EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 06 29

COM(2018) 506 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje taikymo ir dėl nustatytų nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo

{SWD(2018) 354 final}
{SWD(2018) 355 final}

1.    Įvadas

2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (toliau – 2010 m. ESS reglamentas 1 ) pateikiamos dvi ataskaitų teikimo reikalavimų nuostatos:

•    6 straipsnio 3 dalyje nustatyta:

„Komisija, pasikonsultavusi su Europos statistikos sistemos komitetu, iki 2018 m. liepos 1 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai nustatytų nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo ataskaitą, siekdama įvertinti, ar pagrįsta jas taikyti toliau.“

•    12 straipsnyje nustatyta:

„Peržiūra

Komisija iki 2018 m. liepos 1 d. ir vėliau kas penkeri metai Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento taikymo ataskaitą.

Šioje ataskaitoje, inter alia, įvertinama:

a) nacionalinių ir regioninių sąskaitų duomenų kokybė;

b) šio reglamento ir 2010 m. ESS taikomo stebėsenos proceso veiksmingumas ir

c) 2010 m. ESS duomenų ir sąlyginių įsipareigojimų duomenų prieinamumo pažanga.“

Šia ataskaita patenkinami abu reikalavimai. Prie jos pridedami du Komisijos tarnybų darbiniai dokumentai, kuriuose pateikta papildoma informacija ir analizė.

Ataskaitos 2 skirsnyje pateikta daugiau bendrosios informacijos apie 2010 m. ESS tikslus ir taikymą. 3 skirsnyje aptariamas reglamento įgyvendinimas, įskaitant pirmiau nurodytų 6 straipsnio 3 dalies ir 12 straipsnio reikalavimus. 4 skirsnyje pateikiamos išvados.

2.    Bendroji informacija

Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistema (2010 m. ESS) – tarptautiniu mastu suderinta ES sąskaitų rengimo sistema, pagal kurią galima sistemingai ir išsamiai apibūdinti konkrečią ekonomiką. 2010 m. ESS buvo paskelbta 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 549/2013. Ji pradėta taikyti duomenims, kurie Komisijai perduodami nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. ir nuo tos dienos valstybės narės siunčia duomenis Eurostatui pagal 2010 m. ESS taisykles.

2010 m. ESS taikymo sritis ir sąvokos skiriasi nuo jos pirmtakės 1995 m. ESS 2 ir atitinka šiuolaikinės ekonomikos kiekybinio vertinimo pokyčius, metodinių tyrimų pažangą ir naudotojų poreikius. 2010 m. ESS struktūra atitinka pasaulines nacionalinių sąskaitų rengimo gaires, nustatytas 2008 m. nacionalinių sąskaitų sistemoje (2008 m. NSS 3 ). Eurostatas yra paskelbęs keletą žinynų ir vadovų, skirtų padėti taikyti 2010 m. ESS 4 .

Nacionalinėse sąskaitose yra daugybė pagrindinių ekonominių rodiklių, kuriuos mokslininkai, valdžios institucijos ir tarptautinės organizacijos naudoja politikai formuoti ir ekonominei analizei atlikti. Bendrasis vidaus produktas (BVP) yra dažniausiai naudojamas bendro ekonomikos dydžio matas, o išvestiniai rodikliai, pavyzdžiui, BVP vienam gyventojui, yra dažnai naudojami lyginant materialų gyvenimo lygį arba stebint ekonominę konvergenciją ar skirtumus ES viduje.

Be to, BVP komponentai ir susiję rodikliai, pavyzdžiui, pagal kuriuos vertinama produkcija, importas ir eksportas, vidaus (privatusis ir viešasis) suvartojimas arba investicijos, suteikia vertingos informacijos apie pagrindinius ekonominės veiklos veiksnius ir tokiu būdu sudaro pagrindą rengti, stebėti ir vertinti konkrečias ES politikos kryptis.

Be to, 2010 m. ESS duomenys naudojami konkretiems administraciniams tikslams, pavyzdžiui, nustatant kiekvienos valstybės narės įnašą prisidedant prie ketvirtojo tipo ES nuosavų išteklių (pagal bendrųjų nacionalinių pajamų dydį 5 ), taikant perviršinio deficito procedūrą ir makroekonominio disbalanso procedūrą (taip pat žr. 3 skirsnio c punktą).

