Europos regionų komiteto nuomonė „Tvari Europos bioekonomika. Ekonomikos, visuomenės ir aplinkos sąsajų stiprinimas“

(2019/C 404/05)

Pranešėjas	:	Jácint HORVÁTH (HU/PES), Nadkanižos savivaldybės tarybos narys
Pamatiniai dokumentai	:	Tvari Europos bioekonomika. Ekonomikos, visuomenės ir aplinkos sąsajų stiprinimas COM(2018) 673 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Bendrosios nuostatos

1.

palankiai vertina Europos Komisijos komunikatą „Europos bioekonomika. Ekonomikos, visuomenės ir aplinkos sąsajų stiprinimas“, kuriame siūlomas veiksmų planas atnaujintai Europos bioekonomikos strategijai įgyvendinti artimiausių metų laikotarpiu. Komitetas mano, kad gali atlikti svarbų vaidmenį, t. y. būti tarpininku palaikant dialogą su Europos Komisija;

2.

mano, kad paskelbtas veiksmų planas yra pakankamai plataus užmojo ir kad labai svarbu įgyvendinti jame numatytus veiksmus, kad Europos bioekonomika būtų plėtojama tinkamu tempu;

3.

be to, mano, kad bioekonomikos plėtojimas atveria labai dideles augimo ir darbo vietų kūrimo galimybes, ir pabrėžia, kad šiuo potencialu bus galima pasinaudoti tik tuo atveju, jei regionų ir vietos suinteresuotieji subjektai glaudžiai bendradarbiaus vietos lygmeniu ir sieks bendrų tikslų; Komitetas dar kartą pabrėžia tvarios bioekonomikos svarbą siekiant darnaus vystymosi tikslų;

4.

yra įsitikinęs, kad reikia suderinti Europos, nacionalines, regionines ir vietos bioekonomikos iniciatyvas pasinaudojant teigiamais daugiapakopio valdymo rezultatais ir sudaryti kuo geriausias sąlygas Europoje plėtoti bioekonomiką. Ir bioekonomikos srityje vietos ir regionų lygmuo atlieka svarbų vaidmenį skatinant universitetų, pramonės, Vyriausybių ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimą pagal „keturgubos spiralės“ modelį;

5.

atkreipia dėmesį į išskirtines bioekonomikos plėtojimo galimybes 2021–2027 m. laikotarpiu. Vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo yra labai svarbus įgyvendinant ES sanglaudos politiką ir daugelį regioninių pažangiosios specializacijos strategijų, kurios sudaro galimybę bendrai finansuoti bioekonomiką remiančias programas ir projektus;

6.

taip pat pabrėžia, kad Komisija numato reikalavimą, pagal kurį nuo 2021 m. bioekonomikos veiksmų planai turės būti rengiami tinkamiausiu teritoriniu lygmeniu – šiuo tikslu reikės sustiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį, – o programos valdomos kuo labiau tiesiogiai su atitinkamais sektoriais ir piliečiais, laikantis subsidiarumo ir daugiapakopio valdymo principų. Siekiant sukurti tvarią ir žiedinę bioekonomiką, reikia gerai įtvirtinti veiklą regionų ir vietos lygmenimis, nes vietos gyventojai gerai žino apie esamas vertės grandines regionuose. Regionai investuoja į pagrindines paslaugas ir pajėgumus, todėl vietos ir regionų strategijos yra tvirtos sąsajos su regionų ypatumais ir specializacija garantas;

7.

mano, kad norint sėkmingai kuo plačiau išplėsti bioekonomikos viziją būtina reguliariai persvarstyti teisinę sistemą siekiant, be kita ko, panaikinti teisines kliūtis investicijoms;

8.

yra įsitikinęs, kad aktyviau vietos bioekonomikoje dalyvaujant pirminiams gamintojams tvarios Europos bioekonomikos plėtojimas paskatins darbo vietų kūrimą, visų pirma pakrančių ir kaimo vietovėse. Bioekonomikos sektorių skaičiavimais, iki 2030 m. būtų galima sukurti milijoną naujų darbo vietų;

9.

primygtinai ragina visas ES šalis iki 2021 m. parengti nacionalinę bioekonomikos strategiją, kuri būtų kitos 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos planavimo dalis, siekiant sudaryti palankias sąlygas koordinuoti plėtros programas;

10.

