EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2019 01 30

COM(2019) 22 final

PRIEDAI

prie

diskusijoms skirto dokumento

Darni Europa – iki 2030 m.

I PRIEDAS. J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos indėlis siekiant darnaus vystymosi tikslų

2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų priimtoje Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. pateikti visuotiniai darnaus vystymosi iki 2030 m. įgyvendinimo metmenys. Jie apima 17 didelio masto darnaus vystymosi tikslų (DVT) ir 169 susijusius uždavinius, kurių įgyvendinimo turėtų siekti valstybės ir suinteresuotieji subjektai.

ES padėjo formuoti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir kartu su valstybėmis narėmis įsipareigojo ją aktyviausiai įgyvendinti tiek pačioje ES, tiek savo išorės politikos priemonėmis remdama įgyvendinimo pastangas kitose šalyse, ypač tose, kurioms labiausiai reikia pagalbos.

Pagrindinius darnaus vystymosi tikslų aspektus atspindi visi 10 J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos prioritetų: darbo vietų kūrimas, ekonomikos augimas ir investicijos (1 prioritetas); bendroji skaitmeninė rinka (2 prioritetas); saugesnė, įperkamesnė ir tvaresnė energija (3 prioritetas); stipresnė ir teisingesnė vidaus rinka (4 prioritetas); tvirtesnė ir teisingesnė ekonominė ir pinigų sąjunga (5 prioritetas) atvira ir sąžininga prekyba (6 prioritetas); teisingumas ir pagrindinės teisės (7 prioritetas); migracija (8 prioritetas); svarbesnis vaidmuo pasaulio arenoje (9 prioritetas); demokratinių pokyčių sąjunga (10 prioritetas).

Nuo pat kadencijos pradžios 2014 m. lapkričio mėn. J.-C. Junckerio vadovaujama Komisija, pasinaudodama geresnio reglamentavimo priemonėmis, darnaus vystymosi aspektą įtraukė į pagrindines kompleksines darbotvarkes, taip pat į sektorių politiką ir iniciatyvas. Prieš pateikdama kiekvieną pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, Komisija atlieka poveikio vertinimą, apimantį socialinio poveikio ir poveikio aplinkai ir ekonomikai analizę, kad būtų tinkamai apsvarstyti tvaraus vystymosi aspektai ir į juos būtų atsižvelgta. Be to, siekiant skatinti tvarų ekonomikos augimą bei vystymąsi ir užtikrinti deramą darbą visiems, į visus pastarojo meto ES prekybos susitarimus įtraukiamas darniam vystymuisi skirtas skyrius.

J.-C. Junckerio vadovaujama Komisija sukūrė nemažai esminių naujos kartos politikos priemonių, nukreiptų į tvarią Europos ateitį. Tai Europos socialinių teisių ramstis, Europos konsensusas dėl vystymosi, Visuotinė užsienio ir saugumo politikos strategija, vertybėmis grindžiama strategija „Prekyba visiems“, strateginė veikla siekiant lyčių lygybės ir Europos švietimo erdvės, žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinys, netaršaus susisiekimo ir švarios energijos dokumentų rinkiniai, Mėlynojo augimo strategija; Investicijų planas Europai ir Tvaraus finansavimo veiksmų planas, ES miestų darbotvarkė ir Gamtos veiksmų planas – ir tai dar ne viskas. Komisija taip pat pasiūlė glaudžiau susieti ES finansavimą ir teisinės valstybės principą, įvertinti visos ES bendrai finansuojamos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos poveikį aplinkai ir socialinį poveikį, taip pat gerokai padidinti su klimatu susijusių išlaidų rodiklį būsimame ES biudžete. Neseniai Komisija paskelbė Europos ilgalaikę strateginę 2050 m. klestinčios, modernios, konkurencingos ir neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos viziją, kuri padėtų Europos ekonomikai keistis iš esmės skatinant ekonomikos augimą, didinant užimtumą ir kartu neutralizuojant poveikį klimatui. Tam reikės revoliucingų sprendimų ir investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas.

Šiame dokumente apžvelgiamas J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos indėlis įgyvendinant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. Pirma bendrais bruožais išdėstomi svarbiausi politikos poslinkiai, o po išvardijami įvairūs veiksmai, kurių imtasi siekiant kiekvieno iš darnaus vystymosi tikslų.

Nors šiame priede daugiausia dėmesio skiriama J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos iniciatyvoms, savaime suprantama, kad įgyvendinti DVT padeda ir daug kitų ES politikos priemonių, kurių imtasi dar iki šios sudėties Komisijos kadencijos pradžios. ES pagrindinių teisių chartija, ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m., Švaraus oro dokumentų rinkinys, tęstinis įmonių socialinės atsakomybės strategijos įgyvendinimas, Europos sveikatos draudimo kortelė, tausaus pesticidų naudojimo taisyklės ir europinės tabako gaminių taisyklės – tai tik keletas pavyzdžių.

Svarbiausi politikos poslinkiai

Europos socialinių teisių ramstis

2017 m. lapkričio mėn. priimtame Europos socialinių teisių ramsčio dokumente pateikta 20 principų, kurie tiesiogiai skatina didesnę konvergenciją siekiant geresnių darbo ir gyvenimo sąlygų Europoje. Tai padeda visais aspektais spręsti skurdo problemą, užtikrinti sąžiningas, tinkamas ir tvarias gerovės sistemas, lygias galimybes ir galimybę pateikti į darbo rinką, be kita ko, stiprina lyčių lygybę ir padeda siekti sąžiningų darbo sąlygų, taip pat skatina socialinę įtrauktį ir apsaugą. Kartu paskelbta socialinių rodiklių suvestinė, kuri, kaip ir kitos priemonės, padeda stebėti Ramsčio įgyvendinimo pažangą.  

Europos socialinių teisių ramsčio principų ir teisių įgyvendinimas labai padės kurti ir tvarią Europą, nes jis reiškia aktyvų deramą gyvenimo lygį užtikrinančio saugaus užimtumo ir padoraus darbo užmokesčio rėmimą, pagalbą žmonėms įgyjant XXI a. gebėjimus, atveriančius galimybę gauti aukštos kokybės darbą, ir atsvarą gyventojų senėjimo poveikiui darbo rinkai ir socialinės apsaugos sistemoms. Skatindamas inovacijas ir didindamas konkurencingumą, Europos socialinių teisių ramstis skatins socialinį teisingumą, lygias galimybes ir socialinį dialogą, taip pat sudarys galimybes naudotis kokybiškomis priežiūros paslaugomis, įskaitant įperkamas kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas visiems, vaikų ir ilgalaikės priežiūros paslaugas, paramą apsirūpinant būstu ir kitas pagrindines paslaugas.

ES veiksmai lyčių lygybės srityje

2015 m. Komisija priėmė dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“. Tai metmenys tęstiniam Komisijos darbui, skirtam lyčių lygybei ir moterų įgalėjimui stiprinti. Europos socialinių teisių ramstis dar kartą parodė, kad ES yra pasiryžusi visose srityse užtikrinti lygias galimybes ir vienodas sąlygas vyrams ir moterims. 2017 m. Komisija pateikė teisėkūros ir politikos priemonių rinkinį, padėsiantį geriau derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą . Tos priemonės, be kita ko, skatins moteris aktyviau dalyvauti darbo rinkoje.

Vykdydama 2016–2020 m. lyčių lygybės veiksmų planą ES išorės santykiuose su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautiniuose forumuose bei procesuose propaguos lyčių lygybę ir moterų bei mergaičių įgalėjimą. Lyčių lygybės veiksmų planą ES įgyvendina pasinaudodama persvarstyta Europos kaimynystės politika ir vystymosi politika.

ES jaunimo strategija

2018 m. gegužės mėn. Komisija pateikė idėjų, kaip įtraukti, susieti jaunuolius ir suteikti jiems galių. Šiai naujai ES jaunimo strategijai 2018 m. lapkričio mėn. pritarė Taryba. Naujos 2019–2027 m. bendradarbiavimo jaunimo klausimais programos tikslas – priartinti ES prie jaunimo ir padėti spręsti jam rūpimus klausimus. Naująja ES jaunimo strategija norima paskatinti jaunimą dalyvauti pilietiniame ir demokratiniame gyvenime (juos įtraukti); susieti jaunuolius visoje ES ir už jos ribų, skatinant savanorišką veiklą ir sudarant galimybes mokytis užsienyje, žadinant solidarumą ir puoselėjant kultūrų tarpusavio supratimą (juos susieti); remti jaunimo įgalėjimą skatinant jį dirbti novatoriškai, keliant jaunimo darbo kokybę ir pripažinimą (suteikti jiems galių). Siekiant strategijos tikslų siūloma atnaujinti jaunimo dialogą, pasitelkti nacionalinius veiklos planuotojus ir naudotis 2019–2020 m. Tarybos darbo jaunimo srityje planu.

Komisija taip pat padeda Europos valstybėms narėms didinti jaunimo užimtumą. Kiekvienais metais daugiau kaip 3,5 mln. pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą užsiregistravusių jaunuolių gauna pasiūlymų dirbti, toliau mokytis, stažuotis arba atlikti gamybinę praktiką.

ES finansavimo susiejimas su teisinės valstybės principo laikymusi

Komisijos pasiūlyme dėl būsimo 2021–2027 m. daugiamečio Europos biudžeto vadovaujamasi klestėjimo, tvarumo, solidarumo ir saugumo principais.

Pasiūlyme numatytas naujas ES finansavimo ir teisinės valstybės ryšio stiprinimo mechanizmas. Su teisinės valstybės principu susiję bendro pobūdžio trūkumai turi rimtų pasekmių patikimam finansų valdymui ir ES finansavimo veiksmingumui. Numatomas ne sankcijų mechanizmas, bet biudžeto priemonė, kuri leistų apsaugoti ES biudžetą ir užtikrinti patikimą finansų valdymą, kartu skatinant laikytis teisinės valstybės principo.

Investicijų planas Europai (vadinamasis Junckerio planas):

Nuo pasaulio ekonomikos ir finansų krizės Europos Sąjungoje investicijų lygis išlieka žemas. Investicijų planu Europai, vadinamuoju Junckerio planu, siekiama pašalinti investavimo kliūtis, didinti investicinių projektų matomumą, teikti jiems techninę paramą ir išmaniau naudoti finansinius išteklius.

2018 m. liepos mėn. Junckerio plano Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) pasiekė pirminį – 315 mlrd. EUR investicijų – tikslą, o nuo 2015 m. iki 2018 m. gruodžio mėn. juo naudojantis visoje ES buvo pritraukta 371 mlrd. EUR papildomų investicijų. Jo lėšomis jau paremta daugiau kaip 750 000 darbo vietų. Planuojama, kad iki 2020 m. šis skaičius išaugs iki 1,4 mln. Daugiau kaip 850 000 mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) įgijo geresnę galimybę gauti finansavimą. Bent 40 proc. Europos strateginių investicijų fondo infrastruktūros ir inovacijų linijos lėšų skiriama projektų komponentams, kuriais prisidedama prie Paryžiaus klimato susitarimą atitinkančių klimato politikos veiksmų.

„Horizontas 2020“ – ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa

Programa „Horizontas 2020“ yra didžiausia pasaulyje bendradarbiavimą mokslo, technologijų ir inovacijų srityje ES ir už jos ribų skatinanti programa.

Dabartinei mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrajai programai „Horizontas 2020“ septyneriems metams (2014–2020 m.) numatyta beveik 77 mlrd. EUR. Šios lėšos pritrauks privačiųjų ir nacionalinių viešųjų investicijų ir jas papildys. Daugiau kaip 60 proc. programos biudžeto investuojama į darnų vystymąsi. Dar didesnis biudžetas siūlomas ją pakeisiančiai programai „Europos horizontas“.

Programos „Horizontas 2020“ tikslas – padėti pasiekti pažangų, tvarų ir integracinį ekonomikos augimą: siekiama, kad ES sukurtų pasaulinio lygio mokslą ir technologijas, kurie būtų naudingi ekonomikai, visuomenei ir aplinkai, pašalintų inovacijų kliūtis ir sudarytų palankesnes sąlygas viešajam ir privačiajam sektoriams dirbti kartu ieškant būdų, kaip spręsti didžiuosius mūsų visuomenei kylančius uždavinius.

Tvaraus augimo finansavimas

Mūsų planeta vis labiau kenčia nuo nenuspėjamų klimato kaitos padarinių ir išteklių eikvojimo, todėl būtina skubiai prisitaikyti prie tvaresnio modelio. Apskaičiuota, kad, norint pasiekti Paryžiuje sutartus 2030 m. ES tikslus, be kita ko, 40 proc. sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, reikia maždaug 180 mlrd. EUR papildomų investicijų.

Todėl 2018 m. kovo mėn. Komisija priėmė tvaraus finansavimo veiksmų planą, kuriuo siekiama sustiprinti finansų vaidmenį propaguojant gerų rezultatų pasiekiančią ekonomiką, kuri kartu padėtų siekti aplinkos apsaugos ir socialinių tikslų. Tokiu būdu ES sudaro sąlygas finansų sektoriui visapusiškai prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų.

SustainableFinanceEU

Žiedinės ekonomikos veiksmų planas

Žiedinėje ekonomikoje produktų, medžiagų ir išteklių vertė išsaugoma kuo ilgiau, o atliekų, pvz., maisto atliekų, plastiko, į jūrą išmetamų šiukšlių, susidaro vis mažiau. Žiedinė ekonomika naudinga ir tuo, kad suteikia naują konkurencinį pranašumą ir mažina negausių išteklių poreikį, energijos suvartojimą ir taršą anglies dioksidu.

Veiksmai, kurių Komisija ėmėsi nuo to laiko, kai 2015 m. priimtas Žiedinės ekonomikos veiksmų planas, padeda kurti žiedinę ekonomiką kiekviename vertės grandinės etape. Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinyje ES aiškiai nurodė ekonominės veiklos vykdytojams ir visuomenei, kuria linkme eiti toliau. ES lygmens veiksmai gali paskatinti investicijas, suvienodinti sąlygas ir pašalinti kliūtis bendrojoje rinkoje.

Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos ateities vizija iki 2050 m.

2018 m. lapkričio mėn. Komisijos patvirtinta ilgalaikė klestinčios, modernios, konkurencingos ir neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos vizija iki 2050 m. rodo, kaip Europa gali padėti neutralizuoti poveikį klimatui modernizuodama energetikos sistemą, investuodama į realistinius technologinius sprendimus, suteikdama galių piliečiams ir derindama veiksmus tokiose svarbiose srityse kaip pramonės politika, finansai, žiedinė ekonomika ir moksliniai tyrimai, kartu užtikrindama socialinį teisingumą ir teisingas permainas. Šiame su DVT visapusiškai suderintame dokumente taip pat išvardyta keletas strateginių elementų, padėsiančių neutralizuoti ES poveikį klimatui.

Ilgalaikės vizijos tikslas – nustatyti ES klimato politikos kryptį ir inicijuoti nuodugnias diskusijas apie tai, kaip ES turėtų rengtis 2050 m., kad būtų galima iki 2020 m. pateikti ilgalaikę plataus užmojo europinę strategiją, atitinkančią JT bendrosios klimato kaitos konvenciją.

Paryžiaus klimato susitarimas ir dokumentų rinkinys „Švari energija visiems europiečiams“

Europa Paryžiuje padėjo pasiekti pirmąjį visuotinį teisiškai privalomą susitarimą dėl klimato kaitos, kuriame išdėstytas pasaulinis kovos su klimato kaita veiksmų planas. ES sutiko iki 2030 m. išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 40 proc., palyginti su 1990 m.

Todėl buvo parengtas dokumentų rinkinys „Švari energija visiems europiečiams“, skatinantis pereiti prie švarios energijos ir modernizuoti energetikos sistemą, kad būtų pasiekti Paryžiuje sutarti tikslai.

Pereinant prie švarios energijos ir kovojant su klimato kaita iš esmės keisis energijos gamybos ir vartojimo būdai. Tai turės skirtingą poveikį įvairiems sektoriams ir regionams. Verslo modeliai, kuriuos taikant išsiskiria daug anglies dioksido, pvz., anglies kasyba, apsimokės mažiau ir galiausiai jų bus atsisakyta.

Todėl Komisija pradėjo specialias iniciatyvas, kad būtų sprendžiamos socialinės ir ekonominės problemos, su kuriomis susiduria anglių pramonės regionuose gyvenantys piliečiai. Jas įgyvendinant rengiamos pertvarkos strategijos ir vykdomi konkretūs struktūrinio įvairinimo ir perėjimo prie kitų technologijų projektai. Numatyti paramos 12 valstybių narių 41 angliakasybos regionui veiksmai, kad permainos atvertų galimybių kurti inovacijas, investuoti ir įgyti naujų įgūdžių.

„Europa kelyje“

Po Mažataršio judumo strategijos Komisija 2017 ir 2018 m. priėmė tris susisiekimui skirtus „Europos kelyje“ dokumentų rinkinius. Plataus masto iniciatyvų rinkiniu „Europa kelyje“ siekiama padidinti transporto saugumą; skatinti naudoti išmaniąsias kelių mokesčių rinkliavos sistemas; mažinti išmetamo CO2 kiekį, oro taršą ir eismo spūstis; mažinti įmonėms tenkančią biurokratinę naštą; kovoti su neteisėtu įdarbinimu ir užtikrinti darbuotojams tinkamas sąlygas bei poilsio laiką. Šių priemonių ilgalaikė nauda bus juntama ne tik transporto sektoriuje – bus skatinamas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas, didės socialinis teisingumas, vartotojams atsiras daugiau pasirinkimo, o Europa ims artėti prie tikslo visiškai nebeišmesti teršalų.

Paskutiniame „Europos kelyje“ dokumentų rinkinyje pateikta konstruktyvi darbotvarkė, kaip visiems europiečiams sudaryti sąlygas naudotis saugesniu transportu, mažiau taršiomis transporto priemonėmis ir pažangesniais technologiniais sprendimais kartu remiant ES pramonės konkurencingumą. Todėl iniciatyvų dokumentuose pateikta integruota ateities kelių eismo saugos politika ir numatytos transporto priemonių bei infrastruktūros saugumo priemonės; suformuluoti pirmieji sunkiųjų krovininių automobilių išmetamo CO2 kiekio standartai; išdėstytas strateginis baterijų kūrimo ir gamybos Europoje veiksmų planas ir perspektyvinė susietojo ir automatizuotojo susisiekimo strategija.

ES plastikų strategija

Geros būklės vandenynai yra mūsų gyvybės laidas. Jie yra pagrindinis maisto ir pajamų šaltinis maždaug 40 proc. pasaulio gyventojų. Mūsų klimatą, vandenį ir deguonį galiausiai lemia ir reguliuoja jūra.

ES priimtoje Tarptautinio vandenynų valdymo darbotvarkėje suformuotas visa apimantis tarptautinio vandenynų valdymo stiprinimo modelis, kurio tikslas – užtikrinti, kad vandenynai būtų saugūs, švarūs ir naudojami teisėtai bei tvariai. Vienas iš Vandenynų valdymo darbotvarkėje numatytų veiksmų – kovoti su jūrų šiukšlinimu.

2018 m. gegužės mėn. Komisija pasiūlė naujas ES masto taisykles, taikytinas dešimčiai dažniausiai Europos paplūdimiuose ir jūrose randamų vienkartinių plastikinių gaminių, taip pat pamestiems ir paliktiems žvejybos įrankiams. Šie daiktai sudaro 70 proc. visų jūrose randamų šiukšlių.

Kitos su plastikais susijusios iniciatyvos: jūrų šiukšlinimo prevencijos priemonės; žiedinės plastikų ekonomikos kūrimas; kova su jūros šiukšlinimu iš jūrinių šaltinių ir geresnio jūros šiukšlinimo problemos supratimo ir stebėjimo užtikrinimas.

ES veiksmų planas gamtai, žmonėms ir ekonomikai

Paukščių ir buveinių teisės aktai yra pavyzdinės ES gamtos apsaugos iniciatyvos. Jais sukurtas didžiausias pasaulyje koordinuojamas biologine įvairove pasižyminčių saugomų teritorijų tinklas „Natura 2000“, kuriame vyksta ES ekonomikai svarbūs procesai: išsivalo vanduo, kaupiasi anglies dioksidas, gausėja augalus apdulkinančių vabzdžių ar vyksta turizmas, t. y. teikiamos 1,7–2,5 proc. ES BVP vertos ekosisteminės paslaugos.

2017 m. balandžio mėn. Komisija priėmė Veiksmų planą gamtai, žmonėms ir ekonomikai. Juo siekiama užtikrinti, kad teisės aktai vietoje būtų įgyvendinami iki galo ir taip ES piliečių ir ekonomikos labui pagerėtų gamtos apsauga.

Veiksmų plane numatyta 15 pagrindinių veiksmų, kurie turi būti įgyvendinti iki 2019 m. Jų orientyrai yra šie keturi pagrindiniai prioritetai: žinių ir rekomendacijų gerinimas siekiant užtikrinti geresnį derėjimą su socioekonomine veikla; galutinis tinklo sukūrimas ir jo veiksmingo valdymo užtikrinimas; investicijų į tinklą „Natura 2000“ stiprinimas ir didesnio finansavimo užtikrinimas; piliečių, suinteresuotųjų subjektų ir vietos bendruomenių įtraukimas.

ES miestų darbotvarkė

Daugelis nūdienos ekonominių, aplinkos ir socialinių iššūkių Europoje yra susiję su miestais. Daugiau nei 70 proc. ES gyventojų gyvena miestų teritorijose, ir miestuose sukuriama apie 85 proc. ES BVP. 

2016 m. gegužės mėn. inicijuota ES miestų darbotvarkė yra labai svarbi priemonė užtikrinant, kad miestų teritorijos taptų palankia terpe novatoriškiems tvariems sprendimams, skatinantiems perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir didinantiems visuomenės atsparumą. Miestų darbotvarkė – tai bendra Komisijos, valstybių narių ir Europos miestų pastanga geriau atsižvelgti į politikos priemonių poveikį miestų teritorijose. Ja taip pat siekiama stiprinti miestų aplinkos atsparumą vykdant nelaimių ir su klimatu susijusios rizikos prevenciją.

ES miestų darbotvarkę papildo Komisijos iniciatyvos, kuriomis skatinami ilgalaikiai vietos lygmens energetikos ir klimato politikos veiksmai, pavyzdžiui, Merų paktas. Remiantis šia europine iniciatyva, 2016 m. buvo įsteigtas pasaulinis merų paktas dėl klimato ir energetikos: miestai, kuriuose gyvena 10,28 proc. pasaulio gyventojų, sudarė sąjungą, remiančią kovos su klimato kaita ir mažataršės visuomenės kūrimo veiksmus.

Europos įgūdžių darbotvarkė

Įgyvendindama naują Europos įgūdžių darbotvarkę, Europa investuoja į žmones, kad jie galėtų su pasitikėjimu žengti į ateitį. Įgyvendindama 10 Įgūdžių darbotvarkės veiksmų, Komisija padeda žmonėms įgyti tinkamų gebėjimų ir neatsilikti nuo visuomenės ir darbo rinkos pokyčių. Europa taip pat siekia, kad gebėjimai taptų geriau žinomi ir palyginami, ir renka informacija apie tai, kokių gebėjimų reikia įvairių profesijų darbuotojams ir sektoriams visoje Europoje. Komisija taip pat padėjo Europos valstybėms remti suaugusius asmenis, kuriems sunku įgyti pagrindinius gebėjimus. Pradėtos iniciatyvos, padėsiančios žmonėms pasirengti skaitmeninei revoliucijai ir ateities darbo vietoms. Galiausiai Komisija pradėjo rengti Europos profesinių gebėjimų savaitę, siekdama geriau informuoti apie profesinio rengimo ir mokymo teikiamas galimybes. Nuo 2016 m. šios sėkmingos kasmetinės kampanijos padėjo milijonams jaunuolių ir suaugusiųjų suvokti, kad profesinis rengimas ir mokymas yra geriausias ar lygiavertis pasirinkimas.

Stiprinti ekonomikos, visuomenės ir aplinkos sąsajas padėsianti tvari ES bioekonomika

Gyvename ribotų išteklių pasaulyje. Pasauliniai iššūkiai, tokie kaip klimato kaita, dirvožemio ir ekosistemų būklės blogėjimas, kuriuos, augant gyventojų skaičiui, įveikti dar sunkiau, verčia mus ieškoti naujų gamybos ir biologinių išteklių vartojimo būdų, atitinkančių mūsų planetos ekologines išgales. Bioekonomika yra svarbi ES ekonomikos sudedamoji dalis, kurios apyvarta siekia 2,3 trln. EUR, o joje dirba 8,2 proc. ES darbo jėgos.

Atnaujinus bioekonomikos strategiją bus pradėta 14 veiksmų, sudarysiančių sąlygas kurti novatoriškesnę, efektyviai išteklius naudojančią ir konkurencingesnę visuomenę ir padėsiančių suderinti apsirūpinimo maistu saugumą ir tvarų biotinių atsinaujinančių išteklių naudojimą, kartu užtikrinant aplinkos apsaugą. Jie stiprins biopramonės sektorius ir padės kurti naujas technologijas, kuriomis iš biologinių atliekų kuriama vertė. Projektai bus naudingi kaimo bendruomenėms ir užtikrins, kad bioekonomika neperžengtų ekologijos ribų.

ES sanglaudos politika

ES sanglaudos politika yra pagrindinė ES investicijų politika, kurios svarbiausia paskirtis – siekti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos mažinant įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumus. Tai viena kompleksiškiausių ir daugiausiai sektorių apimančių politikos sričių, kuri padeda siekti daugumos, o gal ir visų 17, darnaus vystymosi tikslų.