2010 m. ESS reglamente numatyta:

a) bendrų standartų, apibrėžčių, klasifikatorių ir apskaitos taisyklių, naudojamų palyginamoms sąskaitoms ir lentelėms rengti ES tikslais, metodika (reglamento A priedas);

b) programa (nustatyta reglamento B priede), kurioje pateikiami terminai, kurių laikydamosi valstybės narės perduoda Eurostatui sąskaitas ir lenteles, kurios parengiamos pagal A priede nurodytą metodiką.

Eurostatas skelbia pagal B priedą perduotus duomenis savo svetainėje ir juos papildo ES ir euro zonos agreguotais rodikliais.

3.    Reglamento įgyvendinimas

a)    Nacionalinių ir regioninių sąskaitų duomenų prieinamumas

2010 m. ESS reglamente numatytas reikalavimas valstybėms narėms teikti jo B priede nurodytus duomenis. Reglamento 6 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės iki 2013 m. spalio 17 d. gali pateikti prašymus taikyti nuo 2010 m. ESS perdavimo reikalavimų nukrypti leidžiančias nuostatas. Šiame ataskaitos skirsnyje aptariami duomenų prieinamumo valstybėse narėse pokyčiai ir pateikiami nustatytų nukrypti leidžiančių nuostatų analizės rezultatai.

Duomenų prieinamumas pagal 2010 m. ESS reikalavimus

Komisija (Eurostatas) reguliariai vertina, ar valstybių narių duomenų prieinamumas atitinka 2010 m. ESS reikalavimus. Atliekant analizę vertinamas duomenų išsamumas ir iš dalies – savalaikiškumas. Vertinimas buvo atliekamas 2015 m. spalio mėn., 2016 m. balandžio mėn., 2017 m. vasario mėn. ir 2018 m. sausio mėn. Galima daryti išvadą, kad nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2018 m. sausio mėn. duomenų prieinamumas akivaizdžiai pagerėjo: 2015 m. 64 proc. valstybių narių perduodamų lentelių buvo pateiktos be jokių trūkumų ir 4 proc. lentelių nustatyta didelių problemų, o 2018 m. atitinkamos procentinės dalys sudarė 81 proc. ir 1 proc. – žr. 1 pav.

1 pav. 2010 m. ESS duomenų perdavimo programos 22 lentelių 6 duomenų prieinamumas (nuo 2015 m. spalio iki 2018 m. sausio mėn.), ES ir Norvegija

Nukrypti leidžiančios nuostatos ir jų raida

Atlikusi kruopštų vertinimą pagal iš anksto nustatytus kriterijus, Komisija priėmė Įgyvendinimo sprendimą 2014/403, kuriuo 27 valstybėms narėms leido taikyti 888 laikinas nukrypti leidžiančias nuostatas 7 . Be to, ELPA priežiūros institucija leido Norvegijai ir Islandijai taikyti 145 nukrypti leidžiančias nuostatas.

Kadangi nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, susijusiomis su duomenų perdavimo reikalavimais, mažinamas duomenų prieinamumas ir todėl paveikiami naudotojų interesai, Eurostatas reguliariai stebi nustatytų nukrypti leidžiančių nuostatų padėtį ir tikrina, ar valstybės narės laikosi nukrypti leidžiančių nuostatų galiojimo pabaigos datų. Išplėstinė stebėsena buvo vykdoma 2015, 2016 ir 2017 m. pabaigoje. Vykdant stebėseną, visos nukrypti leidžiančios nuostatos skirstomos į keturias kategorijas: „nebetaikomos“, „taikomos“, „probleminės“ ir „dar neįvertintos“.

Nuo 2015 m. pabaigos iki 2017 m. pabaigos taikomų arba jau nebetaikomų nukrypti leidžiančių nuostatų skaičius padidėjo arba išliko stabilus visose valstybėse narėse. Matyti, kad visose 28 valstybėse narėse akivaizdžiai sumažėjo dar neįvertintų nukrypti leidžiančių nuostatų (nuo 31 proc. iki 13 proc.) ir padaugėjo nebetaikomų nukrypti leidžiančių nuostatų (nuo 25 proc. iki 54 proc.) – žr. 2 pav.

