(1)

Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalimi siekiama sukurti vidaus rinką, kuria būtų skatinamas darnus Europos vystymasis, be kita ko, pagrįstas subalansuotu ekonomikos augimu ir aukšto lygio aplinkos apsauga bei aplinkos kokybės gerinimu;

(2)

2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinė Asamblėja patvirtino naują visuotinę darnaus vystymosi programą – Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. (4), o esminė šios darbotvarkės dalis yra darnaus vystymosi tikslai, apimantys tris tvarumo ramsčius: aplinkos, socialinį ir ekonominį arba valdymo. 2016 m. Komisijos komunikatu „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai“ (5) darnaus vystymosi tikslai susieti su Europos politikos sistema, siekiant užtikrinti, kad visi Sąjungos veiksmai ir strateginės iniciatyvos, kurių imamasi Sąjungoje ir visame pasaulyje, nuo pat pradžių atitiktų darnaus vystymosi tikslus. 2017 m. birželio 20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadomis (6) buvo patvirtintas Sąjungos ir valstybių narių įsipareigojimas Darbotvarkę iki 2030 m. įgyvendinti visapusiškai, nuosekliai, išsamiai, integruotai ir veiksmingai, taip pat glaudžiai bendradarbiaujant su partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais;

(3)

2016 m. Taryba Sąjungos vardu sudarė Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos (7). Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos 2 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas tikslas aktyviau imtis kovos su klimato kaita veiksmų, be kita ko, užtikrinant, kad skiriamas finansavimas atitiktų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažėjimo trajektoriją ir klimato kaitos poveikiui atsparią plėtrą;

(4)

siekiant užtikrinti ilgalaikį Sąjungos ekonomikos konkurencingumą, svarbiausia yra tvarumas ir perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, klimato kaitos poveikiui atsparios, išteklius efektyviau naudojančios ir žiedinės ekonomikos. Tvarumas jau seniai yra integruotas į Europos Sąjungos projektą, o Sutartyse pripažįstami jo socialiniai ir aplinkos aspektai;

(5)

2016 m. gruodžio mėn. Komisija aukšto lygio ekspertų grupei pavedė parengti plačią ir išsamią Sąjungos tvaraus finansavimo strategiją. Aukšto lygio ekspertų grupės 2018 m. sausio 31 d. paskelbtoje ataskaitoje (8) raginama sukurti visoje Sąjungoje galiojančią techniškai patikimą klasifikavimo sistemą, kad būtų aišku, kuri veikla yra žalioji arba tvari, pradedant nuo klimato kaitos švelninimo;

(6)

2018 m. kovo mėn. Komisija paskelbė Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planą (9) ir jame išdėstė plataus užmojo ir išsamią tvaraus finansavimo strategiją. Vienas iš tame veiksmų plane nustatytų tikslų – nukreipti kapitalo srautus į tvarias investicijas, kad būtų pasiektas darnus ir integracinis augimas. Svarbiausias ir skubiausias veiksmų plane numatytas veiksmas yra sukurti bendrą tvarios veiklos rūšių klasifikavimo sistemą klasifikavimo sistemą ir rodiklius, pagal kuriuos būtų galima nustatyti veiklos tvarumo laipsnį . Veiksmų plane pripažįstama, jog tam, kad kapitalo srautai pasisuktų tvaresnės ekonominės veiklos rūšių kryptimi, reikia, kad visi vienodai ir holistiškai suprastų, ką reiškia žodis „tvarus“ ekonominės veiklos ir investicijų poveikį aplinkos tvarumui ir efektyviam išteklių naudojimui . Pirmiausia, aiškios rekomendacijos, kokios rūšies veiklą galima laikyti padedančia siekti aplinkos tikslų, turėtų padėti geriau informuoti investuotojus apie investicijas, kuriomis ekonominė veikla finansuojama aplinkos atžvilgiu tvari ekonominė veikla atsižvelgiant į jos tvarumo laipsnį . Pripažįstant JT darnaus vystymosi tikslus ir 2017 m. birželio 20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas taip pat reikėtų parengti daugiau rekomendacijų, kokios rūšies veikla padedama siekti kitų tvarumo tikslų, įskaitant socialinius ir valdymo tikslus, bus galima parengti vėlesniame etape ; tokiu būdu būtų visiškai , nuosekliai, visapusiškai, integruotai ir veiksmingai įgyvendinama 2030 m. darbotvarkė ; [80 pakeit.]

(6a)

pripažįstant, kad reikia skubiai spręsti klimato kaitos problemą, siauras orientavimasis į anglies dioksido poveikį galėtų daryti neigiamą šalutinį poveikį, nukreipiant investicijų srautus į tikslus, kurie kelia kitokią riziką aplinkai. Taigi, reikia nustatyti tinkamas apsaugos priemones siekiant užtikrinti, kad ekonominė veikla nekenktų kitiems aplinkos apsaugos tikslams, pavyzdžiui, biologinei įvairovei ir efektyviam energijos vartojimui. Investuotojams reikia palyginamos ir holistinės informacijos apie riziką aplinkai ir jos poveikį, kad galėtų įvertinti savo portfelius atsižvelgiami į daugiau rodiklių nei anglies dioksido poveikis; [2 pakeit.]