Be to, pagrindiniai horizontalieji principai ir uždaviniai, tokie kaip darnus vystymasis, nelygybės panaikinimas, vyrų ir moterų lygybės skatinimas, lyčių aspekto integravimas ir kova su diskriminacija, integruojami į visus šios politikos įgyvendinimo etapus. Teikiant pirmenybę partnerystės principui užtikrinama, kad nacionaliniai ir subnacionaliniai subjektai, įgyvendindami bendrai finansuojamus projektus, įsitrauktų ir prisiimtų atsakomybę už ES prioritetų įgyvendinimą.

Europos švietimo erdvė

ES siekia iki 2025 m. sukurti Europos švietimo erdvę, kurioje „valstybių sienos neribotų galimybės mokytis, studijuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus. Žemynas, kuriame jau įprasta leisti laiką kitoje valstybėje narėje studijų, mokymosi ar darbo tikslais ir kuriame norma, be gimtosios kalbos, kalbėti dviem kitomis kalbomis. Žemynas, kuriame žmonės labai aiškiai jaučia savo, kaip europiečių, tapatybę ir gerai suvokia Europos kultūros paveldą bei jo įvairovę.“

Laikantis pirmojo Europos socialinių teisių ramsčio principo, siekiama užtikrinti, kad visiems taptų prieinamas novatoriškas, įtraukus ir visą gyvenimą trunkantis mokymasis. Tarp pirmų konkrečių veiksmų – Europos universitetų kūrimas; įgytų vidurinio ir tretinio išsilavinimo kvalifikacijų ir mokymosi užsienyje laikotarpių automatinis pripažinimas visose valstybėse narėse; kalbų mokymosi gerinimas; kokybiško ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros propagavimas; bendrųjų gebėjimų įgijimo rėmimas ir skaitmeninio mokymosi gerinimas.

ES maisto nuostolių ir švaistymo prevencijos platforma

Apskaičiuota, kad ES prarandama arba iššvaistoma apie 20 proc. viso pagaminamo maisto, o 43 mln. žmonių kas antrą dieną negali sau leisti vartoti kokybiško maisto. Daugiau nei pusė visų ES maisto atliekų susidaro namų ūkiuose, o namų ūkiai, maitinimo paslaugų ir mažmeninės prekybos sektoriai kartu išmeta 70 proc. maisto atliekų.

Bergždžiai ieškotume vienos priežasties ir vieno sprendimo, nes maisto grandinė yra sudėtinga ir dinamiška sistema. Kovoti su maisto švaistymu reikia bendradarbiaujant su visais pagrindiniais viešojo ir privačiojo sektorių subjektais, kad būtų suformuluoti, įvertinti, suprasti ir rasti sprendimai, padėsiantys nebešvaistyti maisto.

2016 m. įsteigta tarptautines organizacijas, valstybes nares ir suinteresuotuosius subjektus vienijanti ES maisto nuostolių ir švaistymo prevencijos platforma ieško geriausių sprendimų ir postūmių maisto švaistymo prevencijai. Platformos padedama, Komisija 2017 m. priėmė ES gaires, padėsiančias supaprastinti maisto produktų dovanojimą, ir įgyvendina 3 metų trukmės ES bandomąjį projektą, skatinantį jas įgyvendinti praktiškai. 2018 m. priimtos ES gairės, kaip saugius, bet žmonių vartojimo reikmėms nebetinkamus parduoti maisto produktus naudoti gyvūnų šėrimo tikslais. Komisija taip pat aktyviai svarsto, kaip tiekimo grandinėje geriau vartoti terminus „suvartoti iki“ ir „geriausias iki“ ir kaip pagerinti vartotojų supratimą, ką šie teiginiai reiškia, kad būtų galima sumažinti su tuo susijusį maisto švaistymą.

Europos konsensusas dėl vystymosi

2017 m. ES ir jos valstybės narės priėmė Europos konsensusą dėl vystymosi. Tai bendra vystymosi politikos vizija. Konsensusas atspindi naują išorės veiksmų modelį ir atnaujina vystymosi politikos viziją, kad būtų atsižvelgta į Jungtinių Tautų darbotvarkę iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslus. Jis taip pat skatina koordinuotai įgyvendinti Paryžiaus klimato susitarimą ir Deramo darbo darbotvarkę.

Europos konsensuso dėl vystymosi struktūrą sudaro penkios Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. temos: žmonės, planeta, klestėjimas, taika ir partnerystė. Pagrindinis tikslas ir toliau yra skurdo panaikinimas. Į šį konsensusą įtraukti darnaus vystymosi ekonominis, socialinis ir aplinkosaugos aspektai. Konsensusas stiprina svarbią sąsają tarp išorės politikos, pvz., humanitarinės, vystymosi ir prekybos politikos, ir politikos, kuria siekiama palaikyti taiką, didinti saugumą ir spręsti migracijos, aplinkos ir klimato kaitos klausimus.

Naujo Afrikos ir ES aljanso kūrimas

ES yra didžiausia Afrikos partnerė prekybos, investicijų ir vystymosi srityse. 2017 m. Europos Sąjungai teko 36 proc. visos Afrikos prekybos prekėmis, 2016 m. ES investicijos Afrikoje sudarė 40 proc. tiesioginių užsienio investicijų ir siekė 291 mln. EUR. Vien 2016 m. iš ES ir jos valstybių narių Afrika gavo 55 proc. visos savo oficialios paramos vystymuisi (23 mlrd. EUR).

Siekdama šią partnerystę pakylėti į kitą lygį, 2018 m. rugsėjo mėn. Komisija sukūrė naują   Afrikos ir Europos tvarių investicijų ir darbo vietų aljansą .

Aljansas nustato pagrindines ES ir jos partnerių Afrikoje veiksmų kryptis siekiant pritraukti privačių investuotojų, gerinti verslo aplinką, remti švietimą ir kvalifikacijos įgijimą bei skatinti prekybą.

Aljansas papildo ilgalaikę politinę partnerystę ir siūlo megzti iš esmės naują tarpusavio santykį – nebe paramos teikėjo ir gavėjo, o lygiaverčių partnerių. Jis grindžiamas 2017 m. per 5-tąjį Afrikos Sąjungos ir Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą priimtu bendru įsipareigojimu skatinti investicijas, darbo vietų kūrimą ir prekybą.

„Afrikai reikia [...] tikros ir sąžiningos partnerystės. Ir mums, europiečiams, šios partnerystės reikia tiek pat.“

Jeanas-Claude’as Junckeris
Europos Komisijos Pirmininkas
Pranešimas apie Sąjungos padėtį 2018 m.

Visuotinė ES užsienio ir saugumo politikos strategija

Visuotinėje užsienio ir saugumo politikos strategijoje išdėstoma ES veikimo pasaulyje vizija. Įgyvendinant strategiją visą laiką ir visais įgyvendinimo lygmenimis vadovaujamasi darnaus vystymosi tikslais.

ES padeda kurti taikią ir įtraukią visuomenę įvairiose pasaulio šalyse. Dabartinėmis aplinkybėmis, kai pilietinė ir demokratinė erdvė mažėja, ES dar kartą patikino besąlygiškai remianti demokratiją, žmogaus teises ir gerą valdymą visame pasaulyje.

Šis įsipareigojimas įgyvendinamas įvairiapusiškai, pvz., kaip politinis ir politikos aspektų dialogas ir kaip finansinė parama Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės lėšomis. ES veiksmų planas žmogaus teisių ir demokratijos srityje (2015–2019 m.) yra politikos trečiųjų valstybių atžvilgiu metmenys. Bėgant metams, ES užmezgė dialogą žmogaus teisių klausimais su vis daugiau trečiųjų valstybių, kad intensyvėtų bendradarbiavimas žmogaus teisių klausimais ir trečiosiose valstybėse gerėtų žmogaus teisių padėtis, ypač galimybė kreiptis į teismą.

Be to, ES remia programas, kuriomis siekiama didinti institucijų, įskaitant parlamentus, teismus, teisėsaugos institucijas ir nacionalines žmogaus teisių institucijas, skaidrumą ir atskaitomybę. ES taip pat siekia stiprinti atsparumą valstybėse partnerėse, kad padėtis jose taptų stabilesnė, ir remia konfliktų prevencijos ir taikos kūrimo iniciatyvas, be kita ko, gerindama partnerių saugumo sektoriaus valdyseną, kad būtų lengviau išvengti krizių ir didėtų žmonių saugumas.

Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas

Šiandieninė ekonomikos sistema, iš esmės pasaulinė ir skaitmeninė, yra grindžiama tarptautinėmis vertės grandinėmis, kuriose prekėmis ir paslaugomis vis dažniau prekiaujama tarpvalstybiniu mastu.

Komisija pripažįsta, kad ES reikia prekybos ir investicijų politikos, kuri padėtų spręsti nūdienos problemas ir lengviau dalytis idėjomis, gebėjimais ir inovacijomis. Komisija taip pat pripažįsta, kad veiksminga prekybos politika turėtų derėti su darniu vystymusi, platesnio pobūdžio užsienio politika ir ES vidaus politikos išorės tikslais taip, kad jie vieni kitus papildytų. Komisija pabrėžia, kad prekyba turi užtikrinti vienodas sąlygas ir kartu skatinti laikytis pagrindinių principų, kaip antai žmogaus teisių, ir užtikrinti deramą darbą, darnų vystymąsi visame pasaulyje ar aukštos kokybės reguliavimą ir viešąsias paslaugas savo šalyse.

Komisijos priimta vertybėmis grindžiama strategija „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ rodo, kad ES prekybos politika yra naudinga visiems ir kad prekybos politika turi užtikrinti ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir inovacijų kūrimą. Be to, ji taip pat turi atitikti Europos modelio principus. Trumpai tariant, prekybos politika turi būti atsakinga. 

Būsimas daugiametis Europos biudžetas – tvarumo integravimo priemonė

Komisijos pasiūlyme dėl būsimo 2021–2027 m. daugiamečio Europos biudžeto vadovaujamasi klestėjimo, tvarumo, solidarumo ir saugumo principais. Darnus vystymasis yra esminė pasiūlymų gija. Tai horizontalusis prioritetas, o ne atskira išlaidų kategorija ar speciali programa. Tvarumo siekiama naudojantis daugeliu programų ir finansavimo priemonių, be to, tvarumas į jas integruotas. Keli Komisijos pasiūlymų dėl kito daugiamečio Europos biudžeto pavyzdžiai:

·Iš esmės pertvarkyti ES išorės veiksmų priemones siekiant užtikrinti didesnį priemonių derėjimą, išnaudoti masto ekonomiją bei programų sinergiją ir supaprastinti procesus. Taip ES geriau pasirengs siekti savo tikslų ir visame pasaulyje įtvirtinti savo poziciją, politiką, vertybes ir interesus. Siūloma nauja Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė, kurios biudžetas – beveik 90 mlrd. EUR, yra suderinta su Jungtinių Tautų darbotvarke iki 2030 m. ir jos darnaus vystymosi tikslais. Naudodamasi naująja Europos taikos priemone, kuriai numatyta 10,5 mlrd. EUR, ES taip pat sieks didinti savo pajėgumą užkirsti kelią konfliktams, kurti taiką ir stiprinti tarptautinį saugumą.

·Norint rasti proveržio sprendimų, kurie padėtų pereiti prie darnaus vystymosi, reikės precedento neturinčių investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas per programą „Europos horizontas“ – iki šiol didžiausią ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą, kuriai siūlomas 100 mlrd. EUR biudžetas.

·Iškeltas platesnio užmojo tikslas integruoti klimato aspektus į visas ES programas, kad 25 proc. ES išlaidų padėtų įgyvendinti klimato politiką, įskaitant perėjimo prie švarios energijos tikslus. Dar daugiau – 35 proc. viso biudžeto – skirti klimato tikslams numatoma siūlomoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontas“, sumanytoje ir parengtoje atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus.

·Reformuotai sanglaudos politikai skiriama daugiau kaip 370 mlrd. EUR (daugiau negu bet kuriai kitai 2021–2027 m. ES politikai ir iniciatyvai). Ji pritrauks daug papildomų nacionalinių ir privačiųjų investicijų. Pasiūlyme ypač daug dėmesio skiriama tvariam ekonomikos augimui, perėjimui prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir žiedinės ekonomikos, aplinkosauginiam veiksmingumui, efektyviam išteklių naudojimui ir socialinei įtraukčiai. Pertvarkius sanglaudos politiką, ES įgis priemonių pasiekti Paryžiaus klimato susitarimo ir įgyvendinti DVT vietoje, nes jie įgyvendinami glaudžiai bendradarbiaujant su regionais ir vietos valdžios institucijomis. Investicijos į žmones bus svarbiausias būsimo Europos socialinio fondo (ESF+), padedančio įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, prioritetas. Fondui siūlomas 101 mlrd. EUR biudžetas.

·Pasiūlymas skatinti pagrindines strategines investicijas naudojant naują visiškai integruotą investicijų fondą „InvestEU“, kuris labai padės siekti Europos klestėjimo ateityje ir lyderystės siekiant darnaus vystymosi tikslų. Tikimasi, kad „InvestEU“ fondas, kuriam iš ES biudžeto numatyta 15,2 mlrd. EUR, pritrauks daugiau kaip 650 mlrd. EUR papildomų investicijų visoje Europoje.

·Supaprastinta ir modernizuota bendra žemės ūkio politika, kuriai iš viso numatyta 365 mlrd. EUR, užtikrins 500 mln. ES vartotojų galimybę gauti saugių, aukštos kokybės, įperkamų, maistingų ir įvairių maisto produktų. Naujoje bendroje žemės ūkio politikoje aplinkai ir klimatui bus skiriama daugiau dėmesio. Visi išmokas už plotą ir gyvulius gaunantys ūkininkai turės laikytis įvairių reikalavimų, susijusių su klimato kaita, vandeniu, dirvožemiu, biologine įvairove ir kraštovaizdžiu, ir visuomenės sveikatos, augalų ir gyvūnų sveikatos bei gerovės taisyklių.

·Aplinkosaugos programa LIFE bus solidesnė: jai numatyti 5,5 mlrd. EUR bus paskirstyti aplinkos ir klimato politikos projektams, o viena nauja jos dalis bus skirta perėjimui prie švarios energijos remti.

·Būsimos programos „Erasmus“ biudžetą siūloma padvigubinti iki 30 mlrd. EUR, kad Europos piliečiai galėtų studijuoti, mokytis, užsiimti savanoriška veikla ir įgyti profesinės patirties užsienyje.

·Europos infrastruktūros tinklų priemone, kuriai 2021–2027 m. siūlomas 42,3 mlrd. EUR biudžetas, bus siekiama plėtoti pažangią, darnią, įtraukią, saugią ir patikimą infrastruktūrą transporto, energetikos ir skaitmeninių technologijų sektoriuose. Bus skatinama siekti trijų sektorių sinergijos ir supaprastinti investavimą suderinant tinkamumo kriterijus ir užtikrinant projektų srauto matomumą. Bent 60 proc. Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšų bus susiję su veiksmais klimato kaitos srityje.

·Skaitmeninė transformacija yra svarbus veiksnys pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir žiedinės ekonomikos ir tampant tam pasirengusia visuomene, o be jų pasiekti darnaus vystymosi tikslų neįmanoma. Todėl pasiūlyta 9,2 mlrd. EUR biudžeto Skaitmeninės Europos programa, kuria bus remiamas, pvz., labai dideli itin našių kompiuterinių sistemų ir dirbtinio intelekto pajėgumai, atversiantys naujų darnaus vystymosi galimybių, įskaitant galimybę mažinti CO2 kiekį. 

·Supaprastintas ir kryptingesnis Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (bendras biudžetas – 6,14 mlrd. EUR) padės remti bendrą žuvininkystės politiką, ES jūrų politiką ir tarptautinių įsipareigojimų dėl vandenynų valdymo vykdymą, ypač Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. kontekste.

J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos vykdomos pagrindinės su darnaus vystymosi tikslais (DVT) susijusios iniciatyvos

1-asis DVT: skurdo panaikinimas

·Europos socialinių teisių ramstis, socialinių rodiklių suvestinė

·Solidesnis Europos socialinės ir ekonominės politikos koordinavimo semestras

·Rekomendacija dėl ilgalaikio nedarbo

·Rekomendacija dėl socialinės apsaugos galimybių visiems

·ES romų integracijos nacionalinių strategijų bendrieji principai

· Europos prieinamumo aktas

·Veiksmų planas, kuriuo siekiama mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą

·Strateginis požiūris į atsparumą ES išorės veiksmų srityje

·Europos konsensusas dėl vystymosi

·Veiksmų planas dėl Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo dokumento 2015–2030 m.

·Persvarstyta Europos kaimynystės politika ir ES plėtros strategija, Vakarų Balkanų strategija

·Strategija „Prekyba visiems“

·Atnaujinta Pagalbos prekybai strategija

2-asis DVT: bado panaikinimas

·Bendra žemės ūkio politika

·Bendra žuvininkystės politika

·Žiedinės ekonomikos veiksmų planas

·Įvairius suinteresuotuosius subjektus suburianti maisto nuostolių ir švaistymo prevencijos platforma

·Ekologinio ūkininkavimo taisyklės

·Iniciatyva „FOOD 2030“, padėsianti parengti nuoseklią tvarioms maisto ir mitybos sistemoms skirtų mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę

·Tvari Europos bioekonomika. Ekonomikos, visuomenės ir aplinkos sąsajų stiprinimas

·Europos konsensusas dėl vystymosi

·Persvarstyta Europos kaimynystės politika ir ES plėtros strategija, Vakarų Balkanų strategija

·Afrikos kaimo vietovių klausimų darbo grupė

·Strategija „Prekyba visiems“

3-asis DVT: sveikata ir gerovė

·Europos socialinių teisių ramstis, socialinių rodiklių suvestinė

·Ataskaitų dėl sveikatos būklės ES teikimo ciklas

·Sveikatos priežiūros ir globos skaitmeninė transformacija, užtikrinsianti piliečiams geresnes efektyviau ir tinkamiau teikiamas paslaugas

·Bendros sveikatos koncepcija grindžiamas kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planas

·Kancerogenų ir mutagenų taisyklių atnaujinimas

·ES bendradarbiavimas ligų, kurių galima išvengti skiepijant, srityje

·Sveikatingumo skatinimo, ligų prevencijos ir neužkrečiamųjų ligų valdymo iniciatyvinė grupė

·Naujos medicinos priemonių taisyklės

·ES oro taršos standartų ir priemonių įgyvendinimas siekiant padėti nacionaliniams, regioniniams ir vietos subjektams kovoti su oro tarša

·Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos ateities vizija iki 2050 m.

·Strateginis kelių eismo saugumo didinimo veiksmų planas

·Europos konsensusas dėl vystymosi

·Mokslinių tyrimų partnerystė su Afrika kovojant su ŽIV/AIDS, tuberkulioze ir kitomis infekcinėmis ligomis

·Persvarstyta Europos kaimynystės politika ir ES plėtros strategija, Vakarų Balkanų strategija

·Strategija „Prekyba visiems“

4-asis DVT: kokybiškas švietimas

·Europos socialinių teisių ramstis, socialinių rodiklių suvestinė

·Europos švietimo erdvė iki 2025 m.

·Atnaujinta ES aukštojo mokslo darbotvarkė

·Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė

·2019–2027 m. jaunimo strategija

·Skaitmeninio švietimo veiksmų planas

·Rekomendacijos dėl aukštos kokybės ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų; dėl automatinio abipusio diplomų pripažinimo ir mokymosi užsienyje laikotarpių užskaitymo; dėl kalbų mokymo bei mokymosi gerinimo; dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos; dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų ir dėl įgūdžių tobulinimo krypčių – naujų galimybių suaugusiesiems

·Solidesnis Europos socialinės ir ekonominės politikos koordinavimo semestras

·Komunikatas dėl švietimo ekstremaliųjų situacijų ir užsitęsusių krizių atvejais

·Europos konsensusas dėl vystymosi

·Persvarstyta Europos kaimynystės politika ir ES plėtros strategija, Vakarų Balkanų strategija

·Naujas Afrikos ir ES aljansas

5-asis DVT: lyčių lygybė

· Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.

·Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros dokumentų rinkinys

·Veiksmų planas, kuriuo siekiama mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą

·Europos socialinių teisių ramstis, socialinių rodiklių suvestinė

·Solidesnis Europos socialinės ir ekonominės politikos koordinavimo semestras

·Permainų platforma „Moterys ir transportas“

·Veiksmų planas dėl lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo išorės santykiuose

·Europos konsensusas dėl vystymosi

·Pasaulinis aljansas – ES ir JT iniciatyva „Spotlight“ siekiant panaikinti smurtą prieš moteris ir mergaites

·Persvarstyta Europos kaimynystės politika ir ES plėtros strategija, Vakarų Balkanų strategija

·Strategija „Prekyba visiems“

6-asis DVT: švarus vanduo ir sanitarija

·Pasiūlymas dėl peržiūrėtų geriamojo vandens taisyklių

·Pasiūlymas dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų

·Europos konsensusas dėl vystymosi

·Persvarstyta Europos kaimynystės politika ir ES plėtros strategija, Vakarų Balkanų strategija

·Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija

7-asis DVT: įperkama ir švari energija

·Energetikos sąjungos strategija

·Dokumentų rinkinys „Europa kelyje“

·Dokumentų rinkinys „Švari energija visiems europiečiams“

·Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos ateities vizija iki 2050 m.

·2030 m. energetikos ir klimato politikos strategija

·Programos „Horizontas 2020“ didelio masto iniciatyva, skirta energetikos sektoriaus skaitmeninei transformacijai pasinaudojant daiktų internetu

·Strateginis energetikos technologijų planas

·Europos baterijų aljansas

·Partnerystė „Misija – inovacijos“

·Parama pertvarkomiems anglių pramonės regionams

·Energijos nepritekliaus observatorija

·Švarios energijos tiekimo ES saloms iniciatyva

·Sanglaudos politika

·Tvaraus finansavimo veiksmų planas

·Mažataršio judumo strategija

·Europos konsensusas dėl vystymosi

·Afrikos energetikos sektorių plėtojimo strategija

·Europos ir pasaulinis Merų paktas dėl klimato ir energetikos

·Persvarstyta Europos kaimynystės politika ir ES plėtros strategija, Vakarų Balkanų strategija

·Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija

8-asis DVT: deramas darbas ir ekonomikos augimas

·Investicijų planas Europai (vadinamasis Junckerio planas):

·Europos socialinių teisių ramstis, socialinių rodiklių suvestinė

·Solidesnis Europos socialinės ir ekonominės politikos koordinavimo semestras

·Atnaujinta ES pramonės politikos strategija

·Atnaujinta mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė ir programa „Horizontas 2020“

·Sanglaudos politika

·Skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų taisyklės

·Taisyklių dėl darbuotojų komandiravimo atnaujinimas

·Pasiūlymas įsteigti Europos darbo instituciją

·Kancerogenų ir mutagenų taisyklių atnaujinimas

·Rekomendacija dėl socialinės apsaugos galimybių visiems

·Rekomendacija dėl ilgalaikio nedarbo

·Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos ateities vizija iki 2050 m.

·Žiedinės ekonomikos veiksmų planas

·Išorės investicijų planas, įskaitant Europos darnaus vystymosi fondą

·Europos konsensusas dėl vystymosi

·Persvarstyta Europos kaimynystės politika ir ES plėtros strategija, Vakarų Balkanų strategija

·Strategija „Prekyba visiems“

·Atnaujinta Pagalbos prekybai strategija

·Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija

·Naujas Afrikos ir ES aljansas

9-asis DVT: pramonė, inovacijos ir infrastruktūra

·Atnaujinta ES pramonės politikos strategija ir svarbiausių žaliavų sąrašas

·Aukšto lygio apskritojo stalo dialogas „Pramonė 2030“

·Žiedinės ekonomikos veiksmų planas

·Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos ateities vizija iki 2050 m.

·Atnaujinta mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė ir programa „Horizontas 2020“, įskaitant plačią tikslinę Europos pramonės skaitmeninimo kryptį

·Sanglaudos politika

·Bendrosios skaitmeninės rinkos strategija

·Tvaraus finansavimo veiksmų planas

·Dokumentų rinkinys „Švari energija visiems europiečiams“

·Energijos nepritekliaus observatorija

·Įmonių socialinės atsakomybės strategijos įgyvendinimas

·Dokumentų rinkinys „Europa kelyje“

· Permainų platforma „Moterys ir transportas“

·Europos infrastruktūros tinklų priemonė

·Europos procesorių iniciatyva

·Mažataršio judumo strategija

·Europos išorės investicijų planas

·Europos konsensusas dėl vystymosi

·Persvarstyta Europos kaimynystės politika ir ES plėtros strategija, Vakarų Balkanų strategija

·Strategija „Prekyba visiems“

·Naujas Afrikos ir ES aljansas

10-asis DVT: nelygybės mažinimas

·Europos socialinių teisių ramstis, socialinių rodiklių suvestinė

·Solidesnis Europos socialinės ir ekonominės politikos koordinavimo semestras

·Europos prieinamumo aktas

·Rekomendacija dėl socialinės apsaugos galimybių visiems

·Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros dokumentų rinkinys

·Skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų visoje ES taisyklės

·Sanglaudos politika

·ES romų integracijos nacionalinių strategijų bendrieji principai

·Europos migracijos darbotvarkė

·ES veiksmų planas žmogaus teisių ir demokratijos srityje (2015–2019 m.)

