1.   Šiuo reglamentu nustatomos:

1a.     I antraštinės dalies I skyriaus 2 straipsnio 4a dalis, II skyriaus 5 straipsnis, III antraštinės dalies II skyriaus 22–28 straipsniai ir IV antraštinės dalies III skyriaus I skirsnio 41–43 straipsniai taikomi EŽŪFKP finansuojamoms pagalbos priemonėms, o I antraštinės dalies I skyriaus 2 straipsnio 15–25 dalys ir V antraštinės dalies II skyriaus II skirsnio 52–56 straipsniai taikomi Reglamento (ES) […] (BŽŪP strateginių planų reglamentas) 74 straipsnyje numatytoms ir EŽŪFKP remiamoms finansinėms priemonėms. [432 pakeit.]

2.   Šis reglamentas netaikomas ESF+ užimtumo bei socialinių inovacijų ir sveikatos kryptims, taip pat EJRŽF, PMIF, VSF ir SVVP tiesioginio ar netiesioginio valdymo komponentams, išskyrus Komisijos iniciatyva teikiamą techninę paramą.

3.   II antraštinės dalies III skyriaus 4 ir 10 straipsniai, III antraštinės dalies II skyrius ir VIII antraštinė dalis netaikomi PMIF, VSF ir SVVP.

4.   VIII antraštinė dalis netaikoma EJRŽF.

5.   II antraštinės dalies II skyriaus 11 straipsnis ir III skyriaus 15 straipsnis, III antraštinės dalies I skyrius, IV antraštinės dalies I skyriaus 33–36 straipsniai ir 38 straipsnio 1–4 dalys, II skyriaus 39 straipsnis, III skyriaus 45 straipsnis, VI antraštinės dalies II skyriaus 67, 71, 73 ir 74 straipsniai bei III skyrius netaikomi INTERREG programoms.

6.   Toliau išvardytuose konkretiems fondams skirtuose reglamentuose gali būti nustatyta šį reglamentą papildančių ir jam neprieštaraujančių taisyklių. Jei kyla abejonių dėl šio reglamento ir konkretiems fondams skirtų reglamentų taikymo, šis reglamentas turi viršenybę:

1.   ERPF, ESF+, Sanglaudos fondu ir EJRŽF remiami šie politikos tikslai:

2.   ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondas padeda įgyvendinti Sąjungos veiksmus, kuriais stiprinama jos ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda pagal SESV 174 straipsnį ir siekiama šių tikslų:

3.   Valstybės narės užtikrina, kad vykdant atitinkamus veiksmus visais planavimo ir įgyvendinimo proceso etapais būtų didinamas atsparumas klimato kaitai, ir teikia informaciją apie paramą aplinkos apsaugos ir kovos su klimato kaita tikslams įgyvendinti, naudodamos metodiką, pagrįstą kiekvienam fondui nustatytomis intervencinių priemonių rūšimis. Pagal šią metodiką teikiamai paramai priskiriamas konkretus korekcinis koeficientas, kurio dydis atspindi mastą, kuriuo minėta parama padeda siekti aplinkos apsaugos ir kovos su klimato kaita tikslų. ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo atveju korekciniai koeficientai susiejami su I priede nustatytais intervencinių priemonių rūšių matmenimis ir kodais. [68 pakeit.]

4.    Vykdydamos savo atitinkamas pareigas ir laikydamosi subsidiarumo ir daugiapakopio valdymo principų, valstybės narės ir Komisija užtikrina fondų ir kitų Sąjungos priemonių, kaip antai reformų rėmimo programos, įskaitant reformų įgyvendinimo priemonę ir techninės paramos priemonę, veiklos koordinavimą, papildomumą ir suderinamumą. Jos optimizuoja atsakingų subjektų veiklos koordinavimą, kad būtų išvengta veiklos dubliavimo planavimo ir įgyvendinimo etapuose. [69 pakeit.]

4a     . Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad būtų laikomasi atitinkamų valstybės pagalbos taisyklių. [70 pakeit.]

1.   Valstybės narės pagal savo institucinę ir teisinę sistemą ir Komisija vykdo Sąjungos biudžetą, skirtą pasidalijamojo valdymo fondams, vadovaudamosi Reglamento (ES, Euratomas) [naujojo Finansinio reglamento numeris] (toliau – Finansinis reglamentas) [63] straipsniu. [71 pakeit.]

2.   Tačiau Nedarant poveikio 1 straipsnio 2 dalies nuostatoms, Komisija įgyvendina Europos infrastruktūros tinklų priemonei (EITP) iš Sanglaudos fondo perkeltą paramą, Europos miestų iniciatyvą, tarpregioninės plėtros investicijas, iš ESF+ tarptautinio bendradarbiavimo reikmėms perkeltą paramą, įnašui į „InvestEU“ (34) skirtas sumas ir techninę paramą savo iniciatyva pagal tiesioginio ar netiesioginio valdymo principą vadovaudamasi Finansinio reglamento [62 straipsnio 1 dalies a ir c punktais]. [72 pakeit.]

3.    Atitinkamai valstybei narei ir regionui pritarus, Komisija atokiausių regionų bendradarbiavimą siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG) gali vykdyti taikydama netiesioginio valdymo principą. [73 pakeit.]

1.    Įgyvendindama partnerystės sutartį ir kiekvieną programą, kiekviena valstybė narė užmezga pagal savo institucinę ir teisinę sistemą sukuria visavertę efektyvią partnerystę su kompetentingomis regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis. Partnerystė užmezgama bent su šiais partneriais: [74 pakeit.]

2.   Pagal daugiapakopio valdymo principą , taikydama metodą „iš apačios į viršų“, valstybė narė tuos partnerius įtraukia rengiant partnerystės sutartis bei ir rengiant ir, įgyvendinant ir vertinant programas, įskaitant jų dalyvavimą stebėsenos komitetuose pagal 34 straipsnį. Šioje srityje valstybės narės skiria atitinkamą fondų išteklių procentinę dalį socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų administraciniams pajėgumams stiprinti. Jei šios programos yra tarpvalstybinės, atitinkamos valstybės narės įtraukia partnerius iš visų dalyvaujančių valstybių narių. [78 ir 459 pakeit.]

3.   Partnerystė organizuojama ir įgyvendinama laikantis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 240/2014 (35). Komisijai pagal 107 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl Deleguotojo reglamento (ES) 240/2014 pakeitimų siekiant jį priderinti prie šio reglamento. [79 pakeit.]

4.   Bent kartą per metus programų įgyvendinimo klausimais Komisija konsultuojasi su organizacijomis, kurios atstovauja partneriams Sąjungos lygmeniu , ir praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie rezultatus . [80 pakeit.]

1.     Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad įgyvendinant fondus būtų paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos.

2.     Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad rengiant ir įgyvendinant programas, įskaitant stebėseną, ataskaitų teikimą ir vertinimą, būtų atsižvelgiama į moterų ir vyrų lygybę, lyčių aspekto integravimą ir lyčių aspektu grindžiamo požiūrio įtraukimą ir visa tai būtų skatinama.

3.     Valstybės narės ir Komisija imasi atitinkamų priemonių, kad programų rengimo ir įgyvendinimo, stebėsenos, ataskaitų teikimo ir vertinimo etapais būtų užkirstas kelias bet kokiai diskriminacijai dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Rengiant ir įgyvendinant programas ypač atsižvelgiama į prieinamumą neįgaliesiems.

4.     Fondų tikslų siekiama laikantis darnaus vystymosi principo ir atsižvelgiant į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus ir Sąjungos skatinamą siekį išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę ir kovoti su klimato kaita, kaip nurodyta SESV 191 straipsnio 1 ir 2 dalyse, atsižvelgiant į principą „teršėjas moka“.

Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad rengiant ir įgyvendinant programas būtų propaguojami aplinkosaugos reikalavimai, išteklių naudojimo efektyvumas, principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, socialiniu požiūriu teisingas perėjimas prie švarios energetikos, klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos, biologinė įvairovė, atsparumas nelaimėms, rizikos prevencija ir valdymas. Jos siekia, kad būtų vengiama investicijų, susijusių su iškastinio kuro gamyba, perdirbimu, skirstymu, saugojimu ar deginimu. [81 pakeit.]

1.   Kiekviena valstybė narė parengia partnerystės sutartį, kurioje nustatoma veiksmingo ir rezultatyvaus fondų naudojimo 2021 m. sausio 1 d. – 2027 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu tvarka. Tokia partnerystės sutartis parengiama pagal Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 240/2014 nustatytą elgesio kodeksą . [82 pakeit.]

2.   Valstybė narė partnerystės sutartį Komisijai pateikia prieš pateikdama pirmąją programą arba jos teikimo metu , bet ne vėliau kaip 2021 m. balandžio 30 d. [83 pakeit.]

3.   Partnerystės sutartis gali būti teikiama kartu su atitinkama metine nacionaline reformų programa ir nacionaliniu energetikos ir klimato srities veiksmų planu . [84 pakeit.]

4.   Valstybė narė partnerystės sutartį rengia pagal II priede pateiktą šabloną. Partnerystės sutartį ji gali įtraukti į vieną iš savo programų.

5.   INTERREG programos Komisijai gali būti pateikiamos prieš pateikiant partnerystės sutartį.

1.   Komisija vertina partnerystės sutartį ir jos atitiktį šiam reglamentui ir konkrečiam fondui taikomoms taisyklėms. Savo vertinime Komisija visų pirma atsižvelgia į  4 ir 6 straipsnių nuostatas, atitinkamas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas ir priemones, susijusias su integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, taip pat į tai, kaip jos įgyvendinamos . [98 pakeit.]

2.   Pastabas Komisija gali pateikti per tris du mėnesius nuo dienos, kurią valstybė narė pateikia partnerystės sutartį. [99 pakeit.]

3.   Valstybė narė, atsižvelgdama į Komisijos pastabas, peržiūri partnerystės sutartį per mėnesį nuo pastabų pateikimo dienos . [100 pakeit.]

4.   Komisija įgyvendinimo aktu sprendimą, kuriuo patvirtinama partnerystės sutartis, priima ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo dienos, kurią atitinkama valstybė narė pirmą kartą pateikė tą partnerystės sutartį. Partnerystės sutartis nekeičiama. [101 pakeit.]

5.   Jeigu pagal 7 straipsnio 4 dalį partnerystės sutartis įtraukiama į programą, Komisija įgyvendinimo aktu sprendimą, kuriuo patvirtinama ta programa, priima ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo dienos, kurią atitinkama valstybė narė pateikė tą programą.

1.   Partnerystės sutartyje arba prašyme Nuo 2023 m. sausio 1 d. valstybės narės, pritarus atitinkamoms vadovaujančiosioms institucijoms, prašydamos iš dalies pakeisti programą, valstybės narės gali tam tikrą iki 2 proc. ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo ir EJRŽF lėšų sumą skirti įnašui į „InvestEU“ ir ją tas lėšas panaudoti biudžeto garantijoms. Suma, skiriama įnašui į „InvestEU“, turi neviršyti 5 proc. viso kiekvieno fondo asignavimo, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus. Tokie įnašai nėra išteklių perkėlimas pagal 21 straipsnį Atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą „InvestEU“ galima papildomai skirti iki 3  proc. visų kiekvienam fondui skirtų asignavimų. Tokie įnašai skiriami investicijoms, atitinkančioms sanglaudos politikos tikslus ir apimančioms tą pačią regionų kategoriją, kuriai fondų lėšos buvo numatytos iš pradžių. Kai kokia nors suma iš ERPF, ESF + ir Sanglaudos fondo skiriama kaip įnašas į „Invest EU“, taikomos šio reglamento 11 straipsnyje ir III bei IV prieduose aprašytos reikiamos sąlygos. Gali būti skiriami tik ateinančių kalendorinių metų ištekliai . [428 pakeit.]

2.   Partnerystės sutarties atveju gali būti skiriami einamųjų ir būsimų kalendorinių metų ištekliai. Prašymo iš dalies pakeisti programą atveju gali būti skiriami tik ateinančių kalendorinių metų ištekliai. [103 pakeit.]

3.   1 dalyje nurodyta suma naudojama ES garantijos dalies atidėjiniams atitinkamos valstybės narės skyriuje suformuoti. [104 pakeit.]

4.   Jei [„InvestEU“ reglamento] [9] straipsnyje nustatytas susitarimas dėl įnašo, susijęs su 1 dalyje nurodyta ir partnerystės sutartyje skirta suma, nesudaromas iki 2021 2023  m. gruodžio 31 d., valstybė narė pateikia prašymą iš dalies pakeisti programą arba programas, kad galėtų panaudoti atitinkamą sumą. [105 pakeit.]

Susitarimas dėl įnašo, susijęs su 1 dalyje nurodyta ir prašyme iš dalies pakeisti programą skirta suma, sudaromas arba iš dalies pakeičiamas, atsižvelgiant į aplinkybes, tuo pačiu metu, kai priimamas sprendimas, kuriuo iš dalies keičiama programa. [106 pakeit.]

5.   Jei susitarimas dėl garantijos, kaip nustatyta [„InvestEU“ reglamento] [9] straipsnyje, nebuvo sudarytas per devynis mėnesius nuo susitarimo dėl įnašo patvirtinimo, atitinkamos sumos, sumokėtos į bendrą atidėjinių fondą kaip atidėjiniai, perkeliami atgal į  pradinę programą ar programas ir valstybė narė pateikia atitinkamą prašymą iš dalies pakeisti programą. Šiuo konkrečiu atveju ankstesnių kalendorinių metų ištekliai gali būti keičiami tol, kol įsipareigojimai dar neįvykdyti . [107 pakeit.]

