—

atsižvelgdamas į Protokolą dėl Šengeno acquis integravimo į Europos Sąjungos sistemą (11997D/PRO/02),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 29 d. ir 2011 m. liepos 8 d. Tarybos sprendimų dėl Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo Bulgarijos Respublikoje ir Rumunijoje projektus (14142/2010 ir 14142/1/2010),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 7 d. Tarybos sprendimo dėl Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo Bulgarijos Respublikoje ir Rumunijoje projektą (14302/3/11),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo Bulgarijos Respublikoje ir Rumunijoje projektą (1),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 9 ir 10 d., 2011 m. rugsėjo 22 ir 23 d., 2012 m. spalio 25 ir 26 d., 2013 m. kovo 7 ir 9 d. ir 2013 m. gruodžio 5 ir 6 d. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos išvadas,

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 13 d. rezoliuciją dėl Bulgarijos ir Rumunijos prisijungimo prie Šengeno erdvės (2),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 15 d. Komisijos Šengeno erdvės veikimo aštuntą pusmečio ataskaitą (COM(2015)0675),

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. gegužės 30 d. rezoliuciją dėl metinės Šengeno erdvės veikimo ataskaitos (3),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 12 d. Tarybos sprendimą (ES) 2017/1908 dėl tam tikrų Šengeno acquis nuostatų, susijusių su Vizų informacine sistema, pradėjimo taikyti Bulgarijos Respublikoje ir Rumunijoje (4),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 18 d. Tarybos sprendimo dėl likusių Šengeno acquis nuostatų, susijusių su Šengeno informacine sistema, pradėjimo taikyti Bulgarijos Respublikoje ir Rumunijoje projektą (15820/1/2017),

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. birželio 13 d. teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl likusių Šengeno acquis nuostatų, susijusių su Šengeno informacine sistema, pradėjimo taikyti Bulgarijos Respublikoje ir Rumunijoje, projekto (5),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0365/2018),

A.

kadangi Bulgarija ir Rumunija Šengeno acquis priėmė įstodamos į Europos Sąjungą 2007 m.; kadangi Bulgarija 2008 m. paskelbė deklaraciją dėl pasirengimo pradėti Šengeno acquis įvertinimo darbo grupės (SCH-EVAL), kurią sudaro ekspertai iš Šengeno valstybių narių, atliekamus vertinimus; kadangi 2007 ir 2008 m. Rumunija paskelbė esanti pasirengusi pradėti SCH-EVAL atliekamus vertinimus;

B.

kadangi SCH-EVAL ekspertų lygmeniu ir Tarybos 2011 m. birželio 9 ir 10 d. išvadose patvirtinta, kad Šengeno acquis taikymo Bulgarijoje ir Rumunijoje vertinimo procesas baigtas ir kad abi šalys yra pasirengusios įgyvendinti visas Šengeno acquis nuostatas; kadangi savo 2011 m. liepos 8 d. sprendimo projekte Taryba patvirtino, kad būtinos Šengeno acquis taikymo sąlygos yra įvykdytos visose srityse, būtent: duomenų apsaugos, oro ir sausumos sienų, policijos bendradarbiavimo, Šengeno informacinės sistemos (SIS), jūrų sienų ir vizų; kadangi, be Europos Sąjungos išorės sienų valdymo uždavinio, užbaigus Šengeno vertinimo procesą abi šalys iš esmės restruktūrizavo savo sienų stebėjimo sistemas ir investavo į didesnį teisėsaugos pajėgumą; kadangi, remiantis 2005 m. Stojimo aktu, sėkmingas Šengeno vertinimo procedūrų užbaigimas yra tik išankstinė sąlyga visiškam Šengeno acquis taikymui, įskaitant vidaus sausumos, jūrų ir oro sienų panaikinimą; kadangi valstybių ir vyriausybių vadovai daugelį kartų Taryboje, o taip pat Komisija ir Parlamentas patvirtino, kad Bulgarija ir Rumunija yra pasirengusios taikyti visas Šengeno acquis nuostatas – paskutinį kartą 2017 m. rugsėjo 27 d. Komisijos komunikate ir 2018 m. gegužės 30 d. Parlamento rezoliucijoje;

C.

kadangi savo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimo projekte Taryba pasiūlė visapusiškai taikyti Šengeno acquis nuostatas Bulgarijoje ir Rumunijoje ir panaikinti patikrinimus prie vidaus sausumos, jūrų ir oro sienų; kadangi savo 2011 m. birželio 8 d. teisėkūros rezoliucijoje Parlamentas patvirtino šį sprendimą ir paprašė Tarybos dar kartą su juo pasikonsultuoti, jei ji ketina iš esmės keisti šį sprendimą;

