą buvo teikiama Airijoje ir Kroatijoje, todėl bendra paskirstytų prekių vertė padidėjo maždaug 1 mln. EUR. Paskirstytų prekių vertė taip pat padidėjo Latvijoje ir Slovakijoje. Vis dėlto Austrijoje ir Graikijoje paskirstyta 530 000 EUR mažesnė pagalba negu 2016 m.

Valstybės narės daugiausia dalijo mokyklos reikmenis ir higienos prekes vaikų turinčioms šeimoms. Čekijoje, Kroatijoje ir Slovakijoje parama taip pat buvo teikiama benamiams, juos aprūpinant higienos prekėmis ir kitais reikmenimis. Vaikų turinčioms šeimoms buvo dalijama, be kita ko, kanceliarinės prekės ir mokyklos reikmenys (Airijoje, Austrijoje, Kroatijoje ir Latvijoje) ir mokykliniai krepšiai (Austrijoje, Kroatijoje ir Latvijoje). Latvijoje ir Slovakijoje taip pat buvo dalijamos asmens higienos prekės, o Kroatijoje – kūdikių drabužiai ir reikmenys, sportinė apranga ir avalynė, taip pat drabužiai. Benamiams daugiausia buvo dalijamos asmens higienos prekės. Čekijoje jie taip pat buvo aprūpinami virtuvės reikmenimis, drabužiais ir ūkiniais skalbiniais, o Kroatijoje – miegmaišiais ir (arba) antklodėmis ir ūkiniais skalbiniais.

3 pav. Bendra 2014–2017 m. suteiktos pagrindinės materialinės pagalbos piniginė vertė (mln. EUR)

Šaltinis – EPLSAF bendras produkto rodiklis (Nr. 15), 2014–2017 m. N. B. 2014 m. pagrindinė materialinė pagalba nebuvo teikiama.

Valstybės narės reikalavimus atitinkančius galutinius paramos gavėjus nustatė pasitelkdamos vadovaujančiąsias institucijas (pasinaudodamos socialinės apsaugos duomenimis) arba organizacijas partneres (pasinaudodamos jų žiniomis ir supratimu apie tikslinių grupių socialinę ir ekonominę padėtį ir poreikius). Tai atitinka EPLSAF programų teisinį pagrindą, nes kiekviena valstybė narė turi pati nuspręsti, kaip nustatyti labiausiai skurstančius asmenis remiantis objektyviais kriterijais ir konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais. Kai kuriose valstybėse narėse (Italijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Slovėnijoje) vadovaujančiosios institucijos reikalavo, kad galutiniai paramos gavėjai, norėdami atitikti reikalavimus, užpildytų paraiškos formą. Kitos valstybės narės taikė kitokius metodus. Liuksemburge galutinius paramos gavėjus kiekvienu konkrečiu atveju vertino specialistas, o Suomijoje organizacijos partnerės daugiausia organizavo vadinamuosius atvirus paramos dalijimo renginius ir dalijo maistą visiems, kurie jo prašė. Benamiams skirti gatavi patiekalai paprastai buvo dalijami visiems, kurie jų prašė arba atvyko į maisto paskirstymo punktus (Italijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Suomijoje ir Vengrijoje).

Papildomos priemonės (VP I)

Valstybės narės pranešė, kad kartu su pagalba maisto srityje ir (arba) pagrindine materialine pagalba taikomos papildomos priemonės padeda didinti labiausiai skurstančių asmenų socialinę įtrauktį. Atlikus struktūrinius galutinių paramos gavėjų tyrimus paaiškėjo, kad, pavyzdžiui, Italijoje pagalba maisto srityje ir papildomos priemonės buvo labai svarbios marginalizuotiems asmenims ir jų šeimos nariams. Gauta pagalba padėjo ne tik patenkinti pagrindinius jų poreikius ir pagerinti padėtį, bet ir sudaryti sąlygas socialinei integracijai. Bulgarijoje atlikus tyrimą nustatyta, kad papildomos priemonės padėjo didinti galutinių paramos gavėjų informuotumą socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų klausimais. Jos taip pat padėjo stiprinti jų gebėjimus valdyti šeimos biudžetą, o kai kurie galutiniai paramos gavėjai, pradėję dalyvauti programoje, susirado darbą. Be to, 2018 m. spalio mėn. vykusio 12-ojo EPLSAF tinklo susitikimo metu buvo surengtas svarbus keitimasis gerosios praktikos pavyzdžiais, kurio metu septynių valstybių narių institucijos arba organizacijos partnerės pristatė atitinkamus metodus ir pasidalijo su jais susijusia informacija.

Dauguma valstybių narių taikė daugiau kaip trijų rūšių papildomas priemones, o kelios valstybės narės nusprendė daugiausia dėmesio skirti vienai ar dviem veiklos rūšims. Keletas iš 2017 m. įgyvendintų papildomų priemonių pavyzdžių 12 :

·socialinės konsultacijos ir (arba) psichosocialinės paslaugos (Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Kipre, Kroatijoje, Latvijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir Vengrijoje), pavyzdžiui, nemokama psichologinė pagalba vaikams valstybinėse mokyklose (jeigu to prašo tėvai ir (arba) globėjai) arba konsultacijos sudėtingų gyvenimo atvejų klausimais;

·konsultacijos maitinimosi ir (arba) sveikos mitybos klausimais (Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Kroatijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Maltoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir Suomijoje), įskaitant konsultacijas tokiais klausimais kaip maisto ruošimas, laikymas ir antrinis perdirbimas, taip pat organizuojamus maisto gaminimo praktinius seminarus ir švietimo kursus, siekiant skatinti sveiką mitybą;

·finansinės konsultacijos ir (arba) parama biudžeto valdymui (Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Kroatijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Maltoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje), pavyzdžiui, siekiant padėti mažinti galutinių paramos gavėjų skolas;

·nukreipimas į kitas viešąsias institucijas arba NVO, kad būtų galima pasinaudoti jų teikiamomis socialinėmis ir medicinos paslaugomis (Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Ispanijoje, Italijoje, Kroatijoje, Latvijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje ir Suomijoje);

·socialinė ir laisvalaikio veikla (Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Liuksemburge, Maltoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje ir Suomijoje), pavyzdžiui, socialinio maitinimo renginiai, kultūrinė veikla ir organizuotos atostogos, vaikams skirtos vasaros stovyklos, karnavalo ir (arba) Kalėdų šventės ir sporto renginiai;

·švietimo veikla ir įgūdžių lavinimas ir (arba) jų ugdymo programos (Estijoje, Ispanijoje, Latvijoje, Prancūzijoje ir Slovėnijoje), įskaitant integraciją į darbo rinką, kalbų mokymąsi arba praktinius seminarus, susijusius su vaikų skatinimo mokytis būdais;

·įvairių namų ūkyje reikalingų įgūdžių ugdymas (Belgijoje, Kroatijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Maltoje, Prancūzijoje ir Slovėnijoje), daugiausia tokiose srityse kaip maisto gaminimas, taip pat valymas, siuvimas, antrinis perdirbimas ir kt., ir

·kitos paslaugos ir (arba) veikla, be kita ko, konsultacijos, kaip elgtis ekstremaliosios situacijos ir (arba) nelaimės atveju (Bulgarijoje), veiklos atsinaujinančiosios energijos srityje organizavimas (Liuksemburge ir Maltoje) ir teisinės konsultacijos (Slovėnijoje).

Kai kurios valstybės narės laikėsi nuomonės, kad papildomos priemonės itin svarbios konkrečioms labiausiai skurstančių asmenų grupėms, pavyzdžiui, 15 metų ir jaunesniems vaikams (Austrija), valstybinėse mokyklose besimokantiems vaikams (Kipras), vienišoms motinoms ar vienišiems tėvams arba didelėms šeimoms (Lietuva), į nepalankią socialinę padėtį patekusiems vyresnio amžiaus asmenims (Čekija) ir asmenims, kurie yra labiau atskirti dėl su judumu ir sveikata susijusių problemų ir (arba) dėl nedidelio pasitikėjimo oficialiomis institucijomis (Slovakija). Tokiais atvejais vykdant atitinkamą veiklą buvo siekiama tokius asmenis nukreipti į konkrečias socialines arba sveikatos priežiūros tarnybas, kurios jiems galėtų suteikti tolesnę pagalbą. Be to, kai kuriose valstybėse narėse organizacijos partnerės, taikydamos papildomas priemones, galėjo rinkti informaciją apie galutinių paramos gavėjų poreikius ir tobulinti jiems teikiamą pagalbą (Maltoje ir Slovakijoje).

