19.1.2018

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/28

---

Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies b punktą

(2018/C 19/11)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą pakeitimo paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

GARANTUOTO TRADICINIO GAMINIO SPECIFIKACIJOS REIKŠMINGO PAKEITIMO PARAIŠKA

Pakeitimo paraiška pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą

„BRATISLAVSKÝ ROŽOK“/„PRESSBURGER KIPFEL“/„POZSONYI KIFLI“

ES Nr. TSG-SK-02120–2016 2 15

1.   Pareiškėjų grupė ir teisėtas interesas

Grupės pavadinimas:	Cech pekárov a cukrárov Regiónu západného Slovenska
Adresas:	M.R. Štefánika 10 902 01 Pezinok SLOVENSKO/SLOVAKIA
Tel.	+421 336413314
El. p.	sekretariat@cechpekarov.sk

Pakeitimą siūlo ta pati grupė, kuri teikė produkto „BRATISLAVSKÝ ROŽOK“/„PRESSBURGER KIPFEL“/„POZSONYI KIFLI“ įregistravimo paraišką.

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Slovakijos Respublika

3.   Keičiamos produkto specifikacijos dalys

—	☒	Produkto pavadinimas
—	☒	Produkto aprašymas
—	☒	Gamybos būdas
—	☒	Kita (nurodyti)

Prašymą teikiančios grupės kontaktinių duomenų pakeitimas

Išimtinės pavadinimo naudojimo teisės pakeitimas

Institucijos, įpareigotos tikrinti, kaip laikomasi specifikacijos, kontaktinių duomenų pakeitimas

Produkto specifinėms savybėms patikrinti taikomų būtiniausių reikalavimų ir procedūrų pakeitimas

4.   Pakeitimo (-ų) rūšis

—

☒

Registruoto GTG specifikacijos pakeitimas, kuris nėra laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies ketvirtą pastraipą

5.   Pakeitimas (-ai)

1.    Prašymą teikiančios grupės kontaktinių duomenų pakeitimas

Prašymą teikiančios grupės elektroninio pašto adresą repecu@stonline.sk pakeičiame adresu sekretariat@cechpekarov.sk.

2.    Produkto pavadinimas

Iš įregistruoto produkto pavadinimo „Bratislavský rožok“/„Pressburger Kipfel“/„Pozsonyi kifli“ išbraukiame vokišką pavadinimą „Pressburger Kipfel“, nes jis nei Vokietijoje, nei Austrijoje nevartojamas šios rūšies produktui apibūdinti. Austrijoje ir Vokietijoje dažniausiai vartojamas terminas „Pressburger Beugel“.

Naujasis produkto įregistruotas pavadinimas yra „Bratislavský rožok“/„Pozsonyi kifli“.

Šis pakeitimas daromas visame specifikacijos tekste.

Žodžius „Registravimas nenustatant išimtinės pavadinimo naudojimo teisės“ pakeičiame žodžiais „Registravimas nustačius išimtinę pavadinimo naudojimo teisę“. Šis pakeitimas grindžiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 25 straipsnio 2 dalimi.

Tiek Slovakija, tiek Vengrija yra suinteresuotos, kad „BRATISLAVSKÝ ROŽOK“/„POZSONYI KIFLI“ produkto pavadinimas išliktų įregistruotas saugomų nuorodų registre.

3.    Produkto aprašymas

Produkto aprašyme pakeičiame produkto svorį: nuoroda „40–60 g“ tampa nuoroda „40–70 g“. Šis pakeitimas padarytas remiantis dvišaliu susitarimu su Vengrija, nes Vengrijos kepėjai gamina ir 70 g sveriančius „Bratislavský rožok“/„Pozsonyi kifli“.