ragina visus Europos regionus, kaip vieną tinkamiausių teritorinių lygmenų įgyvendinti bioekonomikos strategijas, vėliausiai iki 2024 m. pabaigos parengti bioekonomikos veiksmų planus arba atskirą bioekonomikai skirtą skyrių jų bendroje vystymosi strategijoje. Komitetas taip pat mano, kad, atsižvelgiant į tai, kad bioekonomikos ekologinės ribos nesutampa su administracinėmis ribomis, būtų galima numatyti ir tarpregionines strategijas siekiant sustiprinti panašaus profilio regionų tarpvalstybinį ir tarpregioninį bendradarbiavimą (poriniai projektai, tinklaveika). Makroregioninėse ir jūrų baseinų strategijose taip pat turėtų būti skatinama partnerystė bioekonomikos srityje;

11.

ragina ateityje Europos Sąjungoje rengti kuo daugiau žaliųjų viešųjų pirkimų, ir pabrėžia, kad šiuo požiūriu bioekonomikos plėtojimas yra labai svarbus. Todėl atkreipia dėmesį, kad viešieji pirkimai yra svarbi priemonė biologinių produktų kūrimui ir sprendimų ieškojimui skatinti. Tam dažnai reikalinga Europos lygmens parama, t. y. ekologinio projektavimo reikalavimų ir standartų nustatymas, klimato ir aplinkai nekenksmingo produkto deklaracijų bei vystymo strategijų rengimas;

12.

su susirūpinimu pažymi, kad, remiantis neseniai atliktu 2015–2030 m. Jungtinio tyrimų centro dokumentu, apie 11 % (daugiau kaip 20 mln. ha) ES žemės ūkio paskirties žemės gali būti apleista dėl veiksnių, susijusių su biofiziniu žemės tinkamumu, ūkių struktūra ir žemės ūkio gyvybingumu, gyventojų ir regionų ypatumais (1). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komitetas atkreipia dėmesį į apleistų žemės ūkio paskirties plotų didelį potencialą padidinti įvairių rūšių biologinių išteklių gamybą – su sąlyga, kad toks diversifikavimas nekeltų pavojaus didelės gamtinės vertės žemės ūkio paskirties žemei ir nesumažintų biologinės įvairovės – ir į buveinių atkūrimo ir laukinės gamtos atkūrimo potencialą;

13.

primena, kad ankstesnėje nuomonėje dėl bendrosios žemės ūkio politikos reformos (2) Komitetas, nagrinėdamas aplinkos ir maisto klausimą, pabrėžė, kad palyginti su 2017 m., kiekvienoje valstybėje narėje reikia du kartus padidinti ekologiškai dirbamos žemės plotą arba ekologiškam ūkininkavimui skirti ne mažiau kaip 30 % valstybės narės žemės ūkio paskirties ploto;

14.

pritaria ES miškų strategijos laikotarpio vidurio peržiūros išvadoms, kad būtina koordinuoti miškų strategijos peržiūrą ir bioekonomikos strategijos reformą. Plėtojant miškų bioekonomiką ir skatinant inovacijas reikia užtikrinti įvairių ES politikos sričių nuoseklumą;

Stiprinti ir plėsti biopramonės sektorius, skatinti investicijas ir rinkų kūrimą

15.

mano, kad šiuo metu inovacijos bioekonomikos srityje į įmones pritraukia investuotojus tik tuo atveju, jei jose kuriami didelę pridėtinę vertę turintys produktai. Reikėtų patobulinti paramos schemas, kad būtų plėtojamos technologijos, susijusios su iš biologinių medžiagų pagamintais produktais, kurių rinkos vertė maža, tačiau kurie skirti iškastinių išteklių produktams pakeisti. Bioenergijos ištekliams reikalingi aiškesni kainų nustatymo mechanizmai, kartu išsamiau nepatikslinant kaip šie ištekliai turi būti naudojami. Derama iškastinio kuro kainodara yra viena svarbiausių bioekonomikos konkurencingumo sąlygų;

16.

mano, kad suderintos teisės aktų dėl produktų, kurie gali būti pagaminti tvariai, ir jų atliekų reguliavimo sistemos sukūrimas ir šios sistemos stabilumo užtikrinimas valstybių narių lygmeniu gali būti labai naudingas organizacijoms, aktyviai veikiančioms biologinių produktų mokslinių tyrimų, kūrimo ir gamybos srityje;

17.