Socialinė įtrauktis (VP II)

2017 m. su socialine įtrauktimi susijusi parama buvo toliau teikiama keturiose valstybėse narėse: Danijoje, Nyderlanduose, Švedijoje ir Vokietijoje. Nors Nyderlandų projekto „Vyresnio amžiaus asmenys kaimynystėje“ (angl. Elderly in the neighbourhood) pradžia 2016 m. buvo sudėtinga, 2017 m. pasiekta labai gerų rezultatų. Įgyvendinant šį projektą buvo siekiama mažinti palankių sąlygų neturinčių vyresnio amžiaus asmenų socialinę atskirtį. Užmezgus aktyvesnius ryšius su šia tiksline grupe, Nyderlandams pavyko į šį projektą įtraukti tris kartus daugiau asmenų negu 2016 m. Svarbiausia, praėjus metams nuo prisijungimo prie šios programos, apie 52 proc. į ją įtrauktų vyresnio amžiaus asmenų vis dar dalyvavo pagal ją vykdomoje veikloje, 39 proc. asmenų teigė išplėtę savo socialinį tinklą, o 43 proc. asmenų buvo patobulinę skaitmeninius ir finansinius įgūdžius.

Vokietijoje itin veiksmingai į programą įtraukti naujai atvykę suaugusieji (daugiausia priklausantys romų bendruomenei) ir benamiai, taip pat jiems suteikta daugiau galimybių naudotis konsultavimo ir paramos priemonėmis. 2017 m. daugiau kaip 80 proc. į programą įtrauktų naujai atvykusių suaugusiųjų ir benamių, baigę dalyvauti socialinės įtraukties didinimo veikloje, galėjo naudotis socialinėmis paslaugomis. Nemaža pažanga taip pat padaryta naujai atvykusių ikimokyklinio amžiaus vaikų ir jų tėvų tikslinėje grupėje, tačiau reikės imtis papildomų veiksmų, kad būtų pasiektas tikslas iki 2020 m. į programas įtraukti 19 700 vaikų ir tėvų.

Danijoje, pasirūpinus benamių pastoge ir susitikimais su socialiniais darbuotojais, pagerintos jų gyvenimo sąlygos. Iki 2017 m. į programą buvo įtraukti 958 asmenys, t. y. 68 proc. 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu nustatytos tikslinės grupės (1 400 asmenų). Pagal šią programą teikiamomis socialinėmis paslaugomis pasinaudojo 15 proc. daugiau benamių, negu buvo tikėtasi.

Švedijoje 2016–2017 m. į programą įtrauktų laikinai gyvenančių judžių ES ir (arba) EEE piliečių skaičius padidėjo du kartus – nuo 505 iki 1 097. Pagal programą daugiausia dėmesio buvo skiriama veiklai, kuria siekiama skatinti integruotis į bendruomenę, pavyzdžiui, buvo teikiama informacija apie laikinos pastogės vietas ir įstatymuose nustatytas migrantų teises ir pareigas, taip pat vertimo paslaugos ir konsultacijos sveikatos priežiūros klausimais. Kiek tai sietina su konsultacijomis sveikatos priežiūros klausimais, 64 proc. programoje dalyvavusių asmenų teigė, kad, pasinaudoję gauta pagalba, jie galėjo geriau pasirūpinti savo sveikata ir higiena.

Įgyvendinimo kliūtys

Aktyvi programos stebėsena, taip pat glaudus institucijų ir organizacijų partnerių tarpusavio bendradarbiavimas padėjo įveikti daugumą iškilusių kliūčių. 2017 m. atlikti vertinimai ir tyrimai taip pat padėjo nustatyti problemas ir suteikė valstybėms narėms naudingos informacijos šioms problemoms spręsti.

Kliūtys, su kuriomis susidūrė kai kurios valstybės narės, buvo daugiausia:

(I)sunkumai, iškilę bendradarbiaujant su galutiniais paramos gavėjais ir (arba) iš jų renkant informaciją, kuriuos nulėmė teisiniai apribojimai, kultūriniai skirtumai ir stigmatizacijos pavojus (Danijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Slovakijoje, Švedijoje ir Vokietijoje);

(II)sudėtingos viešųjų pirkimų procedūros ir (arba) kontrolės sistemos, dėl kurių buvo vėluojama paskirstyti paramą ir (arba) šie procesai tapo sudėtingi (Ispanijoje, Italijoje, Liuksemburge, Portugalijoje ir Prancūzijoje);

(III)nepakankami organizacijų partnerių pajėgumai, dėl kurių jos negalėjo dažniau ir (arba) platesniu mastu paskirstyti paramos arba dalyvauti įgyvendinant programas (Estijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje);

(IV)prasta tam tikrų prekių kokybė arba jų trūkumas (Estijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje);

(V)su pagalbos paskirstymo planavimu ir logistika susijusios problemos, dėl kurių kai kuriais atvejais prekės buvo paskirstomos vėlai arba nebuvo paskirstomos (Latvijoje, Lenkijoje, Maltoje ir Slovakijoje);

(VI)galutinių paramos gavėjų skundai dėl maisto paketų svorio, nedidelės įvairovės, tam tikrų prekių trūkumo ir trūkstamos informacijos apie paskirstymo laiką ir (arba) vietą (Belgijoje, Ispanijoje, Maltoje ir Suomijoje) ir

(VII)problemos, susijusios su vadovaujančiųjų institucijų arba organizacijų partnerių renkamais stebėsenos duomenimis. Todėl valstybės narės turėjo atnaujinti kai kurių rodiklių, apie kuriuos buvo pranešta 2015 ir 2016 m., reikšmes (Danijoje, Ispanijoje, Kroatijoje, Švedijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje).

Dvi valstybės narės susidūrė su kitomis kliūtimis, kurios turėjo įtakos bendram 2017 m. paskirstytų maisto produktų kiekiui ir bendram galutinių paramos gavėjų skaičiui. Rumunijoje 2017 m. maisto produktų paskirstymas buvo nutrauktas dėl institucinių pokyčių ir su tuo susijusių veiksmų programos pakeitimų. Portugalija 2017 m. atnaujino maisto produktų paskirstymą, tačiau tai padarė tik lapkričio mėn. ir pagalbą galėjo teikti tik žemyninėje šalies dalyje, o ne autonominiuose regionuose.

Kelios šalys pranešė, kad dėl sumažėjusio skurdo lygio sumažėjo galutinių paramos gavėjų skaičius; tai – geros naujienos, tačiau padėtis tebėra sudėtinga, nes kai kuriais atvejais šalys pakeitė skurdo apibrėžties kriterijus ir (arba) tinkamumo gauti EPLSAF paramą reikalavimus (Estija, Latvija, Slovakija ir Slovėnija).

Horizontalieji principai

Valstybės narės laikėsi nuomonės, kad Europos socialinis fondas (ESF) ir EPLSAF vienas kitą sustiprina ir (arba) papildo. Bulgarija pranešė, kad ir EPLSAF, ir ESF programos padeda siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų mažinti skurdą ir socialinę atskirtį ES. Čekijoje daug EPLSAF organizacijų partnerių taip pat įgyvendino ESF lėšomis finansuojamus projektus ir laikėsi nuomonės, kad jų veiklos rūšys papildo viena kitą. Be to, daugeliu atvejų užtikrinti EPLSAF ir ESF lėšomis finansuojamų iniciatyvų tarpusavio papildomumą padėjo papildomos priemonės (pvz., galutiniai paramos gavėjai buvo nukreipiami į ESF lėšomis vykdomą veiklą). Siekiant užtikrinti EPLSAF programos ir ESF tarpusavio papildomumą, Austrijoje, Čekijoje, Estijoje, Kipre, Kroatijoje, Italijoje, Liuksemburge, Maltoje, Slovėnijoje ir Vengrijoje veikė koordinavimo ir (arba) darbo grupės. Danijoje, Latvijoje, Prancūzijoje, Suomijoje ir Vokietijoje koordinavimo veikla buvo vykdoma kitais būdais. Šie mechanizmai buvo patikimas veiklos koordinavimo pagrindas ir padėjo išvengti galimo dvigubo finansavimo. Pavyzdžiui, Vokietijoje 2017 m. buvo nutrauktas vienas EPLSAF projektas, nes buvo pradėtas naujas tai pačiai asmenų grupei skirtas ESF projektas.

