52019AP0299

Language
- My EUR-Lex
- Sign in
- Register
- My recent searches (0)

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52019AP0299 - EN

Document 52019AP0299

Help

P8_TA(2019)0299 Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP III) ***I 2019 m. kovo 27 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Pasirengimo narystei paramos priemonės (PNPP III) (COM(2018)0465 – C8-0274/2018 – 2018/0247(COD)) P8_TC1-COD(2018)0247 Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 27 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/… dėl Pasirengimo narystei paramos priemonės (PNPP III)

OL C 108, 2021 3 26, p. 409–441 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

2021 3 26

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 108/409

P8_TA(2019)0299

Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP III) ***I

2019 m. kovo 27 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Pasirengimo narystei paramos priemonės (PNPP III) (COM(2018)0465 – C8-0274/2018 – 2018/0247(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2021/C 108/36)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0465),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 212 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0274/2018),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdami į 2018 m. gruodžio 6 d. Regionų komiteto nuomonę (2),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą, taip pat į Tarptautinio prekybos komiteto, Biudžeto komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugo komiteto, Regioninės plėtros komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0174/2019),

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 110, 2019 3 22, p. 156.

(2) OL C 86, 2019 3 7, p. 8.

P8_TC1-COD(2018)0247

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 27 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/… dėl Pasirengimo narystei paramos priemonės (PNPP III)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 212 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)	Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 231/2014 (4) nustoja galioti 2020 m. gruodžio 31 d. Siekiant išlaikyti Sąjungos išorės veiksmų veiksmingumą, turėtų būti išlaikyta išorės paramos planavimo ir teikimo sistema;

(2)

Pasirengimo narystei priemonės tikslai iš esmės skiriasi nuo bendrųjų tikslas yra parengti I priede išvardytus gavėjus (toliau – gavėjai ) būsimai narystei Sąjungoje ir remti jų stojimo procesą , atsižvelgiant į bendruosius Sąjungos išorės veiksmų tikslų, nes šia priemone siekiama. Todėl labai svarbu turėti tikslus , įskaitant pagarbą pagrindinėms teisėms ir principams, taip pat į žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės apsaugą ir skatinimą, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 21 straipsnyje . Nors kitoks stojimo proceso pobūdis pagrindžia plėtrai remti skirtą priemonę, kartu užtikrinant, kad ji papildytų bendruosius šios priemonės tikslai ir veikimas turi derėti su bendraisiais Sąjungos išorės veiksmų, visų pirma Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (KVTBP) tikslus , tikslais ir juos papildyti ; [1 pakeit.]

(3)

Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 49 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena Europos valstybė, gerbianti nurodytas vertybes, t. y. pagarbą žmogaus orumui, laisvę, demokratiją, lygybę, teisinės valstybės principą ir pagarbą žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, ir įsipareigojusi remti šias vertybes, gali pareikšti norą tapti Sąjungos nare. Europos valstybė, pateikusi paraišką dėl narystės Sąjungoje, gali tapti nare tik tada, kai patvirtinama, jog ji atitinka narystės kriterijus, kuriuos nustatė 1993 m. birželio mėn. Kopenhagos Europos Vadovų Taryba (toliau – Kopenhagos kriterijai), ir jeigu Sąjunga turi pajėgumo integruoti naują narę. Kopenhagos kriterijai yra susiję su institucijų, užtikrinančių demokratiją, teisinės valstybės principą, žmogaus teises ir pagarbą mažumoms bei jų apsaugą, stabilumu, veikiančios rinkos ekonomikos egzistavimu, taip pat pajėgumu atlaikyti konkurencinį spaudimą bei Sąjungoje veikiančias rinkos jėgas, ir gebėjimu ne tik naudotis teisėmis, bet ir prisiimti pagal Sutartis numatytas pareigas, be kita ko, siekti politinės, ekonominės ir pinigų sąjungos tikslų; Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė; [2 pakeit.]

(4)

plėtros procesas grindžiamas nustatytais kriterijais ir sąžiningomis bei griežtomis sąlygomis. Kiekvienas paramos gavėjas vertinamas pagal jo nuopelnus. Vertinant padarytą pažangą ir nustatant trūkumus siekiama paskatinti I priede išvardytus paramos gavėjus vykdyti būtinas plataus užmojo reformas ir nubrėžti atitinkamas gaires. Kad plėtros perspektyva taptų realybe, plėtros šalims labai svarbu tvirtai įsipareigoti laikytis pagrindinių principų (5) metodo. Geri kaimyniniai santykiai ir regioninis bendradarbiavimas, pagrįsti galutiniu, įtraukiu ir privalomu dvišalių ginčų sprendimu, yra esminiai plėtros proceso elementai ir nepaprastai svarbūs siekiant visos Sąjungos saugumo ir stabilumo. Pasirengimo narystei pažanga priklauso nuo to, kaip kiekviena paraišką pateikusi valstybė laikosi Sąjungos vertybių, ir nuo jos gebėjimo pradėti ir įgyvendinti būtinas reformas, kad suderintų savo politinių, institucinių, teisinių , socialinių , administracinių ir ekonominių sistemų veikimą su Sąjungoje taikomomis taisyklėmis, standartais, politika ir praktika. Derybų programoje nustatyti aiškūs reikalavimai, pagal kuriuos vertinama stojimo derybų su kiekviena šalimi kandidate pažanga; [3 pakeit.]

(4a)

Europos valstybė, pateikusi paraišką dėl narystės Sąjungoje, gali tapti nare tik tada, kai patvirtinama, jog ji visapusiškai atitinka stojimo kriterijus, kuriuos nustatė 1993 m. birželio mėn. Kopenhagos Europos Vadovų Taryba (toliau – Kopenhagos kriterijai), ir jeigu Sąjunga turi pajėgumo integruoti naują narę. Kopenhagos kriterijai yra susiję su institucijų, užtikrinančių demokratiją, teisinės valstybės principą, žmogaus teises ir pagarbą mažumoms bei jų apsaugą, stabilumu, veikiančios rinkos ekonomikos egzistavimu, taip pat pajėgumu atlaikyti konkurencinį spaudimą bei Sąjungoje veikiančias rinkos jėgas, ir gebėjimu ne tik naudotis teisėmis, bet ir prisiimti pagal Sutartis numatytas pareigas, be kita ko, siekti politinės, ekonominės ir pinigų sąjungos tikslų; [4 pakeit.]

(5)

Sąjungos plėtros plėtros politika yra investicija Europos neatskiriama Sąjungos išorės veiksmų dalis ir ja prisidedama prie taikos, saugumo , gerovės ir stabilumo labui Sąjungoje ir už jos ribų . Ji suteikia daugiau ekonominių ir prekybos galimybių, o tai naudinga tiek Sąjungai, tiek potencialioms valstybėms narėms , tuo pat metu laikantis laipsniškos integracijos principo siekiant užtikrinti sklandžią paramos gavėjų transformaciją . Narystės Sąjungoje perspektyva turi stiprų keičiamąjį poveikį, kuriuo įtvirtinami teigiami demokratiniai, politiniai, ekonominiai ir socialiniai pokyčiai; [5 pakeit.]

(6)

Europos Komisija komunikate „Įtikinama plėtros perspektyva ir didesnis ES įsipareigojimas Vakarų Balkanų šalims“ (6) dar kartą patvirtino tvirtą, pasiekimais grindžiamą narystės ES perspektyvą Vakarų Balkanams. Tai aiški palaikymo žinia visiems Vakarų Balkanams ir ES įsipareigojimo dėl jų ateities Europoje ženklas;

(7)

parama taip pat turėtų būti teikiama laikantis tarptautinių susitarimų, kuriuos sudarė Sąjunga sudarė su I priede išvardytais , be kita ko, su paramos gavėjais. Parama I priede išvardytiems paramos gavėjams daugiausia turėtų būti teikiama siekiant stiprinti demokratines institucijas ir teisinės valstybės principą, atlikti teismų sistemos ir viešojo administravimo reformas, užtikrinti pagarbą pagrindinėms teisėms , įskaitant mažumų teises, ir skatinti lyčių lygybę, toleranciją, socialinę įtrauktį , pagarbą tarptautiniams darbo standartams, susijusiems su darbuotojų teisėmis, ir pažeidžiamų grupių, įskaitant vaikus ir neįgaliuosius, nediskriminavimą. Parama taip pat turėtų padėti įgyvendinti pagrindinius principus paramos gavėjams laikytis pagrindinių principų ir teises teisių , kaip nustatyta Europos socialinių teisių ramstyje (7) , taip pat siekti socialinės rinkos ekonomikos ir konvergencijos socialinio acquis srityje . Teikiant paramą turėtų būti toliau remiamos jų pastangos plėtoti regioninį, makroregioninį ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą bei teritorinį vystymąsi, be kita ko, įgyvendinant Sąjungos makroregionines strategijas , kad būtų puoselėjami geri kaimyniniai santykiai ir stiprinamas susitaikymas . Parama Ji taip pat turėtų skatinti sektorių regionines bendradarbiavimo struktūras ir gerinti jų ekonominį ir socialinį vystymąsi ir ekonomikos valdymą, kuriuo didinti ekonominę integraciją į Sąjungos bendrąją rinką, įskaitant muitinių bendradarbiavimą, skatinti atvirą ir sąžiningą prekybą, kuria grindžiama pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo darbotvarkė, be kita ko, įgyvendinant regioninę plėtrą , sanglaudą ir įtrauktį , žemės ūkio ir kaimo plėtrą, socialinę ir užimtumo politiką, skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės plėtrą, kuri taip pat atitinka pavyzdinę iniciatyvą „Vakarų Balkanų skaitmeninė darbotvarkė“; [6 pakeit.]

(7a)

atsižvelgdama į transformacinį reformų proceso pobūdį šalyse kandidatėse vykstant plėtros procesui, Sąjunga turėtų labiau stengtis skirti didesnį prioritetą pagrindinėms Sąjungos finansavimo sritims, pvz., institucijų stiprinimo ir saugumo didinimo, ir didinti savo paramą šalims kandidatėms įgyvendinant projektus, kuriais siekiama apsaugoti šias kandidates nuo ne ES įtakos šaltinių; [7 pakeit.]

(7b)

informacija apie Sąjungos pastangas remti pažangą vykdant reformas kandidatėse šalyse skiriant PNPP finansavimą šiose šalyse ir valstybėse narėse turėtų būti plačiai skleidžiama. Šiuo atžvilgiu Sąjunga turėtų stiprinti pastangas komunikacijos ir kampanijų vykdymo srityse, kad užtikrintų PNPP finansavimo, kaip pagrindinės ES priemonės, kuria siekiama taikos ir stabilumo plėtros teritorijoje, matomumą; [8 pakeit.]

(7c)	pripažįstama biudžeto sudarymo palengvinimo ir vykdymo svarba institucijų stiprinimo požiūriu, nes tai galiausiai padės numatyti galimas saugumo problemas ir užkirsti kelią būsimiems neteisėtos migracijos į valstybes nares srautams; [9 pakeit.]

(8)	remdamasi savo valstybių narių patirtimi Sąjunga turėtų visiems I priede išvardytiems paramos gavėjams teikti paramą pereinamajam procesui siekiant narystės. Taip bendradarbiaujant ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama dalijimuisi patirtimi, kurią valstybės narės įgijo vykdydamos reformas;

(9)

tvirtesnis Europos Sąjungos ir I priede išvardytų paramos gavėjų strateginis ir operatyvinis bendradarbiavimas saugumo ir gynybos sektoriaus reformos klausimais yra esminis veiksnys siekiant veiksmingai ir efektyviai šalinti grėsmes saugumui , organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo grėsmes; [10 pakeit.]

(9a)

veiksmais, vykdomais pagal šiuo reglamentu nustatytą priemonę, taip pat turėtų būti padedama paramos gavėjams palaipsniui suderinti savo politiką su bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP) ir įgyvendinti ribojamąsias priemones, taip pat platesnę Sąjungos išorės politiką tarptautinėse institucijose ir daugiašaliuose forumuose. Komisija turėtų skatinti paramos gavėjus laikytis taisyklėmis ir vertybėmis pagrįstos pasaulinės tvarkos ir bendradarbiauti skatinant daugiašališkumą ir toliau stiprinant tarptautinę prekybos sistemą, įskaitant PPO reformas; [11 pakeit.]

(10)

labai svarbu toliau stiprinti bendradarbiavimą bendradarbiavimas migracijos srityje, įskaitant sienų valdymą ir kontrolę , užtikrinant galimybę gauti tarptautinę apsaugą, dalijantis svarbia informacija, didinant migracijos teikiamą naudą vystymuisi, lengvinant teisėtą ir darbo jėgos migraciją, stiprinant sienų kontrolę ir toliau kovojant su neteisėta migracija, pastangas užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir priverstiniam gyventojų perkėlimui bei nuo jų atgrasyti ir kovoti su prekyba žmonėmis ir neteisėtu migrantų gabenimu žmonių gabenimu, yra svarbus Sąjungos ir paramos gavėjų bendradarbiavimo aspektas ; [12 pakeit.]

(11)

teisinės valstybės principo stiprinimas, įskaitant teismų nepriklausomumą, kovą su korupcija , pinigų plovimu ir organizuotu nusikalstamumu, ir geras valdymas, įskaitant viešojo administravimo reformą, paramos žmogaus teisių gynėjams teikimą, nuolatinį derinimą skaidrumo, viešųjų pirkimų, konkurencijos, valstybės pagalbos, intelektinės nuosavybės ir užsienio investicijų srityje, tebėra svarbiausios užduotys daugumai I priede išvardytų paramos gavėjų ir yra esminiai veiksniai tam, kad paramos gavėjai galėtų priartėti prie Sąjungos, o vėliau ir pasirengti visiškai prisiimti narystės Sąjungoje įsipareigojimus. Kadangi tose srityse vykdomos reformos yra labiau ilgalaikio pobūdžio ir reikia įtvirtinti rezultatus, finansinė parama pagal šį reglamentą turėtų būti teikiama kuo anksčiau atsižvelgiant į I priede išvardytiems paramos gavėjams nustatytus reikalavimus suplanuota, kad būtų galima šiuos klausimus spręsti kuo anksčiau ; [13 pakeit.]

(12)

laikydamasi stojimo procese parlamentinis aspektas ir toliau yra labai svarbus. Todėl, laikydamasi dalyvaujamosios demokratijos principo, Komisija turėtų skatinti vykdyti kiekvieno iš I priede išvardytų paramos gavėjų parlamentinę priežiūrą parlamentinių gebėjimų, parlamentinės priežiūros, demokratinių procedūrų ir sąžiningo atstovavimo stiprinimą kiekvienoje iš paramos gavėjų ; [14 pakeit.]