2 pav. Nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo padėtis (nuo 2015 m. pabaigos iki 2017 m. pabaigos), iš viso ES

Nustatytų nukrypti leidžiančių nuostatų patikrinimas

Kaip nurodyta 2010 m. ESS reglamento 6 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, šioje Komisijos ataskaitoje vertinama, ar nepasikeitė 2013 m. valstybių narių nurodyti nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo pagrindai. Šiuo tikslu Eurostatas parengė klausimyną, kuriame valstybės narės turėjo nurodyti, ar jų nukrypti leidžiančios nuostatos yra:

·vis dar reikalingos (tokiu atveju jos gali būti nekeičiamos);

·reikalingos iš dalies (reikia iš dalies pakeisti vieną ar kelis nukrypti leidžiančių nuostatų aspektus) arba

·nebereikalingos (nukrypti leidžiančių nuostatų galima atsisakyti, nes problema išspręsta ir duomenys teikiami).

Iš analizuojamų klausimyno rezultatų galima daryti išvadą, kad dauguma valstybių narių jau išsprendė daugelį problemų, dėl kurių pradėtos taikyti nukrypti leidžiančios nuostatos, net ir neatėjus metams, kuriais jų taikymas turėjo būti nutrauktas. Iš 365 visų ES valstybių narių nukrypti leidžiančių nuostatų, kurių taikymą buvo planuojama nutraukti 2018, 2019 arba 2020 m., 67 proc. (244 nukrypti leidžiančios nuostatos) vis dar reikalingos ir gali likti nepakeistos.

27 proc. nukrypti leidžiančių nuostatų (98 nukrypti leidžiančios nuostatos, kurios visos gali būti nebetaikomos, nes duomenys jau pateikti anksčiau laiko) pagrindai nebėra taikomi.

Gana nedaug nukrypti leidžiančių nuostatų (23, arba 6 proc.) pagrindai taikomi iš dalies. Tai yra nukrypti leidžiančios nuostatos, kurių taikymo sritį galima susiaurinti, pavyzdžiui, išbraukiant kintamuosius, sutrumpinant taikymo laikotarpį, paankstinant pirmuosius duomenų perdavimo metus ir pan.

Atsižvelgiant į peržiūros rezultatus, tikslinga iš dalies pakeisti Sprendimą 2014/403/ES, kad būtų atsižvelgta į pasikeitusius esamų leidžiančių nukrypti nuostatų pagrindus.

Veiksmai, kurių imtasi duomenų prieinamumui gerinti

Eurostatas, bendradarbiaudamas su nacionaliniais duomenų rengėjais, nuolat gerina duomenų prieinamumą naudotojams. Duomenų prieinamumas reguliariai stebimas ne tik duomenų rengimo laikotarpiais, bet ir vykdant nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo padėties struktūrinę (metinę) stebėseną ir reguliarią kasmetinę peržiūrą.

Valstybės narės dėjo ir vis dar deda daug pastangų siekdamos gerinti duomenų prieinamumą pagal 2010 m. ESS reikalavimus. Komisija (Eurostatas) remia šias pastangas organizuodama susitikimus, praktinius seminarus, kursus, rengdama rekomendacijų vadovus ir dokumentus. Techninis bendradarbiavimas vykdomas per Nacionalinių sąskaitų ir perviršinio deficito procedūrų darbo grupes, vadovaujant Nacionalinių statistikos institucijų makroekonominės statistikos srities vadovų susitikimui.

Komisijos finansinė parama valstybėms narėms yra svarbi priemonė skatinant jas gerinti duomenų prieinamumą ir panaikinti nukrypti leidžiančias nuostatas dar iki jų galiojimo pabaigos datos. Nuo 2010 iki 2017 m. valstybėms narėms buvo skirta dotacijų 2010 m. ESS įgyvendinti ir 2010 m. ESS duomenims gerinti, įskaitant savanoriškų duomenų ir duomenų, kuriems taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, parengimą.

Tais retais atvejais, kai valstybių narių nepateikti duomenys pagal 2010 m. ESS įsipareigojimus labai kenkia duomenų prieinamumui, Eurostatas atitinkamoms valstybėms narėms primena duomenų perdavimo reikalavimus.

Išvada

Nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2018 m. sausio mėn. duomenų prieinamumas gerokai pagerėjo. Atitinkamos valstybės narės pasinaudojo dauguma nukrypti leidžiančių nuostatų, kurias buvo leidžiama taikyti ne vėliau kaip 2017 m. Be to, daug valstybių narių teikia duomenis (jų dalį), kuriems taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, net iki pirmosios duomenų perdavimo datos, nustatytos Komisijos įgyvendinimo sprendime 2014/403/ES. Komisijai tikslinga iš dalies pakeisti Sprendimą 2014/403/ES, kad būtų atsižvelgta į pasikeitusius esamų leidžiančių nukrypti nuostatų pagrindus.