(6b)

kadangi skubiai reikia imtis veiksmų keliose tarpusavyje susijusiose aplinkos būklės blogėjimo ir išteklių pereikvojimo srityse, reikia laikytis sisteminio požiūrio į eksponentine progresija didėjančias neigiamas tendencijas, pvz., biologinės įvairovės nykimą, pasaulinį išteklių pereikvojimą, naujų grėsmių, įskaitant pavojingas chemines medžiagas ir jų mišinius, atsiradimą, maisto nepriteklių, klimato kaitą, ozono sluoksnio ardymą, vandenynų rūgštėjimą, gėlo vandens išteklių išeikvojimą ir žemėtvarkos sistemos keitimą. Todėl būtina, kad veiksmai, kurių reikia imtis, būtų orientuoti į ateitį ir atitiktų būsimus uždavinius. Atsižvelgiant į šių uždavinių mastą, reikia laikytis holistinio ir plataus užmojo požiūrio ir taikyti griežtą atsargumo principą; [3 pakeit.]

(7)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1386/2013/ES (10) raginama, kad privatusis sektorius padengtų daugiau su aplinka ir klimatu susijusių išlaidų, visų pirma taikant paskatas ir metodikas, kuriomis bendrovės būtų skatinamos įvertinti su aplinka susijusias savo veiklos sąnaudas ir pelną, gautą naudojantis ekosisteminėmis paslaugomis;

(7a)

2018 m. gegužės 29 d. Europos Parlamento savo iniciatyva pateiktame pranešime dėl tvaraus finansavimo nustatomi svarbiausi tvarumo rodiklių ir taksonomijos kaip tvaraus investavimo paskatų elementai. Turėtų būti užtikrintas atitinkamų teisės aktų nuoseklumas; [4 pakeit.]

(8)

kad Sąjunga pasiektų darnaus vystymosi tikslus, kapitalą reikia nukreipti į tvarias investicijas. Tiems tikslams pasiekti svarbu išnaudoti visą vidaus rinkos potencialą. Taip pat svarbu užtikrinti, kad vidaus rinkoje į tvarias investicijas nukreipiamo kapitalo srautas nebūtų pertrauktas;

(8a)

dėl šio iššūkio masto visa finansų sistema turėtų būti pertvarkyta taip, kad remtų tvariai veikiančią ekonomiką. Tuo tikslu reikia pradėti plačiai naudoti tvarų finansavimą ir atsižvelgti į su finansiniais produktais ir paslaugomis susijusį tvarumo poveikį; [5 pakeit.]

(9)

siūlyti finansinius produktus, kuriais siekiama aplinkos atžvilgiu tvarių tikslų, – veiksmingas būdas privačias lėšas investuoti į tvarią veiklą palaipsniui pereiti nuo privačiomis investicijomis remiamos neigiamą poveikį aplinkai darančios veiklos prie labiau aplinką tausojančios veiklos . Nacionaliniais reikalavimais, taikomais finansinius produktus , paslaugas ir įmonės obligacijas , kaip apibrėžta šiame reglamente, platinant kaip tvarias investicijas, visų pirma reikalavimais, nustatomais siekiant atitinkamiems rinkos dalyviams leisti taikyti nacionalinį ženklą, siekiama didinti investuotojų pasitikėjimą ir rizikos suvokimą , užtikrinti matomumą ir šalinti susirūpinimą dėl ekomanipuliavimo. Ekomanipuliavimas – tai pastangos įgyti nesąžiningą rinkos konkurencinį pranašumą finansinį produktą platinant kaip palankų aplinkai, nors iš tikrųjų toks produktas neatitinka pagrindinių aplinkosaugos standartų. Keletas valstybių narių yra įdiegusios ženklinimo sistemas. Tos sistemos yra pagrįstos skirtingomis taksonomijomis, pagal kurias klasifikuojamos aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos rūšys. Atsižvelgiant į įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą ir Sąjungos lygmens įsipareigojimus, tikėtina, kad vis daugiau valstybių narių nustatys ženklinimo sistemas arba kitus rinkos dalyviams taikytinus reikalavimus, susijusius su finansiniais produktais arba įmonės obligacijomis, platinamais kaip aplinkos atžvilgiu tvarūs finansiniai produktai arba įmonės obligacijos. Siekdamos nustatyti, kurias investicijas galima laikyti tvariomis, valstybės narės remtųsi savo pačių nacionaline taksonomija. Jeigu tokie nacionaliniai reikalavimai bus grindžiami skirtingais kriterijais ir rodikliais , taikomais nustatant, kurią ekonominę veiklą galima laikyti tvaria aplinkos atžvilgiu, investuotojai nebus skatinami investuoti kitose valstybės, nes bus sudėtinga palyginti įvairias investavimo galimybes. Be to, ekonominės veiklos vykdytojai, pageidaujantys pritraukti investicijų iš visos Sąjungos, turėtų atitikti skirtingus įvairių valstybių narių kriterijus, kad jų veikla galėtų būti laikoma tvaria aplinkos atžvilgiu ir jai galėtų būti suteikti įvairūs ženklai. Taigi nesant vienodų kriterijų, ir rodiklių bus investuojama aplinkos požiūriu neefektyviu ir kai kuriais atvejais priešingų rezultatų duodančių būdu ir dėl to bus nepasiekti su aplinka ir tvarumu susiję tikslai. Taigi dėl tokio vienodų kriterijų nebuvimo didės ekonominės veiklos vykdytojų sąnaudos ir jiems kils didžiulių kliūčių, dėl to tvarioms investicijoms bus sunkiau patekti į tarptautines kapitalo rinkas. Manoma, kad kliūtys, neleidžiančios patekti į tarptautines kapitalo rinkas ir gauti lėšų tvariems projektams, didės. Todėl visoje Sąjungoje palaipsniui reikėtų suderinti kriterijus ir rodiklius , pagal kuriuos būtų nustatoma, ar ekonominė veikla yra tvari aplinkos atžvilgiu nustatomas ekonominės veiklos tvarumo laipsnis , kad būtų pašalintos vidaus rinkos veikimo kliūtys ir tų kliūčių nekiltų ateityje. Kriterijus Tokiu būdu suderinus informaciją, parametrus ir kriterijus , ekonominės veiklos vykdytojams bus lengviau gauti lėšų savo žaliajai aplinką tausojančiai veiklai, vykdomai tarptautiniu mastu, nes jų ekonominę veiklą bus galima palyginti pagal vienodus kriterijus ir rodiklius ir ją pasirinkti kaip pagrindinį turtą aplinkos atžvilgiu tvarioms investicijoms. Todėl bus lengviau pritraukti investicijų iš kitų Sąjungos valstybių narių; [6 pakeit.]