·Europos konsensusas dėl vystymosi

·Persvarstyta Europos kaimynystės politika ir ES plėtros strategija, Vakarų Balkanų strategija

·Strategija „Prekyba visiems“

·Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija

11-asis DVT: darnūs miestai ir bendruomenės

·ES miestų darbotvarkė

·Mažataršio judumo strategija

·Europos socialinių teisių ramstis, socialinių rodiklių suvestinė

·Atnaujinta mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė ir programa „Horizontas 2020“, įskaitant didelio masto skaitmeninės transformacijos iniciatyvą pagal pažangiųjų miestų partnerystę

·Bendras komunikatas dėl atsparumo

·Sanglaudos politika

·Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos ateities vizija iki 2050 m.

·Žiedinės ekonomikos veiksmų planas

·Europos ir pasaulinis Merų paktas dėl klimato ir energetikos

·Patobulintas ES nelaimių valdymas („rescEU“) ir persvarstytas Sąjungos civilinės saugos mechanizmas

·Veiksmų planas dėl Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo veiksmų plano 2015–2030 m

·Europos konsensusas dėl vystymosi

·Persvarstyta Europos kaimynystės politika ir ES plėtros strategija, Vakarų Balkanų strategija

·Sąžiningos ir etiškos prekybos ES miestų apdovanojimas

12-asis DVT: atsakingas vartojimas ir gamyba

·Žiedinės ekonomikos veiksmų planas, įskaitant stebėsenos sistemą ir Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platformą

·Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos ateities vizija iki 2050 m.

·Įvairius suinteresuotuosius subjektus suburianti maisto nuostolių ir švaistymo prevencijos platforma

·Naujos ES taisyklės dėl atliekų, įskaitant veiksmus dėl maisto nuostolių ir maisto švaistymo

·ES plastikų strategija

·Programos „Horizontas 2020“ didelio masto iniciatyva, skirta darniai skaitmeninei žemės ūkio ir maisto sektoriaus transformacijai

·Tvari Europos bioekonomika. Ekonomikos, visuomenės ir aplinkos sąsajų stiprinimas

·Ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo darbo planas

·Europos bendradarbiaujamosios ekonomikos darbotvarkė

·Įmonių socialinės atsakomybės strategijos įgyvendinimas

·Konflikto zonų naudingųjų iškasenų taisyklės

·Europos konsensusas dėl vystymosi

·Persvarstyta Europos kaimynystės politika ir ES plėtros strategija, Vakarų Balkanų strategija

·Strategija „Prekyba visiems“

13-asis DVT: klimato politika

·Įsigaliojęs Paryžiaus klimato susitarimas

·Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos ateities vizija iki 2050 m.

·2030 m. energetikos ir klimato politikos strategija

·Atnaujinta ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema

·Dokumentų rinkinys „Švari energija visiems europiečiams“

·Dokumentų rinkinys „Europa kelyje“

·Mažataršio judumo strategija

·Žiedinės ekonomikos veiksmų planas

·Vandenynų valdymo darbotvarkė

·Svarbiausių žaliavų sąrašas

·Europos ir pasaulinis Merų paktas dėl klimato ir energetikos

·Patobulintas ES nelaimių valdymas („rescEU“) ir persvarstytas Sąjungos civilinės saugos mechanizmas

· Veiksmų planas dėl Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo dokumento 2015–2030 m.  

·Europos konsensusas dėl vystymosi

·Persvarstyta Europos kaimynystės politika ir ES plėtros strategija, Vakarų Balkanų strategija

·Strategija „Prekyba visiems“

·Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija

14-asis DVT: gyvybė vandenyse

·ES plastikų strategija

·Tarptautinio vandenynų valdymo darbotvarkė

·ES mėlynojo augimo strategija

·Naujos tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo taisyklės

·Pasiūlymas persvarstyti ES žuvininkystės kontrolės sistemą

·Kova su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba

·Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos ateities vizija iki 2050 m.

·Europos konsensusas dėl vystymosi

·Persvarstyta Europos kaimynystės politika ir ES plėtros strategija, Vakarų Balkanų strategija

·Strategija „Prekyba visiems“

·Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija

15-asis DVT: gyvybė žemėje

·Veiksmų planas gamtai, žmonėms ir ekonomikai

·ES apdulkintojų iniciatyva

·Naujos taisyklės dėl invazinių svetimų rūšių

·Naujos ekologinio ūkininkavimo taisyklės

·ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų planas

·Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos ateities vizija iki 2050 m.

·Europos konsensusas dėl vystymosi

·Persvarstyta Europos kaimynystės politika ir ES plėtros strategija, Vakarų Balkanų strategija

·Strategija „Prekyba visiems“

16-asis DVT: taika, teisingumas ir stiprios institucijos

·Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija

·Europos konsensusas dėl vystymosi

·Strategija „Prekyba visiems“

·Persvarstyta Europos kaimynystės politika ir ES plėtros strategija, Vakarų Balkanų strategija

·Naujas Afrikos ir ES aljansas

·Europos saugumo darbotvarkė

·ES viešųjų erdvių apsaugos veiksmų planas

·Kovos su neteisėtu turiniu internete priemonės

·ES veiksmų planas žmogaus teisių ir demokratijos srityje

·Įmonių socialinės atsakomybės strategijos įgyvendinimas

·Europos prokuratūra

·Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taisyklės

·Mokesčių skaidrumo ir kovos su mokesčių vengimu taisyklės

·Sugriežtintos įtariamųjų ir kaltinamųjų procesinių teisių taisyklės

·Patikslintos šaunamųjų ginklų taisyklės

·Laisvų ir sąžiningų Europos Parlamento rinkimų užtikrinimo priemonės

·Kovos su dezinformacija veiksmų planas

·Solidesnis Europos socialinės ir ekonominės politikos koordinavimo semestras

·Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos ateities vizija iki 2050 m.

17-asis DVT: partnerystė siekiant tikslų

·ES geresnio reglamentavimo darbotvarkė

·Įvairių suinteresuotųjų subjektų platforma siekiant DVT įgyvendinimo ES

·Iniciatyva „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai“

·Metinė DVT įgyvendinimo ES pažangos stebėsenos ataskaita

·Europos socialinių teisių ramstis

·ES sveikatos politikos platforma

·Europos solidarumo korpusas

·Nauja socialinio dialogo pradžia

·Iniciatyva „Daugiau surinkti ir geriau išleisti“

·Tvaraus finansavimo veiksmų planas

·Išorės investicijų planas ir jo Europos darnaus vystymosi fondas

·Svarbiausių žaliavų sąrašas

·Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos ateities vizija iki 2050 m.

·Tarptautinis miestų bendradarbiavimas

·Pažangiojo išmaniųjų pastatų finansavimo iniciatyva

·Solidesnis Europos socialinės ir ekonominės politikos koordinavimo semestras

·Europos konsensusas dėl vystymosi

·Persvarstyta Europos kaimynystės politika ir ES plėtros strategija, Vakarų Balkanų strategija

·Strategija „Prekyba visiems“

·Atnaujinta Pagalbos prekybai strategija

·Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija

II PRIEDAS. ES rezultatai siekiant darnaus vystymosi tikslų (DVT)

ES yra viena iš geriausių vietų gyventi pasaulyje ir ES valstybės narės jau aktyviausiai įgyvendina darnaus vystymosi tikslus (DVT). Vis dėlto nė viena šalis pasaulyje nepasiekė visų sutartų tikslų, o atidžiau įvertinus, kaip ES siekia DVT, matyti, kad ir ji turi toliau pasitempti visose srityse.

Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. numatyti 17 DVT yra tarpusavyje glaudžiai susiję ir suformuluoti kaip nedaloma visuma, todėl siekiant sėkmingo įgyvendinimo būtina juos integruoti į visų subjektų veiksmus. Kad DVT virstų tikrove, svarbu užtikrinti geresnę politikos krypčių sinergiją bei tarpusavio derėjimą, sukurti tinkamą reguliavimo bei finansinę terpę ir formuoti elgesio nuostatas.

Mūsų gamybos, platinimo ir vartojimo modelių pertvarkymas pagal darnaus vystymosi principus, kova su klimato kaita ir aktyvesnės pastangos apsaugoti mūsų vandenynus, ekosistemas ir biologinę įvairovę turi būti prioritetas, nes gyvybę Žemėje palaikančioms natūralioms planetos sistemoms tenka vis didesnis krūvis. Turi būti sustiprinta kova su skurdu, socialine atskirtimi, nelygybe ir lyčių skirtumais, kad būtų užtikrintas klestėjimas ir gerovė visiems, užtikrintas socialinis ir politinis stabilumas ir išlaikyta parama Europos projektui. Reikia toliau propaguoti ir puoselėti teisinę valstybę, demokratiją ir pagrindines teises, taip pat tvirtus taisyklėmis grindžiamus daugiašalius santykius ir prekybą.

Šiame dokumente apžvelgiama, kaip ES siekia DVT: apibūdinama, kokių rezultatų ES pasiekė įgyvendindama kiekvieną iš tikslų, įvardijamos pokyčių tendencijos ir kaip ES atrodo pasaulio kontekste. Trumpai aptariama, kokios ES pažangos galima tikėtis iki 2030 m., kas bus varomoji permainų jėga ir kokios kliūtys gali trukdyti rastis darniai Europai. Darnus vystymasis turi būti bendras siekis, prie kurio prisidėtų visi visuomenės nariai. Todėl pateikiama realių pavyzdžių siekiant pristatyti įvairių subjektų gerąją patirtį skirtingais lygmenimis.

Lyginant su visu pasauliu, septynios ES 27 valstybėse narės yra pirmajame darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo indekso dešimtuke, o iš 156 vertintų šalių visos ES 27 valstybės narės yra pirmajame penkiasdešimtuke 1 . Per pastaruosius penkerius metus ES, kaip visuma, padarė beveik visų DVT įgyvendinimo pažangą. Daugiausiai nuveikta siekiant 3-ojo darnaus vystymosi tikslo („užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę“) ir 4-ojo DVT („užtikrinti įtraukų ir vienodą kokybišką švietimą ir visiems suteikti mokymosi visą gyvenimą galimybių“). Be to, siekdamos šių DVT, ES 27 valstybės narės pasiekė dviejų iš trijų geriausių bendro reitingo rezultatų. Bendrame reitinge vidutiniškai geriausių rezultatų ES 27 valstybės narės pasiekė įgyvendindamos 1-ąjį DVT („panaikinti visų formų skurdą visame pasaulyje“). Tačiau ES nutolo nuo 10-ojo DVT („mažinti nelygybę šalių viduje ir tarp šalių“), tiesa, valstybių narių rezultatai gana nevienodi. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, nors daroma pažanga, Europos Sąjungą nebūtinai tenkina atitinkamo tikslo įgyvendinimo būklė. Pavyzdžiui, padaryta pastebima pažanga siekiant 12-ojo DVT („užtikrinti tvarius vartojimo ir gamybos modelius“), tačiau bendrame šio DVT įgyvendinimo reitinge vidutinis ES 27 valstybių narių rezultatas yra iš visų antras mažiausias, ir nuveikti dar reikia labai daug. Kukliausią vidutinį rezultatą bendrame reitinge ES 27 valstybės narės pasiekė įgyvendindamos 14-ąjį DVT („išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius siekiant darnaus vystymosi“).

Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ES kontekste apžvalga 2

III PRIEDAS. Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo siekiančių įvairių suinteresuotųjų šalių platformos pasiūlymų dėl diskusijoms skirto dokumento „Darni Europa – iki 2030 m.“ santrauka

Platformos narių raštas

Briuselis, 2018 m. spalio 11 d.

Dabartiniams ir būsimiems Europos Komisijos ir kitų ES institucijų vadovams,

Visiems, kurie tikrai suinteresuoti tvaria žmonių gyvensena ir aplinkos, socialiniais, ekonominiais bei valdymo pokyčiais Europoje,

Europos žmonėms ir rinkėjams,

Naudodamiesi šia naująja platforma ir savo pranešimu norime vadovams, aktyviems veikėjams ir žmonėms Europos Sąjungoje ir už jos ribų aiškiai pasakyti: atėjo metas ir dabar aktualiau nei kada nors anksčiau parengti ir įgyvendinti toliaregišką plataus užmojo 2030 m. tvarios Europos strategiją.

Svarbu pažymėti – nesitikime, kad kiekvienas platformos narys pritars visoms šio pranešimo rekomendacijoms ar požiūriams, ir kiekvienas turi teisę pareikšti skirtingą nuomonę dėl nagrinėjamų klausimų.

Tačiau per trumpą laiką, pasinaudodami skirtingomis mūsų patirtimis ir nuomonėmis ir jas gerbdami, stengėmės mąstyti ta pačia linkme siekdami geresnės ir tvaresnės Europos.

Savo rekomendacijas dėl tvirtų bendrų vertybių, struktūrinių politikos patobulinimų ir novatoriškų veiklos pasiūlymų grindžiame tūkstančių vyrų ir moterų patirtimi ir pastangomis viešajame sektoriuje, pilietinėje visuomenėje ir privačiajame sektoriuje. Jų bendras užmojis – dabarties ir ateities kartų labui darnaus vystymosi tikslus paversti praktiniais piliečių gerovės užtikrinimo žingsniais ir mūsų aplinkos apsaugos veiksmais.

Mūsų pranešime išryškinamos skirtingos perspektyvos ir aptariami kai kurie sudėtingi kompromisai, apimantys su darniu vystymusi susijusius aplinkos, ekonomikos, socialinius ir valdymo aspektus. Vienais klausimais mums pavyko rasti pusiausvyrą, kitais reikės toliau gilintis ir ieškoti bendro sutarimo.

Esame įsitikinę, kad žmonių ir vadovų pasitikėjimas ir įsitraukimas į nuolatinę Europos transformaciją bus vaisingas. Tam reikia sąžiningos ir teisingos dialogo ir partnerystės kultūros visais lygmenimis, kad kiekvienas partneris galėtų padėti kurti visiems naudingą Europą, kuriai rūpi visi, ir pasitikėti, kad ir kiti siekia to paties. Be to, reikia visa apimančios darnios Europos strategijos, kuri duotų kryptį visų sričių Europos politikai ir programoms. Jos sustiprins mūsų individualias ir kolektyvines pastangas visiems užtikrinti tvarų saugumą, gerovę ir orumą.

Didžiuojamės iki šiol atliktu darbu, tačiau kartu manome, kad skubu nuveikti gerokai daugiau. Todėl linkime, kad šioje platformoje suinteresuotieji subjektai tarpusavyje ir su ES institucijomis aktyviau ir konstruktyviau tęstų dialogą tvarumo klausimais ir bendradarbiaudami jo siektų.

Santrauka: „Europa siekia tvarios ateities“.
Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo siekiančių įvairių suinteresuotųjų šalių platformos pasiūlymas atsiliepiant į diskusijoms skirtą dokumentą „Darni Europa – iki 2030 m.“, 2018 m. spalio mėn.

Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo Europos Sąjungoje siekiančių įvairių suinteresuotųjų šalių platforma sukurta 2017 m. gegužės mėn. siekiant padėti Europos Komisijai ir visiems suinteresuotiesiems subjektams, prisidedantiems prie darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ES lygmeniu, ir juos konsultuoti.

Vadovaudamiesi tvirtomis bendromis vertybėmis, mes, viešojo sektoriaus, pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus atstovai, kruopščiai dirbome, kad parengtume gerai pasvertas rekomendacijas, kaip darnaus vystymosi tikslus paversti praktiniais sprendimais dabartinių ir būsimų kartų gerovės labui Europos Sąjungoje ir už jos ribų. Savo rekomendacijomis norime duoti idėjinio peno ir pasiūlyti kryptis diskusijoms skirto dokumento „Darni Europa – iki 2030 m.“ rengėjams Komisijoje.

Darnaus vystymosi tikslų darbotvarkė yra didelio užmojo, o patys tikslai – universalūs ir neskaidomi, todėl neįmanoma pasiūlyti vienintelio kelio. Siekiant šių tikslų reikia atlikti išsamią peržiūrą, nustatyti sritis, kuriose reikia pokyčių, ir vykdyti nuoseklią politiką, kuri subrandintų ilgalaikę socialinę, ekonominę, valdymo ir aplinkosauginę papildomą naudą, pripažįstant visų tikslų ir uždavinių tarpusavio sąsajas ir į jas atsižvelgiant. Mūsų rekomendacijos – plataus užmojo ir bendru sutarimu pagrįstas pasiūlymas, kaip siekti šio tikslo.

Pirmiausia rekomenduojame ES parengti ir įgyvendinti visa apimančią toliaregišką ir permainas užtikrinančią 2030 m. tvarios Europos strategiją, kuria būtų vadovaujamasi įgyvendinant visų krypčių ES politiką ir programas. Kad tokia strategija būtų veiksminga, joje reikėtų nurodyti tarpinius ir ilgalaikius tikslus ir išdėstyti europinę tvarios Europos viziją, papildančią Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.

Įgyvendindami Darbotvarkę iki 2030 m., Europos Komisija ir visi kiti suinteresuotieji subjektai turi laikytis pagrindinių principų, vykdyti pagal tarptautinius susitarimus prisiimtus įsipareigojimus, ryžtis pertvarkyti mūsų socialinį ir ekonominį modelį, teikti pirmenybę skurdžiausiems ir labiausiai socialiai atskirtiems asmenims ir sparčiau veikti jų labui („nepalikti nuošaly nė vieno“), pripažinti planetos išteklių ribas, gerbti žmogaus teises ir teisės viršenybę ir užtikrinti politikos nuoseklumą siekiant darnaus vystymosi.

Taip pat pateikiame keletą horizontalaus pobūdžio rekomendacijų. Siūlome atnaujinti ES valdymo sistemą, kad ji užtikrintų pastangų siekti darnaus vystymosi nuoseklumą. Už Darbotvarkę iki 2030 m. turėtų būti atsakingas Komisijos pirmininkas. Padedamas specialios projekto grupės, jis turėtų užtikrinti veiksmingą koordinavimą ir per metinį pranešimą apie Europos Sąjungos padėtį atsiskaityti apie jos įgyvendinimą. Siekiant darnaus vystymosi tikslų ir Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo, taip pat reikės regionų, miestų, piliečių, bendruomenių, įmonių ir pilietinės visuomenės pastangų. ES turėtų siūlyti teritorinį DVT įgyvendinimo modelį ir sudaryti sąlygas abipusiam dialogui tais atvejais, kai Europos ir nacionalinėse strategijose numatyta įtraukti regionines ir vietos valdžios institucijas, pilietinę visuomenę ir profesines organizacijas taikant daugiapakopį ir įvairius suinteresuotuosius subjektus apimantį valdymo modelį. Taip pat siūlome įvertinti šios platformos – jos sudėties ir misijos – privalumus ir aptarti, kaip ji galėtų ateityje geriausiai padėti įgyvendinti mūsų pasiūlymą dėl visų dalyvavimu pagrįstos skaidrios 2030 m. tvarios Europos strategijos. Galiausiai reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti nuoseklų judėjimą darnaus vystymosi kryptimi, t. y. visų krypčių ES politika turėtų prisidėti prie darnaus vystymosi Europoje ar už jos ribų.

Taip pat pateikiame keletą konkrečių rekomendacijų, kaip patobulinti esamas ES priemones. Galima sustiprinti geresnio reglamentavimo darbotvarkės vaidmenį, į politikos formavimo procesą iki galo integruojant darnaus vystymosi tikslus ir principus. ES politikos formuotojai turėtų tinkamiau naudotis poveikio vertinimo gairėmis ir toliau jas tobulinti, kad darnus vystymasis būtų integruotas į visas sritis. Reikėtų sukurti darnios Europos koordinavimo ciklą, apimantį ES darnaus vystymosi veiksmų planus, valstybių narių ir Europos Komisijos darnaus vystymosi ataskaitas ir rekomendacijas. Europos semestro procese reikėtų vadovautis 2030 m. tvarios Europos strategija ir pradėti taikyti tvarumo patikrą. ES viešieji finansai, įskaitant daugiametę finansinę programą, turėtų būti visiškai tvarūs, o į finansines taisykles reikėtų integruoti aplinkos, socialinės ir valdymo rizikos apibrėžtis. Valstybės narės turėtų vykdyti tvarias fiskalines reformas, kovoti su pelno mokesčio vengimu, vengti fiskalinio dempingo ir iki galo įgyvendinti Adis Abebos veiksmų darbotvarkę. Siekdama, kad asmenys, kurie ateityje priims sprendimus, būtų informuoti, ES turėtų toliau plėtoti integruotą dalyvaujamojo pobūdžio stebėsenos, atskaitomybės ir peržiūros modelį, be kita ko, apimantį išsamų ES DVT rodiklių rinkinį ir kokybinę analizę.

Taip pat pateikiame konkretiems sektoriams skirtų rekomendacijų. Į tvarumą reikėtų nuosekliai atsižvelgti visose ES politikos srityse ir iniciatyvose. Šiame dokumente atkreipiame dėmesį į penkias ES politikos sritis, kurioms tenka labai svarbus vaidmuo siekiant DVT:

1)    Reikėtų toliau propaguoti, skatinti ir reguliuoti tvarų vartojimą ir gamybą, ypač daug dėmesio skiriant pasaulinėms tiekimo grandinėms. Mums taip pat reikia šį perėjimą skatinančių teisinių, politinių ir finansinių priemonių. Reikia sumažinti ES poveikį aplinkai („pėdsaką“), įdiegti išteklių valdymo susitarimą ir sukurti vartojimu grindžiamus rodiklius. Į tvarumą reikėtų atsižvelgti rengiant 2030 m. Europos pramonės strategiją.

2)    ES turėtų investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas, žmones ir talentus, galimybes įsidarbinti ir socialinę įtrauktį. Turėtų būti iki galo įgyvendintas Europos socialinių teisių ramstis. Turėtų būti skatinama socialinė ir solidarumo ekonomika; padidintos investicijos į sveikatą ir gerovę, o tvarumas turėtų tapti tarpdiscipliniu mokslu. Turėtų būti užtikrintas kokybiškas švietimas, parama vaikams ir jaunimui turėtų tapti prioritetu, ir reikėtų įdiegti saugius prieglobsčio prašytojų ir migrantų atvykimo būdus užtikrinančią reglamentavimo sistemą, kartu stiprinant integracijos ir įtraukties politiką.

3)    Klimato ir energetikos politika: ES turėtų suderinti savo klimato ir energetikos tikslus su sutartu tikslu apriboti pasaulio temperatūros kilimą iki 1,5 laipsnių, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir kartu didinti atsparumą. Reikėtų palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro, didinti investicijas į energijos vartojimo efektyvumą ir švarią energiją, skatinti diegti gamtos pavyzdžiu sukurtus sprendimus. Turėtų būti mažinamos eismo spūstys ir skatinama darni infrastruktūra ir visapusiai judumo planai. ES taip pat turėtų padėti besivystančioms šalins prisitaikyti prie klimato kaitos ir tapti jai atsparesnėms.

4)    Maisto produktai, žemės ūkis ir žemės naudojimas, įskaitant bendrą žemės ūkio politiką: ES turėtų užtikrinti, kad visos ES investicijos į žemės ūkį būtų suderintos su ES sutartimi, siekiant užtikrinti aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą ir aprūpinimą maistu, taip pat aplinkos apsaugą ir jos kokybės gerėjimą. Teikiant viešąją pajamų paramą turėtų būti remiama maisto gamyba, viešųjų gėrybių ir ekosisteminių paslaugų teikimas, kartu užtikrinant deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį ir sudarant sąlygas pereiti prie tvarių žemės ūkio ir maisto sistemų. Pirmenybė turėtų būti teikiama investicijoms į aplinkai nekenksmingą ir ekonomiškai perspektyvią veiklą ir su ja susijusius mokslinius tyrimus, o pasaulinės vertės grandinės turėtų tapti tvarios.

5)    Sanglaudos politika yra svarbi ES investavimo priemonė, kuri labai padeda įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus. Ji turėtų tiesiogiai remti subnacionalinio lygmens valdžios institucijas ir taip prisidėti prie tikslų įgyvendinimo vietos sąlygomis. Sanglaudos politikos priemonėmis reikėtų remti ES miestų darbotvarkę, toliau propaguoti socialinius tikslus ir geriau skatinti investicijas į žalesnę ir tvaresnę infrastruktūrą, taip pat ir kaimo vietovėse.

Kadangi veikti reikia nedelsiant, primygtinai raginame Komisiją skubiai ir laiku imtis su mūsų rekomendacijomis susijusių veiksmų, kad Europa galėtų visapusiškai ir greitai pasinaudoti galimybėmis, kurias mūsų visuomenei atvertų darnus vystymasis. Kad mūsų reikalavimai būtų įgyvendinti, reikės laikytis įtraukaus ir dalyvavimu grindžiamo modelio, ir mes tvirtai įsipareigojame prisidėti. Mūsų galutinis tikslas – užtikrinti, kad darnus vystymasis taptų nuolatiniu Europos politikos formavimo sandu.

Visas darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo siekiančių įvairių suinteresuotųjų šalių platformos dokumentas, kuriuo atsiliepiama į diskusijoms skirtą dokumentą „Darni Europa – iki 2030 m.“, skelbiamas adresu https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/sdg_multi-stakeholder_platform_input_to_reflection_paper_sustainable_europe2.pdf  

(1)

 Šioje dalyje bendras reitingas grindžiamas „Sustainable Development Solutions Network“ (Darnaus vystymosi sprendimų tinklas) ir fondo „Bertelsmann Stiftung“ parengtais 2018 m. darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo indeksu ir rezultatų suvestine ; o ES tendencijos grindžiamos Eurostato 2018 m. ataskaita „Sustainable development in the European Union: Monitoring report on progress towards the SDGs in an EU context – 2018 Edition“ („Darnus vystymasis Europos Sąjungoje. ES pažangos siekiant DVT stebėsenos ataskaita. 2018 m. leidimas“). 