(13)

I priede išvardyti paramos gavėjai turi būti geriau pasirengę padėti spręsti pasaulines problemas, pavyzdžiui, darnaus vystymosi ir klimato kaitos, ir suderinti savo veiksmus su Sąjungos pastangomis spręsti tuos klausimus. Atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, kuri atitinka Sąjungos įsipareigojimus įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, ši programa turėtų padėti integruoti klimato srities veiksmus į Sąjungos politiką ir siekti tikslo skirti 25 proc. ES biudžeto išlaidų veiklai, kuria siekiama klimato politikos tikslų. Numatoma, kad Veiksmais pagal šią programą turėtų būti siekiama bent 16 proc. jos bendrojo finansinio paketo bus skiriama skirti su klimatu susijusiems tikslams , siekiant tikslo, kad iki 2027 m. su klimatu susijusios išlaidos sudarytų 30 proc. DFP. Pirmenybė turėtų būti teikiama aplinkos apsaugos projektams, kuriais sprendžiamas tarpvalstybinės taršos klausimas . Atitinkami veiksmai bus nustatyti rengiant ir įgyvendinant vykdant Programą, o bendras Programos įnašas turėtų būti atitinkamų vertinimų ir peržiūros procesų dalis; [15 pakeit.]

(14)	veiksmai pagal šią priemonę turėtų padėti įgyvendinti Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., kuri yra visuotinė darbotvarkė, dėl kurios ES ir jos valstybės narės yra visapusiškai įsipareigojusios ir kuriai pritarė visi I priede išvardyti paramos gavėjai;

(15)

šiame reglamente jo taikymo laikotarpiui nustatomas finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta [prireikus atnaujinti nuorodą į naująjį tarpinstitucinį susitarimą: 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (8) 17 punkte];

(16)

Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti savo teikiamos išorės finansavimo paramos atitiktį, darną , nuoseklumą ir papildomumą, visų pirma rengdamos reguliarias konsultacijas ir dažnai keisdamosi informacija įvairiais paramos teikimo ciklo etapais. Taip pat turėtų būti imtasi būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas geresnis koordinavimas ir papildomumas su kitais paramos teikėjais, be kita ko, rengiant reguliarias konsultacijas. Turėtų būti stiprinamas Įvairios nepriklausomos pilietinės visuomenės vaidmuo programose – tiek įgyvendinamose organizacijos ir įvairių rūšių ir lygmenų vietos valdžios institucijos procese turėtų atlikti prasmingą vaidmenį. Laikantis įtraukios partnerystės principo, pilietinės visuomenės organizacijos turėtų dalyvauti kuriant, įgyvendinant, stebint ir vertinant programas, kurias vykdo valdžios įstaigų, tiek remiamose Sąjungos tiesiogiai įstaigos, be to, jos turėtų būti tiesioginės Sąjungos paramos gavėjos ; [16 pakeit.]

(17)

veiksmų, kuriais siekiama tikslų konkretūs ir išmatuojami tikslai atitinkamose politikos srityse ir kurie bus remiami pagal šį reglamentą, prioritetai turėtų būti nustatyti atsižvelgiant į kiekvieną paramos gavėją , taip pat turėtų būti nustatyti prioritetiniai veiksmai, kuriais siekiama šių tikslų, pagal programavimo sistemą, kurią Komisija nustatė Sąjungos 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos laikotarpiui, bendradarbiaudama priimdama deleguotąjį aktą . Programavimo sistema turėtų būti nustatyta bendradarbiaujant su I priede išvardytais paramos gavėjais, remdamasi remiantis plėtros darbotvarke ir jų konkrečiais poreikiais ir plėtros darbotvarke, laikydamasi laikantis bendrųjų ir konkrečių šiame reglamente nustatytų tikslų ir Sąjungos išorės veiksmų principų, deramai atsižvelgdama atsižvelgiant į atitinkamas nacionalines strategijas ir susijusias Europos Parlamento rezoliucijas. Į tas partnerystes, kai tinkama, turėtų būti įtrauktos kompetentingos valdžios institucijos, taip pat pilietinės visuomenės organizacijos. Komisija turėtų skatinti susijusių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą ir paramos teikėjų koordinavimą. Programavimo sistema turėtų būti persvarstyta atlikus laikotarpio vidurio vertinimą . Programavimo sistemoje turėtų būti nustatytos sritys, kurioms turėtų būti teikiama parama, ir nurodyti orientaciniai asignavimai kiekvienai paramos sričiai, įskaitant su klimatu susijusių išlaidų sąmatą; [17 pakeit.]

(18)

Sąjunga suinteresuota remti I priede išvardytų ir paramos gavėjai turi bendrą interesą remti paramos gavėjų pastangas įgyvendinti reformas , susijusias su jų politinėmis, teisinėmis ir ekonomikos sistemomis, siekiant narystės Sąjungoje. Parama turėtų būti valdoma daug dėmesio skiriant rezultatams taikant rezultatais grindžiamą metodą ir teikiant dideles paskatas siekiant veiksmingesnio ir efektyvesnio lėšų panaudojimo, skirtas toms šalims, kurios įrodo savo ryžtą vykdyti reformas, veiksmingai įgyvendindamos pasirengimo narystei paramą ir darydamos pažangą, kad atitiktų narystės kriterijus; . Pagalba turėtų būti teikiama laikantis „teisingos dalies“ principo ir užtikrinant aiškias pasekmes tais atvejais, kai labai blogėja padėtis arba stokojama pažangos pagarbos žmogaus orumui, laisvei, demokratijai, lygybei, teisinei valstybei ir žmogaus teisėms srityje; [18 pakeit.]

(18a)

Komisija turėtų nustatyti aiškius stebėsenos ir vertinimo mechanizmus siekdama užtikrinti, kad su skirtingais paramos gavėjais susiję tikslai ir veiksmai išliktų svarbūs ir įgyvendinami, ir reguliariai įvertinti pažangą. Atsižvelgiant į tai, kiekvienam tikslui turėtų būti numatyti vienas ar daugiau veiklos rodiklių, pagal kuriuos būtų vertinamas paramos gavėjų reformų tvirtinimas ir konkretus įgyvendinimas; [19 pakeit.]

(19)

perėjimas nuo Komisijos vykdomo tiesioginio pasirengimo narystei lėšų valdymo prie netiesioginio valdymo, kurį vykdytų I priede išvardyti paramos gavėjai, turėtų būti laipsniškas ir atitikti tų paramos gavėjų atitinkamus gebėjimus. Tas perėjimas turėtų būti panaikintas arba sustabdytas tam tikrose politikos arba programų srityse tuo atveju, kai paramos gavėjai nevykdo atitinkamų įsipareigojimų arba neadministruoja Sąjungos lėšų pagal nustatytas taisykles, principus ir tikslus. Priimant tokį sprendimą reikėtų tinkamai atsižvelgti į galimas neigiamas ekonomines ir socialines pasekmes. Teikiant paramą turėtų būti toliau naudojamasi struktūromis ir priemonėmis, kurių naudingumas buvo patvirtintas pasirengimo stojimui proceso metu; [20 pakeit.]

(20)

Sąjunga turėtų siekti kuo efektyviau naudoti turimus išteklius, kad jos išorės veiksmų poveikis būtų optimalus. Siekiant išvengti dubliavimosi su kitomis taikomomis išorės finansavimo priemonėmis, tai turėtų būti pasiekta užtikrinus Sąjungos išorės finansavimo priemonių suderinamumą , nuoseklumą bei papildomumą, taip pat kuriant kitų Sąjungos politikos sričių ir programų sąveiką. Prireikus tai apima suderinamumą su makrofinansine parama ir jos papildomumą; [21 pakeit.]

(21)	tam, kad intervencinių priemonių poveikis siekiant bendro tikslo būtų kuo didesnis, šiuo reglamentu turėtų būti suteikta galimybė prisidėti prie veiksmų pagal kitas programas, jei įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos;

(21a)

nedarant poveikio biudžeto sudarymo procedūrai ir tarptautiniuose susitarimuose su paramos gavėjais nustatytoms nuostatoms dėl pagalbos teikimo sustabdymo, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 209 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šio reglamento I priedo pakeitimo siekiant visiškai arba iš dalies sustabdyti Sąjungos teikiamą paramą. Tais įgaliojimais reikėtų naudotis tais atvejais, kai pastebimas nuolatinis regresas laikantis vieno ar daugiau Kopenhagos kriterijų arba kai paramos gavėjas nesilaiko demokratijos, teisinės valstybės principų, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių arba pažeidžia atitinkamuose su Sąjunga sudarytuose susitarimuose prisiimtus įsipareigojimus. Komisija, nustačiusi, kad paramos sustabdymą pateisinančios priežastys išnyko, turėtų turėti įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies pakeičiamas I priedas, siekiant toliau teikti Sąjungos paramą; [22 pakeit.]

(22)	pagal šį reglamentą finansavimas turėtų būti skirtas programos „Erasmus“ tarptautinės dalies veiksmams finansuoti, remiantis Reglamentu (ES) …/… („Erasmus“ reglamentas) (9);

(23)

šiam reglamentui turėtų būti taikomos Europos Parlamento ir Tarybos priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės, grindžiamos SESV 322 straipsniu. Šios taisyklės nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 (10) (toliau – Finansinis reglamentas) ir jomis visų pirma yra nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo (dotacijų, viešųjų pirkimų, apdovanojimų, netiesioginio vykdymo, finansinės paramos, paramos biudžetui, patikos fondų, finansinių priemonių ir biudžeto garantijų forma) procedūra ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnio nuostatas priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga tais atvejais, kai esama visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse ir trečiosiose valstybėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis yra būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES finansavimo sąlyga;

(24)

šiame reglamente nustatyti finansavimo būdai ir įgyvendinimo vykdymo metodai turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir tikėtiną reikalavimų nesilaikymo riziką. Taip pat turėtų būti atsižvelgiama į fiksuotųjų sumų, fiksuotųjų normų ir vieneto įkainių naudojimo galimybes ir į su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje; [23 pakeit.]

(25)

Sąjunga turėtų ir toliau taikyti bendras išorės veiksmų įgyvendinimo taisykles. Sąjungos išorės veiksmų finansavimo priemonių įgyvendinimo taikymo taisyklės ir procedūros nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) …/… (toliau – KVTBP reglamentas). Reikėtų nustatyti papildomas išsamias nuostatas dėl konkrečių atvejų, ypač tarpvalstybinio bendradarbiavimo, žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos srityse; [24 pakeit.]

(26)

išorės veiksmai dažnai įgyvendinami labai nepastovioje aplinkoje, kurioje reikia nuolat ir greitai prisitaikyti prie kintančių Sąjungos partnerių poreikių ir pasaulinių uždavinių, kaip antai susijusių su žmogaus teisėmis, demokratija ir geru valdymu, saugumu , gynyba ir stabilumu, klimato kaita ir aplinka, ekonominiu protekcionizmu, neteisėta migracija ir jos priverstiniu gyventojų perkėlimu bei jų pagrindinėmis priežastimis. Derinant nuspėjamumo principą su poreikiu greitai reaguoti į naujus poreikius reikia koreguoti finansinį programų įgyvendinimą vykdymą . Siekiant padidinti Sąjungos gebėjimą reaguoti į nenumatytus poreikius, kartu laikantis principo, kad Sąjungos biudžetas yra nustatomas kasmet, šiuo reglamentu turėtų būti išsaugota galimybė taikyti lankstumo priemones, kurios pagal Finansinį reglamentą jau buvo leidžiamos kitoms politikos sritims, t. y. perkėlimus ir įsipareigojimų dėl jau numatytų lėšų perskirstymą kartu laikantis šiame reglamente nustatytų tikslų ir uždavinių , siekiant užtikrinti veiksmingą ES lėšų naudojimą tiek ES piliečiams, tiek I priede išvardytiems paramos gavėjams, taip kuo labiau padidinant ES lėšas, skirtas ES išorės veiksmų intervencinėms priemonėms. Reikia leisti naudotis papildomomis lankstumo priemonėmis, pvz., perskirstymu iš vieno prioriteto į kitą, palaipsniui vykdomais projektais ir dažnu sutarčių sudarymu; [25 pakeit.]

(27)

naująjį „Europos darnaus vystymosi fondą +“ (toliau – EDVF+), grindžiamą jo pirmtaku, turėtų sudaryti integruotas finansinis paketas, užtikrinantis finansavimo pajėgumus visame pasaulyje dotacijų, biudžeto garantijų ir kitų finansinių priemonių formomis, įskaitant I priede išvardytiems paramos gavėjams. Pagal šį reglamentą vykdomų veiksmų valdymą turėtų ir toliau užtikrinti Vakarų Balkanų investicijų programa;

(28)	išorės veiksmų garantija turėtų būti remiami EDVF+ veiksmai, o PNPP III turėtų būti prisidedama prie atidėjinių poreikių, susijusių su veiksmais, kuriais remiami I priede išvardyti paramos gavėjai, įskaitant atidėjinius ir įsipareigojimus, atsirandančius dėl makrofinansinės paramos paskolų;

(29)	svarbu užtikrinti, kad tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos būtų įgyvendinamos nuosekliai laikantis išorės veiksmų programose ir teritorinio bendradarbiavimo reglamente nustatytos sistemos. Šiame reglamente turėtų būti nustatytos konkrečios bendro finansavimo nuostatos;

(29a)

Tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos yra labiausiai matomos pasirengimo narystei pagalbos priemonės programos ir gerai žinomos piliečiams. Todėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos galėtų gerokai padidinti Sąjungos finansuojamų projektų matomumą šalyse kandidatėse; [26 pakeit.]

(30)	8 straipsnyje nurodyti metiniai ar daugiamečiai veiksmų planai ir priemonės yra darbo programos pagal Finansinį reglamentą. Metinius arba daugiamečius veiksmų planus sudaro viename dokumente pateiktas priemonių rinkinys;

(31)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (11), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 (12), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (13) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 (14) Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami veiksmingomis ir proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos nusikalstamos veikos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (15), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, prireikus Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises. I priede išvardyti paramos gavėjai taip pat turėtų pranešti Komisijai apie pažeidimus, įskaitant sukčiavimo atvejus, kurie buvo nustatyti pirminėse administracinėse ar teisminėse išvadose, ir ją informuoti apie administracinių ir teisinių procedūrų eigą. Siekiant suderinti valstybių narių gerąją patirtį, pranešama turėtų būti elektroninėmis priemonėmis, naudojant Komisijos sukurtą Pažeidimų valdymo sistemą;

(31a)

visi pagal šį reglamentą atliekami finansiniai asignavimai turėtų būti skaidrūs, veiksmingi, pagrįsti atskaitomybės principu, depolitizuoti ir nediskriminuojantys, įskaitant teisingo paramos paskirstymo, atsižvelgiant į regionų ir vietos savivaldybių poreikius, priemones. Komisija, Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, ir ypač Sąjungos delegacijos turėtų atidžiai stebėti, kaip paskirstant lėšas laikomasi šių kriterijų ir skaidrumo, atskaitomybės ir nediskriminavimo principų; [27 pakeit.]

