EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 12 05

COM(2018) 788 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Tarpinė ataskaita, teikiama remiantis 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008, 26 straipsnio 1 dalimi

{SWD(2018) 482 final}

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Tarpinė ataskaita, teikiama remiantis 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008, 26 straipsnio 1 dalimi

1.    ĮVADAS

Ši ataskaita yra susijusi su informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių įgyvendinimu pagal Reglamentą (ES) Nr. 1144/2014 1  (toliau – Reglamentas).

Reglamento 2 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad „Bendrasis informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo priemonių tikslas – didinti Sąjungos žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą“. Reglamento 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „Konkretūs informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo priemonių tikslai yra šie:

a)didinti informuotumą apie Sąjungos žemės ūkio produktų privalumus ir Sąjungoje gamybos būdams taikomus aukštus standartus;

b)didinti Sąjungos žemės ūkio produktų ir tam tikrų maisto produktų konkurencingumą ir vartojimą ir didinti jų matomumą Sąjungoje ir už jos ribų;

c)didinti informuotumą apie Sąjungos kokybės sistemas ir šių sistemų pripažinimą;

d)didinti Sąjungos žemės ūkio produktų ir tam tikrų maisto produktų rinkos dalį, ypač daug dėmesio skiriant toms trečiųjų šalių rinkoms, kurios turi didžiausią augimo potencialą;

e)atkurti įprastas rinkos sąlygas tuo atveju, kai rimtai sutrikdoma rinka, vartotojai praranda pasitikėjimą ar kyla kitų specifinių problemų.“

Informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo priemonės apima:

a)informavimo ir pardavimo skatinimo programas (toliau – programos) bei

b)Komisijos iniciatyva įgyvendinamas priemones, įskaitant sektoriui skirtų techninės paramos paslaugų rengimą.

Remiantis Reglamento 26 straipsnio 1 dalimi, tarpinė Reglamento taikymo ataskaita pateikiama Europos Parlamentui ir Tarybai iki 2018 m. gruodžio 31 d. Ataskaita apima taikymo rodiklius skirtingose valstybėse narėse ir atitinkamus pasiūlymus.

2.    POLITIKOS REFORMA

Bendra pagalbos schema, skirta žemės ūkio maisto produktų pardavimui skatinti pagal Reglamentą (EB) Nr. 3/2008 2 , reformuota priėmus Reglamentą (ES) Nr. 1144/2014, kuris galioja nuo 2015 m. gruodžio 1 d.

ES padeda žemės ūkio maisto produktų sektoriui finansuoti informavimo ir pardavimo skatinimo kampanijas. Vis konkurencingesniame pasaulyje Europos gamintojams gali padėti ES pardavimo skatinimo programos, nes jas įgyvendinant vartotojams ir importuotojams paaiškinama apie aukštus ES žemės ūkio maisto produktų standartus ir kokybę. Politikos, kuria siunčiama bendro pobūdžio žinia „Prašom! Tai iš Europos“, tikslas – skatinti atverti naujas rinkas, įvairinti prekybos partnerius ir didinti vartotojų informuotumą apie Europos ūkininkų dedamas pastangas.

Pagrindiniai reformos aspektai yra šie:

·Naujai pardavimo skatinimo politikai skirtas didesnis biudžetas, t. y. nuo 60 mln. EUR 2015 m. jis padidintas iki 200 mln. EUR 2019 m.

·Sąjungos bendro finansavimo dalis padidinta iki 70 % paprastoms programoms vidaus rinkoje, iki 80 % daugiašalėms bei paprastoms / daugiašalėms programoms, skirtoms trečiosioms šalims, ir iki 85 % programoms, skirtoms atkurti įprastas rinkos sąlygas tuo atveju, kai rimtai sutrikdoma rinka, prarandamas vartotojų pasitikėjimas ar atsiranda kitų specifinių problemų. Teikiant finansinę pagalbą, valstybių narių paramos gavėjams finansavimo dalis taip pat padidinta 5 procentiniais punktais.

·Naujoji politika pagrįsta nauja ES lygmeniu nustatyta strategija ir metine darbo programa. Joje apibrėžti strateginiai prioritetai ir jų atitinkami pardavimo skatinimo politikos biudžetai, susiję su tikslinėmis gyventojų grupėmis, produktais, sistemomis arba rinkomis, taip pat pagal programas skleistinos informacijos ir pardavimo skatinimo pranešimų pobūdis 3 . Be to, joje numatytos konkrečios nuostatos, kad būtų galima reaguoti tuo atveju, kai rimtai sutrikdoma rinka, prarandamas vartotojų pasitikėjimas ar atsiranda kitų specifinių problemų. Taip pat joje išdėstyti pasiūlymų vertinimo kriterijai. Metinė darbo programa įgyvendinama skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus.

