(1)

įgyvendinant fondų veiklą turėtų būti laikomasi horizontaliųjų principų, nustatytų Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ( SESV ) 9 ir 10 straipsnyje straipsniuose , įskaitant ES sutarties 5 straipsnyje nustatytus subsidiarumo ir proporcingumo principus, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Pagal SESV 8 straipsnį valstybės narės ir Komisija turėtų siekti pašalinti vyrų ir moterų nelygybę ir didinti jų lygybę bei integruoti lyčių aspektą, taip pat kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Fondų tikslų turėtų būti siekiama atsižvelgiant į darnų vystymąsi ir Sąjungos skatinamą siekį išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę, kaip nustatyta SESV 11 straipsnyje ir 191 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į principą „teršėjas moka“; [2 pakeit.]

(2)

2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija drauge paskelbė Europos socialinių teisių ramstį (4), kuriuo siekiama spręsti socialines Europos problemas. Atsižvelgiant į kintančias darbo rinkos realijas, Sąjunga turi būti pasirengusi spręsti dabartinius ir būsimus globalizacijos ir skaitmeninės transformacijos uždavinius, užtikrinti, kad ekonomikos augimas būtų įtraukesnis, o užimtumo ir socialinė politika – geresnė. Dvidešimt pagrindinių ramsčio principų suskirstyti į tris kategorijas: lygios galimybės ir galimybė įsidarbinti; tinkamos darbo sąlygos; socialinė apsauga ir įtrauktis. Europos socialinių teisių ramstis – Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių pereinamojo laikotarpio fondo (EGF EFT ) bendrosios gairės, kuriomis vadovaudamasi Sąjunga gali praktiškai įgyvendinti atitinkamus ramsčio principus didelio masto restruktūrizavimo atveju;

(3)

2017 m. birželio 20 d. Taryba patvirtino Sąjungos atsaką (5) į „JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.“ (6) – tvarią Europos ateitį. Taryba pabrėžė, jog svarbu subalansuotai ir integruotai užtikrinti darnų vystymąsi visais trimis aspektais (ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos). Gyvybiškai svarbu, kad darnaus vystymosi aspektai būtų įtraukiami į Europos politikos sistemą ir kad Sąjunga, reaguodama į pasaulinius iššūkius, vykdytų plataus užmojo politiką. Taryba palankiai įvertino 2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai“ kaip pirmą žingsnį siekiant darnaus vystymosi tikslų ir taikant darnaus vystymosi principą kaip pagrindinį visų Sąjungos politikos sričių principą, taip pat finansavimo priemonių srityje;

(4)

2018 m. vasario mėn. Komisija priėmė komunikatą „Europos Sąjungai, veiksmingai siekiančiai savo prioritetų po 2020 m., skirta nauja, moderni daugiametė finansinė programa“ (7). Jame pabrėžta, kad Sąjungos biudžeto lėšomis turi būti remiama unikali Europos socialinė rinkos ekonomika. Todėl bus labai svarbu didinti užimtumo galimybes ir spręsti su įgūdžiais susijusias problemas, visų pirma skaitmeninės transformacijos srityje skaitmeninimo, automatizavimo, perėjimo prie efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos, visiškai laikantis 2015 m. Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos, priimto po 21-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos . Vienas iš esminių kitos Daugiametės finansinės programos principų – biudžeto lankstumas. Reikia išsaugoti lankstumo mechanizmus, kurie leistų Sąjungai labiau laiku reaguoti į nenumatytus įvykius ir užtikrinti, kad biudžeto ištekliai būtų naudojami ten, kur jų labiausiai reikia; [3 pakeit.]