(31b)

Komisija, Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, ir ypač Sąjungos delegacijos ir paramos gavėjai turėtų didinti Sąjungos skiriamos pasirengimo narystei paramos matomumą, siekiant skleisti žinią apie Sąjungos paramos pridėtinę vertę. Sąjungos finansavimo gavėjai turėtų nurodyti Sąjungos finansavimo kilmę ir užtikrinti tinkamą tokio finansavimo matomumą. PNPP turėtų prisidėti prie ryšių palaikymo finansavimo siekiant informuoti įvairią paramos gavėjų auditoriją apie Sąjungos paramos rezultatus; [28 pakeit.]

(32)

siekiant atsižvelgti į plėtros politikos sistemos pokyčius arba į svarbius pokyčius I priede išvardytuose paramos gavėjuose, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais pritaikomi ir atnaujinami II ir III prieduose išvardyti paramos teminiai prioritetai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (16) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(33)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, visų pirma dėl konkrečių netiesioginio valdymo su I priede išvardytais paramos gavėjais sąlygų ir struktūrų ir dėl paramos kaimo plėtrai įgyvendinimo, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (17) . Nustatant vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas reikėtų atsižvelgti į patirtį, įgytą valdant ir įgyvendinant ankstesnę pasirengimo narystei paramą. Tos vienodos sąlygos turėtų būti iš dalies keičiamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių to reikėtų; [29 pakeit.]

(34)	pagal šį reglamentą įsteigto komiteto kompetencijai taip pat turėtų būti priskiriami teisės aktai ir įsipareigojimai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1085/2006 (18) bei Reglamentą (ES) Nr. 231/2014 ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 389/2006 (19) 3 straipsnio įgyvendinimas; [30 pakeit.]

(34a)

Europos Parlamentas turėtų būti visapusiškai įtrauktas priemonių kūrimo, programavimo, stebėsenos ir vertinimo etapuose siekiant garantuoti Sąjungos finansavimo išorės veiksmų srityje politinę kontrolę, demokratinę priežiūrą ir atskaitomybę. Siekiant užtikrinti, kad Europos Parlamentas galėtų sistemiškai ir sklandžiai vykdyti politinę kontrolę taikant šį reglamentą ir taip stiprinti veiksmingumą ir teisėtumą, institucijos turėtų užmegzti tvirtesnį dialogą; [31 pakeit.]

(35)	siekiant sudaryti galimybes skubiai taikyti šiame reglamente nustatytas priemones, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu sukuriama programa „Pasirengimo narystei paramos priemonė“ (toliau – PNPP III).

Juo nustatomi jos tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos paramos formos ir tokios paramos teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamo termino apibrėžtis:

tarpvalstybinis bendradarbiavimas – ES valstybių narių ir šio reglamento I priede išvardytų paramos gavėjų bendradarbiavimas, dviejų ar daugiau I priede išvardytų paramos gavėjų bendradarbiavimas arba tame priede išvardytų paramos gavėjų ir KVTBP reglamento I priede išvardytų šalių ir teritorijų bendradarbiavimas, kaip nurodyta Reglamente (ES) …/… („ETB reglamento“) (20) 3 straipsnio 1 dalies b punkte.

Teisingos paramos dalies principu papildomas veiklos rezultatais grindžiamas metodas nustatant teisingą paskirstymo mechanizmą tais atvejais, kai priešingu atveju paramos gavėjui teikiama parama būtų neproporcingai maža arba didelė, palyginti su kitiems paramos gavėjams skiriama parama, atsižvelgiant į susijusios gyventojų dalies poreikius ir santykinę pažangą vykdant su prisijungimo derybų pradžia arba tokių derybų pažanga susijusias reformas. [32 pakeit.]

3 straipsnis

PNPP III tikslai

1. Bendrasis PNPP III tikslas – remti I priede išvardytus paramos gavėjus jiems priimant ir įgyvendinant politines, institucines, teisines, administracines, socialines ir ekonomines reformas, reikalingas tam, kad paramos gavėjai laikytųsi Sąjungos vertybių bei acquis ir laipsniškai prisiderintų prie Sąjungos taisyklių, standartų, politikos ir praktikos rengdamiesi narystei Sąjungoje, ir tokiu būdu prisidėti prie jų taikos, stabilumo, saugumo ir klestėjimo , taip pat Sąjungos strateginių interesų . [33 pakeit.]

2. PNPP III siekiama tokių konkrečių tikslų:

stiprinti teisinės valstybės principą, demokratiją, pagarbą žmogaus teisėms, įskaitant mažumų ir vaikų teises, lyčių lygybę, pagrindines teises ir tarptautinę teisę, pilietinę visuomenę , akademinę laisvę, taiką ir saugumą, gerinti migracijos valdymą, įskaitant sienų valdymą pagarbą kultūros įvairovei , nediskriminaciją ir toleranciją ; [34 pakeit.]

aa)	spręsti priverstinio gyventojų perkėlimo ir neteisėtos migracijos klausimus, užtikrinant, kad migracija vyktų saugiai, tvarkingai ir reguliariai, ir užtikrinant galimybę gauti tarptautinę apsaugą; [35 pakeit.]

didinti viešojo administravimo veiksmingumą ir remti skaidrumą, struktūrines reformas , teisminių institucijų nepriklausomumą, kovą su korupcija ir gerą valdymą visais lygmenimis , taip pat ir viešųjų pirkimų, valstybės pagalbos, konkurencijos, užsienio investicijų ir intelektinės nuosavybės srityse ; [36 pakeit.]

I priede išvardytų paramos paramos gavėjų taisykles, standartus, politiką ir praktiką suderinti su Sąjungos taisyklėmis, standartais ir praktika, įskaitant BUSP srityje, sustiprinti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką ir stiprinti vidinį ir išorinį susitaikymą ir gerus kaimyninius santykius, taip pat taikos stiprinimą ir konfliktų prevenciją, be kita ko, pasitelkiant pasitikėjimo stiprinimą, tarpininkavimą, įtraukų ir integruotą švietimą, žmonių tarpusavio ryšius , žiniasklaidos laisvę ir bendravimą; [37 pakeit.]

stiprinti ekonominį , socialinį ir socialinį teritorinį vystymąsi ir sanglaudą , be kita ko, didinant sujungiamumą ir regioninę plėtrą, žemės ūkio ir kaimo plėtrą, socialinę ir užimtumo politiką, gerinti aplinkos apsaugą, didinti atsparumą klimato kaitai, spartinti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir plėtoti skaitmeninę ekonomiką bei visuomenę mažinant skurdą ir regioninius skirtumus , skatinant socialinę apsaugą ir įtrauktį stiprinant valstybinio lygmens regioninio bendradarbiavimo struktūras , mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), bendruomenių iniciatyvų pajėgumus, remiant investicijas kaimo vietovėse ir gerinant verslo ir investicijų aplinką ; [38 pakeit.]

da)	stiprinti aplinkos apsaugą, didinti atsparumą klimato kaitai, spartinti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir plėtoti skaitmeninę ekonomiką bei visuomenę, taip kuriant darbo, visų pirma skirto jaunimui, galimybes; [39 pakeit.]

e)	remti teritorinį ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą , taip pat prie jūrų sienų, ir visapusiškai įgyvendinant esamus susitarimus su Sąjunga stiprinti prekybinius ir ekonominius santykius, mažinant regioninius skirtumus . [40 pakeit.]

3. Teminiai prioritetai paramai pagal konkrečius tikslus teikti atsižvelgiant į I priede išvardytų paramos gavėjų poreikius ir pajėgumus nustatyti II priede. Teminiai I priede išvardytų paramos gavėjų tarpvalstybinio bendradarbiavimo prioritetai nustatyti III priede. Kiekvienas iš šių prioritetų gali padėti siekti daugiau nei vieno konkretaus tikslo.

4 straipsnis

Biudžetas

1. PNPP III įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 13 009 976 000 EUR 2018 m. kainomis ( 14 500 000663 401 000 EUR dabartinėmis kainomis). [41 pakeit.]

2. fiksuotas procentas nuo 1 dalyje nurodyta suma gali būti naudojama nurodytos sumos naudojamas techninei ir administracinei paramai teikti įgyvendinant vykdant programą, kaip antai, o tai turi apimti pasirengimo, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklai, veiklą, paramą institucijų ir administracinių gebėjimų stiprinimui, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas, ir bet kokiai kitai veiklai, susijusiai su pasiruošimu paskesnei pasirengimo narystei paramos programai, vadovaujantis [KVTBP reglamento] 20 straipsniu. [42 pakeit.]

5 straipsnis

Kelioms programoms taikomos nuostatos

1. Įgyvendinant Taikant šį reglamentą užtikrinamas nuoseklumas, sąveika ir papildomumas su kitomis Sąjungos išorės veiksmų sritimis, kitų atitinkamų krypčių Sąjungos politika ir programomis, taip pat politikos suderinamumas vystymosi labui. [43 pakeit.]

2. KVTBP reglamentas taikomas pagal šį reglamentą įgyvendinamai vykdomai veiklai, kai tai nurodyta šiame reglamente. [44 pakeit.]

3. PNPP III prisidedama prie veiksmų, nustatytų pagal Erasmus reglamentą. Naudojant šias lėšas vadovaujamasi Erasmus reglamentu. Šiuo tikslu PNPP III įnašas įtraukiamas į KVTBP reglamento 11 straipsnio 7 dalyje nurodytą vieną orientacinį programavimo dokumentą, patvirtinamą tame reglamente nustatyta tvarka.

4. Parama Nacionaliniu lygmeniu, taip pat tarpvalstybiniu, tarptautiniu, tarpregioniniu arba makroregioniniu mastu parama pagal PNPP III gali būti teikiama pagal Europos regioninės plėtros fondą (toliau – ERPF) ir Sanglaudos fondą (21), „Europos socialinio socialinį fondą +“ (22) ir, Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (23) ir Teisingumo, teisių ir vertybių fondą numatytų rūšių veiksmams. [45 pakeit.]

4a. Komisija skiria PNPP III lėšų procentinę dalį, kad I priede išvardyti paramos gavėjai pasirengtų dalyvauti Europos struktūriniuose ir investicijų fonduose (ESI fondai), ypač Europos socialiniame fonde (ESF). [46 pakeit.]

5. ERPF prisideda prie I priede išvardytų paramos gavėjų ir vienos ar daugiau valstybių narių tarpvalstybiniam bendradarbiavimui skirtų programų arba priemonių finansavimo. Šias programas ir priemones Komisija patvirtina pagal 16 straipsnį. PNPP tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos įnašo suma nustatoma pagal ETB reglamento 10 straipsnio 3 dalį , o jos didžiausia riba, atsižvelgiant į PNPP III įnašą, sudaro 85 proc . PNPP tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos valdomos pagal ETB reglamentą. [47 pakeit.]

6. Taikant PNPP III gali būti prisidedama prie tarptautinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo programų arba priemonių, kurios yra nustatytos ir įgyvendinamos pagal ETB reglamentą ir kuriose dalyvauja šio reglamento I priede išvardyti paramos gavėjai.

7. Kai tinkama, pagal šį reglamentą nustatyti veiksmai, laikantis 8 straipsnio, gali būti remiami kitomis Sąjungos programomis, jei įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Šiuo reglamentu taip pat gali būti remiamos pagal kitas Sąjungos programas nustatytos priemonės, jei įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Tokiais atvejais tų veiksmų darbo programoje nustatoma, kurias taisykles taikyti.

8. Tinkamai pagrįstais atvejais ir siekdama užtikrinti Sąjungos finansavimo nuoseklumą bei veiksmingumą arba skatinti regioninį bendradarbiavimą, Komisija gali nuspręsti, kad kitos šalys, teritorijos ir regionai, nenurodyti I priede, gali pasinaudoti 8 straipsnio 1 dalyje nurodytomis veiksmų programomis ir priemonėmis, jeigu ta taikoma programa arba priemonė yra pasaulinio, regioninio ar tarpvalstybinio pobūdžio. [48 pakeit.]

II SKYRIUS

STRATEGINIS PLANAVIMAS

6 straipsnis

Politikos sistema ir bendrieji principai

1. Bendrą Išsamią šio reglamento įgyvendinimo taikymo politinę sistemą sudaro Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos nustatyta plėtros politikos sistema, teisiškai saistantys susitarimai su I priede išvardytais paramos gavėjais, atitinkamos Europos Parlamento rezoliucijos, Komisijos komunikatai arba Komisijos bei Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendri komunikatai. Komisija užtikrina bendrą paramos ir plėtros politikos sistemos nuoseklumą.

Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai užtikrina Sąjungos išorės veiksmų ir plėtros politikos koordinavimą pagal 3 straipsnyje nustatytą politinių tikslų sistemą.

Komisija koordinuoja programavimą pagal šį reglamentą, tinkamai dalyvaujant EIVT.

Plėtros politikos sistema yra pagrindas, kuriuo remiantis teikiama parama. [49 pakeit.]

2. Į programas ir veiksmus, vykdomus pagal šį reglamentą, įtraukiami su klimato kaita, aplinkos apsauga , žmogaus teisių konfliktų prevencija ir sprendimu, migracija ir prievartiniu perkėlimu, saugumu, socialine ir regionine sanglauda, skurdo mažinimu ir lyčių lygybe susiję aspektai, prireikus taip pat atsižvelgiama į darnaus vystymosi tikslų (24) tarpusavio sąsajas, kad būtų skatinama imtis integruotų veiksmų, kuriais galima darniai siekti papildomos naudos ir kelių tikslų. Jais siekiama prie bendro finansinio paketo prisidėti skiriant ne mažiau kaip 16 proc. išlaidų su klimatu susijusiems tikslams. [50 pakeit.]