ragina Europos Komisiją remti procesus, susijusius su biologinių produktų gamyba ir pardavimu ES valstybėse narėse ir technologijų plėtrą tvarios bioekonomikos srityje. Siekdama skatinti darbo vietų kūrimą ir užtikrinti aprūpinimą kokybiškais biologiniais produktais, ES turėtų tapti šio sektoriaus lydere plėtodama moderniausias su bioekonomika susijusias technologijas;

18.

pabrėžia, kad taikant taisyklės turėtų būti siekiama išvengti pernelyg didelės administracinės naštos biologinių išteklių naudotojams. Šiuo metu prievolės teikti ataskaitas tvarumo ir ekonomikos (įskaitant verslo partnerius) srityse yra nustatytos tiek valstybės pagalbos taisyklėse, tiek ir Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje (RED II). Be to, jei ištekliai atitinka klimato ir tvarumo reikalavimus, reikia vengti įvairių bioenergijos išteklių mikrovaldymo. Visų pirma biologinio perdirbimo įmonėse įvairūs išteklių srautai naudojami įvairiais tikslais, be kita ko, biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybai;

19.

mano, kad bioekonomikos plėtojimas, ypač mažiau išsivysčiusiuose regionuose, yra susijęs su konkrečiais projektais ir kad diegiant pavyzdines inovacijas galima stebėti šioje srityje vykstančius pokyčius. Dėl BIOAST ir panašių iniciatyvų, kuriose dalyvauja daugiau nei viena valstybė narė, RK siūlo Komisijai aktyviau skatinti teigiamą sąveiką pasitelkiant temines programas ir dotacijas. Svarbu, kad regionų technologijų perdavimo veiklos ir biomasės išteklių susiejimas leistų pasiekti ir visuomenei akivaizdžių rezultatų, kurie parodytų, kad tvari bioekonomika yra žalioji žiedinės ekonomikos šerdis;

20.

mano, kad siekiant paspartinti perėjimą prie kitokio energijos vartojimo modelio ir padidinti rinkoje atsinaujinančiosios energijos konkurencingumą iškastinio kuro atžvilgiu, kad tai nebūtų laikoma neleistina valstybės pagalba, reikia pakoreguoti Energijos mokesčių direktyvą ir valstybės pagalbos taisykles;

21.

palankiai vertina tai, kad Europos Komisija planuoja ateinančiais metais parengti priemonę, skirtą remti politiką, kuria siekiama mažinti teritorinius skirtumus bioekonomikos srityje, tačiau pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad ši priemonė veiktų bent iki 2027 m. pabaigos, siekiant veiksmingai sumažinti anksčiau šioje srityje atsiradusius teritorinius skirtumus;

22.

teigiamai vertina biotechnologijų įtraukimą į daugelio ES šalių pažangiosios specializacijos strategijas (RIS3). Pažangiosios specializacijos strategijos, kurių rengimas buvo ex ante sąlyga norint pasinaudoti 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu Europos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms skirtomis lėšomis, kartu yra politikos priemonės, kuriomis remiantis įgyvendinama politika, nes jose nurodomi regionų ir teritorijų ypatumai, technologijų sektoriai ir prioritetai. Be to, mano, kad ilgalaikės aplinkos ir biologinės įvairovės apsaugos ir bioekonomikos potencialo išnaudojimo požiūriu regioninės su bioekonomika susijusios pažangiosios specializacijos strategijos bus veiksmingesnės, jei bus derinamos tiek kaimyninių regionų, tiek valstybių narių lygmeniu;

23.

mano, kad būtina didinti paramą biotechnologijoms nustatant tiek mokslinių tyrimų ir inovacijų, tiek investicijų prioritetus. Naudojantis žinių baze ir jos priemonėmis, biotechnologija, kuria užtikrinamas ryšys tarp biomasės perdirbimo etapų, gali padėti ne tik sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, bet paskatinti tvariai plėtoti biopramonę;

24.

pritaria veiksmų plano 1.5 veiksmui, kuriame numatoma sukurti 300 tvarių biologinio perdirbimo įmonių (3). RK siūlo, statant naują tvarią biologinio perdirbimo įmonę, remiantis bendros rodiklių ir stebėsenos sistemos duomenų baze, padėti įveikti atsilikimą mažiau bioekonomikos srityje išsivysčiusiems regionams, kaip numatyta pagal BŽŪP taisykles ir dotacijų skyrimo tvarką ir 9-ąją bendrąją programą. Diegiant technologines naujoves ir kartu plėtojant susijusias žinių perdavimo sistemas bus galima aplinkai nekenksmingu būdu pasinaudoti ekosistemų teikiamu potencialu ir taip kurti tvarias biomasės vertės grandines;