(2)

 Eurostatas, „Sustainable development in the European Union: Monitoring report on progress towards the SDGs in an EU context – 2018 Edition“ („Darnus vystymasis Europos Sąjungoje. ES pažangos siekiant DVT stebėsenos ataskaita. 2018 m. leidimas“).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2019 01 30

COM(2019) 22 final

Diskusijoms skirtas dokumentas

Darni Europa – iki 2030 m.

Darni Europa – iki 2030 m.

Turinys

Įžanginis Komisijos pirmininko pavaduotojų F. Timmermanso ir J. Kataineno žodis    

1    Darnus vystymasis siekiant pagerinti žmonių gyvenimo sąlygas: Europos konkurencinis pranašumas    

2    ES ir pasauliniai iššūkiai    

3    Darni Europa – iki 2030 m.    

3.1    Politikos pagrindai tvariai ateičiai    

3.1.1    Nuo linijinės prie žiedinės ekonomikos    

3.1.2    Tvarumas nuo lauko iki stalo    

3.1.3    Ateities iššūkiams parengta energetika, pastatai ir judumas    

3.1.4    Socialiai teisingų permainų užtikrinimas    

3.2    Horizontalieji perėjimo prie darnesnio vystymosi veiksniai    

3.2.1    Švietimas, mokslas, technologijos, moksliniai tyrimai, inovacijos ir skaitmeninimas    

3.2.2    Finansavimas, kainodara, apmokestinimas ir konkurencija    29

3.2.3    Atsakingas verslas, įmonių socialinė atsakomybė ir nauji verslo modeliai    32

3.2.4    Atvira ir taisyklėmis grindžiama prekyba    34

3.2.5    Valdymas ir politikos suderinamumo visais lygmenimis užtikrinimas    35

4    ES – darnaus vystymosi pradininkė pasaulyje    37

5    Scenarijai ateičiai    39

Įžanginis Komisijos pirmininko pavaduotojų F. Timmermanso ir J. Kataineno žodis

Mes, europiečiai, galime didžiuotis pasiektais rezultatais. Integruodamiesi ir glaudžiai bendradarbiaudami tapome kaip niekad turtingi, ėmėme laikytis aukštų socialinių standartų, o mūsų piliečiams atsivėrė puikios galimybės. Sutartyse įtvirtinome bendruosius demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principus ir vertybes, sukūrėme Europos Sąjungą – nedalomą ir laisvą. 

Tokią sėkmę lėmė tai, kad europiečiai kartelę išsikėlė aukštai. Tiesa, mūsų gaji demokratinė kultūra kelia karštų ginčų, ir ne be pagrindo. Todėl dabar ne metas ilsėtis ant laurų ir palikti įvykius savieigai. Reikia ir toliau kelti visų europiečių gyvenimo lygį, geriau apsaugoti, apginti ir įgalinti piliečius, didinti jų apsaugą nuo įvairių grėsmių, nesvarbu, ar jas kelia terorizmas, ar klimato kaita. 

Gyvenimas nestovi vietoje – mes jau ketvirtos pramonės revoliucijos sūkuryje. Permainos nieko neaplenkia. Tvirtinti, kad taip nėra, nebūtų protinga. Svarbu susivokti, ar esame permainų auka, ar esame pasirengę jas priimti ir pakreipti reikiama linkme. Europiečiai susiduria su tokiais skubaus atsako reikalaujančiais iššūkiais kaip aplinkos būklės blogėjimas, klimato kaita, demografinis lūžis, migracija, nelygybė ir spaudimas viešiesiems finansams. Piliečiai nerimauja dėl savo ir savo vaikų ateities. Auga mūsų ekologinė skola, kurios padariniai juntami visur. Jei nesiimsime ryžtingesnių veiksmų, būsimos kartos šią skolą turės grąžinti – su dideliu kaupu. 

Europos Sąjunga privalo tarnauti europiečiams, o ne atvirkščiai. Ji turi padėti žmonėms išpildyti jų lūkesčius ir skubiai bei veiksmingai spręsti jiems susirūpinimą keliančius klausimus. Pirmiausia reikia blaiviai įvertinti padėtį, pažvelgti tiesai į akis ir pripažinti neginčijamus faktus. Tačiau, užuot kėlę nerimą ir baimę, nustatyti faktai turėtų mus įkvėpti. 

Daug susirūpinimo kyla dėl tarpvalstybinių iššūkių, keliančių pavojų mūsų darbo vietoms, gerovei, gyvenimo lygiui, laisvei ir sveikatai. Nė viena valstybė ar tauta negali šių iššūkių įveikti pavieniui. Veiksmų reikia imtis Europos Sąjungos mastu, nes, būdama vieninga ir ryžtinga, ji tampa tokia jėga, su kuria reikia skaitytis visame pasaulyje. Tačiau galiausiai net ir Europos masto veiksmų negana – mums reikia pasauliniu mastu paveikios darbotvarkės. Tokią darbotvarkę geriausiai atspindi 193 valstybių, įskaitant Europos Sąjungą ir jos valstybes nares, užsibrėžti 17 darnaus vystymosi tikslų. Šiais tikslais nužymėtas kelias į tai, kaip įveikti mums kylančius iššūkius ir pagerinti savo būtį, ekonomiką ir gyvenimą.

Nors darnus vystymasis – sudėtingas klausimas, jo samprata paprasta: mūsų ekonomika turi augti taip, kad galėtume ir toliau teisingai paskirstyti pasiektus rezultatus visai žmonijai, o žmonės neturi sunaudoti daugiau išteklių, nei Žemė jų turi. Tai reiškia, kad turime modernizuoti savo ekonomiką, kad galėtume įdiegti tvarius vartojimo ir gamybos modelius, atstatyti pusiausvyrą maisto sistemoje ir tvariai judėti, gaminti, vartoti energiją ir projektuoti pastatus. Kad tai pasiektume, į darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą taip pat turime nukreipti visą savo mokslą, finansavimą, apmokestinimą ir valdymą.

Kalba eina ne apie kairiuosius ar dešiniuosius, o apie tai, ar tai gerai, ar blogai. Laimei, pradžia padaryta nebloga, nes Europos Sąjunga įgijo didelį konkurencinį pranašumą. Europa parengė vienus griežčiausių pasaulyje aplinkos apsaugos standartus, vykdė plataus užmojo klimato politiką ir rėmė Paryžiaus klimato susitarimo įgyvendinimą. Vykdydama išorės politiką ir atviros, taisyklėmis grindžiamos prekybos darbotvarkę, Europos Sąjunga tvariais sprendimais dalijosi ir su trečiosiomis šalimis.

Kaip beveik prieš 70 metų išraiškingai pasakė Roberas Šumanas, Europos Sąjunga buvo įsteigta remiantis prielaida, kad „taika pasaulyje negali būti garantuota be kūrybiškų pastangų, atsveriančių jai gresiančius pavojus“. Šiandien prie žodžių „taika pasaulyje“ galime pridėti „mūsų žmonių gerovė ir išlikimas“.

Tvarumo darbotvarkė – konstruktyvi: ja siekiama pagerinti žmonių gyvenimą. Europa turi viską, ko reikia, kad būtų įveiktas didžiausias iš iššūkių. Mes tai pajėgūs – drauge. Mums reikalingas kiekvieno indėlis ir politinė valia tai įgyvendinti. Dabar, kai kiti atsitraukia, Europa turi judėti į priekį, didinti savo konkurencingumą, investuoti į tvarų augimą ir rodyti pavyzdį likusiam pasauliui.

Vizijos nepakanka – dar reikia sutarti, kaip ją konkrečiai įgyvendinti. Šis diskusijoms skirtas dokumentas yra mūsų indėlis į šio klausimo svarstymus.

Jo nebūtume parengę be neįkainojamos Europos suinteresuotųjų šalių pagalbos. Į šias diskusijas įtraukti pilietinės visuomenės, privačiojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovai. Ypač naudingas dalijimosi bendromis idėjomis forumas – 2017 m. Europos Komisijos sukurta Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo siekiančių aukšto lygio įvairių suinteresuotųjų šalių platforma.

Šiame dokumente iškeltus klausimus ketinama aptarti per ateinančiais mėnesiais vyksiančias diskusijas tarp piliečių, suinteresuotųjų šalių, vyriausybių ir institucijų, siekiant paskatinti apsvarstyti, kokia turėtų būti Europos ateitis, parengti 2019–2024 m. Europos Sąjungos strateginę darbotvarkę ir nustatyti kitos kadencijos Europos Komisijos prioritetus.

1Darnus vystymasis siekiant pagerinti žmonių gyvenimo sąlygas: Europos konkurencinis pranašumas

2015 m. rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje viso pasaulio šalys pasirašė Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. (Jungtinių Tautų darbotvarkę iki 2030 m.), įsipareigojo siekti 17 darnaus vystymosi tikslų ir sutarė dėl konkretaus darbų, kuriuos reikėtų nuveikti žmonių ir planetos labui, sąrašo 1 . Pasaulio vadovai įsipareigojo įveikti skurdą, apsaugoti planetą ir užtikrinti, kad visi gyventų taikoje ir gerovėje. Darnaus vystymosi tikslai kartu su Paryžiaus susitarimu dėl klimato kaitos yra veiksmų siekiant geresnio pasaulio gairės ir pasaulinis tarptautinio bendradarbiavimo darnaus vystymosi ir jo ekonominiais, socialiniais, aplinkosauginiais ir valdymo klausimais pagrindas. ES buvo viena svarbiausių Jungtinių Tautų darbotvarkės iki 2030 m. varomųjų jėgų ir pati įsipareigojo visapusiškai ją įgyvendinti.

Darnus vystymasis, t. y. dabartinių kartų poreikius atitinkantis, bet būsimų kartų gebėjimui tenkinti savo poreikius nekenkiantis vystymasis, įleidęs gilias šaknis į Europą. Europos integracija ir ES politika padėjo įveikti pokario skurdą ir badą ir sukūrė laisvės ir demokratijos erdvę, kur Europos piliečiai galėjo pasiekti precedento neturintį klestėjimo ir gerovės lygį.

Vadovaudamasi Europos Sąjungos sutarties 2 2 straipsniu, ES nepaliovė kūrusi įtraukesnės visuomenės, grindžiamos demokratija ir teisine valstybe. ES socialiniai ir sveikatos apsaugos standartai yra vieni iš aukščiausių pasaulyje, o tikėtina gyvenimo trukmė Europos žemyne – pati ilgiausia. Dėl puikių gerovės sistemų mūsų socialinė rinkos ekonomika atnešė gerovę ir saugumą. Daug investavus į mokslinius tyrimus ir inovacijas, imtasi naujų technologijų ir gamybos modelių, leidžiančių tausiau naudoti išteklius ir diegti skaitmeninius sprendimus. Ypač svarbu, kad biudžetas būtų geros būklės, o ekonomika – šiuolaikiška. Pažengus patikimos fiskalinės politikos link ir ėmusis struktūrinių reformų, sumažėjo skolos lygis ir sukurta daugiau darbo vietų. 2018 m. trečiąjį ketvirtį 20–64 m. žmonių užimtumo lygis padidėjo iki 73,5 proc., t. y. pasiekė aukščiausią iki tol Europos Sąjungoje lygį. Tai turėjo teigiamą poveikį našumui ir augimui Europoje. Nors tarp ES valstybių narių ir regionų tebėra ekonominių, socialinių ir teritorinių skirtumų 3 , ES sanglaudos politika prisidėjo prie visų jų augimo ir padėjo sumažinti šiuos skirtumus visame žemyne (didėjanti konvergencija). Be to, ES nustatė vienus iš aukščiausių socialinių ir aplinkos apsaugos standartų, ėmėsi vienų iš ryžtingiausių politikos priemonių žmonių sveikatai apsaugoti ir tapo pasauline kovos su klimato kaita lydere. ES valstybės narės padarė akivaizdžią pažangą daugelyje Jungtinių Tautų darbotvarkės iki 2030 m. sričių, todėl ES yra viena iš geriausių (gal net geriausia) pasaulyje vietų gyventi.

Tačiau nieko nėra tobulo ar amžino. Turime be paliovos puoselėti savo demokratiją, ekonomiką ir gamtinę aplinką, kad įtvirtintume pasiektą pažangą, įveiktume visus neigiamus ekonomikos ir finansų krizės padarinius, atsietume sveikatos gerėjimą ir gerovės didėjimą nuo aplinkos būklės blogėjimo, įveiktume socialinę nelygybę ir susidorotume su sunkumais abipus sienų.

Esame ketvirtos pramonės revoliucijos sūkuryje – permainos nė vieno neaplenks. Kyla klausimas, ar sugebėsime imtis vadovaujamo vaidmens ir pakreipti atsaką taip, kad tai atitiktų mūsų vertybes ir interesus. Įgytą didelį konkurencinį pranašumą ES ir jos valstybės narės gali panaudoti tam, kad imdamosi vadovaujamo vaidmens modernizuotų ekonomiką, tausotų gamtinę aplinką ir gerintų visų europiečių sveikatą ir didintų jų gerovę. Tam turėsime įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus, kartu daugiau investuodami į įgūdžius, inovacijas ir naujas technologijas, kad tai padėtų paskatinti mūsų ekonomiką ir visuomenę pereiti prie darnesnio vystymosi.

Turime apsvarstyti, kaip plėtoti savo gamybos ir vartojimo modelius. Jau dabar privalome imtis veiksmų, kad sustabdytume visuotinį atšilimą ir ekosistemų bei biologinės įvairovės nykimą, keliančius pavojų mūsų gerovei, tvaraus augimo perspektyvoms ir pačiai gyvybei šioje planetoje. Gebėjimų tam turime, bet delsti – per didelė prabanga. Nepaisant pasiektos pažangos, nelygybė ir teritoriniai skirtumai niekur nedingo. Spręsti šiuos klausimus reikia ne tik siekiant teisingos visuomenės, bet ir tam, kad ES valstybėse narėse ir tarp jų būtų užtikrinta ir sustiprinta socialinė sanglauda ir išlaikytas socialinis bei politinis stabilumas.

Be to, pripažinta, veiksminga, taisyklėmis grindžiama, daugiašalė pasaulėtvarka – puikus priešnuodis prieš džiunglių įstatymus anarchijos apimtame pasaulyje, kur branduoliniai ginklai, ekstremizmas ir riboti ištekliai yra įprastas dalykas. Pavojingai įsigali nacionalistų, į pirmą vietą iškeliančių savo šalies interesus, atmaina, galinti pakurstyti nesantaiką ir konfliktus. Keletas šalių jau nusisuka nuo pasauliniu mastu prisiimtų įsipareigojimų dėl žmonių gerovės, saugumo, aplinkos apsaugos ir veiksmų klimato kaitos srityje, taip sutrikdydamos taisyklėmis grindžiamą tvarką.

Patys savaime darnaus vystymosi tikslai nėra siekiamybė, tačiau jie mūsų kompasas, žemėlapis. Jie atveria taip reikalingą toliaregę perspektyvą, peržengiančią rinkimų laikotarpių ir greitaveikių, bet trumparegių sprendimų ribas. Orientuodamiesi į šiuos tikslus, bet neišeikvodami visų planetos išteklių, o išsaugodami juos būsimoms kartoms, galime puoselėti tvirtą demokratiją, formuoti šiuolaikišką, dinamišką ekonomiką ir prisidėti prie pasaulio, kur gyvenimo lygis gerėja, nelygybė mažėja ir niekas nepaliekamas nuošalyje.

Nuo pat kadencijos pradžios J.-C. Junckerio vadovaujama Komisija stengėsi įtraukti darnų vystymąsi į savo politiką 7 ir jau padėjo pagrindą naujos kartos tvarios politikos priemonėms: nuo Europos socialinių teisių ramsčio, naujojo Europos konsensuso dėl vystymosi iki vertybėmis grindžiamos strategijos „Prekyba visiems“, programos „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės“ ir Europos švietimo erdvės; nuo Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio, „Europos kelyje“ dokumentų rinkinio ir energetikos sąjungos iki Mėlynojo augimo ir Bioekonomikos strategijų; nuo Investicijų plano ir Tvaraus finansavimo veiksmų plano iki ES miestų darbotvarkės, Gamtos veiksmų plano ir kt.

J.-C. Junckerio vadovaujama Komisija taip pat pasiūlė didinti ES finansų tvarumą stiprinant ES finansavimo ir teisinės valstybės ryšį ir nustatant platesnio užmojo tikslą į būsimą ES biudžetą įtraukti 25 proc. su klimatu susijusių išlaidų.

Neseniai J.-C. Junckerio vadovaujama Komisija pristatė ilgalaikę strateginę viziją 8 , kaip iki 2050 m. sukurti klestinčią, modernią ir konkurencingą neutralizuoto poveikio klimatui ES ekonomiką. Šia vizija sudaromos sąlygos iš pagrindų pakeisti Europos ekonomiką, taip paskatinant tvarų augimą ir remiant užimtumą.

Visos šios strateginės politikos priemonės turės būti visapusiškai ir nedviprasmiškai įgyvendinamos praktikoje. Jas taip pat reikės papildyti kitais veiksmais, pripažįstant tai, kad visos politikos priemonės yra tarpusavyje susijusios, ir kartu atsižvelgiant į naujus uždavinius ir naujus faktus bei įrodymus. Šiuo atžvilgiu svarbų vaidmenį taip pat atlieka socialinis dialogas ir savanoriškos privačiojo sektoriaus priemonės.

Šiuo metu Europos Sąjungai ypač tinkamas metas imtis vadovaujamo vaidmens. Regresuojant kitų galingų pasaulio šalių politikai, atsiveria politinis vakuumas. Tai puiki proga Europos Sąjungai rodyti pavyzdį ir nužymėti kelią kitiems.

Šių metų gegužės mėn. ES piliečiai išrinks naują Europos Parlamentą, o rudenį kadenciją pradės naujos sudėties Komisija. Sparčiai artėja pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ 9 įgyvendinimo terminas. Todėl turime galvoti apie ateitį – kitą penkerių metų Europos politikos ciklą ir naują 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą. Europos Vadovų Taryba 10 palankiai įvertino Komisijos ketinimą paskelbti šį diskusijoms skirtą dokumentą – tai turėtų padėti pagrindą 2019 m. parengti visapusišką įgyvendinimo strategiją. Šiuo diskusijoms skirtu dokumentu pradedamos diskusijos dėl tolesnio ES darnaus vystymosi vizijos plėtojimo ir dėl kryptingo sektorių politikos vykdymo po 2020 m., kartu rengiantis ilgalaikiam darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimui 11 . Komisija norėtų prisidėti prie tikrai visapusiškų ir toliaregiškų diskusijų dėl Europos ateities, nuo kurios darnus vystymasis neatsiejamas.

2ES ir pasauliniai iššūkiai

Po ekonomikos ir finansų krizės ėmusis reformų visais lygmenimis, ES ekonomikos pagrindiniai rodikliai pagerėjo 12 . Tačiau, remiantis pastarosiomis prognozėmis 13 , norint padėti pagrindą tvirtai ekonomikai, reikia didinti augimo tempą, mažinti skolos lygį ir palaikyti fiskalinę drausmę. Jei nesiimsime veiksmų, kad padidintume ekonominį atsparumą ir sanglaudą ir pašalintume struktūrinius trūkumus, ateinančiais metais dėl didelės ekonomikos vystymosi sulėtėjimo rizikos pagreitis galėtų sumažėti. Priešingai – jei imsimės būtinų struktūrinių reformų, galėsime užtikrinti didesnę gerovę ir tvirtesnę ateitį, be kita ko, investuodami į mokslinius tyrimus ir inovacijas, viešąsias paslaugas, gerovės sistemas ir aplinkos apsaugą. Būtina tiek ES, tiek valstybių narių lygmeniu imtis veiksmų, kad bendrojoje rinkoje fiskalinės ir pensijų sistemos būtų parengtos ateities iššūkiams, o mokestinės pajamos būtų stabilios.

Be to, kyla daug vis skubesnio atsako reikalaujančių iššūkių, keliančių grėsmę mūsų gerovei ir ekonomikos klestėjimui. Visi šie iššūkiai sudėtingi ir glaudžiai susiję, o tai reiškia, kad, įveikus vieną iš jų, tai gali būti naudinga įveikiant ir kitus.

Didžiausias mums iššūkis – ypač netvari ekologinė skola, kurią sukaupėme pereikvodami ir išeikvodami gamtos išteklius, todėl galime ir nesugebėti patenkinti ateities kartų poreikių, neviršydami mūsų planetos išteklių atsargų. Dėl visame pasaulyje senkančių pagrindinių išteklių – nuo gėlo vandens iki derlingos žemės – kyla pavojus, kad žmonija išnyks. Šiandien žmonija sunaudoja 1,7 Žemės dydžio išteklių 14 . Kadangi 1900–2015 m. materialinių išteklių suvartojimas pasaulyje padidėjo 14 kartų, o 2015–2050 m. turėtų išaugti daugiau nei dvigubai 15 , pasaulis sparčiai juda kelių kritinių ribų link. Tai ne tik didelis iššūkis aplinkai, bet ir ES ekonomikai, kuri priklauso nuo medžiagų, gaunamų iš tarptautinių rinkų.

Dėl žmogaus veiklos kyla vis didesnė grėsmė biologinei įvairovei ir ekosistemoms: vos per 40 metų pasaulio stuburinių rūšių populiacijos vidutiniškai sumažėjo 60 proc. 16 Sparčiai naikinami atogrąžų miškai – kasmet išnyksta maždaug Graikijos dydžio plotas. Tai – ne kitų problema. Europos Sąjungoje tik 23 proc. rūšių ir 16 proc. buveinių yra geros būklės. Labai didelis žemės naudojimo gyvūninio maisto gamybai rodiklis 17 , o auganti jūros gėrybių paklausa daro didelį spaudimą jūrų ekosistemoms 18 .

Nerimą keliančiu tempu pasaulyje toliau didėja išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kurį iš esmės lemia ne tik netausus energijos naudojimas, bet ir išteklių pereikvojimas bei ekosistemų naikinimas. Transportui tenka 27 proc. ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o daugelyje miesto vietovių pažeidžiamos sutartos ES oro taršos ribos. Maisto gamybai vis dar daug sunaudojama vandens ir energijos, be to, šiame sektoriuje išmetama apie 11,3 proc. ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Nepaisant ES ryžtingų priemonių priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti ir G 7 bei G 20 susitikimuose prisiimtų įsipareigojimų laipsniškai nutraukti šiam tikslui skiriamas subsidijas, ES ir toliau iškastiniam kurui skiria viešąsias subsidijas – apie 55 mlrd. EUR per metus, arba apie 20 proc. ES kuro importo išlaidų 19 .

Apskritai Europos Sąjungai pavyko sumažinti savo išmetamų teršalų kiekį ir jį atsieti nuo ekonomikos augimo – taip ji tvirtai prisidėjo prie pasaulinių pastangų, turint omenyje ir išmetalus, susijusius su ES importu ir eksportu 20 . Tačiau tiek ES lygmeniu, tiek pasaulio mastu reikia dėti daugiau pastangų.

Jeigu nebus imtasi veiksmų, pragaištingas klimato kaitos poveikis ir gamtinio kapitalo būklės blogėjimas turės didelės įtakos ekonomikai, sumažins gyvenimo kokybę visame pasaulyje ir padidins gaivalinių nelaimių intensyvumą bei dažnumą, o tai kels pavojų dar didesniam skaičiui žmonių. Nors pakeisti šias neigiamas tendencijas kainuoja ir tam reikia ryžtingų kolektyvinių pastangų, neveiklumo kaina ir iš to išplaukiančios socialinės pasekmės būtų daug didesnės 21 .

Kliba vienas kertinių Europos akmenų – socialinės gerovės modelis, nors tai nemenkas iššūkis ir pasauliniu mastu. Dėl technologinių, struktūrinių ir demografinių permainų globalizuotame pasaulyje kinta darbo pobūdis, kyla abejonių dėl mūsų solidarumo ir pamažu gęsta viltis, kad kiekviena karta paveldės geresnį pasaulį nei ankstesnioji. Be to, tai galėtų kelti grėsmę pagrindinėms ES vertybėms – demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms.

Šiuo metu maždaug 22,5 proc. ES gyventojų vis dar gresia skurdas arba socialinė atskirtis, o 6,9 proc. europiečių vis dar patiria didelį materialinį nepriteklių. 2017 m. pirmą kartą nuo finansų krizės pradžios ES valstybėse narėse sumažėjo pajamų nelygybė. Tačiau darbo užmokesčio nelygybė vis dar per didelė, o turtas, kaip ir anksčiau, sutelktas daugiausia uždirbančiųjų rankose. Tai lemia daugybę socialinių padarinių, dėl kurių skiriasi gerovė ir gyvenimo kokybė. Be to, ES valstybės narės susiduria su iššūkiais siekdamos visiems europiečiams užtikrinti įperkamą energiją, o milijonai neišgali apšildyti savo būsto 22 . Nors maždaug 43 mln. žmonių Europos Sąjungoje kas antrą dieną negali sau leisti tinkamos kokybės maisto 23 , iššvaistome maždaug 20 proc. maisto produkcijos 24 , o daugiau kaip pusė ES suaugusių gyventojų turi antsvorio 25 , o tai kelia didelį pavojų sveikatai. Kitą pavojų sveikatai kelia atsparumas antimikrobinėms medžiagoms, dėl kurio per ateinančius dešimtmečius kasmet galėtų mirti daugiau kaip 10 mln. žmonių 26 .

