—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl naminių bičių sveikatos ir bitininkystės sektoriaus uždavinių (1),

—

atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos išvadas (8606/11 ADD 1 REV 1) dėl Komisijos komunikato dėl naminių bičių sveikatos (COM(2010)0714),

—

atsižvelgdamas į Europos savaitę, skirtą bičių ir apdulkinimo klausimams (ES bičių savaitę), kuri Europos Parlamente rengiama nuo 2012 m.,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo mėn. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ataskaitą „Duomenų apie bičių sveikatą rinkimas ir dalijimasis jais: Europos partnerystės su bitėmis susijusiems klausimams spręsti link“ (angl. Collecting and Sharing Data on Bee Health: Towards a European Bee Partnership), kuria praktiškai įgyvendinama Europos partnerystė su bitėmis susijusiems klausimams spręsti,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0014/2018),

A.

kadangi bitininkystės sektorius yra neatskiriama Europos žemės ūkio sektoriaus dalis ir atstovauja daugiau nei 620 000 bitininkų ES (2); kadangi dažnas bitininkystę renkasi kaip hobį arba ja užsiima asmeninio vartojimo tikslais, tačiau tai gali būti ir profesionali veikla;

B.

kadangi ekonominė vertė, kurią užtikrina bitės, apima apdulkinimą, taip pat medaus, bičių vaško ir kitų bičių produktų gamybą, tačiau ne mažiau svarbios ir medinės konstrukcijos arba aviliai bei bitininkystės turizmas;

C.

kadangi bitininkystės sektorius gyvybiškai svarbus ES ir labai prisideda prie visuomenės gerovės tiek ekonomiškai (maždaug 14,2 mlrd. EUR per metus), tiek aplinkos apsaugos požiūriu – palaikant ekologinę pusiausvyrą ir biologinę įvairovę, nes 84 proc. augalų rūšių ir 76 proc. maisto gamybos Europoje priklauso nuo laukinių ir naminių bičių atliekamo apdulkinimo;

D.

kadangi bitės ir kiti apdulkintojai, atlikdami apdulkinimą, užtikrina daugybės auginamų ir laukinių augalų dauginimąsi, be to, jie nemokamai užtikrina maisto gamybą ir apsirūpinimą maistu bei biologinės įvairovės išsaugojimą Europoje ir pasaulyje; kadangi ES apdulkinimo svarba dažnai pripažįstama nepakankamai ir laikoma savaime suprantamu dalyku, nors, pvz., JAV dirbtiniam apdulkinimui kasmet iš viso išleidžiama 2 mlrd. EUR; kadangi Europoje aptinkamos bitės sudaro apie 10 proc. viso pasaulio bičių įvairovės; kadangi, pasak Prancūzijos nacionalinio žemės ūkio tyrimų instituto, bičių mirtingumo kaina visame pasaulyje siektų 150 mlrd. EUR arba 10 proc. maisto rinkos vertės, o tai patvirtina, kad apdulkinančius vabzdžius būtina saugoti;

E.

kadangi tyrimai, kuriuos neseniai atliko JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), rodo, kad didesnis apdulkinančių vabzdžių tankis ir įvairovė tiesiogiai veikia derlių ir kad kaip tokie jie gali padėti smulkiesiems ūkininkams produktyvumą iš viso padidinti vidutiniškai 24 proc.;

F.

kadangi ne visos šalys yra sukūrusios bitininkų ir avilių registracijos sistemą, kurią taikant būtų lengviau stebėti pokyčius sektoriuje, rinką ir bičių sveikatą;

G.

kadangi vien bitininkystės labui 2004 m. Komisija užtikrino 32 mln. EUR per metus nacionalinėms bitininkystės programoms ir kadangi iki 2016 m. ši suma išaugo iki 36 mln. EUR, tačiau tebėra toli gražu nepakankama (ir sudaro tik 0,0003 proc. BŽŪP biudžeto);

H.

