A. Būtinybė imtis veiksmų

Kokia tai problema ir kodėl ji yra ES masto?

Nepaisant iki šiol įdėtų pastangų ir padarytų investicijų, ES pačių našiausių pasaulyje superkompiuterių nėra, o turimi superkompiuteriai grindžiami ne Europos technologija. Turimo skaičiavimo laiko nepakanka vis didėjančiam poreikiui patenkinti. Norint užpildyti šią spragą Europos mokslininkams ir pramonei tenka apdoroti savo duomenis už ES ribų. Dėl to gali kilti problemų, susijusių su privatumu, duomenų apsauga, komercinėmis paslaptimis ir duomenų nuosavybe, ypač kai duomenys konfidencialūs.

Nors daugeliui rinkos dalyvių, įskaitant Europos nacionalines vyriausybes, išlaidos tapo pernelyg didelės, valstybės narės savo našiosios kompiuterijos investicijų strategijų nekoordinuoja ir išteklių netelkia. Palyginti su savo varžovais iš JAV, Kinijos ar Japonijos, akivaizdu, kad Europa per mažai investuoja į našiąją kompiuteriją, o investicijų spraga yra 500–750 mln. EUR per metus.

Europos našiosios kompiuterijos tiekimo grandinė yra silpna, o Europos technologijų integracija į eksploatuojamus našiuosius superkompiuterius išlieka menka. Kol nėra aiškių perspektyvų eksperimentinėje rinkoje, nėra aiškių perspektyvų parduoti eksalygmens superkompiuterį viešajam sektoriui, Europos tiekėjai nemėgins patys kurti superkompiuterių.

Jei nebus imtasi būtinų veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų sukurta visa našiosios kompiuterijos infrastruktūra (nuo technologijų komponentų, sistemų ir kompiuterių iki taikomųjų programų ir įgūdžių) ir koordinuoti bei telkti investicijas į pažangiausias ES technologijomis grindžiamas našiosios kompiuterijos infrastruktūras, ilguoju laikotarpiu reikia tikėtis neigiamų padarinių tiek skaitmeninei ekonomikai, tiek Europos suverenumui ir mokslo bei pramonės lyderystei.

Ką reikėtų pasiekti?

Tikslai – per laikotarpį, kuris prilygtų konkurentų terminams, nupirkti ir įdiegti Europoje pasaulinio lygio beveik eksalygmens našiosios kompiuterijos infrastruktūrą; užtikrinti galimybę ja naudotis viešojo ir privačiojo sektorių naudotojams, kad šie galėtų kurti pažangiausias mokslo ir pramonės prietaikas, kurios skatintų plėtoti Europoje plačią beveik eksalygmens ekosistemą; remti naujos kartos Europos našiosios kompiuterijos technologijų sukūrimą laiku ir jų integravimą į eksalygmens sistemas, kad per laikotarpį, kuris prilygtų pasaulio konkurentų terminams, būtų pasirengta atlikti jų viešąjį pirkimą. Tai padės ES maždaug 2022 m. įgyvendinti eksalygmens superkompiuterius, grindžiamus konkurencinga ES technologija, ir taip užsitikrinti pirmaujančias pozicijas pasaulyje našiosios kompiuterijos srityje. Norint pasiekti šį tikslą, reikia imtis veiksmų jau dabar, nes kūrimo ciklas paprastai trunka ketverius penkerius metus. 

Kokia būtų papildoma ES lygmens veiksmų nauda (subsidiarumas)? 

Dėl viešųjų našiosios kompiuterijos pastangų susiskaidymo ES ir valstybėse narėse ištekliai naudojami neefektyviai, o tarpvalstybinis keitimasis patirtimi vyksta tik iš dalies. Nė viena valstybė narė neturi finansinių galimybių įsigyti eksalygmens skaičiavimo pajėgumų ir pati sukurti, įsigyti ir eksploatuoti būtiną eksalygmens našiosios kompiuterijos ekosistemą per laikotarpį, kuris prilygtų JAV, Kinijos ar Japonijos terminams. Bendrai naudojama infrastruktūra ir bendras naudojimasis esamomis galimybėmis būtų naudingi visiems – tiek pramonei, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, tiek mokslo bendruomenei, viešajam sektoriui, o ypač valstybėms narėms, kuriose nėra savarankiškos nacionalinės našiosios kompiuterijos infrastruktūros. Tai padėtų visų pirma ES užsitikrinti nepriklausomą prieigą prie aukščiausios klasės našiosios kompiuterijos technologijų.

B. Sprendimai

Kokiais būdais galima pasiekti tikslus? Ar viena iš politikos galimybių pasirinkta kaip tinkamiausia? Jei ne, tai kodėl?

