Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendradarbiavimo muitinių klausimais programos „Muitinė“

(COM(2018) 442 final – 2018/0232 (COD))

(2019/C 62/07)

Pranešėja

Laure BATUT

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2018 6 14 ES Taryba, 2018 6 27
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114, 33 ir 207 straipsniai
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2018 10 2
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 10 17
Plenarinė sesija Nr.	538
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	191/3/5

1.   Išvados ir rekomendacijos

EESRK teigiamai vertina tai, kad pripažįstama muitinės vaidmens vidaus rinkoje svarba ir kad pasiūlymu siekiama remti muitų sąjungą ir muitines joms suteikiant naują finansinę priemonę, skirtą padėti įgyvendinti muitų politiką, siekiant užtikrinti vienodą taisyklių taikymą. EESRK mano, kad politiniu požiūriu Europos muitinės, kurios jau taiko bendrą teisės kodeksą, ilgainiui turėtų pradėti veikti kaip vienas subjektas.

1.1.   Dėl programos „Muitinė“ biudžeto ir įgyvendinimo

1.1.1.

EESRK mano, kad programai „Muitinė“ septyneriems metams numatytos 950 mln. EUR sumos, t. y. po 5,02 mln. EUR per metus vienai šaliai (27 valstybių narių ES), gali nepakakti atsižvelgiant į pasiūlyme nustatytų tikslų mastą ir su žmonėmis, tinklais, technologijomis ir įranga susijusius uždavinius; kadangi našta teks valstybėms jų atsakomybės srityse, Komitetas rekomenduoja Komisijai sudaryti sąlygas nacionalinėms muitinėms visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti programą ir užtikrinti minimą programų sinergiją; jis pageidauja, kad Komisija užtikrintų daugiametės finansinės programos (DFP) biudžeto prioritetų lankstumą.

1.1.2.

EESRK pripažįsta, kad sunku daryti skaičiais išreikštas prielaidas dėl su „Brexit’u“ susijusių išlaidų, kurios gali būti labai didelės; jis rekomenduoja nagrinėjamą tekstą tikslinti laipsniškai, neapsunkinant 27 valstybių narių vidaus rinkos kūrimo ir atsižvelgiant į esminį poreikį turėti gerai parengtų muitinės darbuotojų ir bendrų muitinės priemonių bei procedūrų, kuriomis būtų galima konkuruoti su tokiomis šalimis kaip JAV ir Kinija.

1.2.   Dėl IT vaidmens programoje

Atsižvelgdamas į tai, kad IT sudaro didžiąją dalį tikėtinos programos pridėtinės vertės, ir į poreikį užtikrinti sklandų muitinės IT strategijos plėtojimą (1), EESRK palankiai vertina priemonių, skirtų finansuoti ir palengvinti transeuropinių muitinės IT sistemų plėtrą ir priežiūrą, integravimą, visų pirma IT planavimo priemonių įtraukimą, ypač jei jos padeda mažinti valstybių narių skirtumus.

1.2.1.

Dėl technologinių inovacijų EESRK rekomenduoja, kad programa būtų įgyvendinama taip, kad būtų užtikrintas technologinių inovacijų diegimas vienu metu visose dalyvaujančiose valstybėse.

1.2.2.

Skaitmeninio bendradarbiavimo srityje, siekiant kuo geresnio rezultato, EESRK rekomenduoja raginti valstybes nares imtis veiksmų siekiant sumažinti praktikos ir įgūdžių skirtumus bei sustiprinti bendrą norą kovoti su sukčiavimu.

1.3.   Dėl gebėjimų stiprinimo

EESRK mano, kad administracinių įstaigų darbuotojų gebėjimų stiprinimas ir mokymas muitų srityje yra itin svarbūs tinkamam ES muitinių bendradarbiavimui. Jis rekomenduoja visapusiškai išnaudoti programą, kad būtų galima tęsti pradėtus pokyčius (2), kuriuos, praėjus keletui metų po programos „Matthaeus“ įgyvendinimo, būtų galima pratęsti muitinėms skirta programa „Erasmus“ (laikini visų kategorijų muitinės pareigūnų mainai).