Atsižvelgdamas į naudotojų interesus, Eurostatas, bendradarbiaudamas su valstybėmis narėmis, imsis visų būtinų veiksmų, kad būtų visiškai įgyvendintas 2010 m. ESS reglamentas. Eurostatas ir toliau palaikys glaudžius ryšius su valstybėmis narėmis siekdamas toliau tobulinti duomenų prieinamumą ateinančiais metais ir tęs nukrypti leidžiančių nuostatų stebėseną.

b)    Nacionalinių ir regioninių sąskaitų duomenų kokybė

Šiame skirsnyje pateikiama: i) Eurostato atliktas nacionalinių ir regioninių sąskaitų, kurias 2016 m. pateikė ES valstybės narės, Islandija, Norvegija ir Šveicarija, kokybės vertinimas ir ii) Eurostato skelbiamų Europos agreguotų rodiklių kokybės informacija.

Kokybės vertinimas buvo atliktas pagal 2010 m. ESS reglamento 4 straipsnį, kuriame numatyta, kad Eurostatui siunčiamų nacionalinių ir regioninių sąskaitų kokybė turi būti vertinama pagal Europos statistikos sistemos kokybės kriterijus, nustatytus Reglamentu (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos 8 . Komisijos įgyvendinimo reglamente Nr. 2016/2304 9 nustatytos vertinimo proceso sąlygos, struktūra, periodiškumas ir rodikliai.

2016 m. pateikti duomenys iš esmės atitiko Europos statistikos sistemos kokybės standartus ir 2010 m. ESS reglamentą. Valstybėms narėms pavyko laikytis naujų duomenų reikalavimų ir metodikos, o nacionalinių duomenų rengimo sistemų pritaikymas tęsis iki 2020 m. Toliau pateikiami bendri įvairių kokybės kriterijų rezultatai.

Reikalingumas

Ketvirtinių ir metinių lentelių duomenų išsamumo lygis buvo labai aukštas ir tiesiogiai naudingas naudotojams. Vidutinis nacionalinių sąskaitų pagrindinių agreguotų rodiklių, valdžios sektoriaus finansų statistikos, nefinansinių sektorių sąskaitų ir finansinių sąskaitų išsamumo lygis sudarė 95–100 proc. Vidutinis išteklių, panaudojimo bei sąnaudų ir produkcijos lentelių bei regioninių sąskaitų išsamumo lygis sudarė 88–97 proc. Visos valstybės narės savanoriškai pateikė neprivalomų papildomų duomenų.

Tikslumas

Dauguma ES valstybių narių, Islandija ir Norvegija internete skelbia informaciją apie savo nacionalinę duomenų taisymo politiką. Rengiant šią ataskaitą nebuvo atlikta išsami valstybių narių pateiktų duomenų taisymo analizė, tačiau iš pagrindinių Europos agreguotų rodiklių taisymo analizės matyti, kad valstybės narės pateikia kokybiškus duomenis, leidžiančius Eurostatui skelbti išankstinius ir patikimus BVP ir užimtumo įverčius tiek pagal ES, tiek pagal euro zonos agreguotus rodiklius.

Savalaikiškumas ir punktualumas

2016 m. dėl ES valstybių narių pateiktų duomenų preliminarių ES ir euro zonos BVP išankstinių įverčių skelbimas buvo paankstintas 15 dienų, o euro zonos ketvirtinių sektorių sąskaitų – 18 dienų. Tai labai padidino Europos agreguotų rodiklių skelbimo savalaikiškumą. Apskritai ketvirtinių nacionalinių sąskaitų duomenų perdavimo punktualumas buvo gana didelis. Kita vertus, metinių duomenų perdavimo punktualumas buvo gana mažas, todėl šią sritį reikia tobulinti.

Prieinamumas ir aiškumas

Visos ES valstybės narės ir ELPA valstybės narės internete skelbia dokumentus apie nacionalinių sąskaitų metodiką ir rengimo metodus. Tačiau skelbiamos informacijos turinys valstybėse narėse gerokai skiriasi ir, kai tinkama, galėtų būti išsamesnis. Maždaug pusė ES valstybių narių internete yra paskelbusios išsamų dokumentų rinkinį.

