1.   

pažymi, kad siekiant Audito Rūmams taikyti tuos pačius skaidrumo ir atskaitomybės principus, kuriuos auditorius taiko savo audituojamiems subjektams, Audito Rūmų metinės ataskaitos auditą atlieka nepriklausomas išorės auditorius; atkreipia dėmesį į auditoriaus nuomonę, kad finansinės ataskaitos tikrai ir teisingai atspindi Audito Rūmų finansinę būklę;

2.   

pažymi, kad 2017 m. Audito Rūmų galutiniai asignavimai iš viso siekė 141 240 000 EUR (palyginti su 137 557 000 EUR 2016 m.) ir kad bendras biudžeto įvykdymo lygis buvo 97,73 % (99 % 2016 m.);

3.   

pabrėžia, kad Audito Rūmų biudžetas yra išimtinai administracinio pobūdžio ir didelė dalis panaudojamų lėšų yra susijusi su institucijoje dirbančiais asmenimis (1 antraštinė dalis) ir su pastatais, kilnojamuoju turtu, įranga ir įvairiomis einamosiomis išlaidomis (2 antraštinė dalis); ragina Audito Rūmus toliau gerinti mokėjimų vykdymo lygį, ypač atsižvelgiant į 2 antraštinę dalį, kurioje mokėjimų lygis galutinių asignavimų atveju buvo 55,75 % ir įsipareigojimų asignavimų atveju – 57,13 % (palyginti su atitinkamai 52,8 % ir 53,8 % 2016 m.);

4.   

pažymi, kad darbuotojų komandiruočių asignavimų lygis buvo 87,98 % galutinių asignavimų (palyginti su 93,76 % 2016 m.); palankiai vertina Audito Rūmų įsipareigojimą imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad komandiruočių asignavimai būtų naudojami laikantis ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principų;

5.   

palankiai vertina Audito Rūmų dalyvavimą tarpinstituciniame integruoto finansų ir veiklos planavimo (IFAP) projekte, nes tai pirmas žingsnis pereinant prie rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo modelio įgyvendinant iniciatyvą „Į rezultatus orientuotas ES biudžetas“; ragina Audito Rūmus kitoje metinėje veiklos ataskaitoje pranešti apie pažangą Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui;

6.   

palankiai vertina tai, kad sukurtas internetinis portalas „Viešasis auditas Europos Sąjungoje“, kuriame pateikta informacija apie 29 Sąjungos aukščiausiųjų audito institucijų ir valstybių narių darbą bei vaidmenį; ragina Audito Rūmus paskelbti trumpas veiklos ataskaitas interneto portale, kuriose būtų pateikti konkretūs duomenys apie Audito Rūmų ir aukščiausiųjų audito institucijų atliktas analizes ir konkretūs rezultatai, įskaitant sąnaudų ir naudos analizę bei išieškotas sumas;

7.   

pripažįsta, kad Vidaus audito tarnyba išnagrinėjo Audito Rūmų 2013–2017 m. strategijos įgyvendinimą ir pirmininko tarnybos direktorato veiklos struktūrą atsižvelgdama į tokius aspektus, kaip antai, programinės įrangos licencijos ir rizikos valdymas; džiaugiasi, kad Vidaus audito tarnyba mano, kad valdymas, rizikos valdymas ir taikomos vidaus kontrolės procedūros iš esmės suteikia pakankamą patikinimą dėl Audito Rūmų tikslų įvykdymo;

8.   

palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai savo galutines ataskaitas paskelbė iki 2018 m. kovo 31 d., kaip rekomendavo Parlamentas ankstesnio biudžeto įvykdymo patvirtinimo metu; ragina Audito Rūmus supaprastinti procedūras ir taip, be kita ko, užtikrinti, kad metinė veiklos ataskaita būtų paskelbiama iki kovo 31 d., kad būtų galima optimizuoti ir paspartinti biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą; siūlo Audito Rūmams savo būsimose nuomonėse išnagrinėti, kokiu mastu siūloma tvarka sudarytų sąlygas sutrumpinti biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą;

9.   