D.

kadangi 2011 m. rugsėjo mėn. Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė pateikė pasiūlymą iš dalies įgyvendinti Šengeno acquis nuostatas Bulgarijoje ir Rumunijoje, t. y. panaikinti patikrinimus tik prie vidaus jūrų ir oro sienų, ir vėliau numatyti atskirą sprendimą dėl sausumos sienų;

E.

kadangi savo išvadose Teisingumo ir vidaus reikalų taryba keletą kartų patvirtino savo įsipareigojimą bet kokį būsimą sprendimą dėl patikrinimų prie vidaus sienų Bulgarijoje ir Rumunijoje panaikinimo pagrįsti dviejų etapų metodu; kadangi Teisingumo ir vidaus reikalų taryba šio sprendimo priėmimą vis atidėliojo;

F.

kadangi 2017 m. spalio 12 d. Tarybai priėmus sprendimą Bulgarijai ir Rumunijai buvo suteikta pasyvi prieiga prie Vizų informacinės sistemos (VIS); kadangi savo 2018 m. balandžio 18 d. sprendimo projekte Taryba pasiūlė abiejose valstybėse narėse visapusiškai taikyti likusias Šengeno acquis nuostatas, susijusias su SIS;

G.

kadangi nei 2005 m. Stojimo akte, nei pagal Šengeno acquis taikymo vertinimo mechanizmą nenumatyta nustatyti skirtingų patikrinimų prie vidaus sausumos, jūrų ir oro sienų panaikinimo terminų; kadangi visi ankstesni Šengeno erdvės plėtros etapai buvo nustatyti viename teisės akte;

H.

kadangi susitarimas dėl Šengeno erdvės yra unikalus ir vienas didžiausių Europos Sąjungos laimėjimų, suteikiantis galimybę žmonėms laisvai judėti vidaus Šengeno sienų ribose; kadangi tai buvo pasiekta įvairiomis kompensuojamosiomis priemonėmis, pvz., sukuriant Šengeno informacinę sistemą siekiant sustiprinti informacijos mainus, ir sukuriant vertinimo mechanizmą, skirtą tikrinti, kaip valstybės narės įgyvendina Šengeno acquis, ir puoselėti tarpusavio pasitikėjimą Šengeno erdvės veikimu;

I.

kadangi Sąjungos vidaus sienų kontrolės Šengeno erdvėje išsaugojimas ir atnaujinimas daro didelį poveikį Europos piliečių ir visų asmenų, kurie naudojasi laisvo judėjimo ES viduje principu, gyvenimui ir suduoda rimtą smūgį jų pasitikėjimui ES institucijomis ir integracija; kadangi tai susiję su tiesioginėmis veiklos ir investicinėmis išlaidomis, kurios tenka tarpvalstybiniams darbuotojams, turistams, krovinių vežimo keliais operatoriams ir viešojo administravimo institucijoms, o tai kenkia valstybių narių ekonomikai ir ES vidaus rinkos veikimui; kadangi Bulgarijos ir Rumunijos vidaus sienų kontrolė turi neigiamą poveikį eksportui iš abiejų valstybių narių ir importui į jas, taip pat transporto operacijoms kai kurių Europos didžiausių pietų civilinių laivynų ir krovinių uostų ir į juos, o tai reiškia prarastą naudą ir padidėjusias išlaidas; kadangi skaičiuojama, jog išlaidos, susijusios su sienų kontrolės atnaujinimu, Europos Sąjungai yra nuo 0,05 mlrd. iki 20 mlrd. EUR, skaičiuojant vienkartinėmis išlaidomis, ir 2 mlrd. EUR, skaičiuojant metinėmis veiklos išlaidomis (6);

J.

kadangi kontrolės prie vidaus sienų išsaugojimas ir atnaujinimas Šengeno erdvėje, atrodo, yra susijęs su įsivaizduojama grėsme viešajai tvarkai ir vidaus saugumui, o ne faktiniais realios grėsmės įrodymais; kadangi panaikinus patikrinimus prie vidaus sienų po to, kai pradėta visiškai taikyti Šengeno acquis jau prisijungusioms valstybėms narėms, nusikalstamumo rodikliai neišaugo; kadangi 2007 m. Šengeno erdvės plėtra susijusi su žemesniais turtinių nusikaltimų rodikliais tiek prie Šengeno erdvės besijungiančiose valstybėse narėse, tiek tuo metu buvusiose Šengeno valstybėse narėse ir ES piliečių nesaugumo suvokimo nepadidino (7);

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.