Siūlome iš produkto aprašymo pašalinti šiuos duomenis:

„Galutinio produkto cheminės savybės:

—	sausosios medžiagos riebalų kiekis yra ne mažesnis kaip 20 %,

—	sausosios medžiagos cukraus kiekis yra ne mažesnis kaip 12 %.“

Šis pakeitimas grindžiamas tuo, kad riebalų kiekis yra nustatytas 3.6 punkte ir kad sausosios medžiagos cukraus kiekis nėra reikalingas rodiklis.

4.    Gamybos būdas

Siūlome iš žemės ūkio produkto arba maisto produkto gamybos būdo aprašymo teksto pašalinti lenteles, kuriose nurodytas receptas 1 000 vienetų, sveriančių 50–55 g, ir jas pakeisti šiuo tekstu:

Šis pakeitimas grindžiamas tuo, kad įvairūs gamintojai Slovakijoje ir Vengrijoje naudoja skirtingas sudedamąsias dalis įvairiomis proporcijomis, o receptas nėra konkreti šio produkto savybė. Šio produkto specifiškumą apibūdina kepėjo arba konditerio darbo rezultatas. Įvairių sudedamųjų dalių kiekio nustatyti nebūtina dėl priežasčių, susijusių su būtiniausių galutinio produkto parametrų patikra. Todėl siūlome pakeisti receptą toliau pateiktu tekstu, kuriame nurodytos naudojamos sudedamosios dalys ir suteikiama galimybė gamintojams (taip pat užsienio gamintojams) naudoti tokias sudedamąsias dalis, kurių yra atitinkamame regione, kurios yra faktiškai naudojamos ir atitinka vartotojų lūkesčius, laikantis tradicinių receptų, kurie įvairiuose regionuose šiek tiek skiriasi.

Gamybos būdo aprašyme pasakymą „vanilinis cukrus“ papildome taip: „vanilės arba vanilinis cukrus“.

Šis pakeitimas grindžiamas tuo, kad šiuo metu vanilinis cukrus yra naudojamas dažniau nei vanilės cukrus. Jis neturi jokios įtakos galutiniam produktui. Šis pakeitimas daromas visame specifikacijos tekste. Gamybos būdo versijoje slovakų kalba ištaisome sąvoką „žemle“ (duonelė) ją pakeisdami sąvoka „klonky“ (tešlos rutuliai).

Šis pakeitimas grindžiamas pasirinkimu vartoti techninį terminą.

Gamybos būdo tekste siūlome ištaisyti pasakymą „kurių skersmuo… laipsniškai siaurėja“ jį pakeisdami pasakymu „kurie laipsniškai siaurėja“.

Šis pakeitimas grindžiamas pasirinkimu vartoti techninį terminą, kad aprašymas būtų tikslesnis.

Gamybos būdo teksto antros pastraipos sakinio „Aguonų įdarui paruošti naudojamas verdantis vanduo arba sudedamosios dalys plikomos“ pabaigoje siūlome įterpti žodžius „(reikia įpilti skysčio, kurio kiekis atitiktų 35–40 % aguonų kiekio)“, kad būtų patikslintas recepte naudojamo skysčio kiekis ir būtų užtikrinta produkto kokybė.

Ištaisome sakinį „Maždaug 10 % maltų graikinių riešutų svorio galima pakeisti saldžiais trupiniais“, jį pakeisdami šiuo sakiniu: „Iki 10 % maltų graikinių riešutų arba aguonų svorio galima pakeisti saldžiais trupiniais.“ Šis pakeitimas padarytas siekiant užtikrinti produkto kokybę ir nurodyti tikslų naudojamų saldžių trupinių kiekį.

Reikia patikslinti temperatūrą ir kepimo laiką, atsižvelgiant į produkto dydžio pakeitimą 3.5 punkte, taip pat atsižvelgti į įvairius krosnių tipus ir modelius.

Siūloma nustatyti 170–220 °C temperatūrą ir 50–70 g sveriančių produktų kepimo laiką – 15–20 minučių.

