EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52018PC0398

Pasiūlymas TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo iš dalies keičiamas 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/1588 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims

COM/2018/398 final - 2018/0222 (NLE)

Briuselis, 2018 06 06

COM(2018) 398 final

2018/0222(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/1588 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims

(Tekstas svarbus EEE)


AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

2018 m. gegužės 2 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl kitos daugiametės finansinės programos (DFP) (COM(2018) 321 final). Tuo remdamasi, Komisija siūlo keletą horizontaliųjų ir sektorinių ES finansavimo programų, kuriomis reaguojama į naujus iššūkius ir kartu tęsiama sėkmingai vykdoma veikla.

Šio pasiūlymo iš dalies pakeisti ES valstybės pagalbos įgaliojimų suteikimo reglamentą (Tarybos reglamentą (ES) 2015/1588) tikslas – pagerinti tų ES finansavimo programų ir valstybės pagalbos taisyklių sąveiką. Juo Komisijai bus suteikti įgaliojimai atlikti tikslinius galiojančių valstybės pagalbos taisyklių pakeitimus, kad būtų galima kuo sklandžiau, neiškraipant konkurencijos ES bendrojoje rinkoje, derinti nacionalines lėšas, įskaitant nacionaliniu lygmeniu valdomas Europos struktūrinių ir investicijų fondo lėšas, ir Komisijos centralizuotai valdomų ES fondų lėšas.

ES valstybės pagalbos taisyklėmis siekiama užtikrinti, kad viešosios išlaidos neiškraipytų įmonių tarpusavio konkurencijos ES bendrojoje rinkoje, vadovaujantis šiais trimis pagrindiniais principais:

bendras interesas. Viešosiomis išlaidomis turėtų būti siekiama bendrųjų politikos tikslų, pavyzdžiui, skatinti investicijas, švietimą ir mokymą, regioninę sanglaudą, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, gerinti skaitmeninius, transporto ir energetikos tinklus ir kovoti su tarša ir klimato kaita;

papildomumas. Viešosios išlaidos turėtų padėti užpildyti privačių investicijų trūkumą, o ne jas išstumti ar tik pakeisti;

ekonominis efektyvumas. Viešosios išlaidos neturėtų viršyti to, kas būtina, kad būtų pasiektas politikos tikslas.

Komisijos centralizuotai valdomų ES fondų lėšos, kurioms netaikoma valstybių narių diskrecija (pavyzdžiui, programų COSME, „Europos horizontas“ arba Skaitmeninės Europos programos lėšos), nėra valstybės pagalba pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 107 straipsnio 1 dalį.

Tačiau, jeigu valstybės narės teikia papildomą nacionalinį finansavimą projektui, centralizuotai valdomų ES fondų lėšomis remiamai finansinei priemonei arba skiria išteklius, dėl kurių jos turi tam tikrą diskreciją, centralizuotai valdomam fondui, tai finansavimo daliai, dėl kurios valstybė narė turi diskreciją, taikomos valstybės pagalbos taisyklės.

Be to, valstybės narės turi didesnę pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų ES fondų, pavyzdžiui, Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų), įskaitant Europos regioninės plėtros fondą (ERPF) ir Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP), lėšų kontrolę. Todėl šio pobūdžio finansavimas yra laikomas valstybės ištekliais pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį ir jam taikoma valstybės pagalbos kontrolė.

