Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Demografiniai iššūkiai Europos Sąjungoje atsižvelgiant į ekonominę ir vystymosi nelygybę

(tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Kroatijos prašymu)

(2020/C 232/01)

Pranešėjas	Stéphane BUFFETAUT
Bendrapranešėjis	Adam ROGALEWSKI

Tarybai pirmininkaujančios Kroatijos prašymas	2019 9 10 raštas
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2020 3 3
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 5 7
Plenarinė sesija Nr.	551 – Nuotolinė plenarinė sesija
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	249/0/12

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Ši nuomonė buvo parengta prieš prasidedant COVID-19 pandemijai. EESRK pripažįsta, kad COVID-19 krizė turės didelių pasekmių būsimai ES politikai, kuria bus sprendžiamos demografinės problemos ir didėjančios nelygybės tarp valstybių narių klausimas. Todėl Komitetas ragina ES parengti atitinkamas politikos priemones ir skirti platiems užmojams pakankamą finansavimą, kad piliečiai būtų apsaugoti nuo neigiamo pandemijos poveikio ir, svarbiausia, nuo vėliau seksiančios ekonomikos krizės, siekiant sušvelninti neigiamą socialinį poveikį. Tokios politikos priemonės turėtų būti parengtos skubiai ir konsultuojantis su socialiniais partneriais ir organizuota pilietine visuomene.

1.2.

Dėl dabartinės ES demografinės padėties būtina vadovautis holistiniu požiūriu, apimančiu socialinę ir ekonominę politiką, aktyvią darbo rinkos ir sanglaudos politiką, šeimas remiančią politiką ir ypač galimybę derinti asmeninį ir šeimos gyvenimą su profesiniu gyvenimu, specialias vyresnio amžiaus darbuotojams skirtas priemones, vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos politiką, tvarią ir integruojančią imigracijos politiką ir priemones bei politiką, kuria siekiama užkirsti kelią protų nutekėjimui.

1.3.

Dar vienas kūdikių bumas mažai tikėtinas, todėl labai svarbu didinti dalyvavimą darbo rinkoje, kad būtų galima susidoroti su Europos demografinės padėties padariniais. Nedarbo, nepakankamo užimtumo ir neaktyvumo lygis daugelyje valstybių narių yra pernelyg aukštas, ypač jaunimo atveju – jaunimo nedarbas yra maždaug dvigubai didesnis už vidutinį nedarbo lygį kiekvienoje valstybėje narėje. ES turi teikti pirmenybę kovai su nedarbu.

1.4.

Demografinis dinamiškumas taip pat susijęs su pasitikėjimu ateitimi, todėl ES reikia stiprios ekonomikos ir tvirtos socialinės politikos. Kitokiu atveju Europos moterys ir vyrai, visų pirma jaunimas, nepasitikės ateitimi ir dėl to atsiradęs socialinis ir ekonominis netikrumas atgrasys juos turėti vaikų. Dėl šios priežasties Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas yra labai svarbus veiksnys gerinant ES demografinę padėtį. Todėl EESRK palankiai vertina Komisijos ketinimą parengti šio ramsčio įgyvendinimo veiksmų planą surengus plataus masto konsultacijas.

1.5.

Vaikų turėjimas neturi būti kliūtis siekti profesinės karjeros, taip pat neturi tapti nuskurdimo ar perkamosios galios praradimo priežastimi, ypač didelių šeimų atveju. Svarbu išlaikyti arba įgyvendinti stabilią ir aktyvią į šeimą bei žmogų orientuotą darbo rinkos politiką, įskaitant priemones, kuriomis skatinama asmeninio ir šeiminio gyvenimo bei profesinio gyvenimo pusiausvyra (vaiko priežiūros atostogos, vaikų priežiūra ir kitos priežiūros pareigos, nuotolinis darbas, lankstus darbo laikas) ir finansinė bei švietimo parama. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas didesnę skurdo riziką patiriančioms šeimoms – toms, kuriose yra tik vienas iš tėvų, ir didesnėms šeimoms. Prie kultūrinės aplinkos pritaikyta stabili ir diversifikuota šeimos politika pasiteisino didinant gimstamumo lygį.