apgailestauja dėl to, kad nuo 2012 m. Audito Rūmai nepaskelbė jokios specialiosios ataskaitos dėl interesų konfliktų valdymo atrinktose Sąjungos agentūrose; primygtinai ragina Audito Rūmus paskelbti metinę specialiąją ataskaitą dėl interesų konfliktų valdymo Sąjungos agentūrose, kurios bendradarbiauja su pramonės sektoriais, t. y. Europos aviacijos saugos agentūroje (EASA), Europos cheminių medžiagų agentūroje (ECHA), Europos maisto saugos tarnyboje (EFSA) ir Europos vaistų agentūroje (EMA); pažymi, kad su pramonės sektoriais bendradarbiaujančiose agentūrose kyla didesnė interesų konflikto rizika nei kitose Sąjungos agentūrose;

10.   

teigiamai vertina Audito Rūmų ir Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto bendradarbiavimą; palankiai vertina tai, kad Parlamento Komitetų pirmininkų sueigai pristatyta darbo programa ir visi nuolatiniai parlamentiniai komitetai pakviesti teikti rekomendacijas dėl galimų audito užduočių; palankiai vertina tai, kad maždaug du trečdaliai šių pasiūlymų turės įtakos Audito Rūmų darbui; pažymi, kad Parlamentui buvo pateikta 60 pranešimų ir kad įvyko daug dvišalių susitikimų;

11.   

pažymi, kad audito rizika administracinių išlaidų srityje yra nedidelė ir kad klaidų lygio įverčiai kelerius metus buvo mažesni už reikšmingumo lygį; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai mano, jog patikrintų operacijų skaičius yra pakankamas, kad būtų galima padaryti išvadas dėl jų audito; vis dėlto apgailestauja, kad dėl metinių ataskaitų 10 skyriaus „Administravimas“ aspektų aprėpties sudaromos sąlygos tik labai ribotai peržiūrėti kiekvienos institucijos administracinių išlaidų trūkumus; apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmų neatliko Parlamento ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto padarytos pažangos, palyginti su 2014 m. pateiktomis su „Administravimu“ susijusiomis rekomendacijomis, analizės, nes Audito Rūmų atliktas 2017 m. auditas neapima šių institucijų administracinių išlaidų tikrinimo; ragina Audito Rūmus artimiausiu metu imtis tolesnių veiksmų atsižvelgiant į šias rekomendacijas ir ateityje sparčiau imtis tolesnių veiksmų, susijusių su rekomendacijomis, pateiktomis šiame skyriuje;

12.   

palankiai vertina Audito Rūmų bendradarbiavimą su kitomis viešosiomis institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais; palankiai vertina aukščiausiųjų audito institucijų vadovų bendradarbiavimą ir bendro darbo nuo 2018 m. plano parengimą; taip pat remia partnerystes, užmegztas su įvairiais universitetais, vykdant Audito Rūmų politiką, kuria siekiama išplėsti savo mokymo aprėptį;

13.   

palankiai vertina tai, kad iki 2017 m. pabaigos buvo įgyvendinta 92 % 2014 m. Audito Rūmų pateiktų rekomendacijų, taip pat 53 % 2017 m. pateiktų rekomendacijų;

14.   

pažymi, kad pagal Finansinį reglamentą Audito Rūmai užtikrina, kad specialiosios ataskaitos būtų rengiamos ir priimamos per atitinkamą laikotarpį, kuris paprastai neviršija 13 mėnesių; pažymi, kad 2017 m. laikotarpis nuo audito užduoties pradžios iki specialios ataskaitos priėmimo vidutiniškai apėmė 14,6 mėnesio ir kad taip pat ankstesniais metais nebuvo įvykdytas tikslas – užtikrinti, kad specialiosios ataskaitos būtų parengtos per 13 mėnesių; apgailestauja, kad iš specialiųjų ataskaitų, kurios buvo paskelbtos per 2017 m., tik aštuonios (29 %) parengtos per 13 mėnesių laikotarpį; pažymi, kad laikotarpis iki paskelbimo vidutiniškai buvo 16 mėnesių, taigi jis buvo maždaug 2 mėnesiais trumpesnis nei 2016 m., ir, atsižvelgdamas į tai, ragina Audito Rūmus toliau gerinti savo veiklos rezultatus šioje srityje, kartu nemažinant ataskaitų kokybės ir tikslinio jų rekomendacijų pobūdžio;

15.   

su susidomėjimu atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai vis dažniau vertėjus raštu įtraukia į savo pagrindinę veiklą ir taip sukuriama papildoma jų sąveika su auditoriais; pažymi, kad vertėjai raštu teikė redagavimo paramą auditoriams rengiant specialiąsias ataskaitas ir metinę ataskaitą, taip pat vykdant 38 audito vizitus;