1.3.1.

EESRK rekomenduoja muitinėms suteikti „įgaliotųjų institucijų“ statusą, kad jos galėtų naudotis sąveikiosiomis asmenų kontrolės prie sienų sistemomis (3).

1.4.   Dėl pagrindinių teisių

EESRK rekomenduoja, kad programa padėtų jos taikymo srityje sustiprinti pagrindinių teisių laikymąsi ir duomenų apsaugą.

1.5.   Dėl rodiklių

EESRK rekomenduoja padėti dalyvaujančioms valstybėms tinkamai vykdyti jų pareigas pranešti apie programos įgyvendinimą pagal siūlomus rodiklius, kadangi dėl valstybių biudžetų suvaržymų nacionalinės administravimo institucijos ne visada turės pakankamai laiko ir (arba) darbuotojų. EESRK siūlo bent pirmuosius penkerius metus tarpusavyje lyginti visas valstybes nares.

1.6.   Dėl valdymo

EESRK palankiai vertina atvirą valstybių narių, Komisijos ir suinteresuotųjų subjektų dialogą programos įgyvendinimo klausimais. Jis pageidauja, kad atnaujinta Europos Vadovų Tarybos parama programai ilgainiui suteiktų matomumo ir kad būtų sudarytos palankios sąlygos visapusiškai jos sėkmei, įskaitant mokesčių suderinimą tarp valstybių narių, visų mokymuose dalyvaujančių šalių įsipareigojimą ir jų norą investuoti į bendradarbiavimą, kovoti su sukčiavimu ir vykdyti sąžiningą prekybą.

2.   Įžanga

2.1.

Europos Komisijos siūlomoje DFP programai „Muitinė“ keliamas tikslas paremti muitinių bendradarbiavimą ir apginti Sąjungos ekonominius bei finansinius interesus. Praėjus 50 metų, muitų sąjunga turi Europos lygmeniu suderintą teisės aktų sistemą. Tačiau reikia įdėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad valstybių narių muitinės savo užduotis vykdytų vienodai ir lygiaverčiai. Bendra Sąjungos muitų teritorija ir bendras išorės tarifas egzistuoja, valstybėms narėms draudžiama tarpusavyje taikyti muitus ir lygiaverčio poveikio mokėjimus. Tačiau skirtumų vis dar yra, todėl vyksta nesąžiningai konkurencijai prilygstanti palankiausių muitinių paieška ieškant taisyklių taikymo spragų, o tai, kaip ir muitinės sankcijos, priskiriama nacionalinių įstatymų taikymo sričiai.

2.2.

Vienodą įgyvendinimą užtikrinti dar sudėtingiau todėl, kad muitinės vaidmuo yra daugialypis. Muitinei reikalinga nacionalinių, ES ir tarptautinių prekybos teisės aktų ir judėjimo laisvės politinė pusiausvyra. Muitinė domisi prekėmis: teisėtomis, kurių judėjimą ji turi skatinti, neteisėtomis, kurias ji turi perimti, pavojingomis, kurias ji turi sulaikyti. Tam tikrose valstybėse narėse muitinė pateikia išorės prekybos statistiką.

2.3.

Be to, muitinė užtikrina daugelio ne muitų srities teisės aktų laikymąsi: a) ji saugo gyventojus nuo terorizmo grėsmių, pavojaus aplinkai ir sveikatai, šaunamųjų ginklų ir narkotikų, kontroliuoja valiutų judėjimą, intelektinės nuosavybės teises, visuomenės saugumą ir sveikatą, produktų saugą, laukinių rūšių ir aplinkos apsaugą ir t. t. Jos vaidmuo visais saugumo klausimais tampa vis svarbesnis; b) be to, itin svarbus yra muitinės vaidmuo užtikrinant tiekimo grandinės vientisumą. Kitų DFP finansinių programų ir programos „Muitinė“ sinergija vyks daugeliu aspektų.

