EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 01 19

COM(2018) 6 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI

kaip valstybės narės įgyvendina Tarybos direktyvą 2006/117/Euratomas dėl radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro vežimo priežiūros ir kontrolės
Antroji ataskaita

{SWD(2018) 4 final}

Turinys

1.Įžanga

1.1.Teisinis pagrindas

1.2.Vežimo priežiūros ir kontrolės bendrieji principai

2.Bendrųjų nuostatų įgyvendinimas

2.1.Direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę

2.2.Vežimo priežiūros ir kontrolės standartiniai dokumentai

2.3.Kompetentingos institucijos

3.Pastabos ir tendencijos, susijusios su panaudoto kuro ir radioaktyviųjų atliekų vežimu

3.1.Bendra vežimo apimtis

3.2.Importas, eksportas ir tranzitas Bendrijoje

3.3.Pokyčiai, palyginti su pirmąja Komisijos ataskaita

4.Išvados

1.Įžanga

Tarybos direktyvoje 2006/117/Euratomas 1 nustatoma tarpvalstybinio radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro vežimo priežiūros ir kontrolės Bendrijos sistema, kuria siekiama užtikrinti tinkamą gyventojų apsaugą. Direktyva užtikrinama, kad atitinkamos valstybės narės būtų informuojamos apie radioaktyviųjų atliekų arba panaudoto branduolinio kuro įvežimą į jų teritoriją arba tranzitą ir įpareigojamos leisti (duoti sutikimą) arba pagrįstai uždrausti (atsisakyti duoti sutikimą) įvežti tokius krovinius. Direktyva papildoma Tarybos direktyva 2011/70/Euratomas 2 , kuri skirta ilgalaikio radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymo politikai ir pareigoms.

Tai antroji Komisijos ataskaita dėl Tarybos direktyvos 2006/117/Euratomas įgyvendinimo, kurioje apžvelgiami atitinkami vežimai ir su jais susiję aspektai. Joje pateikiama Komisijos ataskaitą dėl Tarybos direktyvos 2011/70/Euratomas įgyvendinimo 3 papildančios informacijos.

Visose ES valstybėse narėse susidaro radioaktyviųjų atliekų iš įvairių įrenginių (pvz., atominių elektrinių, tyrimų reaktorių) ir veiklos rūšių, kaip antai radioaktyviųjų izotopų naudojimo medicinos, pramonės, žemės ūkio, mokslinių tyrimų ir švietimo srityse. Radioaktyviosios atliekos apibrėžiamos kaip dujų, skysčio arba kieto pavidalo radioaktyviosios medžiagos, kurių kilmės ir paskirties šalys ar fizinis arba juridinis asmuo, kurio sprendimą šios šalys pripažįsta, nenumato toliau naudoti ir kurias, kaip radioaktyviąsias atliekas, reguliuojanti institucija kontroliuoja pagal kilmės ir paskirties šalių teisės aktų ir reguliavimo sistemą.

Be to, eksploatuojant atomines elektrines ir tyrimų reaktorius taip pat atsiranda panaudoto kuro. Panaudotas kuras apibrėžiamas kaip reaktoriaus aktyviojoje zonoje apšvitintas ir visam laikui iš jos pašalintas branduolinis kuras. Jis gali būti laikomas naudojamu šaltiniu, kuris gali būti perdirbtas, arba gali būti skirtas dėti į atliekynus nenumatant jo toliau naudoti ir tvarkomas kaip radioaktyviosios atliekos.

Susidarius panaudotam kurui ir radioaktyviosioms atliekoms, prieš galimą jų perdirbimą ir dėjimą į atliekynus jie saugomi. Iš aikštelių, kuriose tos medžiagos susidarė ar buvo tvarkomos, panaudotas kuras ir radioaktyviosios atliekos dažniausiai vežami kelių, geležinkelių ar jūrų transportu ir tik retkarčiais – oro transportu.

Radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto kuro importas, eksportas ir tranzitas per valstybę (-es) narę (-es) ES yra įprasta praktika. Tokių medžiagų judėjimas, taip pat vadinamas vežimu, vyksta daugumoje valstybių narių, neatsižvelgiant į jų branduolinių programų mastą.

Šiuo metu branduolinių reaktorių esama 16 valstybių narių 4 teritorijoje, 14 valstybių narių branduoliniai reaktoriai eksploatuojami. Be to, 20 valstybių narių 5 yra eksploatavusios arba vis dar eksploatuoja tyrimų reaktorius Europos Sąjungoje. Kai kurios valstybės narės veža panaudotą kurą perdirbti ES arba trečiosiose šalyse. Dauguma tyrimų reaktorius turinčių valstybių narių panaudotą kurą numato grąžinti tiekėjui (JAV arba Rusijos Federacijai) iki 2020 m., nors kai kurių mokymo ir tyrimų reaktorių panaudoto kuro ilgalaikio tvarkymo etapai (pavyzdžiui, dėjimo į atliekynus) dar nėra parengti. Daugeliu atvejų radioaktyviosios atliekos taip pat gabentos ES viduje ir už jos ribų siekiant tvarkyti radioaktyviųjų atliekų kiekį (pvz., jas lydant ar deginant) iki saugojimo ir (arba) dėjimo į atliekynus ir taip kuo labiau jį sumažinti.