6.   Jei susitarimas dėl garantijos, kaip nustatyta [„InvestEU“ reglamento] [9] straipsnyje, nebuvo visapusiškai įgyvendintas per ketverius metus nuo susitarimo dėl garantijos pasirašymo, valstybė narė gali prašyti, kad susitarime dėl garantijos numatytoms sumoms, neapimančioms pagrindinių paskolų ar kitų rizikingų priemonių, būtų taikoma 5 dalis.

7.   Ištekliai, gauti iš sumų, skirtų įnašui į „InvestEU“ ir suteiktų pasinaudojus biudžeto garantijomis, arba su jomis susiję ištekliai pateikiami valstybei narei ir vietos ar regioninei institucijai, susijusiai su įnašu, ir panaudojami siekiant to paties tikslo ar tikslų finansinių priemonių forma teikiamai paramai. [108 pakeit.]

8.   Tais metais, kuriais patvirtintas atitinkamos programos pakeitimas, įnašui į „InvestEU“ skirtas, bet nepanaudotas sumas Komisija pakartotinai įtraukia į biudžetą. Sumos pakartotinai į biudžetą gali būti įtraukiamos tik iki 2027 m.

Pakartotinai į biudžetą įtrauktos sumos panaikinimo terminas pagal 99 straipsnį pradedamas skaičiuoti nuo tų metų, kuriais įnašas buvo pakartotinai įtrauktas į biudžetą.

1.   ŠiŠiame reglamente nustatytos išankstinės kiekvieno konkretaus tikslo veiksmingo ir rezultatyvaus įgyvendinimo sąlygos (reikiamos sąlygos) . Reikiamos sąlygos taikomos tiek, kiek jos padeda siekti konkrečių programos tikslų . [109 pakeit.]

III priede nustatytos horizontaliosios reikiamos sąlygos, taikytinos visiems konkretiems tikslams, ir jų įvykdymui įvertinti būtini kriterijai.

IV priede nustatytos su ERPF, Sanglaudos fondu ir ESF+ susijusios teminės reikiamos sąlygos ir jų įvykdymui įvertinti būtini kriterijai.

2.   Rengdama programą arba nustatydama naują konkretų tikslą, kai iš dalies keičia programą, valstybė narė įvertina, ar įvykdytos su atrinktu konkrečiu tikslu susijusios reikiamos sąlygos. Reikiama sąlyga įvykdoma, kai patenkinami visi susiję kriterijai. Valstybė narė kiekvieną kartą teikdama programą arba iš dalies keisdama programą nustato įvykdytas ir neįvykdytas reikiamas sąlygas, ir, kai mano, kad reikiama sąlyga įvykdyta, pateikia pagrindimą . Valstybės narės prašymu EIB gali prisidėti prie veiksmų, kurių reikia imtis siekiant įvykdyti reikiamas sąlygas, vertinimo . [110 pakeit.]

3.   Jeigu tvirtinant programą arba iš dalies keičiant programą reikiama sąlyga dar neįvykdyta, valstybė narė Komisijai praneša, kai tik mano, kad reikiama sąlyga jau įvykdyta, ir pateikia pagrindimą.

4.   Komisija per tris du mėnesius nuo 3 dalyje nurodytos informacijos gavimo atlieka vertinimą ir praneša valstybei narei, jeigu sutinka, kad sąlyga įvykdyta. [111 pakeit.]

Jeigu Komisija nesutinka su valstybės narės vertinimu, ji apie tai informuoja valstybę narę ir suteikia jai galimybę per vieną mėnesį ne daugiau kaip du mėnesius pateikti pastabų. [112 pakeit.]

5.   Išlaidos, susijusios su veiksmais, siejamais su konkrečiu tikslu, negali gali būti įtraukiamos į mokėjimo paraiškas, kol Komisija nepraneša prieš Komisijai pranešant valstybei narei, kad įvykdyta reikiama sąlyga pagal 4 dalį ; tai neturi poveikio išlaidų atlyginimo sustabdymui, kol bus įvykdyta ta sąlyga . [113 pakeit.]

Pirma pastraipa netaikoma veiksmams, kuriais prisidedama prie atitinkamų reikiamų sąlygų įvykdymo.

6.   Valstybė narė užtikrina, kad reikiamos sąlygos būtų vykdomos ir taikomos visą programavimo laikotarpį. Ji praneša Komisijai apie visus pakeitimus, turinčius įtakos reikiamų sąlygų įvykdymui.

Jeigu Komisija mano, kad reikiama sąlyga nebevykdoma, ji apie tai informuoja valstybę narę ir suteikia jai galimybę per vieną mėnesį pateikti pastabų. Jei Komisija padaro išvadą, kad reikiama sąlyga ir toliau nevykdoma, su konkrečiu atitinkamu tikslu susijusios išlaidos negali būti įtraukiamos į mokėjimo paraiškas nuo dienos, kurią Komisija atitinkamai apie tai praneša valstybei narei.

7.   IV priedas netaikomas EJRŽF remiamoms programoms.

1.   Valstybė narė , kai taikytina, bendradarbiaudama su vietos ir regioninėmis institucijomis, parengia veiklos peržiūros planą, kuris leidžia stebėti, teikti ataskaitas ir vertinti programos veiklos rezultatus ją įgyvendinant, taip pat padeda vertinti bendrus fondų veiklos rezultatus. [115 pakeit.]

Veiklos peržiūros planą sudaro:

2.   Tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės nustatomos kiekvienam konkrečiam programos tikslui, išskyrus techninę paramą ir konkretų tikslą šalinti materialinio nepritekliaus problemą, nustatytą ESF+ reglamento [4 straipsnio c punkto vii papunktyje 1 dalies xi punkte ]. [116 pakeit.]

3.   Tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės turi būti tokios, kad Komisija ir valstybė narė galėtų įvertinti pažangą, padarytą siekiant konkrečių tikslų. Jie turi atitikti Finansinio reglamento [33 straipsnio 3 dalyje] nustatytus reikalavimus.

1.   Veiklos peržiūros plano rengimo metodiką sudaro:

2.   Valstybė narė Komisijos prašymu leidžia susipažinti su šia metodika.

1.   ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo lėšomis remiamų programų atveju valstybė narė ir atitinkamos vadovaujančiosios institucijos peržiūri kiekvieną programą, atsižvelgdama atsižvelgdamos į šiuos elementus: [117 pakeit.]

2.    Atsižvelgdama į peržiūros rezultatus, valstybė narė iki 2025 m. kovo 31 d. pateikia Komisijai prašymą dėl kiekvienos programos dalinio pakeitimo pagal 19 straipsnio 1 dalį arba nurodo, kad pakeitimo neprašoma . Valstybė narė dalinį pakeitimą pagrindžia remdamasi 1 dalyje nurodytais elementais arba, jei taikytina, pateikia priežastis, kodėl neprašo iš dalies pakeisti programos . [121 pakeit.]

Į peržiūrėtą programą įtraukiami:

3.   Jei po peržiūros pateikiama nauja programa, finansavimo plane pagal 17 straipsnio 3 dalies f punkto ii papunktį nurodomas visas kiekvieno fondo finansinis asignavimas nuo programos patvirtinimo metų.

3a.     Komisija ne vėliau kaip 2026 m. kovo 31 d. patvirtina ataskaitą, kurioje apibendrinami 1 ir 2 dalyse nurodytos laikotarpio vidurio peržiūros rezultatai. Komisija perduoda tą ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. [124 pakeit.]

1.   Komisija gali paprašyti valstybės narės peržiūrėti atitinkamas programas ir pasiūlyti jų pakeitimų, kai to reikia atitinkamų Tarybos rekomendacijų įgyvendinimui palengvinti.

Toks prašymas gali būti pateikiamas šiais tikslais:

2.   Komisijos prašymas valstybei narei pagal 1 dalį turi būti pagrįstas, nurodant būtinybę padėti įgyvendinti atitinkamas rekomendacijas, ir jame turi būti nurodytos programos arba prioritetai, kurie, jos manymu, turi būti peržiūrėti, ir numatomų pakeitimų pobūdis.

3.   Valstybė narė savo atsakymą į 1 dalyje nurodytą prašymą pateikia per du mėnesius nuo jo gavimo, nurodydama atitinkamų programų pakeitimus, kurie, jos manymu, būtini, tokių pakeitimų priežastis, nurodydama atitinkamas programas ir apibūdindama pasiūlytų pakeitimų pobūdį ir numatomą jų poveikį rekomendacijų ir fondų paramos įgyvendinimui. Prireikus Komisija per vieną mėnesį nuo to atsakymo gavimo pateikia pastabų.

4.   Valstybė narė pasiūlymą iš dalies pakeisti atitinkamas programas pateikia per du mėnesius nuo 3 dalyje nurodyto atsakymo pateikimo dienos.

5.   Komisijai nepateikus pastabų arba jei Komisija mano, kad į visas pateiktas pastabas buvo tinkamai atsižvelgta, ji per [19 straipsnio 4 dalyje] nustatytą terminą priima sprendimą dėl atitinkamų programų pakeitimų patvirtinimo.

6.   Jei valstybė narė nesiima rezultatyvių veiksmų atsiliepdama į prašymą, pateiktą pagal 1 dalį, per 3 ir 4 dalyse nustatytus terminus, Komisija pagal 91 straipsnį gali sustabdyti visus arba dalį atitinkamoms programoms ar prioritetams skirtų mokėjimų.

7.   Komisija pateikia pasiūlymą Tarybai sustabdyti valstybės narės vienos ar daugiau programų visų arba dalies įsipareigojimų arba mokėjimų vykdymą, jeigu:

Pirmenybė teikiama įsipareigojimų sustabdymui; mokėjimai sustabdomi tik tuo atveju, jei prašoma imtis neatidėliotinų veiksmų ir svarbaus nesilaikymo atveju. Mokėjimų sustabdymas taikomas mokėjimo paraiškoms, kurios dėl atitinkamų programų pateiktos po sprendimo dėl sustabdymo priėmimo datos.

Komisija, atsižvelgdama į išskirtines ekonomines aplinkybes arba gavusi Komisijai skirtą pagrįstą atitinkamos valstybės narės prašymą, per 10 dienų nuo pirmesnėje pastraipoje nurodyto sprendimo ar rekomendacijos priėmimo, gali rekomenduoti Tarybai panaikinti toje pačioje pastraipoje nurodytą sustabdymą.

8.   Laikoma, kad Taryba priėmė Komisijos pasiūlymą dėl įsipareigojimų vykdymo sustabdymo, išskyrus atvejus, kai Taryba, priimdama įgyvendinimo aktą, per vieną mėnesį nuo Komisijos pasiūlymo pateikimo kvalifikuota balsų dauguma nusprendžia atmesti tokį pasiūlymą.

Įsipareigojimų vykdymo sustabdymas taikomas fondų įsipareigojimams atitinkamai valstybei narei nuo metų, kurie eina po sprendimo dėl sustabdymo priėmimo, sausio 1 d.

Taryba įgyvendinimo aktu priima sprendimą dėl mokėjimų sustabdymo, remdamasi 7 dalyje nurodytu Komisijos pasiūlymu.

9.   Įsipareigojimų arba mokėjimų vykdymo sustabdymo apimtis ir lygis yra proporcingi, juos nustatant užtikrinamas vienodas požiūris į valstybes nares ir atsižvelgiama į atitinkamos valstybės narės ekonomines ir socialines aplinkybes, ypač atitinkamos valstybės narės nedarbo, skurdo ar socialinės atskirties lygį palyginti su Sąjungos vidurkiu ir sustabdymo poveikį atitinkamos valstybės narės ekonomikai. Sustabdymo poveikis programoms, kurios ypatingai svarbios siekiant įveikti nepalankias ekonomines ar socialines sąlygas, yra ypatingas veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti.

10.   Įsipareigojimų vykdymas sustabdomas taikant mažesnę iš toliau nurodytų viršutinių ribų: ne daugiau kaip 25 proc. fondams kitais kalendoriniais metais numatytų įsipareigojimų arba ne daugiau kaip 0,25 proc. nominaliojo BVP bet kuriuo iš šių atveju:

Jei reikalavimų nesilaikoma nuolat, įsipareigojimų vykdymas gali būti sustabdomas taikant didesnius procentinius dydžius, nei nustatyti pirmoje pastraipoje .

11.   Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, panaikina įsipareigojimų vykdymo sustabdymą 8 dalyje nustatyta tvarka, jeigu:

Tarybai panaikinus įsipareigojimų vykdymo sustabdymą, Komisija įsipareigojimus, kurių vykdymas sustabdytas, pakartotinai įtraukia į biudžetą pagal Tarybos reglamento (ES, Euratomas) [ […] (DFP reglamentas) ] [8] straipsnį.

Įsipareigojimai, kurių vykdymas sustabdytas, negali būti pakartotinai įtraukti į vėlesnį nei 2027 m. biudžetą.

Pakartotinai į biudžetą įtrauktos sumos panaikinimo terminas pagal 99 straipsnį pradedamas skaičiuoti nuo tų metų, kuriais įsipareigojimai, kurių vykdymas sustabdytas, buvo pakartotinai įtraukti į biudžetą.

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima sprendimą dėl mokėjimų sustabdymo panaikinimo, kai įvykdytos pirmoje pastraipoje nustatytos taikytinos sąlygos.

12.   Komisija informuoja Europos Parlamentą apie šio straipsnio įgyvendinimą. Visų pirma, kai valstybė narė atitinka vieną iš 7 dalyje nurodytų sąlygų, Komisija nedelsdama informuoja Europos Parlamentą ir pateikia išsamią informaciją apie fondus ir programas, kurioms galėtų būti taikomas įsipareigojimų vykdymo sustabdymas.