·Buvo išplėsta reikalavimus atitinkančių paramos gavėjų ir produktų apimtis. Siekiant suteikti galimybę gauti didesnę investicijų grąžą, dabar leidžiama ribota apimtimi minėti kilmės vietą ir rodyti prekių ženklus, nedarant neigiamo poveikio pardavimo skatinimo programų bendram pobūdžiui.

·Pardavimo skatinimo programose turi būti atskleistas Europos matmuo (poveikis ir turinys) ir perteikta pagrindinė Sąjungos žinia; taip papildomi valstybių narių ir privačiojo sektoriaus veiksmai.

·Siekiant geriau įvertinti pardavimo skatinimo priemonių efektyvumą, buvo nustatyti pažangos stebėjimo produkto, rezultato ir poveikio rodikliai.

·Kitas svarbus šios reformos aspektas – procedūrų supaprastinimas:

-kai kurios įgyvendinimo užduotys buvo perimtos iš Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos (toliau – Chafea)  4 siekiant išlaidų veiksmingumo;

-supaprastintos administracinės procedūros panaikinus dviejų etapų atrankos procedūrą, kuri anksčiau apėmė ir valstybių narių vykdytą išankstinę atranką;

-taip pat procedūros optimizuotos ir specializuotos. Pagal kvietimą teikti pasiūlymus teikiami programos pasiūlymai pateikiami elektroniniu būdu, ir juos įvertina Chafea kartu su išorės ekspertais vertintojais, kurie specializuojasi maisto produktų ir rinkodaros srityje;

-Komisija pasiūlymus atrenka remdamasi išorės vertintojų atliktu vertinimu ir griežtai laikydamasi vertintojų nustatytos pasiūlymų eilės tvarkos;

-siekiant palengvinti daugiašalių programų valdymą, jas valdo Chafea, o už paprastų programų valdymą ir toliau atsako kompetentingos nacionalinės institucijos, kurios dalijasi šia funkcija. Įstaigos įgaliojimai taip pat buvo išplėsti įtraukiant Komisijos iniciatyva įgyvendinamų priemonių, pvz., komunikacijos kampanijų, dalyvavimo prekybos mugėse, aukšto lygio misijose, koordinavimą.

3.    INFORMACIJOS TEIKIMO IR PARDAVIMO SKATINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMAS

3.1Metinė darbo programa

Metinė darbo programa – tai įgyvendinimo sprendimas 5 , kurį įgyvendinant Komisijai talkina Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komitetas.

Metinė darbo programa pasirodė esanti efektyvi priemonė įgyvendinant dinamišką ir tikslingą pardavimo skatinimo politiką; kiekvienais metais ji derinama su kintančiais sektoriaus poreikiais ir galimybėmis, nustatant prioritetus ir tam skirtą numatomą biudžetą.

Komisijos tarnybos pradėjo atvirą konsultacijų procesą, kad apibrėžtų strateginius prioritetus, susijusius su geografinėmis rinkomis, norimais perduoti pranešimais ir sektoriais, kuriuose turi būti skatinamas pardavimas. Rinkos prioritetai pagrįsti Reglamento tikslais, t. y. didinti trečiosioms šalims, kurios turi didžiausią augimo potencialią, skirtos veiklos rūšių skaičių. Vidaus rinkoje pagrindinis tikslas yra informuoti vartotojus apie aukštus ES produktų standartus ir ES kokybės sistemas bei susijusius simbolius – tai ekologinė gamyba, saugoma geografinė nuoroda (SGN), saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN), garantuotas tradicinis gaminys (GTG), „kalnuose pagamintas“ produktas ir atokiausių regionų produktų logotipas. Komisijos tarnybos atlieka trečiųjų šalių makroekonominę analizę, susijusią su planuojamu importo padidėjimu, taip pat laisvosios prekybos susitarimų bei numatomo sanitarijos ar fitosanitarijos kliūčių šalinimo politikos vertinimą. Išties pardavimo skatinimo programomis galima padėti pagrindus galimam eksportui į trečiųjų šalių rinkas dar iki laisvosios prekybos susitarimo sudarymo ar įsigaliojimo. Komisijos tarnybos taip pat per Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komitetą sistemingai raštu konsultuojasi su valstybėmis narėmis dėl pardavimo skatinimo. Jos taip pat sistemingai konsultuojasi su suinteresuotosiomis šalimis pilietinio dialogo grupėse ir gauna nemažai informacijos iš žemės ūkio maisto produktų bei socialinio ir profesinio sektorių 6 .