kadangi 2004–2016 m. naminių bičių kolonijų skaičius išaugo 47,8 proc. – tai lėmė naujų valstybių narių prisijungimas – tačiau ES finansavimas padidėjo vos 12 proc., o tai reiškia, kad prieinamų ES lėšų nepakanka bičių populiacijai palaikyti ir deramai padėti bitininkams atnaujinti jų bičių kolonijas po populiacijų sunykimo valstybėse narėse, kuriose mirtingumo rodikliai dideli;

I.

kadangi, nepaisant minėtojo statistinio padidėjimo, nemažai profesionalių bitininkų nutraukė veiklą, o kai kuriose valstybėse narėse bičių kolonijų skaičius sumažėjo net 50 proc. arba daugiau (3): šio reiškinio priežastis yra klimato kaitos poveikis (pvz., pavasarinės šalnos, sausros, gaisrai), tam tikros veikliosios cheminės medžiagos ir ES medaus vidaus rinkos sutrikimai; kadangi ir šiandien tebefiksuojami įvairūs žiemos nuostolių ir sutrikimų atvejai;

J.

kadangi ES bendrai finansuojamos nacionalinės bitininkystės sektoriaus programos apskritai daro teigiamą poveikį; kadangi labiau tikėtina, kad būtent nacionalinis įgyvendinimas yra priežastis, dėl kurio kartais sušlubuoja sektoriaus pasitikėjimas ir todėl sumažėja įsisavinimas;

K.

kadangi bitininkystės sektoriuje susiduriama su ypač rimta demografine ir senėjimo problema: tik nedidelė procentinė bitininkų dalis yra jaunesni negu 50 metų amžiaus, o tai yra grėsmė sektoriaus ateičiai; kadangi bitininkystė yra potencialus jaunimo darbo ir integracijos kaimo vietovėse šaltinis, nes galimybės naudotis žeme daugelyje Europos regionų ribotos;

L.

kadangi gerų teorinių žinių ir praktinių mokymų derinys gali padėti lengviau perprasti iššūkius, kurie laukia bičių kolonijų, ir imtis veiksmų siekiant juos atremti, taigi tai yra svarbu; kadangi, norėdami atremti tokius ateities iššūkius, kaip klimato kaita, gaivalinės nelaimės, bičių maitinimosi vietų mažėjimas, laukinių gyvūnų ir kai kurių rūšių migruojančių paukščių puolimas kai kuriuose regionuose (aviliams gresia didelis tokių plėšrūnų pavojus, nes bitininkyste dažnai užsiimama lauke) bei didelė administracinė našta kai kuriose valstybėse narėse, bitininkai turėtų veikti atsakingai ir profesionaliai bei artimai bendradarbiaudami su ūkininkais;

M.

kadangi ES bendrai finansuojamos nacionalinės bitininkystės programos suteikia dalyviams galimybę imtis mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų; kadangi sėkmingais projektais galima iš esmės prisidėti prie sektoriaus stiprinimo ir jo pajėgumo atsispirti gamtos ir rinkos krizėms gerinimo; kadangi žinių perdavimas ir geros bei naujoviškos praktikos mainai suteikia Europos bitininkystės sektoriui pridėtinės vertės, visų pirma jeigu juos papildo tokia speciali programa, kaip šiuo metu pagal BŽŪP II ramstį įgyvendinama programa „Erasmus“ bitininkams“;

N.

kadangi vadinamojo klajokliško ūkininkavimo praktikai būdinga ne tik daug teigiamų, bet ir nemažai problemiškų aspektų, pirmiausia susijusių su taisyklių laikymusi siekiant išvengti rizikingų situacijų sklaidos; kadangi dėl to būtina atidesnė stebėsena;

O.

