—

atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (15467/2016),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Australijos bendrojo susitarimo projektą (09776/2016),

—

atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnį ir 212 straipsnio 1 dalį, kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punktu ir 218 straipsnio 8 dalies antra pastraipa (C8-0327/2017),

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių, kurią 2007 m. rugsėjo 13 d. priėmė Generalinė Asamblėja,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. spalio mėn. pasirašytą ES ir Australijos partnerystės programą, kurią turi pakeisti bendrasis susitarimas,

—

atsižvelgdamas į 1997 m. birželio 26 d. Liuksemburge priimtą Europos Sąjungos ir Australijos santykių bendrą deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl derybų dėl laisvosios prekybos susitarimų (LPS) su Australija ir Naująja Zelandija pradžios (1) ir į savo 2017 m. spalio 26 d. rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl siūlomų prekybos derybų su Australija įgaliojimų (2),

—

atsižvelgdamas į Komisijos Pirmininko Jeano-Claude’o Junckerio, Europos Vadovų Tarybos Pirmininko Donaldo Tusko ir Australijos Ministro Pirmininko Malcolmo Turnbullo 2015 m. lapkričio 15 d. bendrą pareiškimą,

—

atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Australijos užsienio reikalų ministrės 2015 m. balandžio 22 d. bendrą pareiškimą „Glaudesnės ES ir Australijos partnerystės link“,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. pasirašytą Europos Sąjungos ir Australijos susitarimą, kuriuo nustatomos Australijos dalyvavimo Europos Sąjungos krizių valdymo operacijose bendrosios sąlygos (3),

—

atsižvelgdamas į Australijos ir Europos Sąjungos administracinį susitarimą, dėl kurio susitarta 2014 m. gruodžio mėn. ir kuriuo įsteigiama diplomatiniams mainams skirta programa,

—

atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Australijos 1998 m. pasirašytą standartų sertifikavimo savitarpio pripažinimo susitarimą (4) ir 2012 m. ES ir Australijos sudarytą susitarimą, iš dalies keičiantį tą susitarimą (5),

—

atsižvelgdamas į ES ir Australijos susitarimą dėl oro vežėjų atliekamo keleivio duomenų įrašo (PNR), pasirašytą 2011 m. rugsėjo 29 d. (6),

—

atsižvelgdamas į Australijos ir Europos Sąjungos 2010 m. sausio 13 d. pasirašytą susitarimą dėl įslaptintos informacijos saugumo (7),

—

atsižvelgdamas į 1994 m. pasirašytą Susitarimą dėl Europos bendrijos ir Australijos mokslinio ir techninio bendradarbiavimo (8),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 4–5 d. Strasbūre vykusį 38-ąjį ES ir Australijos tarpparlamentinį susitikimą,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. birželio mėn. Sidnėjuje vykusį pirmąjį ES ir Australijos vadovų forumą, subūrusį politikos ir verslo lyderius, mokslininkus, žiniasklaidos atstovus ir pilietinę visuomenę;

—

atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio mėn. Australijos vyriausybės paskelbtą Užsienio politikos baltąją knygą, kurioje aprašomi Australijos išorės santykių prioritetai ir iššūkiai ir pabrėžiama vadinamojo Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono svarba Australijai,

—

atsižvelgdamas į tai, kad Užsienio politikos baltojoje knygoje nurodomos svarbiausios funkcijos, kurias Indijos ir Ramiojo vandenynų regione ir Australijos užsienio politikoje atlieka JAV ir Kinija, paminint Australijos santykių su Europos Sąjunga ir jos valstybėmis narėmis svarbą,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. Klimato kaitos politikos apžvalgą, kurią Australijos vyriausybė paskelbė 2017 m. gruodžio mėn.,

—

atsižvelgdamas į Australijos vyriausybės dokumentą „Australijos klimato kaitos mokslas: nacionalinė programa“, paskelbtą 2009 m.,

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 18 d. teisėkūros rezoliuciją dėl sprendimo projekto (9),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0119/2018),

A.

kadangi ES ir Australija 2017 m. rugpjūčio 7 d. sudarė bendrąjį susitarimą; kadangi glaudi ir aktyvi Australijos, ES ir jos valstybių narių partnerystė paremta giliais istoriniais saitais ir bendromis vertybėmis bei principais, pvz., pagarba demokratijai, žmogaus teisėms, lyčių lygybei, teisinei valstybei, įskaitant tarptautinę teisę, taip pat taika ir saugumu; kadangi žmonių ryšiai yra gilūs ir ilgalaikiai;

B.

kadangi 2017 m. ES ir Australija šventė 55 metų bendradarbiavimo ir diplomatinių santykių jubiliejų; kadangi šie santykiai per pastaruosius keletą metų vėl tapo dinamiški; kadangi visos valstybės narės palaiko diplomatinius santykius su Australija ir 25 iš jų turi ambasadas Kanberoje;

C.