Europos Parlamentas gali pakviesti Komisiją į struktūrinį dialogą dėl šio straipsnio nuostatų taikymo, atsižvelgdamas į pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos perdavimą.

Komisija pateikia pasiūlymą dėl įsipareigojimų vykdymo sustabdymo arba pasiūlymą panaikinti tokį sustabdymą Europos Parlamentui ir Tarybai.

13.   1–12 dalys netaikomos prioritetams ar programoms, kuriais siekiama ESF+ reglamento [4 straipsnio c punkto v papunkčio ii papunktyje] nurodyto tikslo. [425/rev, 444/rev, 448 ir 469 pakeit.]

1.   Valstybės narės , bendradarbiaudamos su 6 straipsnyje nurodytais partneriais, parengia 2021 m. sausio 1 d. – 2027 m. gruodžio 31 d. laikotarpio fondų įgyvendinimo programas. [140 pakeit.]

2.   Valstybės narės pateikia programas Komisijai ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo partnerystės sutarties pateikimo.

3.   Valstybės narės rengia programas pagal V priede pateiktą programos šabloną.

PMIF, VSF ir SVVP atveju valstybės narės rengia programas pagal VI priede pateiktą programos šabloną.

1.   Kiekvienoje programoje išdėstoma strategija, kaip programa padės siekti politikos tikslų ir kaip bus pranešama apie jos rezultatus.

2.   Programą sudaro prioritetai. Kiekvienas prioritetas atitinka vieną ar kelis politikos tikslą tikslus arba techninę paramą. Prioritetą, atitinkantį politikos tikslą, sudaro vienas ar daugiau konkrečių tikslų. Tą patį politikos tikslą gali atitikti daugiau nei vienas prioritetas. [141 pakeit.]

EJRŽF lėšomis remiamų programų atveju kiekvienas prioritetas gali atitikti vieną ar daugiau politikos tikslų. Konkretūs tikslai atitinka paramos sritis, kaip apibrėžta EJRŽF reglamento [III] priede.

PMIF, VSF ir SVVP lėšomis remiamų programų atveju programą sudaro konkretūs tikslai.

3.   Kiekvienoje programoje išdėstoma:

Šios dalies c ir d punktai netaikomi ESF+ reglamento [4 straipsnio c punkto vii papunktyje 1 dalies xi punkte ] nurodytam konkrečiam tikslui. [156 pakeit.]

Aplinkos ataskaita, kurioje pateikiama atitinkama informacija apie poveikį aplinkai pagal Direktyvą 2001/42/EB, pridedama prie programos, atsižvelgiant į klimato kaitos švelninimo poreikius. [157 pakeit.]

4.   Nukrypstant nuo 3 dalies d punkto, kiekvienam konkrečiam PMIF, VSF ir SVVP lėšomis remiamų programų tikslui pateikiama:

5.   Intervencinių priemonių rūšys grindžiamos I priede pateikta nomenklatūra. PMIF, VSF ir SVVP lėšomis remiamų programų atveju intervencinių priemonių rūšys grindžiamos konkretiems fondams skirtuose reglamentuose pateikta nomenklatūra.

6.   ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo atveju programose, pateiktose pagal 16 straipsnį, 3 dalies f punkto ii papunktyje nurodytoje lentelėje pateikiamos tik 2021–2025 2027  m. sumos. [158 pakeit.]

7.   Valstybė narė praneša Komisijai apie visus 3 dalies j punkte nurodytos informacijos pakeitimus, tačiau dėl to programos iš dalies keisti nereikia.

1.   Komisija įvertina programą ir jos atitiktį šiam reglamentui ir konkretiems fondams skirtiems reglamentams, taip pat jos suderinamumą su partnerystės sutartimi. Savo vertinime Komisija visų pirma atsižvelgia į atitinkamas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas , taip pat į atitinkamus uždavinius, nustatytus įgyvendinant integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir nurodytus Europos socialinių teisių ramstyje, ir į tai, kaip jie sprendžiami . [160 pakeit.]

2.   Pastabas Komisija gali pateikti per tris du mėnesius nuo dienos, kurią valstybė narė pateikia programą. [161 pakeit.]

3.   Valstybė narė, atsižvelgdama į Komisijos pastabas, peržiūri programą per du mėnesius nuo pastabų pateikimo dienos . [162 pakeit.]

4.   Komisija įgyvendinimo aktu sprendimą, kuriuo patvirtinama programa, priima ne vėliau kaip per šešis penkis mėnesius nuo dienos, kurią valstybė narė pirmą kartą pateikė tą programą. [163 pakeit.]

1.   Valstybė narė gali pateikti motyvuotą prašymą iš dalies pakeisti programą drauge su iš dalies pakeista programa, nurodydama numatomą to dalinio pakeitimo poveikį tikslų įgyvendinimui.

2.   Komisija įvertina dalinį pakeitimą ir jo atitiktį šiam reglamentui ir konkretiems fondams skirtiems reglamentams, įskaitant nacionalinio lygmens reikalavimus, ir pastabas gali pateikti per tris du mėnesius nuo iš dalies pakeistos programos pateikimo. [164 pakeit.]

3.   Valstybė narė , atsižvelgdama į Komisijos pastabas, peržiūri iš dalies pakeistą programą ir atsižvelgia į Komisijos pastabas per du mėnesius nuo pastabų pateikimo dienos . [165 pakeit.]

4.   Komisija patvirtina dalinį programos pakeitimą ne vėliau kaip per šešis tris mėnesius nuo dienos, kurią valstybė narė jį pateikia. [166 pakeit.]

5.   Valstybė narė programavimo laikotarpiu gali ne daugiau kaip 7  proc. prioriteto pradinio asignavimo ir ne daugiau kaip 5  proc. programos biudžeto perkelti kitam to paties fondo tos pačios programos prioritetui . Perkeldama asignavimus valstybė narė laikosi Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 240/2014 nustatyto elgesio kodekso. ERPF ir ESF+ lėšomis remiamų programų atveju perkelti galima tik tos pačios regionų kategorijos asignavimus. [167 pakeit.]

Tokie perkėlimai neturi poveikio ankstesniems metams. Jie laikomi nereikšmingais ir nereikalauja Komisijos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiama programa. Tačiau jie turi atitikti visus teisės aktų reikalavimus. Valstybė narė pateikia Komisijai patikslintą lentelę, nurodytą atitinkamai 17 straipsnio 3 dalies f punkto ii papunktyje, f punkto iii papunktyje arba f punkto iv papunktyje.

6.   Siekiant atlikti grynai administracinio , techninio ar redakcinio pobūdžio taisymus, neturinčius įtakos programos įgyvendinimui, Komisijos patvirtinimo nereikalaujama. Valstybės narės informuoja Komisiją apie tokius taisymus. [168 pakeit.]

7.   EJRŽF lėšomis remiamų programų atveju programų pakeitimų, susijusių su rodiklių įvedimu, Komisija tvirtinti neturi.

1.   ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo lėšomis gali būti bendrai remiamos programos, kuriomis siekiama investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslo.

2.   Iš ERPF ir ESF+ lėšų papildomai ir neviršijant 10  15 proc. kiekvienam programos prioritetui skiriamos fondo paramos gali būti finansuojamas visas veiksmas arba jo dalis, kurio išlaidos yra tinkamos finansuoti kito fondo lėšomis pagal tam fondui taikomas tinkamumo finansuoti taisykles, jeigu tokios išlaidos yra būtinos įgyvendinimui. [169 pakeit.]

1.    Kad būtų užtikrintos lankstumo galimybės, valstybės narės gali , jei programos stebėsenos komitetas tam pritaria, prašyti perkelti ne daugiau kaip 5 proc. programos finansinių asignavimų iš bet kurio fondo į bet kurį kitą pasidalijamojo valdymo fondą arba į bet kurią kitą tiesioginio ar netiesioginio valdymo priemonę Europos regioninės plėtros fondą, „Europos socialinį fondą +“, Sanglaudos fondą arba Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą . [170 pakeit.]

2.   Perkelti ištekliai naudojami pagal fondo arba priemonės, į kurią perkelti ištekliai, taisykles, o perkėlimo į tiesioginio ar netiesioginio valdymo priemones atveju – atitinkamos valstybės narės naudai. [171 ir 434 pakeit.]

3.   Pagal 1 dalį teikiamuose prašymuose nurodoma visa suma, kuri kiekvienais metais perkeliama, pagal fondą ir, kai tinkama, pagal regiono kategoriją, prašymai tinkamai pagrindžiami , siekiant užtikrinti papildomumą ir poveikį, ir drauge pateikiama peržiūrėta programa arba programos, iš kurių išteklius ketinama perkelti pagal 19 straipsnį, nurodant, į kurį kitą fondą arba priemonę perkeliamos sumos. [172, 433 ir 434 pakeit.]

4.   Komisija gali paprieštarauti perkėlimui susijusiame programos daliniame pakeitime, jeigu tai pakenktų programos, iš kurios išteklius ketinama perkelti, tikslų įgyvendinimui.

5.   Gali būti perkeliami tik ateinančių kalendorinių metų ištekliai.

1.     Komisija didelės apimties projektą vertina remdamasi 21b straipsnyje nurodyta informacija, kad nustatytų, ar prašomas finansinis įnašas vadovaujančiosios institucijos atrinktam didelės apimties projektui yra pagrįstas. Komisija ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo 21b straipsnyje nurodytos informacijos pateikimo dienos įgyvendinimo aktu priima sprendimą dėl finansinio įnašo, skirto atrinktam didelės apimties projektui, patvirtinimo.

2.     Komisijos patvirtinimas pagal 1 dalį suteikiamas su sąlyga, kad pirma darbų sutartis bus sudaryta per trejus metus nuo patvirtinimo dienos, o tais atvejais, kai veiksmai įgyvendinami naudojantis viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės struktūromis, su sąlyga, kad viešojo sektoriaus įstaiga ir privačiojo sektoriaus įstaiga pasirašys viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sutartį per trejus metus nuo patvirtinimo dienos.

3.     Jei Komisija nepatvirtina finansinio įnašo atrinktam didelės apimties projektui, savo sprendime ji nurodo atsisakymo priežastis.

4.     Didelės apimties projektai, pateikti tvirtinti pagal 1 dalį, įtraukiami į didelės apimties programos projektų sąrašą.

5.     Didelės apimties projekto išlaidos gali būti įtraukiamos į mokėjimo paraišką po to, kai projektas buvo pateiktas tvirtinti pagal 1 dalį. Jei Komisija nepatvirtina vadovaujančiosios institucijos pasirinkto didelės apimties projekto, išlaidų deklaracija atitinkamai pataisoma valstybei narei atsiėmus paraišką arba Komisijai priėmus sprendimą. [176 pakeit.]

1.   Pagal 22 straipsnio a arba c punktą įgyvendinamose teritorinėse strategijose pateikiami šie elementai:

Jose taip pat gali būti pateikiamas remtinų veiksmų sąrašas.

2.   Už teritorinių strategijų rengimą ir tvirtinimą atsako atitinkamos miesto regiono , vietos ar ir kitos teritorinės viešojo sektoriaus institucijos ar subjektai . Anksčiau parengti apimamoms teritorijoms taikomi strateginiai dokumentai gali būti atnaujinami ir naudojami teritorinėms strategijoms . [181 pakeit.]

3.   Jeigu į teritorinę strategiją neįtrauktas remtinų veiksmų sąrašas, atitinkamos miesto regiono , vietos ar kitos teritorinės institucijos ar subjektai atrenka veiksmus arba dalyvauja juos atrenkant. [182 pakeit.]

Atrinkti veiksmai turi atitikti teritorinę strategiją.

3a.     Rengiant teritorines strategijas, 2 dalyje nurodytos institucijos bendradarbiauja su atitinkamomis vadovaujančiosiomis institucijomis, kad nustatytų veiksmų, kurie turi būti remiami pagal atitinkamas programas, taikymo sritį. [183 pakeit.]

4.   Kai miesto regiono , vietos ar kita teritorinė viešojo sektoriaus institucija arba kitas subjektas atlieka užduotis, už kurias atsakinga vadovaujančioji institucija, išskyrus veiksmų atranką, vadovaujančioji institucija tą instituciją nurodo kaip tarpinę instituciją. [184 pakeit.]

Atrinkti veiksmai gali būti finansuojami pagal daugiau nei vieną tos pačios programos prioritetą. [185 pakeit.]

5.   Gali būti teikiama parama teritorinėms strategijoms rengti ir planuoti.

1.   Jei pagal 23 straipsnį įgyvendinama strategija apima investicijas, kurioms teikiama vieno arba kelių fondų daugiau nei vieno fondo parama, pagal daugiau nei vieną programą arba daugiau nei vieną tos pačios programos prioritetą, veiksmai gali būti vykdomi kaip integruotos teritorinės investicijos (toliau – ITI). Kai tinkama, kiekviena ITI rūšis gali būti papildomai remiama iš EŽŪFKP . [186 pakeit.]

2.   Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad programos ar programų elektroninė sistema leistų nustatyti veiksmus ir produktą bei rezultatą, kuriais prisidedama prie ITI.

2a.     Jeigu į teritorinę strategiją neįtrauktas remtinų veiksmų sąrašas, atitinkamos regiono, vietos ar kitos viešojo sektoriaus institucijos ar subjektai dalyvauja atrenkant veiksmus. [187 pakeit.]

1.   ERPF, ESF+ ir, EJRŽF ir EŽŪFKP lėšomis remiama bendruomenės inicijuota vietos plėtra. EŽŪFKP atveju tokia plėtra laikoma LEADER vietos plėtra . [188 pakeit.]