Šiuo metu tarp moterų ir vyrų vis dar nėra visiškos lygybės. Nepaisant to, kad moterų užimtumo lygis kaip niekad aukštas, o tiek moterų dar niekada nėjo įtakingų pareigų, kitose srityse pažanga įstrigo ar netgi žengtas žingsnis atgal 27 . Per pastaruosius dešimt metų lyčių lygybės srityje regresavo dvylika ES valstybių narių – priežiūrai, namų ruošai ir socialinei veiklai moterys ir vyrai skiria nevienodai laiko. Užimtumo ir darbo užmokesčio skirtumai išlieka 28 .

Kad Europoje tikėtina gyvenimo trukmė ilgiausia pasaulyje – didžiulis pasiekimas. Tačiau vyresnio amžiaus žmonių daugėja, o darbingo amžiaus gyventojų mažėja, todėl kyla iššūkis mūsų socialiniam ekonominiam modeliui. Senėjimas, ilgaamžiškumas ir padidėjusi lėtinių ligų tikimybė gali stipriai paveikti viešuosius finansus, be kita ko, sveikatos sistemas. Tai padidins ir kartų nelygybės riziką.

Nelygybė ir mažėjantis socialinis judumas kelia grėsmę bendram mūsų ekonominiam vystymuisi 29 ir socialinei sanglaudai. Apskritai Europos Sąjungos rezultatai, susiję su pajamų nelygybe, palyginti geri, tačiau galimybių lygybės srityje – daug prastesni. Nelygios galimybės gali trukdyti daliai visuomenės integruotis socialinėje ir darbo rinkoje, o tai kenkia augimo perspektyvoms. Nepaprastai svarbu įveikti nelygybę, kad visuomenė remtų perėjimą prie darnesnio vystymosi. Tai, kad daugėja izoliacionizmo ir nacionalizmo pagundų, gali būti ženklas, kad pernelyg daug europiečių nesijaučia saugūs pasaulyje, kuris jiems atrodo vis neteisingesnis. Tačiau akivaizdu, kad nė viena valstybė narė pavieniui nėra pakankamai didelė arba stipri, kad įveiktų tarpvalstybinius iššūkius, tačiau, susivieniję Europos Sąjungoje, galime užtikrinti apsaugą.

Didelį susirūpinimą kelia ir nelygybė pasaulyje. Dėl didelių gyventojų skaičiaus augimo ir gyvenimo lygio skirtumų pasaulyje ir dėl to, kad pasaulio temperatūra toliau kyla, o ekosistemos nyksta, visame pasaulyje neišvengiamai didės priverstinio gyventojų perkėlimo ir migracijos mastas. Pavyzdžiui, apskaičiuota, kad iki 2050 m. dėl klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo savo namus paliks šimtai milijonų žmonių 30 . Tai aiškiai parodo, kaip įvairūs sudėtingi uždaviniai yra tarpusavyje susiję ir priklauso vienas nuo kito ir kodėl jiems spręsti reikia visapusiško atsako. Tik nėra stebuklingo ar lengvo būdo įveikti didelius ir sudėtingus iššūkius.

Modernizuoti ekonominį modelį, spręsti kylančius socialinius uždavinius ir toliau puoselėti bei skatinti tvirtą taisyklėmis grindžiamą daugiašalį bendradarbiavimą – nelengva užduotis. Tačiau turime viską, ko reikia, kad būtų užtikrintas socialinis stabilumas, ekonomika klestėtų, o sveikata gerėtų. Mūsų laisvai visuomenei reikia dinamiškos ekonomikos ir nuolatinių investicijų į bazines didelio poveikio technologijas ir švietimą. Kad ateitis būtų geresnė visiems, turime rasti naują tvaraus augimo formą, neužmiršdami, kad XXI a. natūralios ribinės sąlygos labai skiriasi nuo praėjusio šimtmečio sąlygų. Mes priimame šį iššūkį.

Darnaus vystymosi tikslai iš esmės yra pasauliniai, siektini visose pasaulio dalyse, todėl juos įgyvendinti turime ir mes. Turime dirbti žvelgdami iš tarptautinės perspektyvos – rodyti pavyzdį, nustatyti pasaulinio masto standartus ir įtraukti šalis, pramonės sektorius ir žmones į šią sprendimų paiešką. Kaip didžiausia pasaulyje bendroji rinka, prekiautoja, investuotoja ir paramos vystymuisi teikėja, ES gali iš esmės lemti, ar Jungtinių Tautų darbotvarkė iki 2030 m. bus įgyvendinama sėkmingai. Siekdama didesnio tvarumo, ES jau taiko daugelį moderniausių pasaulyje politikos priemonių. Turime ir toliau eiti šiuo keliu, tačiau tam, kad iki 2030 m. būtų užtikrinta darni Europa, reikia paspartinti tempą. Negalime sau leisti atsakomybės užkrauti kitoms kartoms – laikas vis labiau senka. Ar galime pakeisti šias tendencijas, priklausys nuo sprendimų, kuriuos priimsime arba ne artimiausiais metais.

3Darni Europa – iki 2030 m.

Darnaus vystymosi esmė – pakelti žmonių gyvenimo lygį, suteikiant jiems realių pasirinkimo galimybių, sudarant reikiamas sąlygas, skleidžiant žinias ir geriau informuojant. Taip galiausiai turėtume „gyventi gerai pagal savo planetos išgales“ 31 , sumaniau naudodami išteklius ir pasitelkdami šiuolaikišką ekonomiką, naudingą mūsų sveikatai ir gerovei.

Todėl turėtume ir toliau eiti tuo keliu, kuriuo patys nusprendėme žengti: pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio, neutralaus poveikio klimatui, efektyvaus išteklių naudojimo ir didelės biologinės įvairovės ekonomikos, visapusiškai laikydamiesi Jungtinių Tautų darbotvarkės iki 2030 m. ir 17 darnaus vystymosi tikslų. Perėjimas turi būti naudingas visiems: niekas neturi būti paliekamas nuošalyje, visi turi būti lygūs ir įtraukti į šią veiklą. Mūsų ekonomikos augimas turi mažiau priklausyti nuo neatsinaujinančiųjų išteklių, kad galėtume maksimaliai panaudoti tausiai valdomus atsinaujinančiuosius išteklius ir ekosistemines paslaugas.

ES jau pradėjo perėjimą. 2000–2015 m. užimtumas aplinkos apsaugos sektoriuje augo sparčiau nei kituose ekonomikos sektoriuose 32 . Mažo anglies dioksido kiekio technologijos tampa pagrindine biržos preke, o ES gauna naudos iš didelio teigiamo prekybos balanso. 2012–2015 m. švarios energijos technologijų eksportas į ES sudarė 71 mlrd. EUR ir viršijo importą 11 mlrd. EUR. ES jau dabar savo pavyzdžiu rodo, kad tuo pat metu įmanoma ir užtikrinti ekonomikos augimą, ir mažinti išmetamą anglies dioksido kiekį.

ES galės nustatyti standartus likusiam pasauliui, jei imsis vadovaujamo vaidmens įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus ir pereinant prie tvarios ekonomikos, be kita ko, sumaniai investuojant į inovacijas ir bazines didelio poveikio technologijas. Tokiu atveju ES pirmoji pasinaudotų perėjimo teikiama nauda. Be to, ji turėtų didžiausią konkurencinį pranašumą pasaulinėje rytdienos rinkoje. Tai prisidėtų prie stipresnių valstybių narių stipresnėje Sąjungoje, padėtų žmonėms siekti laisvės ir gerovės tikslų ir taip įgyvendintų Europos viziją.

„Žaliasis ekonomikos augimas įpūstų palankaus vėjo visiems laivams“ 33 , o tai būtų naudinga ir gamintojams, ir vartotojams. Apskaičiuota, kad, siekiant darnaus vystymosi tikslų maisto, žemės ūkio, energetikos, medžiagų, miestų, sveikatos ir gerovės srityse, galėtų atsiverti daugiau kaip 10 trln. EUR vertės rinkos galimybių 34 . ES užmojis užtikrinti efektyvaus išteklių naudojimo ekonomiką, neutralizuojančią poveikį klimatui, parodys, kad perėjimas prie žaliosios ekonomikos gali eiti ranka rankon su didesne gerove. Kad pastangas vainikuotų sėkmė, ES ir jos valstybės narės turi rodyti kelią mokslo, technologijų ir šiuolaikiškos infrastruktūros srityse. Taip pat turime skatinti kurti naujus verslo modelius, šalinti kliūtis bendrojoje rinkoje ir naudotis naujomis technologijomis, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto. Tinkamas sąlygas tvarumo permainoms sudarys tokie svarbūs horizontalieji veiksniai kaip moksliniai tyrimai ir inovacijos, finansai, kainodara ir apmokestinimas, atsakingas įmonių verslas, nauji verslo modeliai ir švietimas, jei jie bus nukreipti į novatorišką, ekologišką, įtraukią ir socialiniu požiūriu teisingą ekonomikos pertvarką. 

Kad tai pasiektume, turime toliau investuoti į žmones ir į įvairias sistemas, kurios sudaro mūsų visuomenės veikimo pagrindą. Patirtis parodė, kad pavieniai, padriki metodai nėra veiksmingi. Turime parengti visapusiškas, integruotas strategijas. Antai aplinkos apsaugos klausimų neįmanoma išspręsti vien aplinkos apsaugos politikos priemonėmis, jei ekonominės politikos priemonėmis ir toliau skatinamas iškastinio kuro naudojimas, neefektyvus išteklių naudojimas arba netvari gamyba ir vartojimas. Analogiškai socialinės politikos priemonių nepakanka, kad būtų prisidėta prie ketvirtosios pramonės revoliucijos ir būtų paremta darbo jėga, kurią veikia perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų; siekiant užtikrinti reikiamą mūsų visuomenės atsparumą, nepaprastai svarbi bus ir stipri švietimo ir mokymo politika, taip pat moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra. 

Veiksmų reikės imtis visais lygmenimis. Įsitraukti turės ES institucijos, valstybės narės ir regionai. Miestai, savivaldybės ir kaimo vietovės – visi turėtų tapti varomąja permainų jėga. Piliečiai, įmonės, socialiniai partneriai ir mokslinių tyrimų ir žinių bendruomenė turės susiburti į komandą. ES ir jos valstybės narės turės dirbti kartu su tarptautiniais partneriais. Jei norime, kad mums pavyktų, visais lygmenimis turime judėti ta pačia kryptimi.

3.1Politikos pagrindai tvariai ateičiai

Taigi, nepaprastai svarbu, kad perėjimui prie darnesnio vystymosi pirmenybę teiktų visi ES subjektai. Jie turi toliau plėtoti pastaraisiais metais ES lygmeniu patvirtintas kompleksines politikos darbotvarkes. Svarbios ES politikos dalys jau orientuotos į darnaus vystymosi tikslų siekimą, tačiau valstybės narės jas dar turi integruotai įgyvendinti praktikoje. Pavyzdžiui, apytikriais skaičiavimais, dabartinių ES aplinkos apsaugos teisės aktų neįgyvendinimo išlaidos kasmet sudaro apie 50 mlrd. EUR sveikatos priežiūros išlaidų ir tiesioginių aplinkos apsaugos išlaidų. Visiška atitiktis ES aplinkos apsaugos taisyklėms būtų ne tik labai naudinga aplinkai ir mūsų sveikatai, bet ir padėtų sukurti darbo vietų 35 .

Be to, siekiama ne tik paspartinti tvarių sprendimų ieškojimą ir plėtojimą, bet ir nutiesti tiltus tarp įvairių darbotvarkių ir padidinti jų suderinamumą visais lygmenimis visais lygmenimis. Politikos suderinamumas yra esminė sąlyga siekiant užtikrinti, kad galėtume įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus ir užtikrinti Europos Sąjungoje ilgalaikį žaliąjį ir integracinį augimą.

Kaip matyti iš svarios pagrindinių ES tvarumo iššūkių ir galimybių įrodymų bazės, svarbu sutelkti dėmesį į gamybą ir vartojimą medžiagų ir produktų, maisto, energetikos, judumo ir apstatytos aplinkos srityse 36 , atsižvelgiant į socialines permainų pasekmes šiose srityse. Šiose srityse tvarumo permainos labiausiai reikalingos ir galbūt pačios naudingiausios ES ekonomikai, visuomenei ir gamtinei aplinkai, o jų šalutinis poveikis pasauliui yra labai teigiamas. Šios sritys nėra izoliuotos – jos glaudžiai tarpusavyje susijusios ir viena kitą papildo. 

3.1.1Nuo linijinės prie žiedinės ekonomikos 

Kadangi įvairios medžiagos ir produktai tapo prieinamesni ir įperkamesni, mūsų gyvenimas tapo paprastesnis, o gyvenimo lygis ir kokybė Europos Sąjungoje išaugo. Tačiau mūsų vartojimo kultūra lėmė besaikę išteklių gavybą ir kėlė vis didesnį spaudimą gamtiniam kapitalui ir klimatui 37 .

Turime užtikrinti, kad galėtume toliau tvariai plėtoti ekonomiką ir kelti gyvenimo lygį, kaip to prašo žmonės. Tam reikės naujų medžiagų ir produktų modelių, kad būtume tinkamai pasirengę vis daugiau pakartotinai naudoti, taisyti ir perdirbti. Tai savo ruožtu sumažins ne tik atliekų kiekį, bet ir naujų išteklių, kurių gavyba lemia dideles finansines ir aplinkos apsaugos sąnaudas, poreikį. Tikroje žiedinėje ekonomikoje produktui – džinsų porai, išmaniajam telefonui, maisto tarai ar baldui – pasiekus gyvavimo ciklo pabaigą išsaugoma didžioji jo materialinės vertės dalis, taigi, tai, kas anksčiau laikyta atliekomis, vėl gali būti naudojama naujiems produktams gaminti.

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant žiedinę bioekonomiką, – puiki proga įgyti ilgalaikį konkurencinį pranašumą. Žiedinės ekonomikos principų taikymas visuose ekonomikos sektoriuose ir pramonės šakose bus naudingas Europos aplinkai ir visuomenei, be to, iki 2030 m. gali atnešti 1,8 trln. EUR grynosios ekonominės naudos 38 , iki 2030 m. visoje ES sukurti daugiau nei 1 mln. naujų darbo vietų 39 ir iš esmės padėti sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 40 . Kadangi ES produktai labai priklauso nuo kitų pasaulio šalių išteklių, perėjimas prie žiedinės ekonomikos taip pat jai padėtų pasauliniu mastu sumažinti aplinkosauginį, socialinį ir ekonominį spaudimą ir padidinti jos strateginį savarankiškumą.

ES ekonomika turi puikias galimybes pasinaudoti perėjimo prie žiedinės ekonomikos teikiama nauda: pasiekusi, kad žiediniai produktai taptų vienu pagrindinių jos skiriamųjų ženklų, ji įgytų konkurencinį pranašumą. Tačiau, siekdami išlaikyti šį pranašumą, turime dėti daugiau pastangų. 2015 m. J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos priimtame Žiedinės ekonomikos veiksmų plane numatyta priemonių, kaip nukreipti ES ekonomiką žiedinės ekonomikos link ir padėti jai tapti pasauline tokio perėjimo lydere. Tarp numatytų priemonių – vartojimo ir gamybos modelių keitimas, daugiausia dėmesio skiriant produktų projektavimui (ilgaamžiškumui, taisomumui, pakartotiniam naudojimui ir perdirbamumui), atliekų tvarkymui (vengimui, medžiaginiam grąžinamajam perdirbimui, energijos gavybai iš atliekų ir nešalinimui sąvartynuose) ir vartotojų informuotumo didinimui. Beveik visi veiksmų plano elementai jau įgyvendinti, tačiau reikės imtis daugiau veiksmų siekiant sukurti iš tiesų žiedinę Europos ekonomiką.

Žiedinės ekonomikos veiksmų planą papildo 2018 m. atnaujinta ES bioekonomikos strategija, kuria siekiama tvaresnio ir aktyvesnio atsinaujinančiųjų išteklių naudojimo ir sudaromos sąlygos perdirbti atsinaujinančiąsias žaliavas ir šalutinius pramonės produktus į biologinius produktus, pvz., kurą, chemines ir sudėtines medžiagas, baldus ir trąšas.

Dabar labai svarbu tą politiką, dėl kurios nuspręsta, įgyvendinti ir toliau teikti pirmenybę naujiems veiksmams visais ES valdymo lygmenimis. Pavyzdžiui, valstybės narės turės praktiškai įgyvendinti plataus užmojo ES taisyklių dėl atliekų modernizavimą. Norma turėtų tapti produktų gyvavimo ciklo vertinimas ir turėtų būti kuo labiau išplėsta ekologinio projektavimo sistema, sukurta siekiant didinti produktų efektyvumą, kad būtų sumažintas energijos ir išteklių vartojimas. Turi būti paspartintas pradėtas darbas cheminių medžiagų, netoksiškos aplinkos, ekologinio ženklinimo ir ekologinių inovacijų, svarbiausių žaliavų ir trąšų klausimais. Svarbiu prioritetu ir toliau turi būti laikomas antrinių žaliavų rinkos rėmimas. Viena svarbiausių tikslinių sričių turės išlikti sėkmingas darbas žiedinės plastikų ekonomikos klausimais, be to, reikės remti daug papildomų išteklių reikalaujančius ir ypač taršius pramonės sektorius, pavyzdžiui, maisto, tekstilės ir elektronikos, ir skatinti juos tapti žiedinės ekonomikos dalimi. Biologinės pramonės sektoriai turi būti plečiami ir stiprinami, kartu saugant mūsų ekosistemas ir vengiant pernelyg didelio gamtos išteklių naudojimo. Žvelgdami į ateitį, turėtume užtikrinti, kad žiedinė ekonomika taptų ES pramonės strategijos pagrindu, taip sudarydami sąlygas žiediškumui naujose srityse ir sektoriuose, suteikdami vartotojams galimybių priimti informacija pagrįstus sprendimus ir didindami viešojo sektoriaus pastangas vykdant tvarius viešuosius pirkimus. Dabar tam pats metas – kylanti visuomenės paramos ES plastikų strategijai banga yra ženklas, kad vis labiau sutariama, jog reikia toliau eiti šiuo keliu.

3.1.2Tvarumas nuo lauko iki stalo 

ES ūkininkavimo sektorius ir kaimo vietovės yra labai svarbūs europiečių gerovei. Dėl mūsų žemės ūkio ir maisto pramonės ES yra viena didžiausių pasaulyje maisto produktų gamintojų, užtikrina aprūpinimą maistu ir teikia milijonus darbo vietų europiečiams. ES ūkininkai taip pat yra pirmieji gamtinės aplinkos sergėtojai, nes jie rūpinasi gamtos ištekliais 48 proc. ES žemės sudarančiame plote, o miškininkai – dar 40 proc. plote. ES kaimo vietovėse vykdoma novatoriška, pavyzdžiui, bioekonomikos, veikla. Be to, mūsų kaimo vietovės yra pagrindinės poilsio ir turizmo vietos. Tačiau ūkininkai ir miškininkai pirmieji kenčia nuo toliau didėjančios vidutinės temperatūros ir nualintos gamtinės aplinkos.

ES žemės ūkis padarė realią pažangą klimato ir aplinkos apsaugos srityje: nuo 1990 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmesta 20 proc. mažiau, o nitratų lygis upėse sumažėjo 17,7 proc. Vis dėlto nustatytos problemos dar neišspręstos. Jei norime modernizuoti ekonomiką, apsaugoti aplinką ir pagerinti maisto kokybę, turime atstatyti pusiausvyrą maisto grandinėje: nuo žemės ūkio ir žuvininkystės iki maisto ir gėrimų pramonės, vežimo, platinimo ir vartojimo.

Darnaus vystymosi tikslai nubrėžia, kokiu keliu eiti toliau. Apskaičiuota, kad iki 2030 m. pasaulinė maisto ir žemės ūkio sistema, atitinkanti darnaus vystymosi tikslus, galėtų sukurti naują, didesnę nei 1,8 trln. EUR ekonominę vertę 43 . Taip būtų galima aprūpinti maistingu, įperkamu maistu pasaulio gyventojus, kurių skaičius vis auga, gauti didesnių pajamų, padėti atkurti miškus, gėlo vandens išteklius bei ekosistemas ir užtikrinti daug didesnį atsparumą klimato keliamai rizikai 44 . Tikimasi, kad, laikantis tvarios žemės ūkio ir maisto gamybos praktikos, iki 2050 m. visame pasaulyje bus sukurta daugiau kaip 200 mln. darbo visą darbo dieną vietų 45 .

Šioje srityje kinta ir visuomenės poreikiai. Piliečiai vis labiau vertina maistą, kuris visuomenei teikia daugiau naudos, pvz., ekologiškus produktus, geografine nuoroda pažymėtus produktus, vietines maisto gamybos sistemas, kuriose išskiriama mažiau anglies dioksido, ir novatoriškus mažataršės maisto gamybos sprendimus. Ekologinis ūkininkavimas, daugiausia dėmesio skiriant aplinkos apsaugai ir gyvūnų gerovei, nuo 2005 m. visose ES valstybėse narėse nuolat auga ir turėtų augti toliau 46 .

ES yra didžiausia pasaulyje žemės ūkio maisto produktų eksportuotoja ir importuotoja 47 , todėl turi geras sąlygas pasinaudoti šia ekonomine galimybe ir tapti pasauline lydere tvaraus maisto srityje. Tai gali būti pasiekta. Tam turime laikytis visapusiško požiūrio: iš esmės pakeisti maisto gamybos, perdirbimo, vartojimo ir platinimo būdus, sparčiau pereiti prie tvarios maisto sistemos, grindžiamos žiedinės ekonomikos principais, ir užtikrinti, kad novatoriškų, sveikų, aplinką tausojančių, gyvūnų gerovei nekenkiančių, saugių ir maistingų maisto produktų gamyba taptų vienu iš kertinių skiriamųjų Europos ženklų.

Komisija pasiūlė modernizuoti bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), reikalaudama, kad valstybių narių nacionaliniai planai atitiktų griežtus nuo BŽŪP tikslų neatsiejamus tvarumo principus. Vykdant bendrą žuvininkystės politiką padaryta didelė pažanga – Europos žuvininkystės ištekliai naudojami tvariau. Tačiau ir toliau būtina bendrą žuvininkystės politiką įgyvendinti tinkamai, be kita ko, užtikrinti tvarų visų žuvų išteklių valdymą ir tvarios akvakultūros plėtrą.

Atsižvelgiant į tai, svarbu užtikrinti atsargesnį antimikrobinių medžiagų naudojimą, siekiant sumažinti tolesnio gyvūnų ir žmonių atsparumo antimikrobinėms medžiagoms riziką 49 , įgyvendinti ES kovos su maisto švaistymu veiksmų planą, daugiau dėmesio skirti gyvūnų gerovės standartams, užtikrinti tvarų pesticidų naudojimą ir paversti biologines atliekas, liekanas ir atmatas vertingais ištekliais. Kurti skaidrias vertės grandines ir raginti gamintojus bei prekybos centrus siūlyti, o vartotojus rinktis tvarų maistą ir sveiką mitybą būtų galima skatinti taikant tinkamas ir novatoriškas priemones, įskaitant geresnį vartotojų švietimą ir informavimą, kad jie turėtų realių pasirinkimo galimybių ir galėtų rinktis įperkamus, sveikus maisto produktus. Be to, perėjimas prie tvaresnio gyvūninių produktų vartojimo būtų itin naudingas vartotojų sveikatai ir darytų teigiamą poveikį gamtinei aplinkai 50 .

3.1.3Ateities iššūkiams parengta energetika, pastatai ir judumas

Švari energija – raktas į tvarią ateitį. Turime tvariai gaminti, saugoti ir vartoti energiją, kad sumažintume poveikį aplinkai ir apsaugotume europiečių sveikatą.

ES ekonomikoje jau dabar anglies dvideginio efektyvumas yra vienas iš didžiausių pasaulyje. Atsinaujinančioji energija yra neatsiejama Europos energijos rūšių derinio dalis, o daugiau nei pusė ES tiekiamos elektros energijos nedaro poveikio klimatui. Pastaraisiais metais ėmusis energijos vartojimo efektyvumo priemonių, įskaitant jo ženklinimą, energijos vartojimas sumažėjo 51 . Pirkdami prietaisus žmonės vis dažniau renkasi tuos, kurie efektyviai naudoja energiją. Atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo srityse Europoje sukurta beveik 1,5 mln. darbo vietų.

Sukūrusi energetikos sąjungą, Europos Komisija įdiegė vieną išsamiausių bendrųjų politikos sistemų, skirtų energetikai pertvarkyti ir ekonomikai modernizuoti, sujungdama klimato, energetikos, transporto, mokslinių tyrimų ir kitas politikos priemones. Pasiekę energetikos sąjungos teisės aktuose nustatytus ES lygmens tikslus, kad 2030 m. bent 32 proc. viso suvartojamo energijos kiekio sudarytų atsinaujinančioji energija ir kad bent 32,5 proc. energijos būtų suvartojama efektyviai, galėsime viršyti pagal Paryžiaus klimato susitarimą prisiimtą įsipareigojimą iki 2030 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 40 proc., palyginti su 1990 m. lygiu.