(9a)

siekiant užtikrinti, kad Sąjunga įvykdytų savo aplinkos apsaugos ir klimato įsipareigojimus, reikia pasitelkti privačiąsias investicijas. Tam būtinas ilgalaikis planavimas, taip pat reguliavimo stabilumas ir nuspėjamumas investuotojams. Todėl, siekiant užtikrinti nuoseklią tvaraus investavimo politiką šio reglamento nuostatas svarbu pagrįsti galiojančiais Sąjungos teisės aktais; [7 pakeit.]

(10)

be to, jeigu rinkos dalyviai investuotojams nepateiks jokio paaiškinimo, kaip neatskleis, kokios neigiamos ar teigiamos įtakos aplinkos tikslams turi veikla, į kurią jie investuoja, padedama siekti aplinkos tikslų, arba jeigu aiškindami, kas koks yra tvari ekonominė veikla ekonominės veiklos tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsnis , vartos skirtingas sąvokas skirtingus parametrus ir kriterijus poveikiui nustatyti , investuotojams teks neproporcinga našta tikrinti ir lyginti tuos skirtingus finansinius produktus. Nustatyta, kad tai neskatina investuotojų investuoti į žaliuosius tvariuosius finansinius produktus. Be to, per mažas investuotojų pasitikėjimas daro labai žalingą poveikį tvarių investicijų rinkai. Taip pat nustatyta, kad nacionalinės taisyklės arba rinkos iniciatyvos, kurių būtų imamasi šiam klausimui spręsti šalies viduje, paskatins vidaus rinkos susiskaidymą. Jeigu finansų rinkos dalyviai atskleis, kaip finansiniai produktai, jų teigimu, esantys palankūs aplinkai, atitinka aplinkos tikslus, ir tam taikys bendrus visoje Sąjungoje galiojančius kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kas yra aplinkos atžvilgiu tvari ekonominė veikla, investuotojams bus lengviau tai padės investuotojams palyginti įvairiose valstybėse esamas esamų investavimo galimybių poveikį aplinkai palankaus investavimo galimybes. ir paskatins įmones, į kurias investuojama, pasirinkti tvaresnius verslo modelius. Investuotojai labiau pasitikėdami visoje Sąjungoje investuos į žaliuosius produktus, taigi geriau veiks vidaus rinka; [8 pakeit.]

(10a)

siekiant užtikrinti prasmingą poveikį aplinkai ir poveikį tvarumui apskritai, sumažinti nereikalingą administracinę naštą finansų rinkos dalyviams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams ir padidinti Europos finansų rinkų skiriamą tvarios ekonominės veiklos finansavimą, taksonomija turėtų būti grindžiama suderintais, palyginamais ir vienodais kriterijais ir rodikliais, kurie apimtų bent žiedinės ekonomikos rodiklius. Tie rodikliai turėtų derėti su bendra gyvavimo ciklo analizės metodika ir turėtų būti taikomi visose Sąjungos reguliavimo iniciatyvose. Jais turėtų būti remiamasi atliekant ekonominės veiklos, investicijų rizikos ir poveikio aplinkai vertinimą. Būtina vengti bet kokio reglamentavimo priemonių dubliavimosi, nes tai neatitiktų geresnio reglamentavimo principų ir nebūtų užtikrintas proporcingas taikymas, be to, tai prieštarautų tikslui kurti nuoseklią terminiją ir aiškią reglamentavimo sistemą. Be to, reikėtų vengti bet kokios nereikalingos naštos ir valdžios institucijoms, ir finansų įstaigoms. Tuo pačiu tikslu reikėtų aiškiai apibrėžti techninės analizės kriterijų taikymo sritį ir naudojimą bei ryšį su kitomis iniciatyvomis prieš įsigaliojant taksonomijai ir su ja susijusiems kriterijams. Nustatant suderintus aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijus turėtų būti atsižvelgiama į valstybių narių kompetenciją įvairiose politikos srityse. Šio reglamento reikalavimai proporcingai turėtų būti taikomi mažoms ir nesudėtingoms įstaigoms, kaip apibrėžta šiame reglamente; [9 pakeit.]