25.

mano, kad, siekiant optimizuoti, pertvarkyti ir integruoti vertės grandines, labai svarbu aktyviai įtraukti vietos ir regionų suinteresuotuosius subjektus, ypač MVĮ, kad būtų įtraukta visa verslo grandinė, o ne tik pirminiai gamintojai. Pereinant prie bioekonomikos, labai svarbu remti MVĮ dalyvavimą savo technologinio ir verslo pertvarkymo procesuose;

Visoje Europoje sparčiai plėtoti bioekonomiką vietos mastu

26.

rekomenduoja Europos Komisijai ypatingą dėmesį skirti miestų ir kaimo vietovių administracijų sprendimus priimančių pareigūnų informavimui, kad jie galėtų įtraukti biomasės gamybos ir perdirbimo galimybes į strateginio planavimo ir ilgalaikio biudžeto sudarymo procesus;

27.

pabrėžia, kad konsultacijos tarp kaimyninių regionų ir abipusis bendradarbiavimas turėtų suteikti galimybę plėtoti ekologinio ir žiedinio žemės ūkio technologijas ir sprendimus;

28.

mano, kad miestai turėtų tapti svarbiais žiedinės bioekonomikos centrais. Žiedinis medžiagų valdymas ir atliekų, įskaitant organines, perdirbimas (arba kai įmanoma atliekų regeneravimas) miestuose yra ypač svarbus, o siekiant tai įgyvendinti būtina ne tik užtikrinti infrastruktūrą ir atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo (arba regeneravimo) sistemą, bet ir informuoti visuomenę. RK ragina Europos Komisiją koordinuotai numatyti šiam tikslui pasiekti reikiamus išteklius, kurie taip pat apimtų bendrą ir papildomojo pobūdžio technologijų pritaikymo ir žinių perdavimo sistemų plėtojimą;

29.

visų pirma mano, kad iš tikrųjų nei strategijoje, nei veiksmų plane neaptariami valdymo klausimai. Siekiant įgyvendinti veiksmų plane nurodytus procesus, reikia aiškiai apibrėžti susijusių suinteresuotųjų subjektų atsakomybę ir visapusiškai laikytis daugiapakopio valdymo, kad būtų užtikrintas veiksmingas ir efektyvus kiekvieno strategijos elemento įgyvendinimas;

30.

mano, kad būtina suderinti teisės aktus, nes šiuo metu 28 valstybės narės taiko skirtingas taisykles biomasės srautams, kurie yra pagrindinė, bioekonomikai lemiamos reikšmės turinčių vertės grandinių žaliava, ir biomasės apdorojimo metu susidariusiems atliekų srautams;

31.

mano, kad organizacijos (pvz., Europos chemijos pramonės regionų tinklas, ECRN), platformos (pvz., bio pramonės konsorciumas (BIC)) ir įmonių grupių organizacijos, gebančios padidinti rezultatų ir įgytų žinių potencialą ir derinti vietos ir regionų iniciatyvas, gali veiksmingai skatinti bioekonomikos procesus. Ateityje bus ypač svarbu užtikrinti jų dalyvavimą žinių perdavimo sistemose;

Suprasti bioekonomikos ekologines išgales

32.

siūlo vertinant biomasės gamybos potencialą atsižvelgti ne į administracines, bet į ekologines išgales ir ekosistemas. Norint pasiekti veiksmų plano tikslus, reikėtų tiksliai įvertinti pagamintos biomasės kiekį ir jį užregistruoti bendroje sistemoje. Tam reikalingas koordinuotas regionų bendradarbiavimas; be to, būtina parengti ir apibrėžti standartizuotus šio vertinimo metu taikomus matavimo ir kontrolės metodus;

33.

palankiai vertina Komisijos paramą, numatytą pagal veiksmų plano 3.2 veiksmą, ekosistemos stebėjimui skirtų žemėlapių sudarymo ir statistikos sistemų plėtojimui. Vis dėlto RK siūlo parengti ir taikyti bendrą Europos biomasės gamybos stebėsenos rodiklių sistemą. Labai svarbu sukurti bendrą informacinę sistemą, skirtą pradinio apdorojimo technologijų diegimui ir jų veikimo optimizavimui energijos vartojimo efektyvumo, aplinkos apsaugos ir biomasės logistikos požiūriu;

34.