Po 2030 m. reikės dėti daugiau pastangų, kad būtų galima laikytis Paryžiaus klimato susitarimo raidės ir dvasios, išnaudojant visą ekonominį energetikos pertvarkos potencialą. ES gali gerokai sumažinti daug jai kainuojančią priklausomybę nuo iškastinio kuro, sumažinti iškastinio kuro importo išlaidas, sudarančias maždaug 260 mlrd. EUR, padidinti savo energetinį savarankiškumą ir padėti kurti teisingesnę energijos rinką. Labai svarbu toliau integruoti energijos rinką kuriant trūkstamas jungtis ir sudarant palankesnes sąlygas tarpvalstybinei prekybai energija. Pereiti prie švarios energijos taip pat gali padėti vandenynų energija ir jūrų vėjo energija. Būdama šios srities lydere, ES turėtų toliau naudotis pradininkės pranašumu.

Kadangi šiuo metu pastatams tenka apie 40 proc. suvartojamos energijos, reikia skatinti užtikrinti didesnį juose vartojamos energijos efektyvumą, renovuojant ir modernizuojant pastatus. Tai jau pradėta. Pavyzdžiui, Europos ekologinės pramonės šakose, visų pirma susijusiose su pastatų renovacija, sukurta daugiau kaip 3,4 mln. darbo vietų. Norint sumažinti energijos poreikį pastatuose, reikia ne tik dažniau pasitelkti efektyvų ir švarų elektrinį šildymą, bet ir sumaniau naudoti pastatus bei prietaisus ir pagerinti izoliacines medžiagas, visapusiškai laikantis žiedinės ekonomikos principų. Pastatų energinio naudingumo direktyvos tikslas – pagerinti gyvenimo kokybę užtikrinant, kad mūsų namai būtų geriau izoliuojami ir vėdinami, taigi taptų geresne vieta gyventi, kartu iki 2050 m. sumažinant mūsų pastatų ūkio priklausomybę nuo iškastinio kuro. Ėmusis tokių veiksmų, pragyvenimo išlaidos sumažės, todėl žmonių piniginėse liks daugiau pinigų. Tačiau pirmiausia reikia rasti būdų ir priemonių padėti žmonėms prie to pereiti.

Kita svarbi perėjimo prie švarios, efektyviai išteklius naudojančios ir taršos anglies dioksidu nedidinančios ateities varomoji jėga – judumo sektorius: nuo judumo mieste iki transeuropinių tinklų, kelių transporto, taip pat laivybos ir aviacijos. Šiuo metu transporto ir judumo paslaugų sektoriuje dirba apie 11 mln. žmonių, o judumo poreikis didelis. Tačiau šiuo metu transportas kelia oro taršą, triukšmą, spūstis ir kelių eismo įvykius. Šiame sektoriuje jau dabar išmetamas beveik ketvirtadalis viso Europoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, ir šis rodiklis didėja. 2016 m. Komisijos pateiktame Mažataršio judumo veiksmų plane ir vėliau parengtuose „Europos kelyje“ pasiūlymuose numatyta įvairių priemonių mūsų transporto sistemos tvarumui didinti. Šiomis priemonėmis siekiama sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir pasiųsti ES įmonėms ženklą, kad reikia investuoti į švarų transportą. Tai taip pat padės kurti darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą. Turime pirmenybę teikti švarioms ir įperkamoms alternatyvoms, kad ES keliais riedėtų tik netaršios transporto priemonės, o skaitmeninės technologijos būtų kuo geriau išnaudojamos, kad sumažėtų degalų sąnaudos. Mažinti išmetamų teršalų kiekį padeda ir ES palydovinės navigacijos sistemos, pavyzdžiui, oro ir kelių transporte.

Miestai – perėjimo prie tvaraus judumo priešakyje. Jiems tenka svarbus vaidmuo užtikrinant tvarų miestų planavimą, integruojant teritorijų planavimą, tenkinant judumo poreikius ir sprendžiant infrastruktūros klausimus. Miestams taip pat turėtų būti padedama įgyvendinti skaitmeninimo, automatizavimo ir kitus novatoriškus sprendimus, be to, jos turėtų užtikrinti aktyvų, bendrą naudojimąsi transportu: žmonės turėtų būti skatinami dažniau vaikščioti pėsčiomis, važiuoti dviračiais, susitarti pavežti vieni kitus, dalytis vienu automobiliu ir kt.

Kad perėjimo prie žiedinės ekonomikos teikiamos galimybės būtų išnaudojamos maksimaliai, svarbu atsižvelgti ir į tai, kaip transporto priemonės projektuojamos, ar jos tinkamos eksploatuoti ir kokia yra transporto infrastruktūra. Eksploatuoti nebetinkamose transporto priemonėse vis dar lieka daug vertingų medžiagų. Pagal ES teisės aktus dėl netinkamų eksploatuoti transporto priemonių gamintojai turi projektuoti ir gaminti naujas transporto priemones be pavojingų medžiagų ir taip, kad būtų lengva pakartotinai panaudoti senos transporto priemonės medžiagas ir jas perdirbti naujiems produktams gaminti.

Galima ir reikėtų nuveikti daugiau: nuo perdirbtų medžiagų naudojimo transporto priemonėms ir transporto infrastruktūrai iki veiksmingesnio perdirbimo užtikrinimo. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje dažniau surenkant ir perdirbant elektrinių automobilių baterijas, sumažėtų jos priklausomybė nuo importuojamų medžiagų, o jos ekonomikoje būtų išlaikyta regeneruotų medžiagų vertė. Siekiant kuo geriau išnaudoti žiedinės ekonomikos potencialą transporto sektoriuje, bus svarbios papildomos – tiek teisinės, tiek finansinės – paskatos.

3.1.4Socialiai teisingų permainų užtikrinimas

Solidarumas ir klestėjimas yra akivaizdūs privalumai ir mūsų laisvų ir demokratiškų visuomenių pagrindas. Perėjimas prie ekologiškai tvaraus ekonomikos augimo ir konkurencingumo gali būti sėkmingas tik tuomet, jei kartu jis bus ir įtraukus. Todėl siekiant tvarumo permainų taip pat svarbu siekti užtikrinti socialines teises bei gerovę visiems ir taip savo ruožtu prisidėti prie socialinės sanglaudos valstybėse narėse ir visoje ES.

Perėjimas prie darnesnio vystymosi gali turėti stiprų teigiamą šalutinį poveikį socialinei gerovei. Jis gali ne tik suteikti pagrindą deramam darbui, bet ir būti labai naudingas sveikatai. Plačiai pripažįstama, kad gera sveikata yra glaudžiai susijusi su mūsų gamtinės aplinkos būkle. Geriausias to pavyzdys – neigiamas oro ir vandens taršos poveikis. Tvarios maisto sistemos gali visiems piliečiams užtikrinti aukštos kokybės maistingą maistą.

Sinergijos siekis ir mūsų ekonomikos modernizavimas kartais reiškia ir sunkius kompromisus. Kadangi pereinant prie darnesnio vystymosi bus kuriamos naujos darbo vietos, tradicinės darbo vietos gali išnykti arba pasikeisti, pvz., dėl skaitmeninimo ir automatizavimo, o tai darbo rinkoje gali laikinai sukelti trintį. Pavyzdžiui, šiuo metu neaišku, koks tiksliai bus dirbtinio intelekto poveikis darbo rinkai.

Nepaisant to, kad yra daug namų ūkių, kuriems sunku išgyventi, visuomenė vis geriau supranta, kad turime keisti gamybos būdus ir vartojimo įpročius. Vis dėlto šios problemos gali būti ne tik santykinai aktualesnės vidutines ir žemesnes pajamas gaunantiems asmenims, bet ir jiems tenkančios išlaidos, pavyzdžiui, jų namams, automobiliams ar įgūdžiams atnaujinti, taip pat gali būti didesnės.

Šios permainos turi padarinių atitinkamose įmonėse dirbantiems asmenims, o kartais ir visiems regionams. Pagrindinis principas, kuriuo remiantis būtų galima užtikrinti šias permainas, yra nė vieno nepalikti nuošalyje. Mes paprasčiausiai negalime prie darnesnio vystymosi sėkmingai pereiti žmonių grupių, bendruomenių, sektorių ar regionų sąskaita. Visiems mūsų visuomenės nariams turės būti sudarytos vienodos galimybės prisidėti prie tvarios Europos ateities ir pajusti permainų naudą. Visų pirma turime įgalinti moteris patekti į darbo rinką ir siekti ekonominės nepriklausomybės.

Kad mūsų visuomenė pereitų prie darnesnio vystymosi, turime užtikrinti, kad mūsų politika padėtų visiems europiečiams įgyvendinti šiuos pokyčius,
be kita ko, suteikiant jiems būtinų įgūdžių. Pavyzdžiui, Komisija pradėjo Anglių pramonės regionų pertvarkos iniciatyvą, kuri padeda rengti strategijas ir projektus, skirtus perspektyviems socialiniams, ekonominiams ir technologiniams pokyčiams tam tikruose ES regionuose, ir kuri taip pat bus taikoma nuo daug anglies dioksido išmetančios ekonominės veiklos smarkiai priklausantiems regionams. Tokios ankstyvos iniciatyvos, kuriomis rengiamasi permainoms, turėtų būti stiprinamos ir taikomos kituose sektoriuose, kuriuose reikia pokyčių. Pavyzdžiui, tai galėtų būti automobilių ir tam tikri maisto sektoriai.

Užtikrinti, kad permainos būtų socialiai įtraukios, teisingos ir sąžiningos, taip pat bus labai svarbu siekiant, kad visuomenė pritartų veiksmams, kurių reikia imtis, ir kad tos permainos būtų sėkmingos visiems. Tam reikia aktyvesnio ir teisingesnio dalyvavimo darbo rinkoje, kartu daugiausia dėmesio skiriant darbo vietų kokybei ir darbo sąlygoms. Tai taip pat reiškia pagarbą mažumų teisėms.

Tvarkinga, teisėta ir tinkamai valdoma migracija šiuo atžvilgiu gali suteikti galimybių Europos ekonomikai, sprendžiant demografines problemas tiek migrantų kilmės šalyse, tiek jų kelionės tikslo šalyse. Visų migrantų, kurie pagrįstai ir teisėtai yra apsistoję ES, integracija ir visapusiškas dalyvavimas visuomenės gyvenime – nesvarbu, ar tai yra kultūriniai, socialiniai ar ekonominiai aspektai, – yra bendra atsakomybė ir labai svarbus veiksnys siekiant užtikrinti socialinę sanglaudą 52 . 

Kad būtų pereita prie darnesnio vystymosi taip pat reikalingos investicijos į veiksmingas ir integruotas socialinės apsaugos sistemas, įskaitant kokybiškas paslaugas, tokias kaip švietimas, mokymas, mokymasis visą gyvenimą, vaikų priežiūra, popamokinė priežiūra, sveikatos ir ilgalaikė priežiūra. Šios investicijos yra būtinos siekiant užtikrinti lygias galimybes visiems ir skatinti ekonominę ir socialinę konvergenciją. Visų pirma sveikatos priežiūros sistemos turi keistis taip, kad šios paslaugos būtų visiems lengvai prieinamos ir įperkamos, suteikiančios geresnių galimybių gauti vaistų, labiau orientuotos į pacientus ir sveikatos ugdymą bei ligų prevenciją. Be to, šiose sistemose reikėtų daugiau dėmesio skirti geresniam sveikatos priežiūros darbuotojų poreikių planavimui ir prognozavimui ir plačiau naudoti ekonomiškai efektyvias skaitmenines technologijas 53 .

Todėl vienu svarbiausių ES ir jos valstybių narių prioritetų turi likti socialinės investicijos. Svarbus atskaitos taškas – Diskusijoms skirtas dokumentas dėl socialinės Europos 54 , kuriame išsamiai nagrinėjamos galimybės mūsų socialinius modelius pritaikyti prie mums kylančių uždavinių. Pagrindinė ES pažangos šioje srityje priemonė – 2017 m. lapkričio mėn. ES institucijų paskelbtas Europos socialinių teisių ramstis. Jo tikslas – pateikti atnaujinto darbo ir gyvenimo sąlygų gerinimo proceso gaires. Juo nustatomi pagrindiniai užimtumo ir socialinės srities principai ir teisės. Dabar dėmesį turime sutelkti į jo įgyvendinimą. Be to, turime užtikrinti, kad ramsčio įgyvendinimas padėtų žmonėms įgyti tinkamų įgūdžių tinkamoms darbo vietoms, kuriomis siekiama pereiti prie ekologiškos ekonomikos.

Perėjimas prie darnesnio vystymosi taip pat turi tęstis, kad valstybės narės ir regionai galėtų stiebtis į viršų ir artėti vieni prie kitų, kartu išvengiant platesnio masto regioninės neteisybės ir nelygybės atskirose ES miesto ir kaimo vietovėse ir jų tarpusavyje.

Nors 75 proc. ES teritorijos yra kaimo vietovės, daugiau kaip du trečdaliai ES gyventojų gyvena miestuose. Jie sukuria iki 85 proc. ES BVP, suvartoja apie 60–80 proc. visos suvartojamos energijos ir paprastai susiduria su tokiais sunkumais, kaip transporto spūstys, tinkamo būsto trūkumas, oro tarša ir infrastruktūros būklės blogėjimas 55 . ES miestų darbotvarkės įgyvendinimas ir plėtojimas turėtų likti prioritetu ir turėtų būti aktyviau siekiama sinergijos su įvairiomis tvarumo politikos sritimis ir kitomis priemonėmis.

Kaimo vietovės taip pat yra pagrindinės mūsų suvartojamo maisto, energijos ir medžiagų tiekėjos, todėl pereinant prie darnesnio vystymosi jos yra labai svarbios. Vienas iš pavyzdžių, kaip galima labai prisidėti prie mūsų ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo kuriant darbo vietas kaimo vietovėse, yra bioekonomika. Geri ekonominių galimybių kaimo vietovėse, apimančių kultūros ir gamtos paveldo apsaugą ir stiprinimą, pavyzdžiai taip pat yra tvarios turizmo ir maisto sistemos.

Siekiant sparčiau pereiti prie darnesnio vystymosi ir taikyti tinkamus reguliavimo ir kitus metodus, kuriais stiprinamos kaimo vietovės ir apsaugomos vienodos gyvenimo sąlygos, vien ES priemonių, pavyzdžiui, sanglaudos ir kaimo plėtros politikos, įskaitant ES pažangiųjų kaimų iniciatyvą, nepakaks ir veiksmų turės imtis visos suinteresuotosios šalys, įskaitant nacionalines ir regionines.

3.2Horizontalieji perėjimo prie darnesnio vystymosi veiksniai

3.2.1Švietimas, mokslas, technologijos, moksliniai tyrimai, inovacijos ir skaitmeninimas 

Būtina sąlyga siekiant darnaus vystymosi tikslų, o galiausiai ir tvarios ES ekonomikos yra švietimas, mokslas, technologijos, moksliniai tyrimai ir inovacijos 56 . Turime ir toliau didinti informuotumą, gilinti žinias ir ugdyti įgūdžius. Turėtume daugiau investuoti šiose srityse, jas orientuodami į darnaus vystymosi tikslus.

Tvarumo kultūrai sukurti yra būtinas švietimas, mokymas ir mokymasis visą gyvenimą. ES vadovai susitarė iki 2025 m. sukurti Europos švietimo erdvę, kad būtų išnaudotas visas švietimo, mokymo ir kultūros potencialas skatinant darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą ir socialinį teisingumą. Švietimas yra ir akivaizdus privalumas, ir neįkainojama priemonė darniam vystymuisi užtikrinti. Todėl daugiausia dėmesio būtina skirti lygesnėms galimybėms dalyvauti įtraukioje, aukštos kokybės švietimo ir mokymo sistemoje visais gyvenimo etapais: nuo ankstyvojo ugdymo iki aukštojo mokslo ir suaugusiųjų švietimo. Visų lygmenų švietimo įstaigos turėtų būti skatinamos vykdydamos savo veiklą vadovautis darnaus vystymosi tikslais ir remiamos, kad taptų vietomis, kur su tvarumu susiję įgūdžiai būtų ne tik ugdomi, bet ir aktyviai taikomi. Taip pat turėtų būti siekiama pertvarkyti ir modernizuoti švietimo sistemas: nuo žaliųjų mokyklų ir žaliųjų universitetų padalinių statybos iki skaitmeninei ekonomikai pritaikytų naujų įgūdžių tobulinimo.

Ateityje prioritetą reikėtų teikti IRT naudojimo ir pagrindinių skaitmeninių gebėjimų tobulinimui pagal ES skaitmeninio švietimo veiksmų planą 57 ir orientavimuisi į dirbtinį intelektą 58 . Aiškus prioritetas, kad būtų pasiekti darnaus vystymosi tikslai, – išnaudoti skaitmeninės transformacijos galią. ES yra visapusiškai įsipareigojusi plėtoti pagrindinių skaitmeninių technologijų, pavyzdžiui, junglumo, daiktų interneto, kibernetinio saugumo, blokų grandinės ar itin našaus skaičiavimo, pajėgumus ir kompetenciją ir kartu turi omenyje galimą neigiamą išorinį skaitmeninių infrastruktūrų poveikį.

Dirbtinio intelekto srityje ES atsilieka nuo Kinijos ir Jungtinių Valstijų 59 . ES turi greitai jas pasivyti, kad gautų ekonominės naudos ir kartu pirmautų pasaulyje formuojant būtiną naują etiką, kuri turėtų būti taikoma kartu su šia nauja technologija. Tai padėtų ES užtikrinti, kad dirbtinis intelektas atneštų daugiau naudos nei žalos žmonių gyvenimui ir darbui. Dėl galimybės akimirksniu apdoroti didelius duomenų kiekius dirbtinis intelektas galėtų gerokai padidinti našumą daugelyje sričių, pvz., sveikatos priežiūros, energetikos, žemės ūkio, švietimo ir aplinkos apsaugos. Pavyzdžiui, žemės ūkio sektoriuje mokslininkai šiuo metu naudoja dirbtinį intelektą ir didelius duomenų rinkinius, kad galėtų prognozuoti pasėlių derlių kelis mėnesius iki derliaus nuėmimo ir taip galbūt padėti ūkininkams padidinti našumą, priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl augalų sodinimo ir galiausiai padidinti apsirūpinimo maistu saugumą 60 .

Svarbų vaidmenį skatinant pokyčius atlieka moksliniai tyrimai ir inovacijos. Jie yra pokyčių poveikio analizės priemonė ir būdas užtikrinti, kad dėl bet kokios permainos mūsų gerovė padidėtų. Jie taip pat leidžia mums taupyti lėšas. Didesnės investicijos į inovacijas ir technologinę plėtrą šiandien padės mums ilgainiui sumažinti mūsų ilgalaikių politinių tikslų, pavyzdžiui, susijusių su mūsų klimato ir aplinkos apsaugos tikslais, įgyvendinimo išlaidas. Europa turi protų, įgūdžių ir prigimtinio kūrybiškumo. Dėl savo turtingos mokslininkų ir novatorių bendruomenės stipriųjų pusių ES yra palankioje padėtyje imtis vadovaujamo vaidmens plėtojant ir diegiant ekologišką ir integracinį augimą lemiančius sprendimus, kurie bus taikomi tiek ES, tiek visame pasaulyje.

Tačiau kad būtų galima visapusiškai išnaudoti šį potencialą, ES valstybės narės turi padidinti savo išlaidas moksliniams tyrimams. ES susitarė, kad iki 2020 m. į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas turėtų būti investuojama 3 proc. ES valstybių narių BVP, tačiau šio tikslo dar toli gražu nepasiekėme.

ES lygmeniu tvarų konkurencingumą, ekonomikos augimą ir investicijas skatina bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos. Siekiant sparčiau pereiti prie darnesnio vystymosi, be mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo, reikia strateginio požiūrio į investicijas, kad susidarytų sąlygos novatoriškiems sprendimams atsirasti rinkoje, nes jiems sukurti dažnai reikia kapitalui imlių ir labai rizikingų investicijų. Siekiant padėti sumažinti tokių investicijų riziką ir taip padidinti jų patrauklumą privačioms suinteresuotosioms šalims buvo sukurtos tokios priemonės kaip Europos strateginių investicijų fondas. Be to, padėti šioje srityje gali neseniai pasiūlyta Europos inovacijų taryba, remdama aukščiausio lygio novatorius, startuolius, mažąsias įmones ir mokslininkus, kad jie galėtų sėkmingai įgyvendinti su didele rizika susijusius novatoriškus projektus, plėsti veiklą tarptautiniu mastu ir pasinaudoti intelektinėmis sąsajomis. 

ES ir jos valstybės narės galėtų sutelkti dėmesį į proveržio ir ardomųjų technologijų ir novatoriškų bendrovių, kurios gali tapti ES ir pasaulio rinkos lyderėmis pereinant prie darnesnio vystymosi, finansavimą, taip pat į veiksmingą šių inovacijų diegimą laiku. Daugiausia dėmesio reikėtų skirti tvarioms ir novatoriškoms ūkininkavimo ir maisto sistemoms, švarioms technologijoms, žmonių ir gyvūnų sveikatai, ekosistemų sprendimams ir tausiai išteklius naudojantiems produktams bei gamybos metodams. Kad būtų skatinamas veiksmingas inovacijų diegimas siekiant darnaus vystymosi, taip pat reikalinga palanki reglamentavimo sistema.

ES ir jos valstybės narės taip pat turėtų skatinti glaudesnius mokslo ir verslo ryšius. Darniam vystymuisi remti yra svarbūs ES mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų centrai ir inkubatoriai, kad mokslininkai ir verslininkai galėtų susitikti, keistis geriausia patirtimi ir skatinti inovacijas. Didelės bendrovės gali turėti lėšų savo mokslinių tyrimų veiklai plėtoti, tačiau mažosios ir vidutinės įmonės tokių galimybių dažnai neturi. Įveikti šį atotrūkį gali padėti glaudesni ir labiau tiesioginiai ryšiai su mokslinių tyrimų bendruomene.

3.2.2Finansavimas, kainodara, apmokestinimas ir konkurencija

Neveikimo kaina vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu didžiulė. Kita vertus, perėjimas prie darnesnio vystymosi reiškia dideles investicijas trumpuoju laikotarpiu ir visapusiškas finansų sistemos veikimo permainas. Apskaičiuota, kad darnaus vystymosi tikslams įgyvendinti visame pasaulyje reikia apie 4,5–6 trln. EUR 61 . Norint pasiekti Paryžiuje sutartus 2030 m. ES tikslus, be kita ko, 40 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, reikia maždaug 180 mlrd. EUR papildomų investicijų. Viešąsias lėšas reikia geriau ir racionaliau orientuoti į darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą, tačiau savo poreikių nepatenkinsime, jei prie darnesnio vystymosi taip pat nepereis privatusis sektorius. Telkiant lėšas permainoms finansuoti reikia laipsniškai atsisakyti finansuoti projektus, kurie nepadeda siekti ekologiško ir integracinio ekonomikos augimo.

Pritraukti privačiojo sektoriaus lėšų viešosioms reikmėms siekiama Investicijų planu Europai. 2015 m. įsteigtas Europos strateginių investicijų fondas, šio plano finansavimo priemonė, iki šiol iš viso pritraukė 370 mlrd. EUR investicijų pagrindinėse srityse, būtinose Europos ekonomikai modernizuoti. Tai yra atsinaujinančioji energija, energijos vartojimo efektyvumas, moksliniai tyrimai, plėtra ir inovacijos, taip pat socialinė infrastruktūra, pavyzdžiui, socialinis arba įperkamas būstas. Kitoje 2021–2027 m. finansinėje programoje Komisija pasiūlė padvigubinti biudžeto išteklius socialiniam sektoriui, įskaitant socialinį verslumą, ir finansuoti tik tvarią infrastruktūrą. Europos investicijų banko grupė jau šiandien yra didžiausia pasaulyje daugiašalė kovos su klimato kaita finansavimo teikėja – klimato kaitai švelninti ir prisitaikyti prie jos ji skiria mažiausiai 25 proc. savo investicijų.

Komisija, remdamasi aukšto lygio ekspertų grupės rekomendacijomis, taip pat nustatė veiksmų gaires, kaip padidinti finansavimo vaidmenį siekiant sukurti gerai veikiančią ekonomiką, kurioje pasiekiami aplinkosaugos ir socialiniai tikslai. Tvaraus finansavimo veiksmų planas 62 ir po jo pateikti pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų padės investuotojams priimti informacija pagrįstus investicinius sprendimus, grindžiamus aiškiais tvarių investicijų apibūdinimo kriterijais. Tai turėtų padėti spartinti ir didinti platesnes investicijas į tvarius projektus tiek ES, tiek visame pasaulyje, taip pat investuotojams suteikti paskatų atsisakyti netvarių investicijų.

Daugiau dėmesio reikėtų skirti tvaraus finansavimo ir realiosios ekonomikos susiejimui, kad iš investuotojų pusės padidėjusią tvarių produktų ir paslaugų paklausą atitiktų didesnė pasiūla. Šiuo atžvilgiu labai svarbus bus veiksmingas išorės poveikio įkainojimas. Taip pat reikėtų dėti daugiau pastangų informuoti Europos piliečius apie finansų sistemą, kad jie daugiau žinotų apie įmonių veiklą, kurią jie finansuoja, ir apie tai, kaip iš fondų valdytojų pareikalauti atskaitomybės, jei jų lėšos nėra tvariai valdomos.

