Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Document 52018AR0502

Europos regionų komiteto nuomonė „Pakeista struktūrinių reformų rėmimo programa ir naujos biudžeto priemonės euro zonai“

COR 2018/00502

OL C 247, 2018 7 13, p. 54–61 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

13.7.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 247/54

Europos regionų komiteto nuomonė „Pakeista struktūrinių reformų rėmimo programa ir naujos biudžeto priemonės euro zonai“

(2018/C 247/09)

Pagrindinė pranešėja:

Olga Zrihen (BE/PES), Valonijos regiono parlamento narė

Susiję dokumentai:

Komunikatas „Naujos biudžeto priemonės Sąjungos sistemoje euro zonos stabilumui užtikrinti“

COM(2017) 822 final

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/825 siekiant padidinti struktūrinių reformų rėmimo programos finansinį paketą ir pritaikyti jo bendrąjį tikslą

COM(2017) 825 final

Susipažinti

Komunikatas „Baigiama kurti Europos ekonominė ir pinigų sąjunga. Veiksmų planas“

COM(2017) 821 final

I.   SIŪLOMI PAKEITIMAI

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/825 siekiant padidinti struktūrinių reformų rėmimo programos finansinį paketą ir pritaikyti jo bendrąjį tikslą, COM(2017) 825 final

1 pakeitimas

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

struktūrinių reformų rėmimo programa (toliau – programa) buvo sukurta siekiant stiprinti valstybių narių gebėjimą parengti ir įgyvendinti augimą skatinančias administracines ir struktūrines reformas, be kita ko, padedant joms veiksmingai ir efektyviai naudotis Sąjungos fondais. Paramą pagal programą teikia Komisija valstybės narės prašymu, ir ji gali būti skiriama įvairiose politikos srityse . Atsparios ekonomikos, pagrįstos tvirtomis ekonominėmis ir socialinėmis struktūromis, kurios leidžia valstybėms narėms veiksmingai atlaikyti sukrėtimus ir sparčiai po jų atsigauti, kūrimas prisideda prie ekonominės ir socialinės sanglaudos. Institucinių, administracinių ir augimą skatinančių struktūrinių reformų įgyvendinimas yra tinkama priemonė tokioms permainoms pasiekti;

struktūrinių reformų rėmimo programa (toliau – programa) buvo sukurta siekiant stiprinti valstybių narių gebėjimą parengti ir įgyvendinti augimą skatinančias administracines ir struktūrines reformas, kurios reikalingos ES sutarties tikslų įgyvendinimui ir yra tiesiogiai susijusios su ES kompetencijos sritimis , be kita ko, padedant joms veiksmingai ir efektyviai naudotis Sąjungos fondais. Paramą pagal programą teikia Komisija valstybės narės prašymu. Atsparios ekonomikos, pagrįstos tvirtomis ekonominėmis ir socialinėmis struktūromis, kurios leidžia valstybėms narėms veiksmingai atlaikyti sukrėtimus ir sparčiai po jų atsigauti, kūrimas turėtų prisidėti prie ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos. Vietos lygmens atsakomybė už ES svarbias struktūrines reformas, visų pirma užtikrinama per vietos ir regionų valdžios institucijas bei socialinius partnerius, yra pagrindinė sąlyga siekiant sėkmingai įgyvendinti šią programą.

2 pakeitimas

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

sėkmingai narystei ekonominėje ir pinigų sąjungoje nepaprastai svarbu stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą aktyviau vykdant struktūrines reformas. Tai ypač svarbu valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro, rengiantis prisijungti prie euro zonos;

sėkmingai narystei ir didesnei konvergencijai ekonominėje ir pinigų sąjungoje nepaprastai svarbu stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą vykdant ES svarbias struktūrines reformas. Tai ypač svarbu valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro, rengiantis prisijungti prie euro zonos;

3 pakeitimas

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

taip pat būtina nurodyti, kad programos veiksmais ir veikla galima remti reformas, kurios įsivesti euro norinčioms valstybėms narėms gali padėti pasirengti narystei euro zonoje;

 

Pagrindimas

Nereikalinga, atsižvelgiant į 3 konstatuojamąją dalį.