Atsižvelgiant į tai, tinkama ES fondų taisyklių ir valstybės pagalbos taisyklių sąveika yra svarbi siekiant užtikrinti kuo geresnį DFP poveikį ir išvengti bereikalingos painiavos. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai projektas yra finansuojamas ir Komisijos centralizuotai valdomų ES fondų lėšomis, ir valstybių narių valdomų fondų lėšomis. Kad valstybėms narėms, finansų tarpininkams ir projektų rengėjams būtų lengviau vertinti tokias situacijas, ES fondų taisyklės ir valstybės pagalbos taisyklės turėtų būti suderintos. Dėl šių priežasčių į Komisijos ES fondų pasiūlymus įtraukti kai kurie pagrindiniai ES valstybės pagalbos kontrolės principai, pavyzdžiui, reikalavimas, kad valstybės intervencijos papildytų, o ne išstumtų privatų finansavimą, – šie principai turėtų būti toliau plėtojami ir jais turėtų būti pagrįstas įgyvendinimas. Be to, dėl šios priežasties Komisija siūlo dar labiau supaprastinti atitinkamas valstybės pagalbos taisykles.

Šioje srityje labai svarbus yra 2017 m. birželio 14 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/1084 1 (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas, BBIR). Juo tam tikrų rūšių pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka ir valstybėms narėms leidžiama tiesiogiai įgyvendinti pagalbos priemones be išankstinio Europos Komisijos patvirtinimo.

BBIR pakeitimai trijose srityse galėtų pagerinti ES finansavimo programų ir valstybės pagalbos taisyklių sąveiką.

Nacionalinio finansavimo ir fondo „InvestEU“ priemonių derinimas

Šiandien Komisija pateikė pasiūlymą dėl naujo fondo „InvestEU“ 2 , kuriame pateikė visoms būsimame ES biudžete numatytoms finansinėms priemonėms ir biudžeto garantijoms skirtą vieną taisyklių rinkinį. Pasiūlymu užtikrinama, kad Komisijai tektų svarbus vaidmuo pagal bendrą ES interesą atrenkant remtinus projektus bei schemas ir kad viešoji parama papildytų privačias investicijas, būtų skaidri ir kad jos poveikis būtų vertinamas. Į fondo „InvestEU“ struktūrą jau įtraukti pagrindiniai valstybės pagalbos principai. Kai šie principai bus perkelti į pakankamai aiškias fondo operacijų taisykles, tais atvejais, kai fonde „InvestEU“ yra derinamos valstybės narės lėšos ir ES lėšos, konkurencijai bendrojoje rinkoje apsaugoti reikalingi tik riboti papildomi valstybės pagalbos reikalavimai. Tuo remiantis atitinkami valstybės pagalbos reikalavimai galėtų būti nustatyti BBIR, kad jis būtų taikomas kartu su fondo „InvestEU“ reglamentu ir fondo „InvestEU“ investicijų gairėmis, kuriuose nustatytos būtinos apsaugos priemonės. Tokiu BBIR pakeitimu valstybių narių lėšoms, kurios teikiamos naudojantis fondu „InvestEU“ arba kurios remiamos fondo „InvestEU“ lėšomis, nebebūtų taikomas valstybės pagalbos taisyklėse nustatytas išankstinio pranešimo Komisijai reikalavimas, taip užtikrinant paprastesnį ir veiksmingą fondo „InvestEU“ įgyvendinimą.

Moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos

Šiandien Komisija taip pat pristatė pasiūlymą dėl programos „Europos horizontas“ 3 . Pagal tą pasiūlymą tam tikriems mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) mokslinių tyrimų projektams gali būti suteiktas pažangumo ženklas. Tam reikia, kad Komisija juos įvertintų kaip pažangius ir kad jie atitiktų griežtus ES finansavimo taisyklių reikalavimus, ir vienintelė priežastis, dėl kurios jie negali būti finansuojami, yra ES fondo biudžeto apribojimai. Tokiems projektams galėtų būti suteikta galimybė gauti visą finansavimą iš valstybių narių (įskaitant struktūrinius fondus), nereikalaujant išankstinio Komisijos patvirtinimo. Komisijos pasiūlyme dėl programos „Europos horizontas“ pateiktomis pažangumo ženklu pažymėtų projektų nuostatomis ir santykinai riboto finansinės paramos dydžio nuostatomis konkurencijos problemos yra pašalinamos.