Galimybės: įprastinės veiklos scenarijus, Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumas, bendroji įmonė (BĮ), Europos ekonominių interesų grupė, programos „Galileo“ tipo programa ir tarpvyriausybinė organizacija. BĮ yra tinkamiausia galimybė, nes tai yra vienintelė priemonė, užtikrinanti galimybę veiksmingai ir efektyviai sujungti bendrą superkompiuterių viešąjį pirkimą ir jų nuosavybę, taip pat bendrai investuoti į nupirktų kompiuterių technologijos plėtrą.

Kokios yra įvairių suinteresuotųjų šalių nuomonės? Kas kuriai galimybei pritaria?

85 proc. tikslinių konsultacijų respondentų (iš jų 61 proc. – mokslo ir (arba) mokslinių tyrimų organizacijų atstovai, 22 proc. – verslo, 4 proc. – viešojo sektoriaus ir 2 proc. – pramonės asociacijų atstovai) sutinka, kad dabartinė našiosios kompiuterijos būklė Europoje yra prasta, ir pritaria, kad būtina imtis papildomų veiksmų ES lygmeniu. Trylika šalių (dvylika ES valstybių narių ir viena asocijuotoji šalis) jau pasirašė deklaraciją „EUROHPC“, kurioje įsipareigojo bendradarbiauti tarpusavyje ir su Europos Komisija, kad įsigytų ir įdiegtų integruotą pasaulinio lygio našiosios kompiuterijos infrastruktūrą.

C. Tinkamiausios galimybės poveikis

Kokie būtų tinkamiausios galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) pranašumai?

Palyginti su visomis kitomis išnagrinėtomis galimybėmis, BĮ turėtų aiškų teigiamą poveikį ekonomikai, visuomenei ir aplinkai. Ji padėtų įdiegti Europoje pasaulinės klasės našiosios kompiuterijos infrastruktūrą, kuri užtikrintų konkurencingą skaičiavimo našumą ir būtų labiau prieinama Europos viešiesiems ir privatiems naudotojams (mokslininkams, pramonei, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, taip pat viešajam sektoriui). Tai leistų paspartinti Europos mokslo pažangą, didintų Europos technologijų tiekimo pramonės ir naudotojų pramonės konkurencingumą daugelyje ekonomikai, visuomenei ir aplinkai itin svarbių sektorių ir taikymo sričių.

Kokios būtų tinkamiausios galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) įgyvendinimo išlaidos?

BĮ „EuroHPC“ bus bendrai finansuojama jos veikloje dalyvaujančių narių. Sąjungos finansinis įnašas į BĮ administracinėms ir veiklos išlaidoms padengti pagal dabartinę finansinę programą sieks 476 mln. EUR.

Koks bus poveikis MVĮ ir konkurencingumui?

Mažosioms ir vidutinėms įmonėms tai bus labai naudinga, nes jos galės lengviau pasinaudoti našiausiais pasaulyje superkompiuteriais, kurie yra būtini norint sukurti konkurencingus pasaulinėje rinkoje produktus. Našiosios kompiuterijos ekosistemos kūrimas mažosioms ir vidutinėms įmonėms suteiks daugiau galimybių dalyvauti našiosios kompiuterijos sprendimų kūrime ir komercializavime.

Ar tai turės didelį poveikį nacionaliniams biudžetams ir administravimo subjektams? 

Bendrosios įmonės „EuroHPC“ veikloje dalyvaujančios valstybės pagal dabartinę finansinę programą BĮ „EuroHPC“ veiklos išlaidoms turės skirti maždaug 476 mln. EUR finansinį įnašą.

Ar bus dar koks nors didelis poveikis? 

Galima numatyti, kad sumažės administracinė našta, nes nacionalines ir Europos našiosios kompiuterijos programas ir investicijas koordinuos vienas bendras juridinis subjektas.

Proporcingumo principas 

Pagal tinkamiausią galimybę numatytos subalansuotos priemonės: laikoma, kad jos visos reikalingos tikslams pasiekti ir kad jos nebus pernelyg didelė našta atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams.

D. Tolesni veiksmai

Kada politika bus persvarstoma?

BĮ turėtų pradėti veikti iki 2019 m., visų pirma pradėti beveik eksalygmens kompiuterių viešąjį pirkimą pagal dabartinę finansinę programą. Po to, kai bus atlikti nupirktų kompiuterių priėmimo bandymai, politika bus peržiūrėta siekiant nustatyti, ar BĮ veiksmingai ir efektyviai koordinuoja Europos ir valstybių narių programas siekiant iki 2022–2023 m. sukurti eksalygmens kompiuterijos ekosistemą.