16.   

palankiai vertina Audito Rūmų komunikacijos strategiją „Aiškių pranešimų savo auditorijai teikimas“ ir komunikacijos veiklą, siekiant didesnio matomumo ir žiniasklaidos dėmesio, įskaitant aktyvesnę informavimo veiklą socialinėje žiniasklaidoje; palankiai vertina tai, kad daugiau naudotasi socialinės žiniasklaidos analitikų paslaugomis siekiant geriau suprasti, kokiu mastu pavyksta pasiekti tikslines grupes, ir nustatyti, ar žiniasklaidos kampanijos buvo sėkmingos; ragina Audito Rūmus toliau siekti kuo geriau panaudoti įvairius komunikacijos kanalus siekiant didinti piliečių informuotumą apie jų darbą;

17.   

palankiai vertina Audito Rūmų atliktą išsamią Audito Rūmų narių ir generalinio sekretoriaus naudojimosi tarnybiniais automobiliais peržiūrą pagal naudotojus, nuvažiuotą atstumą ir sumokėtas išlaidas, kurią Audito Rūmai pateikė vykdant 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą; atkreipia dėmesį į tai, kad kelionėms, kurioms išduotas siuntimas į komandiruotę, ir kitoms kelionėms, į kurias vykstama vykdant oficialias pareigas, taikoma skirtinga tvarka, bet nustatoma, kad kompensavimo riba yra ne daugiau kaip 10 000 km per metus; be to, pažymi, kad visų kitų kelionių atveju Audito Rūmų nariai ir generalinis sekretorius padengia visas kitas susijusias išlaidas; pažymi, kad 17 % visų atvejų tarnybinės transporto priemonės naudojamos netarnybiniais tikslais; pažymi, kad vairuotojai, kuriems pavesta vežti narius per tarnybines keliones ir protokolines keliones, taip pat įdarbinami įvairioms administracinėms užduotims vykdyti, kaip Audito Rūmai nurodė per 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą; ragina Audito Rūmus atlikti išsamią kelionių pagal kategoriją „Kitos kelionės vykdant oficialias pareigas“ analizę;

18.   

palankiai vertina tai, kad taikant Sprendimą Nr. 81–2016, kuriuo metinė išlaidų, patiriamų vykdant oficialias pareigas, kompensavimo riba, sumažinta nuo 15 000 iki 10 000 km, sutaupyta apie 15 %; vis dėlto yra susirūpinęs, kad dėl dabartinės tvarkos administravimo ir dokumentacijos našta vis dar neproporcingai didelė; ragina Audito Rūmus toliau paprastinti procedūras, kartu gerinant atsiskaitymų sistemos patikimumą; siūlo, kad Audito Rūmų nariams būtų mokama mėnesinė išmoka, kuri būtų apskaičiuota pagal jų atitinkamos oficialios transporto priemonės kainoraštį, o ne pagal dabartinę sistemą, grindžiamą nuvažiuotu atstumu;

19.   

pažymi, kad kuro kortelės priskiriamos konkrečioms oficialioms transporto priemonėms ir kad asmuo, vairuojantis tą transporto priemonę, per komandiruotes gali jomis mokėti už degalus ir rinkliavas; pažymi, kad Audito Rūmų nariai ir generalinis sekretorius gali prašyti savo diplomatinėse transporto priemonėse naudoti degalų korteles, tačiau visas faktines degalų išlaidas apmoka jie;

20.   

atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis planu padaryta pažanga vykdant Audito Rūmų projektą, kuriuo siekiama sustiprinti institucijos ir darbuotojų saugumą; pažymi, kad jau veikia naujas saugumo kontrolės centras, išorės akreditavimo centras ir prieigos kontrolės centras darbuotojams ir svečiams;

21.   

palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai gavo patvirtinimą pagal Aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS); palankiai vertina Audito Rūmų priemones, kuriomis siekiama gerinti jo atliekų tvarkymą, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti anglies pėdsaką, taip pat ragina juos toliau dėti pastangas šioje srityje; džiaugiasi, kad labai sumažintos energijos išlaidos;

22.   