Pagal Tarybos direktyvos 2006/117/Euratomas 20 straipsnio 1 dalį nuo 2011 m. gruodžio 25 d. valstybės narės privalo kas trejus metus teikti Komisijai direktyvos įgyvendinimo ataskaitas. Taigi antrąsias ataskaitas reikėjo pateikti iki 2014 m. gruodžio 25 d.

6 7 8 Visos valstybės narės pateikė savo antrąsias nacionalines ataskaitas dėl radioaktyviųjų atliekų ar panaudoto kuro vežimo savo teritorijoje 2012–2014 m., o Kroatija pateikė pirmąją ataskaitą. Per tą antrąjį ataskaitų teikimo laikotarpį pastebėtas didelis vėlavimas, nes laiku ataskaitas pateikė tik trys valstybės narės (kitos jas pateikė praėjus įvairiems laikotarpiams po pateikimo termino).

9 10 Remdamasi nacionalinėmis ataskaitomis ir pasikeitusi nuomonėmis su Patariamuoju komitetu ir gavusi jo pritarimą, Komisija parengė šią ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pagal direktyvos 20 straipsnio 2 dalį. Ji grindžiama visų valstybių narių ataskaitomis ir pirmąja 2008–2011 m. Komisijos ataskaita, paskelbta 2013 m.

Teikiant ataskaitas siekiama apžvelgti panaudoto kuro ir radioaktyviųjų atliekų vežimą Bendrijoje, naujas tendencijas ir problemas, susijusias su panaudoto kuro ir radioaktyviųjų atliekų importu, eksportu ir tranzitu, atsisakymus duoti sutikimą, apie kuriuos pranešta, ir nebaigtą vežimą ir siūlomus veiksmus.

Daugiau išsamesnės informacijos apie direktyvos įgyvendinimą kiekvienoje valstybėje narėje pateikiama Komisijos tarnybų darbiniame dokumente SWD(2018)4. Šios ataskaitos išvadose išvardijamos sritys, kurioms reikia skirti daugiau dėmesio.

1.1.Teisinis pagrindas 

Saugus ir atsakingas radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto kuro tvarkymas, įskaitant saugų tų medžiagų vežimą valstybių narių teritorijose ir už jų ribų, yra teisinis reikalavimas. Tas reikalavimas įtvirtintas ir tarptautinėje, ir ES teisėje.

Tarptautiniu lygmeniu šioje srityje pirmiausia vadovaujamasi Jungtine panaudoto kuro tvarkymo saugos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos konvencija (toliau – Jungtinė konvencija) 11 . Be kita ko, Jungtinėje konvencijoje numatyti susitariančiųjų šalių įpareigojimai, susiję su tarpvalstybiniu panaudoto kuro ir radioaktyviųjų atliekų pervežimu (importu, eksportu ir tranzitu). Pagal jos 27 straipsnį kiekviena tarptautiniame vežime dalyvaujanti susitariančioji šalis turi imtis tinkamų priemonių, kuriomis užtikrinama, kad toks vežimas vyks laikantis Konvencijos ir su šiuo klausimu susijusių tarptautinių teisinių dokumentų, turinčių privalomąją galią, nuostatų. Po pirmosios Komisijos ataskaitos dėl Direktyvos 2006/117/Euratomas įgyvendinimo Malta tapo Jungtinės konvencijos susitariančiąja šalimi ir taip Konvencijos 12 susitariančiosiomis šalimis tapo visos 28 ES valstybės narės – tai rodo, kad jos pasiryžusios užtikrinti aukštą panaudoto kuro ir radioaktyviųjų atliekų saugos lygį nuo jų susidarymo iki dėjimo į atliekynus.