Kai kurios valstybės narės patvirtino visapusišką požiūrį į lyčių lygybę ir nediskriminavimą ir šį horizontalųjį principą taikė įvairiais projektų ciklo etapais 13 . Pavyzdžiui, visos valstybės narės užtikrino, kad teikiama pagalba būtų grindžiama tik poreikiais ir kad asmenys nebūtų diskriminuojami dėl lyties, etninės kilmės ir kt. Be to, kai kurios valstybės narės organizacijoms partnerėms parengė gaires lyčių lygybės ir nediskriminavimo klausimais arba surengė praktinius seminarus (Latvija ir Vokietija), atrinkdamos organizacijas partneres arba darbdavius atsižvelgė į lyčių aspektą (Danija, Kroatija ir Slovakija) ir (arba) atsižvelgė į konkrečius tikslinių grupių, pavyzdžiui, vienišų motinų ar vienišų tėvų arba neįgaliųjų, poreikius (Čekija, Ispanija, Lenkija, Malta, Slovakija, Švedija ir Vengrija).

Slovakijoje lyčių lygybė buvo neatsiejama visų projekto etapų dalis. Be kita ko, buvo patvirtintos tokios priemonės: i) darbuotojų atranka (užtikrinama, kad asmenys nebūtų diskriminuojami dėl lyties, amžiaus, etninės kilmės, religijos ar fizinės negalios); ii) organizacijų partnerių prievolės (visu įgyvendinimo laikotarpiu jos turi laikytis lyčių lygybės principo); iii) pagalbos maisto srityje ir pagrindinės materialinės pagalbos atranka atsižvelgiant į konkrečius galutinių paramos gavėjų poreikius, taip pat į tokius aspektus kaip lytis, amžius ir šeiminė padėtis.

Siekiant mažinti maisto švaistymą, kai kuriose valstybėse narėse (daugiausia Bulgarijoje, Estijoje, Ispanijoje, Italijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Maltoje ir Slovėnijoje) buvo paskirstomi ilgo galiojimo laiko maisto produktai, o maisto perteklius buvo perskirstomas kitoms (labdaros) organizacijoms arba kitiems galutiniams paramos gavėjams 14 . Kitos valstybės narės (Airija, Kipras, Portugalija ir Slovakija) daugiausia dėmesio skyrė tam, kad būtų pristatoma kuo mažiau nepageidaujamų produktų, užtikrindamos, kad atrenkami maisto produktai atitiktų tikslinių grupių poreikius ir pomėgius. Be to, Liuksemburge ir Kroatijoje atitinkamai 34 proc. ir 4 proc. paskirstytų maisto produktų buvo paaukota. Įgyvendinant programas aukojamų maisto produktų dalis vis dar nedidelė, tačiau galima tikėtis, kad, 2018 m. rugpjūčio mėn. įsigaliojus papildomoms supaprastinimo priemonėms, padėtis pagerės.

Kai kurios valstybės narės atsižvelgė į platesnio masto su klimatu ir aplinka susijusius aspektus. Jos nusprendė naudoti tvarias medžiagas (Austrija, Čekija, Lenkija ir Liuksemburgas), stengėsi mažinti transporto sektoriaus teršalų ir išmetamą anglies dioksido kiekį (Latvija, Liuksemburgas, Suomija ir Vengrija), tiekėjams nustatė aplinkosaugos reikalavimus (Kroatija ir Prancūzija) ir (arba) galutiniams paramos gavėjams organizavo mokomuosius praktinius seminarus aplinkosaugos klausimais (Belgija, Latvija ir Lenkija).

Daugumoje valstybių narių galutiniams paramos gavėjams paskirstomų maisto produktų rūšys buvo parenkamos konsultuojantis su mitybos ekspertais ir (arba) organizacijomis partnerėmis 15 . Priimant sprendimus taip pat buvo atsižvelgiama į galutinių paramos gavėjų poreikius ir mitybos įpročius. Siekdamos padėti galutiniams paramos gavėjams užsitikrinti subalansuotą mitybą, daug valstybių narių (Bulgarija, Čekija, Ispanija, Kroatija, Lietuva, Portugalija, Slovakija ir Slovėnija) siūlė maisto produktus, kuriuose yra mažai angliavandenių, druskos, cukraus ir riebalų ir kurie turi daug baltymų, skaidulinių medžiagų, vitaminų ir mineralinių medžiagų. Be to, Lietuvoje paskirstyti atrinkti maisto produktai turėjo atitikti nacionalines maistinės vertės ir tinkamumo platinti taisykles. Taikydamos papildomas priemones, daug valstybių narių galutiniams paramos gavėjams taip pat organizavo maisto gaminimo kursus ir (arba) praktinius seminarus (Belgija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Liuksemburgas, Malta, Prancūzija ir Slovėnija) ir (arba) teikė konsultacijas sveikos ir subalansuotos mitybos klausimais (Belgija, Bulgarija, Čekija, Estija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Liuksemburgas, Malta, Prancūzija, Suomija, Slovakija ir Slovėnija).

Siekiant užtikrinti, kad paskirstomi maisto produktai padėtų galutiniams paramos gavėjams užsitikrinti sveiką ir subalansuotą mitybą, Ispanijoje buvo atliktas išsamus dalijamų maisto produktų vertinimas. Maisto produktai turėjo atitikti keletą reikalavimų, pavyzdžiui: i) patenkinti galutinių paramos gavėjų mitybos poreikius; ii) padėti užtikrinti įvairią mitybą; iii) patenkinti kūno energijos poreikius ir išlaikyti sveiką pusiausvyrą; iv) mažinti asmenų, kuriems tiekiami maisto produktai, maistinių medžiagų trūkumą; v) patenkinti konkrečių pažeidžiamiausių gyventojų grupių (vaikų) poreikius. Be to, turėjo būti laikomasi įsigyjamiems maisto produktams taikomų fizinių, cheminių, mikrobiologinių, taršos prevencijos ir ženklinimo reikalavimų. Maisto produktai taip pat buvo atrenkami konsultuojantis su mitybos ekspertais.

Struktūriniai galutinių paramos gavėjų tyrimai

2017 m. valstybėms narėms, kuriose buvo įgyvendinama VP I, atlikus galutinių paramos gavėjų tyrimus paaiškėjo, kad EPLSAF lėšomis teikiama pagalba turėjo įtakos galutinių paramos gavėjų namų ūkiams. Galutiniai paramos gavėjai paprastai laikėsi nuomonės, kad gauta pagalba turėjo įtakos jiems arba kitiems namų ūkio nariams. Tokios nuomonės laikėsi, pavyzdžiui, 87 proc. Airijos, 75 proc. Belgijos, 93 proc. Estijos, 76 proc. Kroatijos, 73 proc. Slovakijos ir 93 proc. Suomijos galutinių paramos gavėjų. Be to, dauguma apklaustųjų teigė, kad prieš metus jie arba jų namų ūkis nebūtų galėję įsigyti jiems EPLSAF lėšomis išdalytų prekių ir produktų. Tokios nuomonės laikėsi, pavyzdžiui, 64 proc. Estijos, 52 proc. Liuksemburgo, 80 proc. Slovakijos ir 60 proc. Suomijos apklaustųjų.

Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad daugumoje valstybių narių papildomos priemonės laikomos naudingomis arba labai naudingomis; taip pat nustatyta, kad taikomas papildomas priemones ir bendrą pasitenkinimą EPLSAF parama sieja teigiamas tarpusavio ryšys. Atlikus tyrimus taip pat paaiškėjo, kad dauguma galutinių paramos pagal šias programas gavėjų buvo valstybių narių, kuriose buvo teikiama pagalba, piliečiai (Italijoje – 70 proc., Prancūzijoje – 67 proc., Slovėnijoje – 87 proc., Suomijoje – 90 proc.), tik Liuksemburge dauguma galutinių paramos gavėjų buvo ne šios valstybės narės piliečiai. Kelios valstybės narės taip pat pranešė, kad daugumai asmenų, kuriems 2017 m. buvo suteikta pagalba, pagalba EPLSAF lėšomis taip pat buvo suteikta ir ankstesniais metais (taip teigė 85 proc. Estijos, 96 proc. Ispanijos, 81 proc. Prancūzijos ir 76 proc. Suomijos apklaustųjų).

Šie tyrimai taip pat padėjo atkreipti dėmesį į tam tikras sritis, kuriose būtų galima tobulinti teikiamą pagalbą, pavyzdžiui, didinti paskirstomų maisto produktų kiekį ir jų įvairovę, taip pat gerinti jų pristatymo galutiniams paramos gavėjams būdus. Ispanijoje galutiniai paramos gavėjai prašė įvairesnių maisto produktų; tai nulėmė jų kultūrų įvairovė. Estijoje kai kurie galutiniai paramos gavėjai pranešė, kad, norėdami gauti pagalbą maistu, susidūrė su sunkumais, susijusiais su maisto paketų svoriu arba atstumu iki paskirstymo centrų. Italijoje organizacijos partnerės pabrėžė didelę administracinę naštą, atsirandančią pagalbos teikimo srityje bendradarbiaujant su savanoriais.

Vertinimai

Siekdamos įvertinti pagalbos teikimo sistemą ir įgyti žinių apie įvairių tikslinių grupių padėtį, VP II įgyvendinusios valstybės narės atliko programos vertinimus arba tyrimus. Vokietija išnagrinėjo pradinę tikslinių grupių padėtį ir tai, kokios įtakos jai turėjo EPLSAF lėšomis teikiama parama. Gautais rezultatais buvo pasinaudota planuojant antrąjį EPLSAF finansavimo etapą.

Kai kurios VP I įgyvendinusios valstybės narės struktūrinius galutinių paramos gavėjų tyrimus papildė kitais vertinimais arba tyrimais. Prancūzija atliko šešiose valstybėse narėse įgyvendinamos programos lyginamąjį tyrimą ir nustatė, kad įvairiausi maisto produktai galutiniams paramos gavėjams buvo paskirstomi Prancūzijoje ir Čekijoje. Lietuva atliko išsamų programos vertinimą, kuris padėjo nustatyti tam tikras tobulintinas sritis, įskaitant būtinybę didinti programos ir nacionalinės darbo, sveikatos apsaugos ir socialinės politikos tarpusavio papildomumą, taip pat skatinti organizacijas partneres tarpusavyje keistis geriausios praktikos pavyzdžiais.

4.IŠVADA

2017 m. EPLSAF programos valstybėse narėse iš esmės buvo įgyvendinamos gerai. Daugumoje valstybių narių programos buvo įgyvendinamos ir veikė tinkamai, jas nuolat peržiūrėjo ir tobulino vadovaujančiosios institucijos. Teikiama pagrindinė materialinė pagalba, nors šioje srityje iš pradžių buvo atsiliekama, pastaruoju metu tapo antra svarbia paramos pagal VP I dalimi. Pagal programas kelios konkrečios tikslinės grupės, visų pirma benamiai, pradėtos remti didesniu mastu nei anksčiau. Vis dėlto kai kurios valstybės narės 2017 m. buvo tik neseniai pradėjusios įgyvendinti programas ir (arba) susidūrė su paramos pristatymo kliūtimis, todėl pagalbos maistu teikimo apimtis apskritai sumažėjo.

Praėjus ketveriems programų įgyvendinimo metams, dauguma labiausiai skurstančių asmenų ES gauna veiksmingą pagalbą. EPLSAF, nors jam skirtas nedidelis biudžetas, papildo nacionalinių valdžios institucijų pastangas mažinti materialinį nepriteklių ir kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi. Apskritai iš ES mažėjančios skurdo rizikos matyti, kad, siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, daroma didelė pažanga. Kai kuriose valstybėse narėse tai turėjo įtakos galutinių paramos gavėjų tinkamumo gauti paramą nustatymo metodams. Apskritai, organizacijų partnerių duomenimis ir įverčiais, 2017 m. EPLSAF lėšomis paremta 12,9 mln. asmenų.

Daugeliu atvejų EPLSAF parama suteikta konkrečioms labiausiai skurstančių asmenų grupėms, kurios kitaip nebūtų gavusios jokios pagalbos. Tai pasakytina, pavyzdžiui, apie asmenis, kurie negauna valstybės paramos, nes gyvena tik šiek tiek virš skurdo ribos, arba apie sunkiau pasiekiamus asmenis, pavyzdžiui, benamius, neįgaliuosius, gyvenančius atokiuose regionuose arba nekalbančius vietos kalba. Šioje srityje organizacijos partnerės atlieka pagrindinį vaidmenį, nes jos turi žinių ir patirties, reikalingų norint užmegzti ryšius su šiomis grupėmis ir joms suteikti atitinkamą pagalbą. Laikotarpio vidurio vertinime pabrėžta, kad EPLSAF joms padėjo didinti jų profesionalumą.

Papildomos priemonės – novatoriška EPLSAF dalis, palyginti su ankstesniu fondu, – tapo matomesnės ir išsamesnės. Jos suteikia galimybę pagrindinę pagalbą maisto srityje ir materialinę pagalbą papildyti specialiomis konsultacijomis ir gairėmis. Taikant šias priemones daugiausia dėmesio buvo skiriama su socialine įtrauktimi susijusiai veiklai, todėl vadovaujamasi griežtesniu požiūriu į integraciją. Tai nepriklauso nuo to, ar jos finansuojamos EPLSAF lėšomis. Atlikus struktūrinius tyrimus taip pat patvirtinta, kad papildomos priemonės atlieka teigiamą vaidmenį.

EPLSAF lankstumas suteikia galimybę valstybėms narėms (ir organizacijoms partnerėms) priimti sprendimus dėl to, kaip ir kada įtraukti tikslines grupes. Tai buvo svarbiausias aspektas užmezgant tarpusavio pasitikėjimu grindžiamus santykius su galutiniais paramos gavėjais. Įvairiose valstybėse narėse, visų pirma tose, kuriose įgyvendinama su socialine įtrauktimi susijusi veikla, organizacijoms partnerėms prireikė laiko, kad jos galėtų užmegzti ryšius su tikslinėmis grupėmis ir su jomis palaikyti teigiamus santykius. Prireikė įvairių strategijų ir organizacijos partnerės turėjo prisitaikyti prie įvairių aplinkybių. Nuolatinis keitimasis gerąja patirtimi EPLSAF tinkle ir EPLSAF ekspertų grupėje, taip pat konsultacijos su organizacijomis partnerėmis ES ir nacionaliniu lygmenimis padėjo toliau stiprinti organizacijų partnerių gebėjimus remti tikslines grupes. Struktūriniai galutinių paramos gavėjų tyrimai taip pat buvo labai svarbūs sudarant sąlygas valstybėms narėms nustatyti programos trūkumus ir stipriąsias vietas, taip pat geriau remti tikslines grupes.

Keletas valstybių narių, siekdamos didinti programos veiksmingumą ir užtikrinti didesnį poveikį tikslinėms grupėms, padarė didelių programos pakeitimų, tačiau tebėra tobulintinų sričių. Valstybės narės patvirtino ilgalaikes programas, pertvarkė organizacijas partneres ir (arba) paramos paskirstymo procesą ir iš galutinių paramos gavėjų reguliariai rinko grįžtamąją informaciją. Kai kurios valstybės narės taip pat atliko programos audito patikrinimus ir vertinimus. Be to, įvairios valstybės narės, užuot pradėjusios įgyvendinti naujus projektus, padidino pasiteisinusiems vykdomiems projektams skirtą finansavimą, nustatė daugiau įtraukiamų tikslinių grupių arba išplėtė jų rūšis, pritaikė galutiniams paramos gavėjams tiekiamų prekių ir produktų rūšis arba padidino jų skaičių ir surado naujų bendradarbiavimo su galutiniais paramos gavėjais ir jų pasitikėjimo stiprinimo būdų. Valstybės narės, be kita ko, specialios metinės peržiūros susitikimuose, turėtų išnagrinėti likusius trūkumus, susijusius su metinių ataskaitų išsamumu, nuolat susirūpinimą keliančias paramos pristatymo problemas ir susijusius finansinio įgyvendinimo klausimus.