kadangi šiuo metu Europoje stebimas padidėjęs naminių bičių ir laukinių apdulkintojų mirtingumas kelia susirūpinimą, nes tai neigiamai veikia žemės ūkį, biologinę įvairovę ir ekosistemas; kadangi padidėjusį bičių mirtingumą lemia įvairūs streso veiksniai, kurie kinta priklausomai nuo geografinės vietovės, vietos ypatumų ir klimato sąlygų; kadangi šie veiksniai apima didžiulį poveikį, kurį daro invazinės svetimos rūšys, pvz., varozę sukeliančios erkės (Varroa destructor), bitiniai žvilgvabaliai (Aethina tumida), Azijos širšės (Vespa velutina) ir amerikinis puvinys bei tokie gyvūnų patogenai, kaip nozematozė, taip pat poveikį, kurį daro kai kurios veikliosios augalų apsaugos produktų ir kitų biocidų medžiagos, klimato kaita, aplinkos būklės blogėjimas, buveinių degeneracija ir žiedinių augalų nykimas; kadangi bitės yra priklausomos nuo žemės ūkio paskirties žemės – jos plotai ir kultūrų įvairovė yra pagrindinis jų maisto šaltinis – todėl ir bitininkams, ir ūkininkams būtų naudinga taikyti konkretaus tipo ekologiniu požiūriu svarbias vietoves, vadinamas bitininkystės plotais, kurios paskui galėtų būti plačiai naudojamos visose valstybėse narėse, ypač laikotarpiu, kai žydėjimas nedidelis;

P.

kadangi bitininkai dažnai būna bejėgiai kovoti su bičių ligomis ir parazitais, nes stokojama informacijos ir mokymų bei veiksmingų jų neutralizavimo priemonių, pvz., galimybių naudoti vaistus bitėms gydyti; kadangi bitininkai gauna paramą apsaugos nuo varozę sukeliančių erkių priemonėms, tačiau jos dar nėra visiškai sėkmingos, nes ir toliau nepakankamai pastangų dedama į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą procedūrų, skirtų apsisaugoti nuo parazitinių rūšių, ir bičių mitybos bei cheminių produktų poveikio srityse;

Q.

kadangi, bitininkams vykdant pareigą pranešti apie ligas ir parazitus, sistemingai naikinami aviliai, o tai gali juos paskatinti apie minėtąsias problemas nepranešti; kadangi rinkoje prieinami vaistai bičių ligoms gydyti yra riboti ir neatitinka didėjančio veiksmingų veterinarinių vaistų poreikio; kadangi išbandyta ne viena natūrali medžiaga varozei kontroliuoti ir trys iš jų, t. y. skruzdžių rūgštis, oksalo rūgštis ir timolis, tapo ekologinio gydymo pagrindu;

R.

kadangi dėl monokultūrinio ūkininkavimo, kuriam naudojamų rūšių kultūros ir hibridiniai augalai išskiria nedaug nektaro ir turi mažai žiedadulkių bei žydi trumpesnį laiką, mažėja tiek biologinė įvairovė, tiek bičių maitinimuisi naudojamų vietovių plotai; kadangi Didžiosios Britanijos mokslininkai neseniai nustatė, kad vietos ir regioninių veislių bitės toje konkrečioje vietovėje išgyvena geriau negu iš kitur atskridusių ir čia apsigyvenusių veislių naminės bitės (4); kadangi gera ilgalaikė Europos bitininkystės sektoriaus būklė ir tvarumas priklauso nuo to, ar bus užtikrinta gera ilgalaikė vietos naminių bičių ekotipų būklė ir tvarumas, turint galvoje jų įvairovę ir gebėjimą prisitaikyti geros prie vietos aplinkos;

S.

kadangi Tarpvyriausybinė mokslinė politinė biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platforma (IPBES) savo 2016 m. vasario 26 d. priimtame pranešime ir Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (IUCN) savo pasaulinio masto integruotuose sisteminių insekticidų vertinimuose įspėjo dėl apdulkintojų nykimo grėsmės; kadangi bitės – svarbus aplinkos kokybės rodiklis;

T.

kadangi bitininkai, ūkininkai, aplinkosaugininkai ir piliečiai tikisi veiksmų, pagrįstų aiškiu moksliniu konsensusu dėl visų mirtingumo priežasčių, įskaitant pesticidų veikliųjų medžiagų (pvz., kai kurių neonikotinoidų ir kai kurių kitų sisteminių insekticidų) poveikį, kurias yra įvardijusi EFSA;

U.