3. Komisija ir valstybės narės bendradarbiauja užtikrindamos nuoseklumą ir stengiasi išvengti vengia pagal PNPP III teikiamos paramos ir kitos Sąjungos, valstybių narių bei Europos investicijų banko teikiamos paramos dubliavimo, laikydamosi nustatytų veiklos koordinavimo išorės paramos srityje stiprinimo ir politikos bei procedūrų derinimo principų, visų pirma tarptautinių vystymosi veiksmingumo principų (25). Koordinavimas apima reguliarias konsultacijas, dažną keitimąsi informacija įvairiais paramos teikimo ciklo etapais ir įtraukius susitikimus, kuriais siekiama koordinuoti paramą, ir yra vienas iš svarbiausių Sąjungos ir valstybių narių programavimo procesų etapų. Parama siekiama užtikrinti suderinamumą su Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija, veiksmingą ir efektyvų lėšų panaudojimą ir partnerystės principo bei integruoto požiūrio į teritorinę plėtrą taikymo tvarką. [51 pakeit.]

3a. Komisija bendradarbiauja su paramos gavėjais pagal partnerystės principą. Partnerystė prireikus apima kompetentingas nacionalines ir vietos valdžios institucijas, taip pat pilietinės visuomenės organizacijas, kad jos galėtų atlikti svarbų vaidmenį projektavimo, įgyvendinimo ir stebėsenos etapais.

Komisija skatina susijusių suinteresuotųjų šalių koordinavimą. PNPP III parama stiprina pilietinės visuomenės organizacijų pajėgumus, be kita ko, prireikus joms tiesiogiai teikiant paramą. [52 pakeit.]

4. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, imasi reikiamų veiksmų, siekdama užtikrinti koordinavimą ir papildomumą su daugiašalėmis ir regioninėmis organizacijomis bei subjektais, pavyzdžiui, tarptautinėmis organizacijomis ir finansų įstaigomis, agentūromis ir ES nepriklausančiais paramos teikėjais.

III SKYRIUS

ĮGYVENDINIMAS PROGRAMAVIMO SISTEMA IR VYKDYMAS [53 pakeit.]

7 straipsnis

PNPP programavimo sistema

1. Parama pagal PNPP III grindžiama Šį reglamentą papildo PNPP programavimo sistema, siekiant kurioje nustatomos tolesnės nuostatos, kaip siekti 3 straipsnyje nurodytų konkrečių tikslų. Komisija nustato PNPP programavimo sistemą Sąjungos daugiametės finansinės programos laikotarpiui deleguotaisiais aktais pagal šio straipsnio 3 dalį .

Komisija laiku iki programavimo laikotarpio pradžios pateikia Europos Parlamentui susijusius programavimo dokumentus. Šiuose dokumentuose nurodomi orientaciniai asignavimai pagal temines linijas ir, kai tinkama, pagal šalį ir (arba) regioną, įskaitant tikėtinus rezultatus ir sprendimą dėl paramos teikimo tvarkos. [54 pakeit.]

1a. Europos Parlamentas ir Taryba turi patvirtinti metinius asignavimus neviršydami nustatytų daugiametės finansinės programos 2021–2027 m. laikotarpiu ribų. [55 pakeit.]

2. PNPP programavimo sistemoje tinkamai atsižvelgiama į atitinkamas Europos Parlamento rezoliucijas bei pozicijas ir nacionalines strategijas ir sektorių politiką. [56 pakeit.]

Parama yra tikslinė ir pritaikyta prie konkrečios I priede išvardytų paramos gavėjų padėties, atsižvelgiant į tolesnes pastangas, būtinas siekiant atitikti narystės kriterijus, taip pat į tų paramos gavėjų gebėjimus. Paramos taikymo sritis ir intensyvumas diferencijuojami pagal poreikius, įsipareigojimą vykdyti reformas ir tų reformų įgyvendinimo pažangą.

3. Nedarant poveikio šio straipsnio 4 daliai, Komisija PNPP programavimo sistemą , įskaitant sprendimus dėl „teisingos dalies“ principo įgyvendinimo, priima įgyvendinimo aktu. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 16 straipsnyje nurodytos Komiteto nagrinėjimo procedūros. deleguotaisiais aktais pagal 14 straipsnį. PNPP programavimo sistema baigia galioti ne vėliau kaip 2025 m. birželio 30 d. Komisija remdamasi nustatyto laikotarpio vidurio vertinimo rezultatais ir atsižvelgdama į susijusias Europos Parlamento rezoliucijas, iki 2025 m. birželio 30 d. priima naują PNPP programavimo sistemą, suderinimą su kitomis išorės finansavimo priemonėmis. Komisija prireikus taip pat gali peržiūrėti realų PNPP programavimo sistemos įgyvendinimą visų pirma tais atvejais, kai yra esminių 6 straipsnyje nurodytos politinės sistemos pakeitimų, ir atsižvelgiant į susijusias Europos Parlamento rezoliucijas. [57 pakeit.]

4. Tarpvalstybinio bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis programavimo sistemą patvirtina Komisija pagal ETB reglamento 10 straipsnio 1 dalį.

5. Į PNPP programavimo sistemą įtraukiami pažangos, padarytos sistema grindžiama aiškiais ir patikrinamais veiklos rezultatų rodikliais, nustatytais IV priede siekiant įvertinti pažangą, padarytą siekiant joje nustatytų tikslų, vertinimo rodikliai inter alia, pažangą ir rezultatus šiose srityse:

a)	demokratija, teisinė valstybė ir nepriklausoma ir veiksminga teismų sistema;

b)	žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, įskaitant mažumoms ir pažeidžiamoms grupėms priklausančių asmenų teises;

c)	lyčių lygybė ir moterų teisės;

d)	kova su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu;

e)	sutaikinimas, taikos stiprinimas, geri kaimyniniai santykiai;

f)	žiniasklaidos laisvė;

g)	klimato kaitos problemų sprendimas laikantis Paryžiaus susitarime nustatytų įsipareigojimų.

Komisija savo metinėse ataskaitose aptaria pagal šiuos rodiklius padarytą pažangą.

Europos Parlamente ir Taryboje reguliariai keičiamasi nuomonėmis apie pagal šį reglamentą įgyvendinamą veiklos rezultatais grindžiamą metodą. [123 pakeit.]

7a straipsnis

Laikotarpio vidurio peržiūra ir vertinimas

1. Komisija, remdamasi laikotarpio vidurio vertinimu, patvirtina naują PNPP programavimo sistemą. Ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d. Komisija pateikia laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitą dėl šio reglamento taikymo. Laikotarpio vidurio vertinimo ataskaita apima laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir joje nagrinėjamas Sąjungos indėlis siekiant šio reglamento tikslų, naudojant rodiklius, padedančius įvertinti pasiektus rezultatus, ir atsižvelgiant į visus nustatytus faktus ir išvadas dėl šio reglamento poveikio.

Prie šio vertinimo gali prisidėti Europos Parlamentas. Komisija ir EIVT surengia konsultacijas su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais ir paramos gavėjais, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas. Komisija ir EIVT ypatingą dėmesį skiria tam, kad būtų užtikrinta, jog būtų atstovaujama labiausiai socialiai atskirtiems asmenims.

Komisija, pasitelkdama išorės vertinimus, taip pat įvertina savo veiksmų poveikį ir veiksmingumą atskirose intervencijos srityse ir programavimo veiksmingumą. Komisija ir EIVT atsižvelgia į Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymus ir nuomones dėl nepriklausomų išorės vertinimų. Atliekant tarpinį vertinimą vertinama, kaip Sąjunga vykdė šiuo reglamentu nustatytus tikslus.

2. Laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitoje taip pat aptariami veiksmingumo, pridėtinės vertės, supaprastintos ir integruotos išorės finansavimo struktūros veikimo, vidaus ir išorės nuoseklumo ir nuolatinio šio reglamento tikslų aktualumo, finansuojamų veiksmų papildomumo ir sinergijos, priemonių indėlio į nuoseklius Sąjungos išorės veiksmus klausimai ir tai, kiek paramą gaunančiose šalyse visuomenė informuota apie Sąjungos finansinę paramą, jei tinkama.

3. Laikotarpio vidurio vertinimo ataskaita rengiama konkrečiu tikslu – pagerinti Sąjungos teikiamo finansavimo panaudojimą. Atsižvelgiant į ją priimami sprendimai dėl tam tikrų rūšių veiksmų, įgyvendintų pagal šį reglamentą, pratęsimo, keitimo ar sustabdymo.

4. Laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitoje taip pat pateikiama susijusių metinių ataskaitų konsoliduota informacija apie visą finansavimą, kuris reglamentuojamas šiuo reglamentu, įskaitant išorės asignuotąsias pajamas ir įnašus į patikos fondus, be to, informacija apie išlaidas suskirstoma pagal šalis paramos gavėjas, naudotas finansines priemones, įsipareigojimus ir mokėjimus.

5. Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir valstybėms narėms. Rezultatai panaudojami rengiant programas ir paskirstant išteklius.

6. Komisija į Sąjungos finansavimo, teikiamo pagal šį reglamentą, vertinimo procesą įtraukia visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas, ir, kai tinkama, gali siekti atlikti bendrus vertinimus su valstybėmis narėmis, glaudžiai bendradarbiaudama su paramos gavėjais.

7. Komisija pateikia šiame straipsnyje nurodytą laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, jei reikia, kartu su pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais nustatomi būtini šio reglamento pakeitimai.

8. Pasibaigus šio reglamento taikymo laikotarpiui, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka galutinį reglamento vertinimą tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir šiame straipsnyje nurodytas laikotarpio vidurio vertinimas. [124 pakeit.]

7b straipsnis

Pagalbos teikimo sustabdymas

1. Jeigu paramos gavėjas nesilaiko demokratijos, teisinės valstybės, gero valdymo, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms principų ar branduolinės saugos standartų arba pažeidžia įsipareigojimus, prisiimtus atitinkamuose su Sąjunga sudarytuose susitarimuose, arba nuosekliai nesilaiko vieno arba daugiau Kopenhagos kriterijų, Komisijai pagal 14 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šio reglamento I priedas, siekiant visiškai arba iš dalies sustabdyti Sąjungos paramos teikimą. Jeigu paramos teikimas sustabdomas iš dalies, nurodomos programos, kurioms galioja paramos sustabdymas.

2. Komisija, nustačiusi, kad paramos sustabdymą pateisinančios priežastys išnyko, pagal 14 straipsnį turi įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies pakeičiamas I priedas, siekiant toliau teikti Sąjungos paramą.

3. Tokiais dalinio paramos sustabdymo atvejais Sąjungos pagalba visų pirma naudojama pilietinės visuomenės organizacijoms ir nevalstybiniams veikėjams remti, įgyvendinant priemones, kurių tikslas – propaguoti žmogaus teises ir pagrindines laisves bei skatinti demokratizacijos ir dialogo procesus šalyse partnerėse.

4. Priimdama sprendimus Komisija turėtų tinkamai atsižvelgti į atitinkamas Europos Parlamento rezoliucijas. [125 pakeit.]

7c straipsnis

Valdymas

Horizontalioji iniciatyvinė grupė, kurią sudaro visos atitinkamos Komisijos ir EIVT tarnybos ir kuriai pirmininkauja Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai arba šios tarnybos atstovas, yra atsakinga už su šia priemone susijusį vadovavimą, koordinavimą ir valdymą viso valdymo ciklo metu, kad būtų užtikrintas viso Sąjungos išorės finansavimo nuoseklumas, efektyvumas, skaidrumas ir atskaitomybė. Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užtikrina bendrą Sąjungos išorės veiksmų politikos koordinavimą. Per visą priemonės programavimo, planavimo ir taikymo ciklą Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausias įgaliotinis bei EIVT bendradarbiauja su atitinkamais Komisijos nariais ir tarnybomis, nustatytais pagal numatomų veiksmų pobūdį ir tikslus, ir remiasi jų ekspertinėmis žiniomis. Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausias įgaliotinis, EIVT ir Komisija parengia visus pasiūlymus dėl sprendimų pagal Komisijos procedūras ir pateikia juos priimti.

Europos Parlamentas yra visapusiškai įtrauktas išorės finansavimo priemonių kūrimo, programavimo, stebėsenos ir vertinimo etapais siekiant garantuoti Sąjungos finansavimo išorės veiksmų srityje politinę kontrolę, demokratinę priežiūrą ir atskaitomybę. [126 pakeit.]

8 straipsnis

Įgyvendinimo Vykdymo priemonės ir metodai

1. Pagal PNPP III teikiama parama įgyvendinama vykdoma tiesioginio valdymo arba netiesioginio valdymo būdu pagal Finansinį reglamentą, taikant metinius arba daugiamečius veiksmų planus ir priemones, kaip nurodyta [KVTBP reglamento] II antraštinės dalies III IIIa skyriuje. [KVTBP reglamento] II antraštinės dalies III skyrius taikomas šiam reglamentui, išskyrus 24 straipsnio 1 dalį [reikalavimus atitinkantys asmenys ir subjektai]. [63 pakeit.]

1a. Netiesioginis valdymas gali būti panaikintas, jeigu paramos gavėjas negali arba nenori administruoti skirtų lėšų pagal šiame reglamente nustatytas taisykles, principus ir tikslus. Jeigu paramos gavėjas nesilaiko demokratijos ir teisinės valstybės principų ir negerbia žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių arba pažeidžia įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė atitinkamuose su Sąjunga sudarytuose susitarimuose, tuomet Komisija konkrečiose politikos srityse arba programose netiesioginį valdymą su paramą gaunančia šalimi gali pakeisti netiesioginiu valdymu, kurį vykdytų vienas ar keli patikimi subjektai, bet ne paramos gavėjas, arba nustatyti tiesioginį valdymą. [64 pakeit.]

1b. Komisija palaiko dialogą su Europos Parlamentu ir atsižvelgia į Europos Parlamento nuomones srityse, kuriose Parlamentas įgyvendina savo paramos programas, pvz., gebėjimų stiprinimo arba rinkimų stebėjimo programas. [65 pakeit.]

2. Veiksmų planai pagal šį reglamentą gali būti priimti ne ilgesniam kaip septynerių metų laikotarpiui.

2a. Komisija užtikrina visapusišką Europos Parlamento dalyvavimą sprendžiant klausimus, susijusius su šiame straipsnyje nustatytų priemonių planavimu ir įgyvendinimu, įskaitant bet kokius numatomus esminius pakeitimus arba lėšų paskirstymą. [66 pakeit.]

2b. Bendros arba sektorinės paramos biudžetui išmokėjimas priklauso nuo pakankamos pažangos siekiant tikslų, dėl kurių susitarta su paramos gavėju.