Suderinamumas

Rengiant šią ataskaitą buvo atlikta ribota suderinamumo analizė. Beveik visų valstybių narių bendras atrinktų nacionalinių sąskaitų lentelių vidaus suderinamumas buvo labai didelis. Keliose valstybėse narėse nustatytus nedidelius skirtumus iš esmės nulėmė apvalinimo tvarka.

c)    Reglamento veiksmingumas ir stebėsenos procesas

Reglamento veiksmingumas

Reglamentu (ES) Nr. 549/2013 siekiama nustatyti 2010 m. ESS ir užtikrinti palyginamų, naujausių ir patikimų duomenų ES politikai ir kitiems tikslams. 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „2010 m. ESS pirmą kartą pradedama taikyti duomenims, kurie nustatyti pagal B priedą ir kurie turi būti perduoti nuo 2014 m. rugsėjo 1 d.“ Visoms valstybėms narėms pirmą kartą perdavus duomenis, Eurostatas 2014 m. spalio 17 d. paskelbė pirmuosius BVP ir jo pagrindinių agreguotų rodiklių 2010 m. ESS rezultatus, įskaitant metodinių pakeitimų ir statistikos patobulinimų poveikio BVP dydžiui analizę.

Svarbiausias metodinis pakeitimas, susijęs su 2010 m. ESS, yra mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidų priskyrimas bendrojo pagrindinio kapitalo formavimui, o ne tarpiniam vartojimui, kaip buvo taikant ankstesnę ESS. Šiuo pakeitimu buvo pripažinta didėjanti intelektinės nuosavybės svarba valstybių narių ekonomikai ir padidintas ESS naudingumas naudotojams. Dėl šio metodinio pakeitimo BVP dydis euro zonoje ir 28 šalių Europos Sąjungoje visais metais padidėjo, pavyzdžiui, 1,9 proc. 2010 m.

Atsižvelgdama į šios ataskaitos 3 skirsnio a punkte ir 3 skirsnio b punkte pateiktą duomenų prieinamumo ir kokybės analizę, Komisija mano, kad reglamentas buvo veiksmingas nustatant 2010 m. ESS ir užtikrinant palyginamų, naujausių ir patikimų valstybių narių duomenų teikimą.

2010 m. ESS taikomo stebėsenos proceso veiksmingumas

2010 m. ESS įgyvendinimas valstybėse narėse stebimas įvairiais būdais.

Valstybių narių perduodamų duomenų išsamumas ir kokybė nuolat stebimi, ypatingą dėmesį skiriant nukrypti leidžiančių nuostatų stebėjimui. Šis procesas buvo apibūdintas šios ataskaitos 3 skirsnio a punkte ir 3 skirsnio b punkte.

Pateikiami duomenys apie bendrąsias nacionalines pajamas (BNP) yra stebimi specialia tvarka, taikoma nuosaviems ištekliams, kuri reglamentuojama Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1287/2003 (BNP reglamentas) 10 . Taikomas pereinamasis mechanizmas, pagal kurį 2010–2013 m. BNP įverčiai pagal 2010 m. ESS yra perskaičiuojami į 1995 m. ESS duomenis taikant suderintą metodą. Nuo 2014 ataskaitinių metų BNP grindžiami nuosavi ištekliai apskaičiuojami pagal 2010 m. ESS duomenis.

BNP reglamente nustatyta, kad Komisija (Eurostatas) patikrina valstybių narių šaltinius ir metodus, kuriuos jos taiko apskaičiuodamos BNP. Tam ji pasitelkia metinio ir daugiamečio tikrinimo mechanizmus.

Metinio tikrinimo tvarka grindžiama duomenimis, pateiktais atsakant į BNP klausimyną, ir pridedama kokybės ataskaita, kurie išsiunčiami iki kiekvienų metų rugsėjo 22 d. Taikant šią tvarką BNP komitetas parengia nuomonę dėl BNP duomenų tinkamumo nustatant nuosavus išteklius.

Daugiamečio tikrinimo tvarka grindžiama daugeliu elementų, bet visų pirma kiekvienos valstybės narės rengiamu „BNP šaltinių ir metodų aprašu“, kuris aptariamas Eurostato atstovams lankantis kiekvienoje valstybėje narėje. Galiausiai, kai Komisija mano, kad reikėtų keisti BNP apskaičiavimo metodiką, ji gali nustatyti išlygas, todėl, jei reikia, duomenys yra gerinami.