1.6.

Daugelis jaunuolių iš tiesų susiduria su mažų garantijų darbo sąlygomis ir stabilių darbo rinkos perspektyvų trūkumu, taip pat sunkumais išsinuomojant ar įsigyjant tinkamą būstą, ypač didmiesčių zonose ir dideliuose miestuose. Dėl to jiems sunku planuoti savo ateitį, tapti nepriklausomais ir kurti šeimą. Šis klausimas turėtų būti labiau sprendžiamas tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu.

1.7.

Vidaus judumas yra viena pagrindinių ES laisvių, stiprinanti Europos konkurencingumą ir suteikianti galimybių jos piliečiams. Kalbant apie judumą Europos Sąjungoje ir protų bei darbo jėgos nutekėjimą dėl vidaus migracijos, geriausias sprendimas būtų valstybių narių aukštynkryptė socialinė ir ekonominė konvergencija, tačiau jai reikia laiko. Europos regioninės plėtros fondas, Sanglaudos fondas ir Europos socialinis fondas turi būti specialiai orientuoti padėti toms ES valstybėms narėms, kurių blogesni ekonominiai rezultatai, plėtoti projektus, kuriais būtų gerinamas jų socialinis ir ekonominis vystymasis, kad jos išliktų arba taptų patrauklios savo gyventojams. Siekiant tarpusavio praturtinimo galima numatyti priemones, kuriomis žmonės būtų skatinami grįžti į savo kilmės šalį.

1.8.

Ekonominė ir socialinė aplinka yra svarbus patrauklumo veiksnys. EESRK mano, kad pirmenybė turėtų būti teikiama investicijoms į veiksmingas viešąsias paslaugas ir į šeimą orientuotoms investicijoms, nes jos deda pagrindą ateičiai. Viešosios investicijos valstybėse narėse galėtų būti padidintos socialiniam tikslui skirtoms viešosioms investicijoms taikant subalansuoto biudžeto taisyklę, siekiant lanksčiau taikyti fiskalines taisykles.

1.9.

Vien imigracija nebūtinai išspręs Europos demografines problemas, tačiau ji gali padėti jas spręsti. Trumpuoju laikotarpiu imigracija gali turėti teigiamos įtakos gyventojų skaičiui ir darbo jėgos augimui, jei kartu bus vykdoma sąžininga ir tvari integracijos politika, padėsianti naujai atvykstantiems asmenims įsitvirtinti ir išvengti integracijos sunkumų.

2.   Dabartinė padėtis

2.1.

Populiacijos dydžiui įtakos turi vaisingumas, mirtingumas ir migracija. Nors kiekvienoje šalyje padėtis skiriasi, matome bendrą konvergenciją ES, kurioje mažėja gimstamumo ir mirtingumo rodikliai. Nepaisant tam tikrų skirtumų tarp šalių, gimstamumo rodiklis valstybėse narėse dažnai gerokai ir ilgą laiką būna žemesnis už kartų kaitos ribą. NET atsižvelgiant į pasaulinę mirtingumo ir gimstamumo rodiklių mažėjimo tendenciją (demografinius pokyčius), Europos padėtis šiuo atžvilgiu yra neįprasta.

2.2.

1950–1989 m. Europoje gyvenančių žmonių skaičius kasmet augo daugiau kaip po 2 mln. Nuo 1990 m. šis skaičius augo mažiau nei 1,5 mln. per metus. Tuo tarpu likusiose pasaulio šalyse demografinio augimo vidurkis buvo akivaizdžiai didesnis nei Europos. Pavyzdžiui, 1950 m. Europoje gyveno 21,7 % pasaulio gyventojų, o 2017 m. jų liko mažiau nei 10 % Jos demografinė svarba niekada nebuvo mažesnė nei dabar (1).

2.3.