Šis pakeitimas grindžiamas siekiu suvienodinti kepimo temperatūras įvairių tipų ir modelių krosnyse, o produkto svorį padidinti nuo 60 iki 70 g.

Ženklinimo etiketėmis dalyje siūlome įterpti šį sakinį: „Mažiausias logotipo dydis – 15 mm“. Tai yra galiojančiuose teisės aktuose nustatyta prievolė, kurios laikytis gamintojai pamiršta.

Tekste, susijusiame su pardavimo būdu ir vieta, įterpiame šį sakinį: „Kai produktas parduodamas be pakuotės, GTG logotipas gali būti vaizduojamas kainos etiketėje prie produkto pavadinimo arba informacinėje lentelėje prie produktų sąrašo.“

Šis pakeitimas daromas siekiant pateikti tikslesnę informaciją, kai produktas parduodamas be pakuotės.

Ištaisome su laikymu susijusį tekstą. Išbraukiame žodžius „produktas turi būti laikomas +10 °C neviršijančioje temperatūroje“ ir juos pakeičiame šiuo tekstu: „Laikomas kambario temperatūroje. Laikymo trukmė yra 3–10 dienų, atsižvelgiant į naudotų mielių kiekį.“

Šis pakeitimas daromas dėl to, kad dėl nepagrįstos prievolės prastėdavo parduodamų produktų kokybė; ši prievolė dažnai buvo ignoruojama ir kėlė problemų gamintojams dėl didelio riebalų kiekio produkte. Laikymo temperatūros reikalavimas ankstesnėse specifikacijose buvo pateiktas tik todėl, kad produktas buvo priskirtas konditerijos gaminių klasei.

5.    Žemės ūkio produkto ar maisto produkto specifiškumas

Penktoje įtraukoje įterpiame šiuos žodžius: „Produktas negali būti gaminamas kaip pusiau gatavas apkeptas ir iš anksto greitai užšaldytas produktas, kurį reikia atšildyti prieš galutinį kepimą; jis visada gaminamas kaip šviežias produktas.“

Šis pakeitimas grindžiamas tuo, kad produktas turi būti šviežias ir gaminamas pagal tradicinį receptą; seniau nebuvo taikomas nei greitas užšaldymas, nei apkepimas.

Šeštoje įtraukoje ištaisome tekstą, susijusį su kiaušinio baltymo ir trynio naudojimu prieš kepimą – išbraukiami žodžiai „paprastai du kartus“.

Šis pakeitimas grindžiamas siekiu nevaržyti gamintojo, kuris nori išgauti marmurišką paviršių, taigi tokio reikalavimo nustatyti nereikia. Jis neturi jokios įtakos galutiniam produktui.

6.    Produkto specifinėms savybėms patikrinti taikomi būtiniausi reikalavimai ir procedūros

Pirmą sakinį keičiame įterpdami šiuos žodžius: „maistinių riebalų dalis turi sudaryti bent 30 % naudojamo miltų kiekio.“

Šis pakeitimas grindžiamas siekiu suderinti tekstą su specifikacijos 3.6 ir 3.7 punktais.

Išbraukiame cheminius ir mikrobiologinius reikalavimus ir paliekame tik fizinius reikalavimus.

Šis pakeitimas būtinas todėl, kad mikrobiologiniai reikalavimai nėra pateikti teisės aktuose ir nėra apibrėžti, be to, jie nėra pagrįsti atliekant patikrą prieš pateikiant produktą rinkai, taip pat todėl, kad cheminiai reikalavimai nebuvo apibrėžti pradinėje specifikacijoje. Pakeitimu siekiama tiksliau apibrėžti terminus.

7.    Institucijos arba įstaigos, tikrinančios, ar laikomasi produkto specifikacijos reikalavimų

Pakeičiamas institucijos, įpareigotos tikrinti, kaip laikomasi specifikacijos, elektroninio pašto adresas. Nuo šiol jis bus toks: buchlerova@svps.sk.

