(2)

atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo skatinimas yra vienas iš Sąjungos energetikos politikos tikslų. Didesnis atsinaujinančių išteklių energijos naudojimas bei energijos taupymas ir didesnis energijos vartojimo efektyvumas yra svarbi priemonė, reikalinga sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir įvykdyti 2015 m. Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos , Sąjungos 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, be kitų dalykų, pasiekti privalomą rodiklį – iki 2030  m.  Sąjungoje išmetamų teršalų kiekį sumažinti bent 40 % , palyginti su 1990 m. lygiu , rinkinio. Jai taip pat tenka svarbus vaidmuo skatinant energijos tiekimo saugumą, technologijų plėtrą , naujoves ir užtikrinant užimtumo bei regioninės plėtros galimybes , ypač kaimo ir atskirtose vietovėse arba retai gyvenamose vietovėse ;

(2)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 194 straipsnio 1dalį atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo skatinimas yra vienas iš Sąjungos energetikos politikos tikslų. Didesnis atsinaujinančių išteklių energijos naudojimas bei energijos taupymas ir didesnis energijos vartojimo efektyvumas yra esminė dalis priemonių paketo, reikalingo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti ir Sąjungos įsipareigojimui pagal 2015 m. Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, remiantis 21-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencija (COP 21), (toliau – Paryžiaus susitarimas) , įvykdyti, taip pat nuliniam bendram teršalų lygiui pasiekti Europos Sąjungoje ne vėliau kaip 2050  m.  Jam taip pat tenka esminis vaidmuo skatinant energijos tiekimo saugumą , tvarią energiją už prieinamą kainą , technologijų plėtrą ir inovacijas, taip pat pirmavimą technologijų ir pramonės srityse, sykiu teikiant aplinkos apsaugos , socialinių privalumų ir naudos sveikatai ir didžiulių galimybių užimtumo bei regioninės plėtros srityse , visų pirma kaimo ir izoliuotose vietovėse, retai gyvenamuose regionuose ir teritorijose, kuriose vyksta dalinis pramonės nykimas ;

(2a)

Paryžiaus susitarimu gerokai padidinti pasauliniai klimato kaitos švelninimo užmojai, nes jį pasirašiusios šalys įsipareigojo užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad jis neviršytų 1,5  oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Sąjunga turi pasirengti gerokai didesniam ir spartesniam išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui, nei buvo numatyta anksčiau, kad galėtų pereiti prie itin efektyvios ir visiškai atsinaujinančios energijos ištekliais paremtos energetikos sistemos ne vėliau kaip 2050 m. Kartu, atsižvelgiant į atsinaujinančios energijos, pvz., vėjo ir saulės, technologijų vystymo ir diegimo spartą, reikia pažymėti, kad tokį mažinimą įmanoma atlikti mažesnėmis sąnaudomis nei manyta anksčiau;

(3)

daugiau tobulesnių technologijų , paskatų plėsti viešojo transporto tinklą ir juo naudotis, didesnis technologijų , kurias taikant taupoma energija, naudojimas ir atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo elektros energijos, šildymo ir vėsinimo sektoriuose, taip pat transporto sektoriuje skatinimas yra labai veiksmingos priemonės, kurias taikant su energijos vartojimo efektyvumo reikalavimais mažinamas Sąjungoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir Sąjungos priklausomybė nuo dujų ir naftos importo ;

(3)

suvartojamos energijos kiekio mažinimas , tobulesnės technologijos, viešojo transporto tinklo plėtimas , energijos vartojimo efektyvumo technologijų naudojimas ir atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo elektros energijos, šildymo ir vėsinimo sektoriuose, taip pat transporto sektoriuje skatinimas yra labai veiksmingos priemonės, kurias taikant sykiu su energijos vartojimo efektyvumo reikalavimais mažinamas Sąjungoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir Sąjungos energetinė priklausomybė ;

(4)

Direktyva 2009/28/EB nustatyti skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją reguliavimo pagrindai, kuriuose numatyti privalomi nacionaliniai rodikliai, kokią atsinaujinančių išteklių energijos dalį vartojimo ir transporto sektoriuose reikia pasiekti iki 2020 m.  2014 m. sausio 22 d. Komisijos komunikate  (12) nustatyta būsimos Sąjungos energetikos ir klimato politikos strategija ir skatinama laikytis vienodos sampratos, kaip tokią politiką plėtoti po 2020 m. Komisija pasiūlė, kad 2030 m Sąjungos atsinaujinančių išteklių energijos dalies rodiklis Sąjungoje turėtų būti bent 27 %;

(4)

Direktyva 2009/28/EB nustatyti skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją reguliavimo pagrindai, kuriuose numatyti privalomi nacionaliniai rodikliai, kokią atsinaujinančių išteklių energijos dalį vartojimo ir transporto sektoriuose reikia pasiekti iki 2020 m.

(5)

šį rodiklį patvirtino 2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryba ir nurodė, kad valstybės narės gali nusistatyti didesnius nacionalinius rodiklius;

(6)

savo rezoliucijose dėl 2020–2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos ir dėl atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo pažangos ataskaitos Europos Parlamentas pritarė privalomam Sąjungos 2030 m. rodikliui – 30 % galutinės suvartojamos energijos gauti iš atsinaujinančių šaltinių – ir pabrėžė, kad šis rodiklis turėtų būti pasiektas nustačius individualius nacionalinius rodiklius atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės situaciją ir galimybes;

(6)

savo 2014 m. vasario 5 d. rezoliucijoje dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos Europos Parlamentas pritarė privalomam Sąjungos 2030 m. rodikliui – 30 % galutinės suvartojamos energijos gauti iš atsinaujinančių šaltinių – ir pabrėžė, kad šis rodiklis turėtų būti pasiektas nustačius individualius nacionalinius rodiklius atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės situaciją ir galimybes. Savo 2016 m. birželio 23 d. rezoliucijoje dėl atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo pažangos ataskaitos Europos Parlamentas užsimojo dar plačiau, primindamas savo ankstesnę poziciją dėl Sąjungos bent 30 proc. rodiklio ir pabrėždamas, kad atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimą ir atpigusias atsinaujinančių energijos išteklių technologijas būtų pageidautina siekti daug platesnio užmojo rodiklio;

(6a)

todėl reikėtų atsižvelgti į Paryžiaus susitarime nustatytus užmojus ir technologinę plėtrą, įskaitant mažesnes investicijų į atsinaujinančią energiją išlaidas;

(7)

todėl dera nustatyti, kad privalomas Sąjungos atsinaujinančių išteklių energijos dalies rodiklis būtų bent 27  % . Savo veiksmus, kuriais sieks šio rodiklio, valstybės narės turėtų apibrėžti savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose , laikydamosi [Valdymo] reglamente nustatyto proceso ;

(7)

todėl dera nustatyti, kad privalomas Sąjungos atsinaujinančių išteklių energijos dalies rodiklis būtų bent 35 proc . ir kad kartu būtų numatomi atitinkami nacionaliniai rodikliai. Valstybėms narėms turėtų būti išimties tvarka leidžiama nukrypti nuo savo numatyto nacionalinio rodiklio ne daugiau kaip 10 proc. esant atitinkamai pagrįstoms , išmatuojamoms ir patikrinamoms aplinkybėms ir remiantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais ;

(7a)

valstybėms narėms atsinaujinančios energijos rodikliai turėtų būti nustatomi atsižvelgus į Paryžiaus susitarime nustatytus jų įsipareigojimus, vis dar neišnaudotas dideles atsinaujinančios energijos galimybes ir investicijas, būtinas siekiant įgyvendinti energijos pertvarką.

(7b)

Sąjungos 35 proc. planinį rodiklį būtina perskaičiuoti nustatant kiekvienai valstybei narei individualius rodiklius; tai reikėtų padaryti užtikrinant sąžiningą ir tinkamą paskirstymą, kuris būtų pagrįstas valstybių narių BVP ir skirtingu jų įdirbiu bei galimybėmis, įskaitant tai, koks atsinaujinančių išteklių energijos panaudojimo lygis turi būti pasiektas iki 2020 m.

(8)

nustačius privalomą Sąjungos 2030 m. atsinaujinančių išteklių energijos rodiklį būtų toliau skatinamas energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių technologijų kūrimas ir būtų užtikrinamos aiškios investavimo sąlygos. Jei rodiklis bus nustatytas Sąjungos lygmeniu, valstybės narės turės daugiau laisvės savo sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio rodiklius pasiekti ekonomiškai efektyviai ir atsižvelgdamos į savo aplinkybes, energijos rūšių derinį ir energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumus;

(8)

nustačius privalomą Sąjungos 2030 m. atsinaujinančių išteklių energijos rodiklį būtų toliau skatinamas energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių technologijų kūrimas ir būtų užtikrinamos aiškios investavimo sąlygos;

(8a)

valstybės narės turėtų apsvarstyti, kiek įvairių energijos išteklių rūšių vartojimas yra suderinamas su tikslu apriboti klimato temperatūros padidėjimą iki 1,5  oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir kiek jis yra suderinamas su tikslu sukurti iškastinio kuro nenaudojančią ekonomiką ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką. Komisija turėtų įvertinti įvairių rūšių atsinaujinančių energijos išteklių indėlį siekiant tų tikslų pagal grąžos laikotarpį ir rezultatus, palyginti su iškastiniu kuru, ir apsvarstyti galimybę pasiūlyti didžiausią leistiną grąžos laikotarpį kaip tvarumo kriterijų, visų pirma lignoceliuliozės biomasei;

(10)

valstybės narės turėtų imtis papildomų priemonių, jei atsinaujinančių išteklių energijos dalis Sąjungos lygmeniu neatitinka Sąjungos trajektorijos, kurios laikantis būtų pasiektas bent 27 % atsinaujinančių išteklių energijos rodiklis. [Valdymo] reglamente nurodyta, kad Komisija gali imtis Sąjungos lygmens priemonių, kad užtikrintų rodiklio pasiekimą, jei, vertindama integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, pastebėtų užmojų skirtumą. Jei, vertindama integruotas nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas, Komisija pastebėtų rezultatų skirtumą, valstybės narės turėtų taikyti [Valdymo] reglamente nustatytas priemones, kurios suteikia joms lanksčias rinkimosi galimybes;

(15)

įsitikinta, kad paramos schemos, skirtos iš atsinaujinančių išteklių gaminamai elektros energijai, yra veiksmingas būdas skatinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Jei ir kai valstybės narės nutaria taikyti paramos schemas, tokia parama turėtų būti teikiama taip, kad kuo mažiau iškreiptų elektros energijos rinkos veikimo sąlygas. Todėl vis daugiau valstybių narių nustato paramą skirti kaip priedą prie rinkos pajamų;

(15)

įsitikinta, kad paramos schemos, skirtos iš atsinaujinančių išteklių gaminamai elektros energijai, yra veiksmingas būdas skatinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Jei ir kai valstybės narės nutaria taikyti paramos schemas, tokia parama turėtų būti teikiama taip, kad kuo mažiau iškreiptų elektros energijos rinkos veikimo sąlygas. Todėl vis daugiau valstybių narių nustato paramą skirti kaip priedą prie rinkos pajamų , kartu atsižvelgdamos į skirtingų technologijų ypatumus ir skirtingus mažų ir didelių gamintojų gebėjimus reaguoti į rinkos signalus ;

(16)

elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių turėtų būti plėtojama kuo mažesne kaina vartotojams ir mokesčių mokėtojams. Kurdamos paramos schemas ir skirdamos paramą, valstybės narės turėtų siekti kuo labiau sumažinti visos sistemos diegimo sąnaudas ir visapusiškai atsižvelgti į tinklo ir sistemos plėtros poreikius, būsimą energijos rūšių derinį ir ilgalaikį technologijų potencialą;

(16)

elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių , įskaitant energijos kaupimą, turėtų būti diegiama taip, kad būtų kuo labiau sumažintos ilgalaikės energijos pertvarkos išlaidos vartotojams ir mokesčių mokėtojams. Kurdamos paramos schemas ir skirdamos paramą, valstybės narės turėtų siekti kuo labiau sumažinti visos sistemos diegimo sąnaudas ir visapusiškai atsižvelgti į tinklo ir sistemos plėtros poreikius, būsimą energijos rūšių derinį ir ilgalaikį technologijų potencialą . Valstybės narės taip pat turėtų skirti paramą įrenginiams, naudodamos konkurso procedūras, kurios gali būti susijusios su konkrečiomis technologijomis arba neutralios technologijų atžvilgiu;

(16a)

savo 2014 m. spalio 24 d. išvadose dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kokia svarbi labiau sujungta vidaus energetikos rinka, taip pat kad būtina užtikrinti pakankamą paramą, siekiant integruoti vis didėjantį kintančiųjų nekaupiamųjų atsinaujinančių išteklių energijos kiekį ir taip sudaryti sąlygas Sąjungai įgyvendinti savo siekius būti energetikos pertvarkos srities lydere. Todėl svarbu skubiai padidinti sujungimo mastą ir daryti pažangą siekiant Europos Vadovų Tarybos sutartų tikslų, kad būtų kuo labiau išnaudotos visos Energetikos sąjungos galimybės;