(1) 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 223/2014 dėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (OL L 72, 2014 3 12, p. 1). Rugpjūčio mėn., peržiūrint Finansinį reglamentą, šis reglamentas buvo iš dalies pakeistas, https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?qid=1537946431022&uri=CELEX:02014R0223-20180802.

(2) Jaunimo užimtumo iniciatyva, Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programa ir Sveikatos programa.

(3) https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/budget-may2018-european-social-fund-plus-regulation_en.pdf.

(4) https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/budget-may2018-esf-egf-swd_en.pdf.

(5) Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo laikotarpio vidurio vertinimas“, SWD(2019) 148, ir jo santrauka, SWD(2019) 149.

(6) Pertekliniu reglamentavimu vadinamas procesas, kai valstybės narės, nacionaliniu lygmeniu įgyvendindamos ES teisės aktus, nustato reikalavimus, kuriais viršijama tai, kas griežtai reikalaujama minėtais teisės aktais. Tai gali duoti daugiau naudos, tačiau įmonės ir valdžios institucijos taip pat gali patirti nereikalingų sąnaudų, kurios nepagrįstai siejamos su ES teisės aktais.

(7) Reglamento (ES) Nr. 223/2014 17 straipsnio 4 dalis.

(8) Kelios valstybės narės atnaujino tam tikras 2015 ir 2016 m. EPLSAF bendrų išteklių rodiklių reikšmes. Todėl šiame skirsnyje nurodytos reikšmės gali skirtis nuo ankstesniais metais paskelbtų reikšmių.

(9) Kalbant apie veiksmų programas, pagal kurias teikiama abiejų rūšių pagalba, tam tikri duomenys gali sutapti, nes kai kurie asmenys gali būti įskaičiuoti daugiau kaip vieną kartą.

(10) Pateikiami duomenys grindžiami organizacijų partnerių apskaičiuotais įverčiais. Gali būti, kad galutiniai paramos gavėjai buvo įskaičiuoti daugiau kaip vieną kartą.

(11) Prancūzija nepateikė 14f rodiklio (benamiai) įverčio.

(12) Belgijoje, Estijoje, Kipre, Lietuvoje, Maltoje, Prancūzijoje, Rumunijoje ir Suomijoje papildomos priemonės nebuvo finansuojamos EPLSAF lėšomis.

(13) Reglamento (ES) Nr. 223/2014 5 straipsnio 11 dalis.

(14) Reglamento (ES) Nr. 223/2014 5 straipsnio 13 dalis.

(15) Reglamento (ES) Nr. 223/2014 5 straipsnio 13 dalis.

Top

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2019 06 07

COM(2019) 259 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS ATASKAITOS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

2017 m. Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo bendrai finansuotų veiksmų programų metinių įgyvendinimo ataskaitų santrauka

I.2014–2020 m. bendri išteklių rodikliai (VP I ir VP II) 1

Valstybė narė	1 rodiklis		2 rodiklis		2a rodiklis		2b rodiklis		3 rodiklis
	Visa tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų, patvirtintų dokumentuose, kuriuose nustatomos veiksmų finansavimo sąlygos, suma (EUR)		Visa įgyvendinant veiksmus paramos gavėjų patirtų ir sumokėtų tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų suma (EUR)		Kai tinkama, visa įgyvendinant veiksmus, susijusius su pagalbos maistu teikimu, paramos gavėjų patirtų ir sumokėtų tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų suma (EUR)		Visa įgyvendinant veiksmus, susijusius su pagrindinės materialinės pagalbos teikimu, paramos gavėjų patirtų ir sumokėtų tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų suma (EUR)		Visa Komisijai deklaruota tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų suma (EUR)
Laikotarpis	2017 m.	Kumuliacinė suma	2017 m.	Kumuliacinė suma	2017 m.	Kumuliacinė suma	2017 m.	Kumuliacinė suma	2017 m.	Kumuliacinė suma
AT	3 028 336,00	8 908 034,00	2 740 730,00	8 512 250,92	-	-	2 713 082,00	7 788 517,83	3 001 183,21	5 632 630,47
BE	14 075 586,71	51 149 686,46	12 625 165,73	41 564 785,66	12 142 596,27	40 080 896,45	-	-	17 468 341,37	36 283 173,47
BG	61 334 509,62	107 498 974,20	33 050 738,66	47 743 184,57	31 921 242,82	45 844 223,44	-	-	30 088 715,07	36 163 632,76
CY	563 081,00	615 608,77	306 951,91	359 479,68	289 131,40	289 131,40	-	-	174 560,71	217 609,50
CZ	7 745 877,66	15 017 097,44	4 075 180,92	5 391 104,47	2 142 161,76	2 845 861,32	1 462 155,64	1 817 473,94	2 273 212,68	3 510 618,99
EE	1 486 262,00	4 332 130,00	1 486 262,00	4 326 576,00	1 486 262,00	4 326 576,00	-	-	1 511 798,43	3 650 830,43
EL	47 311 127,97	69 665 872,90	9 170 407,05	24 747 545,10	8 917 369,09	21 432 276,42	253 037,96	3 315 268,68	8 449 421,36	21 695 155,27
ES	92 985 998,82	324 901 983,31	83 408 475,80	301 075 953,06	78 902 737,70	286 315 330,63	-	-	97 264 360,87	252 142 840,52
FI	3 786 000,00	14 703 000,00	1 794 388,55	7 293 888,25	1 674 399,71	6 919 405,95	-	-	5 511 968,90	7 286 611,75
FR	83 008 489,27	322 781 115,65	83 074 444,23	257 650 239,90	82 299 567,87	257 300 533,00	-	-	38 476 798,78	82 903 682,38
HR	906 206,15	14 847 816,27	7 467 772,82	7 599 657,96	5 735 282,70	5 735 895,69	1 280 780,28	1 280 780,28	3 174 686,65	3 305 400,67
HU	5 816 672,04	115 461 946,72	3 651 523,77	3 652 594,31	3 646 200,74	3 646 200,74	-	-	2 923 952,48	2 925 023,02
IE	2 563 518,92	3 447 361,92	2 468 932,41	3 337 932,41	2 383 842,90	3 252 842,90	85 089,51	85 089,51	-	-
IT	56 385 000,00	208 310 000,00	47 129 486,21	154 774 838,94	47 129 486,21	154 774 838,94	-	-	65 544 642,27	98 556 589,27
LT	32 834 000,00	60 857 522,24	3 326 872,20	31 251 615,13	3 326 872,20	31 251 615,13	-	-	13 807 520,38	24 812 207,38
LU	605 862,00	2 252 945,00	825 705,45	1 723 139,05	553 264,08	1 057 552,28	158 510,63	366 525,53	536 440,60	762 818,42
LV	6 889 465,00	26 757 876,00	5 569 223,00	13 486 773,80	4 407 316,00	10 659 359,47	859 310,00	1 834 647,52	5 572 251,88	12 182 832,45
MT	-	4 640 777,00	680 231,71	1 599 813,23	615 056,52	1 534 638,04	-	-	654 410,28	1 129 371,44
PL	94 442 666,52	250 950 646,36	78 914 725,71	178 333 626,21	78 914 725,71	178 333 626,21	-	-	87 044 132,62	161 570 133,33
PT	78 225 561,20	101 641 489,43	1 208 117,97	22 197 957,10	730 330,87	21 636 824,69	-	-	-	20 906 493,82
RO	3 798 721,24	180 098 390,41	-	170 526 432,36	-	170 526 432,36	-	-	72 331 978,39	76 622 690,32
SI	3 731 600,00	14 480 428,64	3 616 926,98	8 317 103,44	3 482 887,94	8 002 328,84	-	-	3 939 039,48	6 655 713,32
SK	16 670 333,20	25 879 077,17	6 881 743,48	11 000 624,95	6 084 968,62	9 831 509,05	623 727,00	623 727,00	10 765 617,06	10 895 245,25
DE	18 186 090,19	33 088 906,69	8 468 224,84	20 458 520,51	-	-	-	-	2 634 528,82	2 634 528,82
DK	719 657,12	958 264,55	682 572,75	909 597,40	-	-	-	-	611 708,06	814 524,37
NL	135 637,63	4 719 940,63	805 841,79	1 555 254,79	-	-	-	-	569 909,64	667 510,64
SE	53 828,00	5 509 113,00	1 755 536,00	2 226 958,00	-	-	-	-	691 828,02	839 865,02
Iš viso	637 290 088,26	1 973 476 004,76	405 186 181,94	1 331 617 447,20	377 485 703,11	1 265 597 898,87	7 435 693,02	17 112 030,29	475 023 008,01	874 767 733,08