(10b)

rodikliai turėtų būti suderinti remiantis esamų institucijų, pavyzdžiui, be kita ko, Komisijos, Europos aplinkos agentūros ir EBPO, darbu, ir turėtų apimti poveikį aplinkai, susijusį su CO2 ir kitų teršalų išmetimu, biologine įvairove, atliekų gamyba, energijos ir atsinaujinančiųjų išteklių naudojimu, žaliavomis, vandeniu ir tiesioginiu ir netiesioginiu žemės naudojimu, kaip nustatyta Komisijos žiedinės ekonomikos stebėsenos sistemoje (COM(2018)0029), ES žiedinės ekonomikos veiksmų plane (COM(2015)0614) ir 2015 m. liepos 9 d. Europos Parlamento rezoliucijoje „Efektyvus išteklių naudojimas. Žiedinės ekonomikos kūrimas“ (2014/2208(INI)). Be to, rodikliai turėtų būti rengiami atsižvelgiant ir į Europos Komisijos paramos žiedinei ekonomikai finansavimo ekspertų grupės rekomendacijas. Komisija turėtų įvertinti, kaip integruoti tos ekspertų grupės darbą į TEG. Rodikliais turėtų būti atsižvelgiama į tarptautiniu lygmeniu pripažintus tvarius standartus; [10 pakeit.]

(11)

siekiant šalinti esamas vidaus rinkos veikimo kliūtis ir neleisti tokioms kliūtis kliūtims atsirasti ateityje, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės ir Sąjunga remtųsi vienoda investicijų tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsnio sąvoka , nacionaliniu lygmeniu rinkos dalyviams nustatydamos reikalavimus, susijusius su finansinių produktų arba įmonės obligacijų, platinamų kaip aplinkos atžvilgiu tvarūs finansiniai produktai , paslaugos arba obligacijos, ženklinimu, remtųsi vienoda aplinkos atžvilgiu tvarių investicijų sąvoka. Dėl tų pačių priežasčių fondų valdytojai ir instituciniai investuotojai, nurodantys, kad siekia aplinkos tikslų, turėtų remtis tokia pačia aplinkos atžvilgiu tvaraus investavimo sąvoka ir tais pačiais poveikio aplinkai apskaičiavimo rodikliais, parametrais ir kriterijais atskleisdami, kaip jie siekia tų tikslų; [11 pakeit.]

(12)

nustačius aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės informacija apie veiklos kriterijus, įmonės galbūt bus paskatintos informaciją apie savo vykdomą aplinkos atžvilgiu tvarią veiklą savanoriškai atskleisti savo svetainėse. Ši informacija ne tik poveikį aplinkai padės atitinkamiems finansų rinkų dalyviams lengvai nustatyti, kurios įmonės vykdo aplinkos atžvilgiu tvarią ekonominę veiklą, bet ir toms įmonėms įmonių vykdomos ekonominės veiklos tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsnį , šioms įmonėms taip pat bus lengviau gauti finansavimą savo žaliajai veiklai; [12 pakeit.]

(13)

aplinkos atžvilgiu tvarios Sąjungos masto rodikliai ekonominės veiklos klasifikavimui galiojant visoje Sąjungoje poveikiui aplinkai nustatyti turėtų atsirasti galimybė suteikti galimybę plėtoti būsimą Sąjungos politiką ir strategijas , įskaitant visoje Sąjungoje galiojančius aplinkos atžvilgiu tvarių finansinių produktų standartus, ir galiausiai nustatyti ženklus ženklų , kuriais visoje Sąjungoje būtų oficialiai pripažįstama atitiktis tiems standartams , nustatymą . Vienodais aplinkos atžvilgiu tvarios , taip pat turėtų būti pagrindas kitoms ekonominėms, reguliavimo ir prudencinėms priemonėms. Vienodais ekonominės veiklos tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsnio nustatymo kriterijais pagrįsti vienodi teisiniai reikalavimai, kuriuos investicijos turi atitikti, kad būtų laikomos taikant nustatomas investicijų tvarumo aplinkos atžvilgiu tvariomis investicijomis laipsnis ir bendri investicijų poveikio aplinkai vertinimo rodikliai , yra būtini, kaip atskaitos taškas būsimiems Sąjungos teisės aktams, kuriais bus siekiama suteikti galimybių tokioms investicijoms bus siekiama palengvinti perėjimą nuo neigiamo poveikio aplinkai investicijų prie investicijų, kurių poveikis teigiamas ; [13 pakeit.]

(14)

politikos priemonės, pasirinktos Sąjungoje siekiant darnaus vystymosi tikslų, pavyzdžiui, įsteigtas Europos strateginių investicijų fondas, pasitvirtino kaip priemonės, kuriomis veiksmingai padedama galėtų veiksmingai padėti sutelkti privačiojo sektoriaus investicijas ir jas kartu su viešuoju finansavimu naudoti tvarioms investicijoms. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2015/1017 (11) nurodyta, kad 40 proc. Europos strateginių investicijų fondo finansavimo pagal infrastruktūros ir inovacijų liniją projektus būtų skiriama horizontalioms investicijoms, kuriomis siekiama klimato politikos tikslų. Bendrais ekonominės veiklos tvarumo kriterijais galėtų ir bendrais poveikio aplinkai vertinimo rodikliais gali būti remiamasi ateityje rengiant panašias Sąjungos iniciatyvas, susijusias su parama investicijoms, kuriomis siekiama su klimatu susijusių arba kitų aplinkos tikslų , telkti ; [14 pakeit.]

(15)

siekiant išvengti rinkos susiskaidymo dėl skirtingų aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos sąvokų sąvokų, susijusių su tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsniu, ir nepakenti vartotojų interesams, nacionalinius reikalavimus, kurių rinkos dalyviai turėtų laikytis norėdami finansinius produktus arba įmonių obligacijas , apibrėžtus šiame reglamente, platinti kaip aplinkos atžvilgiu tvarius produktus arba obligacijas, reikėtų grįsti vienodais aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijais. Tie rinkos dalyviai yra ir finansų rinkų dalyviai, siūlantys žaliuosius tvarius finansinius produktus arba paslaugas , ir ne finansų bendrovės, leidžiančios žaliąsias įmonės tvarias įmonių obligacijas; [15 pakeit.]