(16b)

valstybės narės, rengdamos atsinaujinančių energijos išteklių paramos schemas, turėtų atsižvelgti į žiedinės ekonomikos ir į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB  (1a) nustatytus atliekų hierarchijos principus. Atliekų prevencija ir atliekų perdirbimas turėtų būti pirmenybinis pasirinkimas. Valstybės narės turėtų vengti kurti tokias paramos schemas, kurios prieštarautų atliekų tvarkymo tikslams ir dėl kurių būtų neveiksmingai naudojamos perdirbti tinkamos atliekos. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad pagal šią direktyvą nustatytos priemonės neprieštarautų Direktyvos 2008/98/EB tikslams;

(16c)

naudodamos biotinius energijos išteklius, valstybės narės turėtų nustatyti apsaugos priemones, kuriomis būtų siekiama apsaugoti biologinę įvairovę ir ekosistemų funkcijas nuo jų mažėjimo ar išnykimo, taip pat užkirsti kelią bet kokiam nukrypimui nuo esamo naudojimo, kuris turėtų neigiamą netiesioginį ar tiesioginį poveikį biologinei įvairovei, dirvožemiui ar bendrai šiltnamio efektą sukeliančių dujų pusiausvyrai;

(16d)

valstybės narės turėtų kuo labiau skatinti vietinių atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą ir teikti jiems pirmenybę, taip pat vengti rinką iškreipiančių atvejų, dėl kurių iš trečiųjų šalių intensyviai importuojami ištekliai. Šiomis aplinkybėmis reikėtų laikytis gyvavimo ciklo požiūrio ir jį skatinti;

(16e)

atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėms, miestams ir vietos valdžios institucijoms turėtų būti suteikta teisė dalyvauti esamose paramos schemose lygiomis teisėmis su kitomis didelėmis organizacijomis. Tuo tikslu valstybėms narėms turėtų būti leidžiama imtis priemonių, įskaitant informacijos, techninės ir finansinės paramos teikimą per bendruosius administracinius punktus ryšiams, sumažinti administracinius reikalavimus, įtraukti į bendruomenes orientuotus pasiūlymų teikimo kriterijus, organizuoti atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėms pritaikytus konkursus arba sudaryti sąlygas joms gauti atlygį teikiant tiesioginę paramą;

(16f)

planuojant tokią infrastruktūrą, reikalingą energijai iš atsinaujinančių išteklių gaminti, turėtų būti atsižvelgiama į politiką, susijusią su tų subjektų, kurie patiria tokių projektų poveikį, dalyvavimu, įskaitant čiabuvius, ir deramai atsižvelgiant į jų teises į žemę;

(16 g)

vartotojams turėtų būti suteikta išsami informacija, įskaitant informaciją apie padidėjusį šildymo ar vėsinimo sistemų energijos vartojimo efektyvumą ir mažesnes elektra varomų transporto priemonių eksploatavimo išlaidas, kad jie galėtų individualiai pasirinkti atsinaujinančių išteklių energiją ir nebūtų susaistyti technologiniu požiūriu;

(16h)

skatinant atsinaujinančių išteklių energijos rinkos vystymąsi turėtų būti atsižvelgiama į neigiamą poveikį kitiems rinkos dalyviams, todėl paramos programomis turėtų būti kuo labiau sumažinama rinkos pusiausvyros sutrikimų ir konkurencijos iškreipimo rizika;

(17a)

nors derėtų reikalauti, kad valstybės narės daugiau ir iš dalies remtų kitose valstybėse narėse įgyvendinamus projektus iki lygio, atspindinčio fizinius srautus tarp valstybių narių, pasiekus šį lygį paramos schemų atvėrimas turėtų likti savanoriškas. Valstybių narių atsinaujinančių išteklių energijos potencialas yra skirtingas ir jos nacionaliniu lygmeniu naudoja įvairias paramos schemas atsinaujinančių išteklių energijai remti. Dauguma valstybių narių taiko paramos schemas, pagal kurias parama teikiama tik tai atsinaujinančių išteklių energijai, kuri gaminama jų teritorijoje. Kad nacionalinės paramos schemos tinkamai veiktų, itin svarbu, kad valstybės narės galėtų kontroliuoti nacionalinių paramos schemų poveikį ir sąnaudas, atsižvelgdamos į savo skirtingą potencialą. Viena iš pagrindinių priemonių šios direktyvos tikslui pasiekti yra nacionalinių paramos schemų tinkamo veikimo užtikrinimas kaip numatyta pagal direktyvas 2001/77/EB ir 2009/28/EB siekiant, kad būtų išsaugotas investuotojų pasitikėjimas, o valstybės narės, siekdamos įgyvendinti planinius rodiklius, galėtų parengti veiksmingas nacionalines priemones. Šia direktyva siekiama sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybinei paramai, kuri teikiama atsinaujinančių išteklių energijai, nedarant poveikio nacionalinėms paramos schemoms. Taigi ja nustatomi, greta privalomo dalinio paramos schemų atvėrimo, neprivalomi valstybių narių bendradarbiavimo mechanizmai, kuriais joms suteikiama galimybė susitarti, kokiu mastu viena valstybė narė remia energijos gamybą kitoje valstybėje narėje ir kokiu mastu energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių turėtų būti įskaitoma į vienos ar kitos valstybės narės bendrą nacionalinį planinį rodiklį. Siekiant užtikrinti abiejų planinių rodiklių įgyvendinimo priemonių, t. y. nacionalinių paramos schemų ir bendradarbiavimo mechanizmų, veiksmingumą, ypač svarbu, kad valstybės narės galėtų nuspręsti, ar jų nacionalinės paramos schemos bus taikomos atsinaujinančių išteklių energijai, pagamintai kitose valstybėse narėse, ir kokiu mastu, be privalomos minimalios dalies, ir susitarti dėl to taikydamos šioje direktyvoje numatytus bendradarbiavimo mechanizmus;

(18)

nedarant įtakos galimybėms paramos schemas adaptuoti, kad jos būtų suderintos su valstybės pagalbos taisyklėmis , atsinaujinančių išteklių energijos paramos politika turėtų būti nusistovėjusi ir keičiama retai . Tokie pakeitimai tiesiogiai veikia kapitalo finansavimo sąnaudas, projektų rengimo sąnaudas, todėl ir bendras atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros Sąjungoje sąnaudas. Valstybės narės turėtų pasirūpinti, kad atsinaujinančių išteklių energijos projektams suteiktos paramos peržiūra neigiamai nepaveiktų tų projektų ekonominės perspektyvos. Atsižvelgdamos į tai, valstybės narės turėtų skatinti ekonomiškai efektyvios paramos kryptis ir užtikrinti jų finansinį tvarumą;

(18)

jei vykdomos SESV 107 ir 108 straipsniuose nustatytos sąlygos , atsinaujinančių išteklių energijos paramos politika turėtų būti nuspėjama, nusistovėjusi ir turėtų būti vengiama ją keisti dažnai arba atgaline data . Politikos nenuspėjamumas ir nestabilumas tiesiogiai veikia kapitalo finansavimo sąnaudas, projektų rengimo sąnaudas, vadinasi, ir bendras atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros Sąjungoje sąnaudas. Valstybės narės turėtų iš anksto pranešti apie bet kokius paramos politikos pakeitimus ir tinkamai konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais. Bet kuriuo atveju valstybės narės turėtų pasirūpinti, kad atsinaujinančių išteklių energijos projektams suteiktos paramos peržiūra neigiamai nepaveiktų tų projektų ekonominės perspektyvos. Atsižvelgdamos į tai, valstybės narės turėtų skatinti ekonomiškai efektyvios paramos kryptis ir užtikrinti jų finansinį tvarumą;

(19)

valstybių narių įpareigojimai parengti atsinaujinančių išteklių energetikos veiksmų planus ir pažangos ataskaitas ir Komisijos įpareigojimas rengti ataskaitas, kokią pažangą daro valstybės narės, yra esminiai siekiant didinti skaidrumą, investavimo ir vartojimo sąlygų aiškumą, taip pat sudaryti veiksmingo stebėjimo galimybes. Į energetikos sąjungos valdymo sistemą šie įpareigojimai integruojami [Valdymo] reglamentu, kuriame optimizuojami energetikos ir klimato srities planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėjimo įpareigojimai. Į platesnę elektroninę platformą, numatytą [Valdymo] reglamente, taip pat integruojama atsinaujinančių išteklių energetikos skaidrumo platforma;

(19)

valstybių narių įpareigojimai parengti atsinaujinančių išteklių energetikos veiksmų planus ir pažangos ataskaitas ir Komisijos įpareigojimas rengti valstybių narių pažangos ataskaitas yra esminiai veiksniai siekiant didinti skaidrumą, investavimo ir vartojimo sąlygų aiškumą, taip pat sudaryti veiksmingos stebėsenos galimybes. Siekiant užtikrinti, kad vykdant energetikos pertvarką piliečiams būtų skiriamas pagrindinis dėmesys, valstybės narės turėtų parengti ilgalaikes strategijas, kuriomis būtų padedama miestams, atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėms ir iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojams gaminti šią energiją pagal jų atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planus. Į energetikos sąjungos valdymo sistemą tie įpareigojimai integruojami … Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu [dėl energetikos sąjungos valdymo, 2016/0375(COD)] , kuriame optimizuojami energetikos ir klimato srities ilgalaikių strategijų, planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėjimo įpareigojimai. Į platesnę elektroninę platformą, numatytą … Europos Parlamento ir Tarybos reglamente [dėl energetikos sąjungos valdymo, 2016/0375(COD)] , taip pat integruojama atsinaujinančių išteklių energetikos skaidrumo platforma;

(20a)

atsinaujinančių jūros išteklių energija suteikia Sąjungai išskirtinę galimybę sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, padeda siekti tikslo sumažinti išmetamą CO2 kiekį ir sukurti naują pramonės grandinę, kurioje būtų kuriamos darbo vietos ir kuri apimtų didelę teritorijos dalį, taip pat ir atokiausius regionus. Todėl Sąjunga turi stengtis sukurti reguliavimo ir ekonomines sąlygas, kurios būtų palankios šios energijos diegimui;

(24a)

2016 m. liepos 20 d. Komisijos komunikate „Europos mažataršio judumo strategija“ buvo pabrėžta, kad vidutiniu laikotarpiu pažangieji biodegalai yra ypač svarbūs aviacijai. Komercinė aviacija yra visiškai priklausoma nuo skystojo kuro ir nėra jokios saugios ar sertifikuotos alternatyvos civilinių orlaivių pramonei;

(25)

siekiant užtikrinti, kad IX priede būtų atsižvelgiama į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB (17) nustatytus atliekų hierarchijos principus, Sąjungos tvarumo kriterijus, taip pat į  būtinumą užtikrinti, kad pagal priedo reikalavimus skatinant naudoti atliekas ir liekanas nebūtų sukuriamas papildomas žemės poreikis, Komisija, reguliariai vertindama priedą , turėtų apsvarstyti galimybę įrašyti daugiau žaliavų, kurios labai neiškreiptų (šalutinių) produktų, atliekų ar liekanų rinkų ;

(25)

siekiant užtikrinti, kad IX priede būtų atsižvelgiama į  žiedinės ekonomikos principus, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB (17) nustatytus atliekų hierarchijos principus, Sąjungos tvarumo kriterijus, išmetamų teršalų gyvavimo ciklo vertinimą, taip pat į  būtinybę užtikrinti, kad pagal priedo reikalavimus skatinant naudoti atliekas ir liekanas nebūtų sukuriamas papildomas žemės poreikis, Komisija turėtų reguliariai vertinti priedą ir teikdama bet kokius pasiūlymus dėl pakeitimų turėtų apsvarstyti poveikį (šalutinių) produktų, atliekų ar liekanų rinkoms ;

(25a)

2017 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl alyvpalmių aliejaus ir atogrąžų miškų naikinimo Komisija buvo raginama imtis priemonių, kad augalinių aliejų, įskaitant alyvpalmių aliejų, dėl kurių nyksta miškai, kaip biodegalų sudedamosios dalies naudojimas būtų palaipsniui nutrauktas, pageidautina, ne vėliau kaip 2020 m;

(28)

turėtų būti įmanoma importuojamą elektros energiją, pagamintą ne Sąjungoje iš atsinaujinančių energijos išteklių, įskaičiuoti į valstybių narių atsinaujinančių išteklių energijos dalį . Siekiant užtikrinti tinkamą įprastinės energijos pakeitimo atsinaujinančių išteklių energija poveikį Sąjungoje ir trečiosiose šalyse, reikėtų užtikrinti, kad tokį importą būtų galima atsekti ir į jį patikimai atsižvelgti. Bus apsvarstyta galimybė sudaryti susitarimus su trečiosiomis šalimis dėl tokios prekybos elektros energija iš atsinaujinančių energijos išteklių organizavimo. Jeigu tuo tikslu priėmus sprendimą pagal Energijos bendrijos sutartį (18), tos Sutarties Susitariančiosioms Šalims yra privalomos atitinkamos šios direktyvos nuostatos, joms turėtų būti taikomos šioje direktyvoje numatytos valstybių narių bendradarbiavimo priemonės;