Kalbant apie gimstamumą, 1952–1961 m. Europoje kasmet gimdavo daugiau kaip 12 mln. kūdikių. 2000 m. šis skaičius sumažėjo iki 7,3 mln. Dėl migracijos šis skaičius šiek tiek padidėjo, nes į Europą atvyko palyginti jauni gyventojai ir gimstamumas nedaugelyje ES šalių padidėjo. Šiuo metu gimimų skaičius svyruoja nuo 7 iki 8 mln. per metus.

2.4.

Šiuos skaičius reikia vertinti atsižvelgiant į mirtingumą. Mirtingumas tai didėja, tai mažėja: didėja dėl to, kad daugelis kartų sulaukia vyresnio amžiaus; mažėja dėl pagerėjusių sanitarinių ir medicininių sąlygų bei sveikesnio gyvenimo būdo, dėl kurio ilgėja tikėtina gyvenimo trukmė Europoje (78 metai vyrams, 83 metai moterims 28 ES valstybėse narėse). Apskritai, nuo 1992 m. Europoje kasmet miršta 8–8,5 mln. žmonių.

2.5.

Nuo 1994 m. Europoje kasmet mažėja gyventojų skaičius: neigiamą natūralią pusiausvyrą lemia didesnis mirčių nei gimimų skaičius. Toks gyventojų skaičiaus mažėjimas yra būdingas Vokietijai, Bulgarijai, Kroatijai, Ispanijai, Estijai, Suomijai, Graikijai, Vengrijai, Italijai, Latvijai, Lietuvai, Portugalijai, Rumunijai ir Slovėnijai.

2.6.

Nepaisant migracijos, kurios pagrindas yra jaunesni nei vietiniai gyventojai asmenys, XXI amžiaus Europoje gyventojai senėja. 65 metų ir vyresnių žmonių dalis bendrame gyventojų skaičiuje padidėjo nuo 12,5 % 1989 m. iki 18,8 % 2019 m. EESRK jau pabrėžė, kad darbingo amžiaus gyventojų aktyvumo lygis yra svarbesnis nei vyresnio amžiaus žmonių priklausomybės santykis, t. y. darbingo amžiaus žmonių ir vyresnių nei 65 metų žmonių santykis. Todėl reikia panaudoti bedarbių ir nepakankamai dirbančių asmenų gebėjimus dirbti. Geresnė imigrantų integracija į darbo rinką ir bedarbių bei mažų garantijų darbą dirbančių asmenų galimybės mokytis yra nepaprastai svarbios sprendžiant demografines problemas, susijusias su ilgaamžiškumu.

2.7.

Kai kurios valstybės narės turi spręsti didelio judumo problemą Europos viduje, kai persikeliama į tas valstybes nares, kuriose gyvenimo lygis aukštesnis; ši problema gilina sunkumus, susijusius su tų šalių gyventojų senėjimu, nes dažniausiai išvyksta jaunesnio amžiaus grupės. Tokiose šalyse vyksta darbo jėgos nutekėjimas visais kvalifikacijų lygiais ir, svarbiausia, protų nutekėjimas, kuris kelia joms susirūpinimą; šios valstybės investavo į švietimo ir mokymo sistemas, kurios galiausiai duoda naudą kitoms šalims, galinčioms pasiūlyti geresnes darbo ir socialines sąlygas. 2018 m. 36 % ES mobiliųjų darbuotojų turėjo aukštą išsilavinimo lygį, 40 % – vidutinį ir 23 % – žemesnį išsilavinimo lygį. Tačiau tik 20 % jų dirbo aukštos kvalifikacijos darbą, 60 % – pagal vidutinės kvalifikacijos reikalavimus, o 20 % – žemos kvalifikacijos darbą (2).

2.8.

Be to, darbuotojų judėjimas į ekonomiškai stipresnes valstybes nares spartina visuomenės senėjimą ir gyventojų skaičiaus mažėjimą rytinėse valstybėse narėse. Jei šio darbo jėgos judėjimo tempas nesumažės, vyresnių nei 65 metų žmonių skaičius Rytų Europoje bus didesnis nei Vakarų Europos šalyse (3).

2.9.