ES lygmeniu nuo pirmosios Komisijos ataskaitos dėl Direktyvos 2006/117/Euratomas įgyvendinimo Tarybos direktyva 96/29/Euratomas dėl pagrindinių apsaugos standartų buvo peržiūrėta 2013 m.: joje toliau laikomasi bendro tikslo stiprinti apsaugą nuo su jonizuojančios spinduliuotės poveikiu susijusių pavojų, be kita ko, vežant panaudotą kurą ir radioaktyviąsias atliekas. Peržiūrėta Direktyva 96/29/Euratomas (naująja Direktyva 2013/59/Euratomas 13 ) panaikinamos ir viename teisės akte konsoliduojamos penkių ES direktyvų, įskaitant Direktyvą 2003/122/Euratomas dėl didelio aktyvumo uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių 14 , nuostatos. Naujojoje direktyvoje (ji į valstybių narių nacionalinę teisę bus perkelta iki 2018 m. vasario 6 d.) taip pat nustatyti suderinti kontrolės netaikymo kriterijai ir bendrieji medžiagų lygiai, kai įstatymų vykdymo kontrolė nevykdoma. Kalbant apie gamtinės kilmės radioaktyviąsias medžiagas (NORM), Direktyvos 2013/59/Euratomas taikymo sritis buvo išplėsta ir taikoma žmogaus veiklai, susijusiai su gamtiniais spinduliuotės šaltiniais, įskaitant medžiagų su gamtinės kilmės radionuklidais (NORM) perdirbimą. Pagal direktyvą apsauga nuo gamtinės spinduliuotės šaltinių turėtų būti visapusiškai įtraukta į bendruosius reikalavimus, o ne atskirai aptariama konkrečioje antraštinėje dalyje. Visų pirma, pramonės sektoriai, tvarkantys kontroliuotinas medžiagas, kurių sudėtyje esama gamtinės kilmės radionuklidų, turėtų būti valdomi laikantis tos pačios reglamentavimo sistemos, kaip ir kitokia praktika 15 . Reikalaujama (23 straipsnis), kad valstybės narės nustatytų veiklos, kurią vykdant naudojamos NORM, sukeliančios darbuotojų ar gyventojų apšvitą, kurios negalima nepaisyti radiacinės saugos atžvilgiu, klases ir tipus. Sektorių, kuriuose naudojamos NORM, į kurias būtina atsižvelgti nustatant tokią veiklą, be urano kasybos ir smulkinimo pramonės, pateikiamas Direktyvos 2013/59/Euratomas VI priede. Jeigu valstybė narė deklaruoja NORM atliekas kaip radioaktyviąsias atliekas, apie jų vežimą turėtų būti pranešama pagal Direktyvos 2006/117/Euratomas 20 straipsnį.

Srityje, kurioje taikoma ši išsami ES branduolinės ir radiacinės saugos sistema, Direktyva 2006/117/Euratomas konkrečiai skirta teisės aktuose numatytiems leidimams tarpvalstybiniu lygmeniu vežti radioaktyviąsias medžiagas ir panaudotą kurą, susidariusius civiliniuose įrenginiuose ir vykdant civilinę veiklą, ir procedūriniams tokio vežimo aspektams. Direktyva taikoma visais atvejais, kai:

·panaudoto kuro ar radioaktyviųjų atliekų kilmės, paskirties ar tranzito šalis yra ES valstybė narė;

·vežamo panaudoto kuro ar radioaktyviųjų atliekų (vadinamų kroviniu) kiekis ir koncentracija viršija Direktyvos 96/29/Euratomas 16 , kuri neseniai pakeista Tarybos direktyva 2013/59/Euratomas, 3 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nustatytus lygius.

1.2.Vežimo priežiūros ir kontrolės bendrieji principai 

Pagal Direktyvą 2011/70/Euratomas kiekviena valstybė narė savo jurisdikcijoje ir toliau visiškai savarankiškai rengia savo radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto kuro tvarkymo politiką, kuri galėtų apimti panaudoto kuro ir radioaktyviųjų atliekų eksportą arba importą (pvz., siekiant apdoroti arba perdirbti) jos teritorijoje.

17 Pagal Direktyvos 2006/117/Euratomas 17 straipsnio 1 dalį valstybės narės turi naudoti tipinį dokumentą radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto kuro vežimui prižiūrėti ir kontroliuoti. Kai tokias medžiagas ketinama vežti į trečiąsias šalis, valstybės narės taip pat turi taikyti vežimo kriterijus, nustatytus direktyvos 16 straipsnio 2 dalyje ir Komisijos rekomendacijoje.

Jeigu vežimas negali būti baigtas arba jeigu nesilaikoma pagal šią direktyvą nustatytų vežimo sąlygų, kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos užtikrina, kad turėtojas atsiims atitinkamas radioaktyviąsias atliekas arba panaudotą kurą, išskyrus atvejus, jei gali būti imamasi alternatyvių saugių priemonių. Šios kompetentingos institucijos užtikrina, kad už vežimą atsakingas asmuo prireikus imsis taisomųjų saugos priemonių. Tokiu atveju turėtojas 18 atsako už išlaidas, susidarančias tais atvejais, kai vežimas negali arba negalėtų būti baigiamas (direktyvos 12 straipsnis).

Bet koks atsisakymas suteikti leidimą vežti panaudotą kurą ir radioaktyviąsias medžiagas i) turi būti pagrįstas remiantis direktyvoje nustatytais kriterijais; ii) neturėtų būti savavališkas; iii) turėtų būti pagrįstas atitinkamomis nacionalinės, Bendrijos arba tarptautinės teisės nuostatomis. Valstybių narių sprendimai dėl eksporto arba atsisakymai suteikti leidimus turi atitikti Jungtinės konvencijos ir direktyvos 16 straipsnio nuostatas, pagal kurias draudžiama eksportuoti radioaktyviąsias medžiagas ar panaudotą kurą į paskirties vietą, esančią į pietus nuo 60° pietų platumos, į valstybę, esančią Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno regione, arba į trečiąją šalį, kuri neturi išteklių saugiai tvarkyti radioaktyviąsias atliekas arba panaudotą kurą.

