52019AE2545

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52019AE2545 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52019AE2545

Help

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Investicijų į darbuotojų saugą ir sveikatą (DSS) sąnaudų ir naudos apibendrinimas“ (tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Suomijos prašymu)

EESC 2019/02545

OL C 14, 2020 1 15, p. 52–59 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

15.1.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 14/52

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Investicijų į darbuotojų saugą ir sveikatą (DSS) sąnaudų ir naudos apibendrinimas“

(tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Suomijos prašymu)

(2020/C 14/07)

Pranešėjas Adam ROGALEWSKI

Bendrapranešėjė Ana BONTEA

Konsultavimasis	ES Tarybai pirmininkaujanti Suomija, 2019 2 7
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2019 9 10
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 9 26
Plenarinė sesija Nr.	546
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	149/14/3

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Šioje nuomonėje įvardijami darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) srityje kylantys nauji iššūkiai, kaip antai darbo vietų kokybė, lygybė, skaitmeninimas ir klimato kaita, kuriems turėtų būti skirta svarbi vieta ne tik diskusijose dėl investicijų į DSS naudos, bet ir apskritai būsimoje ES DSS politikoje.

1.2.

EESRK pabrėžia svarbų socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį rengiant ir įgyvendinant tvarią DSS politiką. Investicijos į DSS bus naudingos tik esant patikimam socialiniam dialogui ir plačiai kolektyvinių derybų aprėpčiai. Svarbu skatinti darbuotojų sveikatos ir saugos komitetų bei darbuotojų atstovų vaidmenį.

1.3.

Daugelis tyrimų, taip pat socialinių partnerių bei pilietinės visuomenės organizacijų patirtis rodo, kad investicijos į DSS ne tik padeda didinti darbuotojų ir verslininkų gerovę, bet ir duoda didelę grąžą, ypač sumažėjusių sąnaudų, padidėjusio našumo ir socialinės apsaugos sistemų tvarumo požiūriu.

1.4.

Socialinės investicijos į DSS yra aiškiai ekonomiškai pagrįstos, atsižvelgiant į tai, kad kiekvienais metais 3,3 % Europos BVP išleidžiama profesinėms traumoms ir ligoms gydyti. Be to, didelė išlaidų, patirtų dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, dalis tenka ne tik viešosioms sveikatos sistemoms, bet ir darbuotojams bei jų šeimoms (1).

1.5.

EESRK ragina DSS sričiai skirti daugiau viešųjų ir privačiųjų investicijų ir numatyti daugiau finansinių paskatų į DSS investuojančioms įmonėms. Viešosios investicijos turėtų būti priderintos prie konkrečių darbo rinkos dalyvių poreikių, ypatingą dėmesį skiriant mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Didesnės įmonės, turinčios daugiau finansinių galimybių, turėtų skatinti DSS ir į šią sritį investuoti, taip pat ir savo tiekėjų tinkle.

1.6.

EESRK ragina investicijų į DSS atžvilgiu laikytis holistinio požiūrio. Specialus dėmesys turėtų būti skiriamas tokiems klausimams kaip psichosocialinė rizika, raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai, kraujotakos ligos ir vėžys, atsižvelgiant į jų ryšį su darbo pasauliu, visuomene ir aplinka.

1.7.

ES turi investuoti į Europos gyventojų psichikos sveikatą. Vis daugiau darbo vietų reikalauja daug emocinių jėgų, ypač augančiame paslaugų sektoriuje, ir visi darbo rinkos dalyviai, įskaitant MVĮ verslininkus, patiria stresą.

1.8.

EESRK ragina atlikti išsamesnius tyrimus, kad būtų galima geriau suprasti investicijų į DSS naudą. Šiuo tikslu valstybės narės turi užtikrinti didesnį skaidrumą dalijantis statistine informacija apie profesines ligas ir infekcijas, taip pat derinant profesinių ligų pripažinimą ir registravimą.

1.9.

EESRK ragina ES, valstybes nares ir visus kitus atitinkamus subjektus skatinti keitimąsi gerąja patirtimi DSS srityje, ypač kalbant apie finansines paskatas į DSS investuojančioms įmonėms.

1.10.