Be to, be papildomo valstybių narių finansavimo dalies vertinimo pagal valstybės pagalbos taisykles galėtų būti leidžiama įgyvendinti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų projektus, kurie buvo įvertinti ir atrinkti pagal programai „Europos horizontas“ taikomas taisykles ir kurie bendrai finansuojami programos „Europos horizontas“ lėšomis ir valstybių narių lėšomis (įskaitant struktūrinius fondus), jei juose dalyvauja bent trys valstybės narės. Tai įmanoma todėl, kad Komisijos pasiūlyme pateiktomis taisyklėmis, pagal kurias projektai gali būti remiami programos „Europos horizontas“ lėšomis, visų pirma reikalavimu, kad projektai atitiktų bendro ES intereso tikslus ir kad jais būtų sprendžiamos aiškiai apibrėžtos rinkos nepakankamumo problemos, pašalinamos konkurencijos problemos.

Europos teritorinis bendradarbiavimas

Daugelį metų svarbus ES sanglaudos politikos prioritetas yra skatinti Europos teritorinį bendradarbiavimą. Pagal galiojančias valstybės pagalbos taisykles tokie projektai jau gali būti remiami viešosiomis lėšomis. Pastaraisiais metais Komisija įgijo daug patirties, susijusios su pagalbos priemonėmis, kuriomis siekiama skatinti Europos teritorinio bendradarbiavimo projektus. Todėl būtų galima svarstyti galimybę išplėsti pagal BBIR leidžiamų pagalbos priemonių taikymo sritį.

Todėl reikia iš dalies pakeisti BBIR teisinį pagrindą, t. y. 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentą (ES) 2015/1588 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims (kodifikuota redakcija) (Įgaliojimų suteikimo reglamentas) 4 , kad Komisija, pasikonsultavusi su visomis suinteresuotosiomis šalimis ir valstybių narių patariamuoju komitetu, galėtų į BBIR įtraukti visas tinkamas priemones.

1.PASIŪLYMO TIKSLAI IR APLINKYBĖS

Įgaliojimų suteikimo reglamentu Komisijai leidžiama reglamentais paskelbti, kad tam tikrų rūšių valstybės pagalba yra suderinama su bendrąja rinka ir SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas apie ją pranešti netaikomas. Prie tų rūšių pagalbos priskiriama, pavyzdžiui, pagalba MVĮ, pagalba moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai arba pagalba aplinkos apsaugai. Dabar Komisija siūlo įtraukti dvi papildomas pagalbos rūšis.

Pasiūlymu į Įgaliojimų suteikimo reglamentą įtraukti dvi naujas pagalbos rūšis Komisijai bus suteikti įgaliojimai nustatyti bendrąsias išimtis, pagrįstas aiškiai apibrėžtais suderinamumo kriterijais, kuriais užtikrinama, kad poveikis konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai būtų ribotas. Nustačius tokias bendrąsias išimtis būtų galima gerokai supaprastinti valstybių narių ir Komisijos administracines procedūras, remiantis aiškiai apibrėžtomis ex ante suderinamumo sąlygomis. Tačiau pasiūlymu į Įgaliojimų suteikimo reglamentą įtraukti naujas pagalbos rūšis nenumatoma, kad šių rūšių pagalbai bus iškart taikoma bendroji išimtis ar kad bendroji išimtis bus taikoma visoms tam tikros pagalbos rūšies priemonėms.