Be to, kaip rodo praktika, įgyvendinant politiką, tinkamai reaguojama į esamą padėtį – specialūs ad hoc paketai skiriami su sunkumais susidūrusiems sektoriams, pvz., pieno ir kiaulienos sektoriams 2016 ir 2017 m. arba avienos / ožkienos sektoriams 2017 m. Pardavimo skatinimo programos pasirodė esančios naudinga ūkininkų ir žemės ūkio maisto produktų sektoriaus rėmimo priemonė jiems siekiant įsitvirtinti naujose rinkose, įgyti rinkos dalį ir padidinti eksportą, kad vidutinės trukmės laikotarpiu būtų atkurta padėtis rinkoje.

Galiausiai, įgyvendinant metines darbo programas, pagalbos skatinant pardavimą sistema taip pat buvo naudinga siekiant kitų platesnio masto politikos tikslų. Pažymėtina, kad rezervuotas specialus bendro darnaus žemės ūkio programų finansavimo biudžetas; taip remiami Komisijos siekiai padėti įgyvendinti 2030 m. darnaus vystymosi tikslus bei Paryžiaus klimato susitarimą. Taip pat rezervuoti specialūs bendro programų finansavimo paketai, kad būtų skatinama sveiko maisto vartojimo ir mitybos praktika, vadovaujantis Komisijos strategija, susijusia su mitybos, antsvorio, nutukimo ir kitomis susijusiomis sveikatos problemomis.

3.2Pardavimo skatinimo programos

3.2.1Įvadas

Pardavimo skatinimo programa – tai nuoseklus veiksmų rinkinys, kuriuo siekiama informuoti apie produktą / sektorių / sistemą arba paskatinti produkto pardavimą. Ji įgyvendinama ne trumpiau nei vienus, bet ne ilgiau nei trejus metus. Ji gali apimti, pavyzdžiui, reklamos spaudoje, televizijoje, radijuje ar internete kampanijas; reklamą prekybos vietose; viešųjų ryšių kampanijas; dalyvavimą parodose ir mugėse bei įvairią kitą veiklą. Tai gali būti „verslas verslui“ (B2B) arba „verslas vartotojui“ (B2C) kampanija.

Pardavimo skatinimo programos yra dviejų rūšių. Paprasta programa – tai skatinimo programa, kurią pateikia viena arba daugiau tos pačios valstybės narės organizacijų. Daugiašalė programa – tai bent dviejų organizacijų iš ne mažiau kaip dviejų valstybių narių arba vienos ar kelių ES lygmens organizacijų pateikta programa.

3.2.2.    Kvietimų teikti pasiūlymus statistika

Prie šios ataskaitos pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente pateikiama išsamesnė informacija apie ataskaitiniu laikotarpiu suteiktas dotacijas, visų pirma įskaitant patenkintų paraiškų skaičių pagal valstybę narę. Chafea interneto svetainėje taip pat pateikiama išsami kvietimo teikti pasiūlymus statistika 7 .

2016 m., pirmais reformuotos pardavimo skatinimo politikos metais, paskelbus kvietimus teikti pasiūlymus, Chafea gavo 226 pasiūlymus (199 dėl paprastų ir 27 dėl daugiašalių programų) 8 . 

Daugiausia pasiūlymų pagal kvietimą teikti pasiūlymus dėl paprastų programų pateikė organizacijos iš Italijos ir Graikijos. Nė vieno pasiūlymo negauta iš Liuksemburgo, Maltos ir Švedijos.

Perskirsčius nepanaudotą biudžetą pagal metinę darbo programą bei perskirsčius biudžetą, skirtą rimtiems rinkos sutrikdymams, pagal metinėje darbo programoje paskelbtas taisykles iš viso atrinkta 60 paprastų programų.

Patvirtinti pasiūlymai, gauti iš 16 valstybių narių. Didžiausias paramos gavėjų skaičius buvo iš Italijos (10), po 8 paramos gavėjus buvo iš Prancūzijos ir Graikijos. Nepriimtas nė vienas paraiškos teikėjų pasiūlymas, gautas iš 9 valstybių narių (Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Jungtinės Karalystės, Kipro, Rumunijos, Slovakijos, Suomijos ir Vengrijos). 25 % biudžeto skirta atrinktoms Italijos programoms, 17,4 % – Graikijos programoms ir 9,6 % – Prancūzijos programoms.