Be kas trejus metus Komisijai teikiamos ataskaitos (pagal Direktyvos 2006/117/Euratomas 20 straipsnio 1 dalį), valstybės narės:

·kasmet praneša Komisijai ir Patariamajam komitetui apie bet kokį neleistiną vežimą į trečiąją šalį nesilaikant reikalavimo dėl administracinių ir techninių pajėgumų bei reguliavimo sistemos saugiai tvarkyti radioaktyviąsias atliekas ir (arba) panaudotą kurą (direktyvos 16 straipsnio 1 dalies c punktas);

·praneša Komisijai kompetentingos (-ų) institucijos (-ų) kontaktinius duomenis ir visą informaciją, reikalingą skubiai susisiekti su šiomis institucijomis (direktyvos 18 straipsnis).

2.Bendrųjų nuostatų įgyvendinimas 

2.1.Direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę

Per 2012–2014 m. ataskaitinį laikotarpį Kroatija įstojo į ES (2013 m. liepos 1 d.) ir perkėlė direktyvą į nacionalinę teisę.

Taigi laikoma, kad direktyva perkelta į visų 28 valstybių narių nacionalinę teisę.

2.2.Vežimo priežiūros ir kontrolės standartiniai dokumentai

19 Tipinį dokumentą (nustatytą Komisijos sprendimu 2008 m. ir iš dalies pakeistą 2011 m.) sudaro šios formos:

·paraiška dėl leidimo vežti panaudotą kurą ar radioaktyviąsias atliekas;

·paraiškos gavimo patvirtinimas – prašymas pateikti trūkstamą informaciją apie panaudotą kurą ir radioaktyviąsias atliekas;

·susijusių kompetentingų institucijų atsisakymas arba sutikimas leisti vežti radioaktyviąsias atliekas ar panaudotą kurą;

·radioaktyviųjų atliekų siuntos apibūdinimas ir pakuočių sąrašas;

·radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto kuro gavimo patvirtinimas;

·leidimas vežti panaudotą kurą ir radioaktyviąsias atliekas.

Kai kurios valstybės narės pateikė pasiūlymų, kaip toliau tobulinti tipinį dokumentą. Pavyzdžiui, siūloma patikslinti aiškinamąsias pastabas ir į tipinį dokumentą įtraukti konkretų skirsnį, pagal kurį būtų galima daryti nuorodą į ankstesnį leidimą (sutikimą), jeigu paraiška dėl vežimo susijusi su to ankstesnio vežimo likučių grąžinimu į kilmės šalį. Taip būtų lengviau vykdyti stebėseną ir užtikrinti audito seką tarp išvežamo perdirbti skirto krovinio ir su juo susijusių atliekų ir šalutinių produktų krovinio (-ių). Be to, pabrėžiama, kad reikia užtikrinti didesnį informacijos tipinio dokumento B-1 skirsnyje „Paraiška gauti leidimą vežti panaudotą kurą“, kuriame nėra nurodyti panaudoto kuro radioaktyvumo lygiai, ir informacijos B-5 skirsnyje „Panaudoto kuro siuntos apibūdinimas ir pakuočių sąrašas“ (kuriame tokios informacijos prašoma) nuoseklumą.

Komisija nagrinės šiuos pasiūlymus.

2.3.Kompetentingos institucijos

20 2017 m. liepos mėn. visos valstybės narės buvo pateikusios atnaujintą informaciją apie savo kompetentingas institucijas, kaip numatyta direktyvos 5 straipsnio 13 punkte; ji paskelbta Komisijos tarnybų darbiniame dokumente SWD(2018)4.

21 Remiantis Direktyvos 2006/117/Euratomas 19 straipsniu ir Rekomendacija dėl saugios ir veiksmingos dokumentų ir informacijos perdavimo sistemos, susijusios su direktyvos nuostatomis, atnaujintas valstybių narių kompetentingų institucijų sąrašas paskelbtas Komisijos interneto svetainėje: .

3.Pastabos ir tendencijos, susijusios su panaudoto kuro ir radioaktyviųjų atliekų vežimu

2012–2014 m. dauguma valstybių narių pranešė apie panaudoto kuro ir radioaktyviųjų atliekų vežimą jų teritorijose panaudodamos neprivalomą šabloną, kuriame pateikiama informacija apie i) direktyvos įgyvendinimą ir ii) panaudoto kuro ir radioaktyviųjų atliekų importą, eksportą ir tranzitą.