Šis pakeitimas daromas dėl to, kad pasikeitė organizacijos elektroninio pašto adresas.

GARANTUOTO TRADICINIO GAMINIO SPECIFIKACIJA

„BRATISLAVSKÝ ROŽOK“/„POZSONYI KIFLI“

ES Nr. TSG-SK-02120–2016 2 15

„Slovakija“

1.   Registruojamas (-i) pavadinimas (-ai)

„Bratislavský rožok“/„Pozsonyi kifli“

2.   Produkto rūšis

2.24 klasė. Duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai

3.   Registravimo pagrindas

3.1.   Tai yra produktas

—	☒	kurio gamybos ar perdirbimo metodas arba sudėtis atitinka to produkto ar maisto produkto gaminimo tradicijas
—	☐	gaminamas iš tradiciškai naudojamų žaliavų ar sudedamųjų dalių.

Slovakų kalboje sąvoką „Bratislavský rožok“ pradėta vartoti maždaug 1920 m., kai tuo metu Čekoslovakijai priklausęs Presburgo miestas – Slovakijos sostinė – pervadintas Bratislava. Nuo tada kepinys vadinamas pagal naują miesto pavadinimą – „Bratislavský rožok“. Pakeitus miesto pavadinimą, Austrijoje vietoj įprasto „Beugel“ pradėtas vartoti žodis „Kipfel“ kartu su ankstesniu miesto pavadinimu. Originalus pavadinimas vengrų kalba buvo „Pozsonyi patkó“ (verčiama „Bratislavos pasaga“). Remiantis naujausia informacija, gauta iš kelių Vengrijos (ypač Budapešto) kepyklų ar konditerijos įmonių, šis produktas gaminamas ir pardavinėjamas kaip „Pozsonyi kifli“ (verčiama „Bratislavský rožok“) – pagal miesto pavadinimą nuo 1918 m. Atsižvelgdami į nusistovėjusius įpročius, siūlome išsaugoti pavadinimą „Pozsonyi kifli“ vengrų kalba.

3.2.   Šis pavadinimas

—	☒	tradiciškai vartojamas konkrečiam produktui pavadinti
—	☐	perteikia produkto tradicinį ar specifinį pobūdį.

Produktas yra specifinis dėl istoriškai nusistovėjusios sudėties ir gamybos metodo. Sąvoka „Bratislavský rožok“ vartojama tik kalbant apie šios konkrečios rūšies aukštos kokybės kepinius arba pyragaičius.

Specifinė produkto savybė – jo savitas „marmuriškas“, t. y. paviršius su plonomis už visą viršutinę plutą šviesesnėmis gijomis. Kiti kepiniai ar konditerijos gaminiai neturi tokio paviršiaus.

—	Produktas skiriasi nuo įprastų parduodamų trapios tešlos kepinių ne tik savo forma ir svoriu, bet ir įdaro kiekiu. Į šio kepinio tešlą dedama daugiau riebalų nei į kitus produktus, ir jokie kiti kepiniai neturi marmuriško paviršiaus.

—	Produktas dėl aguonų arba graikinių riešutų įdaro turi jam būdingą kvapą ir skonį.

—	Produktas yra savitos išvaizdos, pasagos arba „C“ raidės formos.

Siekiant išsaugoti tradicines produkto savybes, jį gaminant reikia laikytis tokių recepto reikalavimų:

—	maistinių riebalų dalis tešloje turi sudaryti bent 30 % naudojamo miltų kiekio,

—	įdaras turi sudaryti bent 40 % viso iškepto produkto svorio,

—	plaktas kiaušinis ar trynys užtepamas ant produkto prieš kepant. Pagal gamybos metodą tai turi suteikti iškeptam produktui marmurišką paviršių.