Valdžios sektoriaus deficito ir skolos duomenys yra stebimi taikant perviršinio deficito procedūrą (PDP). Taikant šią procedūrą taip pat tvirtinami pagrindiniai valdžios sektoriaus finansų statistiniai duomenys, susiję su PDP. Valdžios sektoriaus duomenų stebėsenos teisinis pagrindas yra Tarybos reglamentas (EB) Nr. 479/2009 11 . Komisijos reglamente (ES) Nr. 220/2014 12 nustatyta, kad nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. 2010 m. ESS turi būti naudojama taikant PDP ir apskaičiuojant valdžios sektoriaus finansų statistiką.

PDP teisiniame pagrindine numatytas reguliarus išsamių ataskaitų teikimas Tarybai 13 ir Europos Parlamentui, įskaitant dėl valdžios sektoriaus finansų statistikos aspektų. Be to, Eurostatas reguliariai teikia pagrindinių valdžios sektoriaus finansų statistinių duomenų atitikimo PDP ataskaitas, taip pat dėl palyginamumo, tikslumo, prieinamumo / savalaikiškumo ir sklaidos aspektų (taip pat įvairių papildomų kokybės rodiklių).

Makroekonominio disbalanso procedūros rodikliai apskaičiuojami remiantis įvairių sričių, įskaitant nacionalines sąskaitas ir mokėjimų balansą, pagrindiniais statistiniais duomenimis, kuriuos parengia nacionalinės statistikos institucijos ir centriniai bankai. Eurostatas aktyviai stebi šių pagrindinių statistinių duomenų kokybę, visų pirma mokėjimų balanso ir nacionalinių sąskaitų statistinių duomenų suderinamumą, pagrindinį dėmesį skirdamas nefinansinėms sąskaitoms. Vykdydamas finansinių sąskaitų ir mokėjimų balanso stebėseną, Eurostatas bendradarbiauja su Europos Centriniu Banku.

2010 m. ESS nustatymas užtikrino, kad BVP atitiktų tarptautinius nacionalinių sąskaitų standartus. Taip prisidedama prie didesnio palyginamumo ne tik ES valstybių narių, bet ir pasauliniu lygmeniu. Tačiau išlieka tam tikrų su globalizacija susijusių problemų: pavyzdžiui, didelių tarptautinių įmonių veiklos perkėlimo poveikis mažos ir atviros ekonomikos šalies BVP.

Be to, buvo parengta bendra suderinta Europos nacionalinių sąskaitų ir mokėjimų balanso statistinių duomenų taisymo politika, apimanti lyginamuosius ir eilinius taisymus, ir prasidėjo jos savanoriškas įgyvendinimas valstybėse narėse. Šia politika siekiama gerinti dvejopo statistikos sričių derinimo nacionaliniu lygmeniu ir koordinuojamo valstybių narių duomenų derinimo ES lygmeniu principo laikymąsi.

Apibendrinant, Komisija mano, kad įvairių stebėsenos veiksmų derinys veiksmingai užtikrina kokybiškus ir palyginamus 2010 m. ESS statistinius duomenis.

d)    Pažanga rengiant neapibrėžtųjų įsipareigojimų duomenis

Eurostatas renka duomenis apie neapibrėžtuosius įsipareigojimus pagal Tarybos direktyvą 2011/85/ES 14 . Tos direktyvos 14 straipsnio 3 dalyje nustatyti nauji valstybėms narėms taikomi statistikos reikalavimai:

„Valstybės narės skelbia svarbią informaciją apie visų valdžios sektoriaus subsektorių neapibrėžtuosius įsipareigojimus, įskaitant Vyriausybės garantijas ir neveiksnias paskolas, kurie gali turėti didelį poveikį valstybės biudžetui, ir apie įsipareigojimus, susijusius su valstybinių įmonių veikla, įskaitant jų apimtį. Valstybės narės taip pat skelbia informaciją apie valdžios sektoriaus finansuojamo privačių ir valstybinių įmonių kapitalo dalis, jei sumos ekonominiu požiūriu yra didelės.“

Šie reikalavimai minimi 2010 m. ESS reglamente (19, 20 ir 22 konstatuojamosiose dalyse), kuriame nustatyta, kad Komisija reguliariais intervalais turi teikti Parlamentui ir Tarybai susijusios informacijos prieinamumo ataskaitas (žr. 11 ir 12 straipsnius). Vykdydama šį reikalavimą, Komisija 2016 m. birželio mėn. paskelbė pirmąją „Ataskaitą dėl netiesioginių įsipareigojimų, galinčių turėti poveikį valstybių biudžetams“ 15 , o kita ataskaita bus parengta 2018 m.