Darbuotojų judėjimą iš Rytų Europos šalių į turtingesnes valstybes nares daugiausia lemia darbo užmokesčio, socialinės apsaugos ir socialinių standartų, kurie tebėra daug žemesni nei senosiose valstybėse narėse, skirtumai. Nors iki krizės darbo užmokesčio skirtumai tarp Rytų ir Vakarų Europos mažėjo, po krizės aukštynkryptė darbo užmokesčio konvergencija Rytų Europoje sustojo (4). Kai kuriose rytinėse valstybėse narėse dėl didelės emigracijos trūksta darbo jėgos.

2.10.

Be to, dėl ekonomikos krizės (5) ir jos pasekmių išaugo migracija iš Pietų į Vakarų Europą. Šiuo atveju prastos darbo rinkos perspektyvos, įskaitant didelį nedarbą, lėmė didesnę visų darbuotojų, neatsižvelgiant į jų kvalifikaciją, migraciją iš Pietų į Vakarų Europą.

2.11.

Migraciją skatina ne tik ekonominiai veiksniai, bet ir teisinės, kultūrinės ir socialinės sąlygos. Pavyzdžiui, kai kurie asmenys išvyksta iš savo šalies į labiau išsivysčiusias gerovės valstybes, kuriose užtikrinama geresnė socialinė apsauga ir sveikatos priežiūra. Kai kurie žmonės taip pat gali būti diskriminuojami dėl religinių įsitikinimų, etninės kilmės ar seksualinės orientacijos, todėl jie emigruoja į valstybes nares, kuriose visuomenė ir teisinė sistema yra palankesnės ir užtikrinančios didesnę apsaugą. Apskritai sunku įvertinti šių judumo veiksmų mastą ir jų poveikį demografiniams klausimams.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK ragina laikytis holistinio požiūrio sprendžiant demografines problemas. Šis požiūris apima ne tik patį gimstamumo rodiklį, bet ir profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, užimtumą, vyrų ir moterų lygybę, stabilią šeimos politiką, regioninę ir sanglaudos politiką, viešųjų paslaugų ir infrastruktūros kokybę.

3.2.

Diskusijos demografijos klausimais reiškia, kad kalbama apie vaikus, motinas ir tėvus, o ne tik apie skaičius ir statistiką. Tai žmonės, turintys savo gyvenimo planus, kad ir koks būtų jų šeimos tipas. Europos visuomenės turi teikti paramą ir apsaugą pažeidžiamiausiems, šiuo atveju – vaikui, kurio teisės ir interesai turi būti svarbiausi.

3.3.

EESRK jau pateikė keletą nuomonių demografijos tema. Kai kuriose jų jis nurodė, kad šalių, vykdančių tvirtą šeimos politiką, kurios, be kita ko, nuostatos yra įvairios ir atspindi atitinkamų valstybių narių kultūrą, demografinė padėtis yra geresnė nei šalių, kuriose tokios politikos nėra arba ji yra silpna (6). Kitose nuomonėse Komitetas pabrėžė tvirtos darbo rinkos politikos, pagrįstos aktyviu dalyvavimu darbo rinkoje ir aukštos kokybės užimtumu kaip veiksmingo būdo spręsti demografines problemas, svarbą (7).

3.4.

EESRK mano, kad jau esama politikos priemonių, kurias būtų galima panaudoti demografinėms problemoms spręsti, ypač atsižvelgiant į ekonominę ir vystymosi nelygybę. Europos socialinių teisių ramstis yra svarbi priemonė siekiant aukštynkryptės socialinės ir ekonominės konvergencijos ES, kuri taip pat padės spręsti demografines problemas.

3.5.

EESRK mano, kad aplinka, kurioje žmonėms užtikrinamas ekonominis ir socialinis stabilumas bei deramas gyvenimo ir darbo lygis ir kurioje svarbų vaidmenį atlieka socialiniai partneriai, yra labai svarbi siekiant užtikrinti teigiamas demografines tendencijas ES. Tai apima daugiau investicijų į socialinę infrastruktūrą, šeimos politiką, kokybiškas viešąsias paslaugas ir aktyvią darbo rinkos politiką.