pažymi, kad 2013–2017 m. laikotarpiu darbuotojų skaičių sumažintas 5 %, kaip numatyta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstituciniame susitarime dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (1), iš viso panaikinus 45 pareigybes; pažymi, kad Audito Rūmai sumažino vienu etatu daugiau, nei numatyta pagal 2013–2017 m. laikotarpio tikslą; pažymi, kad sutartininkų skaičius per tą patį laikotarpį padidėjo nuo 59 iki 73, ir tai daugiausia susiję su saugumo priemonių Audito Rūmų patalpose stiprinimu; pažymi, kad Audito Rūmai supaprastino procedūras naudodamiesi IT priemonėmis, vykdydami skaitmeninimą ir pavesdami įvairias užduotis Individualių išmokų administravimo ir mokėjimo biurui (PMO) Komisijoje, kad būtų įgyvendinti darbuotojų skaičiaus mažinimo tikslai;

23.   

atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai, siekdami laikytis Tarptautinės buhalterių federacijos paskelbtų rekomendacijų, siekia savo auditoriams per metus užtikrinti vidutiniškai 40 valandų (5 dienos) profesinio mokymo kursus; atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. šis tikslas buvo viršytas ir vienam auditoriui teko 6,7 dienų profesinio mokymo kursų;

24.   

yra susirūpinęs dėl to, kad darbuotojų laikinojo nedarbingumo atostogos iš viso padidėjo nuo 8 636 dienų (687 darbuotojai) 2015 m. iki 10 327 dienų (677 darbuotojai) 2017 m.; palankiai vertina Audito Rūmų skaidrumą dėl darbuotojų pervargimo atvejų skaičiaus 2017 m.; ragina Audito Rūmus pripažinti šią nerimą keliančią tendenciją ir parengti veiksmų planą dėl darbuotojų gerovės didinimo ir taip dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti darbuotojų gerovę ir profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

25.   

atkreipia dėmesį į tai, kad žemas pradedančiųjų darbuotojų bazinio darbo užmokesčio lygis ir ribotos karjeros galimybės Liuksemburge, nes ten yra nedaug institucijų, daro tiesioginį poveikį Audito Rūmų įdarbinimo procedūroms; palankiai vertina tai, kad 2017 m. lapkričio mėn. sukurta tarpinstitucinė darbo grupė, kuri pateikė 24 rekomendacijas dėl geresnių karjeros perspektyvų ir įdarbinimo lankstumo, geresnio priėmimo ir įsikūrimo sąlygų šalyje, geresnės institucijos darbuotojų integracijos į vietos visuomenę ir geresnio bendravimo;

26.   

palankiai vertina tai, kad atsižvelgiant į 2013–2017 m. lygių galimybių politikos veiksmų planą 2017 m. 43 % auditorių ir administratorių buvo moterys ir kad vykdant pareigų paaukštinimo procedūrą buvo pasiekta lyčių pusiausvyra; pažymi, kad Audito Rūmų kolegijose vadovaujamas pareigas užimančių moterų dalis padidėjo nuo 7 % 2015 m. iki beveik 20 % 2017 m.; tačiau apgailestauja, kad tik 2 iš 11 direktorių ir 7 iš 29 kabinetų vadovų 2017 m. buvo moterys; palankiai vertina tai, kad priimtas 2018–2020 m. lygių galimybių veiksmų planas, ir ragina Audito Rūmus toliau dėti pastangas siekiant skatinti lyčių pusiausvyrą vadovų pareigose;

27.   

apgailestauja dėl to, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. tik 6 iš 28 Audito Rūmų narių buvo moterys; primena, kad Parlamentas lyčių pusiausvyros tarp Audito Rūmų narių klausimą pabrėžė 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento rezoliucijoje „Būsimas Audito Rūmų vaidmuo. Audito Rūmų narių skyrimo procedūra: konsultavimasis su Europos Parlamentu“ (2), ir primygtinai ragina valstybes nares aktyviau raginti moteris teikti paraiškas būsimomis laisvomis darbo vietomis užimti; pakartoja, kad vykdant skyrimo procedūrą Taryba turėtų pateikti Parlamentui bent du kandidatus, iš kurių vienas būtų moteris, o kitas – vyras;

28.   