4 pakeitimas

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

siekiant patenkinti augančią valstybių narių paklausą gauti paramą ir atsižvelgiant į poreikį remti struktūrinių reformų įgyvendinimą valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, programos finansiniai asignavimai turėtų būti padidinti iki pakankamo lygio, kuris leistų Sąjungai teikti prašančiųjų valstybių narių poreikius atitinkančią paramą;

siekiant patenkinti augančią valstybių narių paklausą gauti paramą ir atsižvelgiant į poreikį remti ES svarbių struktūrinių reformų įgyvendinimą valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, taikant dabartinės daugiametės finansinės programos 11 straipsnyje numatytą lankstumo priemonę programos finansiniai asignavimai turėtų būti padidinti iki pakankamo lygio, kuris leistų Sąjungai teikti prašančiųjų valstybių narių poreikius atitinkančią paramą;

5 pakeitimas

1 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

„4 straipsnis

„4 straipsnis

Bendrasis tikslas

Bendrasis tikslas

Bendrasis programos tikslas – padėti valstybėms narėms įgyvendinti institucines, administracines ir augimą skatinančias struktūrines reformas, remiant nacionalinių institucijų priemones, kuriomis, reaguojant į ekonominius ir socialinius uždavinius ir visų pirma vykdant ekonominį valdymą, siekiama reformuoti ir sutvirtinti institucijas, valdymo sistemą, viešąjį administravimą ir ekonominį bei socialinį sektorius ir taip padidinti sanglaudą, konkurencingumą, produktyvumą, tvarų augimą, paskatinti kurti darbo vietas bei investuoti, kad, be kita ko, būtų pasirengta narystei euro zonoje, ir taip pat remiant veiksmingą, efektyvų ir skaidrų Sąjungos fondų naudojimą.“;

Bendrasis programos tikslas – padėti valstybėms narėms įgyvendinti institucines, administracines ir augimą skatinančias struktūrines reformas, kurios suteikia Europos pridėtinę vertę pasidalijamajai Sąjungos ir valstybių narių kompetencijai priklausančiose politikos srityse ir kurios dar nėra numatytos techninės pagalbos programoje, remiant valstybių narių valdžios institucijų priemones, kuriomis, reaguojant į ekonominius ir socialinius uždavinius ir visų pirma vykdant ekonominį valdymą, siekiama reformuoti ir sutvirtinti institucijas, valdymo sistemą, viešąjį administravimą ir ekonominį bei socialinį sektorius ir taip padidinti sanglaudą, konkurencingumą, produktyvumą, tvarų augimą, paskatinti kurti darbo vietas bei investuoti, kad, be kita ko, būtų pasirengta narystei euro zonoje, ir taip pat remiant veiksmingą, efektyvų ir skaidrų Sąjungos fondų naudojimą.“;

6 pakeitimas

Naujas 1 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

5.2 straipsnis

 

1 dalyje nustatyti konkretūs tikslai taikomi politikos sritims, susijusioms su sanglauda, konkurencingumu, produktyvumu, inovacijomis, pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu, darbo vietų kūrimu ir investicijomis, visų pirma, vienai ar daugiau šių sričių:

 

a)

viešųjų finansų ir turto valdymas, biudžeto sudarymas, skolų valdymas ir pajamų administravimas;

 

b)

institucinė reforma ir veiksmingas į paslaugas orientuotas viešųjų administracijų veikimas, be kita ko, jei reikia, supaprastinant taisykles, veiksminga teisinė valstybė, teisingumo sistemos reforma ir kovos su sukčiavimu, korupcija ir pinigų plovimu stiprinimas;