II.2014–2020 m. bendri paskirstytos pagalbos maistu produkto rodikliai (VP I) 2

Valstybė narė	4 rodiklis		5 rodiklis		6 rodiklis		7 rodiklis		8 rodiklis		9 rodiklis
	Vaisių ir daržovių kiekis (t)		Mėsos, kiaušinių, žuvies ir jūrų gėrybių kiekis (t)		Miltų, duonos, bulvių, ryžių ir kitų krakmolingų produktų kiekis (t)		Cukraus kiekis (t)		Pieno produktų kiekis (t)		Riebalų, aliejaus kiekis (t)

Laikotarpis	2017 m.	Kumuliacinė suma	2017 m.	Kumuliacinė suma	2017 m.	Kumuliacinė suma	2017 m.	Kumuliacinė suma	2017 m.	Kumuliacinė suma	2017 m.	Kumuliacinė suma
AT	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-
BE	2 422,21	5 237,56	256,40	1 477,99	3 640,44	7 747,10	488,31	488,31	3 893,09	11 040,21	420,50	1 117,65
BG	4 839,14	5 918,77	2 393,75	2 731,98	12 727,02	16 326,53	2 850,47	2 867,31	530,34	681,98	217,00	261,34
CY	16,01	16,01	8,43	8,43	26,69	26,69	-	-	8,43	8,43	-	-
CZ	134,74	188,81	144,09	214,63	267,22	376,08	99,23	129,83	156,62	180,30	86,73	121,99
EE	16,00	93,00	189,00	578,00	197,00	710,00	97,00	285,00	-	-	95,00	278,00
EL	2 274,18	6 116,95	1 897,20	3 017,27	1 296,69	2 267,91	435,54	1 236,37	693,46	1 517,42	387,45	973,90
ES	16 844,84	50 107,46	5 039,40	13 657,76	13 001,89	56 471,04	-	-	38 206,33	110 964,79	2 124,74	13 282,37
FI	-	-	197,88	456,45	1 269,26	3 028,65	-	-	134,98	311,85	-	-
FR	7 619,62	28 948,51	4 697,76	15 367,46	9 865,82	40 168,17	2 152,08	10 291,97	39 914,37	164 408,91	2 821,20	12 746,99
HR	1 690,39	1 690,39	434,35	434,35	2 177,09	2 177,09	461,20	461,20	946,41	946,41	405,67	405,67
HU	115,96	115,96	30,96	30,96	541,16	541,16	98,86	98,86	187,01	187,01	98,86	98,86
IE	247,54	295,19	23,80	23,80	254,13	302,77	124,67	152,50	-	6,51	-	-
IT	4 986,28	17 638,23	814,32	2 119,92	37 443,00	72 120,15	34,75	3 811,73	3 590,25	56 677,06	4 067,09	8 708,24
LT	362,36	577,33	338,74	927,89	2 755,38	12 300,07	715,94	2 670,10	359,24	875,71	832,52	2 410,37
LU	339,00	626,00	282,00	703,00	228,00	510,00	60,00	163,00	642,00	1 135,00	63,00	220,00
LV	26,92	26,92	295,94	577,69	1 275,09	3 508,88	168,65	381,24	138,07	399,22	167,03	493,45
MT	61,97	155,94	16,56	41,84	65,65	165,40	-	-	42,80	107,70	-	-
PL	13 537,63	33 404,42	11 437,63	29 754,67	15 804,22	48 951,53	5 685,29	20 626,04	14 953,03	40 639,03	5 211,17	14 929,29
PT	127,40	2 712,40	72,35	1 915,35	108,27	3 794,27	-	981,00	266,34	5 758,34	19,09	1 389,09
RO	-	-	-	22 210,00	-	80 692,00	-	22 247,00	-	-	-	30 164,00
SI	-	-	-	-	1 795,32	4 990,33	-	-	2 313,03	5 119,37	379,38	879,66
SK	542,31	837,81	533,27	823,85	2 530,79	3 909,82	361,54	558,54	144,62	223,42	361,54	558,54
Iš viso	56 204,50	154 707,66	29 103,83	97 073,29	107 270,13	361 085,64	13 833,53	67 450,00	107 120,42	401 188,67	17 757,97	89 039,41

Valstybė narė	10 rodiklis		11 rodiklis		11a rodiklis	11b rodiklis	12 rodiklis		13 rodiklis
	Paruoštų maisto produktų, kitų maisto produktų (nepriskirtų prie kitų kategorijų) kiekis (t)		Paskirstytos pagalbos maistu bendras kiekis (t)		Maisto, už kurio vežimą, skirstymą ir sandėliavimą sumokėta pagal VP, dalis (%)	EPLSAF lėšomis bendrai finansuotų maisto produktų dalis, tenkanti organizacijų partnerių paskirstytam bendram maisto kiekiui (%) 3	Bendras paskirstytų valgio porcijų, iš dalies arba visiškai finansuotų pagal VP, skaičius 4		Bendras paskirstytų maisto paketų, iš dalies arba visiškai finansuotų pagal VP, skaičius 5
Laikotarpis	2017 m.	Kumuliacinė suma	2017 m.	Kumuliacinė suma	2017 m.	2017 m.	2017 m.	Kumuliacinė suma	2017 m.	Kumuliacinė suma
AT	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-
BE	1 637,94	3 478,45	12 758,89	30 587,27	-	50,00	978 223,00	4 796 568,00	1 789 069,00	6 565 321,00
BG	216,57	334,81	23 774,29	29 122,72	-	100,00	7 986 845,00	10 039 842,00	-	265 000,00
CY	-	-	59,56	59,56	-	100,00	280 941,00	280 941,00	-	-
CZ	227,43	343,64	1 116,06	1 555,28	-	70,00	256 295,00	289 143,00	312 663,00	400 087,00
EE	80,00	228,00	674,00	2 172,00	-	40,00	-	-	48 120,00	138 778,00
EL	1 395,63	2 372,64	8 380,15	17 502,46	-	74,47	2 945 999,00	3 171 727,00	23 887 242,00	182 910 200,00
ES	14 178,87	70 459,06	89 396,07	314 942,48	-	100,00	28 673 863,00	107 282 352,00	4 163 826,00	15 776 095,00
FI	240,42	561,94	1 842,54	4 358,89	-	23,00	55 754,00	123 194,00	271 723,00	658 499,00
FR	6 325,08	21 586,56	73 395,93	293 518,57	-	29,68	-	-	57 714 869,00	283 365 371,00
HR	1 213,65	1 213,65	7 328,76	7 328,76	3,70	79,86	1 296 547,00	1 296 547,00	299 821,00	299 821,00
HU	165,84	165,84	1 238,65	1 238,65	-	100,00	928 484,00	928 484,00	98 855,00	98 855,00
IE	165,55	197,25	815,69	978,02	-	43,00	1 574 590,00	1 840 983,00	245 566,00	357 472,00
IT	7 196,83	18 336,70	58 132,52	179 412,03	-	70,00	17 307 881,00	52 098 256,00	49 647 761,00	152 609 723,00
LT	1 066,88	1 839,48	6 431,06	21 600,95	-	54,76	-	-	1 034 848,00	4 479 324,00
LU	158,00	1 636,00	1 772,00	4 993,00	34,00	30,00	-	-	26 198,00	46 158,00
LV	-	-	2 071,70	5 387,40	-	84,50	307 170,00	514 275,00	335 533,00	988 346,00
MT	11,13	28,00	198,11	498,88	-	29,00	-	-	12 145,00	25 973,00
PL	889,16	889,16	67 518,44	189 194,45	-	67,60	2 455 137,00	4 111 947,00	7 499 637,00	19 904 531,00
PT	8,39	8,39	601,84	16 558,84	-	0,01	-	-	19 577,00	877 000,00
RO	-	11 085,00	-	166 398,00	-	-	-	-	-	15 096 901,00
SI	587,84	841,78	5 075,57	11 831,14	-	70,20	-	-	855 463,00	2 712 321,00
SK	138,14	208,43	4 612,21	7 120,41	-	91,02	11 391,00	12 859,00	361 542,00	558 547,00
Iš viso	35 903,35	135 814,78	367 194,04	1 306 359,76			65 059 120,00	186 787 118,00	148 624 458,00	688 134 323,00