siūlo sukurti bendrą rodiklių sistemą, kuri, taikant būtiniausius ir konkrečius rodiklius, suteiktų informacijos apie regionų veiklą. Siūloma stebėti šiuos pagrindinius rodiklius: 1) kiekvieno regiono BVP (procentinė dalis palyginti su nacionaliniu BVP); 2) tarptautinė veikla mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje; 3) su iškastiniu kuru susijusios sutaupytos lėšos; 4) išmetamųjų teršalų, visų pirma amoniako (NH3) ir pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) (CO2, CH4) mažinimas; 5) atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba (šiuo atveju siūloma standartizuoti matavimo dydį). Būtų galima nustatyti šiuos konkrečius rodiklius, kurie leistų įvertinti regionų veiklos rezultatus, pasiektus įgyvendinant bioekonomikos strategijos veiksmų planą: 1) naujų darbo vietų skaičius (susijęs su bioekonomikos plėtojimu); 2) bioekonomikos vaidmuo regionų veiklos rezultatams; 3) pastangų, kuriomis siekiama išlaikyti ir plėtoti biologinę įvairovę, mastas (skiriamos lėšos); 4) aplinkos išsaugojimas ir atliekų kiekio mažinimas;

35.

mano, kad tarpvalstybinių sistemų, remiančių inovacijų procesus ir bendradarbiavimo galimybes ir ypač bioekonomikos vystymą, išplėtimas leidžia užtikrinti veiksmingą kaimyninių regionų strategijų tarpvalstybinį koordinavimą. Panašiais aplinkos, socialiniais ir ekonominiais metodais grindžiamas bendradarbiavimas gali padėti specializuoti mokymą vietos lygmeniu ir daryti teigiamą poveikį sektorių užimtumo lygiui;

36.

rekomenduoja skatinti priemones, leidžiančias užtikrinti biologinės įvairovės ir gamybos pusiausvyrą ir siekti įvairių politikos sričių sinergijos. Spartėjanti klimato kaita taip pat lemia pokyčius mikroregioniniu lygmeniu;

37.

ragina parengti išsamią vystymosi programą, kuri padėtų koordinuoti klimato politikos priemones ES lygmeniu, siekiant užkirsti kelią biologinės įvairovės nykimui ir aplinkos pokyčiams, išsaugant ir gerinant dirvožemio išteklius ir jo derlingumą;

38.

palankiai vertina bioekonomikos strategijos, atitinkančios tvarumo tikslus, sukūrimą ir veiksmų planą, kurio pagrindinis tikslas – apsaugoti gamybos plotus nuo pernelyg intensyvaus naudojimo ir kartu skatinti biomasės potencialą. RK taip pat teigiamai vertina išteklių, kurie naudojami kaip pagrindas gamybai, apsaugą ir ragina Komisiją geriau užtikrinti vienodas galimybes regionams gauti informuotumo didinimui skirtų lėšų;

Bioekonomikos finansavimas

39.

palankiai vertina tai, kad Komisijos pasiūlymai dėl kitos 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos, visų pirma tie 10 mlrd. EUR (4), t. y. apie 10 % biudžeto, kurie numatyti programos „Europos horizontas“ veiksmų grupei „Maistas ir gamtos ištekliai“ (5), labai paskatins sisteminius mokslinius tyrimus ir inovacijas bioekonomikai svarbiuose sektoriuose. Komitetas taip pat itin palankiai vertina tai, kad į aštuonias programos partnerystės sritis įtraukti „tvarūs, įtraukūs ir žiediniai biologiniai sprendimai“;

40.

vis dėlto pabrėžia, kad plėtojant bioekonomiką reikia laikytis visapusiško požiūrio, o tai reiškia, kad ji turi būti vienu metu ir koordinuotai finansuojama iš įvairių šaltinių. RK mano, kad Europos Komisija turi didinti Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, bendros žemės ūkio politikos finansinių priemonių, taip pat mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų programos „InvestEU“ finansinių priemonių papildomumą ir parengti tinkamas šių išteklių koordinavimo priemones, siekiant įgalinti valstybes nares ir regionus visapusiškai išnaudoti turimas lėšas, kad būtų galima remti bioekonomiką;

41.

pabrėžia, kad svarbu skirti dėmesį programai „InvestEU“, pagal kurią ateityje bus finansuojama bioekonomika; todėl prašo, kad bioekonomika ir toliau būtų laikoma tiksline finansavimo sritimi ir būtų viena iš pagal programą „InvestEU“ finansuojamų sričių;

42.