3.6.

Išanalizavus demografijos požiūriu veiksmingą politiką tampa akivaizdu, kad joje derinamos įvairios laikui bėgant nekintančios priemonės. Tai svarbu, nes vaikų turėjimo ir šeimos kūrimo projektas iš esmės yra ilgalaikis. Šeimos politikos srityje ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas šeimoms, kurioms gresia skurdas, t. y. šeimoms, kurias sudaro tik vienas iš tėvų ir jo vaikai, ir didelėms šeimoms. Svarbu prisiminti, kad antroji skurdo priežastis po nedarbo yra šeimos iširimas, o skurdo rizika didėja didėjant namų ūkyje gyvenančių vaikų skaičiui. EESRK ragina Europos Sąjungoje užtikrinti deramas minimalias pajamas (8).

3.7.

EESRK pabrėžia esminį viešųjų paslaugų vaidmenį socialinės politikos ir paramos šeimoms srityse. Aukštos kokybės, prieinama ir įperkama priežiūra ir pagalba (vaikams, neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus žmonėms) yra labai svarbi sprendžiant demografines problemas ir remiant gyventojų skaičiaus augimą. Nepakankamos investicijos į viešąsias paslaugas lėmė darbuotojų ir tinkamos infrastruktūros trūkumą. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vaiko priežiūros paslaugoms ir švietimui, taip pat politikai, skirtai vyresnio amžiaus kartoms. Viena iš sričių, kuriose investicijų trūkumas akivaizdžiausias, yra vyresnio amžiaus žmonių ilgalaikė ir sveikatos priežiūra (9).

3.8.

EESRK ragina daugiau investuoti į viešąsias paslaugas ir socialinę politiką, kad būtų galima spręsti demografines problemas. Komitetas primena savo poziciją, kad viešosios investicijos valstybėse narėse galėtų būti padidintos socialiniams tikslams skirtoms viešosioms investicijoms taikant subalansuoto biudžeto taisyklę, siekiant lanksčiau taikyti fiskalines taisykles. Esami ir būsimi ES fondai, visų pirma Investicijų planas Europai, turėtų daugiau dėmesio skirti socialinėms investicijoms, paramai šeimai ir lygybės skatinimui bei didinti išlaidas šioms sritims, nes tai padės spręsti demografines problemas.

3.9.

EESRK pabrėžia, kad yra daug ir svarbaus nemokamo darbo, kurį daugiausia atlieka moterys, kurios dėl šeimos solidarumo dažnai prisiima priežiūros ir pagalbos išlaidas, remia šeimas ir kompensuoja viešosios infrastruktūros trūkumą. Šis realus darbas retai pripažįstamas, nors manoma, kad neapmokama priežiūra ir darbas namų ūkyje sudaro atitinkamai 10 ir 39 % bendrojo vidaus produkto pasaulyje (10). Svarbu ir sąžininga pripažinti ir remti savanorių nemokamai dirbančių slaugytojų, paprastai šeimos narių, nusprendusių nedirbti, kad galėtų teikti priežiūrą ir pagalbą sergantiems, neįgaliems ar kitiems priklausomiems šeimos nariams, darbą, be kita ko, pakankamai investuojant į priežiūros infrastruktūrą. Valstybės narės turėtų būti skatinamos pripažinti šio darbo ekonominę, socialinę ir moralinę vertę suteikiant jį dirbantiems asmenims tinkamą statusą ir finansinę paramą, taip pat užtikrinant jų teises į socialinę apsaugą.

3.10.

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas kaimo bendruomenėms, kurios senėja greičiau palyginti su visa visuomene. Lemiama gyvenimo kaime tendencija visoje Europoje yra gyventojų skaičiaus mažėjimas, nes jaunimas mokymosi ir darbo tikslais paprastai persikelia į didelius miestus. Norint sustabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą kaimo vietovėse ir mažuose bei vidutinio dydžio provincijų miestuose reikėtų išlaikyti gyvenimo lygį, įskaitant deramo darbo perspektyvas, taip pat investuoti į infrastruktūrą, viešąsias paslaugas ir švietimą.