pažymi, kad 2017 m. nebuvo pranešta apie jokį priekabiavimo atvejį, toks atvejis nebuvo nagrinėjamas arba baigtas nagrinėti; palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai imasi įvairių priemonių informuotumui apie priekabiavimą darbo aplinkoje didinti, įskaitant naujų darbuotojų mokymą; džiaugdamasis pažymi, kad dėl skundų prieš personalo narius ir Audito Rūmų narius numatytos procedūros ir sankcijos; ragina Audito Rūmus atidžiai stebėti savo politikos šioje srityje veiksmingumą, toliau didinti informuotumą apie priekabiavimą darbo vietoje ir stiprinti priekabiavimo visiško netoleravimo kultūrą;

29.   

pažymi, kad 2017 m. nebuvo informavimo apie pažeidimus atvejų; pažymi, kad Audito Rūmų Teisės tarnyba veikia kaip vidaus ir išorės informatorių informacijos atskleidimo, konsultavimo ir nukreipimo įstaiga; be to, pažymi, kad yra įsteigtas etikos patarėjų tinklas, kad teiktų konsultacijas dėl informacijos teikimo pažeidimų atvejais, kaip nurodyta Audito Rūmų darbo tvarkos taisyklėse; pabrėžia, kad kiekvienas darbuotojas privalo pranešti Audito Rūmų Teisės tarnybai apie sukčiavimu laikomus ir nelaikomus pažeidimus; ragina Audito Rūmus apsaugoti apie pažeidimus pranešančių darbuotojų tapatybę, kad būtų galima atlikti tinkamus tyrimus; ragina Audito Rūmus užtikrinti, kad visi darbuotojai būtų tinkamai informuojami apie savo teises, pvz., per įvadinius kursus naujiems darbuotojams; palankiai vertina Audito Rūmų nuomonę, paskelbtą 2018 m. spalio mėn. po to, kai Komisija pasiūlė Direktyvą dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos, paskelbtą 2018 m. balandžio 23 d.; pabrėžia, kad siekiant puoselėti teigiamą ir pasitikėjimu grindžiamą aplinką, kurioje pranešimas apie pažeidimus yra pripažinta tarnybos kultūros dalis, svarbu didinti darbuotojų informuotumą ir jiems rengti mokymus;

30.   

atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. Audito Rūmai pranešė Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) apie 13 įtariamo sukčiavimo atvejų (2016 m. pranešta 11 atvejų), kurie buvo nustatyti dirbant 2016 ir 2017 finansinių metų patikinimo pareiškimo darbą bei atliekant kitas audito užduotis; palankiai vertina vykstančias Audito Rūmų ir OLAF derybas dėl naujo administracinio susitarimo; prašo, kad jam būtų teikiama informacija apie ryšius su OLAF, taip pat apie pasirengimą bendradarbiauti su siūloma Europos prokuratūra;

31.   

apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmų nariai gali be pateisinamos priežasties neatvykti į Audito Rūmus, neprivalėdami prašyti atostogų vienai ar kelioms dienoms; palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai pradėjo vesti dalyvių registrą, kad būtų registruojami Audito Rūmų, jo kolegijų ir komitetų posėdžiuose dalyvaujantys nariai; pažymi, kad Audito Rūmai savo tinklalapyje skelbia visų tokių posėdžių kalendorių; ragina Audito Rūmus nustatyti procedūras, pagal kurias būtų tvarkomas narių metinių atostogų, laikinojo nedarbingumo atostogų ir nebuvimo darbe dėl kitų priežasčių atvejų registras, siekiant užtikrinti, kad visos narių atostogos būtų veiksmingai registruojamos; pabrėžia, kad dabartinė praktika galėtų pakenkti Sąjungos piliečių ir institucijų pasitikėjimui Audito Rūmais;

32.   

primena, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 285 straipsnį Audito Rūmų nariai, eidami savo pareigas, yra visiškai nepriklausomi ir veikia tik Sąjungos bendrojo intereso labui; yra susirūpinęs dėl to, kad šiam kriterijui patenkinti pakanka atitinkamo asmens pareiškimo, ir primygtinai ragina Audito Rūmus parengti griežtesnę narių išorės veiklos kontrolę ir užtikrinti, kad jie pateiktų interesų deklaracijas, o ne deklaracijas dėl interesų konfliktų nebuvimo; pabrėžia, kad būtina sustiprinti dabartines procedūras, įskaitant etikos komitetą, siekiant užtikrinti interesų konfliktų nebuvimą; palankiai vertina vykdomą išorės tarpusavio vertinimą, susijusį su Audito Rūmų etikos sistema, ir prašo informuoti apie rezultatus;