4.   Aprašymas

4.1.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas, įskaitant pagrindines fizines, chemines, mikrobiologines ar juslines savybes, kuriomis grindžiamas to produkto specifinis pobūdis (šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis)

Aukštos kokybės kepinys arba pyragaitis su aguonų arba graikinių riešutų įdaru, paviršius blizgus ir marmuriškas.

Juslinės savybės

Spalva: pluta nuo rudos iki tamsiai rudos spalvos, perpjovus matyti keli milimetrai rupios tešlos ir įdaras. Aguonų įdaras yra nuo tamsiai pilkos iki juodos spalvos, graikinių riešutų įdaras – rudas.

Išvaizda: lygus blizgus paviršius, nuo rudos iki tamsiai rudos spalvos, subtiliai išmargintas šviesesniu atspalviu. Viršuje paviršius primena marmurą.

Konsistencija: tešlos paviršius tvirtas, plonas, lūždamas trupa.

Kvapas ir skonis: skonis subtilus, būdingas pasirinktam įdarui (t. y. paprastai graikinių riešutų ar aguonų skonio), maloniai saldus, kvapas – naudojamų sudedamųjų dalių.

Fizinės savybės

Forma: pasagos formos kepinys su aguonų įdaru, kuris laipsniškai siaurėja nuo vidurio iki galų, ir „C“ raidės formos kepinys su graikinių riešutų įdaru.

Svoris: paprastai 40–70 g.

4.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, gamybos metodo, kurio privalo laikytis gamintojai, įskaitant, jei tinka, naudojamų žaliavų ar sudedamųjų dalių rūšį bei savybes, ir paruošimo metodo aprašymas (šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis)

Pagrindinės žaliavos, naudojamos tešlai ruošti, yra šios: kvietiniai miltai, riebalai (valgomasis margarinas, sluoksniuotai tešlai gaminti skirtas margarinas, sviestas, taukai), cukrus, druska, mielės – nuo 0,5 iki 1 % miltų kiekio, – kiaušiniai, pieno milteliai, vanilės arba vanilinis cukrus, citrinos žievelė arba džiovinta citrinos žievelė, vanduo; galima naudoti cukrų su cinamonu. Maistinių riebalų dalis tešloje turi sudaryti bent 30 % naudojamo miltų kiekio, o įdaras turi sudaryti bent 40 % viso iškepto produkto svorio.

Ruošiant riešutų įdarą, paprastai į sumaltus riešutus pridedama smulkiojo cukraus (arba medaus), saldžių trupinių, vanilės arba vanilinio cukraus, cukraus su cinamonu, ant mišinio užpilama karšto vandens arba pieno.

Ruošiant aguonų įdarą, paprastai į aguonas pridedama smulkiojo cukraus (arba medaus), saldžių trupinių, vanilės arba vanilinio cukraus, ant mišinio užpilama karšto vandens arba pieno.

Kad būtų skaniau, į įdarą galima pridėti uogienės (vyšnių arba abrikosų) arba džiovintų vynuogių.

Gamybos procesas

Tešlai paruošti miltai sumaišomi su vandeniu (arba su vandeniu, į kurį įdėta pieno miltelių), mielėmis, druska, cukrumi ir maistiniais riebalais. Galima pirmiausia sumaišyti miltus su riebalais, o vėliau pridėti kitas sudedamąsias dalis. Užmaišyta tešla paliekama pakilti 30–40 min. Kai tešla jau gerokai pakyla, ji trumpai paminkoma ir padalijama į dvi dalis. Dalys suformuojamos į tešlos rutulius. Kai po 15–20 min. pakyla ir tešlos rutuliai, jie iškočiojami į elipsės formos juostas, kurios ilgesnėje vietoje yra 12–15 cm. Iškočiota tešlos juosta turi būti 2–3 mm storio. Ant iškočiotos tešlos juostų dedamas cilindro formos aguonų arba graikinių riešutų įdaras. Įdaras įvyniojamas į 12–15 cm ilgio vamzdelius, kurie laipsniškai siaurėja nuo centro link galų. Įdarą įvyniojus, tešla lygiai sujungiama produkto apačioje, kai produktas ant kepimo skardos suformuojamas į pusmėnulį. Kepinys su aguonų įdaru yra pasagos formos, su graikinių riešutų įdaru – „C“ raidės formos. Formos turi būti gana skirtingos, kad iš pirmo žvilgsnio būtų aišku, koks įdaras.