Apskritai pastebėta skirtumų, susijusių su pranešimo formatu, išsamumo lygiu ir informacijos, kurią valstybės narės teikia Komisijai savo ataskaitose, kokybe. Pavyzdžiui:

·valstybių narių ataskaitose vartojami terminai, susiję su panaudoto kuro ir radioaktyviųjų atliekų vežimu, ne visada atitinka direktyvoje ir Sprendime 2008/312/Euratomas pateiktas apibrėžtis (pvz., importas į Bendriją, eksportas iš Bendrijos ir vežimas tranzitu Bendrijoje, taip pat leidimas ir sutikimas);

·be to, valstybių narių ataskaitose teikiamoje informacijoje ne visada esama duomenų apie vežimą arba ne visada panaudotas kuras atskiriamas nuo radioaktyviųjų atliekų vežimo;

·dviejų valstybių narių ataskaitose, susijusiose su 48 proc. visų leidimų vežti panaudotą kurą ir radioaktyviąsias atliekas, tam tikra prasme buvo pateiktos tik santraukos, nepateikiant išsamios informacijos apie vežimą, kaip reikalaujama pagal ataskaitos šabloną;

·kai kurių valstybių narių nacionalinėse ataskaitose esama nenuoseklios informacijos apie leidimus vežti.

Pateikus tą antrąją ataskaitą Komisija negavo informacijos apie pakartotinį vežimą, susijusį su neleistinu nedeklaruotų radioaktyviųjų atliekų vežimu (pagal 4 straipsnį); nebaigtą vežimą (pagal 12 straipsnį) arba draudžiamą eksportą, kuriam taikomos direktyvos 16 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatos. Buvo tik du atsisakymai suteikti leidimą, susiję su užterštu metalo laužu, ir vienas atvejis, kai buvo pateikta neišsami informacija apie vežimą. Atitinkamos valstybės narės išsprendė visus atsisakymo suteikti leidimą atvejus.

Išsamesnė informacija apie valstybių narių vežimą pateikiama pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente SWD (2018)4. 

3.1.Bendra vežimo apimtis

Direktyva 2006/117/Euratomas sukuriama radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto kuro vežimo tarp valstybių narių, kuris turėtų vykti tik gavus pagrįstą išankstinį visų dalyvaujančių valstybių narių (įskaitant tranzito valstybes nares) kompetentingų institucijų sutikimą, sistema.

2012–2014 m. apie leidžiamą vežimą, kuriam taikoma direktyva, pranešė 20 valstybių narių. Valstybės narės pranešė, kad išduota 400 patvirtinimų 22 , įskaitant 192 kilmės valstybių narių leidimus ir 208 sutikimus 23 vežti panaudotą kurą ir radioaktyviąsias atliekas. Penkiose 24 iš 20 ataskaitas pateikusių valstybių narių išduota 74 proc. visų 192 leidimų, apie kuriuos pranešta 2012–2014 m.

Be to, 81 proc. (157) visų išduotų leidimų susiję su radioaktyviųjų atliekų vežimu; 17 proc. (32) – su panaudotu kuru ir 2 proc. – su kitomis medžiagomis, kurios nėra radioaktyviosios atliekos ir panaudotas kuras. Per ankstesnį ataskaitinį laikotarpį 74 proc. leidimų buvo susiję su radioaktyviųjų atliekų vežimu, o likę 26 proc. – su panaudoto kuro vežimu.

Komisija pažymi, kad visas leidimų skaičius padidėjo (15 proc.), palyginti su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu (2008–2011 m.), kai pagal direktyvą 14 valstybių narių išdavė 161 leidimą.

3.2.     Importas, eksportas ir tranzitas Bendrijoje

Per 2012–2014 m. ataskaitinį laikotarpį panaudoto kuro ir radioaktyviųjų atliekų vežimas daugiausia vyko tarp valstybių narių ir tik apie 17 proc. viso tarpvalstybinio vežimo buvo susiję su importu į Bendriją ir eksportu iš jos.

Visų pirma, 11 valstybių narių 25 pranešė, kad išdavė 30 leidimų eksportuoti radioaktyviąsias atliekas ir (arba) panaudotą kurą į trečiąsias šalis: Rusiją (47 proc.), JAV (30 proc.), Šveicariją ir Japoniją (po 10 proc.) ir Norvegiją (3 proc.).

Dvidešimt iš 30 leidimų eksportuoti iš Bendrijos (t. y. 67 proc.) buvo susiję su panaudoto kuro vežimu. Pranešama, kad visi panaudoto kuro eksporto atvejai, išskyrus vieną, buvo susiję su perdirbimu: viena panaudoto kuro eksporto siunta, kaip pranešama, skirta mokslinių tyrimų veiklai.

Per ankstesnį ataskaitinį laikotarpį (2008–2011 m.) devynios valstybės narės suteikė 29 leidimus eksportuoti, o 59 proc. leidimų eksportuoti iš Bendrijos buvo susiję su panaudoto kuro eksportu, ir tai rodo, kad valstybių narių, eksportuojančių panaudotą kurą ir (arba) radioaktyviąsias atliekas, padaugėjo. Nors leidimų eksportuoti panaudotą kurą ir radioaktyviąsias atliekas apskritai šiek tiek padaugėjo, Komisija pastebi, kad leidimų eksportuoti panaudotą kurą skaičius nuo 2011 m. apskritai šiek tiek sumažėjo.