33.   

apgailestauja dėl to, kad praeityje su siuntimais į komandiruotes susijusi prašoma informacija buvo nepakankama ir Audito Rūmai negalėjo įvertinti, ar Audito Rūmų narių planuojama veikla patenka į Audito Rūmų veiklos sritį; ragina Audito Rūmus atitinkamai padidinti reikalaujamos informacijos kiekį, kad būtų išvengta galimo piktnaudžiavimo, ir pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie atliktus pakeitimus; pažymi, kad Audito Rūmams atlikus taisyklių dėl narių oficialių komandiruočių peržiūrą (3), Audito Rūmai kartą per ketvirtį skelbia informaciją apie narių komandiruotes;

34.   

vis dėlto susidomėjęs atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2016 m. spalio mėn. Audito Rūmai pradėjo stiprinti vidaus kontrolės ir finansines procedūras, susijusias su kelionės išlaidomis ir tarnybinių transporto priemonių valdymu, priimdami naujas taisykles dėl naudojimosi automobiliais ir vairuotojų, kuriuos dabar valdo centrinė grupė, paslaugomis (4), naujas taisykles dėl komandiruočių išlaidų (5) ir naujas taisykles dėl Audito Rūmų narių reprezentacinių išlaidų (6), pagal kurias generalinis sekretorius yra įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas su Audito Rūmų narių komandiruotėmis susijusių išlaidų atžvilgiu (7), ir naudodami tą pačią sistemą, pagal kurią tvarkomos visų kitų institucijos darbuotojų komandiruotės;

35.   

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų sprendimą, susijusį su 2012–2018 m. laikotarpiu, atlikti išsamų Audito Rūmų narių komandiruočių išlaidų vidaus auditą, kad būtų nustatyti galimi pažeidimai ir susigrąžintos sumos, kurioms turėjo įtakos tokie pažeidimai; prašo, kad, kai bus baigtas auditas, nedelsiant jį informuoti apie rezultatus ir ragina Audito Rūmus skubiai imtis visų būtinų priemonių, kad būtų pašalinti galimi šiame procese nustatyti trūkumai; taip pat ragina Audito Rūmus pateikti komandiruočių, į kurias vykta, sąrašą, įskaitant kiekvienos komandiruotės datas, visas išlaidas ir sąnaudų ir naudos analizę;

36.   

primena valstybėms narėms ir Tarybai rekomenduotus narių skyrimo į Audito Rūmus kriterijus, kuriuos Parlamentas patvirtino 2014 m. vasario 4 d. Parlamento rezoliucijoje; pabrėžia, kad aukšti sąžiningumo ir moralės standartai yra svarbus kriterijus ir kad kandidatai nuo jų paskyrimo dienos neturėtų eiti jokių pareigų, susijusių su politine partija; laikosi nuomonės, kad atrankos procedūra turėtų būti dar pakoreguota siekiant užtikrinti, kad kandidatai turėtų reikiamą kvalifikaciją ir atitiktų reikiamas sąlygas; siūlo, kad Europos Teisingumo Teismo teisėjų išankstinės atrankos procedūra galėtų būti pavyzdys, pagal kurį būtų galima vykdyti nepriklausomą Audito Rūmų narių išankstinės atrankos procedūrą;

37.   

pažymi, kad Jungtinės Karalystės sprendimas išstoti iš Europos Sąjungos neturės didelio poveikio Audito Rūmų struktūrai ir žmogiškiesiems ištekliams; palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai, priimdami sprendimą dėl Jungtinės Karalystės laikinųjų ir pagal sutartis dirbančių darbuotojų darbo sutarčių pratęsimo, nusprendė vertinti atskirai kiekvieną konkretų atvejį ir neatleisti darbuotojų iš darbo vien dėl to, kad jie nebėra valstybės narės piliečiai; ragina Audito Rūmus skubiai parengti nuoseklią strategiją, kad atitinkamiems asmenims būtų užtikrintas tikrumas; be to, pažymi, kad Audito Rūmų Jungtinės Karalystės narys nuo 2019 m. balandžio 1 d. nebedirbs ir kad jo išvykimo (aštuonis mėnesius anksčiau nei jo kadencijos pabaiga) poveikis biudžetui sieks apie 108 000 EUR.