2.   Valstybė narė užtikrina, kad bendruomenės inicijuota vietos plėtra:

3.   Jeigu parama 2 dalies c punkte nurodytoms strategijoms teikiama iš daugiau nei vieno fondo, atitinkamos vadovaujančiosios institucijos surengia bendrą kvietimą toms strategijoms atrinkti ir įsteigia bendrą visų atitinkamų fondų komitetą, kad šis stebėtų tų strategijų įgyvendinimą. Atitinkamos vadovaujančiosios institucijos gali pasirinkti vieną iš atitinkamų fondų, kurio lėšomis būtų dengiamos visos pasirengimo, valdymo ir aktyvaus taikymo išlaidos, nurodytos 28 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose.

4.   Kai įgyvendinant tokią strategiją teikiama daugiau nei vieno fondo parama, atitinkamos vadovaujančiosios institucijos gali pasirinkti vieną iš atitinkamų fondų kaip pagrindinį fondą. Taip pat gali būti nurodyta priemonių ir veiksmų, kurie bus finansuojami kiekvieno susijusio fondo lėšomis, rūšis . [191 pakeit.]

5.   Tai strategijai taikomos pagrindinio fondo taisyklės. Kitų fondų institucijos remiasi kompetentingos pagrindinio fondo institucijos sprendimais ir valdymo patikrinimais.

6.   Pagrindinio fondo institucijos teikia kitų fondų institucijoms informaciją, būtiną mokėjimams stebėti ir atlikti pagal konkrečiam fondui skirtame reglamente nustatytas taisykles.

1.   Atitinkamos vadovaujančiosios institucijos užtikrina, kad kiekvienoje 25 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytoje strategijoje būtų išdėstyti šie elementai:

2.   Atitinkamos vadovaujančiosios institucijos nustato tų strategijų atrankos kriterijus, įsteigia jų atrankos komitetą ir patvirtina to komiteto atrinktas strategijas.

3.   Atitinkamos vadovaujančiosios institucijos atlieka pirmąjį strategijų atrankos etapą ir užtikrina, kad atrinktos vietos veiklos grupės per 12 mėnesių nuo atitinkamos programos patvirtinimo dienos arba, jei strategijos remiamos daugiau nei vieno fondo lėšomis, per 12 mėnesių nuo dienos, kurią buvo patvirtinta paskutinė atitinkama programa, galėtų įvykdyti 27 straipsnio 3 dalyje joms nustatytas užduotis.

4.   Sprendime, kuriuo patvirtinama strategija, nurodomas kiekvieno atitinkamo fondo ir programos asignavimas ir nustatoma atsakomybė už programos arba programų valdymo ir kontrolės užduotis. Atitinkami nacionaliniai viešieji įnašai skiriami iš anksto visam laikotarpiui . [194 pakeit.]

1.   Vietos veiklos grupės rengia ir įgyvendina 25 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytas strategijas.

2.   Vadovaujančiosios institucijos užtikrina, kad vietos veiklos grupės būtų įtraukios ir kad jos iš grupės narių išrinktų vieną pagrindinį partnerį, atsakingą už administracinius ir finansinius reikalus, arba sudarytų teisiškai įformintą bendrą struktūrą , siekdamos vykdyti su bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategija susijusias užduotis . [195 pakeit.]

3.   Tik vietos veiklos grupės vykdo visas šias užduotis:

4.   Jeigu vietos veiklos grupės atlieka 3 dalyje nenurodytas užduotis, už kurias atsakinga vadovaujančioji institucija arba mokėjimo agentūra, tas vietos veiklos grupes pagal konkrečiam fondui taikomas taisykles vadovaujančioji institucija nurodo kaip tarpines institucijas.

5.   Vietos veiklos grupė gali būti paramos gavėja ir gali įgyvendinti veiksmus pagal strategiją , skatindama vietos veiklos grupės viduje funkcijas atskirti . [197 pakeit.]

1.    Siekdama papildomumo ir sinergijos, valstybė narė užtikrina, kad fondų parama bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai padėtų: [198 pakeit.]

2.   1 dalies a punkte nurodyta parama yra tinkama finansuoti, nepaisant to, ar strategiją po to pasirenkama finansuoti.

1 dalies c punkte nurodyta parama neviršija 25 proc. viso strategijai skirto viešojo įnašo .

1.   Komisijos iniciatyva fondų lėšomis gali būti remiami parengiamieji, stebėsenos, kontrolės, audito, vertinimo, komunikacijos, įskaitant institucijų komunikaciją apie Sąjungos politikos prioritetus, matomumo, taip pat visi administracinės ir techninės paramos veiksmai, reikalingi šiam reglamentui įgyvendinti, prireikus su trečiosiomis valstybėmis.

1a.     Pirmoje pastraipoje nurodyti veiksmai visų pirma gali apimti:

1b.     Komisija bent 15 proc. išteklių skiria Komisijos iniciatyva teikiamai techninei paramai, kad būtų užtikrintas veiksmingesnis visuomenės informavimas ir stipresnė komunikacijos veiklos, vykdomos Komisijos iniciatyva, sinergija, plečiant su rezultatais susijusių žinių bazę, visų pirma užtikrinant veiksmingesnį duomenų rinkimą ir sklaidą, veiksmingesnius vertinimus ir veiksmingesnį ataskaitų teikimą, ypač akcentuojant fondų įnašą gerinant piliečių gyvenimą, ir didinant fondų teikiamos paramos matomumą, taip pat didinant informuotumą apie tokios paramos naudojimo rezultatus ir pridėtinę vertę. Užbaigus programas, kai tinkama, informavimo, komunikacijos ir matomumo priemonės, susijusios su fondų teikiamos paramos rezultatais ir pridėtine verte, kuriomis ypač akcentuojami veiksmai, įgyvendinamos toliau. Tokiomis priemonėmis taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politinius prioritetus, kiek jie yra susiję su bendraisiais šio reglamento tikslais. [202 pakeit.]

2.   Tokie veiksmai gali apimti būsimus ir ankstesnius ankstesnius ir būsimus programavimo laikotarpius. [203 pakeit.]

2a.     Siekdama išvengti situacijų, kai mokėjimai sustabdomi, Komisija užtikrina, kad valstybės narės ir regionai, kuriems kyla problemų dėl reikalavimų nesilaikymo dėl administracinių gebėjimų trūkumo, gautų tinkamą techninę paramą, kad pagerintų tuos administracinius gebėjimus. [204 pakeit.]

3.   Komisija išdėsto savo planus, kai pagal Finansinio reglamento [110] straipsnį numatomas fondų įnašas.

4.   Atsižvelgiant į tikslą, šiame straipsnyje nurodyti veiksmai gali būti finansuojami kaip veiklos arba administracinės išlaidos.

1.   Valstybės narės iniciatyva fondų lėšomis gali būti remiami veiksmai, kurie gali būti susiję su ankstesniais ir vėlesniais programavimo laikotarpiais, reikalingi siekiant rezultatyviai administruoti ir naudoti šiuos fondus ir stiprinti 6 straipsnyje nurodytų partnerių pajėgumus, taip pat siekiant užtikrinti tokias funkcijas kaip pasirengimas, mokymas, valdymas, stebėsena, vertinimas, matomumas ir komunikacija . [205 pakeit.]

2.   Iš kiekvieno fondo galima finansuoti techninės paramos veiksmus, kurie tinkami finansuoti bet kurio kito fondo lėšomis.

3.   Kiekvienoje programoje techninė parama nurodoma kaip prioritetas, susijęs su vienu fondu arba keliais fondais . [206 pakeit.]

1.   Techninė parama kiekvienai programai atlyginama pagal fiksuotąją normą, 2 dalyje nustatytas procentines dalis taikant tinkamoms finansuoti išlaidoms, įtrauktoms į kiekvieną mokėjimo paraišką pagal atitinkamai 85 straipsnio 3 dalies a arba c punktą.

2.    Remiantis Komisijos ir valstybių narių susitarimu ir atsižvelgiant į programos finansinį planą fondams nustatomos tokios techninės paramos atlyginimo procentinės dalys gali siekti iki : [207 pakeit.]

Atokiausių regionų atveju, a, b ir c punktuose nurodyta procentinė dalis yra 1 % didesnė. [211 pakeit.]

3.   Konkrečios INTERREG programoms taikomos techninės paramos teikimo taisyklės nustatomos ETB reglamente.

1.   Valstybė narė , pasitarusi su vadovaujančiąja institucija, per tris mėnesius nuo pranešimo atitinkamai valstybei narei apie sprendimą, kuriuo patvirtinama programa, įsteigia programos įgyvendinimo stebėsenos komitetą (toliau – stebėsenos komitetas). [214 pakeit.]

Valstybė narė gali įsteigti vieną stebėsenos komitetą daugiau nei vienai programai stebėti.

2.   Kiekvienas stebėsenos komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles , atsižvelgdamas į visiško skaidrumo poreikį . [215 pakeit.]

3.   Stebėsenos komitetas posėdžiauja bent kartą per metus ir svarsto visus klausimus, darančius poveikį programoje nustatytų tikslų įgyvendinimui.

4.   Stebėsenos komiteto darbo tvarkos taisykles ir visus duomenis bei informaciją, kuriais su stebėsenos komitetu dalijamasi, valstybė narė skelbia 44 straipsnio 1 dalyje nurodytoje interneto svetainėje.

5.   1–4 dalys netaikomos programoms, kuriomis siekiama ESF+ reglamento [4 straipsnio c punkto vi papunktyje 1 dalies xi punkte ] nurodyto tikslo ir susijusiai techninei paramai. [216 pakeit.]

1.   Valstybė narė sprendžia dėl stebėsenos komiteto sudėties ir skaidriu procesu užtikrina proporcingą atstovavimą atitinkamoms valstybės narės institucijoms ir tarpinėms institucijoms, taip pat 6 dalyje nurodytų partnerių atstovams. [217 pakeit.]

Kiekvienam stebėsenos komiteto nariui suteikiama balsavimo teisė.

Valstybė narė stebėsenos komiteto narių sąrašą skelbia 44 straipsnio 1 dalyje nurodytoje interneto svetainėje.

2.   Komisijos atstovai dalyvauja stebėsenos komiteto veikloje stebėtojo ir patarėjo teisėmis. EIB atstovai prireikus gali būti kviečiami dalyvauti stebėsenos komiteto veikloje patariamąja teise. [218 pakeit.]

2a.     PMIF, VSF ir SVVP atveju atitinkamos decentralizuotos agentūros dalyvauja stebėsenos komiteto veikloje patarėjo teisėmis. [219 pakeit.]

1.   Stebėsenos komitetas nagrinėja:

2.   Stebėsenos komitetas tvirtina:

2a.    S tebėsenos komitetas vadovaujančiajai institucijai gali pasiūlyti tolesnes intervencinės priemonės funkcijas. [226 pakeit.]

1.   Siekiant apžvelgti kiekvienos programos veiklos rezultatus rengiami metiniai Komisijos ir kiekvienos valstybės narės peržiūros posėdžiai. Šiame procese tinkamai dalyvauja vadovaujančiosios institucijos . [227 pakeit.]

Metiniams peržiūros posėdžiams pirmininkauja Komisija arba, valstybės narės prašymu, bendrai pirmininkauja valstybė narė ir Komisija.

2.   AMIF, ISF ir SVVP lėšomis remiamų programų peržiūros posėdžiai rengiami bent du kartus per programavimo laikotarpį.

3.   ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo lėšomis remiamų programų atveju valstybė narė ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki metinio peržiūros posėdžio Komisijai pateikia informaciją apie 35 straipsnio 1 dalyje išvardytus elementus.

Programų, kuriomis siekiama ESF+ reglamento [4 straipsnio 1 dalies c punkto vii papunktyje] nurodyto tikslo, atveju teiktina tik 35 straipsnio 1 dalies a, b, e, f ir h punktuose nurodyta informacija.

4.   Metinio peržiūros posėdžio rezultatai įrašomi į patvirtintą protokolą.

5.   Valstybės narės imasi tolesnių veiksmų dėl Komisijos iškeltų klausimų ir per tris mėnesius praneša Komisijai apie priemones, kurių imtasi.

6.   EJRŽF, PMIF , VSF ir SVVP lėšomis remiamų programų atveju valstybė narė pateikia metinę veiklos rezultatų ataskaitą pagal konkretiems fondams skirtus reglamentus. [228 pakeit.]

1.   Vadovaujančioji institucija iki kiekvienų metų sausio 31 d., kovo 31 d., gegužės 31 d., liepos 31 d., rugsėjo 30 d. ir lapkričio 30 d. Komisijai elektroniniu būdu perduoda kiekvienos programos suminius duomenis pagal VII priede pateiktą šabloną.

Pirmasis perdavimas turi būti atliktas iki 2022 m. sausio 31 vasario 28 d., o paskutinis – iki 2030 m. sausio 31 vasario 28 d. [229 pakeit.]

Programų, kuriomis siekiama ESF+ reglamento 4 straipsnio 1 dalies c punkto vii xi papunktyje nurodyto tikslo, atveju duomenys perduodami kasmet iki lapkričio 30 d. [230 pakeit.]

2.   Su kiekvienu prioritetu susiję duomenys suskirstomi pagal konkretų tikslą ir regionų kategoriją; nurodoma:

3.   Finansinių priemonių atveju taip pat pateikiami šie duomenys:

4.   Pagal šį straipsnį teikiami patikimi naujausi mėnesio, einančio prieš pateikimo mėnesį, pabaigos duomenys.

5.   Vadovaujančioji institucija visus Komisijai perduotus duomenis skelbia 44 straipsnio 1 dalyje nurodytoje interneto svetainėje.