Pagal 14 programų, kurioms skirta 30,1 % biudžeto, buvo skatinamas vaisių ir daržovių pardavimas, ir beveik ketvirtadalis turimo biudžeto numatyta mišriems produktams (13 programų). Mėsai ir mėsos pusgaminiams (12 programų) skirta 17,1 % biudžeto, o pieno produktams, dėl kurių pateikti 7 pasiūlymai – 14,8 % biudžeto. Jungtinės Karalystės ir Danijos pasiūlytai daugiašalei programai, kuria skatinama ekologinė gamyba, prireikė pusės turimo biudžeto.

Paskelbus 2017 m. kvietimus teikti pasiūlymus 9 , pateikti 189 pasiūlymai dėl paprastų ir 35 pasiūlymai dėl daugiašalių programų.

Daugiausia pasiūlymų dėl paprastų programų pateikė organizacijos iš Italijos, Graikijos ir Prancūzijos. Nė vieno pasiūlymo negauta iš Estijos, Liuksemburgo, Maltos, Slovakijos ir Suomijos.

Mėsos ir pieno sektoriams buvo aktyviai atstovaujama dėl konkrečių metinėje darbo programoje numatytų temų (42,1 % viso prašomo finansavimo); pasiūlymų dėl mišrių produktų taip pat buvo daug dėl vynui privaloma tvarka taikytino krepšelio principo (apie 20 % prašomo finansavimo).

Perskirsčius biudžetą, skirtą veiksmams rimto rinkos sutrikdymo atveju, ir perskirsčius nepanaudotą biudžetą pagal metinę darbo programą, atrinktos 53 10 paprastos programos ir 10 11 daugiašalės programos.

Organizacijos iš Prancūzijos gavo 17 dotacijų (pagal 23 pateiktas paraiškas) iš paskirtų 53 pasiūlymų dėl paprastų programų, o tai atitinka 36 % biudžeto. 10 dotacijų (16 paraiškų), kurioms tenka 29 % biudžeto, buvo skirta paramos gavėjams iš Ispanijos. Nors paraiškų teikėjai iš Italijos ir Graikijos pateikė daugiausiai pasiūlymų (atitinkamai 36 ir 30), kiekvienai šaliai skirta po keturias dotacijas. Paramos gavėjai iš Prancūzijos koordinavo pusę atrinktų daugiašalių programų.

Didžiausia paprastų programų biudžeto dalis (23,1 %) skirta 10 programų, kuriomis propaguojamas „produktų krepšelio“ principas. Nedaug atsiliko pieno produktai (9 programos ir 22,1 % biudžeto). Trims alyvuogių aliejui skirtoms programoms numatyta 16,5 % biudžeto, o 13,1 % biudžeto skirta vaisių ir daržovių vartojimo skatinimui (8 programos). Beveik 19 % biudžeto skirta vaisių ir daržovių vartojimo skatinimui pagal daugiašales programas, o daugiašalėms programoms, skatinančioms avienos ir ožkienos pardavimą, numatyta 18 % biudžeto.

Šios ataskaitos rengimo metu dotacijos susitarimai dėl 2018 m. pardavimo skatinimo programų dar nebuvo pasirašyti. Todėl joje nurodyta tik pateiktų pasiūlymų statistika ir atrankos rezultatai.

Paskelbus kvietimus teikti pasiūlymus Chafea gavo 182 pasiūlymus (146 dėl paprastų ir 36 dėl daugiašalių programų) 12 .

Daugiausia pasiūlymų dėl paprastų programų pateikė organizacijos iš Italijos, Graikijos ir Prancūzijos. Nė vienos paraiškos negauta iš Austrijos, Estijos, Kroatijos, Liuksemburgo, Maltos, Slovakijos, Švedijos ir Vengrijos.

Pasiūlymams dėl vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo prašyta skirti 27 % turimo biudžeto, dėl mėsos ir mėsos pusgaminių – 17 %, o dėl pieno produktų – 14 %, bendrai tai sudaro 58 % ES įnašo. Pasiūlymų dėl mišrių produktų taip pat buvo daug dėl vynui privaloma tvarka taikytino krepšelio principo (28 % biudžeto).

Perskirsčius biudžetą, skirtą veiksmams rimto rinkos sutrikdymo atveju, ir perskirsčius nepanaudotą biudžetą pagal metinę darbo programą, patvirtinti 58 pasiūlymai dėl paprastų programų.