(16)

siekiant nepakenkti vartotojų interesams, fondų valdytojai ir instituciniai investuotojai, finansinius produktus siūlantys kaip aplinkos atžvilgiu tvarius finansinius produktus, turėtų atskleisti informaciją, kaip ir kiek laikytasi aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijų investicijų tvarumui aplinkos atžvilgiu nustatyti. Atskleidžiama informacija turėtų padėti investuotojams suprasti, kokią procentinę visos ekonominės veiklos dalį sudaro investicijos, kuriomis finansuojama aplinkos atžvilgiu tvari ekonominė veikla, taigi ir tai, kiek aplinkos atžvilgiu tvari yra pati investicija. Komisija turėtų nurodyti informaciją, kuri turi būti atskleista tuo tikslu. Ta informacija turėtų padėti nacionalinėms kompetentingoms institucijoms lengvai patikrinti, kaip vykdoma pareiga atskleisti informaciją, ir užtikrinti tos pareigos vykdymą pagal taikytiną nacionalinę teisę;

(17)

siekiant neleisti apeiti pareigos atskleisti informaciją, ta pareiga turėtų būti taikoma ir tais atvejais, kai finansiniai produktai yra visiems finansiniams produktams, kurie siūlomi kaip produktai, turintys savybių, panašių į aplinkos atžvilgiu tvarių investicijų savybes, įskaitant finansinius produktus, kurių tikslas yra aplinkos apsauga platesne plačiąja prasme. Neturėtų būti reikalaujama, kad finansų rinkų dalyviai investuotų tik į aplinkos atžvilgiu tvarią ekonominę veiklą, nustatytą pagal šiame reglamente pateiktus techninės analizės kriterijus. Jei finansų rinkų dalyviai ir kiti subjektai manytų, kad techninės analizės kriterijų neatitinkanti ekonominė veikla arba ekonominė kriterijai, susiję su jų finansuojama veikla, kuriai tie techninės analizės kriterijai dar nenustatyti, dar nenustatyti ir todėl jų finansiniai produktai turėtų būti laikoma laikomi aplinkos atžvilgiu tvaria veikla tvariais , jie turėtų būti raginami apie tai pranešti Komisijai, kad Komisijai būtų lengviau įvertinti, ar derėtų techninės analizės kriterijus papildyti arba atnaujinti; [16 pakeit.]

(18)

kad būtų galima siekiant nustatyti, ar ekonominė veikla yra tvari ekonominės veiklos tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsnį , turėtų būti nustatytas išsamus aplinkos tikslų , grindžiamų poveikio aplinkai vertinimo rodikliais, sąrašas , atsižvelgiant į jo poveikį visai pramonės vertės grandinei ir užtikrinant suderinamumą su galiojančiais Sąjungos teisės aktais, pvz., Švarios energijos dokumentų rinkiniu ; [17 pakeit.]

(19)

aplinkos tikslas apsaugoti sveikas ekosistemas turėtų būti aiškinamas atsižvelgiant į atitinkamus Sąjungos teisėkūros ir ne teisėkūros procedūra priimtus aktus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB (12), Tarybos direktyvą 92/43/EEB (13), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1143/2014 (14), ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m. (15), ES žaliosios infrastruktūros strategiją, Tarybos direktyvą 91/676 (16), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 511/2014 (17), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010 (18), Veiksmų planą dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (19) ir ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų planą (20);

(20)

kiekvienam aplinkos tikslui reikėtų nustatyti vienodus kriterijus, kurie būtų pagrįsti pagal suderintus rodiklius gauta informacija ir pagal kuriuos būtų nustatoma, kad ekonomine veikla svariai prisidedama siekiant to tikslo. Vienas iš vienodų kriterijų elementų turėtų būti susijęs su siekiu vengti didelės žalos bet kuriems šiame reglamente nustatytiems aplinkos tikslams. To reikia siekiant išvengti, kad investicijos būtų laikomos aplinkos atžvilgiu tvariomis, tačiau ekonominė veikla, kuriai tos investicijos naudingos, gali kenkti aplinkai tiek, kad ta žala būtų didesnė nei indėlis siekiant aplinkos tikslo. Svaraus prisidėjimo ir užtikrinimo, kad nebus daroma didelės žalos, sąlygos turėtų padėti užtikrinti, kad investicijomis į aplinkos atžvilgiu tvarią ekonominę veiklą būtų iš tikrųjų padedama siekti aplinkos tikslų; [18 pakeit.]

(21)

prisimenant bendrą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos įsipareigojimą laikytis principų, nustatytų Europos socialinių teisių ramstyje, siekiant remti tvarų ir integracinį augimą ir pripažįstant tarptautinių pagrindinių žmogaus ir darbuotojo teisių bei standartų aktualumą, būtiniausių apsaugos priemonių laikymasis turėtų būti sąlyga, kurią reikėtų įvykdyti, kad ekonominę veiklą būtų galima laikyti tvaria aplinkos atžvilgiu. Dėl tos priežasties ekonominę veiklą būtų galima laikyti aplinkos atžvilgiu tvaria veikla tik jeigu ji vykdoma laikantis Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pagrindinių darbo teisių ir principų deklaracijos ir aštuonių pagrindinių TDO konvencijų. TDO pagrindinėse konvencijose apibrėžiamos žmogaus ir darbuotojo teisės, kurias bendrovės turi gerbti. Keli iš tų tarptautinių standartų yra nustatyti ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma tai būtų vergovės bei priverstinio darbo draudimas ir nediskriminavimo principas. Tomis būtiniausiomis apsaugos priemonėmis netrukdoma prireikus taikyti Sąjungos teisėje nustatytų griežtesnių reikalavimų, susijusių su aplinkos, sveikatos bei saugos ir socialiniu tvarumu;