2.4.

Muitinė jau naudoja skaitmeninius prietaisus ir technologijas, kurie sutrumpino tikrinimo laiką ir sumažino viešąsias išlaidas, nors tiek pasaulinės prekybos, tiek tarptautinio nusikalstamumo mastas auga. Vyriausybėms ir Sąjungai tai labai svarbi priemonė. Ją galima pasitelkti visoje ES teritorijoje siekiant apsaugoti ES finansinius interesus (pvz., taikant muito mokesčius JAV) arba piliečius (pvz., nuo galvos smegenų kempinligės). Ją sustiprins Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos (4).

3.   Siūlomo reglamento santrauka

3.1.

2021–2027 m. laikotarpiu (5) Europos Komisija savo bendrą biudžeto projektą orientavo į 27 valstybių narių Sąjungos politinius tikslus. Į šiuos tikslus įtraukta naująja programa „Muitinė“ efektyviau ir plačiau tęsiama programa „Muitinė 2020“ ir siekiama padėti įgyvendinti Sąjungos muitinės kodeksą (SMK) (6) ir muitų politiką. Šiuo tikslu pirmenybė teikiama struktūriniam bendradarbiavimui metodikos ir biudžeto klausimais, taip pat tvirtesniam operatyviniam valstybių narių ir kitų dalyvaujančių šalių, įskaitant šalis kandidates ir stojančiąsias šalis, bendradarbiavimui.

3.2.

Muitinės deklaracijų skaičius auga (2016 m. jų pateikta apie 310 mln., t. y. 10 deklaracijų per sekundę, 98 % jų pateikiama elektroniniu būdu). Sąjungos muitinės kodeksu jau padėtas įgyvendinti projektas, pagal kurį iki 2020–2025 m. turi būti įvykdytas 17 elektroninių sistemų masinis skaitmeninimas. Jomis siekiama padidinti Europos įmonių konkurencingumą. Komisija mano, kad jomis programai „Muitinė“ bus suteikta didžiausia pridėtinė vertė.

3.3.

Atliekant poveikio įvertinimą buvo nustatyta, kad reikia tobulinti ES muitinių darbuotojų įgūdžius ir geriau koordinuoti jų darbą bei nustatyti supaprastintus rodiklius administracinei naštai sumažinti. Pasiūlyme nurodyta, kad turi būti stiprinami veiksmai tiek veiklos požiūriu, vykdant valstybinių narių struktūrinį keitimąsi gerąja patirtimi ir operatyvinėmis žiniomis, tiek pasitelkiant plataus spektro IT infrastruktūrą ir sistemas, siekiant visas muitinės procedūras atlikti internetu (7). Projektai bus įgyvendinami kelerius metus, žinoma, užtikrinant sinergiją su programa „Fiscalis“.

3.4.

Komisija vykdys tarptautinius įsipareigojimus, kuriuos ES prisiėmė PPO, o valstybių narių muitinės, kad atitiktų jos komunikate dėl valdymo paskelbtą politinę žinią (8), turėtų veikti taip, lyg būtų vienas subjektas.

3.5.

Atsižvelgdama į ekonomiją dėl „Brexit’o“, reformų ir griežto taupymo bei į naujus įnašus, kurių bus prašoma iš valstybių narių, Komisija siūlo 2021–2027 m. bendrą Sąjungos daugiametę finansinę programą, kuriai bus skirta 1 279 mlrd. EUR, t. y. 1,11 % 27 valstybių narių sukurto turto, iš kurių 950 mln. EUR bus skirta programai „Muitinė“.

3.5.1.