Kol nepasirašyti dotacijos susitarimai, numatyta, kad Italijos organizacijos iš viso gaus 18 iš 58 dotacijų (iš 31 Italijos organizacijų pateikto pasiūlymo); jos sudaro 35 % biudžeto. Paraiškų teikėjai iš Prancūzijos gaus 11 dotacijų (20 paraiškų), atitinkančių beveik 14 % biudžeto. Treti pagal atrinktų programų skaičių ir ES įnašo dalies dydį yra paraiškų teikėjai iš Graikijos, o ketvirtoje vietoje – paraiškų teikėjai iš Ispanijos. Dotacijos paraiškų teikėjams iš Latvijos, Slovėnijos, Suomijos ir Vokietijos nepatvirtintos.

Numatoma, kad vaisių ir daržovių sektoriui, dėl kurio gauta 17 paraiškų, bus skirta 31,2 % biudžeto, mėsos ir mėsos pusgaminių sektoriui – 22,7 % (12 dotacijų), sūrio ir pieno produktų sektoriui – 19,5 % (13 dotacijų), o produktų krepšeliui – 19,2 % turimo biudžeto (10 dotacijų). Dauguma įvertintų programų, kurioms bus skirtos dotacijos ir didelė turimo biudžeto dalis, bus įgyvendinamos keturiuose sektoriuose.

Planuojama, kad dotacijos bus skirtos 21 pasiūlymui dėl daugiašalių programų; 15 iš jų yra skirti vidaus rinkai. Paramos gavėjai iš Italijos ir Prancūzijos koordinuoja po keturias programas; organizacijos iš Belgijos ir Graikijos koordinuos po tris atrinktas daugiašales programas.

Numatyta, kad vyno, sidro ir acto programos sudarys 26 % biudžeto, sūris ir pieno produktai – 21 %, o produktų krepšelis, vaisiai ir daržovės – po 18 % turimo biudžeto.

3.2.3.    Kvietimų teikti pasiūlymus apžvalga

Tai, kad 2016, 2017 ir 2018 m., paskelbus kvietimus teikti pasiūlymus, gauta daugiau pasiūlymų, rodo realų susidomėjimą sistema. Be to, dalyviai masiškai pritarė pasiūlymų teikimo procedūros supaprastinimui bei esamoms priemonėms, skirtoms padėti paraiškų teikėjams pateikti pasiūlymą.

Pasiūlymus vertino trys nepriklausomi ekspertai remdamiesi įvairiais kvietimų teikti pasiūlymus kriterijais. Visi reikalavimus atitinkantys pasiūlymai suskirstomi pagal jiems skirtų balų skaičių. Aukščiausią vietą reitinge užimančiam pasiūlymui ar pasiūlymams bendras finansavimas turi būti skiriamas priklausomai nuo turimo biudžeto. Įstaiga vadovaujasi vertinimo grupės reitingų sąrašais, į juos atsižvelgia ir Komisija atrinkdama paprastas programas. Nei metinėse darbo programose, nei kvietimuose teikti pasiūlymus nenumatyta biudžetą paskirstyti tarp valstybių narių taikant dotacijos skyrimo kriterijus.

Pasiūlymai atrenkami atsižvelgiant į jų kokybę, t. y. tai, kiek tinkamai buvo taikyti kvietimų teikti pasiūlymus kriterijai. Kitas svarbus veiksnys, darantis įtaką pasiūlymų sėkmei, yra konkurencijos lygis pagal temą, pagal kurią pateikti pasiūlymai.

Dalyvių tipo statistika rodo, kad dalyvauja ne tik gerai žinomos tarpšakinės organizacijos, bet ir daug gamybos organizacijų ar jų asociacijų, gamintojų ir perdirbėjų grupių, aktyviai veikiančių geografinių nuorodų srityje, ir pan.

Iš pirmos gautos įgyvendintų programų reklaminės medžiagos matyti, kad kampanijų metu skelbiamas pagrindinis Sąjungos pranešimas ir taip didinamas ES matomumas. Pranešimuose teikiama informacija apie Europos gamybos standartus, Europos produktų kokybę ir saugą, ES kokybės sistemas, taigi, atskleidžiama ES pardavimo skatinimo politikos pridėtinė vertė.

Informacija apie atrinktas programas (paramos gavėjų pavadinimai, biudžetas, produktų sektorius, tikslinės šalys, pranešimai, statistika) skelbiama Chafea interneto svetainėje 13 . Čia kartu su vaizdine medžiaga, įgyvendintų veiksmų nuotraukomis, pirmais rezultatais ir t. t. taip pat pateikiama kampanijų pavyzdžių 14 .