3.11.

EESRK pabrėžia svarbų pilietinės visuomenės organizacijų ir socialinių partnerių vaidmenį aptariant ir plėtojant demografinių problemų sprendimo politiką.

4.   Kokybiško užimtumo, aktyvios darbo rinkos politikos ir politikos, kuria remiama profesinio ir asmeninio bei šeimos gyvenimo pusiausvyra, svarba

4.1.

EESRK mano, kad aktyvi darbo rinkos politika, kuria prisidedama prie stabilaus užimtumo ir darbuotojų gerovės kūrimo, yra svarbi ir veiksminga priemonė demografinėms problemoms spręsti. Iš tiesų, didžioji dalis Europos gyventojų pajamų gaunama iš darbo, o nesant naujų darbo vietų, dinamiškos darbo rinkos perspektyvų, saugumo darbo rinkose ir kokybiško darbo sunku sukurti šeimą ir užtikrinti jai deramas gyvenimo sąlygas. Kolektyvinėmis derybomis socialiniai partneriai gali svariai prisidėti prie darbo užmokesčio didinimo ir prie darbo bei socialinių sąlygų gerinimo.

4.2.

EESRK atkreipia dėmesį į pranešimą dėl ES demografinių scenarijų (11), kuriame teigiama, kad perspektyviausia ir veiksmingiausia priemonė neigiamiems visuomenės senėjimo padariniams šalinti yra dėmesio sutelkimas ne į didesnius gimstamumo rodiklius ar didesnę migraciją, bet į aktyvesnį dalyvavimą darbo rinkoje. Vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu būtina labiau subalansuota demografija, kad būtų užtikrinta mūsų socialinių išlaidų ir ekonomikos dinamiškumo pusiausvyra.

4.3.

Kovos su dirbančiųjų skurdu priemonės yra itin svarbios užtikrinant šeimoms deramas gyvenimo sąlygas, o vaikams ir tėvams – deramą gyvenimą. EESRK atkreipia dėmesį į Europos Komisijos pirmininkės ketinimą kiekvienam Sąjungos darbuotojui užtikrinti teisingą minimalųjį darbo užmokestį (12). Atsižvelgdamas į tai, EESRK parengs tiriamąją nuomonę „Deramas minimalus darbo užmokestis visoje Europoje“.

4.4.

Kokybiškos darbo vietos, kurios yra ekonominio stabilumo veiksniai, galimybės mokytis siekiant patobulinti darbuotojų įgūdžius ir kompetenciją bei galimybės suderinti saugias ir lanksčias darbo sąlygas, yra vienas iš būdų remti demografinį augimą. Siekiant pagerinti profesinio ir asmeninio bei privataus ir šeimos gyvenimo pusiausvyrą, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas susitarimams dėl darbo ne visą darbo dieną arba lanksčių darbo sąlygų. Viena iš priemonių, padedančių užtikrinti geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir apsaugoti šeimos ir asmeninį gyvenimą spartesnio skaitmeninimo laikotarpiu, yra teisė atsijungti, kuri, EESRK nuomone, yra gera praktika (13).

4.5.

Ankstesnėse nuomonėse (14) EESRK ragino vykdyti aktyvią lyčių lygybės politiką, kad būtų panaikintas vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas ir skatinamos priemonės, padedančios derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą. Tyrimai rodo, kad šeimoms, taip pat Europos ekonomikai ir konkurencingumui, yra naudinga, kad ir vyrai atliktų su priežiūra susijusias užduotis. Didinant moterų dalyvavimą darbo rinkoje būtų galima plėtoti jų potencialą tuo metu, kai ES darbo jėga mažėja, o visuomenė senėja.

4.6.