Komisija taiko KPTBP reglamento 23 straipsnio 4 dalyje nustatytus biudžeto paramos sąlygų kriterijus. Ji imasi priemonių siekdama sumažinti arba sustabdyti Sąjungos finansavimą skiriant paramą biudžetui tais atvejais, kai nustatomi sistemingi valdymo ir kontrolės sistemų pažeidimai arba daroma nepakankama pažanga siekiant su paramos gavėju sutartų tikslų.

Jei Komisija vėl pradeda teikti paramą po to, kai ji buvo sustabdyta pagal šį straipsnį, tai kartu teikiama ir tikslinga pagalba nacionalinėms audito institucijoms. [67 pakeit.]

IIIa SKYRIUS

VYKDYMAS [68 pakeit.]

8a straipsnis

Veiksmų planai ir priemonės

1. Komisija priima metinius arba daugiamečius veiksmų planus ar priemones. Priemonės gali būti atskiros priemonės, specialiosios priemonės, rėmimo priemonės arba išimtinės paramos priemonės. Veiksmų planuose ir priemonėse nurodomi siektini kiekvieno veiksmo tikslai, tikėtini rezultatai ir pagrindinė veikla, įgyvendinimo metodai, biudžetas ir visos susijusios rėmimo išlaidos.

2. Veiksmų planai grindžiami programavimo dokumentais, išskyrus 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus.

Prireikus veiksmas gali būti patvirtintas kaip atskira priemonė prieš priimant veiksmų planus arba juos priėmus. Atskiros priemonės grindžiamos programavimo dokumentais, išskyrus 3 dalyje nurodytus atvejus ir kitais tinkamai pagrįstais atvejais.

Jeigu atsiranda nenumatytų poreikių ar aplinkybių ir jeigu finansavimo neįmanoma gauti iš tinkamesnių šaltinių, Komisija gali priimti deleguotuosius aktus pagal KPTBP reglamento 34 straipsnį ir nustatyti specialias priemones, nepagrįstas programavimo dokumentais.

3. Metiniai ar daugiamečiai veiksmų planai ir atskiros priemonės gali būti naudojami siekiant vykdyti KPTBP reglamento 4 straipsnio 4 dalies b punkte nurodytus greitojo reagavimo veiksmus.

4. Komisija gali priimti išimtines paramos priemones, skirtas greitojo reagavimo veiksmams, kaip nurodyta KPTBP reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punkte.

5. Priemonių, kurių imamasi pagal 19 straipsnio 3 ir 4 dalis, trukmė gali būti ne ilgesnė kaip 18 mėnesių ir, jei atsiranda objektyvių ir nenumatytų kliūčių joms įgyvendinti, gali būti pratęsta du kartus po ne ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį daugiausia iki 30 mėnesių, su sąlyga, kad priemonės finansinė suma nepadidėja.

Užsitęsusios krizės ir konflikto atvejais Komisija gali priimti antrą išimtinę paramos priemonę, kurios trukmė yra ne ilgesnė kaip 18 mėnesių. Tinkamai pagrįstais atvejais gali būti priimtos papildomos priemonės, jei Sąjungos veiksmų tęstinumas yra būtinas ir jo negalima užtikrinti kitomis priemonėmis. [69 pakeit.]

8b straipsnis

Rėmimo priemonės

1. Sąjungos finansavimas gali būti skiriamas priemonės vykdymo ir jos tikslų siekimo rėmimo išlaidoms, įskaitant administracinę paramą, susijusią su tokiam vykdymui reikalinga parengiamąja, tolesne, stebėsenos, audito ir vertinimo veikla, taip pat būstinėse patiriamoms išlaidoms ir Sąjungos delegacijų išlaidoms administracinei programos paramai, taip pat pagal šį reglamentą finansuojamoms operacijoms valdyti, įskaitant informavimo ir komunikacijos veiksmus ir institucines informacinių technologijų sistemas.

2. Jei rėmimo išlaidos neįtrauktos į 8c straipsnyje nurodytus veiksmų planus ar priemones, Komisija, kai tinkama, priima rėmimo priemones. Sąjungos finansavimas pagal rėmimo priemones gali apimti:

tyrimus, susitikimus, informavimą, informuotumo didinimą, mokymą, pasirengimą ir keitimąsi įgyta patirtimi ir geriausia praktika, leidybos veiklą ir bet kokias kitas administracinės ar techninės paramos išlaidas, reikalingas veiksmams programuoti ir valdyti, įskaitant atlygį gaunančių išorės ekspertų paslaugas;

b)	mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą ir tyrimus atitinkamais klausimais bei jų rezultatų sklaidą;

c)	išlaidas, susijusias su informacijos teikimu ir komunikacijos veiksmais, įskaitant komunikacijos strategijų rengimą ir institucinį informavimą apie Sąjungos politikos prioritetus ir jų matomumą. [70 pakeit.]

8c straipsnis

Veiksmų planų ir priemonių priėmimas

1. Komisija veiksmų planus ir priemones patvirtina priimdama Komisijos sprendimą pagal Finansinį reglamentą.

2. Siekdama užtikrinti Sąjungos išorės veiksmų nuoseklumą Komisija atsižvelgia į susijusį Tarybos ir Europos Parlamento politikos požiūrį į tokių veiksmų planų ir priemonių planavimą ir tolesnį įgyvendinimą.

Komisija nedelsdama informuoja Europos Parlamentą apie veiksmų planų ir priemonių planavimą pagal šį straipsnį, įskaitant planuojamas finansines sumas, be to, Europos Parlamentą informuoja apie atliekamus esminius tokios paramos pakeitimus ar pratęsimus. Komisija, patvirtinusi priemonę ar iš esmės ją pakeitusi, kuo greičiau ir bet kuriuo atveju per vieną mėnesį nuo patvirtinimo ar pakeitimo pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje apžvelgia patvirtintos priemonės pobūdį ir loginį pagrindą, jos trukmę, biudžetą ir aplinkybes, įskaitant tai, kaip ta priemone papildomi kiti vykdomi ir planuojami Sąjungos pagalbos veiksmai. Išimtinių pagalbos priemonių atveju, Komisija taip pat nurodo, ar, kokiu mastu ir kaip ji užtikrins vykdomos politikos tęstinumą teikdama išimtinę pagalbą vidutinės trukmės ir ilgalaikiu laikotarpiu pagal šį reglamentą.

3. Prieš patvirtindama veiksmų planus ir priemones, kurie nėra pagrįsti programavimo dokumentais pagal 8a straipsnio 2 dalį, išskyrus 8a straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus, Komisija pagal 14 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo papildomas šis reglamentas, jame nustatant tų veiksmų planų bei priemonių konkrečius siektinus tikslus, laukiamus rezultatus, naudotinas priemones, pagrindinę veiklą ir preliminarius finansinius asignavimus.

4. Pagal taikytinus Sąjungos teisės aktus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/92/ES (26) ir Tarybos direktyvą 85/337/EEB (27) , veiksmų lygmeniu atliekama atitinkama patikra žmogaus teisių, socialiniu ir aplinkosaugos požiūriu, be kita ko, dėl poveikio klimato kaitai ir biologinei įvairovei, įskaitant, kai taikoma, aplinkos požiūriu rizikingų veiksmų poveikio aplinkai vertinimą, visų pirma, didelės naujos infrastruktūros atveju.

Be to, atliekami ex ante poveikio vertinimai žmogaus teisių, lyčių, socialiniais ir darbo požiūriais, taip pat konfliktų analizė ir rizikos vertinimas.

Kai tinkama, vykdant sektorių programas atliekamas žmogaus teisių, socialinių aspektų vertinimas ir strateginis poveikio aplinkai vertinimas. Komisija užtikrina, kad atliekant vertinimus dalyvautų suinteresuotieji subjektai ir visuomenė galėtų susipažinti su tokių vertinimų rezultatais. [127 pakeit.]

8d straipsnis

Bendradarbiavimo metodai

1. Kaip numatyta Finansiniame reglamente, finansavimą pagal šią priemonę vykdo Komisija: tiesiogiai – pati Komisija, Sąjungos delegacijos ir vykdomosios įstaigos, arba netiesiogiai – per bet kurį iš Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte išvardytų subjektų.

2. Finansavimas pagal šią priemonę taip pat gali būti teikiamas per įnašus į tarptautinius, regioninius arba nacionalinius fondus, pvz., tuos, kuriuos įsteigė arba valdo EIB, valstybės narės, šalys partnerės ir regionai partneriai arba tarptautinės organizacijos, arba kiti paramos teikėjai.

3. Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte ir KPTBP reglamento 29 straipsnio 1 dalyje išvardyti subjektai kasmet vykdo savo ataskaitų teikimo prievoles pagal Finansinio reglamento 155 straipsnį. Visiems šiems subjektams taikomi ataskaitų teikimo reikalavimai nustatyti partnerystės pagrindų susitarime, susitarime dėl įnašo, susitarime dėl biudžeto garantijų arba finansavimo susitarime.

4. Pagal šią priemonę finansuojamų veiksmų bendras finansavimas gali būti lygiagretus arba jungtinis.

5. Jeigu bendras finansavimas yra lygiagretus, veiksmas padalijamas į keletą aiškiai apibrėžtų komponentų, kurių kiekvieną finansuoja skirtingi partneriai, bendrą finansavimą teikiant taip, kad visais atvejais būtų galima nustatyti, koks buvo galutinis finansavimo panaudojimas.

6. Jeigu bendras finansavimas yra jungtinis, bendros veiksmo išlaidos padalijamos tarp partnerių, kurie teikia bendrą finansavimą, o ištekliai yra sutelkiami taip, kad nebeįmanoma nustatyti jokios pagal veiksmą vykdytos konkrečios veiklos finansavimo šaltinio.

7. Sąjungos ir jos partnerių bendradarbiavimas gali būti vykdomas, be kita ko, šiomis formomis:

a)	trišaliais susitarimais, pagal kuriuos Sąjunga su trečiosiomis valstybėmis derina savo paramos finansavimą šaliai partnerei arba regionui partneriui;

administracinio bendradarbiavimo priemonėmis, pavyzdžiui, pagal porinius valstybės narės ir šalies partnerės arba regiono partnerio viešųjų institucijų, vietos valdžios institucijų, nacionalinių viešojo sektoriaus įstaigų arba privatinės teisės subjektų, kuriems pavestos užduotys teikti viešąsias paslaugas, projektus, taip pat bendradarbiavimo priemonėmis, kurioms pasitelkiami valstybių narių ir jų regioninių ir vietos valdžios institucijų paskirti viešojo sektoriaus ekspertai;

c)	skiriant įnašus viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės kūrimo ir administravimo išlaidoms padengti, įskaitant paramą plataus masto dalyvavimui įsteigiant nepriklausomą trečiosios šalies PVO organą, kuris vertintų ir stebėtų viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės struktūras;

d)	sektorių politikos paramos programomis, kurias vykdant Sąjunga teikia paramą šalies partnerės sektoriaus programai;

skiriant įnašus išlaidoms, kurios susidaro šalims dalyvaujant Sąjungos programose ir Sąjungos agentūrų ir įstaigų, taip pat įstaigų ar asmenų, kuriems patikėta įgyvendinti konkrečius veiksmus bendros užsienio ir saugumo politikos srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį, vykdomuose veiksmuose, padengti;

f)	palūkanų subsidijomis. [72 pakeit.]

8e straipsnis

ES finansavimo formos ir įgyvendinimo metodai

1. Sąjungos finansavimas gali būti teikiamas Finansiniame reglamente numatytų rūšių finansavimu, visų pirma:

a)	dotacijomis;

b)	paslaugų, prekių ar darbų viešojo pirkimo sutartimis;

c)	parama biudžetui;

d)	įnašais į patikos fondus, Komisijos įsteigtus pagal Finansinio reglamento 234 straipsnį;

e)	finansinėmis priemonėmis;

f)	biudžeto garantijomis;

derinimu;

h)	skolos mažinimu vykdant tarptautiniu mastu sutartą skolos mažinimo programą;

i	finansine parama;

j)	už atlygį dirbančių išorės ekspertų paslaugomis.

2. Dirbdama su šalių partnerių suinteresuotosiomis šalimis, Komisija, nustatydama finansavimo sąlygas, įnašo rūšį, sutarčių skyrimo sąlygas ir dotacijų valdymo administracines nuostatas, atsižvelgia į šių suinteresuotųjų šalių ypatumus, įskaitant jų poreikius ir susijusias aplinkybes, siekdama aprėpti kuo įvairesnes suinteresuotąsias šalis ir kuo geriau tenkinti jų poreikius. Atliekant tą vertinimą atsižvelgiama į sąlygas, skirtas tam, kad prasmingai dalyvautų visos suinteresuotosios šalys, visų pirma vietos pilietinė visuomenė. Skatinama taikyti specialias sąlygas pagal Finansinį reglamentą, pvz., partnerystės susitarimus, leidimus teikti finansinę paramą trečiosioms šalims, tiesioginį sutarčių skyrimą ar kvietimus teikti pasiūlymus ribojant tinkamumo kriterijus, arba fiksuotąsias sumas, vieneto įkainius ir finansavimą taikant fiksuotąją normą, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip numatyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje. Šios skirtingos sąlygos užtikrina skaidrumą, atsekamumą ir inovacijas. Skatinamas vietos ir tarptautinių NVO bendradarbiavimas siekiant stiprinti vietos pilietinės visuomenės gebėjimus, kad ji galėtų visapusiškai dalyvauti plėtros programose.