3.3.    Komisijos iniciatyva įgyvendinamos priemonės

Tarp Komisijos iniciatyva įgyvendinamų priemonių, be kita ko, pažymėtinos aukšto lygio misijos, dalyvavimas tarptautinės reikšmės prekybos mugėse ir parodose, jose įrengiant stendus, arba veiksmai, skirti Sąjungos produktų įvaizdžiui gerinti, įskaitant komunikacijos kampanijas. Taip pat jos apima techninės paramos paslaugų rengimą.

3.3.1.    Aukšto lygio misijos

Aukšto lygio misijų tikslas – supaprastinti Europos žemės ūkio maisto produktų patekimą į rinką. Tokių misijų metu paprastai rengiami aukšto lygio politiniai susitikimai, kuriuose dalyvauja Komisijos nariai, įgyvendinama intensyvi su verslu susijusi programa, skirta svarbiausiems ES eksportuotojų atstovams ir žemės ūkio maisto produktų sektoriui. Politinėje darbotvarkėje apskritai numatytos diskusijos dėl prekybos susitarimų, prekybos ir patekimo į rinką klausimų, sanitarijos ir fitosanitarijos (toliau – SFS) bei techninių prekybos kliūčių (toliau – TPK) klausimų, diskusijos dėl ekologinės gamybos, geografinių nuorodų ir t. t. Verslo veikloje dėmesys dažniausiai skiriamas rinkos tyrimų gerinimui rengiant tikslinius teorinius ir praktinius seminarus, mažmeninės prekybos vizitus ir apsilankymus vietoje, kuriuos paprastai papildo B2B susitikimai ar verslo forumai.

Šių misijų dalyviai atrenkami paskelbus kvietimus teikti pasiūlymus remiantis keliais kriterijais, ypač pusiausvyros tarp geografinės vietos ir sektorių, pusiausvyros tarp VMĮ ir didesnių įmonių kriterijais; pusiausvyros tarp daugelį subjektų vienijančių nacionalinių ir Europos organizacijų kriterijumi.

Įsigaliojus Reglamentui, Komisija savo iniciatyva vykdė šią skatinamąją veiklą:

·aukšto lygio misija Kolumbijoje ir Meksikoje (42 verslo atstovai iš 14 valstybių narių), vykusi 2016 m. vasario 7–12 d.;

·aukšto lygio misija Japonijoje ir Kinijoje (45 verslo atstovai iš 15 valstybių narių), vykusi 2016 m. balandžio 16-22 d.;

·aukšto lygio misija Indonezijoje (38 dalyviai), Singapūre (36 dalyviai) ir Vietname (42 dalyviai), vykusi 2016 m. lapkričio 2–9 d.;

·aukšto lygio misija Kanadoje (60 dalyvių), vykusi 2017 m. balandžio 30 d. – gegužės 3 d.;

·aukšto lygio misija Irane (42 dalyviai) ir Saudo Arabijoje (44 dalyviai), vykusi 2017 m. lapkričio 7–13 d.;

·aukšto lygio misija Kinijoje (65 verslo deleguotieji atstovai), vykusi 2018 m. gegužės 14–19 d.

Po kiekvienos misijos Komisijos tarnybos surengė dalyvių apklausą, kad įvertintų rezultatus ir poveikį. Vidutinis verslo deleguotųjų atstovų pasitenkinimo lygis apskritai yra didesnis nei 90 %. Dauguma verslo deleguotųjų atstovų patvirtino, kad misijos metu užmezgus ryšius sudarytos palankesnės sąlygos jų verslui ir kad tai padėjo siekti jų verslo tikslų.

3.3.2.    ES paviljonai didžiausiose tarptautinėse žemės ūkio maisto produktų, gėrimų ir apgyvendinimo sektorių mugėse

Komisija organizuoja ES paviljonus pasirinktose didžiausiose tarptautinėse žemės ūkio maisto produktų, gėrimų ir apgyvendinimo sektorių mugėse, kad pademonstruotų Europos žemės ūkio maisto produktų kokybę.

·ES paviljonas pasaulinėje maisto produktų mugėje „SIAL Canada“, vykusioje 2017 m. gegužės 2–4 d. Toronte;

·ES paviljonas pasaulinėje maisto produktų mugėje „SIAL Middle East“, vykusioje 2017 m. gruodžio 12–14 d.;

·ES paviljonas pasaulinėje maisto produktų mugėje „SIAL China“, vykusioje 2018 m. gegužės 16–18 d.