Aguonų įdarui paruošti naudojamas verdantis vanduo arba sudedamosios dalys plikomos (reikia įpilti skysčio, kurio kiekis atitiktų 35–40 % aguonų kiekio). Įdarui paruošti cukrus ištirpinamas mažame kiekyje vandens, vanduo užvirinamas (vietoj cukraus galima naudoti medų). Maltos aguonos sumaišomos su pieno milteliais, saldžiais maltais džiūvėsėliais bei džiovintomis vynuogėmis ir nuolat maišant po truputį supilamos į ištirpintą cukrų. Viskas verdama nuolat maišant, kol masė pakankamai sutirštėja. Tada aguonų įdaras atvėsinamas, į jį dedama nemažai šviežiai nuluptos ir susmulkintos citrinos žievelės ar citrinų tyrės. Jei reikia, galima įdėti cinamono arba truputį vanilės cukraus. Graikinių riešutų įdaras neverdamas – riešutų branduoliai tiesiog sumaišomi su cukrumi (arba medumi), džiovintomis vynuogėmis, pieno milteliais, verdančiu vandeniu, vanilės arba vaniliniu cukrumi ir maltu cinamonu. Iki 10 % maltų graikinių riešutų arba aguonų svorio galima pakeisti saldžiais trupiniais.

Abu atvėsę įdarai turi būti pakankamai tiršti, kad būtų įmanoma rankomis suformuoti rutuliukus.

Suformuoti produktai dedami ant kepimo skardos ir aptepami plaktu kiaušiniu ar tik tryniu. Kiaušiniu aptepti produktai paliekami ant skardos vėsioje ir gerai vėdinamoje vietoje, kad jų paviršius šiek tiek apdžiūtų. Paviršiui išdžiuvus ir kepiniams šiek tiek pakilus, kepiniai dar kartą aptepami plaktu kiaušiniu, paliekami apdžiūti ir pašaunami į kildinimo krosnį. Pakilę produktai kepami kaip mieliniai kepiniai. Kildinant ir ypač kepant dėl sauso oro srauto ant kepinių atsiranda nedidelių įtrūkimų, o viršutinė kepinių pluta atrodo lyg marmuras.

Produktai kepami be garų 170–220 °C temperatūroje.

Kepimo laikas priklauso nuo produktų dydžio. 40–50 g rageliai kepami 10–12 min., 50–70 g rageliai – 15–20 min.

Atvėsinti kepiniai ruošiami išsiųsti ir pardavinėti.

Techniniai ir kepimo nuostoliai, susiję su produkto svoriu ir konsistencija, prilygsta maždaug 10 %.

Ženklinimas: paryškintas produkto pavadinimas „Bratislavský rožok“ arba atitikmuo vengrų kalba. Europos Sąjungos logotipas arba logotipas ir įrašas „Zaručená tradičná špecialita“ (garantuotas tradicinis gaminys). Ant pakuotės gali būti pateikta santrumpa ZTŠ (GTG). Mažiausias logotipo dydis – 15 mm.

Pardavimo būdas ir vieta: kepiniai „Bratislavský rožok“ parduodami vienetais kepyklų arba konditerijos parduotuvėse, kavinėse ir greitojo maisto vietose. Kai produktas parduodamas be pakuotės, GTG logotipas gali būti pavaizduotas kainos etiketėje prie produkto pavadinimo, arba informacinėje lentelėje prie produkto.