(28)

turėtų būti įmanoma importuojamą elektros energiją, pagamintą ne Sąjungoje iš atsinaujinančių energijos išteklių, įskaičiuoti į valstybių narių atsinaujinančių išteklių energijos dalį. Siekiant užtikrinti tinkamą įprastinės energijos pakeitimo atsinaujinančių išteklių energija poveikį Sąjungoje ir trečiosiose šalyse, reikėtų užtikrinti, kad tokį importą būtų galima atsekti ir į jį patikimai atsižvelgti ir kad jis visapusiškai atitiktų tarptautinę teisę . Bus apsvarstyta galimybė sudaryti susitarimus su trečiosiomis šalimis dėl tokios prekybos elektros energija iš atsinaujinančių energijos išteklių organizavimo. Jeigu tuo tikslu priėmus sprendimą pagal Energijos bendrijos sutartį (18), tos Sutarties Susitariančiosioms Šalims yra privalomos atitinkamos šios direktyvos nuostatos, joms turėtų būti taikomos šioje direktyvoje numatytos valstybių narių bendradarbiavimo priemonės;

(28a)

kai valstybės narės su viena ar daugiau trečiųjų šalių vykdo bendrus projektus, susijusius su elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamyba, tikslinga, kad tie bendri projektai būtų susiję tik su naujai pastatytais įrenginiais arba įrenginiais, kurių pajėgumai neseniai buvo padidinti. Tai padės užtikrinti, kad dėl atsinaujinančių išteklių energijos importo į Bendriją nesumažės atsinaujinančių išteklių energijai tenkanti trečiosios šalies bendro energijos suvartojimo dalis. Be to, atitinkamos valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas atitinkamai trečiajai šaliai viduje sunaudoti dalį įrenginiuose, kurie naudojami vykdant bendrą projektą, pagamintos elektros energijos. Be to, Komisija ir valstybės narės turėtų raginti atitinkamą trečiąją šalį plėtoti atsinaujinančių išteklių energijos politiką, į kurią būtų įtraukti plataus užmojo tikslai;

(28b)

nors šia direktyva nustatoma Sąjungos sistema, skirta atsinaujinančių išteklių energijos naudojimui skatinti, ji taip pat prisideda didinant galimą teigiamą poveikį, kurį Sąjunga ir valstybės narės galėtų pajusti skatinant atsinaujinančių išteklių energijos sektoriaus plėtrą trečiosiose šalyse. Sąjunga ir valstybės narės turėtų skatinti mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą ir investicijas į atsinaujinančios energijos gamybą besivystančiose ir kitose šalyse partnerėse, taip didindama jų tvarumą aplinkosaugos ir ekonomikos požiūriu ir jų atsinaujinančių energijos išteklių eksporto pajėgumus. Be to, atsinaujinančios energijos importas iš šalių partnerių gali padėti Sąjungai ir valstybėms narėms įgyvendinti savo plataus užmojo tikslus mažinant išmetamo anglies dioksido kiekį;

(28c)

besivystančios šalys vis dažniau taiko atsinaujinančios energijos politiką nacionaliniu lygmeniu, nes siekia gaminti energiją iš atsinaujinančių šaltinių norėdamos patenkinti augančią energijos paklausą. Daugiau nei 173 šalių, įskaitant 117 besivystančios ar sparčiai augančios ekonomikos šalių, nustatė atsinaujinančių išteklių energijos tikslus iki 2015 m. pabaigos;

(28d)

energijos naudojimas besivystančiose šalyse yra glaudžiai susijęs su įvairiais socialiniais klausimais: skurdo mažinimu, švietimu, sveikatos apsauga, gyventojų skaičiaus augimu, užimtumu, verslumu, komunikacija, urbanizacija ir nepakankamomis galimybėmis moterims. Atsinaujinančių šaltinių energija turi didelį potencialą, kuris leidžia bendrai spręsti plėtros ir aplinkos apsaugos uždavinius. Pastaraisiais metais sparčiai vystėsi alternatyvios energijos technologijos, tiek veiksmingumo, tiek sąnaudų mažinimo požiūriu. Be to, daugelis besivystančių šalių yra ypač gerai pasirengusios plėtoti naujos kartos energetikos technologijas. Be naudos vystymuisi ir aplinkai, atsinaujinančių išteklių energija gali padėti užtikrinti didesnį saugumą ir ekonomikos stabilumą. Didesnis atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas sumažintų priklausomybę nuo brangaus iškastinio kuro importo ir padėtų daugeliui šalių pagerinti savo mokėjimų balansą;

(31a)

priklausomai nuo teritorijos geografinių savybių, gaminant geoterminę energiją gali būti išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir kitos požeminiuose skysčiuose ir žemės gelmių geologinėse formacijose sukauptos medžiagos. Investicijos turėtų būti nukreiptos tik į geoterminės energijos gamybą, turinčią nedidelį poveikį aplinkai ir lemiančią mažesnį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su tradiciniais šaltiniais. Todėl iki 2018 m. gruodžio mėn. Komisija turėtų įvertinti, ar tikslinga pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų siekiama reguliuoti visas geoterminių elektrinių išmetamas medžiagas, įskaitant CO2, kurios yra kenksmingos sveikatai ir aplinkai, ir žvalgymo, ir gamybos etapais;

(33)

nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu taisyklės ir įpareigojimai, kuriais nustatyti minimalūs atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo naujuose ir atnaujintuose pastatuose reikalavimai, labai paskatino atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą. Tos priemonės turėtų būti skatinamos platesniame Sąjungos kontekste, kartu statybos reglamentuose ir kodeksuose skatinant energijos požiūriu efektyvų atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą;

(33)

nacionaliniu , regioniniu ir vietos lygmenimis taisyklės ir įpareigojimai, kuriais nustatyti minimalūs atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo naujuose ir atnaujintuose pastatuose reikalavimai, labai paskatino atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą. Tos priemonės turėtų būti skatinamos platesniame Sąjungos kontekste, kartu statybos reglamentuose ir kodeksuose skatinant energijos požiūriu efektyvų atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą , energijos taupymą ir energijos vartojimo efektyvumo priemones ;

(35)

siekiant užtikrinti, kad nacionalinės priemonės, kuriomis plėtojama šilumos ir vėsumos gamyba iš atsinaujinančių išteklių, būtų pagrįstos išsamiais planais ir nacionalinių atsinaujinančių išteklių ir atliekinės energijos galimybių analize, ir numatyti didesnį atsinaujinančių išteklių energijos ir atliekinės šilumos ir vėsumos šaltinių integravimą, dera reikalauti, kad valstybės narės įvertintų savo nacionalines atsinaujinančių energijos šaltinių galimybes ir atliekinės šilumos ir vėsumos naudojimą šildymui ir vėsinimui, ypač tam, kad atsinaujinančių išteklių energiją būtų lengviau įdiegti šildymo ir vėsinimo įrenginiuose ir būtų skatinamas našus ir konkurencingas centralizuotas šilumos ir vėsumos tiekimas, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES (21) 2 straipsnio 41 punkte . Kad šildymas ir vėsinimas atitiktų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus ir būtų sumažinta administracinė našta, šis vertinimas turėtų būti įtrauktas į išsamų vertinimą, kuris atliekamas ir apie kurį pranešama pagal tos direktyvos 14 straipsnį;

(35)

siekiant užtikrinti, kad nacionalinės priemonės, kuriomis plėtojama šilumos ir vėsumos gamyba iš atsinaujinančių išteklių, būtų pagrįstos išsamiais planais ir nacionalinių atsinaujinančių išteklių ir atliekinės energijos galimybių analize, ir numatyti didesnį atsinaujinančių išteklių energijos  – visų pirma skatinant naujoviškų technologijų, pvz., šilumos siurblių, geoterminių ir saulės šiluminės energijos technologijų, naudojimą, – ir atliekinės šilumos ir vėsumos šaltinių integravimą, dera reikalauti, kad valstybės narės įvertintų savo nacionalines atsinaujinančių energijos šaltinių galimybes ir atliekinės šilumos ir vėsumos naudojimą šildymui ir vėsinimui, ypač tam, kad atsinaujinančių išteklių energiją būtų lengviau įdiegti šildymo ir vėsinimo įrenginiuose ir kad būtų skatinamas našus ir konkurencingas centralizuotas šilumos ir vėsumos tiekimas, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES (21) 2 straipsnio 41 dalyje . Kad šildymas ir vėsinimas atitiktų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus ir būtų sumažinta administracinė našta, šis vertinimas turėtų būti įtrauktas į išsamų vertinimą, kuris atliekamas ir apie kurį pranešama pagal tos direktyvos 14 straipsnį;

(36)

įrodyta, kad skaidrių taisyklių stoka ir įvairių leidimų išdavimo įstaigų tarpusavio koordinavimo nebuvimas trukdo panaudoti atsinaujinančių išteklių energiją. Jei būtų sukurtas bendrasis administracinis punktas ryšiams, kuriame būtų integruoti arba koordinuojami visi leidimų išdavimo procesai, sudėtingumo būtų mažiau, padidėtų našumas ir skaidrumas. Administracinio patvirtinimo procedūros turėtų būti suderintos su skaidriais tvarkaraščiais atsinaujinančių išteklių energiją naudojantiems įrenginiams. Planavimo taisyklės ir gairės turėtų būti pritaikytos atsižvelgiant į ekonomišką ir naudingą aplinkai šildymo bei vėsinimo ir elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių įrangą. Ši direktyva, ypač jos nuostatos dėl leidimų išdavimo organizavimo ir trukmės, turėtų būti taikoma be įtakos tarptautiniams ir Sąjungos teisės aktams, įskaitant nuostatas, kuriomis saugoma aplinka ir žmonių sveikata;

(36)

įrodyta, kad skaidrių taisyklių stoka ir įvairių leidimų išdavimo įstaigų tarpusavio koordinavimo nebuvimas trukdo panaudoti atsinaujinančių išteklių energiją. Jei būtų sukurtas bendrasis administracinis punktas ryšiams, kuriame būtų integruoti arba koordinuojami visi leidimų išdavimo procesai, sudėtingumo būtų mažiau, padidėtų našumas ir skaidrumas , įskaitant iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojus ir atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenes . Administracinio patvirtinimo procedūros turėtų būti suderintos su skaidriais tvarkaraščiais atsinaujinančių išteklių energiją naudojantiems įrenginiams. Planavimo taisyklės ir gairės turėtų būti pritaikytos atsižvelgiant į ekonomišką ir naudingą aplinkai šildymo bei vėsinimo ir elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių įrangą. Ši direktyva, ypač jos nuostatos dėl leidimų išdavimo organizavimo ir trukmės, turėtų būti taikoma nedarant įtakos tarptautiniams ir Sąjungos teisės aktams, įskaitant nuostatas, kuriomis saugoma aplinka ir žmonių sveikata;

(43)

vienintelė šios direktyvos tikslu išduotų kilmės garantijų paskirtis yra parodyti galutiniam vartotojui, kad tam tikra energijos dalis ar kiekis buvo pagaminti iš atsinaujinančių išteklių. Kilmės garantiją vienas turėtojas gali perduoti kitam turėtojui, neatsižvelgiant į energijos rūšį, su kuria ji susijusi. Tačiau siekiant užtikrinti, kad energijos iš atsinaujinančių išteklių vienetas vartotojui būtų atskleistas tik vieną kartą, turėtų būti vengiama kilmės garantijų dvigubo skaičiavimo ir dvigubo atskleidimo. Atsinaujinančių išteklių energija, kurios kilmės garantiją gamintojas pardavė atskirai, neturėtų būti atskleista ar parduota galutiniam vartotojui kaip atsinaujinančių išteklių energija;

(43)

vienintelė šios direktyvos tikslu išduotų kilmės garantijų paskirtis yra parodyti galutiniam vartotojui, kad tam tikra energijos dalis ar kiekis buvo pagaminti iš atsinaujinančių išteklių. Kilmės garantiją vienas turėtojas gali perduoti kitam turėtojui, neatsižvelgiant į energijos rūšį, su kuria ji susijusi. Tačiau siekiant užtikrinti, kad energijos iš atsinaujinančių išteklių vienetas vartotojui būtų atskleistas tik vieną kartą, turėtų būti vengiama kilmės garantijų dvigubo skaičiavimo ir dvigubo atskleidimo. Atsinaujinančių išteklių energija, kurios kilmės garantiją gamintojas pardavė atskirai, neturėtų būti atskleista ar parduota galutiniam vartotojui kaip atsinaujinančių išteklių energija . Svarbu atskirti žaliuosius sertifikatus, kurie naudojami įgyvendinant paramos schemas, ir kilmės garantijas;

(45)

svarbu teikti informaciją apie tai, kaip remiama elektros energija paskirstoma galutiniams energijos vartotojams. Siekdamos pagerinti šios vartotojams skiriamos informacijos kokybę valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kilmės garantijos būtų teikiamos visiems pagamintos atsinaujinančių išteklių energijos vienetams . Be to, siekiant išvengti dvigubo atlygio, kilmės garantijos neturėtų būti teikiamos, jei atsinaujinančių išteklių energijos gamintojai gauna finansinę paramą. Tačiau tokios kilmės garantijos turėtų būti naudojamos informavimui, kad galutiniai vartotojai galėtų gauti aiškų, patikimą ir deramą įrodymą, kad atitinkami energijos vienetai kilę iš atsinaujinančių išteklių. Be to, jei elektros energijos gamybai skirta parama, kilmės garantijos turėtų būti rinkai parduodamos aukcionuose, o gautomis pajamomis turėtų būti mažinamas viešasis atsinaujinančių išteklių energijos subsidijavimas;