3.3.3.    Informavimo apie SFS seminarai

Informavimo apie SFS seminarai paprastai rengiami valdžios pareigūnų, didžiausių importuotojų, mažmenininkų ir platintojų, taip pat besispecializuojančių žurnalistų tikslinėms grupėms daugiausia trečiosiose šalyse. Šie renginiai organizuojami įgyvendinant pardavimo skatinimo politiką, siekiant paaiškinti ir skleisti informaciją apie ES SFS maisto saugos standartus bei didinti žemės ūkio maisto produktų eksportą. Šiuos informavimo apie SFS seminarus galima papildyti pademonstruojant produktus ir surengiant kulinarines demonstracijas, kurių metu būtų pristatyti aukšti ES gamybos standartai ir jos turtingas kulinarinis paveldas. Iki šiol 2018 m. kovo 20–21 d. Komisija surengė seminarą Korėjoje.

3.3.4.    Komunikacijos kampanijos

Komunikacijos kampanijomis visų pirma siekiama vykdyti įvairią pardavimo skatinimo veiklą, kuri jau pradėta konkrečioje tikslinėje šalyje (daugiausia aukšto lygio misijos), arba bendrauti su tiksline auditorija šalyse, kurios dar ruošiasi priimti ES vadovaujamą verslo delegaciją. Jos skirtos ES žemės ūkio maisto produktų pardavimui skatinti.

3.3.5.    Techninės paramos paslaugos

Techninė parama – tai svarbios informacijos apie specialius portalus teikimas, renginių ir kitos komunikacijos veiklos organizavimas. 

Siekiant padėti potencialiems paraiškų teikėjams suprasti pardavimo skatinimo politiką ir įvairius pasiūlymų teikimo aspektus, buvo sukurtas portalas. Jame taip pat pateikiama gerosios patirties pavyzdžių ir informacijos, susijusios su visomis nuo 2014 m. bendrai finansuojamomis programomis. Be to, portale įdiegta platforma, skirta padėti potencialiems paraiškų teikėjams, kurie ieško partnerių teikiant kelių paraiškos teikėjų pasiūlymus. Antras portalo tikslas yra didinti įvairių rinkų informuotumą teikiant specialiai pritaikytas rinkos tyrimo ataskaitas ir kitą aktualią informaciją, susijusią su svarbiausiomis tikslinėmis šalimis, išvardytomis metinėse darbo programose, pvz., informaciją apie patekimo į rinką galimybes, SFS taisykles, intelektinės nuosavybės teisių apsaugą ir t. t.

Šiuo metu tarp registruotų portalo vartotojų yra daugiau nei 1 200 ES žemės ūkio maisto produktų sektoriaus suinteresuotųjų šalių, kurių dauguma (beveik 1 000) taip pat pasirinko kas mėnesį gauti naujienlaiškius. Portale apsilanko santykinai vienodas vartotojų skaičius (2 000–4 000), bet kvietimų pateikti pasiūlymus skelbimo laikotarpiu jis padidėja iki 8 000. Šiuo metu portale skelbiami aštuoni patekimo į rinką vadovai, skirti Indonezijai, Iranui, Japonijai, Kanadai, Kinijai, Saudo Arabijai, Singapūrui ir Vietnamui, kurių atsisiunčiama nuo 40 iki 200 kartų per metus.

Šiuo metu portale prieinami šeši internetiniai seminarai su pasiūlymų teikimu ar žemės ūkio maisto produktų eksportu susijusia tematika. Internetiniuose seminaruose vidutiniškai dalyvauja apie 60 dalyvių, o jų peržiūrų skaičius siekia 50–100 kartų per mėnesį.

Kvietimų pateikti pasiūlymus skelbimo laikotarpiu, kasmet nuo sausio iki balandžio mėn., Chafea pagalbos tarnyba atsakinėja į el. paštu pateiktus klausimus dėl kvietimų teikti pasiūlymus sąlygų. 2018 m. Chafea gavo 200 el. laiškų su 272 klausimais. Vidutinis atsakymo išsiuntimo laikas – 1,8 darbo dienos. Dažnai užduodami klausimai taip pat skelbiami portale ir kas savaitę atnaujinami pasiūlymų teikimo laikotarpiu.

Kiekvienais metais, pasibaigus kvietimo teikti pasiūlymus terminui, paraiškų teikėjams buvo siunčiami vertinimo klausimynai siekiant gauti patarimų, kurias sritis būtų galima tobulinti. 2018 m. grįžtamąją informaciją pateikė 22 % paraiškų teikėjų. 79 % respondentų liko patenkinti paraiškų teikimo elektroniniu būdu tvarka, o 76 % respondentų laikėsi nuomonės, kad vertinimo kriterijai buvo aiškiai išaiškinti. Didžioji dauguma (86 %) pateiktų kvietimų teikti pasiūlymus dokumentų buvo laikomi naudingais arba labai naudingais.