EESRK pabrėžia darbo sąlygų, įskaitant lyčių lygybę, poveikį darbuotojų sveikatai ir gerovei. Investicijos į DSS turėtų būti svarstomos atsižvelgiant į darbo vietų kokybę. Standartinės darbo sąlygos ir lyčių lygybė užtikrina geriausią psichosocialinės rizikos prevenciją ir taip didina gerovę bei kelia našumą.

1.11.

EESRK yra susirūpinęs, kad galimybės naudotis DSS priemonėmis nėra vienodos visose ES valstybėse narėse, todėl nevienoda ir nauda, gaunama iš investicijų į DSS. Įgyvendinant iniciatyvas reikėtų atsižvelgti į įvairius aspektus, kaip antai lytis, etninė kilmė, amžius ir negalia, ir susieti DSS strategiją su diskusijomis dėl lygybės.

1.12.

Skaitmeninimo procesas gali atnešti daug teigiamų pokyčių DSS srityje. Tačiau EESRK didelį susirūpinimą kelia tai, kad kai kurios skaitmeninimo sukurtos naujos darbo rūšys gali nepatekti į DSS reglamentų taikymo sritį. DSS teisės aktais turėtų būti apsaugoti visi Europos Sąjungoje dirbantys asmenys.

1.13.

EESRK pabrėžia, kad DSS ne tik teikia naudą ES ekonomikai, bet ir yra pagrindinė darbo teisė. DSS standartai turėtų būti skatinami ne tik valstybėse narėse – jie turėtų apimti visas pasaulio šalis, ypač tas, su kuriomis ES yra ratifikavusi prekybos susitarimus ar kitaip bendradarbiauja, pavyzdžiui, su Rytų partnerystės arba pietinėmis kaimyninėmis šalimis. Europos investicijų srityje pirmenybę reikėtų teikti įmonėms, kurios turi patikimą DSS politiką ir užtikrina DSS savo tiekimo grandinėse.

2. Bendroji informacija

2.1.

Kasmet Europos Sąjungoje įvyksta virš 3,2 mln. nemirtinų nelaimingų atsitikimų, o avarijose žūsta beveik 4 000 žmonių. Remiantis konservatyviu vertinimu, nuo profesinio vėžio miršta 100 000 žmonių. Apie daugelį nelaimingų atsitikimų nėra pranešama, todėl tikėtina, kad realūs skaičiai yra daug didesni. Pavyzdžiui, į šį skaičių nėra įtraukti nei duomenys apie pakeliui į darbą žuvusius darbuotojus, nei su darbu susijusių savižudybių skaičius. Kai kurie darbuotojai nepraneša apie nemirtinus nelaimingus atsitikimus darbe (2).

2.2.

24,2 % darbuotojų mano, kad jų sveikatai darbe kyla pavojus, o 25 % teigia, kad jų darbas daro didžiausią neigiamą poveikį jų gerovei (3). 7,9 % visų darbuotojų yra patyrę profesinės sveikatos sutrikimų, o 36 % tokių atvejų darbuotojai negalėjo dirbti bent 4 dienas per metus (4).

2.3.

Jau 30 metų ES taiko teisės aktų sistemą, kuria siekiama apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų ir kitų rūšių su darbu susijusių sveikatos sutrikimų. ES DSS acquis grindžiama SESV 153 straipsniu ir Europos pagrindų direktyva (89/391/EEB). Joje nustatyti bendrieji sveikatos ir saugos valdymo principai ir ji taikoma visiems ES ūkinės veiklos sektorių darbuotojams. Be to, ES priėmė 23 atskiras direktyvas dėl DSS. Neseniai paskelbtame Europos socialinių teisių ramstyje DSS nurodoma dešimtajame principe.

2.4.

Iš įvairių Europos apklausų rezultatų matyti, kad padėtis DSS srityje gerėja, tačiau bendra išlaidų našta dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų tebėra didelė. Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) vertinimu, 3,9 % pasaulio BVP ir 3,3 % Europos BVP išleidžiama su profesinėms traumoms ir ligoms gydyti. Ši procentinė dalis įvairiose šalyse skiriasi, priklausomai nuo jų ekonomikos, teisinės sistemos ir prevencijos paskatų. Daugiausia išlaidų patiriama dėl profesinio vėžio, antroje vietoje – dėl raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų (5).

2.5.