Panaudojant įvairius finansavimo būdus, užtikrinant naujovišką skirtingų prioritetų lankstumą valdant bendrą biudžetą, pavyzdžiui, IT srityje, bus galima pasiekti sinergiją. Integruoto sienų valdymo fondo lėšomis nacionalinės muitinės galės pasinaudoti muitinio tikrinimo įrangai tobulinti (tik tinkamos finansuoti įrangos pirkimui, techninei priežiūrai ir modernizavimui), o visi kiti susiję veiksmai, pavyzdžiui, bendradarbiavimo veiksmai siekiant įvertinti įrangos poreikius arba su įsigyta įranga susiję mokymai, bus remiami programos „Muitinė“ lėšomis.

3.5.2.

Struktūrinių reformų rėmimo programa padės pagerinti Sąjungos muitinių administracinius gebėjimus. Programa „Muitinė“ padės muitinėms apginti ES finansinius interesus, jos įgyvendinimas taip pat bus remiamas pagal kovos su sukčiavimu programą, kuri pakeis dabartinę programą „Hercule III“ (9) ir kovos su sukčiavimu informacinę sistemą, pagal kurią teikiama tarpusavio pagalba muitinių veiklos srityje. Bus užtikrinta šios programos sinergija su programa „Fiscalis“, Europos prokuratūros veikla ir Teisingumo, teisių ir vertybių fondo Teisingumo programa mokant taikyti ES muitų teisę.

4.   Bendrosios pastabos

4.1.   Programos „Muitinė“ įgyvendinimas

4.1.1.

2018 m. kovo 24 d. Europos Parlamentas rekomendavo bendrą ES biudžetą padidinti 219 mlrd. EUR. Komisija nori pabrėžti Europos pridėtinę vertę, palyginti su valstybių viešosiomis išlaidomis. Tačiau bendras padidinimas sudaro tik 1,11 % ES sukurto turto (10) (ankstesniu laikotarpiu – 1,13 %). 1993–1999 m. vidurkis buvo 1,25 % EESRK, daug metų kovojantis už ES nuosavų išteklių dalies padidinimą (11), pageidauja, kad muitų politika atspindėtų politinę valią baigti kurti vidaus rinką ir kad nacionalinės muitinės gautų jos įgyvendinimui reikalingą pagalbą.

4.1.2.

Jis kelia klausimą, kaip buvo nustatyta 2021–2027 m. laikotarpiui skirta 950 mln. EUR suma (pasiūlymo 4 straipsnio 1 dalis): 137,7 mln. EUR per metus, t. y. 5,02 mln. EUR per metus kiekvienai šaliai (27 valstybių narių ES), nes, esant skirtingiems išsivystymo lygiams, tokia suma atrodo maža.

4.2.

Pasiūlyme numatyta veikti rengiant viešuosius pirkimus ir skiriant dotacijas laikantis tiesioginio valdymo principo. Dėl naujojo DFP modelio lankstumo bus galima kurti sinergiją tarp įvairių programų ir įvairių muitinės užduočių, plėtoti muitinių ryšius su kitomis administravimo įstaigomis, kitomis ES veiklos sritimis, pavyzdžiui, Skaitmeninės Europos programa (12), programa „Fiscalis“, Teisingumo programa ir t. t., ir su tuo susijusiais biudžeto skyriais. EESRK mano, kad tai geras principas, tačiau kelia klausimą, kokie tinkamumo kriterijai bus taikomi skiriant prašomą pagalbą pagal kiekvienos programos skyrius, kurie nebus uždari. Jis baiminasi dėl galimo atotrūkio tarp teorijos ir praktikos derinant šiuos finansavimo būdus tais atvejais, kai bus norima tuo pat metu skirtingus veiksmus finansuoti to paties fondo lėšomis, o jo galimybės nebus didesnės.

4.3.

Komisija, atrodo, mano, kad gali susidaryti palanki padėtis valstybių narių ir ES pajamų atžvilgiu, tačiau tai tėra prielaida, kurią bus sudėtinga patikrinti per 7 metus.

4.4.