(22)

atsižvelgiant į tai, kad ekonominės veiklos poveikiui aplinkai įvertinti reikia konkrečios techninės informacijos, taip pat į tai, kad tiek mokslas, tiek technologijos greitai keičiasi, ekonominės veiklos tvarumo aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos laipsnio nustatymo kriterijai turėtų būti reguliariai derinami su tais pokyčiais. Kad kriterijai ir rodikliai būtų naujausi ir paremti moksliniais įrodymais ir ekspertų bei atitinkamų suinteresuotųjų subjektų žiniomis, svaraus prisidėjimo ir didžiulės žalos sąlygos turėtų būti nustatomos išsamiau ir taikomos įvairių rūšių ekonominei veiklai, be to, kriterijai turėtų būti nuolat atnaujinami. Tuo tikslu Komisija, remdamasi įvairių suinteresuotųjų subjektų tvaraus finansavimo platformos techninėmis žiniomis, turėtų nustatyti išsamius ir kalibruotus techninės analizės kriterijus ir suderintų rodiklių rinkinį , taikomus įvairių rūšių ekonominei veiklai; [19 pakeit.]

(23)

tam tikros veiklos poveikis aplinkai yra neigiamas, ir svarus prisidėjimas siekiant vieno ar kelių aplinkos tikslų gali būti tai, kad tas neigiamas poveikis sumažinamas. Būtų tinkama tai ekonominei veiklai nustatyti techninės analizės kriterijus, kuriais būtų reikalaujama labai padidinti aplinkosauginį veiksmingumą, palyginti su, inter alia, pramonės vidurkiu , siekiant apsvarstyti, ar ta veikla galima reikšmingai prisidėti prie vieno ar kelių aplinkos tikslų . Nustatant tuos kriterijus taip pat turėtų būti atsižvelgiama į ilgalaikį (t. y. daugiau negu 3 metai) konkrečios ekonominės veiklos poveikį , visų pirma į produktų ir paslaugų naudojimo privalumus ekologiniu aspektu ir tarpinių produktų reikšmę, kad būtų galima įvertinti visų gamybos ir naudojimo etapų poveikį per visą vertės grandinę ir gyvavimo ciklą ; [20 pakeit.]

(24)

ekonominė veikla neturėtų būti laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria, jeigu ja padaroma daugiau žalos ją vykdant nesusidaro grynoji nauda aplinkai, nei gaunama naudos. Techninės analizės kriterijais turėtų būti nustatyti minimalūs reikalavimai, būtini siekiant išvengti didžiulės žalos kitiems tikslams. Nustatydama ir atnaujindama techninės analizės kriterijus Komisija turėtų užtikrinti, kad tie kriterijai būtų pagrįsti, proporcingi ir paremti turimais moksliniais įrodymais ir kad jais būtų atsižvelgiama į visą technologijų vertės grandinę ir gyvavimo ciklą. Ji taip pat turėtų užtikrinti, kad tie kriterijai būtų reguliariai atnaujinami. Kai moksliniu vertinimu nepavyksta pakankamai tiksliai nustatyti rizikos, pagal SESV 191 straipsnį reikėtų laikytis atsargumo principo; [21 pakeit.]

(25)

nustatydama ir atnaujindama techninės analizės kriterijus ir suderintų rodiklių rinkinį, Komisija turėtų atsižvelgti į atitinkamą Sąjungos teisę, taip pat jau priimtus Sąjungos ne teisėkūros procedūra priimamus teisės aktus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 66/2010 (21), aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (22), ES žaliojo viešojo pirkimo kriterijus (23) , Komisijos žiedinės ekonomikos platformą, Europos gyvavimo ciklo analizės platformą ir tebevykdomą darbą, susijusį su produktų ir organizacijų aplinkosauginio pėdsako taisyklėmis (24). Siekiant išvengti nereikalingo nenuoseklumo su kitais tikslais jau taikomu ekonominės veiklos klasifikavimu, Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į statistinį klasifikatorių, susijusį su ekologiškų prekių ir paslaugų sektoriumi, būtent į aplinkos apsaugos veiklos ir išlaidų klasifikatorių (CEPA) ir išteklių valdymo veiklos klasifikatorių (CReMA) (25); [22 pakeit.]

(26)

nustatydama ir atnaujindama techninės analizės kriterijus ir suderintus rodiklius, Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į infrastruktūros sektoriaus įvairių sektorių specifiką ir į aplinkos, socialinius bei ekonominius sąnaudų ir naudos analizėje pateikiamus veiksnius. Taigi, Komisija turėtų atsižvelgti į tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, EBPO, darbą, atitinkamus Sąjungos teisės aktus ir standartus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/42/EB (26), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/92/ES (27), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/23/ES (28), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES (29), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/25/ES (30), taip pat esamą metodiką. Atsižvelgiant į tai, visais projekto įgyvendinimo ciklo etapais techninės analizės kriterijais ir rodikliais turėtų būti skatinamos tinkamos valdymo sistemos, apimančios aplinkos, socialinius ir valdymo veiksnius, kaip nurodyta Jungtinių Tautų palaikomame atsakingo investavimo principų dokumente (31); [23 pakeit.]