III.2014–2020 m. bendri paskirstytos pagalbos maistu rezultato rodikliai (VP I) 6

Valstybė narė	14 rodiklis		14a rodiklis		14b rodiklis		14c rodiklis		14d rodiklis		14e rodiklis		14f rodiklis
	Visas pagalbą maistu gaunančių asmenų skaičius		Jaunesnių nei 15 metų vaikų skaičius		Vyresnių kaip 65 metų asmenų skaičius		Moterų skaičius		Migrantų, užsienio kilmės dalyvių, mažumoms priklausančių asmenų skaičius		Neįgaliųjų skaičius		Benamių skaičius
Laikotarpis	2017 m.	Kumuliacinė suma	2017 m.	Kumuliacinė suma	2017 m.	Kumuliacinė suma	2017 m.	Kumuliacinė suma	2017 m.	Kumuliacinė suma	2017 m.	Kumuliacinė suma	2017 m.	Kumuliacinė suma
AT	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-
BE	311 205	1 110 401	88 141	295 276	21 980	71 895	98 913	345 813	102 269	381 864	9 788	31 270	20 414	63 162
BG	361 361	640 418	8 647	14 310	123 280	228 847	241 575	424 841	49 444	101 655	49 323	72 874	1 111	1 335
CY	1 972	1 972	1 814	1 814	-	-	986	986	769	769	-	-	-	-
CZ	108 308	169 983	46 625	71 801	9 739	14 419	49 390	80 407	35 941	55 869	13 489	16 623	26 514	42 708
EE	28 453	84 577	10 097	29 697	551	1 488	14 505	43 028	4 909	14 646	4 267	13 155	1 000	3 022
EL	263 976	673 976	70 888	179 043	15 499	33 456	139 742	353 308	-	5 000	-	727	-	1 000
ES	1 423 288	6 816 589	433 373	2 004 080	93 149	452 290	744 664	3 548 415	351 827	1 754 002	24 809	122 554	20 997	114 742
FI	284 352	687 367	40 784	97 067	71 194	153 493	119 834	257 838	26 424	55 022	8 046	13 920	2 375	4 484
FR	4 459 019	17 120 670	1 547 553	6 018 102	178 253	789 676	2 348 631	9 288 523	-	-	-	-	-	1 010 198
HR	208 401	208 401	51 883	51 883	45 842	45 842	104 793	104 793	17 053	17 053	5 774	5 774	1 003	1 003
HU	25 260	25 260	24 522	24 522	-	-	738	738	12 630	12 630	1 263	1 263	4 440	4 440
IE	95 922	150 527	40 971	60 971	12 889	20 210	49 136	74 832	13 738	17 385	5 969	8 678	13 234	20 307
IT	2 700 012	8 287 350	454 901	2 202 340	197 756	755 853	860 537	3 514 874	379 446	2 783 547	38 501	139 142	217 407	440 772
LT	193 795	935 237	52 994	228 582	9 927	28 174	97 880	359 072	2 201	9 040	19 140	71 409	449	1 521
LU	12 453	33 424	3 764	10 101	233	553	6 469	17 750	8 469	22 746	498	1 159	48	143
LV	63 799	194 172	14 223	46 657	8 158	20 367	32 832	105 539	434	2 963	7 196	21 318	1 045	1 693
MT	13 246	30 297	6 528	14 548	776	1 624	7 448	16 934	860	2 022	65	151	-	-
PL	1 365 491	4 123 031	390 528	1 283 555	112 086	260 321	687 879	2 071 984	6 231	36 377	210 615	628 844	26 290	85 329
PT	37 615	895 038	10 922	218 973	1 855	89 525	20 218	389 114	5 693	5 693	778	778	21	21
RO	-	6 347 777	-	1 277 604	-	1 555 962	-	2 879 267	-	-	-	1 101 702	-	-
SI	166 448	550 192	31 868	116 257	26 662	76 398	87 420	287 035	13 847	44 733	6 082	17 897	2 545	7 412
SK	175 448	350 451	77 529	153 078	4 864	8 908	92 816	185 679	-	-	9 714	18 949	3 920	4 755
Iš viso	12 299 824	49 437 110	3 408 555	14 400 261	934 693	4 609 301	5 806 406	24 350 770	1 032 185	5 323 016	415 317	2 288 187	342 813	1 808 047

IV.2014–2020 m. bendri teiktos pagrindinės materialinės pagalbos produkto rodikliai (VP I)

Valstybė narė	15 rodiklis		15a rodiklis		15b rodiklis		15c rodiklis
	Bendra paskirstytų prekių piniginė vertė (EUR)		Bendra vaikams skirtų prekių piniginė vertė (EUR)		Bendra benamiams skirtų prekių piniginė vertė (EUR)		Bendra kitoms tikslinėms grupėms skirtų prekių piniginė vertė (EUR)
Laikotarpis	2017 m.	Kumuliacinė suma	2017 m.	Kumuliacinė suma	2017 m.	Kumuliacinė suma	2017 m.	Kumuliacinė suma
AT	2 406 846,32	7 347 771,31	2 406 846,32	7 347 771,31	-	-	-	-
BE	-	-	-	-	-	-	-	-
BG	-	-	-	-	-	-	-	-
CY	-	-	-	-	-	-	-	-
CZ	1 685 195,96	2 222 588,46	727 371,70	952 898,30	239 937,13	338 235,73	717 889,21	931 456,51
EE	-	-	-	-	-	-	-	-
EL	3 035 089,21	6 326 641,97	216 656,70	753 322,17	8 888,94	49 685,33	2 809 543,57	5 523 635,37
ES	-	-	-	-	-	-	-	-
FI	-	-	-	-	-	-	-	-
FR	-	-	-	-	-	-	-	-
HR	868 331,47	868 331,47	302 222,97	302 222,97	36 764,00	36 764,00	529 344,51	529 344,51
HU	-	-	-	-	-	-	-	-
IE	94 586,51	94 586,51	85 089,51	85 089,51	-	-	9 497,00	9 497,00
IT	-	-	-	-	-	-	-	-
LT	-	-	-	-	-	-	-	-
LU	158 510,63	366 525,36	-	-	-	-	158 510,63	366 525,36
LV	815 378,32	1 613 039,70	815 378,32	1 613 039,70	-	-	-	-
MT	-	-	-	-	-	-	-	-
PL	-	-	-	-	-	-	-	-
PT	-	-	-	-	-	-	-	-
RO	-	-	-	-	-	-	-	-
SI	-	-	-	-	-	-	-	-
SK	344 214,00	610 350,00	321 078,00	568 584,00	7 416,00	10 428,00	15 720,00	31 338,00
Iš viso	9 408 152,42	19 449 834,78	4 874 643,52	11 622 927,96	293 006,07	435 113,06	4 240 504,92	7 391 796,75

Vaikams paskirstytų prekių kategorijos 7

LU 8

16a

Naujagimio kraitelis

16b

Mokykliniai krepšiai

16c

Kanceliarinės prekės, sąsiuviniai, plunksnakočiai, tapybos reikmenys ir kitos mokykloje reikalingos priemonės (ne apranga)

16d

Sportinė apranga ir avalynė (sportiniai bateliai, triko, maudymosi kostiumėliai ir pan.)