Siekiant apsaugoti valdžios institucijų finansinį pajėgumą investuoti į perėjimą prie darnesnio vystymosi, taip pat reikia imtis veiksmų, kad visais lygmenimis būtų įgyvendinta tvari fiskalinė reforma. Turėtume stiprinti kovą su mokesčių slėpimu ir pelno mokesčio vengimu. Siekiant spręsti mokesčių rojų, kenkiančių ir ES, ir besivystančių šalių mokesčių bazei, problemą, būtinas tarptautinis bendradarbiavimas.

Žvelgiant plačiau, ES mokesčių sistemos ir kainodara turėtų būti kuriamos taip, kad atspindėtų realias išlaidas, spręstų mūsų pagrindinius socialinius ir aplinkosaugos klausimus ir skatintų elgsenos pokyčius visoje ekonomikoje. Tvari konkurencija priklauso nuo kainų, kurios atspindi tikrąsias gamybos ir naudojimo išlaidas – internalizuoja išorės poveikį 63 . 

Reguliavimo institucijos, verslo lyderiai ir pilietinė visuomenė turi bendradarbiauti, kad būtų sudarytos vienodos sąlygos, atitinkančios darnaus vystymosi tikslus, ir skatintų vystymąsi, dėl kurio tvarūs produktai ir paslaugos taptų įperkamiausi.

Tam fiskalinės sistemos turėtų būti keičiamos taip, kad valstybės narės mažintų darbo jėgos mokesčius ir didintų mokesčius, taikomus kapitalui, taršai, nebrangiems ištekliams ir kitam aplinkai daromam išoriniam poveikiui 64 . Siekiant užkirsti kelią aplinkos būklės blogėjimui ir jį ištaisyti, taip pat neužkrauti naštos mokesčių mokėtojams, turi būti taikomi principai „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“ . Šiuo metu ES mokestinės pajamos iš darbo jėgos tebėra aštuonis kartus didesnės nei pajamos, gaunamos iš aplinkosaugos mokesčių, ir laikui bėgant tik kelios ES valstybės narės sumažino darbo jėgos mokesčių dalį ir padidino aplinkosaugos mokesčių dalį.

Taip pat turime užtikrinti, kad permainos būtų socialiai teisingos, kad jų išlaidos būtų teisingai paskirstytos mokesčių mokėtojams ir kad kiekvienas mokėtų teisingą dalį. Reikiamas mokesčių perkėlimas ir priešingų rezultatų duodančių finansinių paskatų, pvz., iškastinio kuro subsidijų, panaikinimas gali turėti regresinių pasekmių ir labiau paveikti nepasiturinčiuosius. Todėl politikos formuotojai turi panaudoti visus svarbius svertus ir užtikrinti, kad, be, pavyzdžiui, aktyvių darbo rinkos priemonių, švietimo ir mokymo, permainos būtų neatsiejamos nuo priemonių, dėl kurių fiskalinės sistemos ir apmokestinimas taptų labiau progresiniai ir kuriomis būtų atsižvelgiama į pažeidžiamiausias grupes 65 .

Ateityje, siekiant ES sudaryti sąlygas pereiti prie veiksmingesnės ir tvaresnės ekonomikos ir užtikrinti vienodas sąlygas įmonėms, ES bendrojoje rinkoje taip pat bus svarbu suderinti neigiamo išorinio poveikio visuomenei ir aplinkai apmokestinimą 66 . Pavyzdžiui, šiandien ES energijos apmokestinimo teisinė sistema vis dar prieštarauja ES aplinkos ir klimato kaitos tikslams 67 – tai turi neigiamą poveikį sutartiems politikos tikslams. Būtina pokyčių sąlyga bus vieningo balsavimo Taryboje reikalavimo atsisakymas pagal Komisijos komunikatą „Siekiant veiksmingesnio ir demokratiškesnio ES mokesčių politikos sprendimų priėmimo“ 68 .

Be to, svarbi bendro politikos priemonių derinio ir perėjimo prie darnesnio vystymosi dalis yra konkurencija. Konkurencijos politika prisideda prie ekonominės demokratijos ir lygybės. Ji suteikia galimybę turėti prieinamas kainas, kokybę ir pasirinkimą, taip pat žaboja nepagrįstai įsitvirtinusią ekonominę galią. Faktai 69 rodo, kad konkurencijos politika teikia santykinai didesnį pranašumą skurdesniems namų ūkiams, palyginti su turtingesniais namų ūkiais, ir lemia veiksmingesnį išteklių paskirstymą, taip pat skatina inovacijas, visų pirma mažai tirtų technologijų.

3.2.3Atsakingas verslas, įmonių socialinė atsakomybė ir nauji verslo modeliai 

Esminis vaidmuo pereinant prie darnesnio vystymosi tenka įmonėms. Per pastaruosius dešimtmečius tiek savanoriškai, tiek valdžios institucijų paskatintos vis daugiau įmonių į pagrindinius savo tikslus įtraukia atsakomybę už aplinkos apsaugą ir socialinę atsakomybę. Vis daugiau įmonių darnaus vystymosi tikslus laiko neatskiriama savo konkurencingumo ir augimo strategijos dalimi. Jos suprato, kad atsakingas verslas gali užtikrinti tvaresnį pelną ir augimą, naujas rinkos galimybes ir ilgalaikę vertę akcininkams.

Atsižvelgiant į didėjantį tiekimo grandinių sudėtingumą ir globalizaciją, svarbu skatinti taikyti aukštus tvarumo standartus ir trečiosiose šalyse. ES įmonių ir vartotojų verslo praktikos, vartojimo ir gamybos modeliai neturėtų netiesiogiai prisidėti prie žmogaus teisių pažeidimų ar aplinkos būklės blogėjimo kitur pasaulyje.

Per pastaruosius dvejus metus ES sustiprino akcininkų 71 ir investuotojų 72 teises – tai padėjo jiems suprasti įmonių veiklos finansinius ir nefinansinius aspektus ir sudaryti jiems sąlygas geriau užtikrinti įmonių atskaitomybę. Viešųjų pirkimų teisės aktuose ES taip pat įgyvendino naujus aplinkos apsaugos ir socialinius kriterijus, kad paskatintų įmones socialiai atsakingai kurti produktus ir paslaugas. Siekdama užtikrinti, kad ES įmonės tam tikrus mineralus ir metalus importuotų tik iš atsakingų šaltinių, kurie nenaudoja pelno ginkluotiesiems konfliktams finansuoti, ES priėmė Konflikto zonų naudingųjų iškasenų reglamentą 73 . Šiomis aplinkybėmis taip pat svarbus neseniai priimtas Tvaraus finansavimo veiksmų planas, nes jis susieja finansų sistemą su tvaresniais projektais 74 .

Tačiau akivaizdu, kad visais lygmenimis galima nuveikti daugiau. ES lygmeniu siekiama nustatyti tinkamas priemones ir praktiškus būdus, kaip būtų galima skatinti tvaresnį verslą, – šis darbas duoda tolesnių rezultatų ir stiprina ES įmonių konkurencinį pranašumą šioje srityje. Turėsime apsvarstyti įvairių formų papildomas paskatas įmonėms, kad jos galėtų į savo veiklą integruoti darnaus vystymosi tikslus, įskaitant besiformuojančių technologijų ir žiedinės ekonomikos potencialo nagrinėjimą. Vykdydama tiek vidaus, tiek išorės veiksmus ES turės toliau skatinti įgyvendinti tarptautiniu mastu sutartas gaires ir principus, susijusius su atsakingu verslu, kaip antai JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus. Tai svarbu ir siekiant užtikrinti vienodas sąlygas tarptautiniu mastu.

Ateityje svariai prisidėti prie tvaraus ekonomikos augimo ir tvaresnių verslo modelių atsiradimo, juos skatinant ir plėtojant atsakingai, gali bendradarbiaujamoji ekonomika, kurioje vartotojai gali tiesiogiai bendrauti vieni su kitais. Tačiau šiuo metu visoje ES skirtingų reguliavimo priemonių įvairovė kelia neaiškumų tiek tradiciniams veiklos vykdytojams, tiek naujų paslaugų teikėjams, tiek vartotojams, o tai trukdo augti ES bendradarbiaujamajai ekonomikai ir su ja susijusioms naujoms ir novatoriškoms paslaugoms.

Svarbų vaidmenį sprendžiant tvarumo uždavinius ir kartu skatinant integracinį augimą ir darbo vietų kūrimą vietoje, bendrą gerovę ir socialinę įtrauktį taip pat gali atlikti socialinis verslumas, kurio tikslas – spręsti bendruomenės problemas. Šiuo metu socialinės įmonės paprastai koncentruojasi konkrečiose nišose, visų pirma vietos lygmens, ir veiklos Europos Sąjungoje neplečia. Svarbi problema tebėra finansavimas, todėl ES socialinėms įmonėms skiria daugiau lėšų. Kaip ir bendradarbiaujamajai ekonomikai, kliudyti gali sudėtinga reguliavimo sistema arba jos nebuvimas ir vietos lygmens apribojimai. Pavyzdžiui, Prancūzijoje šio sektoriaus ypatumai pripažinti ir šioms įmonėms naujas postūmis suteiktas 2014 m. nustačius specialią teisinę sistemą.

3.2.4Atvira ir taisyklėmis grindžiama prekyba

Atvira ir taisyklėmis grindžiama prekyba yra viena iš geriausių priemonių mūsų ir mūsų partnerių gerovei, mūsų gyvenimo lygiui ir mūsų planetos ir demokratijos tvarumui didinti. Jei norime užtikrinti tvarią Europą tvariame pasaulyje, pasauliniams standartams formuoti svarbu pasinaudoti mūsų daugiašalėmis institucijomis ir dvišaliais bei daugiašaliais prekybos susitarimais.

Protekcionistinės tendencijos ir požiūris „visų pirma – mano šalis“ gali sukelti konfliktus, be to, labai trukdo kurti tvarią planetą, o tokiam tikslui įgyvendinti paprastai reikalingas tarptautinis bendradarbiavimas. Tvirtai remti ir palaikyti daugiašalę sistemą yra gyvybiškai svarbus ES interesas dėl daugelio priežasčių.

Pereidami prie darnesnio vystymosi turime dar aktyviau bendradarbiauti su panašiai mąstančiais partneriais, kad būtų galima derėtis dėl pažangių naujų taisyklių, kuriomis būtų atsižvelgiama į Jungtinių Tautų darbotvarkę iki 2030 m. Joje pripažįstama, kad prisidedant prie darnaus vystymosi tikslų itin svarbi taisyklėmis grindžiama daugiašalė prekybos sistema, kurios centre yra Pasaulio prekybos organizacija (PPO). Todėl labai svarbios dabartinės konstruktyvios ES pastangos modernizuoti PPO.

Kai dabartinės galingos šalys išsižada tarptautinių prekybos susitarimų, galimybių atsiranda ES. Kai kitos pasitraukia, jų vietą gali užimti ir yra tai padariusi ši Sąjunga, turinti labiausiai išvystytą vidaus rinką pasaulyje ir beveik pusę milijardo vartotojų. Be to, ji kuria naują ir tvaresnį prekybos pagrindą. Į visus naujus ES prekybos ir investicijų susitarimus dabar įtraukiamas skyrius dėl darnaus vystymosi, kuriame puoselėjami ir skatinami socialiniai ir aplinkos apsaugos standartai. Pirmasis susitarimas, kuriame išsamiau aptariami įsipareigojimai, prisiimti pagal Paryžiaus klimato susitarimą, yra 2018 m. liepos mėn. su Japonija pasirašytas ekonominės partnerystės susitarimas. 2018 m. rugsėjo mėn. pasirašiusios išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą ES ir Kanada susitarė dėl bendradarbiavimo prekybos ir klimato kaitos srityse. Modernizuojant asociacijos susitarimą su Čile ES derasi dėl nuostatų, susijusių su lyties aspektu.

Komisija pasiūlė 15 punktų, kad būtų geriau įgyvendinami ES prekybos susitarimų prekybos ir darnaus vystymosi skyriai ir geriau užtikrinamas jų vykdymas 76 . Daugiausia dėmesio skiriama glaudesniam bendradarbiavimui su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis, veiksmingesniam vykdymo užtikrinimui, įskaitant aktyvesnį tvarumo skyrių taikymą pagal esamą ginčų sprendimo mechanizmą, taip pat geresnei komunikacijai ir skaidrumui.

Vienas iš ES paramos besivystančioms šalims aspektų – vienašalių prekybos lengvatų taikymas pagal bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemą. Šios lengvatos priklauso nuo to, ar jomis besinaudojančios šalys įgyvendina pagrindines tarptautines konvencijas ir susitarimus dėl žmogaus ir darbuotojų teisių, aplinkos apsaugos ir gero valdymo, ir taip besivystančias šalis skatina tvariai kurti savo ekonomikos augimo modelius. Sunkių ir sistemingų šių konvencijų principų pažeidimų atveju Komisija šias lengvatas gali laikinai panaikinti.

3.2.5Valdymas ir politikos suderinamumo visais lygmenimis užtikrinimas 

Norint pasiekti darnaus vystymosi tikslus ir taip užtikrinti tikras tvarumo permainas visų europiečių naudai, reikia laikytis visapusiško požiūrio. ES, jos valstybės narės ir partneriai turi atsižvelgti į skirtingų tvarumo uždavinių ir galimybių sąsajas ir remti skirtingų politikos sričių, sektorių ir sprendimų priėmimo lygmenų suderinamumą.

Mūsų tapatybės atspindys – pagarba teisinės valstybės principui, demokratijai ir pagrindinėms teisėms. Tai yra nediskutuotini principai ir vertybės, nustatyti ES sutartyse, ir visų mūsų veiksmų pagrindas. Jie taip pat yra neatskiriama Jungtinių Tautų darbotvarkės iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslų dalis. Tiek pat svarbūs ir taikos, teisingumo ir institucijų patikimumo principai, kuriuos ES visada tvirtai rėmė. Šie principai ir bendros vertybės nėra savaime gyvuojantys – ES, jos valstybės narės ir iš esmės visi europiečiai turi juos puoselėti, saugoti ir stiprinti. Svarbų vaidmenį atlieka socialiniai partneriai. Siekiant užtikrinti ir veiksmingą valdymą, ir tinkamą politikos suderinamumą, šią partnerystę reikia palaikyti ir stiprinti.

Be šių pagrindinių principų, labai svarbus visuotinis politikos suderinamumas, grindžiamas planavimu, faktais grindžiama politika, įtraukumu, veiksmingumu, subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymusi, taip pat vertinimu ir stebėsena. Šiuo požiūriu taip pat itin svarbus geresnis reglamentavimas ir geresnis valdymas visais lygmenimis. Vertinant visas politikos galimybes būtina atlikti išsamius poveikio vertinimus ir kuo labiau sumažinti ir sušvelninti kompromisus tarp ekonominių, socialinių ir aplinkos politikos tikslų. Taip pat reikėtų veiksmingai ir struktūriškai šalinti susijusius įgyvendinimo trūkumus, kurie kenkia tvarios politikos suderinamumui.

Darnaus vystymosi tikslai dėl savo struktūros yra nedalomi ir dauguma jų yra susiję su keliomis politikos sritimis. Todėl šalia geresnio administracijų bendradarbiavimo reikalingas didesnis įvairių politikos sričių suderinamumas. Maisto, energijos ir vandens išteklių valdymas yra glaudžiai susijęs. Tai pasakytina ir, pvz., apie transportą, oro kokybę ir sveikatą. Susietumo metodui įgyvendinti reikia, kad visais lygmenimis būtų vykdomi kelių sektorių projektai, kuriais būtų atsižvelgiama į darnaus vystymosi tikslų tarpusavio sąsajas. Atsižvelgdama į tai Europos Komisija nustatė vidinį darbo metodą, pagal kurį užtikrinama, kad Komisijos nariai ir visi Komisijos darbuotojai nedirbtų izoliuotai.

Politikos suderinamumas aktualus ne tik vidaus lygmeniu, bet ir vidaus politikos poveikiui išorės aspektams ir atvirkščiai. Turime užtikrinti, kad mūsų ekologinis pėdsakas nebūtų eksportuojamas arba kitur pasaulyje nebūtų sukeliamas skurdas, nelygybė ir nestabilumas. Mes, europiečiai, gerai žinome, kad neigiamas poveikis kitur savo ruožtu turės neigiamo poveikio mūsų pačių ekonomikai ir visuomenei, pavyzdžiui, paaštrins migracijos priežastis. ES yra įsipareigojusi užtikrinti politikos suderinamumą vystymosi labui, t. y. kad būtų sistemingai atsižvelgiama į ES vidaus politikos poveikį besivystančioms šalims. Atitinkama stebėsena įtraukta į Komisijos bendruosius tolesnius veiksmus, susijusius su Jungtinių Tautų darbotvarke iki 2030 m. 77 .

Kad politika būtų sėkminga, reikia nustatyti aiškius ir išmatuojamus tikslus, kad būtų galima stebėti pažangą ir viešai skelbti rezultatus. Kitas ES lygmens etapas galėtų būti susitarimas dėl tokių tikslų ir stebėsenos sistemos. Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino Komisijos ketinimą paskelbti šį diskusijoms skirtą dokumentą, kad būtų galima 2019 m. parengti visapusišką Jungtinių Tautų darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo strategiją, į kurią būtų galima įtraukti minėtus veiksmus.

Darnaus vystymosi tikslams įgyvendinti taip pat būtinas veiksmingas bendradarbiavimas ES, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis. Gairės, kaip to pasiekti, pateiktos Komisijos komunikato „Subsidiarumo ir proporcingumo principų vaidmens stiprinimas formuojant ES politiką“ rekomendacijose, pateiktose įsteigus Subsidiarumo, proporcingumo ir veikimo mažiau, bet efektyviau darbo grupę 78 . Komisija ir kitos ES įstaigos galėtų visų pirma padėti miestams ir regionams keistis geriausia patirtimi ir nustatyti tarpvalstybinio teritorinio požiūrio į tai, kaip pasiekti darnaus vystymosi tikslus, parametrus.

Vykstant diskusijoms ir imantis įgyvendinimo priemonių, be abejo, turi dalyvauti pilietinė visuomenė, privatusis sektorius ir akademinė bendruomenė. Naudinga bendrų idėjų dalijimosi erdvė – 2017 m. Europos Komisijos sukurta Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo siekiančių įvairių aukšto lygio suinteresuotųjų šalių platforma 79 . Platformos indėlis buvo neįkainojamas Komisijos darbui ir pridedamas prie šio diskusijoms skirto dokumento. Dar vienas teigiamas tarpsektorinio bendradarbiavimo, kuris buvo labai svarbus rengiant Komisijos tvaraus finansavimo veiksmų planą, pavyzdys – Aukšto lygio ekspertų grupė tvarių finansų klausimais.

Siekiant spręsti sudėtingus uždavinius, susijusius su įvairiais vienas kitam prieštaraujančiais interesais, būtų galima toliau skatinti įvairių suinteresuotųjų šalių partnerystes, kad būtų atsižvelgta į įvairių darnaus vystymosi tikslų tarpusavio priklausomybę.

Kita vertus, norint vadovautis daugiapakopio valdymo metodu reikia, kad ES pastangos pasaulinio valdymo lygmeniu būtų aiškiai suformuluotos. Įgyvendindami darnaus vystymosi tikslus turime spręsti daug tarpvalstybinių uždavinių. Todėl būtina labiau orientuotis į išorę, visais lygmenimis glaudžiai bendradarbiaujant su ES partneriais iš viso pasaulio. Pagrindinį vaidmenį, visų pirma stebint pažangą, atlieka Jungtinių Tautų Aukšto lygio politinis forumas. ES, kaip tvirta daugiašališkumo rėmėja, gali imtis iniciatyvos užtikrinti, kad būtų tinkamai atsiskaitoma apie pažangą siekiant darnaus vystymosi tikslų, ir reikalauti, kad visi partneriai juos tiksliai įgyvendintų ir stebėtų.

4ES – darnaus vystymosi pradininkė pasaulyje

ES ir Jungtinės Tautos yra natūralios partnerės, dedančios pastangas kurti saugesnį ir geresnį pasaulį visiems. Mums reikia ne daugiau sienų, o visuotinių taisyklių, kurių visi laikytųsi. Taisyklėmis grindžiama sistema yra geriausias mūsų ekonomikos ir visuomenės tvarumo garantas. Rasti tarptautinių uždavinių sprendimų gali tik daugiašalė diplomatija. Visuotinėje ES užsienio reikalų ir saugumo politikos strategijoje pripažįstama darnaus vystymosi tikslų, kaip kompleksinio prioriteto, svarba, o ES ir jos valstybės narės turi dėti bendras pastangas palaikydamos santykius su išoriniu pasauliu.

Pasaulyje daugėjantys smurtiniai konfliktai, ypač per pastaruosius penkerius metus, mums vėl primena, kad taika ir saugumas ES priklauso ir nuo ES gebėjimo prisidėti prie taikos kūrimo ir palaikymo kitur pasaulyje. ES patirtis kuriant taiką namuose jai suteikia švelniąją galią ir pasaulinio masto veikėjos siekiant tvarios taikos ir gerovės patikimumą.

ES taip pat turi toliau dalytis tvariais pasaulinių problemų sprendimais, nes jei kiti laikysis priešingos krypties politikos, mūsų politika planetai turės tik ribotą poveikį. Padėdama kitiems sekti mūsų pavyzdžiu ir juos skatindama tai daryti, ES gali siekti vienodų sąlygų, kai visi konkuruoja tomis pačiomis sąlygomis. Be to, dalijimasis ES sprendimais užsienyje lemia daugiau darbo vietų ir spartesnį tvarų augimą ne tik šalyse partnerėse, bet ir pačioje ES.

Galiausiai, kad galėtume sėkmingiausiai pereiti prie ekologiškos ir integracinės ekonomikos, taip pat turime sutelkti savo pasaulinius partnerius ir įrodyti, kad visuotinis darnaus vystymosi modelis, pagrįstas mūsų pagrindinėmis vertybėmis ir principais, yra geriausias būdas pasiekti bendrą gerovę ir sukurti tvarų pasaulį. Todėl ES vidaus veikla, susijusi su darnaus vystymosi tikslais, ir jos išorinis poveikis yra dvi to paties medalio pusės. ES yra suinteresuota, įgyvendindama savo išorės veiksmus, taip pat atlikti pirmaujantį vaidmenį įgyvendinant Jungtinių Tautų darbotvarkę iki 2030 m. visame pasaulyje.

ES ir jos valstybės narės yra didžiausios pasaulyje paramos vystymuisi ir humanitarinės pagalbos teikėjos. ES kolektyviai įsipareigojo teikiamą oficialią paramą vystymuisi padidinti bent iki 0,7 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų per metus. Bendradarbiaujant su 150 šalių partnerių visame pasaulyje, ES vystomasis bendradarbiavimas yra priemonė, ne tik padedanti žmonėms išbristi iš skurdo ir užtikrinanti orumą bei lygybę, bet ir kurianti taikias, teisingas ir įtraukias visuomenes. Dėl užsitęsusių krizių ES turi ir toliau dėti darnias pastangas, kad vienu metu būtų atsižvelgiama į humanitarinius poreikius ir kovojama su pagrindinėmis skurdo, priverstinio gyventojų perkėlimo, pažeidžiamumo ir nestabilumo priežastimis.

Naujame Europos konsensuse dėl vystymosi ES veiksmai aiškiai orientuojami į Jungtinių Tautų darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimą, visų pirma siekiant išnaikinti skurdą. Vienas iš pagrindinių jos privalumų – bendras ES ir visų jos valstybių narių įsipareigojimas glaudžiau bendradarbiauti, be kita ko, dažniau vykdant bendrą programavimą ir veiksmingiau koordinuojant veiksmus vietoje. Ši nauja kryptis turėtų dar labiau sustiprėti sukūrus būsimą ES išorės finansavimo priemonę, kuri yra aiškiai skirta darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimui remti.

Su šalimis partnerėmis toliau aktyviai palaikysime dialogus politikos klausimais, grindžiamus darnaus vystymosi tikslais, kartu teikdami finansinę paramą ir vykdydami vystomąjį bendradarbiavimą. Naujoji ES partnerystė su Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybėmis, kuri pakeis dabartinį Kotonu susitarimą, turėtų padėti siekti didesnės gerovės įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus. Žvelgiant į priekį, ypač svarbi ES ir jos valstybėms narėms turėtų būti tvirta partnerystė ir lygiavertis bendradarbiavimas su Afrika. ES labai suinteresuota, kad Afrikos žemynas klestėtų ekonomiškai ir politiškai ir turėtų didesnes augimo, vietos užimtumo, naujų verslo modelių ir abiem pusėms naudingų prekybos santykių su Europa galimybes. Kartu didelį poveikį darniam vystymuisi pasaulio mastu gali turėti ES ryšiai su labiau pažengusiomis besivystančiomis šalimis įvairiuose sektoriuose.

Prioritetu ir toliau išlieka privačiojo sektoriaus įtraukimas ir tvarių investicijų skatinimas, be kita ko, už ES sienų. Europos išorės investicijų planu sukurtas naujas viešojo finansavimo naudojimo standartas, siekiant pritraukti privačiųjų investicijų į darnų vystymąsi šalyse partnerėse, pradedant Afrika ir ES kaimyninėmis šalimis 80 . Naujas Afrikos ir Europos Sąjungos tvarių investicijų ir darbo vietų kūrimo aljansas, įsteigtas 2018 m. rugsėjo mėn., turi didelį tvarių investicijų sutelkimo potencialą, nes vien tik per ateinančius penkerius metus Afrikoje gali būti sukurta iki 10 mln. darbo vietų.