(26a)

nustatydama techninės analizės kriterijus Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į pereinamojo laikotarpio priemones, susijusias su veikla, kuria remiamas perėjimas prie tvaresnės mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Įmonėms, kurios šiuo metu verčiasi didelę žalą aplinkai darančia ekonomine veikla, turėtų būti numatytos paskatos greitai pereiti prie ekologiškai tvaraus arba bent aplinkos požiūriu neprobleminio statuso. Techniniais atrankos kriterijais turėtų būti skatinami tokie perėjimo procesai ten, kur jie vyksta. Jeigu didžioji dalis įmonių, vykdančių tam tikrą žalingą veiklą, akivaizdžiai dalyvauja tokio perėjimo procese, į tai gali būti atsižvelgiama taikant atrankos kriterijus. Tai, kad dedamos didelės pastangos siekiant perėjimo gali būti įrodyta, be kita ko, ilgalaikiais moksliniais tyrimais ir plėtra, didelių investicinio kapitalo išlaidų reikalaujančiais projektais, susijusiais su naujomis ir labiau aplinką tausojančiomis technologijomis arba konkrečiais perėjimo planais, kurių įgyvendinimas yra bent pradiniame etape; [24 pakeit.]

(27)

siekiant skatinti aplinkos atžvilgiu tvarią inovaciją ir išvengti konkurencijos iškraipymo teikiant finansavimą aplinkos atžvilgiu tvariai ekonominei veiklai, techninės analizės kriterijais reikėtų užtikrinti, kad visa atitinkama konkrečiame sektoriuje makroekonomikos sektoriuose (t. y. NACE sektoriuose, kaip antai žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės, gamybos, elektros, dujų ir garo tiekimo ir oro kondicionavimo, statybos, transporto ir saugojimo paslaugų) vykdoma ekonominė veikla galėtų būti laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria ir taip pat vertinama, jeigu ta veikla vienodai padedama siekti vieno ar kelių šiame reglamente nustatytų aplinkos tikslų nedarant didelės žalos jokiems 3 ir 12 straipsniuose nurodytiems aplinkos tikslams . Tačiau potenciali galimybė padėti siekti tų aplinkos tikslų įvairiuose sektoriuose skiriasi, ir analizės kriterijuose tai turėtų būti atspindėta. Tačiau kiekviename tų makroekonomikos sektorių tais kriterijais neturėtų būti nesąžiningai sudaroma nepalanki padėtis vienai veiklai, palyginti su kita veikla, jeigu pirmąja siekti aplinkos tikslų padedama tiek pat, kiek ir antrąja , ir nedarant didelės žalos jokiems 3 ir 12 straipsniuose nurodytiems aplinkos tikslams ; [25 pakeit.]

(27a)

aplinkos atžvilgiu tvari veikla vykdoma pasitelkiant visoje vertės grandinėje kuriamas technologijas ir produktus. Todėl nustatant techninės analizės kriterijus, galutinai vykdant aplinkos atžvilgiu tvarią veiklą, reikėtų atsižvelgti į visos vertės grandinės nuo žaliavų apdorojimo iki galutinio produkto ir jo tapimo atliekomis etapo vaidmenį; [26 pakeit.]

(27b)

siekiant neišardyti gerai veikiančių vertės grandinių nustatant techninės analizės kriterijus reikėtų atsižvelgti į tai, kad vykdant aplinkos atžvilgiu tvarią veiklą pasitelkiamos įvairių ekonominės veiklos vykdytojų sukurtos technologijos ir produktai; [27 pakeit.]

(28)

Nustatydama techninės analizės kriterijus Komisija turėtų vertinti, ar patvirtinus tuos kriterijus, taikytinus galimą perėjimo riziką , ar dėl tų aplinkos atžvilgiu tvariai veiklai, taikomų kriterijų patvirtinimo spartos neatsirastų nuvertėjusio turto arba nebūtų teikiamos nenuoseklios paskatos, taip pat ar nebūtų kokio nors neigiamo poveikio finansų rinkų likvidumui; [28 pakeit.]

(29)

siekiant išvengti pernelyg didelių ekonominės veiklos vykdytojams tenkančių reikalavimų laikymosi sąnaudų, Komisija turėtų nustatyti techninės analizės kriterijus, kuriais būtų suteiktas pakankamas teisinis aiškumas, kurie būtų įvykdomi, lengvai taikomi, o atitiktis jiems galėtų būti patikrinta neviršijant pagrįstų reikalavimų laikymosi sąnaudų;

(30)

siekiant užtikrinti, kad investicijos būtų skiriamos ekonominei veiklai, kuria daromas didžiausias teigiamas poveikis aplinkos tikslams, Komisija turėtų techninės analizės kriterijus pirmiausia nustatyti veiklai, kuria gali būti labiausiai padedama siekti aplinkos tikslų . Siekiant padėti nustatyti ir kurti naujas technologijas ir tinkamai atsižvelgti į tų technologijų išplėtimo galimybę analizės kriterijai turėtų būti grindžiami projektų rezultatais ; [29 pakeit.]

(31)

atitinkami techninės analizės kriterijai turėtų būti nustatomi transporto sektoriui, įskaitant mobilųjį turtą; nustatant kriterijus transporto sektoriui, įskaitant kilnojamąjį turtą, turėtų būti nustatyti tinkami techninės analizės kriterijai, kuriais turėtų būti atsižvelgiama į  visą technologijų gyvavimo ciklą ir į tai, kad transporto sektoriui, įskaitant tarptautinę laivybą, tenka beveik 26 proc. visų Sąjungoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Kaip matyti iš Tvaraus augimo finansavimo veiksmų plano (32), transporto sektorius sudaro apie 30 proc. papildomo reikiamo metinio investicijų į darnų Sąjungos vystymąsi kiekio, įskaitant platesnį elektrinių transporto priemonių naudojimą arba perėjimą prie švaresnių transporto rūšių, skatinant perėjimą prie kitų transporto rūšių ir eismo valdymą; [30 pakeit.]