(45)

svarbu teikti informaciją apie tai, kaip remiama elektros energija paskirstoma galutiniams energijos vartotojams. Siekdamos pagerinti šios vartotojams skiriamos informacijos kokybę valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kilmės garantijos būtų teikiamos visiems pagamintos atsinaujinančių išteklių energijos vienetams;

(49)

pripažinta, kad naujovių diegimas ir tvari bei konkurencinga energetikos politika gali skatinti ekonomikos augimą. Energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių dažnai priklauso nuo vietos ar regioninių MVĮ. Svarbios yra valstybėse narėse ir jų regionuose atsirandančios ekonomikos augimo ir užimtumo didinimo galimybės dėl to, kad regiono ir vietos lygmenimis investuojama į energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Todėl Komisija ir valstybės narės turėtų pritarti nacionalinėms ir regioninėms šių sričių plėtros priemonėms , skatinti vietos ir regioninius plėtros projektų vykdytojus keistis su atsinaujinančių išteklių energijos gamyba susijusia geriausia patirtimi ir skatinti naudoti šios srities sanglaudos politikos fondų lėšas;

(49)

pripažinta, kad naujovių diegimas ir tvari bei konkurencinga energetikos politika gali skatinti ekonomikos augimą. Energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių dažnai priklauso nuo vietos ar regioninių MVĮ. Valstybėse narėse ir jų regionuose atsirandančios vietos verslo plėtojimo, tvaraus ekonomikos augimo ir aukštos kokybės užimtumo didinimo galimybės yra svarbios dėl to, kad regiono ir vietos lygmenimis investuojama į energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Todėl Komisija ir valstybės narės turėtų skatinti ir remti nacionalines ir regionines šių sričių plėtros priemones , paraginti vietos ir regioninius plėtros projektų vykdytojus keistis su atsinaujinančių išteklių energijos gamyba susijusia geriausia patirtimi ir stiprinti techninės pagalbos ir mokymo programų teikimą siekiant plėsti esamą reguliavimo, techninę ir finansinę patirtį bei didinti žinias apie turimas finansavimo galimybes, taip pat tikslingiau panaudoti Sąjungos lėšas, pvz., naudoti šios srities sanglaudos politikos fondų lėšas;

(49a)

vietos ir regionų valdžios institucijos dažnai nustato platesnių užmojų tikslus, susijusius su atsinaujinančių išteklių energija, viršijančius nacionalinius tikslus. Šiuo metu remiami regioniniai ir vietiniai įsipareigojimai skatinti atsinaujinančių išteklių energijos plėtojimą ir energijos vartojimo efektyvumą naudojant tinklus, pvz., merų konferenciją, pažangių miestų ir bendruomenių iniciatyvas ir tvarios energetikos veiksmų planų kūrimą. Tokie tinklai yra būtini ir turėtų būti plečiami, nes jie didina informuotumą ir sudaro palankesnes sąlygas keistis geriausios patirties pavyzdžiais ir turima finansine parama. Atsižvelgdama į tai, Komisija taip pat turėtų remti suinteresuotus pirmaujančius regionus ir vietos valdžios institucijas, kad jie dirbtų kitose valstybėse, padėdama kurti bendradarbiavimo mechanizmus, pvz., Europos teritorinio bendradarbiavimo grupę, kurioje įvairių valstybių narių valdžios institucijos galėtų susivienyti ir teikti bendras paslaugas ir įgyvendinti projektus, nereikalaujant, kad nacionaliniai parlamentai pasirašytų ir ratifikuotų išankstinį tarptautinį susitarimą;

(49b)

vietos valdžios institucijos ir miestai atlieka pagrindinį vaidmenį vykdant energetikos pertvarką ir didinant atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą. Kaip piliečiams artimiausias valdžios lygmuo, vietos valdžios institucijos atlieka lemiamą vaidmenį teikiant viešąją paramą Sąjungos energetikos ir klimato tikslų įgyvendinimui, kartu diegiant labiau decentralizuotas ir integruotas energetikos sistemas. Svarbu užtikrinti geresnes galimybes miestams ir regionams gauti finansavimą, kad būtų skatinamos investicijos į vietos atsinaujinančių išteklių energiją;

(49c)

taip pat reikėtų apsvarstyti kitas inovatyvias priemones, kuriomis būtų galima pritraukti daugiau investicijų į naujas technologijas, pvz., sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo ir standartizavimo procesus viešojo finansavimo srityje;

(50)

sudarant palankias sąlygas atsinaujinančių energijos išteklių rinkos vystymuisi, reikia atsižvelgti į palankų poveikį regionų ir vietos plėtros galimybėms, eksporto perspektyvoms, socialinei sanglaudai ir užimtumui, ypač MVĮ ir nepriklausomų energijos gamintojų atžvilgiu ;

(50)

sudarant palankias sąlygas atsinaujinančių energijos išteklių rinkos vystymuisi, reikia atsižvelgti į palankų poveikį regionų ir vietos plėtros galimybėms, eksporto perspektyvoms, socialinei sanglaudai ir užimtumui, ypač MVĮ ir nepriklausomų energijos gamintojų požiūriu, įskaitant iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojus ir atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenes ;

(51)

ypatinga atokiausių regionų padėtis pripažįstama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje. Atokiausių regionų energijos sektoriui paprastai būdingas izoliuotumas, ribotas tiekimas ir priklausomybė nuo iškastinio kuro, nors tuose regionuose yra daug naudingų atsinaujinančių energijos išteklių. Vadinasi, atokiausi regionai galėtų būti pavyzdžiai, kaip naujoviškos energijos technologijos galėtų būti taikomos Sąjungoje. Todėl būtina skatinti didesnį atsinaujinančių išteklių energijos technologijų diegimą , kad tų regionų energijos sistema būtų labiau autonomiškesnė, ir pripažinti ypatingą tų regionų padėtį atsinaujinančių išteklių energijos atžvilgiu ir viešosios paramos poreikį;

(51)

ypatinga atokiausių regionų padėtis pripažįstama SESV 349 straipsnyje. Atokiausių regionų energijos sektoriui paprastai būdingas izoliuotumas, ribotas ir brangesnis tiekimas ir priklausomybė nuo iškastinio kuro, nors tuose regionuose yra daug naudingų atsinaujinančių energijos išteklių , būtent biomasės ir jūros išteklių energijos . Vadinasi, atokiausi regionai galėtų būti pavyzdžiai, kaip naujoviškos energijos technologijos galėtų būti taikomos Sąjungoje ir tapti teritorijomis, kuriose atsinaujinančių išteklių energija sudaro 100 proc . Todėl būtina pritaikyti atsinaujinančių energijos išteklių technologijų strategiją , kad tų regionų energijos sistema būtų autonomiškesnė, stiprinti tiekimo saugumą ir pripažinti ypatingą tų regionų padėtį atsinaujinančių išteklių energijos požiūriu ir viešosios paramos poreikį . Be to, atokiausi regionai turėtų galėti visiškai naudotis savo ištekliais laikydamiesi griežtų tvarumo kriterijų ir atsižvelgdami į vietovės ypatumus ir poreikius, kad būtų galima didinti atsinaujinančių išteklių energijos gamybos mastą ir stiprinti tų regionų energetinę nepriklausomybę;

(52)

reikėtų sudaryti sąlygas decentralizuotos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos technologijas plėtoti vienodomis sąlygomis ir be kliūčių finansuoti investicijas į infrastruktūrą. Perėjus prie decentralizuotos energijos gamybos būtų gauta įvairiapusės naudos, įskaitant vietinių energijos išteklių naudojimą, vietos energijos tiekimo saugumo padidėjimą, transportavimo atstumo sutrumpėjimą ir mažesnius energijos perdavimo nuostolius. Tokiu decentralizavimu taip pat būtų prisidedama prie bendruomenės vystymosi ir sanglaudos, nes būtų sudaroma galimybių gauti pajamų ir vietos lygmeniu sukuriama darbo vietų;

(52)

būtų tinkama sudaryti sąlygas decentralizuotos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos technologijoms ir kaupimo įrenginiams plėtoti vienodomis sąlygomis ir nesukuriant kliūčių finansuoti investicijas į infrastruktūrą. Perėjus prie decentralizuotos energijos gamybos būtų gauta įvairiapusės naudos, įskaitant vietinių energijos išteklių naudojimą, vietos energijos tiekimo saugumo padidėjimą, transportavimo atstumo sutrumpėjimą ir mažesnius energijos perdavimo nuostolius. Tokiu decentralizavimu taip pat būtų prisidedama prie bendruomenių vystymosi ir sanglaudos, nes būtų sudaroma galimybių gauti pajamų ir vietos lygmeniu sukuriama darbo vietų;

(53)

iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartojimas didėja, todėl reikia apibrėžti iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotoją ir nustatyti pagrindinius reikalavimus, kurių laikydamiesi iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojai galėtų gaminti, kaupti, vartoti ir parduoti elektros energiją be neproporcingos naštos . Tam tikrais atvejais turėtų būti leidžiamas kolektyvinis pasigamintos atsinaujinančių išteklių energijos vartojimas , kad , pavyzdžiui , daugiabučių gyventojai galėtų vartotojams užtikrinamomis galimybėmis naudotis tiek pat , kiek individualių namų ūkiai ;

(53)

iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartojimas didėja, todėl reikia apibrėžti iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotoją ir nustatyti pagrindinius reikalavimus, kurių laikydamiesi iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojai galėtų gaminti, kaupti, vartoti ir parduoti elektros energiją nesusidurdami su neproporcinga našta . Pasigamintos atsinaujinančių išteklių energijos vartojimo tarifai ir atlygis turėtų teikti paskatas vystyti pažangias atsinaujinančių energijos išteklių integravimo technologijas, o iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojus – priimti sprendimus dėl investicijų, kurie būtų naudingi vartotojui ir tinklui. Siekiant tokios pusiausvyros, būtina užtikrinti, kad iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojai ir atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenės turėtų teisę gauti atlygį už pasigamintą jų tiekiamą į tinklą atsinaujinančių išteklių elektros energiją, atspindintį tiekiamos elektros energijos rinkos vertę, taip pat ilgalaikę vertę tinklui, aplinkai ir visuomenei. Tai turi apimti ilgalaikes pasigamintos energijos vartojimo sąnaudas ir naudą, atsižvelgiant į sutaupytas išlaidas tinklui, visuomenei ir aplinkai, visų pirma kartu su kitais paskirstytaisiais energijos ištekliais, pvz., energijos vartojimo efektyvumą, energijos kaupimą, reagavimą į paklausą ir bendruomenės tinklus. Toks atlygis turėtų būti nustatomas remiantis paskirstytųjų energijos išteklių sąnaudų ir naudos analize remiantis … Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos [dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių išdėstymo (nauja redakcija), 2016/0380(COD)] 59 straipsniu ;

(53a)

tam tikrais atvejais turėtų būti leidžiamas kolektyvinis pasigamintos atsinaujinančių išteklių energijos vartojimas, kad, pavyzdžiui, daugiabučių gyventojai galėtų vartotojams užtikrinamomis galimybėmis naudotis tokiu pat mastu, kaip individualių namų ūkiai. Kolektyvinio pasigamintos atsinaujinančių išteklių energijos vartojimo skatinimas taip pat suteikia galimybių atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėms didinti energijos vartojimo efektyvumą namų ūkių lygmeniu ir padėti mažinti energijos nepriteklių mažinant vartojimą ir tiekimo tarifus. Valstybės narės turėtų pasinaudoti šia galimybe, be kita ko, įvertindamos galimybę sudaryti sąlygas dalyvauti namų ūkiams, kurie kitu atveju negalėtų dalyvauti, įskaitant pažeidžiamus vartotojus ir nuomininkus;

(53b)

valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų laikomasi taisyklių, susijusių su vartojimu, ir priemonių, skirtų kovoti su priverstiniu pardavimu, piktnaudžiavimu rinkodara, klaidingų argumentų dėl atsinaujinančių išteklių energijos įrangos diegimo, kurie daro didžiausią poveikį pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms (pvz., pagyvenusiems asmenims ir kaimo vietovių gyventojams), rengimu ar įgyvendinimu;

(54)

kai vietos gyventojai, susibūrę į atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenes, dalyvauja atsinaujinančių išteklių energijos projektuose, sukuriama didelė papildoma nauda, matuojama vietinio pritarimo atsinaujinančių išteklių energijai laipsniu ir galimybe gauti daugiau privačiojo kapitalo. Tokio vietos gyventojų dalyvavimo reikšmė tik didės siekiant ateityje padidinti atsinaujinančių išteklių energijos pajėgumą;