 

c)

verslo aplinka (įskaitant MVĮ), reindustrializacija, privačiojo sektoriaus vystymas, investavimas, visuomenės dalyvavimas įmonėse, privatizacija, prekyba ir tiesioginės užsienio investicijos, konkurencija ir viešieji pirkimai, tvarus sektorių vystymasis ir inovacijų bei skaitmeninimo rėmimas;

 

d)

švietimas ir mokymas, darbo rinkos politika, įskaitant socialinį dialogą, siekiant kurti darbo vietas, kovoti su skurdu, skatinti socialinę įtrauktį, socialinės apsaugos ir socialinės paramos sistemas, taip pat sanglaudos, prieglobsčio, migracijos ir sienų politika;

 

e)

klimato, energijos vartojimo efektyvumo skatinimo ir energijos šaltinių įvairinimo politika, taip pat žemės ūkio bei žuvininkystės sektorių ir tvarios kaimo vietovių plėtros politika;

 

f)

finansų sektoriaus politika, įskaitant finansinio raštingumo skatinimą, finansinį stabilumą, galimybes gauti finansavimą ir skolinimą realiajai ekonomikai, duomenų ir statistikos rengimas, teikimas ir kokybiška stebėsena ir kovos su mokesčių slėpimu politika.

II.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Dėl pasiūlymo iš dalies keisti reglamentą dėl 2018–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programos (SRRP)

1.

 pritaria šią rėmimo programą, kuria siekiama – savanoriškai ir gavus prašymą – teikti techninę pagalbą valstybėse narėse įgyvendinant struktūrines reformas, pagrindžiančiam principui. Tačiau, RK nuomone, struktūrinių reformų, kurioms galima teikti ES paramą, mastas turėtų apsiriboti tik tomis politikos sritimis, kurios yra susijusios su ES sutarties tikslų įgyvendinimu ir tiesiogiai priklauso ES kompetencijai. RK nepritaria bet kokiam siūlymui valstybėse narėse finansuoti konkrečiai neapibrėžtas struktūrines reformas, dėl kurių nebuvo atliktas išankstinis vertinimas Europos pridėtinės vertės požiūriu ir kurios nėra tiesiogiai susijusios su Sutartimis grindžiama ES kompetencija. Tokiomis aplinkybėmis RK primena 2018 m. vasario 1 d. priimtą savo rezoliuciją, kurioje atmetamas 2017 m. gruodžio 6 d. Europos Komisijos pasiūlymas dėl reglamento (1), kuriuo iš dalies keičiamas Bendrųjų nuostatų reglamentas (ES) Nr. 1303/2013;

2.

 sutinka su Komisija, kad vienas iš pagrindinių rėmimo programos tikslų turėtų būti prašančiųjų valstybių narių nacionalinių, regionų ir vietos valdžios institucijų administracinių gebėjimų gerinimas; pabrėžia daugiapakopio valdymo ir teritorinio požiūrio svarbą nustatant ir įgyvendinant reformas;

3.

 ragina sukurti vienas bendras gaires, kurios apimtų visas ES finansuojamas administravimo struktūrų gerinimo priemones ir sudarytų sąlygas veiksmingesniam koordinavimui su esamomis techninės paramos programomis ES ir remiamų valstybių narių lygmeniu, kaip prašo ir Europos Audito Rūmai;

4.

 apgailestauja, kad Komisija nepateikė jokių kiekybinių ir kokybinių įrodymų, kad programa yra pajėgi šią užduotį atlikti; taip pat pabrėžia, kad kaip techninės paramos programa SRRP po 2020 m. turėtų tapti nuolatinė tik teigiamai įvertinus jos 2017–2020 m. rezultatus;

5.

 pabrėžia, kad, remiantis kiekvienoje valstybėje narėje galiojančiu galių ir kompetencijų pasidalijimu ir konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis, kurios dažnai būna skirtos vietos ir regionų valdžios institucijoms, turi būti sudaryta galimybė šioms institucijoms naudotis programa;