Tyrimai rodo, kad užtikrinti gerą DSS valdymą MVĮ ir šeimos ūkiuose tebėra pakankamai sunku. Pavyzdžiui, 2014–2020 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos sistemoje nustatyta, kad vienas pagrindinių strateginių DSS tikslų yra didesni MVĮ pajėgumai imtis veiksmingų ir rezultatyvių rizikos prevencijos priemonių.

2.6.

Moksliniuose tyrimuose, skirtuose nustatyti, kokiomis aplinkybėmis ir kokia tvarka ES MVĮ užtikrinama DSS, nurodomas „visuotinis ir daugialypis išteklių trūkumas“ (6), dėl kurio nemažai šių įmonių yra priverstos imtis neskrupulingų verslo strategijų. Pagrindiniai tokių įmonių ypatumai yra silpna ekonominė padėtis, susirūpinimas dėl ekonominio išlikimo, nepakankamos investicijos į DSS, nepakankamos žinios, informuotumas ir kompetencija DSS srityje.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

Daugelis tyrimų, taip pat socialinių partnerių bei pilietinės visuomenės organizacijų patirtis rodo, kad investicijos į DSS ne tik padeda didinti darbuotojų gerovę, bet ir duoda didelę grąžą, ypač sumažėjusių sąnaudų, padidėjusio našumo ir socialinės apsaugos sistemų tvarumo požiūriu (7). Suomijoje atlikti tyrimai atskleidė, kad tai gali padaryti teigiamą poveikį pelningumui, net ir be tiesioginio išmatuojamo poveikio našumui, o tai rodo, kad DSS ekonominės naudos mechanizmai yra subtilesni nei dažnai manoma (8).

3.2.

Atsižvelgiant į tai, kad darbuotojai ir jų šeimos padengia didžiąją su profesinėmis ligomis ar nelaimingais atsitikimais darbe susijusių išlaidų dalį, socialinės investicijos į DSS yra aiškiai ekonomiškai pagrįstos (9).

3.3.

EESRK palankiai vertina tai, kad kai kuriose valstybėse narėse sukurtos įvairios sistemos, pagal kurias organizacijoms finansiškai atlyginama už saugias ir sveikas darbo vietas, ir ragina daugiau valstybių narių įdiegti panašias sistemas. Šios paskatos, be kita ko, yra mažesnės draudimo įmokos, mokesčių lengvatos ar valstybės subsidijos ir dėl jų sistemos tampa ekonomiškai naudingos draudikams, sumažinant reikalavimų išmokėti draudimo išmoką skaičių, sunkumą ir sąnaudas.

3.4.

EESRK mano, kad paskatų sistemos turėtų atlyginti ne tik už praeityje pasiektus gero DSS valdymo rezultatus (pvz., mažesnį nelaimingų atsitikimų skaičių), bet ir už konkrečias prevencijos pastangas, kuriomis siekiama užkirsti kelią būsimiems nelaimingiems atsitikimams ir sveikatos sutrikimams. Be finansinių programų, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esamoms savanoriškoms sektorinėms iniciatyvoms, skirtoms pramonės produktų valdymui ir veiklos kokybei (10).

3.5.

Atsižvelgdamas į bendrą nelaimingų atsitikimų, per kuriuos darbe patiriama trauma arba mirštama, mažėjimo tendenciją, EESRK siūlo daugiau dėmesio skirti profesinėms ligoms, kaip antai vėžys, kraujotakos ligos, raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai, taip pat su psichosocialine rizika susijusioms ligoms, kurios nusineša daugiausia gyvybių ir yra dažniausios laikinojo nedarbingumo priežastys Europos Sąjungoje.

3.6.

EESRK ragina investicijų į DSS atžvilgiu laikytis labiau holistinio požiūrio. Taikant šį požiūrį reikėtų vengti pernelyg didelio apibendrinimo ir, atsižvelgiant į ribotus išteklius, vertėtų iš pradžių daugiausia dėmesio skirti veiksmingiausiems DSS politikos gerinimo būdams.

3.7.