(54)

kai vietos gyventojai ir vietos valdžios institucijos , susibūrę į atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenes, dalyvauja atsinaujinančių išteklių energijos projektuose, sukuriama didelė papildoma nauda, matuojama vietinio pritarimo atsinaujinančių išteklių energijai laipsniu ir galimybe gauti daugiau privačiojo kapitalo , o tai lemia vietos investicijas, didesnį pasirinkimą vartotojams ir geresnį gyventojų dalyvavimą energetikos pertvarkoje, visų pirma paskatas namų ūkiams, kurie kitaip galbūt negalėtų prisidėti, energijos vartojimo efektyvumo skatinimą namų ūkių lygmeniu ir pagalbą kovojant su energijos nepritekliumi mažinant vartojimą ir tiekimo tarifus . Tokio vietos gyventojų dalyvavimo reikšmė tik didės siekiant ateityje padidinti atsinaujinančių išteklių energijos pajėgumą;

(55a)

svarbu, kad valstybės narės užtikrintų sąžiningą ir neiškreipiantį tinklo sąnaudų ir mokesčių paskirstymą visiems elektros energijos sistemos vartotojams. Visi tinklo tarifai turėtų atspindėti sąnaudas;

(57)

kai kurios valstybės narės šildymo ir vėsinimo sektoriuje įgyvendino priemones, kad pasiektų savo 2020 m. atsinaujinančių išteklių energijos rodiklį. Tačiau, nenumačius po 2020 m. taikomų nacionalinių rodiklių, likusių nacionalinių paskatų gali neužtekti tam, kad būtų pasiekti ilgalaikiai 2030 ir 2050 m. priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslai. Siekiant prisiderinti prie tokių tikslų, padidinti investavimo sąlygų aiškumą ir paskatinti atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos rinkos plėtrą visoje Sąjungoje ir laikantis energijos vartojimo efektyvumo pirmumo principo, dera remti valstybes nares, kurios, taikydamos atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos tiekimo priemones, padeda didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį. Kai kurios šildymo ir vėsinimo rinkos suskaidytos, todėl rengiant tokias priemones ypač svarbu užtikrinti lankstumą. Taip pat svarbu užtikrinti, kad tikėtinas atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos naudojimas neturėtų šalutinio neigiamo poveikio aplinkai;

(57)

kai kurios valstybės narės šildymo ir vėsinimo sektoriuje įgyvendino priemones, kad pasiektų savo 2020 m. atsinaujinančių išteklių energijos rodiklį. Siekiant prisiderinti prie tokių tikslų, padidinti tikrumą investuotojams ir paskatinti atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos rinkos plėtrą visoje Sąjungoje , sykiu laikantis energijos vartojimo efektyvumo pirmumo principo, dera remti valstybes nares, kurios, taikydamos atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos tiekimo priemones, padeda didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį. Turint omenyje tai, kad kai kurios šildymo ir vėsinimo rinkos suskaidytos, rengiant tokias priemones ypač svarbu užtikrinti lankstumą. Taip pat svarbu užtikrinti, kad tikėtinas atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos naudojimas neturėtų šalutinio neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai ;

(59a)

namų ūkių vartotojai ir bendruomenės, besinaudojantys lankstumo schemomis, vartojantys savo pasigamintą atsinaujinančių išteklių energiją ar prekiaujantys tokia pasigaminta energija, išsaugo savo teises kaip vartotojai, įskaitant teises sudaryti sutartį su pasirinktu tiekėju ir pakeisti tiekėją;

(60)

turėtų būti akcentuojama sinergija , kurią galima gauti suderinus priemones didinti atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos naudojimą su esamomis schemomis , sukurtomis pagal direktyvas 2010/31/ES ir 2012/27/ES. Valstybės narės turėtų turėti kuo didesnes galimybes tokias priemones įgyvendinti naudodamosi esamomis administracinėmis struktūromis, kad administracinė našta būtų mažesnė;

(60)

veiksmingos atsinaujinančių išteklių energijos šildymo arba vėsinimo sistemos turėtų būti naudojamos kartu vykdant esminę pastatų renovaciją, tuo mažinant energijos poreikį ir išlaidas vartotojams, taip pat padedant mažinti energijos nepriteklių ir kurti kvalifikuotas vietos darbo vietas. Tuo tikslu turėtų būti akcentuojama galima sinergija tarp poreikio didinti atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos naudojimą ir esamų schemų , sukurtų pagal direktyvas 2010/31/ES ir 2012/27/ES. Valstybės narės turėtų turėti kuo didesnes galimybes tokias priemones įgyvendinti naudodamosi esamomis administracinėmis struktūromis, kad administracinė našta būtų mažesnė;

(61a)

intelektinių transporto sistemų srityje svarbu didinti elektra pagrįsto judumo plėtrą ir taikymą keliuose ir sparčiau integruoti pažangiąsias technologijas į novatoriškus geležinkelius, toliau įgyvendinant perėjimo prie geležinkelių ( Shift2Rail ) iniciatyvą, kuri būtų naudinga pereinant prie švaraus viešojo transporto;

(62)

2016 m. liepos mėn. Europos mažataršio judumo strategijoje nurodyta, kad maistinės kilmės biodegalų poveikis mažinant transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro yra ribotas, todėl tokių degalų turėtų būti palaipsniui atsisakoma, o vietoj jų turėtų būti naudojami pažangieji biodegalai. Rengiantis pereiti prie pažangiųjų biodegalų ir sumažinti bendrą netiesioginio žemės naudojimo keitimo poveikį, dera sumažinti iš maistinių ir pašarinių augalų pagamintų biodegalų ir skystųjų bioproduktų kiekį, kurį galima priskaičiuoti prie šioje direktyvoje nustatyto Sąjungos rodiklio;

(62)

kai ganyklos ar žemės ūkio paskirties žemė, anksčiau naudotos maisto ir pašarų gamybos reikmėms tenkinti, pradedamos naudoti biodegalų gamybai, ne degalų sektorių paklausa vis tiek turės būti patenkinta intensyvinant dabartinę gamybą arba gamybos reikmėms pradedant naudoti kitą ne žemės ūkio paskirties žemę. Tokiu atveju vykdomas netiesioginis žemės paskirties keitimas, o kai tai susiję su dideles anglies atsargas turinčios žemės paskirties keitimu, gali būti išmetamas didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. 2016 m. liepos mėn. Europos mažataršio judumo strategijoje nurodyta, kad maistinės kilmės biodegalų poveikis mažinant transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro yra ribotas, todėl tokių degalų turėtų būti palaipsniui atsisakoma, o vietoj jų turėtų būti naudojami pažangieji biodegalai. Rengiantis pereiti prie pažangiųjų biodegalų ir sumažinti bendrą netiesioginio žemės naudojimo keitimo poveikį, dera sumažinti iš maistinių ir pašarinių augalų pagamintų biodegalų ir skystųjų bioproduktų kiekį, kurį galima priskaičiuoti prie šioje direktyvoje nustatyto Sąjungos rodiklio , ir atskirti augalinės kilmės biodegalus, kurie atitinka išmetamo ŠESD kiekio mažinimo dideliu mastu ir mažos netiesioginio žemės naudojimo paskirties keitimo rizikos kriterijus. Turėtų būti paspartintas pažangiųjų biodegalų ir elektra varomų transporto priemonių diegimas;

(63a)

Sąjunga ir valstybės narės turėtų siekti padidinti atsinaujinančių išteklių energijos derinį, sumažinti bendrą energijos suvartojimą transporto sektoriuje ir padidinti energijos vartojimo efektyvumą visuose transporto sektoriuose. Tam skirtas priemones būtų galima remti ir transporto planavimo srityje, ir efektyviau energiją vartojančių automobilių gamybos srityje;

(63b)

degalų vartojimo efektyvumo standartai kelių transportui padėtų veiksmingai skatinti alternatyvių atsinaujinančių išteklių įsisavinimą transporto sektoriuje ir ilgainiui padėtų labiau sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bei mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro transporto sektoriuje. Degalų vartojimo efektyvumo standartai turėtų būti plėtojami vadovaujantis technologijų ir klimato bei energijos rodiklių raida;

(63c)

tikimasi, kad pažangieji biodegalai atliks svarbų vaidmenį mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį aviacijos sektoriuje, todėl įmaišymo reikalavimo reikėtų laikytis ypač aviacijos reikmėms teikiamo kuro atžvilgiu. Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis turėtų būti parengta politika, skatinanti veiklos priemones, padėsiančias taupyti kurą laivyboje, kartu turi būti dedamos pastangos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje siekiant didinti vėjo ir saulės energija varomų laivų skaičių;

(65a)

siekiant tiksliau apskaičiuoti atsinaujinančių išteklių energijos dalį transporto sektoriuje reikėtų parengti tinkamą metodiką ir išnagrinėti įvairius tam tikslui tinkamus techninius ir technologinius sprendimus;

(66)

jei biodegalų žaliavos poveikis netiesioginiam žemės naudojimo keitimui mažas, turėtų būti skatinama ją naudoti atsižvelgiant į jos reikšmingumą mažinant ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Į šios direktyvos priedą turėtų būti įrašytos visų pirmą pažangiųjų biodegalų žaliavos, kurių apdorojimo technologija naujoviškesnė ir mažiau subrandinta , todėl ją būtina labiau remti. Kad šis priedas būtų atnaujinamas pagal naujausią technologinę plėtrą ir būtų išvengta nenumatyto neigiamo poveikio, po direktyvos priėmimo turėtų būti atliekamas vertinimas siekiant išnagrinėti galimybę į priedą įrašyti naujas žaliavas ;

(66)

jei biodegalų žaliavos poveikis netiesioginiam žemės naudojimo keitimui mažas, turėtų būti skatinama ją naudoti atsižvelgiant į jos reikšmingumą mažinant ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Į šios direktyvos priedą turėtų būti įrašytos visų pirmą pažangiųjų biodegalų žaliavos, kurių apdorojimo technologija naujoviškesnė ir ne tokia brandi , todėl ją būtina labiau remti. Siekiant užtikrinti, kad šis priedas būtų atnaujinamas atsižvelgiant į naujausius technologinius laimėjimus ir kartu būtų išvengta nenumatyto neigiamo poveikio, jis turėtų būti reguliariai vertinamas ;

(68)

siekdamos visapusiškai išnaudoti su biomase susijusias galimybes biomasę naudoti medžiagoms ir energijai ir taip padėti mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, Sąjunga ir valstybės narės turėtų skatinti , kad turimi medienos ir žemės ūkio ištekliai būtų tvariai naudojami veiksmingiau ir kad būtų plėtojamos naujos miškininkystės ir žemės ūkio gamybos sistemos ;

(68)

siekdamos visapusiškai išnaudoti su biomase susijusias galimybes biomasę naudoti medžiagoms ir energijai ir taip padėti mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, Sąjunga ir valstybės narės turėtų skatinti energijos naudojimą tik iš turimų medienos ir žemės ūkio išteklių veiksmingesnio tvaraus naudojimo ir plėtojant naujas miškininkystės ir žemės ūkio gamybos sistemas, laikantis tvarumo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo kriterijų ;

(68a)

reikėtų dar labiau pabrėžti žiedinės ekonomikos, bioekonomikos ir atsinaujinančių išteklių energijos rėmimo sinergiją, kad būtų užtikrintas vertingiausias žaliavų panaudojimas ir geriausi rezultatai aplinkai. Sąjungos ir valstybių narių remiant atsinaujinančių išteklių energijos gamybą priimtose politikos priemonėse visada turėtų būti atsižvelgiama į efektyvaus išteklių naudojimo ir optimalaus biomasės panaudojimo principą;

(69)

biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras turėtų būti visada gaminami tvariai. Biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, kurie naudojami siekiant laikytis šioje direktyvoje nustatyto Sąjungos rodiklio ir kuriems taikomos paramos schemos, turėtų atitikti tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus;

(69)

atsinaujinančių išteklių energija turėtų būti visada gaminama tvariai. Biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, kurie naudojami siekiant šioje direktyvoje nustatytų tikslų, ir tos atsinaujinančių išteklių energijos formos, kurioms taikomos paramos schemos, turėtų atitikti tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus;