3. Be Finansinio reglamento 195 straipsnyje nurodytų atvejų tiesioginė sutarčių procedūra gal būti taikoma:

kai tinkama ir kai nereikia bendro finansavimo, mažos vertės dotacijoms žmogaus teisių gynėjams ir žmogaus teisių gynėjų, kuriems kyla grėsmė, apsaugos mechanizmams siekiant finansuoti skubius apsaugos veiksmus, taip pat taikinimo tarpininkams bei kitiems pilietinės visuomenės subjektams, dalyvaujantiems su krizėmis ir ginkluotais konfliktais susijusiame dialoge, prisidedantiems prie susitaikymo ir taikos kūrimo;

kai tinkama ir kai nereikia bendro finansavimo, dotacijoms, skirtoms veiksmams finansuoti sudėtingiausiomis sąlygomis, kai skelbti kvietimą teikti paraiškas būtų netikslinga, įskaitant aplinkybes, kai labai trūksta pagrindinių teisių, kyla grėsmė demokratinėms institucijoms, gilėja krizė, vyksta ginkluotas konfliktas, kai kyla didžiausias pavojus žmogiškajam saugumui arba kai žmogaus teisių organizacijos ir gynėjai, taikinimo tarpininkai bei kiti pilietinės visuomenės subjektai, dalyvaujantys su krizėmis ir ginkluotais konfliktais susijusiame dialoge, prisidedantys prie susitaikymo ir taikos kūrimo, veikia pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis. Tokios dotacijos neviršija 1 000 000 mln. EUR, jų trukmė negali būti ilgesnė kaip 18 mėnesių, o iškilus objektyvioms ir nenumatytoms jų naudojimo kliūtims, ši trukmė gali būti pratęsta dar 12 mėnesių;

dotacijoms JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurui ir pasauliniam tinklui, Europos tarpuniversitetiniam žmogaus teisių ir demokratizacijos centrui, kuris organizuoja Europos magistrantūros studijas žmogaus teisių ir demokratizacijos srityje, ir su juo susijusiam universitetų, kurie organizuoja žmogaus teisių srities pouniversitetines studijas, tinklui, įskaitant stipendijas trečiųjų valstybių studentams, mokslininkams, pedagogams ir žmogaus teisių gynėjams;

mažiems projektams, nurodytiems KPTBP reglamento 23a straipsnyje.

1 dalies c punkte nurodyta parama biudžetui, be kita ko, pagal sektorių reformos vykdymo sutartis, grindžiama šalių atsakomybe, tarpusavio atskaitomybe ir bendrais įsipareigojimais, susijusiais su visuotinėmis vertybėmis, demokratija, žmogaus teisėmis, lyčių lygybe, socialine įtrauktimi, žmogaus raida ir teisinės valstybės principu, ir ja siekiama stiprinti Sąjungos ir šalių partnerių partnerystę. Ji apima aktyvesnį dialogą politikos klausimais, gebėjimų stiprinimą ir geresnį valdymą ir papildo partnerių pastangas surinkti daugiau lėšų ir jas geriau panaudoti tvariam ir integraciniam ekonomikos augimui, kuris būtų naudingas visiems, deramo darbo vietų kūrimui, ypatingą dėmesį skiriant jaunimui, nelygybės mažinimui ir skurdo panaikinimui, deramai atsižvelgiant į vietos ekonomiką, aplinkosaugą ir socialines teises, remti. Visi sprendimai dėl paramos biudžetui suteikimo grindžiami Sąjungos sutarta paramos biudžetui politika, aiškiu tinkamumo kriterijų rinkiniu bei atidžiu rizikos ir naudos vertinimu. Vienas iš pagrindinių tokį sprendimą lemiančių veiksnių yra šalių partnerių įsipareigojimo, rezultatų ir pažangos vertinimas demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės srityse.

4. Parama biudžetui diferencijuojama taip, kad būtų galima geriau reaguoti į šalies partnerės politines, ekonomines ir socialines sąlygas, atsižvelgiant į nestabilumo padėtį.

Teikdama paramą biudžetui pagal Finansinio reglamento 236 straipsnį, Komisija aiškiai apibrėžia paramos biudžetui naudojimo sąlygų kriterijus, įskaitant reformų pažangą ir skaidrumą, ir stebi, kaip jų laikomasi, taip pat remia parlamentinės kontrolės ir nacionalinių audito gebėjimų plėtojimą, PVO dalyvavimą vykdant stebėseną ir užtikrinant didesnį skaidrumą ir galimybes visuomenei susipažinti su informacija, taip pat tvirtų viešųjų pirkimų sistemų, kuriomis remiama vietos ekonomikos plėtra ir vietos verslo įmonės, kūrimą.

5. Paramos biudžetui išmokėjimas grindžiamas rodikliais, iš kurių matyti, kad padaryta pakankama pažanga siekiant su šalimi partnere sutartų tikslų.

6. Pagal šį reglamentą finansinės priemonės gali būti tokių formų: paskolos, garantijos, nuosavas arba kvazi nuosavas kapitalas, investicijos arba dalyvavimas ir rizikos pasidalijimo priemonės, kai įmanoma ir laikantis Finansinio reglamento 209 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų, vadovaujant EIB, daugiašalei Europos finansų įstaigai, pvz., Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui, arba dvišalei Europos finansų įstaigai, pvz., dvišaliams vystymosi bankams, kurių teikiama parama gali būti sujungta su papildomomis kitomis finansinės paramos formomis – tiek iš valstybių narių, tiek iš trečiųjų šalių.

Pagal šį reglamentą įnašus Sąjungos finansinėms priemonėms gali skirti valstybės narės ir bet koks subjektas, nurodytas Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte.

7. Tos finansinės priemonės gali būti suskirstytos į priemones įgyvendinimo ir ataskaitų teikimo tikslais.

8. Komisija ir EIVT nepradeda vykdyti naujų ar atnaujintų operacijų su subjektais, registruotais ar įsisteigusiais šalyse arba teritorijose, kurios pagal atitinkamą Sąjungos politiką apibrėžiamos kaip nebendradarbiaujančios šalys ir teritorijos, arba kurios, kaip nustatyta pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 (28) 9 straipsnio 2 dalį, yra didelės rizikos trečiosios valstybės, arba kurios faktiškai nesilaiko Sąjungos ar tarptautiniu mastu sutartų mokesčių standartų dėl skaidrumo ir keitimosi informacija.

9. Už Sąjungos paramą specialūs mokesčiai, muitai arba rinkliavos nemokami arba nerenkami.

10. Šalių partnerių nustatyti mokesčiai, muitai ir rinkliavos gali būti tinkami finansuoti pagal šį reglamentą. [73 pakeit.]

8f straipsnis

Perkėlimai, metinės dalys, įsipareigojimų asignavimai, grąžinimai ir iš finansinių priemonių gautos pajamos

1. Be to, kaip nustatyta Finansinio reglamento 12 straipsnio 2 dalyje, nepanaudoti įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai pagal šį reglamentą perkeliami automatiškai ir gali būti priskirti įsipareigojimams ne vėliau kaip kitų finansinių metų gruodžio 31 d. Kitais finansiniais metais pirmiausia naudojama perkelta suma.

Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai informaciją apie automatiškai perkeltus asignavimus, įskaitant susijusias sumas, pagal Finansinio reglamento 12 straipsnio 6 dalį.

2. Be to, kaip nurodyta Finansinio reglamento 15 straipsnyje nustatytose taisyklėse dėl galimybės vėl panaudoti asignavimus, dėl atitinkamų veiksmų pagal šį reglamentą visiško arba dalinio neįgyvendinimo panaikintų įsipareigojimų sumą atitinkančius įsipareigojimų asignavimus leidžiama vėl naudoti pagal kilmės biudžeto eilutę.

Taikant šį reglamentą, Reglamento, kuriuo nustatoma daugiametė finansinė programa, 12 straipsnio 1 dalies b punkto nuorodos į Finansinio reglamento 15 straipsnį suprantamos kaip nuorodos, kurios apima nuorodą į šią dalį.

3. Biudžetiniai įsipareigojimai dėl veiksmų, kurie tęsiasi ilgiau kaip vienus finansinius metus, pagal Finansinio reglamento 112 straipsnio 2 dalį gali būti suskaidyti į per keletą metų mokamas metines dalis.

Finansinio reglamento 114 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa šiems daugiamečiams veiksmams netaikoma. Komisija automatiškai panaikina bet kokią tam tikram veiksmui skirtą biudžetinio įsipareigojimo dalį, kuri iki penktųjų metų, einančių po to biudžetinio įsipareigojimo metų, gruodžio 31 d. nebuvo panaudota išankstiniam finansavimui arba tarpiniams mokėjimams, arba dėl kurios nebuvo pateikta patvirtinta išlaidų suvestinė arba mokėjimo prašymas.

Šio straipsnio 2 dalis taikoma ir metinėms įmokoms.

4. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 209 straipsnio 3 dalies, grąžinimai ir iš finansinių priemonių gautos pajamos priskiriami kilmės biudžeto eilutėms kaip vidaus asignuotosios pajamos, atėmus valdymo sąnaudas ir mokesčius. Kas penkerius metus Komisija išnagrinėja, kaip galiojančiomis finansinėmis priemonėmis prisidėta siekiant Sąjungos tikslų ir ar jos veiksmingos. [74 pakeit.]

9 straipsnis

Tarpvalstybinis bendradarbiavimas

1. I priede išvardytų paramos gavėjų ir valstybių narių tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoms, atsižvelgiant į jų poreikius ir prioritetus, preliminariai skiriama iki 3 proc. finansinio paketo.

2. Sąjungos bendro finansavimo kiekvienam prioritetui dalis yra ne didesnė kaip 85 proc. tinkamų finansuoti tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos išlaidų. Sąjungos bendro finansavimo techninei paramai dalis yra 100 proc.

3. Tarpvalstybinio bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis išankstinio finansavimo lygis nustatomas darbo programoje, atsižvelgiant į I priede išvardytų paramos gavėjų poreikius, ir gali viršyti ETB reglamento 49 straipsnyje nurodytą procentinį dydį.

4. Jei tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos nutraukiamos pagal ETB reglamento 12 straipsnį, nepanaudota pagal šį reglamentą parama nutrauktai programai gali būti naudojama bet kuriems kitiems tinkamiems veiksmams pagal šį reglamentą finansuoti. Tokiu atveju, jei einamaisiais metais nėra tinkamų finansuoti veiksmų, asignavimus galima perkelti į ateinančius metus. [75 pakeit.]

IV SKYRIUS

TINKAMUMAS IR KITOS KONKREČIOS NUOSTATOS

10 straipsnis

Tinkamumas gauti finansavimą pagal PNPP III

1. Konkurso dalyviai, pareiškėjai ir kandidatai iš toliau nurodytų šalių atitinka finansavimo pagal PNPP III reikalavimus:

a)	valstybių narių, šio reglamento I priede išvardytų paramos gavėjų, Europos ekonominės erdvės susitarimo susitariančiųjų šalių ir šalių, kurioms taikomas KVTBP reglamento I priedas, ir

šalių, su kuriomis Komisija yra nustačiusi abipusę galimybę gauti išorės paramą. Abipusės galimybės gali būti suteiktos ribotam, ne trumpesniam kaip vienų metų laikotarpiui, jei šalis Sąjungos ir šalių, atitinkančių reikalavimus pagal šį reglamentą, subjektams nustato tokias pačias atitikimo reikalavimams sąlygas. Komisija sprendimus dėl abipusės galimybės gauti paramą priima pasikonsultavusi su atitinkama (-omis) šalimi (-s) paramos gavėja (-omis).

V SKYRIUS

EDVF+ IR BIUDŽETO GARANTIJOS

11 straipsnis

Finansinės priemonės ir išorės veiksmų garantija

1. I priede išvardyti paramos gavėjai yra tinkami finansuoti pagal „Europos darnaus vystymosi fondą +“ (EDVF+) ir Išorės veiksmų garantiją, kaip nustatyta KVTBP reglamento II antraštinės dalies IV skyriuje. Šiuo tikslu PNPP III prisideda prie atidėjinių, susijusių su KVTBP reglamento 26 straipsnyje nurodyta Išorės veiksmų garantija, proporcingai investicijoms, vykdomoms šio reglamento I priede išvardytų paramos gavėjų naudai.

VI SKYRIUS

STEBĖSENA IR , ATASKAITŲ TEIKIMAS, VERTINIMAS IR KOMUNIKACIJA [76 pakeit.]

12 straipsnis

Stebėsena, auditas, vertinimas ir Sąjungos finansinių interesų apsauga

1. Šiam reglamentui taikomas KVTBP reglamento II antraštinės dalies V skyrius dėl stebėsenos, ataskaitų teikimo ir vertinimo.

2. Rodikliai, skirti stebėti PNPP III įgyvendinimą vykdymą ir pažangą, padarytą siekiant 3 straipsnyje nustatytų konkrečių tikslų, nustatyti šio reglamento IV priede. [77 pakeit.]

3. Tarpvalstybiniam bendradarbiavimui su valstybėmis narėmis taikomi ETB reglamento 33 straipsnyje nurodyti rodikliai.

4. PNPP III paramos rezultatų sistemoje atsižvelgiama ne tik į IV priede nurodytus rodiklius, bet ir į plėtros ataskaitas bei Komisijos atliekamus ekonomikos reformų programų vertinimus . [78 pakeit.]

4a. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ir pristato KVTBP reglamento 32 straipsnyje nurodyto tarpinio ir galutinio vertinimo ataskaitas. Komisija viešai paskelbia šias ataskaitas. [79 pakeit.]

5. Be Finansinio reglamento 129 straipsnio dėl Sąjungos finansinių interesų apsaugos, kai vykdomas netiesioginis valdymas, I priede išvardyti paramos gavėjai praneša Komisijai apie pažeidimus, įskaitant sukčiavimo atvejus, kurie buvo nustatyti pirminėse administracinėse ar teisminėse išvadose, ir ją informuoja apie administracinių ir teisinių procedūrų eigą. Pranešama elektroninėmis priemonėmis, naudojant Komisijos sukurtą Pažeidimų valdymo sistemą. Komisija remia parlamentinės kontrolės ir audito pajėgumų kūrimą paramą gaunančiose šalyse ir skaidrumo didinimą bei viešos prieigos prie informacijos užtikrinimą. Komisija, vyriausiasis įgaliotinis ir pirmininko pavaduotojas ir visų pirma Sąjungos delegacijos paramą gaunančiose šalyse užtikrina, kad pagal netiesioginį valdymą visi finansiniai asignavimai būtų skiriami skaidriai, depolitizuotai ir nešališkai, be kita, užtikrinant teisingą paskirstymą atsižvelgiant į regionų ir vietos savivaldybių poreikius. [80 pakeit.]

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13 straipsnis

Deleguotieji įgaliojimai

Komisijai pagal 14 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami šio reglamento II, III ir IV priedai.

14 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. Komisijai suteikiami 7 straipsnio 3 dalyje, 7a straipsnyje, 7b straipsnio 1 ir 2 dalyse, 8c straipsnio 3 dalyje ir 13 straipsnyje bei 15 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. [128 pakeit.]

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 13 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 13 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

14a straipsnis

Demokratinė atskaitomybė

1. Siekiant stiprinti Sąjungos institucijų ir tarnybų, visų pirma Europos Parlamento, Komisijos ir EIVT, dialogą, skatinti bendrą visų išorės finansavimo priemonių nuoseklumą ir užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę, taip pat Komisijos galimybę greičiau priimti aktus ir priemones, Europos Parlamentas gali kviesti Komisiją ir EIVT atvykti į Parlamentą aptarti strateginius programavimo pagal šį reglamentą orientyrus ir gaires. Šis dialogas gali būti surengtas prieš tai, kai Komisija priima deleguotąjį aktą ar metinio biudžeto projektą, arba, atsižvelgiant į svarbius politinius pokyčius, ad hoc pagrindu, kai Europos Parlamentas, Komisija arba EIVT to paprašo.