Pagal pasiūlymą didelė dalis atsakomybės už biudžetą paliekama valstybėms narėms, kurios, atsižvelgdamos į nacionalinius apribojimus, privalės išplėtoti komponentus savo lygmeniu. Tačiau valstybės vis dar susiduria su Europos semestro metu nustatyta griežto taupymo politika ir vėluojančiu ekonomikos augimu, visų pirma euro zonoje. Vis dėlto pasiūlyme numatyta struktūrinio bendradarbiavimo priemonė suteiks valstybėms narėms galimybę bendradarbiauti, visų pirma kuriant kompiuterinių sistemų komponentus.

5.   Konkrečios EESRK pastabos

5.1.   IT sritis

5.1.1.

Ji laikoma didžiausia programos pridėtine verte (13). Muitinė veikiausiai yra pagrindinis Sąjungos e. valdžios elementas. Didėjant muitinio tikrinimo ir deklaravimo priemonių įvairovei, reikalingas vis didesnis tarpusavio sujungiamumas ir sąveikumas. Tam visų pirma reikia, kad visose valstybėse narėse būtų sukurta veiksminga muitinių IT infrastruktūra, visur užtikrinant labai didelės spartos plačiajuostį ryšį. Be to, EESRK norėtų, kad 27 valstybių narių muitinėms būtų suteiktas įgaliotųjų institucijų statusas, kad jos galėtų naudotis būsima sąveikiųjų sienų kontrolės sistemų sąranga (14).

5.1.2.

Pasiūlymo 7 straipsnio 5 dalyje ir 8 straipsnyje nurodoma, kad projektams Komisijos taikoma finansavimo norma bendradarbiavimo veiksmams gali siekti iki 100 % Kai veiksmas susijęs su Europos elektroninės sistemos plėtojimu ir veikimu, padengiamos tik bendrų komponentų ir koordinavimo išlaidos, o valstybės narės apmoka išlaidas, susijusias su dokumentu joms patikėta atsakomybe.

5.1.3.   Inovacijos IT srityje

5.1.3.1.

Itin didelio pajėgumo skaitmeniniais tinklais palaikomas visų novatoriškų skaitmeninių paslaugų teikimas. Kad muitinių IT pridėtinė vertė duotų laukiamų rezultatų, visi su muitine susiję privatūs veiklos vykdytojai (įmonės) ir viešieji veiklos vykdytojai (trečiųjų šalių institucijos) turi turėti galimybę gauti geresnio lygio įrangą ir paslaugas.

5.1.3.2.

Jei Muitinės daugiametis strateginis planas dėl elektroninių sistemų (e. muitinė, DSP–M) (15) bus įtrauktas į programą „Muitinė“, visos skaitmeninės inovacijos taps jos dalimi. EESRK norėtų, kad visos valdžios institucijų patvirtintos inovacijos būtų saugiai platinamos visame susietajame Sąjungos muitinių tinkle, kad po patvirtinimo nebūtų prarasta laiko ir nebūtų nukrypta nuo srauto.

5.1.3.3.

Visose srityse būtina užtikrinti duomenų ir tinklų kibernetinį saugumą. Kuo daugiau sąsajų, tuo didesnė rizika. EESRK mano, kad tai pakankamai svarbu, kad būtų numatyta programoje ir tam būtų skirtos lėšos, juo labiau, kad muitinės veikla apima strateginius aspektus.

5.2.   Rodikliai

5.2.1.

Komisija akcentuoja, kad programa gali padėti vienodai įgyvendinti muitų srities teisės aktus ir politiką ir siūlo tai įvertinti taikant naujus kokybinius kriterijus.

5.2.2.

Komitetas rekomenduoja dalyvaujančioms valstybėms pasinaudojant programoje numatytais mokymais pasirengti šiam įdomiam duomenų kaupimui: tiek jų rinkimui, tiek apdorojimui. Valstybės biudžeto mažinimo laikotarpiu muitinėms gali pritrūkti laiko ir (arba) darbuotojų tokiems tyrimams plėtoti, tuomet galėtų iškilti abejonių dėl jų patikimumo. Vertinimo priemonės jau sukurtos ir programinėje įrangoje gali būti tiesiogiai teikiama informacija apie Europos elektroninių sistemų prieinamumą.