(71)

didėjanti žemės ūkio žaliavų, naudojamų biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui, gamyba ir šioje direktyvoje numatytos jų naudojimo skatinimo priemonės neturėtų paskatinti naikinti didelės biologinės įvairovės žemės . Būtina saugoti tokius ribotus išteklius, kurie įvairiuose tarptautiniuose dokumentuose pripažįstami kaip turintys vertę visai žmonijai. Todėl būtina nustatyti tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus, pagal kuriuos biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro skatinimo priemonės būtų taikomos tik jei garantuojama, kad žemės ūkio žaliavos nėra kilusios iš vietovių, kurioms būdinga didelė biologinė įvairovė arba jei, gamtos apsaugos arba retų, galinčių išnykti arba nykstančių ekosistemų ar rūšių apsaugos tikslais nustatytų vietovių atveju, atitinkama kompetentinga institucija įrodo, kad žemės ūkio žaliavų gamyba nekliudo siekti tokių tikslų. Pagal tvarumo kriterijus turėtų būti laikoma, kad miškams būdinga didelė biologinė įvairovė, jei miškai nepaliesti pagal apibrėžtį, vartojamą Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) Pasaulio miškų išteklių įvertinime arba jei jie saugomi pagal nacionalinę gamtos apsaugos teisę. Tai turėtų būti taikoma didelės biologinės įvairovės miškų vietovėms, kuriose renkami miško produktai, išskyrus medieną, jei žmonių daromas poveikis yra mažas. Kitų rūšių miškai, kaip apibrėžta FAO, pavyzdžiui, pakeisti natūralūs miškai, pusiau natūralūs miškai ir sodinti miškai, neturėtų būti laikomi neliestais miškais. Be to, atsižvelgiant į kai kurių pievų (vidutinio klimato bei tropinių), įskaitant labai didelės biologinės įvairovės savanas, stepes, krūmynus ir prerijas, labai didelę biologinę įvairovę, biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui, pagamintiems iš tokioje žemėje užaugintų žemės ūkio žaliavų, neturėtų būti taikomos šioje direktyvoje numatytos skatinimo priemonės. Remdamasi geriausiais turimais moksliniais įrodymais ir atitinkamais tarptautiniais standartais, Komisija turėtų nustatyti atitinkamus kriterijus, kad apibrėžtų tokias labai didelės biologinės įvairovės pievas;

(71)

didėjanti žemės ūkio žaliavų, naudojamų biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui, gamyba ir šioje direktyvoje numatytos jų naudojimo skatinimo priemonės neturėtų neigiamai veikti biologinės įvairovės Sąjungoje ar už jos ribų ar skatinti neigiamo poveikio jai . Būtina saugoti tokius ribotus išteklius, kurie įvairiuose tarptautiniuose dokumentuose pripažįstami kaip turintys vertę visai žmonijai. Todėl būtina nustatyti tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus, pagal kuriuos biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro skatinimo priemonės būtų taikomos tik jei garantuojama, kad žemės ūkio žaliavos nėra kilusios iš vietovių, kurioms būdinga didelė biologinė įvairovė arba jei, gamtos apsaugos arba retų, galinčių išnykti arba nykstančių ekosistemų ar rūšių apsaugos tikslais nustatytų vietovių atveju, atitinkama kompetentinga institucija įrodo, kad žemės ūkio žaliavų gamyba nekliudo siekti tokių tikslų. Pagal tvarumo kriterijus turėtų būti laikoma, kad miškams būdinga didelė biologinė įvairovė, jei tai nepaliesti miškai pagal apibrėžtį, vartojamą Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) Pasaulio miškų išteklių įvertinime arba jei jie saugomi pagal nacionalinę gamtos apsaugos teisę. Tai turėtų būti taikoma didelės biologinės įvairovės miškų vietovėms, kuriose renkami miško produktai, išskyrus medieną, jei žmonių daromas poveikis yra mažas. Kitų rūšių miškai, kaip apibrėžta FAO, pavyzdžiui, pakeisti natūralūs miškai, pusiau natūralūs miškai ir sodinti miškai, neturėtų būti laikomi neliestais miškais . Tačiau turėtų būti užtikrinta tokių miškų biologinė įvairovė, kokybė, sveikumas, ilgaamžiškumas ir gyvybingumas. Be to, atsižvelgiant į kai kurių pievų (vidutinio klimato bei tropinių), įskaitant labai didelės biologinės įvairovės savanas, stepes, krūmynus ir prerijas, labai didelę biologinę įvairovę, biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui, pagamintiems iš tokioje žemėje užaugintų žemės ūkio žaliavų, neturėtų būti taikomos šioje direktyvoje numatytos skatinimo priemonės. Remdamasi geriausiais turimais moksliniais įrodymais ir atitinkamais tarptautiniais standartais, Komisija turėtų nustatyti atitinkamus kriterijus, kad apibrėžtų tokias labai didelės biologinės įvairovės pievas;

(72a)

Sąjungos biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro tvarumo kriterijais turėtų būti užtikrinta, kad pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos būtų remiami 2015 m. gruodžio 2 d. Komisijos komunikate „Uždaro ciklo kūrimas. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas“ nustatyti tikslai ir būtų tvirtai vadovaujamasi Direktyvoje 2008/98/EB nustatyta atliekų hierarchija;

(73)

žemės ūkio žaliavos, iš kurių gaminami biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, neturėtų būti auginamos durpynuose, nes žaliavas auginant durpynuose būtų netenkama daug anglies sankaupų, jei žaliavos auginimui žemė būtų dar labiau sausinama , o patikrinti, ar žemė nesausinama, yra sunku ;

(73)

žemės ūkio žaliavos, iš kurių gaminami biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, neturėtų būti auginamos nenusausintuose durpynuose arba šlapynėse, jei tam reikėtų sausinti žemę , nes žaliavas auginant nenusausintuose durpynuose arba šlapynėse būtų netenkama daug anglies sankaupų, jei žaliavos auginimui žemė būtų dar labiau sausinama;

(74a)

žemės ūkio žaliavos, iš kurių gaminami biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, turėtų būti auginamos taikant praktiką, suderinamą su dirvožemio kokybės ir dirvožemio organinės anglies apsauga;

(75)

kad būtų išvengta nenumatyto poveikio tvarumui ir kad būtų skatinama vidaus rinka, elektros energijos, šilumos ir vėsumos gamybai naudojamam biomasės kurui dera nustatyti visoje Sąjungoje taikomus tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus, siekiant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujų kiekį ir toliau išlaikyti kuo mažesnį, palyginti su iškastinio kuro naudojimo alternatyva;

(75)

kad būtų išvengta nenumatyto poveikio tvarumui ir kad būtų skatinama vidaus rinka, elektros energijos, šilumos ir vėsumos gamybai naudojamam biomasės kurui dera nustatyti visoje Sąjungoje taikomus tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus, siekiant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujų kiekį ir toliau išlaikyti kuo mažesnį, palyginti su iškastinio kuro naudojimo alternatyva. Nedarant poveikio reikalavimui saugoti aplinkai svarbius pirminius išteklius, atokiausi regionai turėtų gebėti išnaudoti savo išteklių potencialą, kad padidintų atsinaujinančių išteklių energijos gamybos mastą ir savo energetinį savarankiškumą;

(76)

siekiant, kad miškas, kurio atželdinamas užtikrintas, būtų kertamas tausiai, nepaisant didėjančios miško biomasės paklausos, kad ypatingas dėmesys būtų skiriamas aiškiai nustatytoms biologinės įvairovės, kraštovaizdžio ir konkrečių gamtos objektų apsaugos vietoms, kad būtų išsaugoti biologinės įvairovės ištekliai ir kad būtų stebimos anglies atsargos, medienos žaliava turėtų būti gaunama tik iš miško, kertamo laikantis tvarios miškotvarkos principų, parengtų tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, Ministrų konferencijoje dėl Europos miškų apsaugos, ir įgyvendinamų miško valdos lygmeniu pagal nacionalinės teisės aktus arba geriausią valdymo praktiką. Veiklos vykdytojai turėtų imtis deramų priemonių , kad kuo labiau sumažintų netausios miško biomasės naudojimo bioenergijos gamybai riziką . Tam veiklos vykdytojai turėtų nusistatyti rizika grindžiamą principą. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, dera , kad Komisija, pasikonsultavusi su Energetikos sąjungos valdymo reikalų komitetu ir Nuolatiniu miškininkystės komitetu, įsteigtu Tarybos sprendimu 89/367/EEB24, parengtų praktines tikrinimo, kaip laikomasi rizika grindžiamų principų, gaires;

(76)

siekiant, kad miškas, kurio atželdinamas užtikrintas, būtų kertamas tausiai, nepaisant didėjančios miško biomasės paklausos, kad ypatingas dėmesys būtų skiriamas aiškiai nustatytoms biologinės įvairovės, kraštovaizdžio ir konkrečių gamtos objektų apsaugos vietoms, kad būtų išsaugoti biologinės įvairovės ištekliai ir kad būtų stebimos anglies atsargos, medienos žaliava turėtų būti gaunama tik iš miško, kertamo laikantis tvarios miškotvarkos principų, parengtų tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, Ministrų konferencijoje dėl Europos miškų apsaugos, ir įgyvendinamų tiekimo bazės lygmeniu pagal nacionalinės teisės aktus arba geriausią valdymo praktiką. Veiklos vykdytojai turėtų užtikrinti , kad būtų imamasi priemonių neigiamiems padariniams aplinkai dėl miškų kirtimo išvengti ar sumažinti . Tam veiklos vykdytojai turėtų nusistatyti rizika grindžiamą principą. Šiomis aplinkybėmis derėtų , kad Komisija, pasikonsultavusi su Energetikos sąjungos valdymo reikalų komitetu ir Nuolatiniu miškininkystės komitetu, įsteigtu Tarybos sprendimu 89/367/EEB24, parengtų geriausia patirtimi paremtų reikalavimų įgyvendinimo valstybėse narėse tvarką ir praktines tikrinimo, kaip laikomasi rizika grindžiamų principų, gaires;

(76a)

jei nacionalinėje teisėje arba praktikoje nėra numatyta tik vieno miško biomasės kriterijaus, tiekimo bazės lygmeniu turėtų būti pateikta daugiau tą kriterijų atitinkančios informacijos, nereikalaujant toliau teikti informacijos apie kriterijus, kurių jau laikomasi valstybės narės lygmeniu;

(76b)

rizika grindžiamas metodas turėtų būti pradedamas taikyti nacionaliniu lygmeniu. Jeigu reikalavimų pagal vieną kriterijų nenumatyta nacionalinėje teisėje arba stebėsenos sistemose, informacija apie tai turėtų būti teikiama tiekimo bazės lygmeniu siekiant sumažinti riziką gaminti netvarią miško biomasę;

(76c)

medyno kirtimo energijai gaminti apimtys padidėjo ir tikėtina, kad jos didės ir ateityje, todėl didėja žaliavų importo iš už Sąjungos ribų ir šių medžiagų gamybos Sąjungoje apimtys. Veiklos vykdytojai turėtų užtikrinti, kad medyno kirtimas vyktų laikantis tvarumo kriterijų;

(78)

elektros energija ir šiluma iš biomasės kuro turėtų būti gaminama našiai, kad energetinis saugumas būtų kuo didesnis, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų būtų išmetama kuo mažiau, taip pat kad būtų apribotas oro teršalų išmetimas ir kuo labiau sumažintas ribotų biomasės išteklių stygius. Todėl, jei įrenginiams, kurių kuro talpa ne mažesnė kaip 20 MW, reikia viešosios paramos, ji turėtų būti skiriama tik didelio naudingumo kogeneracijos, apibrėžtos Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 34 punkte , įrenginiams. Vis dėlto turėtų būti leidžiama veikiančias elektros energijos gamybos iš biomasės paramos schemas taikyti visiems įrenginiams iki tų schemų galiojimo pabaigos. Be to, naujais įrenginiais, kurių kuro talpa ne mažesnė kaip 20 MW, pagaminta elektros energija turėtų būti priskaičiuojama prie atsinaujinančių išteklių energijos rodiklių ir įpareigojimų tik jei ji pagaminta didelio naudingumo kogeneracijos įrenginiais. Pagal valstybės pagalbos taisykles valstybėms narėms vis dėlto turėtų būti leidžiama viešąją paramą teikti atsinaujinančių išteklių, skirtų įrenginiams, gavybai ir tokiais įrenginiais pagamintą elektros energiją priskaičiuoti prie atsinaujinančių išteklių energijos rodiklių ir įpareigojimų, kad nebūtų per daug kliaujamasi labiau klimatą ir aplinką veikiančiu iškastiniu kuru, jei, išnaudojusios visas technines ir ekonomines galimybes įdiegti didelio naudingumo kogeneracijos, kuriai naudojama biomasė, įrenginius, valstybės narės susidurtų su pagrįsta elektros energijos tiekimo saugumo rizika;

(78)

elektros energija ir šiluma iš biomasės kuro turėtų būti gaminama našiai, kad energetinis saugumas būtų kuo didesnis, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų būtų išmetama kuo mažiau, taip pat kad būtų apribotas oro teršalų išmetimas ir kuo labiau sumažintas ribotų biomasės išteklių stygius. Todėl, jei įrenginiams, kurių kuro talpa ne mažesnė kaip [20] MW, reikia viešosios paramos, ji turėtų būti skiriama tik didelio naudingumo kogeneracijos, apibrėžtos Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 34 dalyje , įrenginiams. Vis dėlto turėtų būti leidžiama veikiančias elektros energijos gamybos iš biomasės paramos schemas taikyti visiems įrenginiams iki tų schemų galiojimo pabaigos. Be to, naujais įrenginiais, kurių kuro talpa ne mažesnė kaip [20] MW, pagaminta elektros energija turėtų būti priskaičiuojama prie atsinaujinančių išteklių energijos rodiklių ir įpareigojimų tik jei ji pagaminta didelio naudingumo kogeneracijos įrenginiais. Pagal valstybės pagalbos taisykles valstybėms narėms vis dėlto turėtų būti leidžiama viešąją paramą teikti atsinaujinančių išteklių, skirtų įrenginiams, gavybai ir tokiais įrenginiais pagamintą elektros energiją priskaičiuoti prie atsinaujinančių išteklių energijos rodiklių ir įpareigojimų, kad nebūtų per daug kliaujamasi labiau klimatą ir aplinką veikiančiu iškastiniu kuru, jei, išnaudojusios visas technines ir ekonomines galimybes įdiegti didelio naudingumo kogeneracijos, kuriai naudojama biomasė, įrenginius, valstybės narės susidurtų su pagrįsta elektros energijos tiekimo saugumo rizika . Parama atsinaujinančių išteklių energijos gamybos iš biomasės įrenginiams turėtų būti ypač sustiprinta atokiausiuose regionuose, labai priklausomuose nuo energijos importo, jeigu gaminant šių regionų ypatumus atitinkančią atsinaujinančių išteklių energiją laikomasi griežtų tvarumo kriterijų ;