(5)

Baltojoje knygoje dėl Europos ateities (8) Komisija reiškia susirūpinimą dėl izoliacionistinių judėjimų, didėjančių abejonių dėl atviros prekybos naudos ir Sąjungos socialinės rinkos ekonomikos apskritai;

(6)

savo Diskusijoms skirtame dokumente dėl globalizacijos suvaldymo (9) Komisija nustatė, kad išaugusią kvalifikuotos darbo jėgos paklausą ir mažėjantį darbo vietų, kurioms užimti pakanka žemos kvalifikacijos, skaičių labiausiai lemia su prekyba susijusi globalizacija ir technologiniai pokyčiai. Nepaisant labai didelių Kad ir pripažįstant atviresnės prekybos ir tolesnės pasaulio ekonomikų integracijos privalumų, būtina privalumus, reikia atitinkamų priemonių, kad būtų galima kovoti su šiuo neigiamu šalutiniu poveikiu. Kadangi jau dabar globalizacijos nauda žmonėms ir regionams yra nevienoda, o nukentėjusiems asmenims ir regionams daromas didelis poveikis, esama pavojaus, kad dėl vis spartesnės technologinės pažangos technologijų ir aplinkos pokyčių šis poveikis dar labiau stiprės. Todėl, laikantis solidarumo ir tvarumo principų, bus būtina užtikrinti, kad globalizacijos teikiama nauda būtų paskirstyta sąžiningiau . Atitinkami Sąjungos struktūriniai fondai , tokie kaip „Europos socialinis fondas +“ („ESF +“), turėtų geriau numatyti bet kokį neigiamą globalizacijos ir technologinių bei aplinkos pokyčių poveikį, kad verslo pasaulis ir darbo jėga geriau prisitaikytų , derinant ekonomikos atvirumą augimą ir technologinę pažangą su tinkama socialine apsauga ir aktyvia parama ieškant darbo ir savarankiško darbo galimybių ; [4 pakeit.]

(7)

Diskusijoms skirtame dokumente dėl ES finansų ateities (10) Komisija pabrėžia reikmę sumažinti ekonominius ir socialinius valstybių narių ir jų regionų skirtumus. Todėl svarbiausias prioritetas yra investicijos į  darnų vystymąsi, lygybę, socialinę įtrauktį, švietimą ir mokymą bei sveikatą; [5 pakeit.]

(8)

tikėtina, kad dėl klimato kaitos, globalizacijos ir technologinių pokyčių toliau didės pasaulio ekonomikų sąsajos ir tarpusavio priklausomybė. Darbo jėgos perskirstymas – neatskiriama ir neišvengiama tokių ekonomikos pokyčių dalis. Jei norime, kad pokyčių teikiama nauda būtų paskirstyta sąžiningai, labai svarbu teikti paramą atleistiems darbuotojams ir tiems, kuriems gresia atleidimas. Svarbiausios Sąjungos priemonės, skirtos nukentėjusiems darbuotojams remti, yra „Europos socialinis fondas +“ (ESF+), kurio pagalba yra prevencinio pobūdžio, ir EFT, kuris skirtas reaguojamojo pobūdžio pagalbai teikti didelio masto restruktūrizavimo atveju. Pokyčiams ir restruktūrizavimui numatyti skirta ES kokybės sistema (11) – Sąjungos politikos priemonė, kuria nustatoma įmonių restruktūrizavimo prognozavimo ir valdymo gerosios patirties sistema. Ši sistema nurodo, kaip adekvačiomis politinėmis priemonėmis galima spręsti problemas, kurias kelia ekonomikos prisitaikymas ir restruktūrizavimas, jų poveikis užimtumui ir socialinis poveikis. Valstybės narės raginamos naudotis ES ir nacionaliniu finansavimu taip, kad socialinis restruktūrizavimo poveikis, visų pirma neigiamas poveikis užimtumui, būtų kuo veiksmingiau sušvelnintas. Svarbiausios Sąjungos priemonės, skirtos nukentėjusiems darbuotojams paremti, yra „Europos socialinis fondas +“ (ESF+), kurio pagalba yra prevencinio pobūdžio, ir EGF, kuris teikia reaguojamojo pobūdžio pagalbą netikėto didelio masto restruktūrizavimo atveju; [6 pakeit.]