6.   EJRŽF lėšomis remiamų programų atveju pagal 109 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą Komisija priima įgyvendinimo aktą, kad nustatytų šio straipsnio įgyvendinimo tikslais naudotiną šabloną.

1.   ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo lėšomis remiamų programų atveju kiekviena vadovaujančioji institucija iki 2031 m. vasario 15 d. pateikia Komisijai galutinę programos veiklos rezultatų ataskaitą.

2.   Galutinėje veiklos rezultatų ataskaitoje įvertinama siekiant programos tikslų padaryta pažanga, remiantis 35 straipsnio 1 dalyje išvardytais elementais, išskyrus informaciją, pateiktą pagal 35 straipsnio 1 dalies d punktą.

3.   Komisija išnagrinėja galutinę veiklos rezultatų ataskaitą ir per penkis mėnesius nuo galutinės veiklos rezultatų ataskaitos gavimo dienos praneša vadovaujančiajai institucijai apie bet kokias pastabas. Jei tokių pastabų pateikiama, vadovaujančioji institucija pateikia visą reikalingą su tomis pastabomis susijusią informaciją ir atitinkamais atvejais per tris mėnesius informuoja Komisiją apie tai, kokių priemonių buvo imtasi. Komisija praneša valstybei narei apie ataskaitos priėmimą.

4.   Vadovaujančioji institucija galutines veiklos rezultatų ataskaitas skelbia 44 straipsnio 1 dalyje nurodytoje interneto svetainėje.

5.   Komisija, siekdama užtikrinti vienodas šio straipsnio įgyvendinimo sąlygas, priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas galutinės veiklos rezultatų ataskaitos šablonas. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 108 straipsnyje nurodytos patariamosios procedūros.

1.   Programos vertinimą atlieka vadovaujančioji institucija. Kiekvieną kartą įvertinamas programos įtraukumas, nediskriminacinis pobūdis, rezultatyvumas, veiksmingumas, aktualumas, suderinamumas , matomumas ir ES pridėtinė vertė, kad programos būtų rengiamos ir įgyvendinamos kokybiškiau. [233 pakeit.]

2.   Be to, vadovaujančioji institucija iki 2029 m. birželio 30 d., kad įvertintų kiekvienos programos poveikį, atlieka jų vertinimą.

3.   Vadovaujančioji institucija vertinimus atlikti paveda funkciniu požiūriu nepriklausomiems ekspertams.

4.   Vadovaujančioji institucija arba valstybė narė užtikrina, kad būtų nustatytos būtinos vertinimams reikalingų duomenų rengimo ir rinkimo procedūros.

5.   Vadovaujančioji institucija arba valstybė narė parengia vertinimo planą. Tas vertinimo planas gali apimti daugiau nei vieną programą. PMIF, VSF ir SVVP atveju į tą planą įtraukiamas laikotarpio vidurio vertinimas, kuris turi būti atliktas iki 2024 m. kovo 31 d.

6.   Vadovaujančioji institucija pateikia vertinimo planą stebėsenos komitetui ne vėliau kaip per metus nuo programos patvirtinimo.

7.   Vadovaujančioji institucija visus vertinimus skelbia 44 straipsnio 1 dalyje nurodytoje interneto svetainėje.

1.   Komisija atlieka laikotarpio vidurio vertinimą, kad iki 2024 m. pabaigos įvertintų kiekvieno fondo rezultatyvumą, veiksmingumą, aktualumą, suderinamumą ir ES pridėtinę vertę. Komisija gali naudotis visa aktualia jau prieinama informacija pagal Finansinio reglamento [128] straipsnį.

2.   Komisija iki 2031 m. gruodžio 31 d. atlieka retrospektyvų vertinimą, kad įvertintų kiekvieno fondo rezultatyvumą, veiksmingumą, aktualumą, suderinamumą ir ES pridėtinę vertę.

2a.     2 dalyje nurodytas vertinimas apima socialinio ir ekonominio poveikio vertinimą ir finansavimo poreikius, susijusius su 4 straipsnio 1 dalyje nurodytais politiniais uždaviniais programų, kuriose ypatingas dėmesys skiriamas konkurencingesnei ir pažangesnei Europai šiuo tikslu skatinant naujovišką ir pažangią ekonomikos pertvarką ir geriau sujungtą Europą, skatinant judumą, įskaitant išmanųjį ir tvarų judumą bei regionų IRT jungtis. Vertinimų rezultatus Komisija skelbia savo interneto svetainėje ir juos pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui. [234 pakeit.]

1.   Kiekviena valstybė narė paskiria komunikacijos veiklos koordinatorių, atsakingą už matomumo, skaidrumo ir komunikacijos didinimo veiklą, susijusią su fondų parama, įskaitant programas, kuriomis siekiama Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG), kurių vadovaujančioji institucija yra toje valstybėje narėje. Komunikacijos veiklos koordinatorius koordinuoja visų programų komunikacijos ir matomumo didinimo priemones.

Komunikacijos veiklos koordinatorius į matomumo, skaidrumo ir komunikacijos didinimo veiklą įtraukia šiuos subjektus:

2.   Kiekviena vadovaujančioji institucija nustato už kiekvienos programos komunikaciją atsakingą pareigūną (toliau – už programos komunikaciją atsakingas pareigūnas).

3.   Komisija valdo tinklą, kurį sudaro komunikacijos veiklos koordinatoriai, už programos komunikaciją atsakingi pareigūnai ir Komisijos atstovai, kuriame keičiamasi informacija apie matomumo, skaidrumo ir komunikacijos didinimo veiklą.

1.   Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad per šešis mėnesius nuo programos patvirtinimo būtų sukurta interneto svetainė, kurioje būtų pateikiama informacija apie programas, už kurias ji atsako, taip pat nurodyti programos tikslai, veikla, orientacinis kvietimų teikti pasiūlymus grafikas, esamos finansavimo galimybės ir pasiekimai laimėjimai . [236 pakeit.]

2.   Vadovaujančioji institucija likus ne mažiau kaip mėnesiui iki kvietimo teikti pasiūlymus paskelbimo 1 dalyje nurodytoje interneto svetainėje paskelbia trumpą planuojamų ir paskelbtų kvietimų teikti pasiūlymus santrauką, kurioje pateikiama ši informacija:

3.   Vadovaujančioji institucija sudaro fondų paramai gauti atrinktų veiksmų sąrašą, jį paskelbia interneto svetainėje bent viena oficialiąja Sąjungos kalba ir atnaujina ne rečiau kaip kas tris mėnesius. Kiekvienam veiksmui suteikiamas unikalus kodas. Sąraše pateikiami šie duomenys:

Pirmos pastraipos b, c ir k punktuose nurodyti duomenys pašalinami praėjus dvejiems metams nuo pirminio paskelbimo interneto svetainėje dienos.

EJRŽF remiamų programų atveju pirmos pastraipos b ir c punktuose nurodyti duomenys skelbiami, tik jei toks jų skelbimas atitinka nacionalinės asmens duomenų apsaugos teisės nuostatas.

4.   2 ir 3 dalyse nurodyti duomenys skelbiami interneto svetainėje atviraisiais kompiuterio skaitomais formatais, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/98/EB (42) 5 straipsnio 1 dalyje, kad duomenis būtų galima rūšiuoti, atlikti jų paiešką, juos gauti, palyginti ir pakartotinai naudoti.

5.   Prieš paskelbdama pagal šį straipsnį duomenis, vadovaujančioji institucija informuoja paramos gavėjus, kad duomenys bus skelbiami viešai.

6.   Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad Sąjungos institucijoms, įstaigoms ar agentūroms paprašius būtų suteikta galimybė susipažinti su visa komunikacijos ir matomumo didinimo medžiaga, įskaitant informaciją paramos gavėjų lygmeniu, ir kad Sąjungai būtų suteikta nemokama, neišimtinė ir neatšaukiama licencija naudoti tokią medžiagą ir visas su ja susijusias ankstesnes teises pagal VIII priedą.

1.   Paramos gavėjai ir finansines priemones įgyvendinantys subjektai veiksmui suteiktą fondų paramą, įskaitant pagal 56 straipsnį pakartotinai panaudotus išteklius, nurodo tokiais būdais:

2.   Mažų projektų fondų atveju paramos gavėjas užtikrina, kad galutiniai gavėjai laikytųsi 1 dalyje nustatytų reikalavimų.

Finansinių priemonių atveju paramos gavėjas užtikrina, kad galutiniai gavėjai laikytųsi 1 dalies c punkte nustatytų reikalavimų.

3.   Jei paramos gavėjas nevykdo savo įsipareigojimų pagal 42 straipsnį arba šio straipsnio 1 ir 2 dalis, valstybė narė taiko finansinę pataisą ir panaikina iki 5 proc. fondų paramos, skiriamos atitinkamam veiksmui.

1.   Valstybės narės dotacijas paramos gavėjams gali teikti taip:

Jei visos veiksmo išlaidos neviršija 200 000 EUR, paramos gavėjui įnašas iš ERPF, ESF+, PMIF, VSF ir SVVP teikiamas taikant vieneto įkainius, fiksuotąsias sumas arba fiksuotąsias normas, išskyrus veiksmus, kurie remiami valstybės pagalba. Jei finansuojama taikant fiksuotąsias normas, tik išlaidų kategorijos, kurioms taikoma fiksuotoji norma, gali būti atlyginamos pagal pirmos pastraipos a punktą.

Be to, pagal pirmos pastraipos a punktą gali būti atlyginamos dalyviams išmokamos išmokos ir atlyginimai.

2.   1 dalies b, c ir d punktuose nurodytų formų dotacijų sumos nustatomos vienu iš šių būdų:

1.   Veiksmo tiesioginės personalo išlaidos gali būti apskaičiuojamos taikant fiksuotąją normą, kurią sudaro iki 20 proc. tiesioginių išlaidų, išskyrus to veiksmo tiesiogines personalo išlaidas, nereikalaujant, kad valstybė narė atliktų skaičiavimą taikytinai normai nustatyti, su sąlyga, kad į veiksmo tiesiogines išlaidas nebus įtrauktos viešojo darbų pirkimo sutartys arba prekių ar paslaugų pirkimo sutartys, kurių vertė viršija Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES (43) 4 straipsnyje arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES (44) 15 straipsnyje nurodytas vertės ribas.

PMIF, VSF ir SVVP atveju išlaidos, kurioms taikomos viešųjų pirkimų taisyklės, ir to veiksmo tiesioginės personalo išlaidos neįtraukiamos apskaičiuojant fiksuotąją normą.

2.   Nustatant tiesiogines personalo išlaidas, valandinis įkainis gali būti apskaičiuojamas vienu iš šių būdų:

3.   Taikant pagal 2 dalį apskaičiuotą valandinį įkainį, visas deklaruotų valandų skaičius vienam asmeniui per atitinkamus metus ar mėnesį neviršija valandų skaičiaus, naudojamo tam valandiniam įkainiui apskaičiuoti.

4.   Jeigu duomenų apie metines bendrąsias darbo išlaidas nėra, jos gali būti nustatomos remiantis turimomis į apskaitą įtrauktomis bendrosiomis darbo išlaidomis arba darbo sutartimis, tinkamai pakoregavus tas išlaidas 12 mėnesių laikotarpiui.

5.   Personalo išlaidos, susijusios su asmenimis, kurie įgyvendindami veiksmą dirba ne visą darbo laiką, gali būti apskaičiuojamos kaip fiksuotoji bendrųjų darbo išlaidų procentinė dalis, atitinkanti fiksuotąją įgyvendinant veiksmą per mėnesį dirbto laiko procentinę dalį, neįpareigojant įdiegti atskiros darbo laiko registravimo sistemos. Darbdavys parengia darbuotojams skirtą dokumentą, kuriame nurodoma ta fiksuotoji procentinė dalis.

1.   Fiksuotoji norma, kurią sudaro iki 40 proc. tinkamų finansuoti tiesioginių personalo išlaidų, gali būti naudojama likusioms tinkamoms finansuoti veiksmo išlaidoms atlyginti. Nereikalaujama, kad valstybė narė atliktų skaičiavimą taikytinai normai nustatyti.

2.   PMIF, VSF, SVVP, ESF+ ir ERPF lėšomis remiamų veiksmų atveju dalyviams mokami atlyginimai ir išmokos laikomi papildomomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, neįskaičiuotomis į fiksuotąją normą.

3.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta fiksuotoji norma netaikoma personalo išlaidoms, apskaičiuotomis remiantis 50 straipsnio 1 dalyje nurodyta fiksuotąja norma.

1.   Vadovaujančiosios institucijos gali skirti programos įnašą pagal vieną ar daugiau programų nacionaliniu, regioniniu, tarptautiniu arba tarpvalstybiniu lygmeniu sukurtoms finansinėms priemonėms, kurias valdo arba už kurių valdymą atsako vadovaujančioji institucija ir kurios padeda siekti konkrečių tikslų.

2.   Pagal finansines priemones parama galutiniams gavėjams teikiama tik naujoms investicijoms, kurios, kaip numatoma, bus finansiškai perspektyvios, pavyzdžiui, duos pajamų arba leis sutaupyti, ir kurioms neteikiamas pakankamas finansavimas iš rinkos šaltinių. Tokia parama, laikantis taikytinų Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių, gali būti skirta tiek materialiajam, tiek nematerialiajam turtui, taip pat darbo kapitalui . [250 pakeit.]

3.   Fondų parama naudojant finansines priemones grindžiama ex ante vertinimu, parengtu vadovaujančiosios institucijos atsakomybe. Ex ante vertinimas baigiamas anksčiau nei vadovaujančioji institucija priima sprendimą dėl programos įnašų skyrimo finansinėms priemonėms.