5.3.   Valdymas

5.3.1.

Kad būtų išvengta srautų nukreipimo ir konkurencijos iškraipymo, Komisija siekia koordinuoti veiksmus, skirtus suvienodinti taisyklių taikymą. Ji nori, kad, kaip ir anksčiau, ją suptų komitetai ir ekspertų grupės, ir pabrėžia pilietinės visuomenės atstovų dalyvavimo svarbą.

5.3.2.

Tokį koordinavimą veiklos lygmeniu ilguoju laikotarpiu kartu su nacionalinėmis muitinėmis turi vykdyti specializuoti atstovai. EESRK palankiai vertina atvirą dialogą su dalyvaujančiais subjektais, pavyzdžiui, išorės ekspertais ir valdžios institucijų, visų pirma trečiųjų šalių, atstovais, tarptautinių organizacijų, ekonominės veiklos vykdytojų ir pilietinės visuomenės atstovais; jis pageidautų, kad 1) iki programos „Muitinė“ įgyvendinimo pabaigos Europos Vadovų Taryba ją propaguotų ir parodytų savo susidomėjimą visapusišku jos įgyvendinimu; 2) programoje būtų pateikta išsamios informacijos apie pilietinės visuomenės atstovus ir piliečių galimybes naudotis teisių gynimo priemonėmis siekiant apginti savo teises.

5.3.3.

Komitetas mano, kad siekiant sėkmingo suvienodinimo visos valstybės narės ir ES institucijos turėtų žengti viena kryptimi, siekdamos skaidrumo. EESRK palankiai vertintų, jeigu priėmus politinius sprendimus dėl prioritetų būtų išskirti veiksmai, susiję su legalių prekių ir nelegalių prekių muitiniu tikrinimu ir su asmenų kontrole prie sienų (laikantis muitų ir migracijos politikos).

5.3.4.

Reikia paminėti bendro pobūdžio elementus, kurie padėtų užtikrinti programos „Muitinė“ sėkmę, pavyzdžiui, mokesčių suderinimas tarp valstybių narių, visų mokymuose dalyvaujančių šalių įsipareigojimas ir jų noras investuoti į bendradarbiavimą, kovoti su sukčiavimu ir vykdyti sąžiningą prekybą.

5.4.   Žmogiškųjų išteklių gebėjimų ugdymas

5.4.1.

Muitinė veiklos nepradeda nuo nulio, ji turi darbuotojų, įrangos, praktinės patirties. Šis labai svarbus aspektas yra minimas programoje, bet nėra išplėtotas. Kiekvienos šalies administracija turės atitikti reikalavimus, keliamus norint dalyvauti Infrastruktūros ir žinių gilinimo programoje.

5.4.2.

Komitetas rekomenduoja rengti visuotinius bendrus ES masto mokymus remiantis Europolo pavyzdžiu. Jie galėtų būti teminiai, skirti sąveikumui, ĮEVV (16) auditui, kovai su sukčiavimu, kibernetiniam saugumui, vidaus saugumui ir pan. Jie galėtų, be Europos Komisijos jau įdiegtų bendrų skaitmeninių modulių, būti papildyti muitinei skirta tęstinio mokymo programa „Erasmus“, kuri suteiktų galimybę vykdyti laikinus visų kategorijų muitinės pareigūnų mainus ir būtų finansuojama pagal programą „Muitinė“.

5.4.3.