6.

 teigiamai vertina tai, kad Komisija siūlo padidinti pakeistos SRRP biudžetą naudojant dabartinės daugiametės finansinės programos 11 straipsnyje numatytą lankstumo priemonę;

Atsakomybė už ES svarbias struktūrines reformas ir jų finansavimas

7.

 pabrėžia, kad yra daug kliūčių, trukdančių tinkamai planuoti ir įgyvendinti su ES susijusias struktūrines reformas valstybėse narėse, be kita ko, trukdo atsakomybės stoka, politinis ir institucinis reformų sudėtingumas, galimas neigiamas poveikis tam tikroms socialinėms grupėms ir teritorijoms, fiskaliniai suvaržymai, neleidžiantys padengti reformų sąnaudų, nepakankami administraciniai ir instituciniai gebėjimai ir koordinavimo skirtingais valdymo lygmenimis trūkumas. Apskritai nacionalinio lygmens atsakomybė už konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimą vis dar laikoma nepakankama ir taip yra iš dalies dėl to, kad į šį procesą kaip partnerės nėra visapusiškai įtraukiamos vietos ir regionų valdžios institucijos;

8.

 pabrėžia, kad žinių centrai, kurie vietos ir regionų valdžios institucijoms teikia nemokamą techninę pagalbą dėl ES taisyklių aiškinimo ir ES fondų lėšų panaudojimo, atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant veiksmingą taisyklių įgyvendinimą ir fondų lėšų panaudojimą; ragina valstybes nares, kurios neturi tokių žinių centrų, apsvarstyti galimybę juos sukurti, kad būtų lengviau veiksmingai naudotis naujomis biudžeto priemonėmis;

9.

 pabrėžia, kad, nors tam tikros konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos yra teisiškai įtvirtintos atitinkamomis Stabilumo ir augimo pakto (SAP) ir makroekonominio disbalanso (MDP) procedūromis, kitos jų yra svarbios politiniu požiūriu, bet nėra teisiškai privalomos; pažymi, kad nei gresiantis sankcijų pagal SAP ir MDP taikymas, nei politinė rizika neužtikrino patenkinamo konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimo ir didesnės atsakomybės už reformas; ragina dažniau taikyti principą „iš apačios į viršų“, įtraukiant vietos ir regionų valdžios institucijas, kurios padėtų užtikrinti didesnę atsakomybę;

10.

 pažymi, kad, nepaisant neginčijamos ES ekonominės politikos koordinavimo svarbos, vis dar reikėtų patikrinti, ar finansinės paskatos ir įsipareigojimai, numatyti vykdyti tam tikras reformas valstybėse narėse, iš tiesų turi atitinkamą teisinį pagrindą Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo; be to, abejoja dėl plano privalomai skirti daug finansinių išteklių priemonei, pagal kurią pagalba teikiama vien tik savanoriškai ir grindžiama neskaidria prašymų atrankos ir tvirtinimo sistema, o tai sukeltų nemažai teminių prioritetų nustatymo, biudžeto planavimo ir tinkamos teritorinės pusiausvyros problemų;

11.

 taip pat pabrėžia, kad, atsižvelgiant į dabartinį galių pasidalijimą, daugelis ES svarbių struktūrinių reformų daro poveikį nacionalinio ir subnacionalinio valdymo lygmenų pasidalijamosios kompetencijos sritims. Todėl, kad nebūtų pažeisti subsidiarumo ir proporcingumo principai, valstybės narės turi užtikrinti savo regionų ir vietos valdžios institucijų kaip nuolatinių partnerių dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant struktūrines reformas;

12.