Į ex ante vertinimą įtraukiami bent šie elementai:

Ex ante vertinimas gali būti peržiūrimas arba atnaujinamas ir gali apimti dalį valstybės narės teritorijos arba ją visą ir gali būti pagrįstas esamais arba atnaujintais ex ante vertinimais.

4.   Parama galutiniams gavėjams gali būti derinama su bet kokiu kitu Sąjungos įnašu, be kita ko, teikiamu iš to paties fondo ir gali būti skiriama toms pačioms išlaidoms. Tokiu atveju fondų finansinės priemonės parama, kuri yra finansinės priemonės veiksmo dalis, nedeklaruojama Komisijai siekiant gauti paramą kita forma, iš kito fondo ar pagal kitą Sąjungos priemonę.

5.   Finansinės priemonės gali būti derinamos su papildoma programos parama dotacijų forma kaip vienas finansinės priemonės veiksmas pagal vieną finansavimo sutartį, kai finansinę priemonę įgyvendinantis subjektas teikia abiejų skirtingų formų paramą. Tokiu atveju finansinėms priemonėms taikomos taisyklės taikomos tam vienam finansinės priemonės veiksmui Jeigu programai dotacijos forma skirtos paramos dydis yra mažesnis nei pagal finansinę priemonę programai skirta paramos suma, taikomos finansinėms priemonėms taikytinos taisyklės . [252 pakeit.]

6.   Jei parama derinama pagal 4 ir 5 dalis, vedama atskira paramos iš kiekvieno šaltinio apskaita.

7.   Visų formų derinamos paramos suma neviršija visos atitinkamų išlaidų sumos. Dotacijos nenaudojamos finansavimui, gautam pagal finansines priemones, atlyginti. Finansinės priemonės nenaudojamos negautoms dotacijoms iš anksto finansuoti.

1.   Pagal vadovaujančiosios institucijos valdomas finansines priemones gali būti teikiamos tik paskolos arba garantijos. Vadovaujančioji institucija strategijos dokumente nustato finansinei priemonei skiriamo programos įnašo sąlygas, įskaitant visus IX priede nustatytus elementus.

2.   Finansinės priemonės, už kurių valdymą atsako vadovaujančioji institucija, gali būti sukurtos, kaip:

Vadovaujančioji institucija atrenka finansinę priemonę įgyvendinantį subjektą sutartį skirdama tiesiogiai arba netiesiogiai . [253 pakeit.]

Vadovaujančioji institucija įgyvendinimo užduotis gali patikėti tiesiogiai skirdama sutartį:

Kai vadovaujančiosios institucijos atrinktas subjektas valdo kontroliuojantįjį fondą, tas subjektas gali toliau atrinkti kitus subjektus specialiajam fondui valdyti.

3.   Finansinėms priemonėms, įgyvendinamoms pagal 2 dalį, skiriamų programos įnašų sąlygos nustatomos finansavimo sutartyse tarp:

Į tas finansavimo sutartis įtraukiami visi IX priede nustatyti elementai.

4.   Vadovaujančiosios institucijos finansinis įsipareigojimas neviršija sumos, kurią vadovaujančioji institucija įsipareigojo skirti finansinei priemonei pagal atitinkamas finansavimo sutartis.

5.   Atitinkamas finansines priemones įgyvendinantys subjektai arba garantijų atveju subjektas, teikiantis pagrindines paskolas, atrenka galutinius gavėjus, tinkamai atsižvelgdami į programos tikslus ir galimą finansinį investicijų perspektyvumą, kaip pagrįsta verslo plane arba lygiaverčiame dokumente. Galutinių gavėju atrankos procesas yra skaidrus, pagrįstas veiksmo pobūdžiu ir dėl jo nekyla interesų konflikto.

6.   Nacionalinį bendrą programos finansavimą gali teikti vadovaujančioji institucija arba jis gali būti teikiamas kontroliuojančiųjų fondų lygmeniu, specialiųjų fondų lygmeniu arba investicijų į galutinius gavėjus lygmeniu pagal konkrečiam fondui taikomas taisykles. Kai nacionalinis bendras finansavimas teikiamas investicijų į galutinius gavėjus lygmeniu, finansines priemones įgyvendinantis subjektas saugo patvirtinamuosius dokumentus, iš kurių matyti, kad pagrindinės išlaidos yra tinkamos finansuoti.

7.   Vadovaujančioji institucija, valdydama finansinę priemonę pagal 2 dalį, arba finansinę priemonę įgyvendinantis subjektas, valdydamas finansinę priemonę pagal 3 dalį, tvarko atskiras sąskaitas arba turi kiekvieno prioriteto ir kiekvienos regiono kategorijos arba EŽŪFKP intervencinės priemonės rūšies apskaitos kodą visiems programos įnašams ir atskirai ištekliams, nurodytiems atitinkamai 54 ir 56 straipsniuose. [255 pakeit.]

7a.     Ataskaitų apie finansinės priemonės naudojimą numatytais tikslais teikimo reikalavimai taikomi tik vadovaujančiosioms institucijoms ir finansų tarpininkams. [256 pakeit.]

1.   Finansinėms priemonėms sumokėta fondų parama yra laikoma finansinių įstaigų, kurių buveinė yra valstybėse narėse, palūkanas duodančiose sąskaitose, ir valdoma laikantis aktyvaus iždo valdymo ir patikimo finansų valdymo principų.

2.   Palūkanos ir kitas pelnas iš finansinėms priemonėms sumokėtos fondų paramos panaudojami tam pačiam tikslui arba tikslams kaip pradinė fondų parama arba toje pačioje finansinėje priemonėje, arba, pabaigus naudoti finansinę priemonę, kitose finansinėse priemonėse arba kitų formų paramai , skiriamai tolesnėms investicijoms į galutinius gavėjus, arba, kai taikytina, finansinei priemonei skirto fondų įnašo nominaliąja suma išreikštiems nuostoliams, atsiradusiems dėl neigiamų palūkanų, padengti, jeigu tokie nuostoliai atsiranda nepaisant finansines priemones įgyvendinančių subjektų vykdomo aktyvaus iždo valdymo, iki tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos. [257 pakeit.]

3.   2 dalyje nurodytos palūkanos ir kitas pelnas, nepanaudoti pagal tą nuostatą, išskaičiuojami iš tinkamų finansuoti išlaidų.

1.   Į galutinius gavėjus investuota fondų parama finansinėms priemonėms, taip pat bet kokios iš tų investicijų gautos pajamos, kurios priskiriamos prie fondų paramos, gali būti naudojamos taikant skirtingas sąlygas investuotojams, veikiantiems pagal rinkos ekonomikos principą, arba kitų formų Sąjungos paramai teikti, tinkamai padalijant riziką ir pelną laikantis patikimo finansų valdymo principo . [258 pakeit.]

2.   Tokių skirtingų sąlygų taikymo lygis neviršija to, kas būtina siekiant sukurti paskatas pritraukti privačiųjų išteklių, kaip nustatyta konkurencingu procesu arba nepriklausomu ex ante vertinimu , atliktu pagal šio reglamento 52 straipsnį . [259 pakeit.]

1.   Ištekliai, kurie iki tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos finansinėms priemonėms grąžinami iš investicijų į galutinius gavėjus, arba grąžinami ištekliai, kurie buvo atidėti, kaip susitarta garantijų sutartyse, įskaitant kapitalo grąžinimą ir kitas gautas pajamas, kurie priskiriami fondų paramai, pakartotinai panaudojami įgyvendinant tą pačią ar kitas finansines priemones tolesnėms investicijoms į galutinius gavėjus siekiant to paties konkretaus tikslo arba tikslų ir bet kokioms valdymo išlaidoms ir mokesčiams, susijusiems su tokiomis tolesnėmis investicijomis , atsižvelgiant į patikimo finansų valdymo principą . [260 pakeit.]

Pagal pirmąją pastraipą taikant našesnes operacijas sutaupytos lėšos nelaikomos gautomis pajamomis. Ypač dėl energijos vartojimo efektyvumo priemonių sutaupytų sąnaudų negalima atitinkamai sumažinti veiklai skirtų subsidijų. [261 pakeit.]

2.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, užtikrinančių, kad 1 dalyje nurodyti ištekliai, grąžinami finansinėms priemonės bent per aštuonerius metus nuo tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos, būtų pakartotinai panaudojami siekiant programos ar programų, pagal kurias jos sukurtos, politikos tikslų, įgyvendinant tą pačią finansinę priemonę arba, nutraukus tuos išteklius finansinei priemonei, – kitą finansinę priemonę arba kitų formų paramą.

1.   Išlaidų tinkamumas finansuoti nustatomas pagal nacionalines taisykles, išskyrus tuos atvejus, kai šiame reglamente arba konkretiems fondams skirtuose reglamentuose arba jais remiantis nustatomos konkrečios taisyklės.

2.   Išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti iš fondų, jeigu paramos gavėjas arba privatusis VPSP veiksmų partneris jas patyrė ir jos sumokėtos įgyvendinant veiksmus per laikotarpį nuo programos pateikimo Komisijai arba nuo 2021 m. sausio 1 d. (taikoma ankstesnė iš šių datų) iki 2029 2030  m. gruodžio 31 d. [262 pakeit.]

Jeigu išlaidos atlyginamos pagal 48 straipsnio 1 dalies b ir c punktus, veiksmai, kurių išlaidos atlyginamos, vykdomi per laikotarpį nuo programos pateikimo Komisijai arba nuo 2021 m. sausio 1 d. (taikoma ankstesnė iš šių datų) iki 2029 m. gruodžio 31 d.

3.   ERPF atveju išlaidos, susijusios su veiksmais, apimančiais daugiau kaip vieną regiono kategoriją valstybėje narėje, kaip nustatyta 102 straipsnio 2 dalyje, atitinkamoms regionų kategorijoms skiriamos proporcingai, remiantis objektyviais kriterijais.

ESF+ atveju su veiksmais susijusios išlaidos padeda siekti konkrečių programos tikslų.

4.   Visas veiksmas arba jo dalis iš ERPF, ESF + arba Sanglaudos fondo gali būti įgyvendinami už valstybės narės ribų, taip pat ir už Sąjungos ribų, su sąlyga, kad veiksmas priskiriamas prie vieno iš penkių Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG) sudedamųjų dalių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) […] (toliau – ETB reglamentas) 3 straipsnyje, ir padeda siekti programos tikslų. [263 pakeit.]

5.   48 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nurodytų formų dotacijų atveju išlaidos, kurios yra tinkamos finansuoti iš fondų, yra lygios sumoms, apskaičiuotoms pagal 48 straipsnio 2 dalį.

6.   Veiksmai neatrenkami, kad jiems būtų teikiama fondų parama, jeigu iki paraiškos skirti finansavimą pagal programą pateikimo vadovaujančiajai institucijai jie buvo fiziškai baigti arba visiškai įgyvendinti, neatsižvelgiant į tai, ar atlikti visi su jais susiję mokėjimai. Ši dalis netaikoma išlaidoms, susijusioms su išlaidų kompensavimu atokiausiuose regionuose pagal EJRŽF, taip pat išlaidoms, finansuojamoms pagal papildomas specialias išmokas atokiausiems regionams pagal ERPF ir ESF+. [264 pakeit.]

7.   Išlaidos, kurios iš dalies pakeitus programą tampa tinkamomis finansuoti, yra tinkamos finansuoti nuo atitinkamo prašymo pateikimo Komisijai dienos.

ERPF ir Sanglaudos fondo atveju, tai taikoma, kai į programą įtraukiama nauja intervencinės priemonės rūšis, nurodyta I priedo 1 lentelėje, o PMIF, VSF ir SVVP atveju – konkretiems fondams skirtuose reglamentuose.

Kai programa iš dalies keičiama siekiant reaguoti į gaivalines nelaimes, programoje gali būti numatyta, kad su tokiu pakeitimu susijusios išlaidos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti nuo tos dienos, kurią įvyko gaivalinė nelaimė.

8.   Kai pagal 14 straipsnį atlikus laikotarpio vidurio peržiūrą patvirtinama nauja programa, išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti nuo atitinkamo prašymo pateikimo Komisijai dienos.

9.   Veiksmui gali būti skiriama vieno ar daugiau fondų arba vienos ar daugiau programų ir kitų Sąjungos priemonių parama. Tokiais atvejais su vienu iš fondų susijusioje mokėjimo paraiškoje deklaruotos išlaidos, nedeklaruojamos siekiant:

Išlaidų suma, kuri turi būti įtraukta į fondo mokėjimo paraišką, gali būti proporcingai apskaičiuota kiekvienam fondui ir atitinkamai programai ar programoms pagal dokumentą, kuriuo nustatomos paramos sąlygos.

1.   Šios išlaidos nėra tinkamos finansuoti iš fondų:

b punkto atveju šios ribos netaikomos veiksmams, susijusiems su aplinkos apsauga.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) veiksmų tinkamumas finansuoti nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju atskirai, išskyrus veiksmus, kurių visos išlaidos mažesnės nei 5 000 000 EUR, ir galutinių gavėjų investicijas ir išlaidas. [267 pakeit.]

2.   Konkretiems fondams skirtuose reglamentuose gali būti nustatytos papildomos išlaidos, kurios nėra tinkamos finansuoti iš kiekvieno fondo.

1.   Valstybė narė grąžina fondų įnašą, skirtą veiksmui, kurį sudaro investicijos į infrastruktūrą arba gamybinės investicijos, jeigu per penkerius metus nuo galutinio mokėjimo paramos gavėjui arba per valstybės pagalbos taisyklėse, jei jos taikomos, nustatytą laikotarpį, įvyksta kuris nors iš šių su veiksmu susijusių pokyčių:

Valstybė narė gali sutrumpinti pirmoje pastraipoje nustatytą terminą iki trejų metų tinkamai pagrįstais atvejais, nurodytais a, b ir c punktuose, susijusiais su tęstinumo išlaikymu arba MVĮ sukurtomis darbo vietomis. [268 pakeit.]