kadangi skirtingos mokslinės išvados iš dalies gali būti paaiškinamos skirtingų analitinių metodų ir tyrimų protokolų naudojimu; kadangi nepakankamas mokslinių tyrimų, susijusių su apdulkintojais, koordinavimas ES lygmeniu, ir prieinamų suderintų duomenų, kuriais tarpusavyje galėtų keistis suinteresuotosios šalys, nebuvimas lemia skirtingų arba prieštaringų tyrimų daugėjimą;

V.

kadangi svarbu palaikyti ir gilinti visų suinteresuotųjų šalių (bitininkų, ūkininkų, mokslininkų, NVO, vietos valdžios institucijų, augalų apsaugos pramonės atstovų, privačiojo sektoriaus, veterinarų ir visuomenės) dialogą ir bendradarbiavimą, koordinuoti mokslinius tyrimus ir laiku dalintis visais susijusiais surinktais duomenimis;

W.

kadangi esama visuotinio poreikio parengti bendrą suderintą duomenų bazę, įskaitant, inter alia, duomenis apie kultūrų tipus ir žemės ūkio praktiką, kenkėjų ir ligų buvimą, klimato ir oro sąlygas, kraštovaizdį ir infrastruktūrą, bičių kolonijų tankį ir bičių mirtingumo lygį pagal regionus, taip pat reikalingos atitinkamos bitėms nekenksmingos skaitmeninės priemonės ir technologijos bei komunikacijos būdai, kaip buvo siūloma pagal 2017 m. birželio mėn. priimtą iniciatyvą „Europos partnerystė su bitėmis susijusiems klausimams spręsti“; kadangi išsamios EFSA mokslinės apžvalgos, kuri jau ir taip vėluoja daugiau negu metus, rezultatai būtini naujausiu mokslu pagrįstiems sprendimams priimti; kadangi, norint sustabdyti ir sumažinti bičių mirtingumą, kuo greičiau būtini aiškūs rezultatai, susiję su visais bičių sveikatos rodikliais, visų pirma atliekant bandymus vietoje; kadangi bitininkai, ūkininkai ir piliečiai tikisi, kad Komisija kartu su atitinkamomis ES agentūromis ir valstybių narių ekspertais atidžiai stebės EFSA augalų apsaugos produktų poveikio bitėms vertinimo gaires ir kad valstybės narės jas tinkamai įgyvendins;

X.

kadangi įtakos medaus gamybai turi ir oro sąlygos: šiltas drėgnas oras palankus medui gaminti, o išvien šaltas ir šlapias oras – priešingai; kadangi rudens ir žiemos nuostoliai prisideda prie bičių kolonijų retėjimo ir medaus gamybos traukimosi: kai kuriose valstybėse narėse šis rodiklis gali pasiekti 50 proc., o kai kuriuose regionuose – net 100 proc.;

Y.

kadangi reikėtų atkreipti dėmesį į naminių bičių populiacijos dydžio skirtumus skirtinguose žemės ūkio paskirties plotuose, nes vienose medų gaminančiose šalyse ji auga, o kitose – mažėja;

Z.

kadangi padidėjus bičių mirtingumui bitininkai priversti reguliariau pirkti naujas kolonijas, taigi didėja gamybos sąnaudos; kadangi nuo 2002 m. bičių kolonijos kaina išaugo mažiausiai keturis kartus; kadangi, keičiant vieną bičių koloniją kita, gamyba trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu neretai gali sumažėti, nes vos įkurdintos naujos kolonijos nėra tokios produktyvios; kadangi bitininkai medaus gamybai niekada nenaudoja tiek bičių kolonijų, kiek rodo statistika: metų laikotarpiu jiems atkuriant pradinį kolonijų skaičių pagaminamas kiekis nukenčia, nes prarastoms kolonijoms atkurti taip pat būtinas medus;

AA.

kadangi per pastaruosius 15 metų kai kuriose trečiosiose šalyse buvo pagamintas ir eksportuotas dvigubai didesnis medaus kiekis; kadangi ES savo medaus poreikius užtikrina vos 60 proc. ir šis rodiklis nedidėja, nors 2003–2016 m. avilių skaičius ES beveik padvigubėjo, o bitininkų skaičius tuo pačiu laikotarpiu išaugo nuo maždaug 470 000 iki maždaug 620 000; kadangi 2016 m. trys pirmaujančios Europos medaus gamintojos buvo Rumunija, Ispanija ir Vengrija, o po jų rikiavosi Vokietija, Italija ir Graikija;