16e

Apranga (žieminiai paltai, avalynė, mokyklinės uniformos ir pan.)

Benamiams paskirstytų prekių kategorijos 9

17a

Miegmaišiai / antklodės

17b

Virtuvės reikmenys (puodai, keptuvės, stalo įrankiai ir pan.)

17c

Apranga (žieminiai paltai, avalynė ir pan.)

17d

Ūkiniai skalbiniai (rankšluosčiai, patalynė)

17e

Higienos reikmenys (pirmosios pagalbos rinkiniai, muilas, dantų šepetėliai, vienkartiniai skustuvai ir pan.)

V.2014–2020 m. bendri teiktos pagrindinės materialinės pagalbos rezultato rodikliai (VP I) 10

Valstybė narė	19 rodiklis		19a rodiklis		19b rodiklis		19c rodiklis		19d rodiklis		19e rodiklis		19f rodiklis
	Visas pagrindinę materialinę pagalbą gaunančių asmenų skaičius		Jaunesnių nei 15 metų vaikų skaičius		Vyresnių kaip 65 metų asmenų skaičius		Moterų skaičius		Migrantų, užsienio kilmės dalyvių, mažumoms priklausančių asmenų skaičius		Neįgaliųjų skaičius		Benamių skaičius
Laikotarpis	2017 m.	Kumuliacinė suma	2017 m.	Kumuliacinė suma	2017 m.	Kumuliacinė suma	2017 m.	Kumuliacinė suma	2017 m.	Kumuliacinė suma	2017 m.	Kumuliacinė suma	2017 m.	Kumuliacinė suma
AT	44 861	119 068	38 446	102 904	-	-	21 533	57 562	21 085	48 520	-	-	-	-
BE	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-
BG	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-
CY	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-
CZ	97 467	138 884	45 160	64 480	15 875	19 236	45 669	68 539	34 238	49 060	9 260	10 644	16 005	23 224
EE	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-
EL	194 975	617 490	45 386	155 062	11 860	29 935	104 595	320 559	-	-	-	-	97	1 097
ES	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-
FI		-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-
FR	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-
HR	72 029	72 029	16 412	16 412	13 252	13 252	38 440	38 440	8 292	8 292	3 192	3 192	614	614
HU	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-
IE	4 673	4 673	4 031	4 031	-	-	2 350	2 350	673	673	-	-	-	-
IT	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-
LT	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-
LU	12 453	33 424	3 764	10 101	233	553	6 469	17 750	8 469	22 746	498	1 159	48	143
LV	18 331	63 663	15 110	47 299	-	-	9 558	32 246	104	1 462	711	2 388	-	-
MT	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-
PL	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-
PT	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-
RO	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-
SI	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-
SK	134 259	272 886	65 511	132 023	36	47	70 329	143 302	-	-	2 584	5 176	1 236	1 738
Iš viso	579 048	1 322 117	233 820	532 312	41 256	63 023	298 943	680 748	72 861	130 753	16 245	22 559	18 000	26 816

VI.2014–2020 m. bendri pagalbos socialinei įtraukčiai skatinti produkto rodikliai (VP II) 11

Valstybė narė	20 rodiklis		20a rodiklis		20b rodiklis		20c rodiklis		20d rodiklis		20e rodiklis		20f rodiklis
	Visas pagalbą socialinei įtraukčiai skatinti gaunančių asmenų skaičius		Jaunesnių nei 15 metų vaikų skaičius		Vyresnių kaip 65 metų asmenų skaičius		Moterų skaičius		Migrantų, užsienio kilmės dalyvių, mažumoms priklausančių asmenų skaičius		Neįgaliųjų skaičius		Benamių skaičius
Laikotarpis	2017 m.	Kumuliacinė suma	2017 m.	Kumuliacinė suma	2017 m.	Kumuliacinė suma	2017 m.	Kumuliacinė suma	2017 m.	Kumuliacinė suma	2017 m.	Kumuliacinė suma	2017 m.	Kumuliacinė suma
DE	33 787	61 858	4 041	6 686	508	912	16 156	29 492	24 524	45 286	898	1 729	7 862	15 000
DK	484	958		-	10	33	60	128	484	958	49	51	484	958
NL	1 217	1 498	-	-	1 217	1 498	920	1 130	358	445	130	133	-	-
SE	1 097	1 602	25	50	-	3	777	1 102	1 041	1 545	-	-	1 049	1 546
Iš viso	36 585	65 916	4 066	6 736	1 735	2 446	17 913	31 852	26 407	48 234	1 077	1 913	9 395	17 504

(1) Valstybės narės gali keisti ankstesnių metų rodiklio reikšmes. Stulpelyje „Kumuliacinė suma“, kurioje nurodyta kiekvieno rodiklio nuo 2014 m. reikšmių suma, įtraukti visi valstybių narių padaryti ir 2017 m. įgyvendinimo ataskaitose nurodyti 2014–2016 m. rodiklių reikšmių pakeitimai.

(2) 4–11 rodikliai apima bet kokio pavidalo maisto produktus, pvz., šviežius, konservuotus ir užšaldytus maisto produktus.

(3) Šio rodiklio reikšmės nustatomos remiantis organizacijų partnerių pateiktu informacija pagrįstu įverčiu.

(4) Valgio porcijos apibrėžtis gali būti nustatyta organizacijos partnerės ir (arba) veiksmo ir (arba) vadovaujančiosios institucijos lygmeniu. Šio rodiklio reikšmės nustatomos pagal organizacijų partnerių pateiktą vertinimą.

(5) Maisto paketo apibrėžtis gali būti nustatyta organizacijos partnerės ir (arba) veiksmo ir (arba) vadovaujančiosios institucijos lygmeniu. Maisto paketo dydis arba turinys neturi būti standartizuoti. Šio rodiklio reikšmės nustatomos pagal organizacijų partnerių pateiktą vertinimą.

(6) Šių rodiklių reikšmės nustatomos remiantis organizacijų partnerių pateiktu informacija pagrįstu įverčiu. Nesitikima ir nereikalaujama, kad šie rodikliai būtų pagrįsti galutinių paramos gavėjų pateikta informacija. 14 rodiklis (įskaitant 14a–14f rodiklius) yra asmenų, kuriems per finansinius metus buvo suteikta parama, skaičiaus įvertis, todėl viso asmenų skaičiaus kumuliacinę sumą reikia vertinti atsargiai, nes tas pats asmuo gali būti įskaičiuojamas kiekvienais metais.

(7) Į sąrašą įtraukiamos visos reikiamos kategorijos, apimančios bent 75 proc. paskirstytų prekių.

(8) Liuksemburge buvo paskirstomi higienos reikmenys, pavyzdžiui, dantų pasta, dušo želė, šampūnas ir tualetinis popierius. Liuksemburgas šias prekes priskyrė ne 17e rodikliui, o 18a-1 kategorijai „kitos kitoms tikslinėms grupėms paskirstytų prekių kategorijos“.

(9) Į sąrašą įtraukiamos visos reikiamos kategorijos, apimančios bent 75 proc. paskirstytų prekių.

(10) Šių rodiklių reikšmės nustatomos remiantis organizacijų partnerių pateiktu informacija pagrįstu įverčiu. Nesitikima ir nereikalaujama, kad šie rodikliai būtų pagrįsti galutinių paramos gavėjų pateikta informacija. 19 rodiklis (įskaitant 19a–19f rodiklius) yra asmenų, kuriems per finansinius metus buvo suteikta parama, skaičiaus įvertis, todėl viso asmenų skaičiaus kumuliacinę sumą reikia vertinti atsargiai, nes parama tiems patiems asmenims galėjo būti suteikta daugiau kaip vieną kartą.

(11) 20 rodiklis (įskaitant 20a–20f rodiklius) yra asmenų, kuriems per finansinius metus buvo suteikta parama, skaičiaus įvertis, todėl viso asmenų skaičiaus kumuliacinę sumą reikia vertinti atsargiai, nes parama tiems patiems asmenims galėjo būti suteikta daugiau kaip vieną kartą.

Top

Choose the experimental features you want to try