2.   Įgyvendinant ESF+ lėšomis remiamus veiksmus ESF+ parama grąžinama tik tada, kai jiems taikoma prievolė išlaikyti investicijų tęstinumą pagal valstybės pagalbos taisykles.

3.   1 ir 2 dalys netaikomos finansinėms priemonėms skirtiems programos įnašams arba įnašams iš finansinių priemonių ir bet kokiam veiksmui, jeigu su tuo veiksmu susijusi gamybinė veikla nutraukiama dėl netyčinio bankroto. [269 pakeit.]

1.   Išlaidos, kuriomis remiamas perkėlimas, kaip apibrėžta 2 straipsnio 26 dalyje, nėra tinkamos finansuoti iš fondų.

2.   Jeigu fondų įnašas yra valstybės pagalba, vadovaujančioji institucija įsitikina, kad tuo įnašu neremiamas perkėlimas pagal Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014 14 straipsnio 16 dalį.

1.   Nepiniginiai įnašai, kai įvykdomi darbai, suteikiamos prekės, paslaugos, žemė ir nekilnojamasis turtas, už kuriuos neatlikti piniginiai mokėjimai, pagrįsti sąskaitomis faktūromis arba lygiaverčiais įrodomaisiais dokumentais, gali būti tinkami finansuoti, jei įvykdomos šios sąlygos:

Žemės arba nekilnojamojo turto, nurodyto šio straipsnio pirmos pastraipos d punkte, vertę patvirtina nepriklausomas kvalifikuotas ekspertas arba tinkamai įgaliota oficiali įstaiga, ir ta vertė neviršija 58 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytos ribos.

2.   Nusidėvėjimo išlaidos, dėl kurių neatlikta mokėjimų, pagrįstų sąskaitomis faktūromis, gali būti laikomos tinkamomis finansuoti, jei įvykdomos šios sąlygos:

1.   Finansinės priemonės tinkamos finansuoti išlaidos yra visa programos įnašo suma, sumokėta finansinei priemonei arba garantijų atveju atidėta, kaip susitarta garantijų sutartyse, pagal finansinę priemonę tinkamumo finansuoti laikotarpiu, jei ta suma atitinka:

2.   1 dalies b punkte minimas dauginamasis koeficientas apskaičiuojamas remiantis apdairiu ex ante rizikos vertinimu ir dėl jo susitariama atitinkamoje finansavimo sutartyje. Dauginamasis koeficientas gali būti peržiūrėtas, jei tai būtina dėl vėliau pasikeitusių rinkos sąlygų. Tokia peržiūra neturi atgalinio poveikio.

3.   1 dalies d punkte minimi valdymo mokesčiai grindžiami veiklos rezultatais. Per pirmuosius dvylika finansinės priemonės įgyvendinimo mėnesių, bazinis atlygis už valdymo išlaidas ir mokesčius yra tinkamas finansuoti. Jei kontroliuojantįjį fondą ir (arba) specialiuosius fondus valdantys subjektai pagal 53 straipsnio 3 2 dalį atrenkami tiesiogiai skiriant sutartį, tiems subjektams sumokėtų valdymo išlaidų ir mokesčių sumai, kuri gali būti deklaruota kaip tinkamos finansuoti išlaidos, taikoma ne didesnė kaip 5 proc. visos programos įnašų, sumokėtų galutiniams gavėjams kaip paskolos ir investicijos į nuosavą ar kvazinuosavą kapitalą arba atidėtų, kaip susitarta garantijų sutartyse, sumos viršutinė riba. [270 pakeit.]

Ta riba netaikoma, Jei finansines priemones įgyvendinantys subjektai atrenkami konkurso būdu pagal taikytiną teisę ir konkursu nustatoma, kad valdymo išlaidos ir mokesčiai turi būti didesni , o mokesčiai grindžiami rezultatais . [271 pakeit.]

4.   Jei administravimo mokesčiai arba jų dalis renkami iš galutinių gavėjų, jie nedeklaruojami kaip tinkamos finansuoti išlaidos.

5.   Pagal 1 dalį tinkamos finansuoti deklaruotos išlaidos neviršija taikant tą dalį sumokėtos visos fondų paramos ir atitinkamo nacionalinio bendro finansavimo sumos.

1.   Valstybės narės turi savo programų valdymo ir kontrolės sistemas pagal šią antraštinę dalį ir užtikrina, kad jos veiktų pagal patikimo finansų valdymo principus ir pagrindinius X priede išvardytus reikalavimus.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad į Komisijai pateiktas sąskaitas įtrauktos išlaidos būtų teisėtos ir tvarkingos, ir imasi visų reikiamų veiksmų, kad užkirstų kelią pažeidimams, įskaitant sukčiavimą, juos nustatytų, ištaisytų ir apie juos praneštų. Valstybės narės visapusiškai bendradarbiauja su OLAF. [272 pakeit.]

3.   Komisijos prašymu valstybės narės imasi būtinų veiksmų, kad būtų užtikrintas veiksmingas jų valdymo ir kontrolės sistemų veikimas ir Komisijai pateiktų išlaidų teisėtumas ir tvarkingumas. Jei tas veiksmas – auditas, jame gali dalyvauti Komisijos pareigūnai arba jų įgalioti atstovai.

4.   Valstybės narės užtikrina stebėsenos sistemos ir rodiklių duomenų kokybę , nepriklausomumą ir patikimumą. [273 pakeit.]

5.   Valstybės narės turi sistemas ir procedūras, kuriomis užtikrinama, kad visi XI priede nurodyti audito sekai reikalingi dokumentai būtų saugomi laikantis 76 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

6.   Valstybės narės imasi priemonių, kad užtikrintų veiksmingą su fondais susijusių skundų nagrinėjimą. Atsakomybė už taikymo sritį, taisykles ir procedūras, susijusias su ta tvarka, tenka valstybėms narėms, atsižvelgiant į jų institucinę ir teisinę sistemą. Komisijos prašymu pagal 64 straipsnio 4a dalį jos nagrinėja Komisijai pateiktus skundus, kurie patenka į jų programų taikymo sritį, ir informuoja Komisiją apie nagrinėjimo rezultatus. [274 pakeit.]

Šiame straipsnyje skundai apima visus galimų ir atrinktų paramos gavėjų ginčus dėl siūlomo ar atrinkto veiksmo ir visus ginčus su trečiosiomis šalimis dėl programos ar pagal ją vykdomų veiksmų įgyvendinimo, neatsižvelgiant į tai, kaip nacionalinėje teisėje apibrėžiamos teisių gynimo priemonės.

7.   Valstybės narės užtikrina, kad visa informacija tarp paramos gavėjų ir programos institucijų būtų keičiamasi naudojantis patogiomis elektroninio keitimosi duomenimis sistemomis pagal XII priedą. [275 pakeit.]

EJRŽF, PMIF, VSF ir SVVP lėšomis remiamoms programoms pirma pastraipa taikoma nuo 2023 2022  m. sausio 1 d. [276 pakeit.]

Pirma pastraipa netaikoma programoms, kuriomis siekiama ESF+ reglamento [4 straipsnio 1 dalies c punkto vii xi papunktyje] nurodyto tikslo. [277 pakeit.]

8.   Valstybės narės užtikrina, kad visa informacija su Komisija būtų oficialiai dalijamasi naudojantis elektroninio keitimosi duomenimis sistema pagal XIII priedą.

9.   Kiekviena valstybė narė po programos patvirtinimo, ne vėliau kaip iki pirmųjų ataskaitinių metų galutinės mokėjimo paraiškos pateikimo dienos ir ne vėliau kaip 2023 m. birželio 30 d. pateikia valdymo ir kontrolės sistemos aprašymą pagal XIV priede pateiktą šabloną. Ji tą aprašymą atnaujina, atsižvelgdama į visus vėlesnius pakeitimus.

10.   Komisijai pagal 107 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma šio straipsnio 2 dalis, nustatant pažeidimo atvejų, apie kuriuos turi būti pranešta, ir duomenų, kurie turi būti pateikti, nustatymo kriterijus.

11.   Siekdama užtikrinti vienodas šio straipsnio įgyvendinimo sąlygas ir taisykles , Komisija pagal 109 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma pranešimams apie pažeidimus naudotina forma. [278 pakeit.]

1.   Komisija įsitikina, kad valstybės narės turi šio reglamento reikalavimus atitinkančias valdymo ir kontrolės sistemas ir kad tos sistemos efektyviai ir veiksmingai veikia programų įgyvendinimo laikotarpiu. Komisija parengia valstybėms narėms skirtą rizikos vertinimu pagrįstą audito strategiją ir audito planą. [279 pakeit.]

Komisija ir audito institucijos derina savo audito planus.

2.   Komisija atlieka auditus ne vėliau kaip per trejus dvejus kalendorinius metus po sąskaitų, į kurias įtrauktos atitinkamos išlaidos, priėmimo. Šis laikotarpis netaikomas veiksmams, kai kyla įtarimų dėl sukčiavimo. [280 pakeit.]

3.   Audito tikslais Komisijos pareigūnai ar įgaliotieji jų atstovai turi teisę susipažinti su visais būtinais bet kokioje laikmenoje laikomais įrašais, dokumentais ir metaduomenimis, susijusiais su fondų remiamais veiksmais arba valdymo ir kontrolės sistemomis, ir gauna kopijas konkrečiu paprašytu formatu.

4.   Auditams vietoje taip pat taikomos šios nuostatos:

Komisija tinkamai pagrįstais atvejais gali pratęsti c ir d punktuose nurodytus terminus dar trimis dviem mėnesiais. [284 pakeit.]

4a.     Nedarant poveikio 63 straipsnio 6 daliai, Komisija užtikrina galimybę naudotis skundų nagrinėjimo sistema, kuri būtų prieinama piliečiams ir suinteresuotosioms šalims. [285 pakeit.]

1.   Taikant Finansinio reglamento [63 straipsnio 3 dalį] valstybė narė nustato kiekvienos programos vadovaujančiąją instituciją ir audito instituciją. Jei valstybė narė naudojasi 66 straipsnio 2 dalyje nurodyta galimybe, atitinkamas subjektas laikomas programos institucija. Tos pačios institucijos gali būti atsakingos už daugiau nei vieną programą.

2.   Audito institucija yra viešojo arba privačiojo sektoriaus institucija, funkciškai nepriklausoma nuo audituojamų vadovaujančiosios institucijos ir subjektų arba organų, kuriems buvo patikėtos arba deleguotos funkcijos . [286 pakeit.]

3.   Vadovaujančioji institucija gali paskirti vieną ar daugiau tarpinių institucijų, kurios vykdytų tam tikras užduotis, už kurias ji atsakinga. Atitinkami vadovaujančiosios institucijos ir tarpinių institucijų susitarimai įforminami raštu.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi funkcijų atskyrimo tarp programos institucijų ir jų viduje principo.

5.   Subjektą, įgyvendinantį bendro finansavimo programą, kaip nurodyta Reglamento ES (…) [11] straipsnyje [programoje „Europos horizontas“ nustatytos dalyvavimo taisyklės], atitinkamos programos vadovaujančioji institucija pagal 3 dalį paskiria tarpine institucija.

1.   Vadovaujančioji institucija atsako už programos valdymą siekiant programos tikslų. Visų pirma, jos funkcijos yra:

2.   Valstybė narė gali patikėti 70 straipsnyje nurodytą apskaitos funkciją vykdyti vadovaujančiajai institucijai arba kitam subjektui.

3.   PMIF, VSF ir SVVP lėšomis remiamų programų atveju apskaitos funkciją vykdo arba už jų vykdymą atsako vadovaujančioji institucija.

4.   Siekdama užtikrinti vienodas 1 dalies e punkte nurodytų elektroninių duomenų įrašymo ir saugojimo sąlygas, Komisija įgyvendinimo aktą priima pagal 109 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 109 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

1.   Vadovaujančioji institucija veiksmų atrankai nustato ir taiko nediskriminuojančius, skaidrius ir prieinamumą neįgaliesiems bei lyčių lygybę užtikrinančius kriterijus ir atsižvelgia į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, darnaus vystymosi principą bei Sąjungos aplinkos politiką pagal SESV 11 straipsnį ir 191 straipsnio 1 dalį. [288 pakeit.]

Kriterijais ir procedūromis užtikrinamas atrenkamų veiksmų išrikiavimas prioritetine tvarka, siekiant užtikrinti kuo didesnį Sąjungos finansavimo įnašą įgyvendinant programos tikslus.

2.   Komisijos prašymu vadovaujančioji institucija konsultuojasi su Komisija ir atsižvelgia į jos pastabas prieš pirmą kartą pateikdama atrankos kriterijus stebėsenos komitetui ir prieš atlikdama bet kokius tolesnius tų kriterijų pakeitimus.

3.   Atrinkdama veiksmus vadovaujančioji institucija:

4.   Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad paramos gavėjui būtų pateiktas dokumentas, kuriame išdėstomos paramos teikimo kiekvienam veiksmui sąlygos, taip pat konkretūs reikalavimai dėl teiktinų produktų arba paslaugų, finansavimo plano ir vykdymo termino ir, kai taikoma, metodas, pagal kurį nustatomos veiksmo išlaidos, ir dotacijos mokėjimo sąlygos.