(9)

2007 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. daugiametės finansinės programos laikotarpiui Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo ( EGF) buvo įsteigtas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 1927/2006 (12). EGF įsteigimu siekta suteikti galimybių Sąjungai parodyti solidarumą su darbuotojais, kurie prarado darbą dėl globalizacijos sukeltų esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių;

(10)

Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 taikymo sritis išplėsta 2009 m. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 546/2009 (13), pagal kurį, remiantis Europos ekonomikos atkūrimo planu, pradėta remti darbuotojus, praradusius darbą tiesiogiai dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės;

(11)

dabartinės finansinės programos laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1309/2013 (14) taikymo sritis buvo išplėsta, kad apimtų ne tik atleidimą iš darbo dėl rimto ekonomikos sutrikdymo, kurį nulėmė tebesitęsianti pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė, į kurią atsižvelgta Reglamente (EB) Nr. 546/2009, bet ir kitas naujas pasaulines finansų ir ekonomikos krizes;

(11a)

EFT programa turėtų būti matoma ir pagal ją turėtų būti reikalaujama pateikti daugiau ir geresnių duomenų, kad būtų galima atlikti tinkamą mokslinį EFT vertinimą ir išvengti administracinių kliūčių, susijusių su prekybos reguliavimui skirtos pagalbos programos veikimu; [7 pakeit.]

(12)

siekdama įvertinti, kaip ir kokiu mastu EGF pasiekė iškeltus tikslu, Komisija atliko EGF laikotarpio vidurio vertinimą. Paaiškėjo, kad EGF yra veiksmingas ir kad, palyginti su ankstesniu programavimo laikotarpiu, reintegruojama didesnė dalis atleistų darbuotojų. Atlikus vertinimą taip pat nustatyta, kad EGF sukūrė Europos pridėtinės vertės. Tai ypač pasakytina apie Fondo paramos apimties daromą poveikį – dėl EGF paramos ne tik siūloma daugiau ir įvairesnių paslaugų, bet ir intensyvėja jų teikimas. Be to, EGF intervencijos yra gerai matomos ir rodo ES pridėtinę vertę tiesiai plačiajai visuomenei. Vis dėlto nustatyti ir keli trūkumai. Viena vertus, mobilizavimo procedūra laikyta pernelyg ilga. Daugelis valstybių narių pranešė patiriančios sunkumų rengdamos išsamią atleidimą sukėlusio įvykio aplinkybių analizę. Sunkumai, susiję su finansiniais ir instituciniais pajėgumais, yra svarbiausia priežastis, dėl kurios valstybės narės neteikia paraiškų, nors jos būtų atitikusios EGF paramos kriterijus. Kita vertus, gali tiesiog trūkti žmogiškųjų išteklių – šiuo metu valstybės narės techninės paramos gali prašyti tik jeigu jos įgyvendina EGF paraišką. Kadangi atleidimai gali būti netikėti, svarbu, kad valstybės narės būtų pasirengusios nedelsiant reaguoti ir galėtų neatidėliodamos teikti paraišką. Be to, atrodo, kad tam tikrose valstybėse narėse reikėtų dėti gerokai daugiau pastangų siekiant stiprinti institucinius pajėgumus, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą ir rezultatyvų EGF paraiškų įgyvendinimą. 500 atleistų darbuotojų riba buvo kritikuojama kaip pernelyg aukšta, ypač kalbant apie menkiau apgyvendintus regionus (15);

(13)

Komisija pabrėžia nemažėjančią EGF EFT , kaip lankstaus fondo, remiančio dėl didelio masto restruktūrizavimo darbo netekusius darbuotojus ir padedančio jiems kuo greičiau rasti kitą darbą, vaidmens svarbą. Todėl Sąjunga turėtų toliau teikti konkrečią vienkartinę paramą dėl rimto ekonomikos sutrikdymo nukentėjusiose srityse, sektoriuose, teritorijose ar darbo rinkose atleistiems darbuotojams, kad palengvintų jų reintegraciją į darbo rinką kokybiškas ir tvarias darbo vietas . Dėl atviros prekybos, technologinių pokyčių ir , skaitmeninimo ir automatizavimo ar kitų veiksnių, kaip antai Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos arba perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, sąveikumo ir abipusio poveikio, darosi vis sunkiau išskirti konkretų veiksnį, lemiantį darbo vietų praradimą, todėl ateityje EGF EFT mobilizavimas turi turėtų būti grindžiamas tik dideliu restruktūrizavimo poveikiu. Atsižvelgiant į EGF EFT tikslą – teikti paramą ypatingos skubos ir nenumatytomis aplinkybėmis, taip papildant labiau prevencinio pobūdžio paramą, teikiamą iš ESF+, EGF turi EFT turėtų likti lanksti ir speciali priemonė ir neturėtų būti įtraukta apskaičiuojant viršutines Daugiametės finansinės programos biudžeto ribas, kaip nustatyta Komisijos komunikate „Šiuolaikiškas biudžetas Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina. 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa“ ir jo priede (16); [8 ir 97 pakeit.]