 todėl apgailestauja dėl Komisijos pasiūlymo, kad dėl įsipareigojimų vykdyti reformas ir finansinių paskatų turi tarpusavyje susitarti Komisija ir nacionalinės Vyriausybės ir kad reformos bus įgyvendinamos Europos semestro procese, nenumatant formaliai įtraukti regionų ir vietos lygmenį atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės vidaus kompetencijos pasidalijimą. Iš tiesų, kyla realus pavojus, kad laikantis pasiūlyto požiūrio kils abejonių dėl šio kompetencijos pasidalijimo ir bus pažeisti subsidiarumo ir vietos arba regionų savivaldos principai, apibrėžti ir atitinkamose Europos Tarybos chartijose. Pavyzdžiui, diskusijoms skirtame Komisijos dokumente dėl ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo, kurį Komisija paskelbė 2017 m. gegužės mėn., be kita ko nurodomi pasiūlymai susitarti dėl privalomų standartų, skirtų viešųjų išlaidų kokybei įvertinti. Tokių standartų priežiūra pagal esamas rodiklių suvestines būtų įtvirtinta Europos semestre. Nustatant sąlygą, kad galimybė naudotis ES lėšomis priklauso nuo tam tikro lygio šių standartų įgyvendinimo, reikštų, kad ES verčia taikyti savo požiūrį ir politikos kryptį tose politikos srityse, kuriose ji dalijasi kompetencija su žemesniais valdymo lygmenimis, o tokiu atveju būtų pažeistas subsidiarumo principas;

13.

 be to, apgailestauja dėl to, kad kriterijus, pagal kuriuos vertinamas reformų įsipareigojimų įgyvendinimas, ir leidimus išmokėti mokėjimų dalis nustato ir administruoja vien Komisija, be valstybių narių valdžios institucijų; atkreipia dėmesį į tai, kad pasiūlymui trūksta skaidrumo dėl vertinimo kriterijų ir kad tokie kriterijai negali išplaukti iš konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, kurios paprastai yra apibrėžiamos be kiekybinių tikslų, gairių ir sisteminės priežiūros nuostatų; galiausiai mano, kad ES finansinės paskatos neturėtų būti vertinamos kaip noras Europos arba nacionaliniu lygmeniu apeiti demokratinius procesus arba kaip finansinis šantažas;

14.

 apgailestauja, kad Komisija nepateikia jokio pagrindo ar nuorodų, kaip kiekybiškai įvertinti siūlomas finansinės paskatas, nors ji pripažįsta, kad tikėtina, jog kiekybinis reformų trumpalaikių sąnaudų įvertinimas labai skirsis, priklausomai nuo to, ar jos apims tik administracines išlaidas (planavimo, įgyvendinimo ir gebėjimų stiprinimo) ar taip pat ir socialines sąnaudas;

15.

 pabrėžia, kad įsipareigojimai vykdyti reformas turėtų būti grindžiami realistiniu įvertinimu, kokių su instituciniais ir administraciniais gebėjimais susijusių problemų gali kilti atitinkamoms valdžios institucijoms, taip pat turi būti numatytos administravimo struktūrų gerinimo strategijos. Būtina atsižvelgti į nevienodas skirtingų ES valstybių narių ir regionų sąlygas administravimo struktūrų požiūriu, kaip tai buvo atskleista ir RK atliktame konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų tyrime iš teritorinės perspektyvos;

16.

 pažymi, kad kitų sričių ES politika padeda skatinti struktūrines reformas. Tai pasakytina apie ESI fondus, kurių paramai gauti taikomos ex ante sąlygos, kiek jos susijusios su ES teisės aktų įgyvendinimu, administracinių struktūrų gerinimu ir, vykdant paramos telkimą pagal temas, strategijai „Europa 2020“ priskiriamų reformų įgyvendinimu; todėl pabrėžia, kad absoliučiai būtina parengti politikos sistemą, pakeisiančią strategiją „Europa 2020“, kad būtų galima tęsti paramos telkimą pagal temas kitu programavimo laikotarpiu; pabrėžia, kad ši nauja programa turi būti grindžiama nauja teritorine vizija, kuria būtų atnaujinta 1999 m. Europos teritorijų planavimo perspektyva (2);