kadangi Australijos vyriausybės Užsienio politikos baltojoje knygoje minima, kad stipri Europos Sąjunga tebėra itin svarbi Australijos interesams ir bus vis svarbesnė partnerė saugant taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką ir ją propaguojant; kadangi baltojoje knygoje pabrėžiama, jog reikia glaudžiai bendradarbiauti su ES ir jos valstybėmis narėmis tokiais probleminiais klausimais kaip terorizmas, masinio naikinimo ginklų platinimas, darnus vystymasis ir žmogaus teisės;

D.

kadangi ES ir Australija bendradarbiauja ir palaiko dialogą su Pietryčių Azijoje esančiomis šalimis, taip pat dalyvaudamos Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN), ASEAN regioninio forumo (ARF), Azijos ir Europos susitikimo (ASEM) ir Rytų Azijos valstybių aukščiausiojo lygio susitikimo (EAS) veikloje; kadangi Australija yra Ramiojo vandenyno salų forumo (PIF) steigėja ir strateginė ASEAN partnerė; kadangi Australijoje 2018 m. kovo 17–18 d. vyko ASEAN ir Australijos specialusis aukščiausiojo lygio susitikimas;

E.

kadangi kaip pasaulinio masto veikėja ES turėtų toliau stiprinti savo dalyvavimą dideliame ir dinamiškame Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, kuriame Australija yra įprasta ES partnerė ir pati atlieka svarbų vaidmenį; kadangi stabilus, taikus ir taisyklėmis grindžiamas Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas, kuriame vadovaujamasi mūsų principais ir standartais, yra naudingas pačios ES saugumui ir interesams;

F.

kadangi ES ir Australija yra glaudžiai susiderinusios užsienio politikos klausimais, pavyzdžiui, Ukrainos, Rusijos, Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (KLDR) ir Artimųjų Rytų klausimais;

G.

kadangi Australija palaiko glaudžius politikos, saugumo ir gynybos ryšius su JAV, kurie yra suderinami su stiprėjančiais jos ryšiais su Kinija, su kuria ji palaiko visapusišką strateginę partnerystę;

H.

kadangi 2016 m. ES buvo antra pagal dydį Australijos prekybos partnerė – antras pagal dydį jos importo šaltinis (19,3 %) ir trečia pagal dydį eksporto paskirties šalis (10,3 %) – ir kadangi abi šalys turi platų bendrų ekonominių interesų spektrą; kadangi 2015 m. ES tiesioginių užsienio investicijų srautas Australijoje siekė 117,7 mlrd. EUR, o Australijos tiesioginių investicijų srautas ES buvo 21,7 mlrd. EUR;

I.

kadangi Australija tvirtai įsipareigojusi laisvai prekiauti ir pasirašė dvišalius laisvosios prekybos susitarimus su svarbiomis Rytų Azijos šalimis – Kinija, Japonija, Pietų Korėja, Singapūru, Malaizija ir Tailandu – (taip pat regioninį susitarimą su ASEAN), Naująja Zelandija, Čile, Jungtinėmis Valstijomis bei Peru, ir PACER Plus susitarimą su Ramiojo vandenyno salomis;

J.

kadangi 2018 m. sausio 23 d. Australija ir 10 kitų Ramiojo vandenyno šalių paskelbė, kad pasiekė susitarimą dėl Ramiojo vandenyno regiono šalių prekybos susitarimo, vadinamojo Visapusiško ir pažangaus susitarimo dėl partnerystės abipus Ramiojo vandenyno, kuris buvo pasirašytas Čilėje 2018 m. kovo 8 d.; kadangi Australija šiuo metu derasi dėl daugybės prekybos susitarimų, taip pat ir dėl 2012 m. ASEAN aukščiausiojo lygio susitikime inicijuotos Regioninės išsamios ekonominės partnerystės (RCEP);

K.

kadangi Australija, kaip įsipareigojusi tarptautiniam pasauliniam valdymui šalis, penkis kartus buvo nenuolatinė JT Saugumo Tarybos narė ir nuo G 20 įsteigimo yra aktyvi šios organizacijos narė, pirmininkavusi 2014 m. Brisbane vykusiame šios organizacijos aukščiausiojo lygio susitikime labai gerai bendradarbiaudama su ES; kadangi Australija neseniai išrinkta į JT žmogaus teisių tarybą;

L.

kadangi Australijos karinės pajėgos prisijungė prie Tarptautinės kovos su „Da'esh“koalicijos Irake ir Sirijoje; kadangi Australija buvo daugiausiai karių į Tarptautines saugumo paramos pajėgas (ISAF) Afganistane nusiuntusi ne NATO šalis;

M.

kadangi Australija prisidėjo prie daugelio JT remiamų taikos palaikymo misijų trijuose žemynuose, taip pat Papua Naujojoje Gvinėjoje ir Saliamono salose;

N.

kadangi 2014 m. Australija pirmą kartą prisidėjo prie ES vadovaujamos krizių valdymo misijos EUCAP NESTOR Somalio pusiasalyje; kadangi Australijos laivynas vykdo kovos su piratavimu ir terorizmu operacijas Somalio pusiasalyje ir Indijos vandenyno vakarinėje dalyje dalyvaudamas Jungtinių karinių jūrų pajėgų veikloje;

O.