Komiteto įsitikinimu, siekiant, kad skirtingų kultūrų nacionalinės muitinės sėkmingai bendradarbiautų, ir norint nustatyti gerąją patirtį ir ja keistis, reikalingi darbuotojai, kurie mokėtų pažinti vienas kitą ir dirbti panašiai (17), pasinaudodami skaitmeninėmis priemonėmis, bet ne tik jomis (turėtų administravimo įgūdžių). EESRK mano, kad, nepaisant vis didėjančių techninių reikalavimų, valstybėms ir Sąjungai politiniu požiūriu būtų naudinga išsaugoti muitinės administracijų buvimą vietoje. Jis pageidauja, kad griežto taupymo priemonės, siejamos su programoje apibrėžtais užmojais, netaptų dingstimi mažinti valstybės tarnautojų skaičių ir kad visi turėtų galimybę praturtinti žinias, kad galėtų bendradarbiauti su savo kolegomis iš ES.

5.5.   Pagrindinių teisių apsauga

5.5.1.

Komitetas pabrėžia, kad programa „Muitinė“ gali būti ne tik muitų politikos įgyvendinimo priemonė, bet ir paskata laikytis pagrindinių teisių vykdant suderintus muitinės darbuotojų ir dalyvaujančių trečiųjų šalių atstovų mokymus, todėl svarbu išnaudoti šią galimybę.

5.5.2.

Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (18) taikomas visoje Sąjungoje. Prekybinės veiklos vykdytojai, įmonės, tarnautojai privalo jo laikytis ir jis turi būti jiems taikomas. Duomenų apsauga tiek civilinėje srityje, tiek pramonėje ir prekyboje gali būti gyvybiškai svarbi ir turi būti sistemiškai užtikrinta tiek nacionalinių, tiek bendrų sistemų vykdant įprastas ir ginčų nagrinėjimo procedūras, taip pat elektroninėje prekyboje ir statistikoje, susijusioje su programos įgyvendinimo pažangos rodikliais.

5.5.2.1.

Sąjungos išorės sienų valdymo bendradarbiaujant su FRONTEX srityje gali pasitaikyti atvejų, kai kyla pavojus žmogaus teisėms. Susijusios muitinės administracijos privalo gerbti tiek tariamų pažeidėjų, tiek savo darbuotojų žmogaus teises.

---

(1)  2018 m. balandžio 11 d. Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai, COM(2018) 178 final.

(2)  SWD(2017) 34 final.

(3)  COM(2017) 793 ir 794 final – 2017/0351 ir 352 (COD).

(4)  Reglamentas (ES) 2016/1624.

(5)  COM(2018) 322 final.

(6)  SMK – Sąjungos muitinės kodeksas, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, taikomas nuo 2016 m. gegužės 1 d., kuriame numatyta galimybė ekonominės veiklos vykdytojui deklaracijas teikti tik vienai Sąjungos muitinės įstaigai (centralizacija), nors prekės gabenamos per įvairias vietas; jame nustatytas tikslas iki 2020 m. gruodžio 31 d. 100 % dematerializuoti muitinės formalumus.

(7)  2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 70/2008/EB dėl nepopierinės muitinės.

(8)  OL C 434, 2017 12 15, p. 43.

(9)  Programa „Hercule III“ (Reglamentas (ES) Nr. 250/2014, 104,9 mln. EUR) siekiama apsaugoti ES finansinius interesus remiant kovos su ES biudžetui žalingais pažeidimais, sukčiavimu ir korupcija veiksmus. Ją valdo Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF).

(10)  Bendrosios nacionalinės pajamos.

(11)  OL C 74, 2005 3 23, p. 32, 4.5.15 punktas.

(12)  COM(2018) 434 final.

(13)  SWD(2018) 322 final, poveikio įvertinimas.

(14)  COM(2017) 793 final.

(15)  Muitinės daugiametis strateginis planas dėl elektroninių sistemų (e. muitinė, DSP–M), Taxud.a.3(2017) 6498377.

(16)  ĮEVV – Įgaliotasis ekonominės veiklos vykdytojas.

(17)  Žr. praeityje įgyvendintą programą „Matthaeus“.

(18)  Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas: http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=uriserv:OJ.L_.2012.172.01.0010.01.FRA&toc=OJ:L:2016:119:TOC.