17.

 taip pat primygtinai teigia, kad atsižvelgiant į bet kokį tolesnį su ES susijusių struktūrinių reformų ir sanglaudos politikos susiejimą darosi dar svarbiau Europos semestrą padaryti demokratiškesnį Europos lygmeniu ir papildyti jį elgesio kodeksu, kuriame būtų nustatyti standartai, kaip įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas, siekiant padidinti šio proceso veiksmingumą ir atsakomybę už jį (3); pabrėžia, kad subsidiarumo, proporcingumo, partnerystės ir daugiapakopio valdymo principai turėtų būti bendras sanglaudos politikos ir kitų sričių ES politikos, remiančios struktūrines reformas, pagrindas;

18.

 pakartoja savo prašymą, kad naujos EPS biudžeto priemonės būtų finansuojamos neišstumiant privačiojo sektoriaus investicijų, taip pat kitų viešojo finansavimo programų, pavyzdžiui, sanglaudos politikos finansavimo;

19.

 mano, kad pasiūlymas dėl finansinių paskatų struktūrinėms reformoms, kaip nurodyta komunikate, yra nepakankamas pagrindas būtiniems pasiūlymams dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų kurti; apgailestauja dėl to, kad Komisija prieš paskelbimą neatliko poveikio vertinimo ir nesurengė konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais;

20.

 apgailestauja, kad pasiūlymas nustatyti reformų įgyvendinimo priemonės bandomąjį etapą 2018–2020 m. ir susiję SRRP reglamento ir Bendrųjų nuostatų reglamento pakeitimai yra nesuderinami su numatytu pasiūlymo dėl naujos DFP paskelbimu 2018 m. gegužės mėn.;

21.

 todėl siūlo rengiant finansinės paramos priemonę, skirtą struktūrinėms reformoms remti, atsižvelgti į šiuos principus:

—

biudžetinė parama struktūrinėms reformoms, kuriomis siekiama skatinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir kurios priklauso sanglaudos politikos sričiai, turėtų būti finansuojama pagal būsimų ESI fondų programas, laikantis subsidiarumo, partnerystės ir daugiapakopio valdymo principų, o ne kuriant atskirą finansavimo programą;

—

siekiant užtikrinti sanglaudos politikos efektyvumą, kitoje daugiametėje finansinėje programoje šiai politikai skirta dalis turi išlikti tokia pati kaip dabar ir negalima imti naudoti ESI fondų išteklių struktūrinių reformų vykdymui finansuoti;

—

struktūrines reformas, kurios nepriklauso sanglaudos politikos sričiai, ES turėtų finansuoti teikdama paskolas, o ne dotacijas;

—

reikia persvarstyti struktūrinių reformų rengimo ir sprendimų priėmimo būdus, į Europos semestro procesą įtraukiant vietos ir regionų valdžios institucijas. Tai leistų Europos semestrui suteikti teritorinį aspektą, sudaryti palankesnes sąlygas teritorinei įvairovei Europoje ir į ją atsižvelgti, padėtų užtikrinti visapusišką vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą įgyvendinant nacionalines reformų programas ir laikytis galių pasiskirstymo ES;

—

bet koks pasiūlymas dėl ES skiriamo struktūrinių reformų finansavimo turi apimti ex ante poveikio vertinimą ir konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais, taip pat nuostatas dėl laikotarpio vidurio vertinimo;

Biudžeto priemonės, skirtos valstybėms narėms, norinčioms įsivesti eurą, ir bankų sąjungai

22.