2. Jei turėtų vykti 1 dalyje nurodytas dialogas, Komisija ir EIVT pateikia Europos Parlamentui visus su tuo dialogu susijusius dokumentus. Jei vykdomas dialogas metinio biudžeto klausimais, pateikiama konsoliduota informacija apie visus veiksmų planus ir priemones, priimtas arba planuojamas priimti pagal 8c straipsnį, informacija apie bendradarbiavimą su kiekviena šalimi, regionu ir pagal teminę sritį, taip pat apie greito reagavimo veiksmų vykdymą ir apie išorės veiksmų garantiją.

3. Komisija ir EIVT visapusiškai atsižvelgia į Europos Parlamento pareikštą poziciją. Jeigu Komisija ar EIVT neatsižvelgia į Europos Parlamento pozicijas, jos tai tinkamai pagrindžia.

4. Komisija ir EIVT, visų pirma pasitelkdamos 7c straipsnyje nurodytą iniciatyvinę grupę, turi pareigą nuolat informuoti Europos Parlamentą apie šio reglamento taikymo padėtį, visų pirma, apie vykdomas priemones, veiksmus ir rezultatus. [82 pakeit.]

15 straipsnis

Papildomų įgyvendinimo taisyklių priėmimas [83 pakeit.]

1. Konkrečios taisyklės, kuriomis nustatomos vienodos šio reglamento įgyvendinimo sąlygos, visų pirma susijusios su struktūromis, kurios turi būti sukurtos rengiantis narystei, ir susijusios su parama kaimo plėtrai, priimamos laikantis 16 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros deleguotuoju aktu . [84 pakeit.]

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis Komisija veiksmų planus ir priemones patvirtina priimdama sprendimą pagal Finansinį reglamentą . [85 pakeit.]

16 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda komitetas (toliau – Pasirengimo narystei paramos priemonės komitetas). Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta [Reglamente (ES) Nr. 182/2011].

2. Kai komiteto nuomonei gauti būtina rašytinė procedūra, tokia procedūra laikoma baigta be rezultato, jei per nuomonei pateikti nustatytą laikotarpį taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo paprastoji komiteto narių dauguma.

3. Komiteto posėdžiuose EIB aktualiais klausimais dalyvauja stebėtojas iš EIB.

4. PNPP III komitetas padeda Komisijai ir turi kompetenciją teisės aktų ir įsipareigojimų pagal Reglamentą (EB) Nr. 1085/2006 bei Reglamentą (ES) Nr. 231/2014 ir Reglamento (EB) Nr. 389/2006 3 straipsnio įgyvendinimo klausimais.

5. PNPP III komitetas nėra kompetentingas dėl įnašo programai „Erasmus+“, kaip nurodyta 5 straipsnio 3 dalyje. [86 pakeit.]

17 straipsnis

Informavimas, komunikacija , matomumas ir viešinimas [87 pakeit.]

1. Taikomi [KVTBP reglamento] 36 ir 37 straipsniai. Teikdama paramą pagal šį reglamentą, Komisija, Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai ir ypač Sąjungos delegacijos paramą gaunančiose šalyse imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų Sąjungos finansinės paramos matomumą, įskaitant gavėjų atitikties tiems reikalavimams stebėseną. Pagal PNPP finansuojamiems veiksmams taikomi komunikate ir ES išorės veiksmų matomumo vadove nustatyti reikalavimai. Komisija priima kiekvienam paramos gavėjui skirtas rekomendacijas dėl matomumo ir komunikacijos veiksmų, kurių reikia laikytis įgyvendinant Sąjungos finansuojamus projektus. [88 pakeit.]

1a. Komisija imasi priemonių, kad stiprintų strateginę komunikaciją ir viešą diplomatiją, siekdama skleisti žinią apie Sąjungos vertybes ir atkreipti dėmesį į Sąjungos paramos pridėtinę vertę. [89 pakeit.]

1b. Sąjungos finansavimo gavėjai nurodo Sąjungos finansavimo kilmę ir užtikrina tinkamą tokio finansavimo matomumą:

a)	dokumentuose ir komunikacinėje medžiagoje, susijusioje su lėšų panaudojimu, įskaitant oficialią interneto svetainę, jei tokia yra, pateikdami aiškų pareiškimą, kuriame atkreipiamas dėmesys į gautą Sąjungos paramą; taip pat

b)	remdami veiksmus ir jų rezultatus, pateikdami nuoseklią, veiksmingą, proporcingą ir tikslingą informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

Komisija vykdo su šiuo reglamentu ir su šiame reglamente nustatytais veiksmais ir pasiektais rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Šiam reglamentui skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinio informavimo apie Sąjungos politikos prioritetus, tiesiogiai susijusius su 3 straipsnyje ir II ir III prieduose nurodytais tikslais. [90 pakeit.]

18 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Šis reglamentas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui iki jų užbaigimo pagal Reglamentą 231/2014 (PNPP II) ir Reglamentą (EB) Nr. 1085/2006 (IPA), kurie toliau taikomi tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami. Šiems veiksmams taikoma KVTBP reglamento, anksčiau buvusio Reglamento 236/2014 II antraštinės dalies III skyrius, išskyrus 24 straipsnio 1 dalį.

2. PNPP III finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos užtikrinti perėjimui nuo priemonių, patvirtintų pagal PNPP II, prie PNPP III.

3. Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2027 m. ir skirti 4 straipsnio 2 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti, kad būtų galima valdyti nebaigtus vykdyti veiksmus.

19 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. [91 pakeit.]

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …,

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C 110, 2019 3 22, p. 156.

(2) OL C 86, 2019 3 7, p. 8.

(3) 2019 m. kovo 27 d. Europos Parlamento pozicija.

(4) 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 231/2014, kuriuo nustatoma Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP II) (OL L 77, 2014 3 15, p. 11).

(5) Pagrindinių principų metodu teisinės valstybės principas ir pagrindinių teisių principai susiejami su kitomis dviem pagrindinėmis stojimo proceso sritimis: ekonomikos valdymu (didesniu dėmesiu ekonominei plėtrai ir konkurencingumo didinimui) ir demokratinių institucijų stiprinimu bei viešojo administravimo reforma. Visi trys pagrindiniai principai yra labai svarbūs kandidatų ir potencialių kandidatų reformų procesams ir jais sprendžiami svarbiausi piliečiams rūpimi klausimai.

(6) COM(2018)0065.

(7) Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija iškilmingai paskelbė apie Europos socialinių teisių ramstį 2017 m. lapkričio 17 d. Geteborgo socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime deramo darbo vietų ir ekonomikos augimo klausimais.

(8) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(9) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) …/… (OL …).

(10) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(11) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(12) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(13) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(14) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(15) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(16) 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).

(17) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(18) 2006 m. liepos 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1085/2006, nustatantis Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA) (OL L 210, 2006 7 31, p. 82).

(19) 2006 m. vasario 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 389/2006, nustatantis finansinės paramos priemonę Kipro turkų bendruomenės ekonominei plėtrai skatinti ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2667/2000 dėl Europos rekonstrukcijos agentūros (OL L 65, 2006 3 7, p. 5).

(20) COM(2018)0374, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl konkrečių nuostatų, taikomų siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo („Interreg“), kuriam skiriamos Europos regioninės plėtros fondo ir išorės finansavimo priemonių lėšos, pasiūlymas.

(21) COM(2018)0372 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo pasiūlymas.

(22) COM(2018)0382 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) pasiūlymas.

(23) COM(2018)0392 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013, pasiūlymas.

(24) https://ec.europa.eu/europeaid/policies/sustainable-development-goals_en

(25) https://ec.europa.eu/europeaid/policies/eu-approach-aid-effectiveness_en

(26) 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (kodifikuota redakcija) (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).

(27) 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 175, 1985 7 5, p. 40).

(28) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).

I PRIEDAS

Albanija,

Bosnija ir Hercegovina,

Islandija,

Kosovas (*1)

Juodkalnija,

Serbija,

Turkija,

buvusioji Jugoslavijos Šiaurės Makedonijos Respublika Makedonija. [129 pakeit.]

(*1) Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.

II PRIEDAS

Teminiai paramos prioritetai

Parama atitinkamais atvejais gali būti susijusi su šiais teminiais prioritetais:

Institucijų, būtinų teisinės valstybės principui užtikrinti, įsteigimas ir jų tinkamo veikimo skatinimas jau ankstyvame etape. Intervencinėmis priemonėmis šioje srityje siekiama: atskirti valdžias, sukurti nepriklausomas, atskaitingas ir veiksmingas teismų sistemas, įskaitant skaidrų ir nuopelnais grindžiamą įdarbinimą, ir skatinti teisminį bendradarbiavimą, vertinimo bei paaukštinimo sistemas ir veiksmingas drausmines procedūras teisės normų pažeidimo atvejais; užtikrinti, kad būtų sukurtos patikimos tinkamos sienų apsaugos, migracijos srautų valdymo ir prieglobsčio teikimo tiems, kuriems jo reikia, sistemos; sukurti veiksmingas organizuoto nusikalstamumo, prekybos žmonėmis, neteisėto migrantų gabenimo, prekybos narkotikais, pinigų plovimo ir (arba) terorizmo finansavimo ir korupcijos prevencijos ir kovos su šiais reiškiniais priemones; remti ir saugoti žmogaus teises, įskaitant vaiko teises, lyčių lygybę, mažumoms priklausančių asmenų, įskaitant romus ir lesbietes, gėjus, biseksualius, transseksualius bei interseksualius asmenis, teises ir pagrindines laisves, įskaitant žiniasklaidos laisvę ir duomenų apsaugą; [92 pakeit.]

Viešojo administravimo įstaigų reformos pagal viešojo administravimo principus. Intervencinėmis priemonėmis siekiama: stiprinti viešojo administravimo reformų sistemas; gerinti strateginį planavimą ir įtraukią bei faktais grindžiamą politikos ir teisėkūros raidą; didinti valstybės tarnybos profesionalumą ir ją labiau atsieti nuo politikos, įtvirtinant nuopelnais grindžiamus principus; skatinti skaidrumą ir atskaitomybę; gerinti paslaugų kokybę ir teikimą, įskaitant tinkamas administracines procedūras ir e. valdžios sistemos, kurioje pagrindinis dėmesys būtų skirtas piliečiams, naudojimą; stiprinti viešųjų finansų valdymą ir patikimų statistinių duomenų rengimą;

Ekonominio valdymo stiprinimas. Intervencinėmis priemonėmis siekiama remti dalyvavimą ekonominių reformų programoje (ERP) ir sistemingą bendradarbiavimą su tarptautinėmis finansų įstaigomis ekonomikos politikos pagrindų klausimais , taip pat stiprinti daugiašales ekonomikos institucijas . Gerinti gebėjimą stiprinti makroekonominį stabilumą , socialinę sanglaudą ir remti pažangą siekiant darnaus vystymosi ir veikiančios rinkos ekonomikos, kuri būtų pajėgi atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas Sąjungoje; [93 pakeit.]

Sąjungos ir jos partnerių gebėjimų užkirsti kelią konfliktams, kurti taiką , gerus kaimyninius santykius ir spręsti prieš krizę ir po krizės kilusias problemas, be kita ko, pasitelkiant išankstinį perspėjimą ir atliekant su konfliktais susijusios rizikos analizę; skatinti žmonių tarpusavio tinklus, susitaikymą, atskaitomybę, tarptautinį teisingumą, taikos kūrimą ir pasitikėjimo stiprinimo priemones, įskaitant faktų apie karo nusikaltimus ir kitus rimtus žmogaus teisių pažeidimus buvusioje Jugoslavijoje nustatymo regioninės komisijos (RECOM) įsteigimą, taip pat remti gebėjimų stiprinimą, paremiant saugumo ir vystymosi veiksmus, stiprinti kibernetinės gynybos ir strateginės komunikacijos pajėgumus siekiant skatinti sistemingą dezinformacijos atskleidimą ; [94 pakeit.]

I priede išvardytų Šalių paramos gavėjų pilietinės visuomenės organizacijų ir socialinių partnerių organizacijų, įskaitant profesines asociacijas, gebėjimų pajėgumų stiprinimas , nepriklausomumo ir Sąjungos bei I priede išvardytų pliuralizmo didinimas ir Sąjungos bei paramos gavėjų organizacijų ryšių palaikymo visais lygiais skatinimas, sudarant joms galimybes vesti veiksmingą dialogą su viešaisiais ir privačiais subjektais. Parama turi būti prieinama kuo platesniam paramą gaunančiose šalyse veikiančių įvairių organizacijų ratui; [95 pakeit.]

f)	Šalių partnerių taisyklių, standartų, politikos ir praktikos derinimo su Sąjungos taisyklėmis, standartais, politika ir praktika, įskaitant BUSP, viešuosius pirkimus ir valstybės pagalbos taisykles, skatinimas; [96 pakeit.]

Švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą galimybių ir kokybės visais lygmenimis gerinimas ir parama kultūros bei kūrybos sektoriams ir sportui. Intervencinėmis priemonėmis šioje srityje siekiama: skatinti lygias galimybes gauti kokybišką , įtraukų ir bendruomeninį ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, pradinį ir vidurinį išsilavinimą, gerinti pagrindinių įgūdžių teikimą; didinti įgyjamo išsilavinimo lygį, mažinti mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių ir stiprinti mokytojų rengimą; įgalinti vaikus ir jaunimą ir sudaryti jiems sąlygas realizuoti visą savo potencialą; plėtoti profesinio rengimo ir mokymo sistemas ir skatinti mokymosi darbo vietoje sistemas, siekiant palengvinti perėjimą į darbo rinką; gerinti aukštojo mokslo kokybę ir didinti jo aktualumą, skatinti su absolventais susijusią veiklą; sudaryti daugiau galimybių mokytis visą gyvenimą ir daugiau fizinės veiklos galimybių, remti investicijas į švietimo ir mokymo ir sporto infrastruktūrą, visų pirma siekiant sumažinti teritorinius skirtumus ir skatinti nesegreguotą švietimą, be kita ko, pasitelkiant naudojant skaitmenines technologijas; [97 pakeit.]