Naujos pagalbos rūšys, kurias siūloma įtraukti į Įgaliojimų suteikimo reglamentą

Valstybių narių finansavimas, teikiamas naudojantis arba remiamas Komisijos centralizuotai valdomomis ES finansinėmis priemonėmis arba biudžeto garantijomis

Pastaraisiais metais vis svarbesnė priemonė paramai įvairiose srityse teikti yra ES finansinės priemonės ir biudžeto garantijos. Jos turėtų tapti dar svarbesnės įsigaliojus laikotarpio po 2020 m. daugiametei finansinei programai. Komisijos pasiūlymuose dėl Komisijos centralizuotai valdomų ES finansinių priemonių ir biudžeto garantijų pateikiamos svarbios apsaugos priemonės, kuriomis siekiama išvengti netinkamų konkurencijos iškraipymų. Be to, ES finansinės priemonės ir biudžeto garantijos paprastai turi mažesnį iškraipomąjį poveikį nei panašaus dydžio subsidijos, nes paprastai jomis teikiama mažesnio dydžio pagalba. Pavyzdžiui, rinkos sąlygų neatitinkančia 100 mln. EUR paskolos garantija suteikiama pagalba, kurios dydis atitinka tik rinkos sąlygas atitinkančios garantijos priemokos ir faktinės pagalbos gavėjo sumokėtos garantijos priemokos skirtumą, kuris yra gerokai mažesnis už visą 100 mln. EUR sumą.

Todėl tikslinga suteikti Komisijai įgaliojimus nustatyti bendrąją išimtį pagalbai, teikiamai valstybių narių skirtu finansavimu, kuris toliau teikiamas naudojantis arba remiamas Komisijos centralizuotai valdomomis ES finansinėmis priemonėmis arba biudžeto garantijomis, jeigu laikomasi tam tikrų sąlygų. Komisijos patirtis rodo, kad tokią pagalbą suderinant su ES centralizuotai valdomoms finansinėms priemonėms ir biudžeto garantijoms, įgyvendinamoms Sąjungos įstaigų, taikomomis sąlygomis, užtikrinama, kad valstybių narių teikiama pagalba nesukeltų didelių konkurencijos iškraipymų ir kad būtų galima nustatyti aiškias šios pagalbos suderinamumo sąlygas.

Pagalba Europos teritoriniam bendradarbiavimui

Daugelį metų svarbus ES sanglaudos politikos prioritetas yra skatinti Europos teritorinį bendradarbiavimą. MVĮ teikiamai paramai, skirtai padengti Europos teritorinio bendradarbiavimo projektų išlaidas, jau taikoma BBIR nustatyta bendroji išimtis. Specialios nuostatos dėl regioninės pagalbos, skirtos visų dydžių įmonių vykdomoms investicijoms, taip pat yra įtrauktos į 2014–2020 m. regioninės valstybės pagalbos gaires 5 ir BBIR regioninės pagalbos skirsnį. Tai reiškia, kad Komisija įgijo daug patirties, susijusios su pagalbos priemonėmis, kuriomis siekiama skatinti Europos teritorinio bendradarbiavimo projektus. Todėl tikslinga suteikti Komisijai įgaliojimus nustatyti bendrąją išimtį šių projektų paramos finansavimui.

2.DERĖJIMAS SU KITOMIS SĄJUNGOS POLITIKOS SRITIMIS IR TIKSLAIS

Šis pasiūlymas yra glaudžiai susijęs su daugiamete finansine programa ir įvairiomis Komisijos pasiūlytomis išlaidų programomis.

Papildomas nacionalinis finansavimas projektams, kurie remiami centralizuotai valdomų ES fondų lėšomis, yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Šiuo pasiūlymu siekiama palengvinti tokių valstybės išteklių derinimą su Komisijos centralizuotai valdomomis ES finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis, siekiant suteikti teisinį tikrumą ir kartu užtikrinti, kad būtų apriboti konkurencijos iškraipymai.

Jau daugelį metų svarbus ES sanglaudos politikos prioritetas yra skatinti Europos teritorinio bendradarbiavimo projektus ir šiuo pasiūlymu tai bus dar labiau supaprastinta.