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jauniems darbuotojams, kurie jau yra arba gali tapti tėvais. Vidutinis ES jaunimo nedarbo lygis tebėra didesnis nei bendras dirbančių gyventojų nedarbo lygis, o jis kai kuriose šalyse gali svyruoti nuo 5 iki 40 % (15) Jaunimas taip pat itin dažnai dirba mažų garantijų darbo sąlygomis (16). Be to, nesant naujų darbo vietų, dinamiškos darbo rinkos perspektyvų, saugumo darbo rinkose ir patiriant sunkumų nuomojant ar įsigyjant būstą jauniems žmonėms sudėtinga planuoti ateitį, tapti nepriklausomais, įsikurti ir kurti šeimą. Jaunimo galimybės gauti kokybišką darbą turėtų būti plėtojamos: tai suteiktų jiems norimą saugumą kuriant šeimą.

4.7.

Kita vertus, reikia įgyvendinti vyresnio amžiaus darbuotojų rėmimo darbo rinkoje politiką, kad jie galėtų dirbti iki jų šalyje galiojančio teisėto pensinio amžiaus (17). Tai būtų galima pasiekti gerinant užimtumo galimybes ir darbo sąlygas, siekiant užtikrinti tokį darbą, kuris geriau atitiktų vyresnio amžiaus žmonių poreikius. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas kovai su diskriminacija dėl amžiaus darbo rinkoje.

4.8.

Didelis dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas darbuotojų sveikatai ir saugai, atsižvelgiant į tai, kad dėl senėjimo didėja sveikatos problemų rizika. Todėl labai svarbu organizuoti darbą ir kurti darbo vietas taip, kad būtų galima užkirsti kelią šioms ligoms ir kad daugiau darbuotojų galėtų dirbti iki įprasto pensinio amžiaus (18).

5.   Šeimos politikos svarba siekiant dinamiškos demografijos

5.1.

Valstybių narių, kurios vykdo aktyvią šeimos politiką, gimstamumo rodikliai yra didesni nei tų, kurios neturi šeimos politikos arba kuriose ši politika yra silpna. Tokia politika siekiama, kad vaikų, kurie užtikrina Europos ateitį, turėjimas neturėtų neigiamo poveikio gyvenimo lygiui ar karjeros perspektyvoms. Siekiant šio tikslo būtina derinti fiskalines priemones, socialinius teisės aktus, tiesioginę finansinę pagalbą ir veiksmingas bei prieinamas viešąsias paslaugas, įskaitant vaiko priežiūros sistemas. Kai ši politika yra įgyvendinama, ji yra veiksminga (19). Tačiau tam, kad ji tokia išliktų, ji turi būti tvari ir užtikrinti stabilų teisinį pagrindą.

5.2.

Vis dėlto ši šeimos politika yra platesnės sistemos, kuria užtikrinamas jos veiksmingumas, dalis: darbo vietos, ekonominė ir socialinė dinamika, šeimai palanki kultūra, pritaikyta būsto politika, veiksminga švietimo sistema ir aplinkos politika. Galiausiai profesinis ir šeimos gyvenimas yra vieni svarbiausių Europos vyrams ir moterims rūpimų klausimų, todėl jie turi būti Europos visuomenei rūpimų klausimų pagrindas.

5.3.

Demografija yra ilgalaikės perspektyvos sritis, kuriai reikia suderintų Europos veiksmų. Atsižvelgdama į nacionalinės kultūros įvairovę ir socialinės politikos skirtumus, ES turėtų parengti bendras gaires, grindžiamas kartų solidarumu ir lyčių lygybe. Atsižvelgiant į dabartinę Europos Sąjungos padėtį, taip pat reikia imtis priemonių gimstamumui didinti. Kadangi sakoma, kad „valdyti reiškia numatyti“, labai svarbu imtis veiksmų jau šiandien.

6.   Migracija, įskaitant judumą Europos Sąjungos viduje

6.1.