Kokybiško užimtumo ir galimybių patekti į darbo rinką skatinimas. Intervencinėmis priemonėmis šioje srityje siekiama: spręsti didelio nedarbo ir ekonominio neveiklumo problemą remiant tvarią integraciją į darbo rinką, visų pirma jaunuolių (ypač nesimokančių ir nedirbančių jaunuolių (NEET)), moterų, ilgalaikių bedarbių ir visų nepakankamai atstovaujamų grupių. Priemonėmis turėtų būti skatinama kurti kokybiškas darbo vietas ir padedama veiksmingai įgyvendinti darbo taisykles ir tarptautiniu lygmeniu sutartus standartus visoje teritorijoje , įskaitant skatinimą laikytis pagrindinių principų ir teisių, nustatytų Europos socialinių teisių ramstyje . Kitos pagrindinės intervencinių priemonių sritys yra lyčių lygybės rėmimas, skatinant įdarbinamumą ir našumą, darbuotojų ir įmonių prisitaikymo prie pokyčių rėmimas, tvaraus socialinio dialogo užmezgimas ir darbo rinkos institucijų, pavyzdžiui, viešųjų įdarbinimo tarnybų ir darbo inspekcijų, modernizavimas bei stiprinimas; [98 pakeit.]

Socialinės apsaugos ir įtraukties skatinimas ir kova su skurdu. Intervencinėmis priemonėmis šioje srityje siekiama modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, kad jomis būtų užtikrinta veiksminga, efektyvi ir tinkama apsauga visais asmens gyvenimo etapais, stiprinti socialinę įtrauktį, skatinti lygias galimybes ir, kovoti su nelygybe bei skurdu , ir skatinti perėjimą nuo institucinės priežiūros prie priežiūros šeimoje ir bendruomenėje . Intervencinėmis priemonėmis šioje srityje taip pat daugiausia dėmesio skiriama: marginalizuotų bendruomenių, pavyzdžiui, romų, integracijai; kovai su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba lytinės orientacijos; galimybių gauti prieinamų, tvarių ir kokybiškų šeimos ir bendruomenės teikiamų paslaugų, pavyzdžiui, įtraukų ir nesegreguotą ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, būstą, sveikatos apsaugą, pagrindines socialines paslaugas ir priežiūrą, didinimui, be kita ko, modernizuojant socialinės apsaugos sistemas. Veiksmai, kuriais prisidedama prie bet kokios formos segregacijos ar socialinės atskirties, neremiami; [99 pakeit.]

Pažangaus, tvaraus, įtraukaus, saugaus transporto skatinimas ir kliūčių pagrindinėse tinklo infrastruktūros dalyse šalinimas investuojant į didelę ES pridėtinę vertę turinčius projektus. Investicijų prioritetai turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į jų svarbą TEN-T jungtims su ES, tarpvalstybinėms jungtims, darbų vietų kūrimą, indėlį į tvarų judumą, išmetamo teršalų kiekio mažinimą, poveikį aplinkai, saugų judumą, sąveiką su reformomis, skatinamomis Transporto bendrijos sutartimi; [100 pakeit.]

k)	Privačiojo sektoriaus aplinkos ir įmonių , ypač MVĮ, konkurencingumo, įskaitant pažangiąją specializaciją, gerinimas, nes jie yra vieni svarbiausių ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir sanglaudos veiksnių. Pirmenybė teikiama tvariems projektams, kuriais gerinama verslo aplinka; [101 pakeit.]

Prieigos prie skaitmeninių technologijų bei paslaugų gerinimas ir mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir inovacijų stiprinimas, investuojant į skaitmeninį junglumą, skaitmeninį pasitikėjimą ir saugumą, skaitmeninius įgūdžius ir verslumą, taip pat mokslinių tyrimų infrastruktūrą, ir sudarant palankias sąlygas kurti tinklus ir bendradarbiauti;

m)	Indėlis į aprūpinimo maistu ir vandeniu užtikrinimą bei saugą ir į įvairių bei ekonomiškai tvarių ūkininkavimo sistemų išlaikymą gyvybingose kaimo bendruomenėse ir kaimo vietovėse; [102 pakeit.]

Aplinkos kokybės apsauga ir gerinimas, sprendžiant aplinkos būklės blogėjimo ir biologinės įvairovės nykimo problemą, skatinant apsaugoti ir tausiai valdyti sausumos ir jūrų ekosistemas ir atsinaujinančius gamtos išteklius, skatinant veiksmingą išteklių naudojimą, tvarų vartojimą ir gamybą, remiant perėjimą prie žaliosios ir žiedinės ekonomikos, prisidedant prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo, didinant atsparumą klimato kaitai ir skatinant klimato politikos valdymą bei informavimą ir energijos vartojimo efektyvumą. Pagal PNPP III skatinama politika, kuria remiamas perėjimas prie tausiai išteklius naudojančios, saugios ir tvarios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir didinamas atsparumas nelaimėms, taip pat nelaimių prevencija, pasirengimas joms ir reagavimas į jas. Ja taip pat skatinama aukšto lygio branduolinė sauga, radiacinė sauga ir veiksmingų bei efektyvių branduolinės medžiagos apsaugos priemonių taikymas trečiosiose valstybėse, taip pat veiksmingų bei efektyvių su branduoline medžiaga susijusių apsaugos priemonių taikymo sistemų ir metodikos sukūrimas;

Aukščiausių branduolinės saugos standartų taikymas, įskaitant branduolinės saugos kultūrą, avarinę parengtį, atsakingą ir saugų panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymą, buvusių branduolinių objektų ir įrenginių eksploatavimo nutraukimą ir išvalymą; radiacinė sauga ir branduolinių medžiagų apskaita bei kontrolė;

Žemės ūkio, maisto produktų ir žuvininkystės sektorių gebėjimo atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas ir laipsniškai perimti Sąjungos taisykles ir standartus , siekiant didinti eksporto į Sąjungos rinką pajėgumus, stiprinimas, kartu siekiant ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos tikslų kaimo ir pakrančių vietovių darnaus teritorinio vystymosi srityje; [103 pakeit.]

pa)	Veiklos rėmimas ir ilgalaikių strategijų ir politikos, kuriomis siekiama užkirsti kelią radikalėjimui ir smurtiniam ekstremizmui ir kovoti su jais, gerinimas. [104 pakeit.]

III PRIEDAS

Teminiai paramos tarpvalstybiniam bendradarbiavimui prioritetai

Parama tarpvalstybiniam bendradarbiavimui atitinkamais atvejais gali būti susijusi su toliau išvardytais teminiais prioritetais.

Užimtumo, darbo jėgos judumo ir socialinės bei kultūrinės įtraukties skatinimas tarpvalstybiniu lygiu, be kita ko: tarpvalstybinių darbo rinkų integravimas, įskaitant tarpvalstybinį judumą; bendros vietos lygmes užimtumo iniciatyvos; informavimas, konsultavimo paslaugos ir bendri mokymai; lyčių lygybė; lygios galimybės; imigrantų bendruomenių ir pažeidžiamų grupių integravimas; investicijos į valstybines užimtumo tarnybas; parama investicijoms į visuomenės sveikatos sveikatą, taip pat perėjimui prie šeimos ir socialines paslaugas bendruomenės teikiamų socialinių paslaugų ; [105 pakeit.]

Aplinkos apsauga, prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių bei jų švelninimo skatinimas, rizikos prevencija ir valdymas, be kita ko: bendri veiksmai aplinkos apsaugos srityje; tausus gamtos išteklių naudojimas, koordinuojamas jūrų erdvės planavimas, efektyvus išteklių naudojimas ir žiedinė ekonomika, atsinaujinantieji energijos ištekliai ir perėjimas prie saugios ir tvarios mažo anglies dioksido kiekio technologijų, žaliosios ekonomikos; investicijų, skirtų konkretiems pavojams pašalinti, skatinimas, užtikrinant atsparumą nelaimėms ir nelaimių prevenciją, pasirengimą joms ir reagavimą į jas;

c)	Tvaraus transporto skatinimas ir viešosios infrastruktūros gerinimas, be kita ko, izoliuotumo mažinimas suteikiant geresnes galimybes naudotis transporto, skaitmeniniais tinklais bei paslaugomis, taip pat investuojant į tarpvalstybines vandens, atliekų ir energijos sistemas bei infrastruktūrą.

d)	Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės skatinimas, be kita ko, užtikrinant skaitmeninį junglumą, e. valdžios paslaugų plėtrą, skaitmeninį pasitikėjimą ir saugumą, taip pat skaitmeninius įgūdžius ir verslumą;

da)	Nereikalingų prekybos kliūčių, įskaitant biurokratines kliūtis, tarifines ir netarifines kliūtis, šalinimo skatinimas; [106 pakeit.]

e)	Turizmo , sporto ir kultūros bei gamtos paveldo skatinimas propagavimas ; [107 pakeit.]

f)	Investicijos į jaunimą, sportą, švietimą ir įgūdžius, be kita ko, užtikrinant įgūdžių ir kvalifikacijų pripažinimą, bendrų švietimo, profesinio mokymo, mokymo programų, mokymo sistemų ir infrastruktūros, kuria remiama bendra jaunimo veikla, kūrimas ir įgyvendinimas; [108 pakeit.]

g)	Vietos ir regionų valdymo skatinimas , įskaitant tarpvalstybinį administracijų bendradarbiavimą siekiant skatinti susitaikymą ir taikos kūrimą, vietos bei regionų valdžios institucijų planavimo ir administracinių gebėjimų pajėgumų stiprinimas; [109 pakeit.]

ga)	Investicijos į pilietinės visuomenės organizacijų pajėgumų stiprinimą; [110 pakeit.]

gb)	Tarpvalstybinio administracijų bendradarbiavimo skatinimas siekiant skatinti susitaikymą ir taikos kūrimą, įskaitant faktų apie karo nusikaltimus ir kitus rimtus žmogaus teisių pažeidimus buvusioje Jugoslavijoje nustatymo regioninės komisijos (RECOM) įsteigimą; [111 pakeit.]

h)	Konkurencingumo didinimas, verslo aplinkos gerinimas ir mažųjų ir vidutinių įmonių, prekybos bei investicijų plėtojimo skatinimas, be kita ko, verslumo, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, skatinimas ir rėmimas, taip pat vietinio pobūdžio tarpvalstybinių rinkų vystymas ir internacionalizavimas;

i)	Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros, inovacijų ir skaitmeninių technologijų stiprinimas, be kita ko, skatinant bendrą žmogiškųjų išteklių ir mokslinių tyrimų bei technologinės plėtros priemonių naudojimą;

ia)

Tarpvalstybinio policijos ir teisminio bendradarbiavimo ir keitimosi informacija gerinimas siekiant palengvinti tarpvalstybinių organizuotų nusikaltimų ir susijusių ekonominių ir finansinių nusikaltimų, taip pat korupcijos, neteisėtos prekybos ir neteisėto gabenimo bylų tyrimą ir baudžiamojo persekiojimo vykdymą. [112 pakeit.]

IV PRIEDAS

Pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių sąrašas

Toliau pateikiamas pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių sąrašas naudojamas ir jų metinė raida naudojami siekiant padėti įvertinti Sąjungos indėlį siekiant konkrečių susijusių tikslų tikslų ir paramos gavėjų padarytą pažangą . [113 pakeit.]

1.	Sudėtinis rodiklis (1) dėl plėtros šalių pasirengimo pagrindinėse politinių stojimo kriterijų srityse (įskaitant demokratiją, teisinės valstybės principą (teismines institucijas, kovą su korupcija ir kovą su organizuotu nusikalstamumu) ir žmogaus teises) (šaltinis – Europos Komisija).

1a.	Sudėtinis rodiklis dėl partnerių pastangų, susijusių su sutaikinimu, taikos kūrimu, gerais kaimyniniais santykiais ir tarptautiniais įsipareigojimais, lyčių lygybe ir moterų teisėmis. [114 pakeit.]

1b.	Smurto nebuvimo rodiklis, susietas su konfliktą skatinančių veiksnių sumažėjimu (pvz., politinė arba ekonominė atskirtis), pagrįstas baziniu vertinimu. [115 pakeit.]

1c.	Šalių paramos gavėjų piliečių, manančių, kad jie yra gerai informuoti apie Sąjungos pagalbą pagal šį reglamentą, dalis (šaltinis – Europos Komisija). [116 pakeit.]

2.	Plėtros šalių pasirengimas viešojo administravimo reformai (šaltinis – Europos Komisija).

3.	Sudėtinis rodiklis dėl šalių kandidačių ir potencialių kandidačių pasirengimo laikytis ES acquis (šaltinis – Europos Komisija).

3a.	Suderinamumo su BUSP sprendimais ir priemonėmis rodiklis ir metinė raida (šaltinis – EIVT). [117 pakeit.]

4.	Sudėtinis rodiklis dėl šalių kandidačių ir potencialių kandidačių pasirengimo pagrindinėse ekonominių kriterijų srityse (veikianti rinkos ekonomika ir konkurencingumas) (šaltinis – Europos Komisija).

5.	Viešosios socialinės apsaugos išlaidos (procentinė BVP dalis) (šaltinis – TDO) arba , išlaidos sveikatai, pajamų nelygybė, skurdo lygis, užimtumo lygis (šaltinis – nacionaliniai statistiniai duomenys) ir nedarbo lygis, kaip nurodė oficialios nacionalinės statistikos institucijos . [118 pakeit.]

5a.	Paramos gavėjo GINI koeficiento pokyčiai laikui bėgant. [119 pakeit.]

6.	Skaitmeninė atskirtis tarp paramos gavėjų ir ES vidurkio (šaltinis – Europos Komisijos DESI indeksas).

7.	Atstumo iki pasienio įvertis (Doing Business) (šaltinis – PB).

8.	Energijos intensyvumas, matuojamas pagal pirminę energiją ir BVP (šaltinis – Eurostatas).

9.	Su ES parama sumažintas ar išvengtas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (CO2 ekv.).

10.	Tarp PNPP PNPP paramos gavėjų ir PNPP/ES valstybių narių sudarytų ir įgyvendintų tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų skaičius) , kaip nurodo (šaltinis – Europos Komisija. [120 pakeit.]

10a.	Naujų organizacijų, per tam tikrą laiką dalyvaujančių įgyvendinant veiksmus ir programas, skaičius. [121 pakeit.]

Prireikus rodikliai bus išskaidomi pagal minimalų amžių ir lytį. [122 pakeit.]

(1) Šiuos tris sudėtinius rodiklius parengia Europos Komisija remdamasi plėtros ataskaitomis, kuriose taip pat remiamasi įvairiais nepriklausomais šaltiniais.

Top