Penkios valstybės narės pranešė apie radioaktyviųjų atliekų eksportą siekiant jas grąžinti ir tvarkyti trečiosiose šalyse; iš viso tam buvo išduoti devyni leidimai eksportuoti iš Bendrijos.

Trys valstybės narės (Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Švedija) pranešė apie radioaktyviųjų atliekų (panaudoto kuro) importą, o apie panaudoto kuro ir (arba) radioaktyviųjų atliekų tranzitą per Bendriją per šį laikotarpį nepranešta.

3.3.    Pokyčiai, palyginti su pirmąja Komisijos ataskaita

Valstybėms narėms pateikus pirmąsias ataskaitas apie Direktyvos 2006/117/Euratomas įgyvendinimą Komisijos ataskaitoje COM(2013) 240 final buvo nurodyti du aspektai, į kuriuos reikėjo atkreipti dėmesį: 

·buvo pažymėta, kad, kadangi radioaktyviųjų atliekų nebekontroliuojamieji radioaktyvumo lygiai visos ES mastu nėra suvienodinti, gali atsitikti taip, kad vienoje valstybėje narėje tam tikrą kiekį radioaktyviųjų dalelių turinčios medžiagos yra nebereglamentuojamos, o kitoje jos dar laikomos radioaktyviosiomis atliekomis.

Kadangi Direktyvą 2013/59/Euratomas dėl pagrindinių saugos standartų valstybės narės turi perkelti į nacionalinę teisę iki 2018 m. vasario mėn., tikimasi, kad bendrieji kontrolės netaikymo kriterijai ir suderintų bendrųjų kontrolės netaikymo verčių rinkiniai valstybėse narėse bus labiau suderinti. Svarbu pažymėti, kad valstybės narės vis dėlto turi galimybę apibrėžti konkrečius nebekontroliuojamuosius lygius laikydamosi šioje direktyvoje nustatytų kontrolės netaikymo kriterijų.

·Tarpvalstybiniam atliekų, kurių sudėtyje yra NORM, vežimui, nesusijusiam su leidžiama „veikla“, kaip apibrėžta Direktyvoje 96/29/Euratomas, netaikytina nei Direktyva 2006/117/Euratomas 26 , nei Direktyva 2006/21/EB 27 dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo.

Direktyvos 2013/59/Euratomas taikymo sritis buvo išplėsta ir taikoma visai žmogaus veiklai, susijusiai su gamtiniais spinduliuotės šaltiniais, įskaitant medžiagų su gamtinės kilmės radionuklidais (NORM) perdirbimą. Taigi teisiniu požiūriu Direktyva 2006/117/Euratomas taikoma visoms atliekoms, kurių sudėtyje yra NORM ir kurios turi būti kontroliuojamos pagal teisės aktus ir laikomos radioaktyviosiomis atliekomis 28 .

Siekdama užtikrinti sklandų Direktyvos 2006/117/Euratomas ir Direktyvos 2013/59/Euratomas įgyvendinimą ir išspręsti pirmiau apibūdintas problemas, 2016 m. Komisija inicijavo tyrimą 29 . Tuo tyrimu siekiama įvertinti dabartinę valstybių narių praktiką taikant nebekontroliuojamuosius radioaktyvumo lygius ir vežant radioaktyviąsias atliekas, kuriose yra gamtinės kilmės radioaktyviųjų medžiagų, kad būtų galima geriau suprasti valstybių narių praktiką, problemas, geruosius tokių medžiagų vežimo pavyzdžius taikant naująją ES teisinę tvarką ir poreikius, susijusius su ES teisės aktais ir (arba) iniciatyvomis šioje srityje.

4.Išvados

Galiojanti ES teisinė sistema, kurią sudaro Direktyva 2006/117/Euratomas, naujoji Direktyva 2013/59/Euratomas ir Direktyva 2011/70/Euratomas, yra išsamus teisinis pagrindas siekiant užtikrinti darbuotojų ir plačiosios visuomenės sveikatos apsaugą nuo pavojų, susijusių su jonizuojančia spinduliuote, be kita ko, vežant panaudotą kurą ir radioaktyviąsias atliekas.

Valstybės narės pranešė apie vežimą naudodamosi nacionalinėmis panaudoto kuro ir radioaktyviųjų atliekų vežimo priežiūros ir kontrolės sistemomis. Pagal tas sistemas reikalaujama, kad tarpvalstybinis radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto kuro vežimas vyktų tik gavus pagrįstą išankstinį visų dalyvaujančių valstybių narių kompetentingų institucijų sutikimą ir naudojant tipinį importo, eksporto ir tranzito Bendrijoje dokumentą.