Laikomas kambario temperatūroje.

Laikymo trukmė yra 3–10 dienų, atsižvelgiant į naudotų mielių kiekį.

Jis negaminamas masiniu būdu.

Produktas negali būti gaminamas kaip pusiau gatavas apvirtas ir iš anksto greitai užšaldytas produktas, kurį reikia atšildyti prieš galutinį kepimą; jis visada gaminamas kaip šviežias produktas.

4.3.   Pagrindinių produkto tradicinį pobūdį lemiančių elementų aprašymas (šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis)

Tradicinės produkto savybės priklauso nuo jo tradicinės sudėties, t. y. įdaras turi sudaryti bent 40 % viso iškepto produkto svorio.

Tokį konkretų pavadinimą turintis produktas gaminamas jau daugiau kaip du šimtus metų. Jis gaminamas ir kaimyninėse šalyse – Vengrijoje ir Austrijoje, nes mažiau kaip prieš devyniasdešimt metų Slovakija su šiomis šalimis buvo viena valstybė.

Vladimíro Tomčíko knygoje „S vareškou dvoma tisícročiami“ cituojami kronikų įrašai, kad „Bratislavský rožok“ buvo tiekiamas smuklėse jau 1590 m., nors jo gamybos paslaptis gerokai senesnė.

1905 m. išleisto Tivadaro Ortvay leidinio „Ulice a námestia mesta Bratislavy“ 305 puslapyje rašoma: „Netoli Viktoro Mayerio konditerijos parduotuvės senojoje Scheuermanno kepykloje (dabar – Lauda) kepamos aguoninės ir riešutinės pasagos, kurios išgarsino Bratislavą“. („Ulice a námestia mesta Bratislavy“, miestų ir aikščių pavadinimais papasakota miesto istorija, pagrįsta originaliu Dr. Tivadaro Ortvay tyrimu, 1905 m.; išspausdino F. K. Wigand); 1 priede minimos knygos 304 ir 305 puslapiuose vengrų kalba minima Scheuermanno kepykla, susijusi su šiandienos Hviezdoslavovo aikšte. Atitinkamoje teksto dalyje rašoma: „Netoli yra sena Scheuermanno aguoninių ir riešutinių pasagų kepykla (dabar – Lauda), kuri šiais kepiniais išgarsino Bratislavą. Dar vienas iš šių tradicinių gaminių yra Bratislavos džiūvėsiai…“).

1992 m. Bratislavoje išleisto V. Szemeso ir V. Karovičiaus leidinio „Chlieb náš každodenný“ 52 puslapyje rašoma: „1785 m. Šv. Mikalojaus dieną kepėjas Schiermannas į savo parduotuvės vitriną įdėjo naują gaminį su įdaru, kuris į istoriją įėjo kaip „prešpurské beugle“.“ Mes manome, kad pavardės Scheuermann ir Schiermann skiriasi dėl spaustuvės klaidos; tikroji pavardė būtų Scheuermann.

Keli Bratislavos kepėjai ir toliau kepė „Bratislavský rožok“. Vienas geriausiai žinomų kepėjų yra Ágostonas Schwappachas, kurio kepykla pradėjo veikti 1834 m. ir kurioje buvo galima gauti aguoninių ir riešutinių pasagų. Du kepėjų Scheuermanno ir Laudos veiklos tęsėjai buvo 1851–1919 m. gyvenęs meistras Johannas Korče, kuris buvo Franzo Josefo ordino riteris, ir jo sūnus meistras Hansas Korče. Korče šeimos veiklą perėmė Emilis Kastneris.

Gerai žinoma buvo ir Bratislavoje, Štefánikovos gatvėje veikusi Gustávo Wendlerio kepykla, kuri pašto užsakymu siųsdavo „Bratislavský rožok“.