Kalbant apie imigracijos vaidmenį sprendžiant demografines problemas, EESRK pakartoja savo nuomonę, kad „imigracija daro teigiamą poveikį gyventojų ir darbo jėgos augimui. Jeigu natūralus gyventojų prieaugis tampa neigiamas, imigracija gali padėti išlaikyti bendro gyventojų skaičiaus ir darbo jėgos pastovumą. Reikia pripažinti, kad imigracija nėra pats geriausias visuomenės senėjimo Europoje pasekmių sprendimas. Nepaisant to, ji taip pat galėtų būti priemonė su demografiniais procesais nesusijusio darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo problemai spręsti“ (20).

6.2.

Taip pat reikėtų stengtis neskatinti sisteminio aukštos kvalifikacijos ir aukšto lygio įgūdžių turinčių darbuotojų migracijos, nes ji dar labiau pagilintų atotrūkį gebėjimų srityje su besivystančiomis šalimis, o tai pakenktų jų ekonominiam ir socialiniam vystymuisi. Taip pat svarbu įgyvendinti aktyvią priėmimo ir integracijos politiką, kad būtų išvengta sunkumų įsikuriant naujoje šalyje ir naujoje kultūroje.

6.3.

Laisvas ES piliečių judėjimas yra viena iš pagrindinių Sąjungos laisvių. Tačiau didelis migracijos ES viduje mastas gali kelti ypatingų sunkumų tiek kilmės valstybėms narėms, pavyzdžiui, spartinti senėjimą arba darbo jėgos ir kompetencijų praradimą, tiek priimančiosioms valstybėms narėms.

6.4.

Kyla klausimas, ar šis judumas ES viduje yra negrįžtamas, ar jis tik laikinas ir paprastai bus grįžtama į kilmės šalį. Iš tiesų didelė dalis asmenų, išvykstančių iš savo šalies, per dvejus metus sugrįžta. Tai apykaitinio judumo forma. Toks judėjimas abipusiškai praturtina atitinkamas šalis. Kad taip atsitiktų dažniau, ekonominė ir socialinė konvergencija tarp Rytų ir Vakarų ir iš Pietų į Vakarus turėtų būti aukštynkryptė. Esamo atotrūkio mažinimas yra geriausias būdas šiam darbo jėgos nutekėjimui sulėtinti.

---

(1)  Gérard-François Dumont Vue de ses frontières, une Europe vieillissante mais attractive pour les migrants (Europa savo pasienyje: senėjanti, tačiau patraukli migratams), Diploweb, La revue géopolitique, 2019 m. lapkričio 3 d.

(2)  https://www.etui.org/Publications2/Working-Papers/Why-central-and-eastern-Europe-needs-a-pay-rise.

(3)  Demographic scenarios for the ES, 2019, https://ec.europa.eu/jrc/en/publication/eur-scientific-and-technical-research-reports/demographic-scenarios-eu.

(4)  https://www.etui.org/Publications2/Working-Papers/Why-central-and-eastern-Europe-needs-a-pay-rise.

(5)  2018 m. metinė ataskaita dėl darbo jėgos judumo ES viduje, 2018 m. galutinė ataskaita.

(6)  OL C 218, 2011 7 23, p. 7 ir OL C 161, 2007 7 13, p. 66.

(7)  OL C 318, 2011 10 29, p. 1 ir OL C 14, 2020 1 15, p. 60.

(8)  OL C 190, 2019 6 5, p. 1.

(9)  OL C 71, 2016 2 24, p. 46.

(10)  https://www.un.org/ga/search/view_doc.asp?symbol=E/CN.6/2017/3

(11)  ES demografiniai scenarijai, 2019 m.

(12)  OL C 62, 2019 2 15, p. 142.

(13)  OL C 14, 2020 1 15, p. 52.

(14)  OL C 129, 2018 4 11, p. 44 ir OL C 110, 2019 3 22, p. 26.

(15)  U. von der Leyen kalba.

(16)  OL C 14, 2020 1 15, p. 60.

(17)  OL C 62, 2019 2 15, p. 142.

(18)  https://osha.europa.eu/sites/default/files/publications/documents/Work-related_MSDs_prevalence_costs_and_demographics_in_the_EU_report.pdf

(19)  OL C 14, 2020 1 15, p. 60.

(20)  OL C 110, 2019 3 22, p. 1.