(32)

itin svarbu, kad Komisija, rengdamasi plėtoti techninės analizės standartus, rengtų atitinkamas konsultacijas, kaip nustatyta geresnio reglamentavimo reikalavimais. Į techninės analizės kriterijų ir suderintų rodiklių nustatymo ir atnaujinimo procesą taip pat turėtų būti įtraukti atitinkami suinteresuotieji subjektai, turėtų būti remiamasi moksliniais įrodymais, socialiniu ir ekonominiu poveikiu, geriausia praktika ir atliktu darbu bei įvairių subjektų, įskaitant Europos Komisijos žiedinės ekonomikos platformą, ir įrodytų žinių ir atitinkamų sričių pasaulinės patirties turinčių ekspertų patarimais. Tam Komisija turėtų įsteigti tvaraus finansavimo platformą. Siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į visų atitinkamų sektorių specifiką, šią platformą turėtų sudaryti įvairūs ekspertai, atstovaujantys ir viešajam, ir privačiajam sektoriams. Viešojo sektoriaus atstovai turėtų būti Europos aplinkos agentūros ir nacionalinių aplinkos apsaugos agentūrų , Europos priežiūros institucijų , Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės ir Europos investicijų banko atstovai. Privačiojo sektoriaus ekspertai turėtų būti visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų atstovai, įskaitant finansų ir ne finansų rinkų dalyvius, realiosios ekonomikos atstovus, atstovaujančius įvairiausioms pramonės šakoms, universitetus ir, mokslinių tyrimų institutus, taip pat asociacijas ir organizacijas. Prireikus platformai turėtų būti sudaroma galimybė prašyti patarimų iš subjektų, kurie nėra jos nariai. Platforma Komisiją turėtų konsultuoti techninės analizės kriterijų ir suderintų rodiklių rengimo, analizės ir peržiūros klausimais, įskaitant jų galimą poveikį turto, kuris iki nustatant techninės analizės kriterijus taikant esamą rinkos praktiką buvo laikytas žaliuoju tvariuoju turtu, vertinimui. Platforma Komisijai taip pat turėtų patarti, ar techninės analizės kriterijai ir rodikliai yra tinkami toliau būti taikomi būsimose Sąjungos strateginėse iniciatyvose, kuriomis būtų siekiama palengvinti tvarų investavimą . Platforma turėtų patarti Komisijai tvarumo apskaitos standartų ir integruoto ataskaitų teikimo standartų rengimo įmonėms ir finansų rinkos dalyviams klausimais, be kita ko, peržiūrinti Direktyvą 2013/34/ES ; [31 pakeit.]

(33)

siekiant tiksliau apibrėžti šiame reglamente nustatytus reikalavimus ir visų pirma nustatyti ir atnaujinti išsamius ir kalibruotus įvairių rūšių ekonominės veiklos techninės analizės kriterijus ir rodiklius , pagal kuriuos būtų nustatoma, kas yra svarus prisidėjimas ir didelė žala siekiant aplinkos tikslų, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl informacijos, reikalaujamos vykdant informacijos atskleidimo prievolę, kaip nustatyta 4 straipsnio 3 dalyje, ir dėl techninės analizės kriterijų, kaip nustatyta 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 2 dalyje, 9 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnio 2 dalyje. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi rengtų tinkamas viešąsias konsultacijas , taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba turėtų gauti visus dokumentus tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o Europos Parlamento ir Tarybos ekspertams turėtų būti sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; [32 pakeit.]

(34)

siekiant atitinkamiems subjektams suteikti pakankamai laiko susipažinti su šiame reglamente nustatytais aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijais ir pasirengti juos taikyti, šiame reglamente nustatytos prievolės kiekvieno aplinkos tikslo atžvilgiu turėtų būti pradėtos taikyti praėjus šešiems mėnesiams nuo atitinkamų techninės analizės kriterijų patvirtinimo;

(35)

šio reglamento taikymą reikėtų reguliariai ir ne rečiau kaip dvejus metus peržiūrėti, siekiant įvertinti aplinkos atžvilgiu tvarios ir žalingos veiklos techninės analizės kriterijų ir suderintų rodiklių rengimo pažangą, taip pat tai, ar vartojama vienoda aplinkos atžvilgiu tvaraus investavimo arba neigiamą poveikį aplinkai turinčių investicijų apibrėžtis ir tai, ar dėl reikalavimų laikymosi reikia nustatyti tikrinimo, kaip vykdomos prievolės, papildomą tikrinimo mechanizmą. Atliekant peržiūrą reikėtų atlikti ir vertinimą, ar nuostatų , kurių reikia šio reglamento taikymo sritį reikėtų išplėsti ir sričiai išplėsti, kad į ją būtų įtraukti socialinio tvarumo tikslus tikslai, vertinimą. Iki 2020 m. kovo 31 d. Komisija, kai tinkama, turėtų paskelbti papildomus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, susijusių su atitikties patikrinimo mechanizmo nustatymu ; [33 pakeit.]

(36)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl poreikio nustatyti visoje Sąjungoje galiojančius vienodus aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijus ir rodiklius tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti, [34 pakeit.]