(13a)

2018 m. gegužės 30 d. rezoliucijoje dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių Europos Parlamentas dar kartą patvirtino savo tvirtą poziciją dėl būtino finansavimo lygio svarbiausioms Sąjungos politikos priemonėms 2021–2027 m. DFP laikotarpiu, kad būtų sudaryta galimybė įgyvendinti šių politikos priemonių misiją ir tikslus. Jis visų pirma pabrėžė raginimą padvigubinti pagal DFP skiriamą specialų finansavimą MVĮ ir finansavimą kovai su jaunimo nedarbu; jis palankiai įvertino kelis pasiūlymus, kuriais patobulinamos dabartinės nuostatos, o būtent padidintus asignavimus specialioms priemonėms; jis taip pat paskelbė, kad prireikus ketina derėtis dėl papildomų patobulinimų; [9 pakeit.]

(14)

kaip jau minėta, norint išsaugoti europinį EGF EFT pobūdį, paraiška dėl paramos turėtų būti teikiama, kai didelio masto restruktūrizavimo atvejis padaro didelį poveikį vietos ar regiono ekonomikai. Tas poveikis turėtų būti apibrėžtas kaip minimalus per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį prarastų darbo vietų skaičius. Atsižvelgiant į laikotarpio vidurio vertinimo išvadas, minimalus per keturių (sektoriaus atvejais – šešių) mėnesių ataskaitinį laikotarpį atitinkamus ataskaitinius laikotarpius atleistų darbuotojų skaičius turėtų būti 250 200 . Tuo pačiu metu vykstančios atleidimų skirtinguose to paties regiono sektoriuose bangos taip pat gali padaryti labai didelį poveikį vietos darbo rinkai, todėl turėtų būti suteikta galimybė teikti regionines paraiškas. Mažose darbo rinkose, pavyzdžiui, mažose valstybėse narėse ar atokiuose regionuose, įskaitant atokiausius regionus, kaip nustatyta SESV 349 straipsnyje, arba išskirtinėmis aplinkybėmis paraiškas galima turėtų būti įmanoma paraiškas teikti ir esant mažesniam atleistų darbuotojų skaičiui; [10 pakeit.]

(14a)

laikantis subsidiarumo principo ir atsižvelgiant į tai, kad didelis restruktūrizavimo poveikis turi būti nustatytas kaip riba, kuriai esant galima teikti EFT paraišką, EFT turėtų siekti rodyti solidarumą su atleistais darbuotojais iš įvairių įmonių, neatsižvelgiant į jų dydį; [11 pakeit.]

(14b)

EFT turėtų išlikti specialia Sąjungos priemone, reaguojančia į situacijas, lemiančias didelio masto restruktūrizacijos atvejus Europos darbo rinkoje. Tačiau Sąjunga turėtų toliau stengtis rasti tvaresnių būdų spręsti struktūrinių pokyčių klausimus ir problemas, kurios daro poveikį darbo rinkoms ir lemia tokius atvejus valstybėse narėse; [12 pakeit.]