1863 m. Bratislavoje ėjusiame žurnale „Pressburger Wegweiser“ konditeris ir kepėjas Antonas Pressbergeris, be kitų gaminių, reklamavo ir „beugel su aguonų ir graikinių riešutų įdaru“.

1938 m. balandžio 16 d. Vienos laikraštyje „Neue Freie Presse“ pateiktas „Pressburger Kipfel – Bratislavské rožky“ receptas. Receptas ir aprašytas gamybos metodas beveik tapatus tam, kuris taikomas šiandien.

„Bratislavský rožok“ savo knygoje 1870 m. aprašė ir Terézia Vansová bei Jánas Babilonas.

Keliuose Europos miestuose „Bratislavský rožok“ gamino kelios kepyklos ir konditerijos įmonės. Tokių kepyklų ir konditerijos įmonių buvo Austrijoje, Čekijoje ir Vengrijoje. Remiantis iš kitų šalių kepinių ekspertų gauta informacija, gaminys, vadinamas „Bratislavský rožok“, kepamas keliuose miestuose arba bent jau žinoma to gaminio forma, apytikris receptas ir gamybos metodas. Buvusioje Čekoslovakijoje kepti „Bratislavský rožok“ mokyta kepimo ir konditerijos profesinio mokymo mokyklose, ypač po 1950 m. Pavadinimas „Bratislavský rožok“ pradėtas vartoti 1918 m., susikūrus Čekoslovakijai ir Presburgo ar Pozsony miestą pervadinus Bratislava. Tada pasikeitė ir produkto pavadinimas. Vengrų kalba originalus pavadinimas buvo „beugel“, vėliau jis pakeistas pavadinimu „patkó“ – pasaga. Akivaizdu, kad terminas „rožok“ pradėtas vartoti kartu su nauju miesto pavadinimu. Vengrijoje pavadinimas „Pozsonyi kifli“ („Bratislavský rožok“), t. y. senas miesto pavadinimas ir naujas formos pavadinimas, vartojamas iki dabar. Austrijoje dažniau vartojamas pavadinimas „Pressburger Kipfel“, o terminas „beugel“ girdimas retai.

„Bratislavský rožok“ – istorinis pavadinimas, nepaisant jo dabartinio populiarumo. Remiantis skaičiavimais, Slovakijoje jį reguliariai gamina daugiau kaip dvidešimt kepyklų ir konditerijos įmonių, o bent kartą per savaitę jį gamina ir daugybė kitų gamintojų.

1999 ir 2005 m. Slovakijos kepėjų kooperatyvas pristatė „Bratislavský rožok“ tarp konkuruojančių produktų Paryžiuje vykusiame L. Lessafre kepėjų pasaulio čempionate. Teisėjai šį kepinį įvertino labai gerai.

2007 m. pradžioje Bratislavoje surengtoje Dunojaus gastronomijos parodoje pirmą kartą istorijoje įvyko tarptautinės „Bratislavský rožok“ varžybos. Jose dalyvavo devynios komandos iš trijų šalių (2007 m. sausio 25 d.„Bratislavské novíny“ pirmas puslapis).

Apie varžybas rašyta Bratislavos laikraščiuose ir keliuose periodiniuose nacionaliniuose leidiniuose.

2008 m. liepos 25 d. dienraštyje „Nový čas“ buvo straipsnis apie „Bratislavský rožok“. Straipsnyje pateiktas ir tradicinis 1938 m. receptas, kuriame rašoma: „… jis yra pasagos formos, jei su aguonų įdaru, arba „C“ raidės formos, jei su graikinių riešutų įdaru.“

Žurnalo „Epicure“ 52 puslapyje esančiame straipsnyje „Bratislavský rožok – tradícia s dlhou históriou“ („Bratislavský rožok – tradicija su ilga istorija“) rašoma: „Kepinys su aguonų įdaru yra pasagos formos, o kepinys su graikinių riešutų įdaru yra „C“ raidės formos“.

---

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

---