(80)

remiantis patirtimi, gauta praktiškai įgyvendinant Sąjungos tvarumo kriterijus, dera aktyviau taikyti savanoriškas tarptautines ir nacionalines sertifikavimo schemas, pagal kurias suderintai tikrinamas tvarumo kriterijų laikymasis;

(80)

remiantis patirtimi, gauta praktiškai įgyvendinant Sąjungos tvarumo kriterijus, dera atsižvelgti į savanoriškas tarptautines ir nacionalines sertifikavimo schemas, pagal kurias suderintai tikrinamas tvarumo kriterijų laikymasis;

(82)

vis daugiau įrodymų , kaip biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras atitinka tvarumo kriterijus ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių kiekio kriterijus, gaunama taikant savanoriškas schemas . Todėl dera, kad Komisija reikalautų reguliariai teikti savanoriškų schemų, įskaitant Komisijos pripažintas tokias schemas, veikimo ataskaitas. Tokios ataskaitos turėtų būti skelbiamos viešai, kad būtų padidintas skaidrumas ir pagerinta Komisijos vykdoma priežiūra. Be to, teikiant tokias ataskaitas Komisija gautų būtiną informaciją, kad galėtų teikti savanoriškų schemų veikimo ataskaitas, siekdama nustatyti geriausią patirtį ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl tolesnio tokių pažangaus darbo metodų skatinimo;

(82)

savanoriškos schemos gali būti svarbios teikiant įrodymus , kaip biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras atitinka minimalius tvarumo kriterijus ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo kriterijus . Todėl dera, kad Komisija reikalautų reguliariai teikti savanoriškų schemų, įskaitant Komisijos pripažintas tokias schemas, veikimo ataskaitas. Tokios ataskaitos turėtų būti skelbiamos viešai, kad būtų padidintas skaidrumas ir pagerinta Komisijos vykdoma priežiūra. Be to, teikiant tokias ataskaitas Komisija gautų būtiną informaciją, kad galėtų teikti savanoriškų schemų veikimo ataskaitas, siekdama nustatyti geriausią patirtį ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl tolesnio tokių pažangaus darbo metodų skatinimo;

(84)

siekiant išvengti neproporcingos administracinės naštos, turėtų būti sudarytas bendrų biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro gamybos planų numatytųjų verčių sąrašas, kuris turėtų būti atnaujinamas ir plečiamas, kai gaunama tolesnių patikimų duomenų. Ūkio subjektai visada turėtų turėti galimybę biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą susieti su tame sąraše nustatytais mažesniais išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiais. Jei sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio numatytoji vertė pagal gamybos planą yra mažesnė už reikalaujamą minimalų sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio lygį, gamintojai, norintys įrodyti, kad jie laikosi šio minimalaus lygio, turėtų įrodyti, kad faktiniai jų gamybos proceso metu išmetami kiekiai yra mažesni nei tie, kurie buvo numatyti apskaičiuojant numatytąsias vertes;

(84)

siekiant išvengti neproporcingos administracinės naštos, turėtų būti sudarytas bendrų biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro gamybos planų numatytųjų verčių sąrašas, kuris turėtų būti atnaujinamas ir plečiamas, kai gaunama tolesnių patikimų duomenų. Ūkio subjektai visada turėtų turėti galimybę biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą susieti su tame sąraše nustatytais mažesniais tiesiogiai išmetamais šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiais. Jei sumažinto tiesiogiai išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio numatytoji vertė pagal gamybos planą yra mažesnė už reikalaujamą minimalų sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio lygį, gamintojai, norintys įrodyti, kad jie laikosi šio minimalaus lygio reikalavimo , turėtų įrodyti, kad faktiniai jų gamybos proceso metu išmetami kiekiai yra mažesni nei tie, kurie buvo numatyti apskaičiuojant numatytąsias vertes;

(85)

būtina nustatyti aiškias taisykles, kaip apskaičiuoti naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą išmetamų sumažintą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su iškastiniu kuru;

(85)

būtina nustatyti aiškias , objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais pagrįstas taisykles, kaip apskaičiuoti naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą išmetamų sumažintą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su iškastiniu kuru;

(99)

kad neesminės šios direktyvos nuostatos galėtų būti iš dalies pakeistos arba papildytos, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus, susijusius su: pažangiųjų biodegalų žaliavos, turinčios mažai įtakos degalų tiekėjų įpareigojimui transporto srityje, sąrašu; transporto degalų energinės vertės keitimu atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą; metodika, pagal kurią apskaičiuojama biokuro dalis, gaunama biomasę apdorojant kartu su iškastiniu kuru vieniniame procese; kilmės garantijų abipusio pripažinimo susitarimų įgyvendinimu; kilmės garantijų sistemos veikimo stebėjimo taisyklių nustatymu; taisyklėmis, pagal kurias apskaičiuojamas iš biodegalų, skystųjų bioproduktų ir iš jų lyginamojo iškastinio kuro susidarančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikis. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad šios konsultacijos vyktų laikantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytų principų. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turėtų gauti tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams turėtų būti sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(99)

kad neesminės šios direktyvos nuostatos galėtų būti iš dalies pakeistos arba papildytos, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus, susijusius su: pažangiųjų biodegalų žaliavos, turinčios mažai įtakos degalų tiekėjų įpareigojimui transporto srityje, sąrašu; transporto degalų energinės vertės keitimu atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą; metodika, pagal kurią apskaičiuojama biokuro dalis, gaunama biomasę apdorojant kartu su iškastiniu kuru vieniniame procese; kilmės garantijų abipusio pripažinimo susitarimų įgyvendinimu; kilmės garantijų sistemos veikimo stebėjimo taisyklių nustatymu; taisyklėmis, pagal kurias apskaičiuojamas iš biodegalų, skystųjų bioproduktų ir iš jų lyginamojo iškastinio kuro susidarančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikis ; didžiausio leistino grąžos laikotarpio kaip tvarumo kriterijaus nustatymu, visų pirma lignoceliuliozės biomasei; ir, siekiant užtikrinti visišką skaidrumą visuose energijos gamybos sektoriuose, iškastinio kuro ir iškastinio kuro energijos gamybos kriterijų nustatymu iki 2018 m. gruodžio 31 d. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad šios konsultacijos vyktų laikantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytų principų. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turėtų gauti tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams turėtų būti sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

a)

atsinaujinančių išteklių energija – atsinaujinančių neiškastinių išteklių energija, būtent, vėjo, saulės (šilumos ir fotoelektros ) energija, geoterminė energija, aplinkos šiluma , potvynių, bangų ir kitokia vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, sąvartynų dujos, nuotekų valymo įrenginių dujos ir biologinės dujos;

a)

atsinaujinančių išteklių energija – atsinaujinančių neiškastinių išteklių energija, būtent, vėjo, saulės (šilumos ir fotovoltinė ) energija, geoterminė energija, aplinkos energija , potvynių, bangų ir kitokia vandenynų energija, hidroenergija, biomasė , biometanas , sąvartynų dujos, nuotekų valymo įrenginių dujos ir biologinės dujos;

b)

aplinkos šiluma  – naudingos temperatūros šilumos energija, susikaupusi aplinkos ore, žemės gelmėse arba paviršiniame vandenyje ir išgaunama arba surenkama šilumos siurbliais, kuriems veikti reikia elektros arba kitokios pagalbinės energijos . Ataskaitinės vertės nustatomos tokia pačia metodika, kokia taikoma pranešimams apie šilumos siurbliais išgautą arba surinktą šilumą;

b)

aplinkos energija  – naudingos temperatūros šiluminė energija, susikaupusi aplinkos ore, išskyrus iškvepiamą orą, paviršiniame vandenyje arba nuotekose . Ataskaitinės vertės nustatomos tokia pačia metodika, kokia taikoma pranešimams apie šilumos siurbliais išgautą arba surinktą šilumą;

ba)

geoterminė energija – šilumos energija, susikaupusi po kietuoju žemės sluoksniu;

c)

biomasė – biologiškai skaidi biologinės kilmės produktų, atliekų ir liekanų, gaunamų žemės ūkyje, įskaitant augalinės ir gyvūninės kilmės medžiagas, miškų ūkyje ir susijusiose pramonės šakose, įskaitant žuvininkystę ir akvakultūrą, dalis, taip pat biologiškai skaidi atliekų, įskaitant biologinės kilmės pramonines ir buitines atliekas, dalis;

c)

biomasė – biologiškai skaidi biologinės kilmės produktų, atliekų ir liekanų, gaunamų žemės ūkyje, įskaitant augalinės ir gyvūninės kilmės medžiagas, miškų ūkyje ir susijusiose pramonės šakose, įskaitant žuvininkystę ir akvakultūrą, bet neįskaitant durpių ir geologinėse formacijose esančių ir (arba) iškastinėmis virtusių medžiagų, dalis, taip pat biologiškai skaidi atliekų, įskaitant biologinės kilmės pramonines , komercines ir buitines atliekas bei bakterijas , dalis;

d)

bendras galutinis energijos suvartojimas – energijos tikslais pramonei, transportui, namų ūkiams, paslaugų sektoriui (įskaitant viešąsias paslaugas), žemės ūkiui, miškininkystei ir žuvininkystei tiekiami energijos produktai, įskaitant elektros energijos ir šilumos, kurią elektros energijos ir šilumos gamybai sunaudoja energetikos sektorius, suvartojimą ir įskaitant elektros energijos bei šilumos nuostolius paskirstymo ir perdavimo proceso metu;

d)

bendras galutinis energijos suvartojimas – energijos tikslais pramonei, transportui, namų ūkiams, paslaugų sektoriui (įskaitant viešąsias paslaugas), žemės ūkiui, miškininkystei ir žuvininkystei tiekiami energijos produktai, įskaitant elektros energijos ir šilumos, kurią elektros energijos , šilumos ir transporto degalų gamybai sunaudoja energetikos sektorius, suvartojimą ir įskaitant elektros energijos bei šilumos nuostolius paskirstymo ir perdavimo proceso metu;

e)

centralizuotas šilumos tiekimas ar centralizuotas vėsumos tiekimas – šilumos energijos paskirstymas garų, karšto vandens ar atvėsintų skysčių forma iš centrinio gamybos šaltinio tinklu grupės pastatų arba vietų erdvės ar procesų šildymui ar vėsinimui;

e)

centralizuotas šilumos tiekimas ar centralizuotas vėsumos tiekimas – šilumos energijos paskirstymas garų, karšto vandens ar atvėsintų skysčių forma iš centrinio gamybos šaltinio arba decentralizuotų šaltinių pasitelkiant tinklą grupės pastatų arba vietų erdvės ar procesų šildymui ar vėsinimui;

f)

skystieji bioproduktai – energijos tikslais, išskyrus transportui, bet įskaitant elektros energijai, šildymui ir vėsinimui, iš biomasės pagamintas skystasis kuras;

f)

skystieji bioproduktai – energijos tikslais, išskyrus transportui, bet įskaitant elektros energijai, šildymui ir vėsinimui, iš biomasės arba biomasės pagamintas skystasis kuras;

g)

biodegalai – iš biomasės pagamintas skystasis transporto kuras;

g)

biodegalai – iš biomasės arba jos pagamintas skystasis arba dujinis transporto kuras;

i)

paramos schema – valstybės narės arba valstybių narių grupės taikoma priemonė, schema ar mechanizmas, kuriuo skatinama naudoti atsinaujinančių išteklių energiją: mažinami tos energijos kaštai , didinama kaina, už kurią ją galima parduoti, arba nustatomas atsinaujinančių išteklių energijos įpareigojimas ar kitomis priemonėmis didinama tokios energijos pirkimo apimtis. Tai apima, be kita ko, paramą investicijoms, neapmokestinimą ar mokesčių sumažinimą, mokesčių grąžinimą, paramos schemas atsinaujinančių išteklių energijos įpareigojimams vykdyti, įskaitant schemas, pagal kurias naudojamasi žaliaisiais sertifikatais, ir tiesioginio kainų rėmimo schemas, įskaitant fiksuotus supirkimo tarifus ir priemokų mokėjimus;

i)