Kadangi gauti pakankamą finansavimą, reikalingą tvarios infrastruktūros ir energijos vartojimo efektyvumo poreikiams patenkinti, sunku visų pirma besivystančioms šalims, didelį potencialą remti visas šalis, įgyvendinančias permainas, galėtų turėti pasaulinės finansų rinkos, nes vietos poreikius būtų galima tenkinti naudojant pasaulinius finansavimo šaltinius. Derinant tvaraus finansavimo iniciatyvas ir priemones įvairiose jurisdikcijose būtų galima užtikrinti suderinamas tvaraus finansinio turto rinkas be sienų – taip būtų pasiekta masto ekonomija ir išvengta suskaidymo. Tai suteiktų naujų didelių investavimo galimybių įmonėms ir finansų sektoriui visame pasaulyje.

ES aktyviai siekia, kad būtų koordinuojamos tarptautinės pastangos kurti finansų sistemą, kuria būtų remiamas tvarus augimas visame pasaulyje. Siekiant stiprinti bendradarbiavimą ir pasinaudoti sinergija, būtų tikslinga sukurti tarptautinį išsivysčiusių ir besivystančių šalių, įsipareigojusių siekti tvaraus finansavimo, jurisdikcijų tinklą. Nuosekli tarptautinė strategija ir struktūra, kuri sustiprintų tokių institucijų, kaip Pasaulio banko grupė, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Europos investicijų bankas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, pastangas, padėtų didinti tvaraus finansavimo mastą ir sutelkti tarptautinius investuotojus, kad visame pasaulyje būtų pereinama prie tvarių investicijų. Naujos finansinės technologijos ir novatoriški finansavimo sprendimai suteikia papildomų didelių galimybių į tvarius projektus pritraukti pasaulinių investuotojų.

Klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas vis labiau tampa viena didžiausių grėsmių taikai ir saugumui pasaulyje ir nesiimant ryžtingų veiksmų taps dar didesniu pasaulinės rizikos, įskaitant priverstinį gyventojų perkėlimą ir migraciją, šaltiniu. ES turi rodyti pavyzdį ir, be kita ko, griežtai įgyvendinti Paryžiaus klimato susitarimą ir dėti tarptautines pastangas mažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro. ES taip pat galėtų inicijuoti privalomus pasaulinius susitarimus žiedinės ekonomikos, išteklių naudojimo ir biologinės įvairovės srityse.

Būdami perėjimo prie ekologiškos ir integracinės ekonomikos iniciatoriai ir aktyvūs tarptautinių taisyklių palaikytojai, galėsime nustatyti standartus visam pasauliui ir įgysime didelį konkurencinį pranašumą pasaulinėje rinkoje.

5Scenarijai ateičiai

ES visapusiškai įsipareigojo įgyvendinti Jungtinių Tautų darbotvarkę iki 2030 m. Artėjant naujam penkerių metų trukmės politikos ciklui, laikas susitarti, kaip savo bendrą įsipareigojimą įgyvendinsime. ES institucijos turi nuspręsti, kokios struktūros, priemonės ir politikos strategijos bus taikomos siekiant darnaus vystymosi tikslų ir juos įgyvendinant, taip pat padėti mūsų partneriams ir juos orientuoti. Kaip būtų geriausia tai pasiekti, yra įvairių idėjų, ir kiekviena institucija, Parlamentas, Taryba ir Komisija, turi savo pareigas pagal Sutartis ir mūsų tarptautinius įsipareigojimus.

2018 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino Komisijos ketinimą paskelbti šį diskusijoms skirtą dokumentą, kuris turėtų padėti pagrindą 2019 m. parengti visapusišką įgyvendinimo strategiją.

Šiame diskusijoms skirtame dokumente pagal Europos Vadovų Tarybos gaires pateikiami trys skirtingi scenarijai, skirti diskusijoms apie tai, kaip būtų galima geriausiai įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus ir kaip veiksmingiausiai paskirstyti vaidmenis. Šiais svarstymais siekiama prisidėti prie piliečių, suinteresuotųjų šalių, vyriausybių ir institucijų diskusijų per ateinančius mėnesius, kuriomis būtų galima pasinaudoti rengiant 2019–2024 m. ES strateginę darbotvarkę ir nustatant kito Europos Komisijos pirmininko prioritetus.

Visi trys scenarijai grindžiami bendra prielaida, kad ES valstybės narės, įmonės ir pilietinė visuomenė plačiai pripažįsta, jog tam, kad ES ir pasaulis užtikrintų tvarią ateitį ir pasiektų darnaus vystymosi tikslus iki 2030 m. ir vėliau, siekiant modernios ekonomikos, švarios aplinkos ir mūsų piliečių, o kartu ir visos planetos gerovės, būtina rimčiau įsipareigoti.

Taip pat sutariama, kad nors tvarumo būtina siekti Europos mastu, iš tiesų įgyvendinti šiuos tikslus galiausiai galime tik pasauliniais veiksmais. Be to, kad ES ir toliau gyvuotų klestinčiame žemyne, daugeliui besivystančio pasaulio šalių reikia paramos mažinant ekonominį ir socialinį atsilikimą. Analogiškai parama besivystančių šalių ekonominei pažangai siekiant darnaus vystymosi tikslų taip pat prisideda prie įvairių ES strateginių interesų, pavyzdžiui, dėl neteisėtos migracijos mažinimo. Darnaus vystymosi tikslai, kuriuos įgyvendinti įsipareigojo 193 valstybės, – geriausias ir moderniausias pasaulinis ir visapusiškas mūsų veiklos pagrindas.

Dabar Europai reikia apsvarstyti, ką ir kaip daryti. Trijuose scenarijuose siūlome imtis skirtingų veiksmų, tačiau remiamasi nuomone, kad ES turi didelių konkurencinių pranašumų, kad galėtų būti pasaulinė lyderė ir sėkminga iniciatorė. Šie scenarijai nėra nei ribojamojo, nei nurodomojo pobūdžio. Jų tikslas – pasiūlyti skirtingų idėjų ir paskatinti diskusijas bei svarstymus. Tikėtina, kad galutinis rezultatas būtų visų scenarijų tam tikrų elementų derinys.

1 scenarijus. Visa apimanti ES darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo strategija, kuria vadovaujamasi vykdant ES ir jos valstybių narių veiksmus

Vienas iš būdų spręsti mums kylančias problemas – pasauliniu mastu sutartus darnaus vystymosi tikslus aukščiausiu ES politiniu lygmeniu patvirtinti kaip bendruosius strateginius ES ir jos valstybių narių politikos tikslus. Tai atitiktų Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo siekiančių įvairių aukšto lygio suinteresuotųjų šalių platformos rekomendaciją.

Pagal šį scenarijų Jungtinių Tautų darbotvarkė iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslai taptų mūsų kompasu ir žemėlapiu ir jais remiantis būtų galima nustatyti ES ir jos valstybių narių strateginę programą.

Būtų vykdomi ir veiksmingai koordinuojami ES ir valstybių narių, įskaitant regioninės ir vietos valdžios institucijas, strateginiai veiksmai. Būtų skatinami bendri visais valdžios lygmenimis veiksmai, glaudžiai bendradarbiaujant su visomis suinteresuotosiomis šalimis. Svarbus šių veiksmų komponentas būtų ES santykiai su trečiosiomis šalimis, kad būtų skatinami tarptautiniai tvarumo veiksmai.

Tai taip pat reiškia, kad reikia sukurti Europos darnaus vystymosi tikslų politikos koordinavimo procesą, kad būtų galima reguliariai vertinti ir stebėti darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo pažangą, atsižvelgiant į jų kompleksinį pobūdį ir tarpusavio ryšius, be kita ko, ir į Europos Komisijos vidaus valdymą.

2 scenarijus. Komisijos vykdomas tolesnis darnaus vystymosi tikslų integravimas į visas svarbias ES politikos sritis, neįpareigojant valstybių narių imtis veiksmų

Pagal šį scenarijų darnaus vystymosi tikslai ir toliau darys įtaką ES priimant politinius sprendimus, ir jais bus vadovaujamasi rengiant ES augimo strategiją po 2020 m., o ES valstybės narės neįpareigojamos kolektyviai ES siekti įgyvendinti bendrus darnaus vystymosi įsipareigojimus.

Europos Komisijoje tai galėtų reikšti, kad bendra atsakomybė už tvarumą suteikiama vienam kolegijos nariui. Šis Komisijos narys galėtų toliau bendradarbiauti su kitais Komisijos nariais specialioje projekto grupėje, kurioje dalyvautų visi Komisijos nariai. Siekiant užtikrinti politikos suderinamumą, reikėtų siekti glaudaus bendradarbiavimo su kitomis Komisijos narių projektų grupėmis.

Įgyvendindama geresnio reglamentavimo darbotvarkę, Komisija toliau vykdytų įtraukų ir faktais grindžiamą sprendimų priėmimą. Kartu su didesniu darnaus vystymosi tikslų integravimu į Europos semestrą pagal ES augimo strategiją po 2020 m. stiprinamas ES politikos suderinamumas ir užtikrinama, kad ES labiau priartėtų prie darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo.

Tačiau tokiu būdu valstybėms narėms ir regioninės bei vietos valdžios institucijoms būtų suteikta daugiau laisvės sprendžiant, ar ir kaip savo darbą derinti, kad darnaus vystymosi tikslų būtų darniai pasiekta.

3 scenarijus. Daugiau dėmesio išorės veiksmams kartu konsoliduojant dabartinius ES lygmens tvarumo užmojus

Siekiant darnaus vystymosi tikslų pirmenybė būtų teikiama išorės veiksmams. Kadangi ES jau dabar yra lyderė daugeliu su darnaus vystymosi tikslais susijusių aspektų, daugiau dėmesio būtų galima skirti pagalbai likusiam pasauliui, kartu siekiant pažangos ES lygmeniu.

Mūsų socialinė rinkos ekonomika tapo ES prekės ženklu ir dėl stiprių socialinės gerovės sistemų sudarė sąlygas ES valstybių narių ekonomikai generuoti turtą ir plataus masto gerovę. ES jau yra pasiekusi kai kuriuos aukščiausius pasaulyje aplinkos apsaugos standartus, o mūsų įmonės pirmauja, palyginti su pasauliniais konkurentais. ES taip pat laikoma laisvės ir demokratijos atrama, turinčia stabilias institucijas, grindžiamas teisinės valstybės principais, ir energingą pilietinę visuomenę. Todėl ES galėtų nuspręsti savo taikomus aplinkosaugos, socialinius ir valdymo standartus aktyviau propaguoti per daugiašales derybas ir prekybos susitarimus.

Kad ES vertybėmis grindžiama išorės politikos darbotvarkė būtų sėkmingai įgyvendinama, ES taip pat galėtų dar aktyviau bendradarbiauti su pagrindinėmis tarptautinėmis organizacijomis ir forumais, pavyzdžiui, Jungtinėmis Tautomis, įskaitant Tarptautinę darbo organizaciją, Pasaulio prekybos organizaciją ir G 20, taip pat daugiašalių aplinkos susitarimų priežiūros institucijomis.

Pirmenybė ir toliau būtų teikiama ES pozicijai remti daugiašališkumą – pirmiausia bendradarbiavimą Jungtinėse Tautose – ir skaidrius bei patikimus tarptautinius santykius.

(1)

JT generalinio sekretoriaus Ban Ki-moono kalba 2015 m. rugsėjo 25 d. Niujorke vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime dėl vystymosi darbotvarkės po 2015 m. priėmimo. Žr. https://www.un.org/press/en/2015/sgsm17111.doc.htm.

(2)

 OL C 202, 2016 6 7.

(3)

2017 m. Septintoji ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaita „Mano regionas, mano Europa, mūsų ateitis“,

žr. https://ec.europa.eu/regional_policy/sources/docoffic/official/reports/cohesion7/7cr.pdf . 

(4)

 World Happiness Report 2018, John F. Helliwell, Richard Layard ir Jeffrey D. Sachs.

(5)

Eurostato duomenys apie gyvenimo kokybę. Žr. https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Quality_of_life_indicators.  

(6)

Europos jaunimo forumas, 2017 m. pasaulinis jaunimo pažangos indeksas. Žr. https://www.youthforum.org/youth-progress-index .  

(7)

Diskusijoms skirto dokumento 3 priede išsamiau apibūdinamos pagrindinės J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos iniciatyvos, kuriomis prisidedama prie Jungtinių Tautų darbotvarkės iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos įgyvendinimo.

(8)

COM(2018) 773 final.

(9)

KOM(2010) 2020 galutinis.

(10)

2018 m. spalio 18 d. Europos Vadovų Tarybos posėdžio išvados (EUCO 13/18), III.12 punktas.

(11)

COM(2016) 739 final.

(12)

2018 m. metinė augimo apžvalga, COM(2017) 690 final.

(13)

 2018 m. rudens Europos ekonominė prognozė, paskelbta 2018 m. lapkričio 8 d. Žr. https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/economy-finance/ip089_en_0.pdf . 

(14)

Pasaulio ekologinio pėdsako tinklas. Žr. https://www.footprintnetwork.org/our-work/ecological-footprint/ .

(15)

ES Komisija, Žaliavų suvestinė, 2018 m.

(16)

WWF, 2018 m., „Living Planet Report - 2018: Aiming Higher“, Grooten, M. ir Almond, R.E.A. (Eds). WWF, Glanas, Šveicarija.

(17)

Europos aplinkos agentūra (2017 m.), „Food in a green light. A systems approach to sustainable food“.

(18)

SWD(2016) 319 final.

(19)

 COM(2019) 1.

(20)

 Išsami analizė, atlikta rengiant Komisijos komunikatą COM(2018) 773 (5.6.2.3 skirsnis).

(21)

Dante Disparte, „If You Think Fighting Climate Change Will Be Expensive, Calculate the Cost of Letting It Happen“, 2017 m. birželio 12 d., Harvard Business Review online. Žr. https://hbr.org/2017/06/if-you-think-fighting-climate-change-will-be-expensive-calculate-the-cost-of-letting-it-happen.

(22)

Eurostatas, ES pažangos siekiant darnaus vystymosi tikslų stebėsenos ataskaita „Darnus vystymasis Europos Sąjungoje 2018 m.“, 2018 m. leidimas.

(23)

  https://ec.europa.eu/food/safety/food_waste_en .  

(24)

Eurostatas, ES pažangos siekiant darnaus vystymosi tikslų Europos Sąjungoje stebėsenos ataskaita „Darnus vystymasis Europos Sąjungoje 2018 m.“, 2018 m. leidimas.

(25)

Eurostatas, ES pažangos siekiant darnaus vystymosi tikslų Europos Sąjungoje stebėsenos ataskaita „Darnus vystymasis Europos Sąjungoje 2018 m.“, 2018 m. leidimas.

(26)

JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), 2016 m., „Antimicrobial resistance and our food systems: challenges and solutions“. Žr. http://www.fao.org/3/a-i6106e.pdf.  

(27)

Europos lyčių lygybės instituto ataskaita (2017 m.) „2017 m. lyčių lygybės indeksas. Lyčių lygybės Europos Sąjungoje 2005–2015 m. vertinimas“, 2017 m. spalio 11 d. pranešimas spaudai.‏ Žr.

https://eige.europa.eu/news-and-events/news/gender-equality-index-2017-progress-snails-pace.  

(28)

Europos Komisija, 2018 m. moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje ataskaita.

(29)

EBPO (2015 m.), „In It Together: Why Less Inequality Benefits All“, OECD Publishing, Paryžius.

(30)

Tarptautinė migracijos organizacija, „Migration, Environment and Climate Change: Assessing the Evidence”, 2009.

(31)

 7-oji aplinkosaugos veiksmų programa. Žr. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32013D1386 .

(32)

Eurostatas, „Aplinkos ekonomika. Užimtumo ir augimo statistika“. Žr. https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/pdfscache/10420.pdf . Aplinkos ekonomika apima dvi dideles veiklos ir (arba) produktų grupes: aplinkos apsaugą – visą veiklą, susijusią su aplinkos teršimo ir kitokio niokojimo prevencija, mažinimu ir šalinimu; išteklių valdymą – gamtos išteklių atsargų išsaugojimą ir išlaikymą, taigi ir apsaugą nuo jų išeikvojimo.

(33)

S. Fankhauser, A. Bowen et al., „Who will win the green race? In search of environmental competitiveness and innovation“, 2013 m.

(34)

Verslo ir darnaus vystymosi komisija, „Better Business Better World“, 2017 m. sausio mėn. (p. 12).

(35)

2017 m. ES aplinkos apsaugos nuostatų įgyvendinimo peržiūra.

(36)

Pavyzdžiui, Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės ataskaita „Global warming of 1.5 °C: an IPCC special report on the impacts of global warming of 1.5 °C above pre-industrial levels and related global greenhouse gas emission pathways, in the context of strengthening the global response to the threat of climate change, sustainable development, and efforts to eradicate poverty“, 2018 m.; Sachs, J., Schmidt-Traub, G., Kroll, C., Lafortune, G., Fuller, G. (2018 m.): „SDG Index and Dashboards Report 2018“, Niujorkas, Bertelsmann Stiftung and Sustainable Development Solutions Network (SDSN); Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo siekiančių įvairių suinteresuotųjų šalių platformos pasiūlymai dėl diskusijoms skirto dokumento „Tvarios Europos kūrimas“, 2018 m. spalio mėn.

(37)

Eurostatas, ES pažangos siekiant darnaus vystymosi tikslų Europos Sąjungoje stebėsenos ataskaita „Darnus vystymasis Europos Sąjungoje 2018 m.“, 2018 m. leidimas.

(38)

„Growth within: A circular economy vision for a competitive Europe“, Ellen MacArthur Foundation ir the McKinsey Center for Business and Environment, 2015 m.

(39)

„Žiedinės ekonomikos kūrimas. Atliekų tvarkymas ES“, 2017 m., Europos Parlamento tyrimų tarnyba.

(40)

SITRA, „The circular economy - a powerful force for climate mitigation“, 2018 m. Žr. https://www.sitra.fi/en/publications/circular-economy-powerful-force-climate-mitigation/ .  

(41)

 COM(2018) 028 final.

(42)

 COM(2018) 340 final.

(43)

Verslo ir darnaus vystymosi komisijos ataskaita „Better Business Better World“, 2017 m. sausio mėn.

(44)

Verslo ir darnaus vystymosi komisijos ataskaita „Better Business Better World“, 2017 m. sausio mėn.

(45)

JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), „Green jobs“. Žr. http://www.fao.org/rural-employment/work-areas/green-jobs/en/

(46)

Eurostatas, ES pažangos siekiant darnaus vystymosi tikslų Europos Sąjungoje stebėsenos ataskaita „Darnus vystymasis Europos Sąjungoje 2018 m.“, 2018 m. leidimas.

(47)

Europos Komisija, prekybos žemės ūkio produktais politikos stebėsenos ataskaita „Prekyba žemės ūkio produktais 2017 m.: dar vieni rekordiniai ES prekybos žemės ūkio maisto produktais metai“ (MAP 2018-1).

(48)

Žr. https://ec.europa.eu/commission/publications/natural-resources-and-environment .

(49)

 Žr. https://ec.europa.eu/health/amr/sites/amr/files/amr_action_plan_2017_en.pdf . 

(50)

Išsami analizė, atlikta rengiant Komisijos komunikatą „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ (COM(2018) 773).

Mėsos gamyboje žemės poreikis vienas didžiausių (skaičiuojant vienai kalorijai). Pakeitus ir sumažinus mėsos vartojimą, atsilaisvins papildomų žemės plotų.

(51)

 Per pastaruosius 10 metų gerokai padidėjo šaldytuvų energijos vartojimo efektyvumas (tą patį galima pasakyti ir apie, pvz., skalbimo mašinas, indaploves, televizorius). Tai taip pat reiškia, kad žmonės perka efektyvesnius gaminius. „Topten“ duomenys, pagrįsti GFK duomenimis. Žr. topten.eu.  

(52)

 COM(2016) 377.

(53)

2017 m. sveikatos priežiūrai skirta iki 9,6 proc. Europos BVP, todėl vis svarbiau didinti sveikatos priežiūros išlaidų veiksmingumą ir spręsti lėšų švaistymo problemą.

(54)

COM(2017) 206, Diskusijoms skirtas dokumentas dėl socialinio Europos aspekto, 2017 m. balandžio 26 d.

(55)

Jungtinių Tautų 11 darnaus vystymosi tikslas: pasiekti, kad miestai taptų įtraukūs, saugūs, atsparūs ir darnūs. Žr. https://www.un.org/sustainabledevelopment/cities/.

(56)

Tolesnių veiksmų, susijusių su „Rio+20“ ir visų pirma darnaus vystymosi tikslais, ekspertų grupės ataskaita „The Role of Science, Technology and Innovation Policies to Foster the Implementation of the Sustainable Development Goals“.

(57)

COM(2018) 22 final.

(58)

2018 m. lapkričio mėn. Europos Komisija pradėjo projektą „AI Watch“ siekdama stebėti su dirbtiniu intelektu susijusius pokyčius ES ir visame pasaulyje ir suteikti būtiną analitinį tolesnių veiksmų pagrindą.

(59)

Europos Komisija „JAV, Kinijos ir ES dirbtinio intelekto planai. Kokia mūsų padėtis?“ 2018 m. sausio mėn. Žr. https://ec.europa.eu/growth/tools-databases/dem/monitor/sites/default/files/DTM_AI%20USA-China-EU%20plans%20for%20AI%20v5.pdf . 

(60)

Jiaxuan You, Xiaocheng li, melvin low, David B. Lobell, Stefano Ermon „Sustainability and Artificial Intelligence Lab, Combining Remote Sensing Data and Machine Learning to Predict Crop Yield“. Žr. http://sustain.stanford.edu/crop-yield-analysis.

(61)

Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija. Žr. http://www.eurasia.undp.org/content/rbec/en/home/blog/201 7/7/12/What-kind-of-blender-do-we-need-to-finance-the-SDGs-.html.

(62)

 Tvaraus finansavimo veiksmų planas. Žr. https://ec.europa.eu/info/publications/180524-proposal-sustainable-finance_en .

(63)

Verslo ir darnaus vystymosi komisijos ataskaita „Better Business Better World“, 2017 m. sausio mėn.

(64)

Verslo ir darnaus vystymosi komisijos ataskaita „Better Business Better World“, 2017 m. sausio mėn. 

(65)

„Mokesčių politika Europos Sąjungoje. 2018 m. tyrimas“. Žr.

https://ec.europa.eu/taxation_customs/business/company-tax/tax-good-governance/european-semester/tax-policies-european-union-survey_en . 2018 m. gruodžio mėn. Komisija pradėjo tyrimą dėl visuotinių tendencijų, susijusių su klimato kaita, skaitmeninimu, gyventojų senėjimu ir kt., ir jų poveikio ES šalių ekonomikai, ypač ES mokesčių sistemų tvarumui.

(66)

COM(2019) 8 final.

(67)

 COM(2019) 8 final.

(68)

COM(2019) 8 final.

(69)

 Dierx, Adriaan, Ilzkovitz, Pataracchia, Ratto, Thum-Thysen and Varga (2017 m.) „Does EU competition policy support inclusive growth?“, Journal of Competition Law & Economics, 13 tomas, Nr. 2; EBPO „Factsheet on how competition policy affects macro-economic outcomes“ (2014 m. spalio mėn.); Fabienne Ilzkovitz ir Adriaan Dierx, „Ex-post economic evaluation of competition policy enforcement: A review of the literature“, Konkurencijos GD, 2015 m. birželio mėn.

(70)

  http://ec.europa.eu/competition/state_aid/scoreboard/index_en.html

(71)

2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/828, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos

2007/36/EB nuostatos, susijusios su akcininkų ilgalaikio dalyvavimo skatinimu (tekstas svarbus EEE).

(72)

2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/95/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo (tekstas svarbus EEE).

(73)

Konflikto zonų naudingųjų iškasenų reglamentas (ES) 2017/821.

(74)

  https://ec.europa.eu/info/publications/180524-proposal-sustainable-finance_en#investment . Išsamesnės informacijos apie naujausią ES pažangą, padarytą įmonių socialinės atsakomybės ir atsakingo verslo, taip pat verslo ir žmogaus teisių srityse, bus pateikta 2019 m. pradžioje, per ES pramonės dienas.

(75)

Kamerūnas, Dramblio Kaulo Krantas, Gana ir PAVB EPS šalys Botsvana, Lesotas, Mozambikas, Namibija, Pietų Afrika ir Esvatinis.

(76)

 Komisijos tarnybų neoficialus dokumentas. Žr.  http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2018/february/tradoc_156618.pdf . 

(77)

Pažanga nurodyta 2019 m. ES politikos suderinamumo vystymosi labui ataskaitoje, paskelbtoje kartu su šiuo diskusijoms skirtu dokumentu: Europos Komisijos tarnybų darbinis dokumentas (2019) 20.

(78)

 COM(2018) 703 final. Žr. https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/communication-principles-subsidiarity-proportionality-strengthening-role-policymaking_en.pdf ir https://ec.europa.eu/commission/priorities/democratic-change/better-regulation/task-force-subsidiarity-proportionality-and-doing-less-more-efficiently_en.

(79)

Žr. https://ec.europa.eu/info/strategy/international-strategies/global-topics/sustainable-development-goals/multi-stakeholder-platform-sdgs_en .  

(80)

 Nuo 2017 m. rugsėjo mėn., kai jis pradėtas taikyti, pritraukta daugiau kaip 37 mlrd. EUR – tai geras rezultatas, kad būtų galima pasiekti 2020 m. tikslą – iki 2020 m. pritraukti 44 mlrd. EUR investicijų į darnų vystymąsi.