 atkreipia dėmesį į tai, kad ekonominių struktūrų atsparumas ir aukštas tvarios konvergencijos lygis yra būtinos išankstinės sąlygos valstybėms narėms įsivesti eurą; palankiai vertina pasiūlymą sukurti konvergencijos priemonę, skirtą remti valstybių narių pastangas šioje srityje; primygtinai ragina Komisiją paaiškinti, kokius atitinkamus vaidmenis atlieka konvergencijos priemonė, SRRP, ESI fondai ir Sanglaudos fondas;

23.

 pakartoja, kad remia bankų sąjungos sukūrimą; atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės dar nesusitarė dėl bendros fiskalinio stabilumo priemonės (angl. fiscal backstop), jeigu Bendras pertvarkymo fondas pasirodytų esantis nepakankamas; teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą nustatyti kredito liniją arba garantijas, kurios bus teikiamos per būsimą Europos valiutos fondą;

Stabilizavimo funkcija, kuri apsaugotų investicijas nuo didelių asimetrinių sukrėtimų

24.

 pakartoja, kad euro zonos valstybių narių verslo ciklų skirtumus, atsirandančius dėl struktūrinių veiksnių, būtų galima išlyginti sukuriant ES priemonę, skirtą asimetriniams sukrėtimams; pritaria Komisijai dėl kriterijų, kuriuos turi tenkinti stabilizavimo funkcija;

25.

 pakartoja savo nuomonę, kad siekiant veiksmingumo bet kokia galima parama turėtų ne dubliuoti, o papildyti esamas priemones, kaip antai Europos struktūrinių ir investicijų fondus (ESI fondų) ir Europos strateginių investicijų fondą (ESIF);

26.

 sutinka su Komisija, jog fiskalinis pajėgumas turėtų būti pakankamai didelis, kad būtų veiksmingas; tačiau pakartoja, jog nepritaria, kad euro zonos fiskalinis pajėgumas būtų viena iš ES biudžeto eilučių, skirta euro zonai, jei nuosavų išteklių viršutinė riba išliks nepakitusi, t. y. dabartinis 1,23 % ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), kad nebūtų sukurtas išstūmimo poveikis (angl. crowding out) kalbant apie Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų ir kitų sričių ES politikos finansavimą;

27.

 pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms yra itin svarbi stabilizavimo funkcija, sunkmečiu apsaugojanti viešųjų investicijų lygį nuo didelių asimetrinių sukrėtimų; mano, kad siūloma Europos investicijų apsaugos sistema galėtų būti pirmas žingsnis siekiant sukurti tokią stabilizavimo funkciją;

28.

 pabrėžia, kokia svarbi sanglaudos politikos atliekama stabilizavimo funkcija, susieta su lankstumo elementais, pavyzdžiui, padidinta ES bendro finansavimo dalimi ir išankstinio finansavimo koregavimu, kurie atliko svarbų vaidmenį per finansų krizę, užtikrindami viešąsias investicijas regionuose, patyrusiuose asimetrinius ekonomikos sukrėtimus;

29.

 pažymi, kad pagal pasiūlytą Europos investicijų apsaugos sistemą pirmiausia turėtų būti teikiamos paskolos, palyginti nedidelė dotacijų dalis ir draudimo mechanizmas, grindžiamas savanoriškais valstybių narių įnašais; pabrėžia, kad ši sistema gali pasirodyti esanti mažai naudinga toms valstybėms narėms, kurių fiskalinės galimybės menkos, nes joms gali būti sunku skolintis krizės metu;

30.

 ragina Komisiją išsamiau aprašyti dotacijomis ar draudimu grindžiamas stabilizavimo sistemas, pavyzdžiui, „juodos dienos“ fondą;

31.

 laukia, kol pradės veikti paskelbtos nacionalinės investicijų platformos, kuriose tam tikras vaidmuo teks vietos ir regionų valdžios institucijoms, remiantis jų patirtimi, susijusia su ESI fondais ir ESIF.

Briuselis, 2018 m. kovo 22 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(1)  COM(2017) 826 final.

(2)  CdR 4285/2015

(3)  CdR 5386/2016

Top