Investicijos į DSS turėtų būti svarstomos atsižvelgiant į diskusiją dėl darbo vietų kokybės. EUROFOUND duomenys rodo, kad atsitiktiniai darbuotojai turi mažiausiai galimybių gauti informacijos apie DSS kylančią riziką (11). Be to, mažų garantijų darbas ir nedarbas blogina psichikos sveikatą. Standartinės darbo sąlygos ir lyčių lygybė užtikrina geriausią psichosocialinės rizikos prevenciją ir taip didina gerovę bei kelia našumą. Todėl EESRK palankiai vertina neseniai paskelbtą EUROFOUND tyrimą, kuriame teigiama, kad vertinant veiksnius, kurie nacionaliniu lygmeniu gali būti svarbūs darbo sąlygų ir darbuotojų sveikatos bei gerovės santykiui, analizės rodo, kad aktyvesnis dalyvavimas profesinėse sąjungose, stipresnė užimtumo apsauga ir didesnė lyčių lygybė siejami su didesne grąža, gausesniais darbo ištekliais ir retesne būtinybe dirbti viršvalandžius. Todėl valstybės narės turėtų būti raginamos investuoti į iniciatyvas, kuriomis skatinamas aktyvesnis dalyvavimas profesinėse sąjungose, užimtumo apsauga ir lyčių lygybė ir taip padėti gerinti darbuotojų sveikatą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu (12).

3.8.

Reikia išsamesnių tyrimų, kad investicijų į DSS nauda taptų matomesnė. Komitetas palankiai vertina naujausius tyrimus ir ragina atlikti išsamesnius tyrimus, kurie padėtų padidinti informuotumą apie investicijų į DSS svarbą ir veiksmingiau paskirstyti išteklius sutelkiant dėmesį į tas sritis, kuriose investicijos gali greičiausiai duoti didžiausios grąžos.

3.9.

Europos Sąjungoje būtina suderinti profesinių ligų pripažinimą bei registravimą ir pradėti rinkti susijusius duomenis, kad būtų galima stebėti tendencijas ES lygmeniu. EESRK nuomone, nepakankamas profesinių ligų pripažinimo suderinimas gali lemti kai kurių ES įmonių ir darbuotojų diskriminaciją, nes jų šalyse profesinių ligų pripažinimo lygis yra aukštesnis arba žemesnis.

3.10.

Be to, tarp valstybių narių būtina užtikrinti didesnį skaidrumą dalijantis statistine informacija apie profesines ligas ir infekcijas.

3.11.

EESRK rekomenduoja atitinkamoms ES įstaigoms kartu su Eurostatu ir valstybėmis narėmis sukurti patikimą informacijos ir duomenų rinkimo sistemą, remiantis Europos profesinių ligų statistikos bandomuoju projektu.

3.12.

Kadangi švietimas ir prevencija yra svarbi investicijų į DSS dalis, EESRK atkreipia ypatingą dėmesį į darbuotojų sveikatos ir saugos profesinių sąjungų atstovus ir kitus savanorius. Svarbu skatinti darbuotojų sveikatos ir saugos komitetų bei darbuotojų atstovų vaidmenį ir prireikus gerinti darbuotojų atstovų teisinę apsaugą.

3.13.

Kaip EESRK jau yra rekomendavęs anksčiau, atitinkamoms DSS, prevencijos, vykdymo užtikrinimo ir mokslinių tyrimų įstaigoms turėtų būti skirta pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių savo pareigoms vykdyti (13).

3.14.

EESRK yra susirūpinęs, kad galimybės naudotis DSS priemonėmis nėra vienodos visose ES valstybėse narėse, todėl nevienoda ir iš investicijų į DSS gaunama nauda. Įgyvendinant skirtingas iniciatyvas reikėtų atsižvelgti į įvairius aspektus, kaip antai lytis, etninė kilmė, amžius ar negalia, ir susieti DSS strategiją su diskusijomis dėl lygybės.

3.15.

EESRK pabrėžia, kad DSS ne tik naudinga ES ekonomikai, bet ir yra pagrindinė darbo teisė. DSS standartai turėtų būti skatinami ne tik valstybėse narėse – jie turėtų apimti visas pasaulio šalis, ypač tas, su kuriomis ES yra ratifikavusi prekybos susitarimus ar kitaip bendradarbiauja, pavyzdžiui, su Rytų partnerystės arba pietinėmis kaimyninėmis šalimis. Europos investicijų srityje pirmenybę reikėtų teikti įmonėms, kurios turi patikimą DSS politiką ir užtikrina DSS savo tiekimo grandinėse.

4. Investicijų į DSS svarba MVĮ

4.1.