kadangi Australijos piliečiai savo šalyje ir už jos ribų nukentėjo nuo keleto radikalaus islamo kilmės teroristinių išpuolių; kadangi ES ir Australija bendradarbiauja kovojant su terorizmu ir, be kita ko, vykdo kovos su smurtiniu ekstremizmu veiksmus, deda pastangas užkirsti kelią teroristinių organizacijų finansavimui ir koordinuoja konkrečius pajėgumų stiprinimo projektus;

P.

kadangi Džakartos bendradarbiavimo teisėsaugos srityje centro (JCLEC), kuris įsteigtas Australijos ir Indonezijos iniciatyva, tikslas – plėsti Pietryčių Azijos valstybių teisėsaugos agentūrų ekspertines žinias kovos su terorizmu ir tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu srityse, ir jis taip pat gavo ES finansavimą;

Q.

kadangi 2017 m. spalio mėn. Australijos vyriausybė paskelbė savo tarptautiniam bendradarbiavimui kibernetinėje erdvėje skirtą strategiją siekdama spręsti tokius klausimus, kaip antai, susijusius su skaitmenine prekyba, kova su elektroniniais nusikaltimais, tarptautiniu saugumu ir e. valdžia;

R.

kadangi Australija padėjo Filipinams skatinti saugumą ir kovoti su džihadizmu;

S.

kadangi ES ir Australija aptaria migracijos klausimus metiniame ES ir Australijos vyresniųjų pareigūnų dialogo migracijos, prieglobsčio ir įvairovės klausimais susitikime; kadangi Australija bendrai pirmininkauja Balio procesui dėl neteisėto žmonių gabenimo, prekybos žmonėmis ir susijusių tarptautinių nusikaltimų;

T.

kadangi Australijoje vienam gyventojui tenka labai didelės pajamos ir jos visuomenė yra atvira, demokratiška ir daugiakultūrė; kadangi daugiau nei ketvirtadalis Australijos gyventojų gimę užsienyje ir nuo 1945 m. joje įsikūrė maždaug septyni milijonai migrantų, įskaitant daugybę atvykusiųjų iš Europos, kadangi Australija yra ypatingoje geografinėje padėtyje, nes užima didelę teritoriją tarp Indijos vandenyno ir pietų Ramiojo vandenyno;

U.

kadangi Australija ir ES bendrajame susitarime patvirtina savo įsipareigojimą bendradarbiauti klimato kaitos srityje; kadangi 2017 m. klimato kaitos politikos apžvalgoje buvo pakartotas Australijos įsipareigojimas kovoti su šia grėsme;

V.

kadangi Australija dėl klimato kaitos patiria didžiulį poveikį aplinkai ir ekonomikai daugelyje sektorių, įskaitant aprūpinimo vandeniu saugumą, žemės ūkį, pakrančių bendruomenes ir infrastruktūrą;

W.

kadangi Australija, kaip EBPO Paramos vystymuisi komiteto (DAC) narė, yra ypač įsipareigojusi remti gerą valdymą ir ekonomikos augimą Papua Naujojoje Gvinėjoje, Indonezijoje, Rytų Timore ir kitose Ramiojo vandenyno salose bei Azijos šalyse, kuriose ES ir jos valstybės narės taip pat yra pagrindinės paramos teikėjos;

X.

kadangi Australijos vyriausybė investuoja į programas, pavyzdžiui, į Australijos klimato kaitos mokslo programą, Gamtos išteklių valdymo ir klimato kaitos poveikio bei prisitaikymo prie klimato kaitos mokslinių tyrimų programą, kad padėtų politikos formuotojams suprasti ir valdyti galimą klimato kaitos poveikį;

Y.

kadangi Australija sukūrė nacionalinę sistemą ir aukšto lygio koordinavimo grupę siekdama, kad būtų parengtas mokslinės veiklos klimato kaitos srityje įgyvendinimo planas ir nustatyta suderinta šio klausimo sprendimo bendruomenių lygmeniu visoje šalyje koncepcija;

Z.

kadangi 2016 m. lapkričio 10 d. Australija ratifikavo Paryžiaus susitarimą ir Dohoje priimtą Kioto protokolo pakeitimą ir taip stipriau įsipareigojo imtis kovos su klimato kaita veiksmų, taip pat parengė nemažai politinių priemonių, kuriomis siekiama mažinti išmetamų teršalų kiekį šalyje ir paremti veiksmus pasauliniu lygmeniu;

AA.

kadangi Australijos vyriausybės klimato kaitos plane numatyta iki 2020 m. sumažinti išmetamų teršalų kiekį 5 proc., palyginti su 2000 m. kiekiu, ir iki 2030 m. jį sumažinti 26–28 proc., palyginti su 2005 m. kiekiu, ir iki 2020 m. padvigubinti šalies atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumus;

AB.

kadangi Australijos vyriausybė atliko pagrindinį vaidmenį remiant Ramiojo vandenyno nacionalines meteorologijos tarnybas ir regionines organizacijas, kad būtų parengtos ankstyvo perspėjimo apie klimato ir oro pasikeitimus sistemos;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.