AB.

kadangi ES kasmet importuoja apie 40 proc. savo suvartojamo medaus; kadangi 2015 m. importinis medus buvo vidutiniškai 2,3 karto pigesnis negu pagamintas ES; kadangi per metus ES importuoja apie 200 000 tonų medaus – daugiausia iš Kinijos, Ukrainos, Argentinos ir Meksikos – o dėl to išties nepalankioje konkurencinėje padėtyje palyginti su trečiųjų šalių gamintojais atsiduria Europos bitininkai ir užkertamas kelias labiau apsirūpinti medumi savo jėgomis; kadangi importinis medus dažnai neatitinka ES bitininkams taikomų standartų;

AC.

kadangi vartotojai neretai mano, kad valgo ES pagamintą medų, nors iš tikrųjų dalis to medaus yra ES ir trečiojoje šalyje pagaminto medaus mišinys, o nemaža dalis importinio medaus būna su priemaišomis;

AD.

kadangi dėl prastos bičių sveikatos nuo 2002 m. medaus kiekis iš pagrindinių pasaulio medų gaminančių regionų nekito arba mažėjo, užtat Kinijoje pagaminamo medaus kiekis padvigubėjo (nuo 2012 m. – maždaug iki 450 000 tonų per metus) ir tai didesnis kiekis negu ES, Argentina, Meksika, JAV ir Kanada pagamina kartu sudėjus;

AE.

kadangi 2015 m. daugiau negu pusė į ES importuoto medaus buvo atvežta iš Kinijos (apie 100 000 tonų, t. y. dvigubai daugiau nei 2002 m.), nors kitose pasaulio dalyse bičių kolonijų skaičius mažėjo; kadangi, pasak bitininkų asociacijų ir bitininkystės specialistų, didelė dalis iš Kinijos importuojamo medaus gali būti suklastota papildomai įmaišant cukranendrių cukraus arba kukurūzų sirupo; kadangi ne visos valstybės narės turi galimybių atlikti analizes ir ES išorės sienos kontrolės poste nustatyti, kad importuojamas medus neatitinka reikalavimų;

AF.

kadangi medus yra trečias iš dažniausiai pasaulyje klastojamų produktų; kadangi klastojimas daro didelę žalą Europos bitininkams ir kelia rimtą pavojų vartotojų sveikatai;

AG.

kadangi, pasak ekspertų, 2002 m. chloramfenikolio problemą medų iš Kinijos eksportuojančios įmonės išsprendė ne laikydamos taisyklių, o naudodamos dervų filtrus;

AH.

kadangi per savo 2015 m. gruodžio mėn. vykusį posėdį Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba aptarė susirūpinimą dėl importinio medaus kokybės ir Europos bitininkystės sektoriaus konkurencingumo keliančius klausimus; kadangi, atsižvelgdama į tai, Komisija užsakė centralizuotą medaus tyrimą;

AI.

kadangi valstybių narių medaus mėginius ištyręs Jungtinis tyrimų centras, be kita ko, konstatavo, kad 20 proc. prie ES išorės sienų ir importuotojų patalpose paimtų mėginių neatitiko medaus sudėties ir (arba) medaus gamybos procesų reikalavimų, nustatytų Medaus direktyvoje (2001/110/EB), ir kad 14 proc. mėginių sudėtyje rasta pridėtinio cukraus; kadangi, nepaisant šito, į Europą toliau vežamas suklastotas medus su priemaišomis;

AJ.

kadangi, remiantis ES naudojamu Maisto kodeksu (Codex Alimentarius), medus yra natūralus produktas, į kurį negali būti dedama ir iš kurio negali būti išgaunama jokių medžiagų bei kuris neturėtų būti džiovinamas išimtas iš avilio;

AK.