MVĮ DSS srityje patiria įvairių intervencinių priemonių išlaidų: pradinės investicijos (naujos įrangos pirkimas, įrengimas, pritaikymas, darbuotojų mokymas), pasikartojančios išlaidos (priežiūra, periodiškai keičiama įranga, mokymo sąnaudos pinigų ir laiko požiūriu) ir DSS paslaugų išlaidos. Daugumos MVĮ ekonominiai ir valdymo ištekliai yra riboti, todėl būtinos nebrangios arba nemokamos DSS programos ir priemonės didesnei MVĮ daliai pasiekti.

4.2.

Sektorių, subsektorių ir darbo proceso lygmeniu būtina specialiai pritaikyti politiką prie MVĮ poreikių, verslo aplinkos ir aplinkybių. Priderinti prie MVĮ poreikių ir reikalavimų gali padėti atitinkamos verslo organizacijos ir socialiniai partneriai.

4.3.

MVĮ reikia daugiau paramos, kad jos galėtų patikimai užtikrinti DSS. Šiam tikslui pasiekti reikia:

4.3.1.

finansinės paramos (finansinių paskatų), specialiai parengtų gairių ir konsultacijų;

4.3.2.

darbo inspektorių teikiamos paramos – jie turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį didinant informuotumą apie DSS teisės aktus ir teikiant paramą bei konsultacijas;

4.3.3.

specialiai pritaikytų, praktiškų ir ekonomiškai efektyvių priemonių;

4.3.4.

darbdavių ir darbuotojų informuotumo didinimo, keitimosi gerąja patirtimi;

4.3.5.

nuoseklaus principo „visų pirma galvokime apie mažuosius“, iniciatyvos „Small Business Act“nuostatų ir MVĮ atstovų funkcijų taikymo, vengiant nereikalingos ir neproporcingos naštos, kad būtų geriau laikomasi reikalavimų;

4.3.6.

geresnio bendradarbiavimo ir partnerysčių siekiant remti MVĮ, visų pirma regionų ir vietos lygmeniu, su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kaip antai socialiniais partneriais, draudimo įstaigomis ir valdžios institucijomis.

4.4.

MVĮ dažnai pirmenybę teikia įvairių rūšių tarpininkams. Tačiau tiesioginiai susitikimai, be kita ko, yra brangūs, todėl labai svarbu rasti ekonomiškai efektyvių sprendimų.

4.5.

Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA) ir Europos įmonių tinklas (angl. Enterprise Europe Network) gali teikti praktinę paramą, pavyzdžiui, suteikti nemokamų lengvai pritaikomų priemonių ir informacijos bei konsultacijų, ir turėtų toliau plėsti specialias programas šioje srityje.

5. Konkrečios pastabos

5.1.

Psichosocialinė rizika yra viena sudėtingiausių ir augančių sveikatos ir saugos problemų darbe ir net MVĮ verslininkai patiria didelį stresą (14). Nors streso ir psichosocialinės rizikos mažinimas kainuoja brangiai, moksliniai tyrimai rodo, kad jų ignoravimas įmonėms ir ekonomikai atsieina dar brangiau.

5.2.

EESRK pabrėžia, jog būtina tęsti diskusiją ir mokslinius tyrimus dėl perdegimo sindromo (angl. burnout), kad būtų galima įgyvendinti atitinkamas strategijas, skirtas jo prevencijai.

5.3.

Be to, ES turi labiau stengtis mažinti darbo sergant atvejus. Darbas sergant gali ne tik padidinti sveikatos sutrikimų tikimybę, bet ir sumažinti darbuotojų našumą (15).

5.4.

Nors vyrai ir moterys dirba toje pačioje darbo vietoje, jie gali susidurti su skirtinga rizika dėl biologinių skirtumų, nevienodų reikalavimų ar patiriamo poveikio. Todėl EESRK ragina investicijų į DSS atžvilgiu laikytis labiau lyčiai atžvalgaus požiūrio. Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama moterų raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų bei vėžio prevencijai.

5.5.

Atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių konvenciją ir į ankstesnes nuomones, EESRK ragina daugiau dėmesio skirti žmonėms su bet kokios formos negalia. EESRK pabrėžia, kad negalios ir darbo rinkos ryšys yra susijęs ne tik su priemonėmis, užtikrinančiomis prieigos teisę, pavyzdžiui, kvotomis, paskatomis ar mokesčių lengvatomis, bet ir su didesniu įsipareigojimu užkirsti kelią neįgaliųjų sveikatai kylančiai rizikai, dirbant įvairių rūšių darbo aplinkoje. Investicijos į DSS turėtų būti pritaikytos atsižvelgiant į neįgaliųjų poreikius.