Pagal nurodytą direktyvą Eurostato renkami duomenys yra pagrindinis informacijos apie valdžios sektoriaus neapibrėžtuosius įsipareigojimus valstybėse narėse šaltinis 16 . Duomenų rinkimo šablonai ir įgyvendinimo rekomendacijos buvo pateiktos 2013 m. liepos 22 d. Eurostato sprendime dėl valdžios sektoriaus deficito ir skolos „Su PDP susijusio klausimyno priedas dėl neapibrėžtųjų įsipareigojimų ir galimų prievolių“ 17 .

Šiame sprendime nustatyta, kad Eurostatas rinks ir skelbs atrinktus rodiklius, susijusius su šiais neapibrėžtaisiais įsipareigojimais: vyriausybės garantijomis, nebalansinėmis viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėmis (VPSP), valdžios sektoriaus kontroliuojamų subjektų, kurie klasifikuojami kaip nepriklausantys valdžios sektoriui, (viešųjų bendrovių) įsipareigojimais ir neveiksniomis paskolomis (valstybiniu turtu) 18 ).

Valstybės narės paskelbė duomenis nacionaliniu lygmeniu ir pirmą kartą juos pateikė Eurostatui iki 2014 m. gruodžio mėn. pabaigos. Nuo tada duomenys renkami kiekvienais metais ir Eurostatas juos skelbia iki kiekvienų metų sausio mėn. pabaigos. Eurostatas savo duomenų bazėje skelbia duomenis milijonais nacionalinės valiutos vienetų ir procentine BVP dalimi, be to, skelbiami susiję metaduomenys ir su konkrečiomis šalimis susijusios išnašos. Taip pat skelbiamas susijęs pranešimas spaudai 19 .

Nuo pirmojo duomenų rinkimo 2014 m. valstybės narės padarė didelę pažangą, susijusią su duomenų išsamumu (apimant visus įsipareigojimus) ir aprėptimi (apimant visą valdžios sektorių). Daugelis valstybių narių peržiūrėjo ir pataisė savo duomenis, kad jie labiau atitiktų suderintas gaires.

Įvairių rodiklių ir valstybių narių duomenų išsamumas ir aprėptis skiriasi. Daugumos valstybių narių visų rodiklių, sudarančių Eurostato duomenų rinkinį, duomenys yra išsamūs ir tinkamos aprėpties. Tačiau kai kurių valstybių narių duomenys dar nėra pakankamai išsamūs. Visų pirma reikia išsamesnių duomenų apie neveiksnias paskolas. Be to, teikdamos duomenis apie viešųjų bendrovių įsipareigojimus, ne visos valstybės narės įtraukia finansų įstaigų įsipareigojimus ir (arba) vietos valdžios kontroliuojamų padalinių įsipareigojimus.

4.    Išvados ir ateities uždaviniai

Šioje ataskaitoje pateikta 2010 m. ESS duomenų prieinamumo ir kokybės, reglamento ir stebėsenos procesų veiksmingumo bei pažangos neapibrėžtųjų įsipareigojimų srityje analizė, kaip numatyta pagal 2010 m. ESS reglamento 6 straipsnio 3 dalyje ir 12 straipsnyje.

2010 m. ESS pirmą kartą valstybėse narėse pradėta taikyti 2014 m. rugsėjo mėn. Nuo tada tęsiamas jos įgyvendinimas, pvz., taikomos atskiroms valstybėms narėms nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos. Atsižvelgiant į tai, gerokai pagerėjo duomenų, įskaitant duomenis apie neapibrėžtuosius įsipareigojimus, išsamumas. Remiantis šioje ataskaitoje pateikta analize, tikslinga iš dalies pakeisti Sprendimą 2014/403/ES, kad būtų atsižvelgta į pasikeitusius esamų nukrypti leidžiančių nuostatų pagrindus.

2016 m. dėl ES valstybių narių pateiktų duomenų buvo iš esmės pagerintas Europos agreguotų rodiklių savalaikiškumas – preliminarių ES ir euro zonos BVP išankstinių įverčių skelbimas buvo paankstintas 15 dienų, o euro zonos ketvirtinių sektorių sąskaitų – 18 dienų. Iš šių išankstinių įverčių taisymo analizės matyti, kad jie yra patikimi.