(15)

siekiant parodyti Sąjungos solidarumą su atleistais darbuotojais ir savarankiškai dirbančiais asmenimis, kurių veikla nutrūko, prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo ir jo įgyvendinimo bendro finansavimo norma turėtų būti tokia pati, kaip atitinamos valstybės narės ESF+ norma;

(16)

dalį EGF EFT skiriamo Sąjungos biudžeto turėtų įgyvendinti Komisija pagal pasidalijamąjį valdymą su valstybėmis narėmis, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) [naujojo Finansinio reglamento numeris] (17) (toliau – Finansinis reglamentas). Todėl, įgyvendindamos EGF EFT pagal pasidalijamąjį valdymą, Komisija ir valstybės narės turėtų laikytis Finansiniame reglamente nustatytų principų, pavyzdžiui, patikimo finansų valdymo, skaidrumo ir nediskriminavimo principų;

(17)

Europos pokyčių stebėsenos centras, įsikūręs Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fonde („Eurofound“) Dubline, padeda Komisijai ir valstybėms narėms atlikti kokybinę ir kiekybinę analizę, kad joms būtų lengviau įvertinti tendencijas, kaip antai globalizacijos, technologinių ir aplinkos pokyčių, restruktūrizavimo ir EGF EFT naudojimo tendencijas . Siekiant veiksmingiau kovoti su lyčių nelygybe, tokioje analizėje turėtų būti pateikiama pakankamai suskirstytų duomenų, ypač iš lyčių perspektyvos ; [13 pakeit.]

(17a)

„Eurofound“ Europos restruktūrizavimo stebėjimo centras (ERM), remdamasis nacionalinių korespondentų tinklu, visoje ES tikruoju laiku seka pranešimus apie didelio masto restruktūrizavimo atvejus. ERM yra labai svarbus Europos pereinamojo laikotarpio fondui ir turėtų padėti ETF vykdyti veiklą, visų pirma padėti ankstyvuoju etapu nustatyti galimus intervencijos atvejus; [14 pakeit.]

(18)

atleistiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, kurių veikla nutrūko, nepriklausomai nuo jų darbo sutarties ar darbo santykių pobūdžio turėtų būti suteikiamos vienodos galimybės gauti EGF EFT paramą. Todėl atleisti darbuotojai , nepriklausomai nuo darbo santykių tipo ir trukmės, ir savarankiškai dirbantys asmenys, kurių veikla nutrūko, pagal šį reglamentą turėtų būti laikomi EGF EFT paramos gavėjais; [15 pakeit.]

(19)

EGF EFT fondo finansinė parama visų pirma turėtų būti skiriama aktyvioms darbo rinkos priemonėms ir prie individualių poreikių pritaikytoms paslaugoms , kuriomis siekiama sparčiai reintegruoti paramos gavėjus į tvarią darbo vietą tame pačiame ar kitame veiklos sektoriuje kokybiškas ir tvarias darbo vietas į ateitį orientuotame sektoriuje (ar tai būtų tas pats ar kitas veiklos sektorius), tačiau ja taip pat turėtų būti siekiama skatinti savarankišką darbą ir įmonių, įskaitant kooperatyvus, steigimą . Priemonės turėtų atspindėti numatomus vietos ar regiono darbo rinkos poreikius. Tačiau prireikus taip pat turėtų būti remiamas atleistų darbuotojų judumas, kad jie galėtų rasti naują darbą kitur. Visų pirma daugiausia dėmesio reikėtų skirti skaitmeniniame amžiuje reikalingų įgūdžių sklaidai ir, kai reikia, lyčių stereotipų užimtumo srityje panaikinimui . Reikėtų apriboti piniginių išmokų įtraukimą į suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą. Finansiniai įnašai turėtų papildyti bet kokias priemones, už kurias atsakingos valstybės narės ir (arba) įmonės pagal nacionalinius teisės aktus arba kolektyvines sutartis, o ne šiuos įsipareigojimus pakeisti. Bendrovės galėtų turėtų būti skatinamos prisidėti prie nacionalinio bendro EGF EFT remiamų priemonių finansavimo; [16 pakeit.]

(19a)

įgyvendindamos ir rengdamos suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, kuriuo tiksliniams paramos gavėjams siekiama palengvinti reintegraciją, valstybės narės turėtų remtis skaitmenine darbotvarke ir bendrosios skaitmeninės rinkos strategija ir labiau orientuotis į jų tikslus, siekiant sumažinti didelę lyčių nelygybę IRT ir gamtos mokslų, technologijos, inžinerijos ir matematikos srityse, skatinant moterų perkvalifikavimą darbui IRT ir gamtos mokslų, technologijos, inžinerijos ir matematikos srityse. Įgyvendindamos ir rengdamos suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, valstybės narės taip pat turėtų vengti tradicinio vienos lyties dominavimo šiose pramonės šakose ir sektoriuose įtvirtinimo. Didinant įvairiuose sektoriuose, pvz., finansų, IRT ir gamtos mokslų, technologijos, inžinerijos ir matematikos, menkiau atstovaujamos lyties darbuotojų skaičių būtų prisidėta prie vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumo mažinimo; [17 pakeit.]