5.6.

Specialus dėmesys turėtų būti skiriamas mobiliesiems darbuotojams, darbuotojams migrantams ir sezoniniams darbuotojams, nes dėl kalbos barjero ir kitų kliūčių jiems kyla didesnė rizika patirti nelaimingą atsitikimą darbe. Daugelio jų, ypač neteisėtų migrantų, socialinės sistemos tinkamai neaprėpia ir apie juos nepateikiama duomenų.

5.7.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į spartų Europos visuomenės senėjimą, DSS yra labai svarbus klausimas, kurį sprendžiant ES tenka didelis vaidmuo. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus darbuotojams kyla daug didesnė mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe rizika nei jaunesnio amžiaus darbuotojams, nors pirmieji nuo nemirtinų nelaimingų atsitikimų darbe nukenčia rečiau. Be to, jiems tenka daug didesnė ilgo latentinio laikotarpio ligų, pavyzdžiui, profesinio vėžio ar kraujotakos ligų, našta.

5.8.

Bendrovės, turinčios tiekėjų tinklą, turi daugiau galimybių investuoti į DSS, ir joms tenka pareiga skatinti DSS ir į šią sritį investuoti, kad jų tiekimo grandinėse būtų užtikrinta saugi ir sveika aplinka visiems darbuotojams (16).

5.9.

Viešosios įstaigos įmonėms turi suteikti kokybiškų IT priemonių, skirtų padėti įvertinti profesinę riziką. Šios priemonės taip pat turi būti paprastos bei praktiškos ir tiksliai atitikti įmonių lūkesčius. Jas reikėtų integruoti į platesnio masto iniciatyvas, kad būtų galima sutelkti atitinkamus sektorius, ir kartu rengti kampanijas rizikos prevencijos veiksmams skatinti. Būtina įtraukti socialinius partnerius ir darbuotojus. Įmonės turėtų turėti galimybę naudotis suinteresuotaisiais subjektais kaip DSS srities ekspertais.

5.10.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad inovacijos kovos su vėžiu srityje gali būti labai naudingos pacientams, tačiau jos taip pat kelia sunkumų, susijusių su dabartiniais DSS standartais. Labai svarbu tikrinti, ar branduolinės medicinos ir citotoksinių vaistų srityje yra užtikrinama aukšto lygio DSS apsauga visose ligoninėse, kad būtų galima išnaudoti vėžio gydymo galimybes nesukeliant pavojaus sveikatos priežiūros specialistams.

5.11.

Sukaupiama vis daugiau žinių apie genetinius ypatumus, kurie gali sukelti piktybinius navikus, tačiau nežinoma, nei kokio tipo vėžys gali išsivystyti ar faktiškai išsivystys, nei kada tai įvyks. Be to, vis daugiau su aplinka ir darbu susijusių aplinkybių pripažįstamos kancerogeniškomis. Šių dviejų veiksnių derinys labiausiai padidina vėžio išsivystymo riziką. Darbuotojams naudinga žinoti, kokią piktybinę DNR struktūrą jie gali turėti, o atsakingi darbdaviai turėtų informuoti darbuotojus apie darbo vietoje esančius galimus žalingus veiksnius.

5.12.

Reikia skatinti tinkamą grįžimo į darbą politiką ir praktiką, kad darbo vietos išliktų tvarios. Darbuotojams, norintiems grįžti į darbą, reikėtų vykdyti tinkamus reabilitacijos procesus, įskaitant, pavyzdžiui, jų darbo vietos pritaikymą.

5.13.

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad dėl klimato kaitos reikės atitinkamai pritaikyti DSS strategijas. Kylanti temperatūra ar neįprastos gaivalinės nelaimės kels realią grėsmę ES gyventojų darbo sąlygoms.

6. Skaitmeninimas ir DSS

6.1.