3.TEISINIAI ASPEKTAI

Teisinis pagrindas

Šio pasiūlymo teisinis pagrindas – SESV 109 straipsnis, kuriuo Tarybai suteikiama galimybė priimti reikiamus reglamentus, visų pirma dėl SESV 108 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygų ir pagalbos rūšių, kurioms netaikoma ši tvarka, nustatymo. Remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, Taryba turi priimti sprendimą kvalifikuota balsų dauguma.

Subsidiarumas ir proporcingumas

Pasiūlymas priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai. Todėl subsidiarumo principas netaikomas.

Šiuo pasiūlymu neviršijama to, kas būtina, kad būtų pasiektas jo tikslas, todėl jis atitinka proporcingumo principą.

Pasirinkta priemonė

Siūloma priemonė – reglamentas.

Reglamentas yra vienintelė tinkama teisinė priemonė Reglamentui (ES) 2015/1588 iš dalies pakeisti.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas neturi poveikio Sąjungos biudžetui.

2018/0222 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/1588 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 109 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę 6 ,

kadangi:

(1)2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentu (ES) 2015/1588 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims 7 Komisijai suteikti įgaliojimai reglamentais nustatyti, kad tam tikrų nurodytų rūšių pagalba yra suderinama su vidaus rinka ir SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas apie ją pranešti netaikomas;

(2)centralizuotai valdomų ES fondų, t. y. tiesiogiai arba netiesiogiai Sąjungos valdomų fondų (išskyrus pagal pasidalijamojo valdymo principą kartu su valstybėmis narėmis valdomus fondus), lėšomis, pasitelkiant finansines priemones arba biudžeto garantijas, vis labiau remiama bendros ES svarbos veikla ir taip labai vertingai prisidedama prie augimo ir sanglaudos. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai paskelbti, kad tam tikromis sąlygomis valstybių narių skiriama pagalba, kuri teikiama naudojantis arba remiama tokiomis centralizuotai valdomomis finansinėmis priemonėmis arba biudžeto garantijomis, yra suderinama su vidaus rinka ir reikalavimas apie ją pranešti netaikomas. Komisijos patirtis rodo, kad tokia pagalba nesukelia didelių konkurencijos iškraipymų, nes ji yra suderinta su atitinkamoms finansinėms priemonėms arba biudžeto garantijoms, įgyvendinamoms Sąjungos įstaigų, taikomomis sąlygomis ir gali būti nustatytos aiškios suderinamumo sąlygos;

(3)Europos teritorinio bendradarbiavimo skatinimas yra svarbus ES sanglaudos politikos prioritetas. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai paskelbti, kad tam tikromis sąlygomis pagalba Europos teritorinio bendradarbiavimo projektams yra suderinama su vidaus rinka ir reikalavimas apie ją pranešti netaikomas. Komisijos patirtis rodo, kad tokia pagalba turi tik ribotą poveikį konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai ir gali būti nustatytos aiškios suderinamumo sąlygos;

(4)todėl reikėtų išplėsti Tarybos reglamento (ES) 2015/1588 taikymo sritį įtraukiant tokių rūšių pagalbą;

(5)todėl Tarybos reglamentas (ES) 2015/1588 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) 2015/1588 1 straipsnio 1 dalies a punkte pridedami šie papunkčiai:

„xv)    finansavimui, kuris teikiamas naudojantis arba remiamas ES centralizuotai valdomomis finansinėmis priemonėmis arba biudžeto garantijomis, jeigu pagalba teikiama kaip papildomas finansavimas iš valstybės išteklių;

xvi)    projektams, remiamiems pagal ES Europos teritorinio bendradarbiavimo programas;“.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

   Tarybos vardu

   Pirmininkas

(1)    OL L 156, 2017 6 20, p. 1.
(2)    COM(2018) 439.
(3)    COM(2018) 441.
(4)    OL L 248, 2015 9 24, p. 1.
(5)    OL C 209, 2013 7 23, p. 1.
(6)    OL C, p. .
(7)    OL L 248, 2015 9 24, p. 1.
Top