(20)

rengdamos suderintą aktyvių darbo rinkos politikos priemonių paketą, valstybės narės pirmenybę turėtų teikti toms priemonėms, kurios geriausiai padėtų didinti paramos gavėjų įsidarbinamumą. Valstybės narės turėtų siekti, kad per šešių septynių mėnesių laikotarpį iki galutinės finansinės paramos įgyvendinimo ataskaitos pateikimo termino į  kokybiškas ir tvarias darbo rinką vietas kuo greičiau tvariai reintegruotųsi kuo daugiau visi paramos gavėjų gavėjai , dalyvaujančių dalyvaujantys įgyvendinant tas priemones . Rengiant suderintą individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketą, turėtų būti atsižvelgta į pagrindines atleidimų iš darbo priežastis ir nuspėtos rinkos ateities perspektyvos bei įgūdžiai, kurių reikės. Suderintas paketas turėtų būti visapusiškai suderinamas su perėjimu prie klimatui nekenkiančios ir tausaus išteklių naudojimo ekonomikos ; [18 pakeit.]

(21)

rengdamos suderintą aktyvių darbo rinkos politikos priemonių paketą, valstybės narės turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į palankių sąlygų neturinčius paramos gavėjus, įskaitant neįgaliuosius, priklausomų giminaičių turinčius asmenis, jaunus ar vyresnio amžiaus darbo neturinčius asmenis, žemos kvalifikacijos asmenis, migrantų kilmės asmenis ir tuos, kuriems gresia skurdas, kadangi tos grupės, siekdamos sugrįžti į darbo rinką, susiduria su ypatingomis problemomis. Tačiau įgyvendinant EGF EFT paramą reikėtų gerbti ir propaguoti lyčių lygybės ir nediskriminavimo principus – tai vienos iš svarbiausių Sąjungos vertybių, įtvirtintos ir Europos socialinių teisių ramstyje; [19 pakeit.]

(21a)

laikotarpiu nuo 2007 m. kovo mėn. iki 2017 m. kovo mėn. Komisija iš 21 valstybės narės gavo 148 paraiškas dėl bendro finansavimo EGF lėšomis – iš viso beveik 600 mln. EUR, kad būtų padėta 138 888 atleistiems darbuotojams ir 2 944 asmenims, kurie nedirba, nesimoko ir nedalyvauja mokymuose (NEET); [20 pakeit.]

(22)

siekdamos, kad parama gavėjams būtų veiksminga ir greita, valstybės narės turėtų padaryti viską, ką gali, kad teikiamos paraiškos skubiai pateiktų tinkamai užpildytas paraiškas dėl EGF EFT finansinės paramos būtų tinkamai užpildytos , o Sąjungos institucijos turėtų padaryti viską, ką gali, kad jos būtų greitai įvertintos . Jeigu Komisijai reikia papildomos informacijos, kad galėtų įvertinti paraišką, ta papildoma informacija turėtų būti pateikta per nustatytą laikotarpį; [21 pakeit.]

(22a)

siekiant palengvinti šio reglamento ir jo tikslų įgyvendinimą, EFT ir jo teikiamoms galimybėms reikėtų suteikti daugiau viešumo, visų pirma atitinkamų valstybių narių institucijų lygmeniu; [22 pakeit.]

(22b)

Komisija nacionalinėms ir regioninėms valdžios institucijoms turėtų sudaryti lengvesnės prieigos galimybes įsteigdama specialią pagalbos tarnybą, kuri teiktų bendrą informaciją ir paaiškinimus apie procedūras ir apie tai, kaip pateikti paraišką. Ta pagalbos tarnyba turėtų pateikti standartines statistiniams duomenims ir tolesnei analizei skirtas formas; [23 pakeit.]