Skaitmeninimo procesas gali atnešti daug teigiamų pokyčių DSS srityje. Pavyzdžiui, didelės rizikos darbui kasybos ar statybų sektoriuose gali būti naudojami robotai, o IT technologijos pagerins DSS priežiūros organizavimo būdus. Skaitmeninimas taip pat gali sumažinti monotoniško darbo keliamą psichosocialinę riziką, o vyresnio amžiaus ar neįgaliems asmenims gali būti naudinga skaitmeninės pagalbos sistema.

6.2.

Vis dėlto EESRK yra susirūpinęs dėl neigiamo skaitmeninimo poveikio DSS ir darbuotojams. Jau parodyta, kad skirtingose suskaitmenintose darbo vietose kyla didelė rizika, kaip antai darbo suintensyvėjimas, stresas ar psichosocialinis smurtas (17). Be to, ateityje galima tikėtis dirbtinio intelekto sukeltų nelaimingų atsitikimų, kuriems reikia užkirsti kelią.

6.3.

Skaitmeninimas taip pat padidino galimybę būti nuolat pasiekiamiems darbo reikalais e. paštu ir kitomis ryšių priemonėmis, o tai gali panaikinti aiškias ribas tarp asmeninio ir profesinio gyvenimo ir padaryti žmones labiau priklausomus nuo IT technologijų. Labiau priklausomi nuo IT technologijų ir socialinių platformų yra linkę tapti būtent jauni žmonės, o tai gali kenkti jų sveikatai ir saugai. EESRK ragina socialinius partnerius parengti tinkamas priemones darbuotojų sveikatai nuo šios rizikos apsaugoti, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Šiuo atžvilgiu svarbus vaidmuo tenka ir pilietiniam dialogui. Vienas iš tokių priemonių pavyzdžių yra „teisė atsijungti“, neseniai įvesta Prancūzijoje ir taikoma kai kuriuose sektoriuose ir pagal įmonių lygmeniu sudaromus susitarimus kelete ES šalių.

6.4.

EESRK yra labai susirūpinęs, kad kai kurios naujos skaitmeninimo sukurtos darbo formos (pvz., darbo platformos ar trumpų projektų ekonomika) gali nepatekti į DSS reglamentų, skirtų apsaugoti standartinėmis užimtumo formomis dirbančius darbuotojus, taikymo sritį. Tokiomis aplinkybėmis gali susidaryti nepriimtina padėtis, kai kai kurie naujo tipo darbuotojai, pavyzdžiui, platformų darbuotojai, nebus tinkamai apsaugoti. DSS teisės aktų apsauga turėtų būti taikoma visiems Europos Sąjungoje dirbantiems darbuotojams. Šiuo atžvilgiu EESRK pritaria Tarybos išvadoms (18), kuriose nurodoma, kad „naujos darbo formos neturėtų sumažinti ar sumenkinti darbdavio atsakomybės užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su tuo darbu susijusiais aspektais“.

2019 m. rugsėjo 26 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Luca JAHIER

(1) https://osha.europa.eu/en/tools-and-publications/publications/value-occupational-safety-and-health-and-societal-costs-work/view.

(2) Komunikatas „2014–2020 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginė programa“, COM(2014) 332 final.

(3) Eurostatas (2015), Accidents at work statistics (ESAW): http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=hsw_mi07&lang=en.

(4) 2013 m. ES darbo jėgos tyrima.

(5) https://osha.europa.eu/en/tools-and-publications/publications/international-comparison-cost-work-related-accidents-and.

(6) https://osha.europa.eu/en/tools-and-publications/publications/contexts-and-arrangements-occupational-safety-and-health-micro.

(7) https://osha.europa.eu/en/tools-and-publications/publications/reports/the-business-case-for-safety-and-health-cost-benefit-analyses-of-interventions-in-small-and-medium-sized-enterprises, EU-OSHA ataskaita, 2019 m. liepos mėn.

(8) R. Murphy ir C. Cooper (2000), Healthy and productive work.

(9) https://osha.europa.eu/en/tools-and-publications/publications/value-occupational-safety-and-health-and-societal-costs-work/view.

(10) Vienas tokių pavyzdžių – Europos ir pasaulio cheminių medžiagų pramonės etikos sistema Responsible Care®, skirta visoje tiekimo grandinėje didinti cheminių medžiagų gamybos, tvarkymo ir naudojimo saugą.

(11) Žr. priedą.

(12) EUROFOUND (2019), Working conditions and workers’ health, Europos Sąjungos leidinių biuras, p. 51.

(13) OL C 288, 2017 8 31, p. 56.