Per šį ataskaitinį laikotarpį valstybės narės nepranešė apie jokį nebaigtą vežimą, susijusį su tarpvalstybiniu radioaktyviųjų atliekų ar panaudoto kuro vežimu. Pranešta apie du atsisakymus duoti sutikimą, nes radioaktyviosios medžiagos nebuvo deklaruotos kaip radioaktyviosios atliekos ir nebuvo pateikta pakankamos informacijos, bet atitinkamos valstybės narės tas problemas išsprendė.

Daugumos valstybių narių ataskaitos už šį laikotarpį buvo pateiktos vėluojant, pateikta įvairaus išsamumo lygio informacija, taikyti skirtingi pranešimo apie panaudoto kuro ir radioaktyviųjų atliekų vežimą metodai.

Komisija tinkamai atsižvelgs į šioje ataskaitoje nustatytus faktus ir juos apsvarstys arba imsis būtinų priemonių, kad:

·patobulintų tipinį radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto kuro vežimo priežiūros ir kontrolės dokumentą, nurodytą Tarybos direktyvoje 2006/117/Euratomas, atsižvelgdama į valstybių narių atsiliepimus ir Patariamojo komiteto rekomendacijas;

·padėtų valstybėms narėms suderinti ataskaitų apie valstybių narių panaudoto kuro ir radioaktyviųjų atliekų vežimą teikimą (direktyvos 20 straipsnis) ir taip apskritai padidintų būsimų Komisijos ataskaitų Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui nuoseklumą ir išsamumą.

Be to, Komisija imsis tinkamų priemonių remdamasi šiuo metu vykdomo tyrimo, skirto dabartinės radioaktyviųjų medžiagų vežimo ES valstybėse narėse padėties peržiūrai, išvadomis. Be kita ko, tiriamas atliekų, kurių sudėtyje yra gamtinės kilmės radionuklidų, vežimas ir nebekontroliuojamų radioaktyvumo lygių taikymas siekiant nustatyti konkrečius veiksmus, kurių reikia imtis, kad ES ir nacionaliniu lygmenimis būtų gerinamas tokių medžiagų vežimas ir didinamas skaidrumas bei visuomenės pasitikėjimas.

Komisija atidžiai stebės, kaip įgyvendinama direktyva ir nustatytos priemonės, kad glaudžiai bendradarbiaudama su ES valstybėmis narėmis užtikrintų, kad būsimo 2015–2017 m. ataskaitinio laikotarpio (už kurį valstybės narės turi pateikti ataskaitas iki 2017 m. gruodžio 25 d.) ataskaitos būtų pateiktos laiku.

(1)

     2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/117/Euratomas dėl radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro vežimo priežiūros ir kontrolės, OL L 337, 2006 12 5, p. 21–32.

(2)      2011 m. liepos 19 d. Tarybos direktyva 2011/70/Euratomas, kuria nustatoma panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų atsakingo ir saugaus tvarkymo Bendrijos sistema, OL L 199, 2011 8 2, p. 48–56.

(3)      Komisijos ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Tarybos direktyvos 2011/70/Euratomas įgyvendinimo pažangos ir Bendrijos teritorijoje esančių radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro aprašo ir ateities perspektyvų, COM(2017) 236 final, 2017 5 15.

(4)      Belgija, Bulgarija, Čekija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija ir Vokietija (Lietuva ir Italija savo reaktorius uždarė).

(5)      Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Latvija, Lenkija, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija ir Vokietija.

(6)      Kroatija į ES įstojo 2013 m. liepos 1 d.

(7)      Danija, Lietuva ir Rumunija.

(8)      Per 6 mėnesius: Bulgarija, Čekija, Estija, Graikija, Jungtinė Karalystė, Latvija, Lenkija, Liuksemburgas, Portugalija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija; per 6–12 mėnesių: Airija, Austrija, Belgija, Ispanija, Kipras, Kroatija, Malta, Nyderlandai, Prancūzija, Vengrija, Vokietija; daugiau nei 1 metais vėliau: Italija.

(9)      Patariamasis komitetas įkurtas 2007 m., kaip reikalaujama pagal direktyvos 21 straipsnį.

(10)

     COM(2013) 240 final, Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl Tarybos direktyvos 2006/117/Euratomas dėl radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro vežimo priežiūros ir kontrolės įgyvendinimo valstybėse narėse, 2013 4 25, ir SWD(2013) 150 final.

(11)      Jungtinė konvencija įsigaliojo 2001 m. birželio 18 d. Ji taikoma panaudotam kurui ir radioaktyviosioms atliekoms, susidariusioms eksploatuojant ir panaudojant civilinius branduolinius reaktorius arba vykdant karines arba gynybos programas, jeigu ir kai tokios medžiagos perduodamos nuolat tvarkyti ir tvarkomos pagal išimtinai civilines programas arba kai susitariančioji šalis Konvencijos įgyvendinimo tikslais deklaruoja jas kaip panaudotą kurą ar radioaktyviąsias atliekas. Konvencija taip pat taikoma planuojamoms ir kontroliuojamoms į aplinką išmetamoms skystoms ar dujinėms radioaktyviosioms medžiagoms, kurios susidaro reguliuojamame branduoliniame įrenginyje.