paramos schema – valstybės narės arba valstybių narių grupės taikoma priemonė, schema ar mechanizmas, kuriuo skatinama naudoti atsinaujinančių išteklių energiją: mažinamos tos energijos sąnaudos , didinama kaina, už kurią ją galima parduoti, arba nustatomas atsinaujinančių išteklių energijos įpareigojimas ar kitomis priemonėmis didinama tokios energijos pirkimo apimtis. Tai apima, be kita ko, paramą moksliniams tyrimams ir investicijoms, neapmokestinimą ar mokesčių sumažinimą, mokesčių grąžinimą, paramos schemas atsinaujinančių išteklių energijos įpareigojimams vykdyti, įskaitant schemas, pagal kurias naudojamasi žaliaisiais sertifikatais, ir tiesioginio kainų rėmimo schemas, įskaitant fiksuotus supirkimo tarifus ir priemokų mokėjimus;

q)

nemaistinės celiuliozės medžiagos – žaliavos, daugiausia sudarytos iš celiuliozės ir hemiceliuliozės, o lignino jose yra mažiau nei lignoceliuliozės medžiagose; jos apima maistinių ir pašarinių augalų liekanas (pavyzdžiui, šiaudai, kukurūzų kotai, išaižos ir kevalai), žolinius energetinius augalus, kuriuose yra mažai krakmolo (pavyzdžiui, aukštoji avižuolė, sora, miskantai, didžioji arundinarija ir antsėliai prieš pagrindinius augalus ir po jų), gamybines atliekas (įskaitant maistinių ir pašarinių augalų liekanas išgavus augalinius aliejus, cukrus, krakmolus ir proteiną ) ir iš biologinių atliekų gautas medžiagas;

q)

nemaistinės celiuliozės medžiagos – žaliavos, daugiausia sudarytos iš celiuliozės ir hemiceliuliozės, o lignino jose yra mažiau nei lignoceliuliozės medžiagose; jos apima maistinių ir pašarinių augalų liekanas (pavyzdžiui, šiaudai, kukurūzų kotai, išaižos ir kevalai), žolinius energetinius augalus, kuriuose yra mažai krakmolo (pavyzdžiui, aukštoji avižuolė, sora, miskantai, didžioji arundinarija ir antsėliai prieš pagrindinius augalus ir po jų), ir pievų augalus (pvz., žolė, dobilai ir liucerna), gamybines atliekas (įskaitant maistinių ir pašarinių augalų liekanas išgavus augalinius aliejus, cukrus, krakmolus ir baltymus ) ir iš biologinių atliekų gautas medžiagas;

s)

iš atsinaujinančių išteklių pagamintas nebiologinės kilmės skystasis ir dujinis transporto kuras – skystasis arba dujinis kuras, kitas nei biodegalai, kurių energijos kiekis sukaupiamas iš kitų atsinaujinančių energijos išteklių nei biomasė, ir kuris yra naudojamas transporte ;

s)

iš atsinaujinančių išteklių pagamintas nebiologinės kilmės skystasis ir dujinis transporto kuras  – transportui naudojamas skystasis arba dujinis kuras, kitas nei biodegalai, kurių energijos kiekis sukaupiamas iš kitų atsinaujinančių energijos išteklių nei biomasė, kai iš aplinkos oro sugeriama anglies žaliava ;

z)

techninis pertvarkymas – iš atsinaujinančių išteklių energiją gaminančių jėgainių atnaujinimas, įskaitant visų arba dalies įrenginių arba valdymo sistemų ir įrangos pakeitimą, siekiant pakeisti galią arba padidinti efektyvumą;

z)

techninis pertvarkymas – iš atsinaujinančių išteklių energiją gaminančių jėgainių atnaujinimas, įskaitant visų arba dalies įrenginių arba valdymo sistemų ir įrangos pakeitimą, siekiant padidinti arba pakeisti galią ir ( arba) padidinti efektyvumą;

y)

atliekinė šiluma arba vėsuma – pramoniniuose arba energijos gamybos įrenginiuose atsirandanti perteklinė šiluma arba vėsuma, kuri nenaudojama pasklinda ore arba vandenyje ir nepatenka į centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemą;

y)

atliekinė šiluma arba vėsuma – pramoniniuose įrenginiuose arba energijos gamybos įrenginiuose arba tretiniame sektoriuje (naudojant didelio efektyvumo kogeneraciją arba kai kogeneracija neįmanoma) atsirandanti neišvengiama perteklinė šiluma arba vėsuma, kuri nenaudojama pasklinda ore arba vandenyje ir nepatenka į centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemą;

aa)

iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojas – direktyvoje [ Rinkos modelio direktyva] apibrėžtas aktyvusis vartotojas, savo valdose (įskaitant daugiabučius namus, komercinių arba bendrų paslaugų vietas arba uždaruosius skirstomuosius tinklus) vartojantis iš atsinaujinančių išteklių pasigamintą elektros energiją, kurią jis taip pat gali kaupti ir parduoti, jeigu tokia veikla nebuitiniams iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojams nėra jų pagrindinė komercinė arba profesinė veikla;

aa)

iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojas – … Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje [dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių išdėstymo (nauja redakcija), 2016/0380(COD)] apibrėžtas aktyvusis vartotojas arba drauge veikiančių vartotojų grupė , vartojantys savo valdose (įskaitant daugiabučius namus, gyvenamąjį rajoną, komercinių , pramoninių arba bendrų paslaugų vietas arba tuos pačius uždaruosius skirstomuosius tinklus) iš atsinaujinančių išteklių pasigamintą elektros energiją, kurią jie taip pat gali kaupti ir parduoti, jeigu tokia veikla nebuitiniams iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojams nėra jų pagrindinė komercinė arba profesinė veikla;

aaa)

atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenė – vietinė energetikos bendruomenė, kaip apibrėžta … Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos [dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių išdėstymo (nauja redakcija), 2016/0380(COD)], 2 straipsnyje, atitinkanti šios direktyvos 22 straipsnio 1 dalyje išdėstytus reikalavimus;

bb)

iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartojimas – iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojo vykdoma elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamyba ir vartojimas, taip pat, jei taikoma, jos kaupimas;

bb)

iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartojimas – iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojo vykdoma energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamyba ir vartojimas, taip pat, jei taikoma, jos kaupimas;

cc)

elektros energijos pirkimo sutartis – sutartis, pagal kurią juridinis asmuo sutinka iš energijos gamintojo tiesiogiai pirkti iš atsinaujinančių išteklių pagamintą elektros energiją;

cc)

atsinaujinančios elektros energijos pirkimo sutartis – sutartis, pagal kurią juridinis arba fizinis asmuo sutinka iš energijos gamintojo tiesiogiai pirkti iš atsinaujinančių išteklių pagamintą elektros energiją;

ee)

pažangieji biodegalai – iš IX priede išvardytų rūšių žaliavos pagaminti biodegalai;

ee)

pažangieji biodegalai – iš IX priede išvardytų rūšių žaliavos ir iš atliekų ir biomasės likučių, gaunamų ne iš maistinių arba pašarinių augalų, pagaminti biodegalai , kai tokia biomasė atitinka 26 straipsnyje nustatytus tvarumo kriterijus ;

ff)

atliekinis iškastinis kuras – skystasis ir dujinis kuras, pagamintas iš neatsinaujinančių išteklių atliekų srautų, įskaitant atliekų apdorojimo dujas ir išmetamąsias dujas;

ffa)

perdirbtas anglies pagrindu pagamintas kuras – skystasis ir dujinis kuras, pagamintas iš neišvengiamų neatsinaujinančių išteklių atliekų srautų, įskaitant atliekų apdorojimo dujas ir išmetamąsias dujas, per kurio visą gyvavimo ciklą išmetamas gerokai mažesnis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Jeigu jis gaminamas iš kietųjų atliekų srautų, naudojamos tik tos atliekos, kurių negalima panaudoti pakartotinai ir kurios nėra mechaniškai perdirbamos, visiškai atsižvelgiant į Direktyvoje 2008/98/EB nustatytą atliekų tvarkymo hierarchiją. Jeigu jis gaminamas iš dujinių procesų išmetalų, jie turi būti išmetami kaip neišvengiami ir netyčiniai gamybos proceso padariniai. Šio perdirbto anglies pagrindu pagaminto kuro gamybai naudojamų dujinių atliekų daliai negali būti suteikti kreditai pagal kitas išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo sistemas, pvz., ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą;

jj)

kirtimo leidimas – oficialus dokumentas, kuriuo suteikiama teisė imti miško biomasę;

jj)

kirtimo leidimas – teisėtas leidimas ar panaši teisė pagal nacionalinius ir (arba) regioninius teisės aktus imti miško biomasę;

mm)

miško valda  – vienas arba daugiau miško arba kitos miškingos žemės sklypų, iš kurių sudarytas valdymo arba naudojimo atžvilgiu vientisas vienetas ;

mm)

tiekimo bazė  – biomasės žaliavų kilmės geografinis regionas ;

nn)

biologinės atliekos – biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos, namų ūkių, restoranų, maitinimo įmonių ir mažmeninės prekybos vietų maisto ir virtuvės atliekos, taip pat panašios maisto perdirbimo atliekos ;

nn)

biologinės atliekos – biologinės atliekos, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 4 dalyje ;

a)

ilgalaikio konkrečios technologijos potencialo,

b)

poreikio užtikrinti technologinį arba regioninį energijos rūšių derinio diversifikavimą,

c)

veiksmingo sistemų planavimo ir tinklų integravimo,

d)

tinklo apribojimų ir tinklo stabilumo,

e)

aplinkosaugos apribojimų.

a)

nustato ir paskelbia nediskriminacinius ir skaidrius kvalifikacinės atrankos kriterijus ir projekto pristatymo taisykles projekto gyvavimo laikotarpiu;

b)

konsultuojasi su suinteresuotaisiais subjektais ir prašo jų peržiūrėti konkurso specifikacijų projektą;

c)

skelbia informaciją apie ankstesnius konkursus, įskaitant projektų įgyvendinimo rodiklius.

a)

sumažinti sąnaudas;

b)

patobulinti technologijas;

c)

pasiekti aukštus įgyvendinimo rodiklius;

d)

užtikrinti mažų subjektų ir vietos valdžios institucijų nediskriminacinį dalyvavimą.

a)

nepakankamų sujungimų pajėgumų;

b)

nepakankamų gamtos išteklių;

c)

neigiamo poveikio energetiniam saugumui ar geram išimtį pritaikyti prašančios valstybės narės energijos rinkos veikimui.

ba)

siekiant užtikrinti atitiktį 3 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytam rodikliui, biodegalų, tiekiamų aviacijos ir laivybos sektoriuje, dalis laikoma atitinkamai 2 kartus ir 1,2 karto didesne už jų energetinę vertę, o iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos, tiekiamos kelių transporto priemonėms, dalis laikoma 2,5 karto didesne už jos energetinę vertę;

ca)

elektros energija pagaminta laikantis tarptautinė teisės nuostatų, ypatingą dėmesį teikiant žmogaus teisių teisei.

e)

prašymas susijęs su 2 dalies b ir c punktuose nustatytus kriterijus atitinkančiu bendru projektu, kurį vykdant bus naudojama jungiamoji linija po to, kai ji bus pradėta eksploatuoti, ir su elektros energijos kiekiu, kuris nėra didesnis nei elektros energijos kiekis, kuris bus eksportuojamas į Sąjungą po to, kai jungiamoji linija bus pradėta eksploatuoti.

e)

prašymas susijęs su 2 dalies b , c ir ca punktuose nustatytus kriterijus atitinkančiu bendru projektu, kurį vykdant bus naudojama jungiamoji linija po to, kai ji bus pradėta eksploatuoti, ir su elektros energijos kiekiu, kuris nėra didesnis nei elektros energijos kiekis, kuris bus eksportuojamas į Sąjungą po to, kai jungiamoji linija bus pradėta eksploatuoti.

d)

kartu pateikiamas trečiosios šalies, kurios teritorijoje pradėjo veikti įrenginys, rašytinis b ir c punktų patvirtinimas ir įrenginyje pagamintos elektros energijos dalis arba kiekis, kuris bus naudojamas trečiojoje šalyje.

d)

kartu pateikiamas trečiosios šalies, kurios teritorijoje pradėjo veikti įrenginys, rašytinis antros pastraipos b, c ir ca punktų patvirtinimas ir įrenginyje pagamintos elektros energijos dalis arba kiekis, kuris bus naudojamas trečiojoje šalyje.

a)

administracinės procedūros būtų supaprastintos ir pagreitintos atitinkamu administraciniu lygmeniu;

a)

administracinės procedūros būtų supaprastintos ir pagreitintos atitinkamu administraciniu lygmeniu ir būtų nustatyti reikiamų leidimų ir licencijų išdavimo terminai ;

d)

decentralizuotiems energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantiems įtaisams būtų nustatomos paprastesnės ir mažesnę naštą užkraunančios leidimų išdavimo procedūros, įskaitant reikalavimą pranešti, jei tai galima pagal taikomą teisinę bazę .

d)

decentralizuotiems energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantiems ir kaupiantiems įtaisams , įskaitant vartotojus, kurie pasigamina energijos iš atsinaujinančių išteklių, ir energetikos bendruomenes, būtų nustatomos paprastesnės ir mažesnę naštą užkraunančios leidimų išdavimo procedūros, įskaitant reikalavimą panešti apie mažos apimties projektus .