(23)

kad apsaugotų paramos gavėjų ir už priemonių įgyvendinimą atsakingų institucijų interesus, paraišką teikianti valstybė narė turėtų informuoti visus asmenis, susijusius su paraiškos procedūra, apie paraiškos nagrinėjimo eigą , ir užtikrinti jų dalyvavimą įgyvendinimo procese ; [24 pakeit.]

(24)

vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu, EGF EFT finansinė parama turėtų ne negali pakeisti paramos priemones priemonių , kurios paramos gavėjams teikiamos iš Sąjungos fondų ar pagal kitų Sąjungos politikos sričių teisės aktus ar programas, bet turėtų jas papildyti, kai tik tai įmanoma . Be to, EFT finansine parama negalima pakeisti nacionalinių priemonių ar priemonių, kurias darbuotojus atleidžiančios įmonės privalo taikyti pagal nacionalinės teisės aktus arba kolektyvines sutartis, bet ja turėtų būti sukurta tikra Europos pridėtinė vertė ; [25 pakeit.]

(25)

pagal lygybės principą valstybės narės turėtų užtikrinti veiksmingą galimybę gauti informaciją apie EFT visoje jų teritorijoje, įskaitant kaimo vietoves. Visų pirma Komisija turėtų skatinti gerosios patirties skaidą, supažindinti su tinkamumo gauti EFT paramą kriterijais ir paraiškų pateikimo procedūromis bei užtikrinti didesnį fondo žinomumą tarp Sąjungos piliečių, ypač darbuotojų. Reikėtų įtraukti specialias nuostatas dėl informavimo apie EGF EFT paraiškas ir rezultatus bei komunikacijos nuostatas; [26 pakeit.]

(26)

siekiant palengvinti šio reglamento įgyvendinimą, išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti nuo tos dienos, kai valstybė narė pradeda teikti prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas, arba nuo tos dienos, kai valstybė narė patiria su EGF EFT paramos įgyvendinimu susijusių administracinių išlaidų;

(27)

siekiant patenkinti visų pirma pirmaisiais kiekvienų metų mėnesiais kylančius poreikius, kai ypač sudėtinga atlikti perkėlimus iš kitų biudžeto eilučių, vykdant metinę biudžeto procedūrą EGF EFT biudžeto eilutėje reikėtų numatyti adekvačią mokėjimų asignavimo sumą;

(27a)

siekiant patenkinti visų pirma pirmaisiais kiekvienų metų mėnesiais kylančius poreikius, kai ypač sudėtinga atlikti perkėlimus iš kitų biudžeto eilučių, vykdant metinę biudžeto procedūrą EFT biudžeto eilutėje reikėtų numatyti adekvačią mokėjimų asignavimų sumą; [27 pakeit.]

(28)

[Daugiametėje finansinėje programoje ir [data ateityje] Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstituciniame susitarime dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (18) (toliau – Tarpinstitucinis susitarimas) nustatyta EGF EFT biudžeto sistema;]

(29)

siekiant apsaugoti paramos gavėjų interesus, parama turėtų būti teikiama kuo greičiau ir veiksmingiau. Valstybės narės ir Sąjungos institucijos, dalyvaujančios su EGF EFT susijusių sprendimų priėmimo procese, turėtų padaryti viską, ką gali, kad sutrumpintų paraiškų nagrinėjimo laiką ir supaprastintų procedūras, taip siekdamos užtikrinti, kad sprendimai dėl EGF EFT lėšų mobilizavimo būtų priimami sklandžiai ir greitai; todėl ateityje dėl Komisijos teikiamų prašymų perkelti lėšas spręs biudžeto valdymo institucija ir Komisijos pasiūlymo dėl EGF lėšų mobilizavimo daugiau nebereikės; [atskiras balsavimas]

(30)

tuo atveju, kai įmonė uždaroma, galima padėti tos įmonės atleistiems darbuotojams perimti visą buvusio darbdavio veiklą ar jos dalį , be to, valstybė narė, kurioje yra ta įmonė, gali avansu išmokėti lėšas, kurių skubiai reikia tam, kad būtų galima tai padaryti ; [29 pakeit.]