(14) 2015 m. Europos darbo sąlygų tyrimas.

(15) EUROFOUND (2019), Working conditions and workers’ health, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas.

(16) https://osha.europa.eu/en/tools-and-publications/publications/literature_reviews/promoting-occupational-safety-and-health-through-the-supply-chain/view.

(17) TDO (2019), The Threat of Physical and Psychosocial Violence and Harassment in Digitalized Work.

(18) EPSCO 9686/19, 2019 m. birželio 13 d.

PRIEDAS

Toliau pateikiami diskusijų metu atmesti pakeitimai, už kuriuos buvo atiduota ne mažiau kaip 1/4 balsų (DTT 59 str. 3 dalis):

3.12 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Paaiškinimas

Bus pateiktas žodžiu.

Balsavimo rezultatai

Už	:	50
Prieš	:	86
Susilaikė	:	10

5.12 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Todėl svarbu optimizuoti vėžiu sergančių darbuotojų reabilitaciją ir grįžimą į darbą, siekiant padidinti šios pažeidžiamos grupės gerovę ir sumažinti socialinį ir finansinį vėžio poveikį Europos įmonėms ir plačiajai visuomenei. Reikia skatinti tinkamą grįžimo į darbą politiką, priemones, intervencinius veiksmus ir praktiką, kad darbo vietos išliktų tvarios. Darbuotojams, norintiems grįžti į darbą, reikėtų vykdyti tinkamus reabilitacijos procesus, įskaitant, pavyzdžiui, jų darbo vietos pritaikymą. „Sėkmingai įgyvendinti programas padeda teisinės galimybės dirbti ne visą darbo dieną ir paskatos darbdaviui remti“ (1) reabilitaciją ir grįžimą į darbą po vėžio diagnozės nustatymo. MVĮ turėtų būti padedama siekti lankstesnių darbo reikalavimų, kartu teikiant paramą ir informaciją šioje srityje.

Paaiškinimas

Vėžio poveikis žmogaus kasdieniam gyvenimui yra staigus ir sukrečiantis. Diagnozę paprastai lydi ilgalaikės nedarbingumo atostogos dėl medicininio gydymo ir funkcinių apribojimų. Nors per pastaruosius tris dešimtmečius vėžio gydymas apskritai patobulėjo ir bendras vėžį išgyvenusių asmenų skaičius didėja, daugelis nuo vėžio išgijusių žmonių pasibaigus gydymui jaučia ilgalaikius simptomus ir sutrikimus, pavyzdžiui, nuovargį. Šie simptomai ir sutrikimai gali turėti įtakos vėžį išgyvenusių asmenų darbingumui, todėl jiems sunkiau likti darbo rinkoje arba į ją grįžti. Moksliniai tyrimai rodo, kad dauguma vėžį išgyvenusių asmenų gali likti dirbti arba grįžti į darbą, tačiau jiems kyla 1.4 karto didesnė nedarbo grėsmė nei žmonėms, kuriems niekada nebuvo diagnozuotas vėžys. Akivaizdu, kad priemonės, praktika, politika ir intervenciniai veiksmai, kuriais siekiama skatinti reabilitaciją ir grįžimą į darbą, yra labai svarbūs.

Įmonėms, kuriose dirba mažiau nei 250 darbuotojų (MVĮ), trūksta informacijos ir išteklių vėžiu susirgusių asmenų reabilitacijos ir grįžimo į darbą strategijoms ar programoms, ir tokioms įmonėms reikalinga parama ir švietimas. MVĮ grupei skirta Darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros informacija ir (arba) pagalba yra vertinga, nes MVĮ gali mokytis vienos iš kitų ir kartu lengviau gauti tokios rūšies pagalbą iš profesinės sveikatos tarnybų. Tačiau suinteresuotieji subjektai taip pat mano, kad maža MVĮ apimtis yra privalumas, nes tokios įmonės sukuria labiau į šeimą panašią aplinką, kuri gali būti palankesnė į darbą norintiems grįžti vėžiu sergantiems darbuotojams.

Balsavimo rezultatai

Už	:	49
Prieš	:	106
Susilaikė	:	10

(1) https://osha.europa.eu/en/tools-and-publications/publications/executive-summary-rehabilitation-and-return-work-after-cancer-0.

Top

Choose the experimental features you want to try