primena, kad planuojamų skirti 25 % ES biudžeto, siekiant prisidėti prie klimato kaitos tikslų įgyvendinimo, nepakanka Paryžiaus susitarimo tikslams pasiekti. Savo nuomonėje „2021–2027 m. daugiametės finansinės programos dokumentų rinkinys“ (6) RK jau yra nurodęs, kad reikėtų dėti pastangas, kad kitoje finansinėje programoje būtų užtikrinta galimybė daugiau kaip 30 % padidinti anglies dioksido išmetimui energetikos sektoriuje. pramonėje ir transporte sumažinti bei perėjimui prie žiedinės ekonomikos skiriamų išlaidų dalį; šie tikslai skatina tinkamu tempu plėtoti bioekonomiką;

43.

dar kartą pabrėžia, kad Europos Komisijos pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, pagrindžiamos konkrečios priemonės atokiausiems Sąjungos regionams, visų pirma susijusios su jų galimybėmis naudotis Sąjungos horizontaliosiomis programomis atsižvelgiant į jų struktūrinę, socialinę ir ekonominę padėtį. RK apgailestauja, kad tai nėra pripažinta siūlomame dokumente, todėl įgyvendinant programą bus sunku atsižvelgti į konkrečius šių regionų poreikius ir jų unikalius išteklius moksliniams tyrimams ir inovacijoms tokiose srityse kaip bioekonomika ir klimato kaita, atsižvelgiant į jų pažangiosios specializacijos strategijas;

Švietimas, mokymas ir informavimo apie bioekonomiką didinimas

44.

yra susirūpinęs dėl statistikos, iš kurios matyti, kad kasmet didėja bioekonomikos gamintojų ir verslininkų vidutinis amžius. Galima teigti, kad nesant pamainos senėjančiai visuomenei ir su tuo susijusio žinių perdavimo bei naujų įgūdžių ir gebėjimų įgijimo, ateityje gali nepakakti – ir vis labiau trūkti – kokybiškų maisto produktų. Pirmenybė turėtų būti teikiama tinkamų žinių perdavimo sistemų kūrimui bioekonomikos sektoriuje ir socialiniam, ekonominiam ir ekologiniam sektorių tarpusavio ryšio novatoriškiems aspektams;

45.

mano, kad tvarioms biologinėms vertės grandinėms, pritaikytoms prie ekosistemos, reikalingos darbo jėgos ilguoju laikotarpiu bus tuo atveju, jei bus siekiama atsižvelgti į konkrečius bioekonomikos sektorių darbo jėgos poreikius rengiant pažangias ir nuoseklias švietimo programas pradedant pradiniu ugdymu, taip pat mokymo ir mokymosi visą gyvenimą programas, kurias valstybės narės rengtų taikydamos atvirojo koordinavimo metodą. Komitetas mano, kad neabejotinai būtina plėtoti šias programas, nes žinios apie aplinkos kultūrą ir tvarumą turi būti perduodamos visais švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą lygmenimis. Todėl ragina Europos Komisiją padėti valstybėms narėms kartu nustatyti ir apibrėžti bendrus tikslus ir priemones jiems pasiekti ES lygmeniu;

46.

pabrėžia, kad siekiant plėtoti bioekonomiką ypač svarbu plėtoti iš biologinių medžiagų pagamintų produktų paklausą rinkoje; atkreipia dėmesį į poreikį vykdyti informuotumo didinimo veiksmus ir veiklą, taip pat remti paklausą, o tam reikalingas Europos Komisijos, regionų ir savivaldybių bendradarbiavimas.

---

(1)  “Užleista žemės ūkis paskirties žemė ES 2015–2030 m.“, „JRC Policy Insights“ (2018 m. spalio mėn.), galima rasti adresu https://ec.europa.eu/jrc/sites/jrcsh/files/jrc113718.pdf.

(2)  Europos regionų komiteto nuomonė „BŽŪP reforma“ (COR-2018-03637).

(3)  OECD „Meeting Policy Challenges for a Sustainable Bioeconomy“, 2018, ISBN 9789264292345; BIO-TIC „A roadmap to a thriving industrial biotechnology sector in Europe“, 2015.

(4)  2018 m. birželio 7 d. COM(2018) 435 – Pasiūlymas dėl reglamento dėl bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ ir su ja susijusių dalyvavimo ir sklaidos taisyklių.

(5)  2018 m. gegužės 2 d. COM(2018) 321 final – Šiuolaikiškas biudžetas Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina. 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa.

(6)  COR-2018-02389.