(31)

kad Europos Parlamentas galėtų vykdyti demokratinę kontrolę ir Komisija galėtų nuolat stebėti EGF EFT paramos rezultatus, valstybės narės turėtų pateikti galutinę EGF EFT paramos įgyvendinimo ataskaitą , kuria turėtų būti reaguojama į aiškius stebėsenos reikalavimus ir kuri turėtų apimti paramos gavėjų pažangos stebėjimą ir poveikio lyčių lygybei vertinimą ; [30 pakeit.]

(32)

valstybės narės turėtų likti atsakingos už finansinės paramos panaudojimą ir Sąjungos lėšomis remiamų veiksmų valdymą ir kontrolę, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (toliau – Finansinis reglamentas) (19) ar jį pakeitusio reglamento atitinkamose nuostatose. Valstybės narės turėtų įrodymais pagrįsti iš EGF EFT gautos finansinės paramos panaudojimą. Atsižvelgiant į tai, kad EGF EFT remiamų veiksmų įgyvendinimo laikotarpis yra trumpas, ataskaitų teikimo reikalavimai turėtų atspindėti ypatingą EGF EFT intervencijų pobūdį;

(32a)

valstybės narės turėtų vykdyti veiksmingus komunikacijos veiksmus, kad paskatintų EFT finansinės paramos skyrimą, praneštų apie tai, kad finansavimas gaunamas iš Sąjungos, ir padidintų veiksmų, Sąjungos finansuojamų iš šio fondo, matomumą; [31 pakeit.]

(33)

valstybės narės taip pat turėtų užkirsti kelią bet kokiems paramos gavėjų pažeidimams, įskaitant paramos gavėjų sukčiavimą, juos aptikti ir veiksmingai ištaisyti. Be to, pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (20), Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 (21) ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (22) Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 (23) Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos nusikalstamos veikos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (24), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių, kad bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, visapusiškai bendradarbiautų siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteiktų būtinas teises ir prieigą Komisijai, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF), Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrintų, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises. Valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie nustatytus pažeidimus, įskaitant sukčiavimą, taip pat apie tolesnius savo ir OLAF tyrimų veiksmus;

(34)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013[1], Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95[2], Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96[3] ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939[4] Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių nuobaudų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371, ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(35)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šiomis Finansiniame reglamente nustatytomis taisyklėmis visų pirma reglamentuojama biudžeto nustatymo ir įgyvendinimo dotacijomis, viešaisiais pirkimais, apdovanojimais ir netiesioginiu vykdymu procedūra ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis – būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES finansavimo sąlyga;

(36)

vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (25) 22 ir 23 dalimis, reikia įvertinti Programą remiantis informacija, surinkta laikantis specialių stebėsenos reikalavimų, tačiau drauge vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, visų pirma valstybėms narėms. Šie reikalavimai prireikus gali apimti išmatuojamus rodiklius, kurie būtų Programos poveikio vietos lygmeniu vertinimo pagrindas;

(37)

atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su klimato kaita, vadovaujantis Sąjungos įsipareigojimu įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Programa padės integruoti klimato srities veiksmus į Sąjungos politiką ir prisidės prie siekio skirti 25 proc. ES biudžeto išlaidų veiklai, kuria siekiama klimato politikos tikslų DFP 2021–2027 m. laikotarpiu, ir prie metinio 30 proc. tikslo, kuris turi būti pasiektas kuo greičiau ir ne vėliau kaip 2027 m . Rengiant ir įgyvendinant Fondą bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus dar kartą vertinami atliekant vertinimą; [32 pakeit.]

(38)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų masto ir tikėtino poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(39)

atsižvelgiant į tai, kad ekonomikos skaitmeninė transformacija reikalauja, kad darbuotojai būtų įgiję tam tikrus skaitmeninius gebėjimus, skaitmeniniame amžiuje reikalingų įgūdžių sklaida turėtų būti privalomas siūlomo siūlomų prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo horizontalusis elementas ir ja taip pat turėtų būti siekiama padidinti moterų skaičių mokslo, technologijos, inžinerijos ir matematikos profesijų srityse , [33 pakeit.]