Komisija mano, kad 2010 m. ESS reglamentas kartu su įvairiais stebėsenos veiksmais, numatytais pagal kitas teisines sistemas, veiksmingai užtikrina, kad valstybės narės teiktų palyginamų, naujausių ir patikimų duomenų ES politikai rengti ir kitiems tikslams.

Vis dėlto yra neišspręstų problemų, pavyzdžiui, dėl globalizacijos. Mažos ir atviros ekonomikos šalių nacionalinių sąskaitų duomenims didelį poveikį turi didelių tarptautinių įmonių veiklos perkėlimas, kuris dažnai neatsiejamas nuo intelektinės nuosavybės perkėlimo. Su globalizacija susijusiam darbui reikės intensyvesnio bendradarbiavimo ir keitimosi informacija tarptautiniu lygmeniu.

Dar vienas su statistika susijęs uždavinys yra didėjantis ekonomikos ir visuomenės skaitmeninimas. Atsiranda naujų gamybos ir vartojimo būdų, taip pat mainų tarp namų ūkių ir įmonių būdų. Naudotojai klausia, ar šie nauji reiškiniai yra tinkamai atspindėti nacionalinėse sąskaitose.

Trečias prioritetinis klausimas yra nacionalinėmis sąskaitomis grindžiamų su gerove, darnumu ir skirtumais susijusių priemonių gerinimas.

Eurostatas daug išteklių investuoja į šių prioritetinių klausimų sprendimą Europoje, taip pat bendradarbiaudamas su tarptautiniais partneriais.

(1)

OL L 174, 2013 6 26, p. 1.

(2)

1996 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2223/96 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Bendrijoje (OL L 310, 1996 11 30, p. 1).

(3)

  http://unstats.un.org/unsd/nationalaccount/docs/SNA2008.pdf

(4)

Sąrašas pateikiamas adresu http://ec.europa.eu/eurostat/web/esa-2010/manuals-guidelines .

(5)

Bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) dydis pagal 2010 m. ESS pirmiausia perskaičiuojamas pagal 1995 m. ESS standartus (žr. 3 skirsnio c punktą).

(6)

Papildomos lentelės (29 lentelė „Socialinio draudimo sistemoje sukaupti pensiniai įsipareigojimai / teisės“) duomenų perdavimas privalomas tapo tik 2017 m. pabaigoje, todėl ši lentelė į vertinimą neįtraukta.

(7)

2014 m. birželio 26 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/403/ES, kuriuo valstybėms narėms leidžiama taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, susijusias su statistinių duomenų perdavimu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (OL L 195, 2014 7 2, p. 1).

(8)

2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).

(9)

2016 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/2304 dėl duomenų, perduodamų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 549/2013, kokybės ataskaitų teikimo sąlygų, struktūros, periodiškumo ir vertinimo rodiklių (OL L 345, 2016 12 20, p. 27).

(10)

2003 m. liepos 15 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1287/2003 dėl bendrųjų nacionalinių pajamų rinkos kainomis suderinimo (BNP reglamentas) (OL L 181, 2003 7 19, p. 1).

(11)

2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 479/2009 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo (OL L 145, 2009 6 10, p. 1).

(12)

2014 m. kovo 7 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 220/2014, kuriuo dėl nuorodų į Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemą Europos Sąjungoje iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 479/2009 (OL L 69, 2014 3 8, p. 101).

(13)

Ekonomikos ir finansų komitetui.

(14)

2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyva 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms (OL L 306, 2011 11 23, p. 41).

(15)

  http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?qid=1435910317596&uri=CELEX:52015DC0314

(16)

Tai pat yra kitų Eurostato duomenų rinkinių (t. y. papildoma finansų krizės lentelė, su PDP susijęs klausimynas ir pan.). Juose pateikta riboto naudojimo ir (arba) konfidenciali informacija apie tam tikrų rūšių neapibrėžtuosius įsipareigojimus.

(17)

  http://ec.europa.eu/eurostat/documents/1015035/2041337/ESTAT-decision-Suppl-on-conting-liab-EDP-Q.pdf/0b35165a-ee53-470a-a15a-7beaa98aac8b

(18)

 Valstybės narės turėtų skelbti šiuos rodiklius nacionaliniu lygmeniu, taip pat duomenis apie valdžios sektoriaus finansuojamą įmonių kapitalo dalį.

(19)

  http://ec.europa.eu/eurostat/web/government-finance-statistics/contingent-liabilities