kadangi, didmeniniam suklastoto pigaus medaus importui sutrikdžius pusiausvyrą Europos medaus rinkoje, 2014–2016 m. medaus pirkimo kaina šalyse, kurios yra pagrindinės ES medaus gamintojos (Rumunijoje, Ispanijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Graikijoje ir Kroatijoje), krito dvigubai, o dėl to Europos bitininkų padėtis ir toliau yra sudėtinga bei neša jiems nuostolį;

AL.

kadangi Medaus direktyvos, iš dalies pakeistos Direktyva 2014/63/ES, 2 straipsnio 4 dalies a punkto antroje pastraipoje pažymima, jog jeigu medus kilęs iš daugiau nei vienos valstybės narės arba trečiosios šalies, privalomą kilmės šalies nuorodą galima pakeisti atitinkamai vienu iš šių žymenų: „ES medaus mišinys“, „ne ES medaus mišinys“ arba „ES ir ne ES medaus mišinys“; kadangi žymuo „ES ir ne ES medaus mišinys“ nesuteikia vartotojui pakankamai informacijos;

AM.

kadangi šiuo metu nemažai medaus pakuotojų ir prekiautojų piktnaudžiauja tokiomis kilmės nuorodomis, kad nuslėptų tikrąją kilmės šalį ir medaus dalį iš įvairių susijusių šalių, nes pirkėjai įgyja vis daugiau žinių ir nepasitiki maisto produktais iš kai kurių šalių; kadangi daug stambių medų gaminančių šalių, pvz., JAV, Kanada, Argentina ar Meksika, taiko gerokai griežtesnius medaus ženklinimo reikalavimus negu supaprastintos ES taisyklės, todėl vartotojams teikiamos būtinosios informacijos požiūriu siūlo kur kas geresnes garantijas negu ES;

AN.

kadangi šiuo metu galiojančiomis taisyklėmis neatsižvelgiama į nesąžiningą praktiką, dėl kurios daromas neigiamas poveikis tokiems perdirbtiesiems produktams, kaip sausainiai, javainiai, konditerijos gaminiai ir t. t.; kadangi žymuo „medus“ gali klaidinti vartotoją šio produkto tikrojo kiekio požiūriu, nes yra dažnai naudojamas atvejais, kai iš medaus kildinama gerokai mažiau negu 50 proc. produkto cukraus kiekio;

AO.

kadangi Europos iniciatyva „Pusryčiams medus“, kurios imtasi 2014 m., sulaukė didžiulės sėkmės ir ši puiki iniciatyva atvira visoms valstybėms narėms, siekiant prisidėti prie vaikų švietimo apie tokio sveiko maisto, kaip medus, valgymą bei skatinti bitininkystės sektorių; kadangi Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje 2015 m. gegužės 11 d. Slovėnija ėmėsi iniciatyvos, kad gegužės 20-oji būtų oficialiai pripažinta Pasauline bičių diena ir kad ją paskelbtų JT: šią idėją labai palaikė visos valstybės narės, o savo 2017 m. liepos mėn. Romos konferencijoje ją parėmė FAO; kadangi ten buvo susitarta, kad ypatingas dėmesys bitininkystės sektoriui turėtų būti skiriamas keliant žemės ūkio, augalų apsaugos ir tvaraus ūkininkavimo klausimus, nes bitės daro didžiulį poveikį ekologinei pusiausvyrai visame pasaulyje;

AP.

kadangi ES vaisių, daržovių ir pieno vartojimo skatinimo mokyklose programos – nepaprastai svarbi priemonė norint vėl pažadinti vaikų domėjimąsi žemės ūkiu ir įvairiais ES žemės ūkio produktais, visų pirma tais, kurie gaminami jų regione; kadangi be to, kad populiarinami švieži vaisiai ir daržovės bei geriamasis pienas, šios programos leidžia valstybėms narėms įtraukti kitus vietos, regiono ar nacionalinius gaminius, pvz., medų;

AQ.