Chafea aktyviai padėjo skleisti informaciją apie pardavimo skatinimo politiką kasmet Briuselyje rengdama informavimo dieną 15 (2016 m. – 176 dalyviai, 2017 m. ir 2018 m. – po 230 dalyvių). Daugiau nei 30 informavimo dienų taip pat buvo surengta įvairiose valstybėse narėse; jose dalyvavo po 15–70 dalyvių 16 .

4.    IŠVADA

Iš paraiškų dėl pardavimo skatinimo programų ir dalyvavimo aukšto lygio misijose nuo 2016 m. statistikos bei vertinimo klausimynuose pateiktos grįžtamosios informacijos matyti, kad rodomas didelis susidomėjimas reformuota pardavimo skatinimo politika.

Be to, pardavimo skatinimo programų vertinimo procedūros pasirodė esančios veiksmingos, kiek tai susiję su paraiškų teikimu, vertinimu ir priemonių įgyvendinimu. Daugelis suinteresuotųjų šalių taip pat nurodė, kad apskritai yra patenkintos reformuota politika.

Kadangi reformuotą pardavimo skatinimo politiką galima vertinti tik nuo 2016 m., laikomasi nuomonės, kad šiame etape dar per anksti siūlyti pakeitimus. Atsižvelgiant į ataskaitą, kuri turi būti teikiama remiantis Reglamento 26 straipsnio 2 dalimi ir dėl kurios pradedamas išorės vertinimo tyrimas  17 , atėjus laikui bus svarstoma, ar prie šios ataskaitos bus pridedami tinkami pasiūlymai.

(1)      2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus tiekimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008 (OL L 317, 2014 11 4, p. 56).

(2)      2007 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008 dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo priemonių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse (OL L 3, 2008 1 5, p. 1).

(3)      Europos Audito Rūmai rekomendavo nustatyti pardavimo skatinimo politikos strateginius prioritetus, kad būtų išvengta išteklių išskaidymo ir taikant šias informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo priemones padidėtų Europos matomumas.

(4)      2014 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/927/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2013/770/ES, siekiant Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomąją įstaigą pertvarkyti į Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomąją įstaigą (OL L 363, 2014 12 18, p. 183).

(5)      https://ec.europa.eu/info/promotion-eu-farm-products_en#annualworkprogramme.

(6)      Pvz., Copa Cogeca, Europatat, Interbev, Arelfh, Epha, FoodDrinkEurpe, Freshfel, Interfel, Cdl, Ceev, Clitravi Via Campesina, Flowers Auctions, Slow food, AVEC. 

(7)       https://ec.europa.eu/chafea/agri/content/previous-programmes .  

(8)      2016 m. kvietimas teikti pasiūlymus – Paprastos programos – Informacijos apie žemės ūkio produktus tiekimo ir jų pardavimo skatinimo priemonės, įgyvendinamos vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse pagal Reglamentą (ES) Nr. 1144/2014 (OL C 41, 2016 2 4, p. 4–19), ir 2016 m. kvietimas teikti pasiūlymus – Daugiašalės programos – Dotacijos informacijos apie žemės ūkio produktus tiekimo ir jų pardavimo skatinimo priemonėms, įgyvendinamoms vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse pagal Reglamentą (ES) Nr. 1144/2014 (OL C 41, 2016 2 4, p. 20–32).

(9)      2018 m. kvietimas teikti paraiškas – Paprastos ir daugiašalės programos – Dotacijos informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonėms, įgyvendinamos vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1144/2014 (OL C 9, 2017 1 12, p. 7–22 ir OL C 9, 2017 1 12, p. 23–37).

(10)      Dotacijos susitarimas dėl vienos patvirtintos programos nebuvo pasirašytas, todėl atsirado galimybė dotaciją skirti pirmoms dviem programoms iš rezervinio sąrašo, pateikto Komisijos įgyvendinimo sprendimo C(2017) 6934 II priede.

(11)      Skyrus papildomą biudžetą, buvo galima finansuoti papildomą pasiūlymą iš rezervinio sąrašo.

(12)      OL C 9, 2018 1 12, p. 15–31 ir p. 32–49.

(13)       https://ec.europa.eu/CHAFEA/agri/campaigns/map-and-statistics-target-countries .

(14)       https://ec.europa.eu/CHAFEA/agri/content/info-day-calls-proposals-2018 .  

(15)       https://ec.europa.eu/CHAFEA/agri/newsroom-and-events/events .

(16)     https://ec.europa.eu/CHAFEA/agri/newsroom-and-events/events/info-days-member-states-calls-proposals-2018 .  

(17)       https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/initiatives/ares-2018-2665311_lt .