5.   Dėl pažangumo ženklu pažymėtų veiksmų arba veiksmų, atrinktų pagal bendro finansavimo programą taikant programą „Europos horizontas“, vadovaujančioji institucija gali nuspręsti skirti paramą tiesiogiai iš ERPF arba ESF+ su sąlyga, kad tokie veiksmai dera su programos tikslais.\

Taikoma pažangumo ženklą teikiančių priemonių arba bendro finansavimo programų bendro finansavimo norma, ir ji nustatoma 4 dalyje nurodytame dokumente.

5a.     Tinkamai pagrįstais atvejais vadovaujančioji institucija taip pat gali nuspręsti skirti iki 5 proc. programos finansinio asignavimo pagal ERPF ir ESF + konkretiems projektams valstybėse narėse, atitinkančiose reikalavimus pagal programą „Europos horizontas“, įskaitant tuos projektus, kurie atrinkti antrame etape, jei tie konkretūs projektai prisideda prie programos tikslų toje valstybėje narėje. [294 pakeit.]

6.   Kai vadovaujančioji institucija atrenka strateginės svarbos veiksmą, ji iš karto per vieną mėnesį apie tai informuoja Komisiją ir jai pateikia visą svarbią su veiksmu susijusią informaciją , įskaitant sąnaudų ir naudos analizę . [295 pakeit.]

1.   Vadovaujančioji institucija:

Pirmos pastraipos b punkto atveju neatimamos ir neišskaičiuojamos jokios sumos ir neimamas joks specialus mokestis ar kitas lygiavertį poveikį turintis mokestis, kuris sumažintų paramos gavėjams skirtas sumas.

VPSP veiksmų atveju vadovaujančioji institucija atlieka mokėjimus į tam tikslui paramos gavėjo vardu atidarytą sąlyginio deponavimo sąskaitą naudojimui pagal VPSP sutartį.

2.   1 dalies a punkte nurodyti valdymo patikrinimai yra pagrįsti rizika ir proporcingi nustatytai rizikai, kaip apibrėžta rizikos valdymo strategijoje.

Atliekant valdymo patikrinimus, be kita ko, atliekami paramos gavėjų mokėjimo prašymų administraciniai patikrinimai ir veiksmų patikrinimai vietoje. Jie atliekami ne vėliau kaip iki sąskaitų parengimo pagal 92 straipsnį.

3.   Jeigu vadovaujančioji institucija pagal programą taip pat yra paramos gavėja, valdymo patikrinimų tvarka užtikrinamas funkcijų atskyrimas.

4.   Nukrypstant nuo 2 dalies, EBT reglamentu gali būti nustatytos konkrečios valdymo patikrinimų taisyklės, taikytinos INTERREG programoms.

1.   Vykdant apskaitos funkciją atliekamos šios užduotys:

2.   Apskaitos funkcija neapima patikrinimų paramos gavėjų lygmeniu.

3.   Nukrypstant nuo 1 dalies c punkto ETB reglamente gali būti nustatytas kitoks kita valiuta patirtų išlaidų konvertavimo į eurus būdas.

1.   Audito institucija atsako už sistemų audito, veiksmų audito ir sąskaitų audito atlikimą, kad pateiktų Komisijai nepriklausomą patikinimą dėl veiksmingo valdymo ir kontrolės sistemų veikimo ir išlaidų, įtrauktų į Komisijai pateiktas sąskaitas, teisėtumo ir tvarkingumo.

2.   Audito darbas atliekamas laikantis tarptautiniu mastu pripažintų audito standartų.

3.   Audito institucija parengia ir Komisijai pateikia:

4.   Jei programos sugrupuojamos veiksmų audito tikslais pagal 73 straipsnio 2 dalį, 3 dalies b punkte nurodyta informacija gali būti grupuojama vienoje ataskaitoje.

Jei audito institucija šia galimybe pasinaudoja PMIF, VSF ir SVVP remiamų programų atveju, 3 straipsnio b punkte nurodytą informaciją pateikia fondas.

5.   Audito institucija perduoda Komisijai sistemos audito ataskaitas, kai tik su atitinkamais audituojamais subjektais užbaigiama prieštaravimų procedūra.

6.   Komisija ir audito institucijos reguliariai ir bent kartą per metus rengia susitikimus, jeigu nesusitarta kitaip, per kuriuos nagrinėja audito strategiją, metinę kontrolės ataskaitą ir audito nuomonę, derina savo audito planus ir metodus ir keičiasi nuomonėmis su valdymo ir kontrolės sistemų gerinimu susijusiais klausimais.

6a.     Auditas vykdomas vadovaujantis audituojamo veiksmo metu galiojusiu standartu, išskyrus tuo atvejus, kai nauji standartai paramos gavėjui yra palankesni. [299 pakeit.]

6b.     Veiksmo audito metu nustačius pažeidimą, dėl kurio skiriama piniginė nuobauda, kontrolės ar finansinių pataisų aprėptis negali būti išplėsta ir negali būti taikoma kitoms nei audituojamų išlaidų finansiniais metais deklaruotoms išlaidoms. [300 pakeit.]

1.   Audito institucija, pasitarusi su vadovaujančiąja institucija ir atsižvelgdama į 63 straipsnio 9 dalyje numatytą valdymo ir kontrolės sistemos aprašymą, parengia audito strategiją, pagrįstą rizikos vertinimu, apimančią sistemų auditus ir veiksmų auditus. Į audito strategiją įtraukiami naujai paskirtų vadovaujančiųjų institucijų ir už apskaitos funkciją atsakingų institucijų sistemos auditai . Auditas atliekamas per devynis mėnesius po pirmųjų jų veiklos metų. Audito strategija parengiama pagal XVIII priede pateiktą šabloną ir kasmet atnaujinama po to, kai Komisijai pateikiama pirmoji metinė kontrolės ataskaita ir audito nuomonė. Ji gali būti taikoma vienai arba daugiau programų. Audito strategijoje audito institucija gali nustatyti vieno sąskaitų audito ribą. [301 pakeit.]

2.   Paprašius audito strategija pateikiama Komisijai.

1.   Atliekant veiksmų auditą tikrinamos ataskaitiniais metais Komisijai deklaruotos išlaidos remiantis imtimi. Ta imtis yra reprezentatyvi ir pagrįsta statistinės atrankos metodais.

2.   Jei aibę sudaro mažiau kaip 300 imties vienetų, audito institucija gali priimti profesinį sprendimą naudoti nestatistinį imties sudarymo metodą. Tokiais atvejais imties dydis turi būti pakankamas, kad audito institucija galėtų parengti pagrįstą audito nuomonę. Nestatistinis imties sudarymo metodas apima bent 10 proc. atsitiktinai atrinktų ataskaitinių metų aibės imties vienetų.

Statistinė imtis gali apimti vieną ar daugiau programų, remiamų ERPF, Sanglaudos fondo ir ESF+ lėšomis, ir, kai tinkama, remiantis sluoksniavimo procedūra, vieną ar daugiau programavimo laikotarpių pagal profesinį audito institucijos sprendimą.

PMIF, VSF, SVVP ir EJRŽF lėšomis remiamų veiksmų imtis apima atskirai kiekvieno fondo remiamus veiksmus.

3.   Veiksmų auditai apima veiksmo fizinio įgyvendinimo patikrinimus vietoje tik tuo atveju, kai tai būtina dėl atitinkamo veiksmo rūšies.

Jeigu Komisija ir valstybė narė nesutaria dėl audito išvadų, taikoma susitarimo procedūra. [302 pakeit.]

ESF+ reglamente gali būti nustatytos specialios programoms, kuriomis siekiama ESF+ reglamento [4 straipsnio 1 dalies c punkto vii papunktyje] nustatyto tikslo, taikomos nuostatos.

4.   Komisijai pagal 107 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriais papildomas šis straipsnis, nustatant standartizuotą jau parengtą imties sudarymo metodiką ir būdus, siekiant apimti vieną ar daugiau programavimo laikotarpių.

1.   Atlikdamos auditą Komisija ir audito institucijos tinkamai atsižvelgia į vieno audito ir proporcingumo principus, kiek tai susiję su rizikos Sąjungos biudžetui lygiu. Jos vengia nepagrįstai dubliuoti tų pačių Komisijai deklaruotų išlaidų auditus, kad kuo labiau sumažintų valdymo patikrinimų ir auditų išlaidas ir paramos gavėjų administracinę naštą.

Komisija ir audito institucijos pirmiausia naudoja visą informaciją ir įrašus, esančius 66 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytoje elektroninėje sistemoje nurodytose elektroninėse sistemose , įskaitant valdymo patikrinimų rezultatus, ir atitinkamų paramos gavėjų prašo pateikti ir gauna papildomus dokumentus ir audito įrodymus, tik jei remiantis jų profesiniu sprendimu to reikia tvirtoms audito išvadoms pagrįsti. [303 pakeit.]

2.   Jeigu Komisija padaro išvadą, kad gali remtis audito institucijos nuomone apie programas ir atitinkama valstybė narė dalyvauja palaikant tvirtesnį bendradarbiavimą dėl Europos prokuratūros, pačios Komisijos auditai apribojami ir audituojama tik audito institucijos veikla.

3.   Veiksmų, kurių visos tinkamos finansuoti išlaidos ERPF ir Sanglaudos fondo atveju neviršija 400 000 EUR, ESF+ atveju – 300 000 EUR ir EJRŽF, PMIF, VSF ir SVVP atveju – 200 000 EUR, auditas atliekamas tik vieną kartą, jį audito institucija arba Komisija atlieka anksčiau nei pateikiamos ataskaitinių metų, kuriais veiksmas buvo užbaigtas, ataskaitos.

Kitų veiksmų auditas atliekamas tik kartą per ataskaitinius metus, jį audito institucija arba Komisija atlieka anksčiau nei pateikiamos ataskaitinių metų, kuriais veiksmas buvo užbaigtas, ataskaitos. Komisija ar audito institucija veiksmų audito neatlieka tais metais, kuriais auditą jau atliko Audito Rūmai ir jeigu Audito Rūmų atlikto tokių veiksmų audito rezultatus audito institucija arba Komisija gali panaudoti atitinkamoms savo užduotims atlikti.

4.   Neatsižvelgiant į 3 dalies nuostatas, veiksmų auditas gali būti atliekamas daugiau kaip vieną kartą, jei audito institucija, remdamasi savo profesiniu sprendimu, padaro išvadą, kad neįmanoma parengti pagrįstos audito nuomonės.

5.   2 ir 3 dalys netaikomos, jei:

1.   Vadovaujančioji institucija atlieka valdymo patikrinimus vietoje pagal 68 straipsnio 1 dalį tik finansinę priemonę įgyvendinančių subjektų lygmeniu, o garantijų fondų atveju – pagrindines naujas paskolas teikiančių subjektų lygmeniu. Nepažeidžiant Finansinio reglamento 127 straipsnio, jei finansinė priemonė pateikia mokėjimo paraiškas patvirtinančias kontrolės ataskaitas, vadovaujančioji institucija gali nuspręsti valdymo patikrinimų vietoje nevykdyti. [304 pakeit.]

2.   Vadovaujančioji institucija neatlieka patikrinimų vietoje Europos investicijų banko (EIB) arba kitų tarptautinių finansų įstaigų, kurių akcininkė valstybė narė yra, lygmeniu.

Tačiau EIB arba kitos tarptautinės finansų įstaigos, kurių akcininkė valstybė narė yra, vadovaujančiajai institucijai pateikia mokėjimo paraiškas patvirtinančias kontrolės ataskaitas. [305 pakeit.: tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.]

3.   Vadovaujančioji institucija atlieka sistemų auditus ir veiksmų auditus pagal 71, 73 arba 77 straipsnius finansinę priemonę įgyvendinančių subjektų lygmeniu, o garantijų fondų atveju – pagrindines naujas paskolas teikiančių subjektų lygmeniu. Nepažeidžiant Finansinio reglamento 127 straipsnio, jei finansinė priemonė audito institucijai kasmet iki kalendorinių metų pabaigos pateikia jos išorės auditorių parengtą ataskaitą, kuri apima XVII priede nurodytus elementus, audito institucija gali nuspręsti papildomo audito neatlikti. [306 pakeit.]

3a.     Garantijų fondų atveju už programų auditą atsakingi subjektai gali atlikti naujas pagrindines paskolas teikiančių subjektų patikrinimus arba auditą tik vienu ar daugiau toliau nurodytų atveju:

4.   Audito institucija neatlieka auditų EIB arba kitų tarptautinių finansų įstaigų, kurių akcininkė valstybė narė yra, lygmeniu, susijusių su jų įgyvendinamomis finansinėmis priemonėmis.

Tačiau EIB arba kitos tarptautinės finansų įstaigos, kurių akcininkė valstybė narė yra, iki kiekvienų kalendorinių metų pabaigos Komisijai ir audito institucijai pateikia išorės auditorių parengtą metinę audito ataskaitą. Į šią ataskaitą įtraukiami XVII priede nurodyti elementai.

5.   EIB arba kitos tarptautinės finansų įstaigos pateikia programos institucijoms visus dokumentus, būtinus, kad jos galėtų vykdyti savo įsipareigojimus.

1.   Nedarant poveikio taisyklėms, kuriomis reglamentuojama valstybės pagalba, vadovaujančioji institucija užtikrina, kad visi su fondo lėšomis remiamu veiksmu susiję patvirtinamieji dokumentai būtų tinkamu lygmeniu saugomi penkerius trejus metus nuo metų, kuriais vadovaujančioji institucija atliko paramos gavėjui paskutinį mokėjimą, gruodžio 31 d. [308 pakeit.]

2.   Šis laikotarpis pertraukiamas dėl teismo proceso arba Komisijos prašymu.

2a.     Vadovaujančiosios institucijos sprendimu dokumentų sulaikymo laikotarpį galima sumažinti proporcingai paramos gavėjų rizikos pobūdžiui ir dydžiui. [309 pakeit.]