(12)      Nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. Konvencijos susitariančiosios šalys yra 73 (http://www.iaea.org/Publications/Documents/Conventions/jointconv_status.pdf).

(13)      2013 m. gruodžio 5 d. Direktyva 2013/59/Euratomas, kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų ir panaikinamos direktyvos 89/618/Euratomas, 90/641/Euratomas, 96/29/Euratomas, 97/43/Euratomas ir 2003/122/Euratomas, OL L 13, 2014 1 17, p. 1–73.

(14)

     2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyva 2003/122/Euratomas dėl didelio aktyvumo uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių ir paliktųjų šaltinių kontrolės, OL L 346, 2003 12 31, p. 57–64.

(15)      Sąvoka „veikla“ 65 konstatuojamojoje dalyje apibrėžiama taip: „žmogaus veikla, dėl kurios gali padidėti asmenų apšvita spinduliuotės šaltinio skleidžiama spinduliuote ir kuri valdoma kaip planuojamosios apšvitos situacija“.

(16)

     1996 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 96/29/Euratomas, nustatanti pagrindinius darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės saugos standartus, OL L 159, 1996 6 29, p. 1–114.

(17)

     2008 m. gruodžio 4 d. Komisijos rekomendacija dėl radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto kuro eksporto į trečiąsias šalis kriterijų (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 7570) (2008/956/Euratomas).

(18)

     Turėtojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris, prieš vykdydamas radioaktyviųjų atliekų arba panaudoto kuro vežimą, pagal taikomus nacionalinės teisės aktus atsako už tokias medžiagas ir planuoja vykdyti vežimą gavėjui.

(19)

     2008 m. kovo 5 d. Komisijos sprendimas dėl Tarybos direktyvoje 2006/117/Euratomas numatyto radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro vežimo priežiūros ir kontrolės tipinio dokumento parengimo (pranešta dokumentu Nr. C(2008) 793) (2008/312/Euratomas), OL L 107, 2008 4 17, p. 32–59.

(20)      Direktyvos 2006/117/Euratomas 5 straipsnio 13 punkte „kompetentingos institucijos“ apibrėžiamos kaip „institucija, kuri pagal kilmės, tranzito arba paskirties šalių įstatymus arba kitus teisės aktus turi teisę įgyvendinti radioaktyviųjų atliekų arba panaudoto kuro vežimo priežiūros ir kontrolės sistemą“.

(21)

     2009 m. liepos 7 d. Komisijos rekomendacija dėl saugios ir veiksmingos dokumentų ir informacijos perdavimo sistemos, susijusios su Tarybos direktyvos 2006/117/Euratomas nuostatomis, OL L 177, 2009 7 8, p. 5–6.

(22)      Nors direktyvoje terminas „patvirtinimas“ nėra apibrėžtas ir aiškiai vartojami tik terminai kilmės valstybės narės „leidimas“ ir tranzito ir paskirties valstybių narių „sutikimas“ ir „atsisakymas duoti sutikimą“, valstybių narių ataskaitose ne visada daromas skirtumas tarp leidimų ir sutikimų. Tad šioje Komisijos ataskaitoje terminas „patvirtinimas“ apima ir leidimus, ir sutikimus.

(23)

     Pagal 9 straipsnį ne vėliau kaip per du mėnesius nuo gavimo patvirtinimo dienos visų suinteresuotų valstybių narių kompetentingos institucijos praneša kilmės valstybės narės kompetentingoms institucijoms apie savo sutikimą arba sąlygas, kurias jos laiko būtinomis įvykdyti tam, kad būtų duotas sutikimas, arba apie savo atsisakymą duoti sutikimą.

(24)      Belgija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Švedija ir Vokietija.

(25)      Austrija, Bulgarija, Čekija, Italija, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Prancūzija, Rumunija, Švedija, Vengrija ir Vokietija.

(26)      Žr. Direktyvos 2006/117/Euratomas 1 straipsnio 5 dalį.

(27)

     2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo ir iš dalies keičianti Direktyvą 2004/35/EB, OL L 102, 2006 4 11, p. 15–33.

(28)

     „Radioaktyviosios atliekos“ – tai dujų, skysčio arba kieto pavidalo radioaktyviosios medžiagos, kurių kilmės ir paskirties šalys ar fizinis arba juridinis asmuo, kurio sprendimą šios šalys pripažįsta, nenumato toliau naudoti ir kurias, kaip radioaktyviąsias atliekas, reguliuojanti institucija kontroliuoja pagal kilmės ir paskirties šalių teisės aktų ir reguliavimo sistemą (Direktyvos 2006/117/Euratomas 5 straipsnio 1 punktas).

(29)      Dabartinės padėties, susijusios su radioaktyviųjų medžiagų vežimu ES valstybėse narėse, peržiūra.