kadangi vietos gamintojų įtraukimas į ES vaisių, daržovių ir pieno vartojimo skatinimo mokyklose programas reiškia papildomą administracinę ir finansinę naštą, tačiau potenciali nauda, gaunama išsamiau informuojant apie medaus maistinę vertę ir bitininkystės svarbą, skatinant vartojimą ir sklandų daugiausia vietos bitininkų dalyvavimą, galėtų turėti teigiamo poveikio sektoriui ir medaus grandinei apskritai; kadangi dėl ribojamojo teisės aktų, susijusių su tiesioginiu medaus tiekimu nedideliais kiekiais, taikymo kai kuriose valstybėse narėse vietos gamintojams sunku dalyvauti ES mokyklų programose; kadangi nepaprastai svarbu skatinti vietos gamybą ir vartojimą;

AR.

kadangi metinis medaus suvartojimas valstybėse narėse labai skiriasi: Vakarų Europos valstybėse narėse asmuo vidutiniškai suvartoja 2,5–2,7 kg medaus, o valstybėse narėse, kurios ES narėmis tapo 2004 m. ir vėliau, šis rodiklis kai kuriais atvejais siekia vos 0,7 kg; kadangi Europos kokybės – o ypač geografinių nuorodų – sistemos labai svarbios darbo vietoms išsaugoti ir kurti; kadangi iki šiol užregistruota per 30 medaus geografinių nuorodų; kadangi žymenys „Europos“ ir „pagaminta Europoje“ dažnai siejamos su aukštos vertės produktais;

AS.

kadangi medus daro teigiamą fiziologinį poveikį – visų pirma sveikatai – turint galvoje jo antiseptines, priešuždegimines ir gydomąsias savybes, o tai galėtų būti dar labiau pripažįstama ateityje įgyvendinant žemės ūkio politiką;

AT.

kadangi ne vienas savarankiško veiklos organizavimo ir bitininkų tiesiogiai vykdomos prekybos pavyzdys rodo, kad medaus – pirmiausia ekologiško medaus – ir kitų bitininkystės produktų pardavimas naudojantis trumpąja tiekimo grandine ir vietos gamintojų rinkose yra labai sėkmingas;

AU.

kadangi pastaraisiais metais populiarėja bitininkystė miestuose, o tai gali paskatinti didesnio piliečių rato, įskaitant vaikus, sąmoningumą gamtos ir bitininkystės naudos klausimais; kadangi žiedinių augalų, kuriuos soduose ir miestų teritorijose sodina viešosios ir (arba) vietos ir regioninės valdžios institucijos, taip pat padeda praturtinti apdulkintojų maitinimosi šaltinius;

AV.

kadangi kiti bitininkystės produktai, pvz., žiedadulkės, pikis, bičių vaškas, bičių nuodai ir bičių pienelis, labai prisideda prie piliečių gerovės ir yra naudojami kaip aukštos kokybės maisto produktai bei yra paklausūs kaip neatskiriama natūralios gyvensenos dalis; kadangi jie taip pat labai svarbūs sveikatos priežiūros ir kosmetikos pramonei, taigi tai papildomas išteklius bitininkų ekonominei padėčiai pagerinti; tačiau kadangi šie produktai nėra apibrėžti Medaus direktyvoje ir ši spraga trukdo įgyvendinti veiksmingą sektoriaus politiką ir yra kliūtis norint vadovautis kokybe grindžiamu požiūriu bei kovoti su sukčiavimu ir klastojimu; kadangi bet kuri valstybė narė gali nuspręsti uždrausti GMO kultivavimą savo teritorijoje, kad apsaugotų Europos vartotojus nuo genetiškai modifikuotomis žiedadulkėmis užteršto medaus;

AW.

kadangi į ES importuojami dideli medaus kiekiai ir tai neretai lemia rimtus ES medaus rinkos sutrikimus ir netgi krizes, o tai prisideda prie Europos bitininkystės sektoriaus silpnėjimo; kadangi bitininkystės sektorius nusipelno, kad jam būtų teikiamas prioritetas per ES derybas dėl laisvosios prekybos susitarimų, o medus ir kiti bičių produktai turėtų būti priskiriami jautriems importui produktams;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

48.

49.

50.

51.

52.

53.

54.

55.

56.

57.

58.

59.

60.

61.

62.

63.

64.

65.

66.

67.

68.

69.

70.

71.

72.

73.