Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 52018AE3007

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. a) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ ir su ja susijusių dalyvavimo ir sklaidos taisyklių (COM (2018) 435 final – 2018/0224 (COD)); b) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“ (COM(2018) 436 final – 2018/0225 (COD))

    EESC 2018/03007

    OL C 62, 2019 2 15, p. 33–39 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    15.2.2019   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 62/33

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. a) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ ir su ja susijusių dalyvavimo ir sklaidos taisyklių

    (COM (2018) 435 final – 2018/0224 (COD))

    b) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“

    (COM(2018) 436 final – 2018/0225 (COD))

    (2019/C 62/05)

    Pranešėjas

    Gonçalo Lobo XAVIER

    Konsultavimasis

    a)

    Europos Parlamentas, 2018 6 14

    Taryba, 2018 6 25

    b)

    Europos Parlamentas, 2018 6 14

    Taryba, 2018 6 27

    Reglamentavimo pagrindas

    a)

    SESV 173 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 1, 4 ir 5 dalys ir 188 straipsnis; ir Euratomo sutarties 7 straipsnio 5 dalis

    b)

    SESV 173 str. 3 dalis ir 182 str. 4 dalis

     

     

    Atsakingas skyrius

    Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius

    Priimta skyriuje

    2018 10 2

    Priimta plenarinėje sesijoje

    2018 10 17

    Plenarinė sesija Nr.

    538

    Balsavimo rezultatai

    (už / prieš / susilaikė)

    187/1/2

    1.   Išvados ir rekomendacijos

    1.1.

    		 EESRK teigiamai vertina faktą, kad Europos Komisija, be kita ko, atsižvelgdama į būsimą 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą, aiškiai nurodė, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos turi likti esminis ES prioritetas. EESRK labai džiaugiasi, kad į daugelį Komiteto rekomendacijų dėl programos „Horizontas 2020“ laikotarpio vidurio peržiūros atsižvelgta tokiose srityse kaip bendri moksliniai tyrimai ir judumas, taip pat dėl veiksmų, kuriais siekiama stiprinti inovacijas, įveikti skirtumus tarp regionų, skatinti mokslo ir inovacijų veiklą tarp piliečių, pagerinti žemus sėkmingumo rodiklius ir sumažinti administracinę naštą (1).

    1.2.

    		 EESRK pabrėžia, kad mokslas, moksliniai tyrimai ir inovacijos turi būti svarbiausi Europos bendruomenės kūrimo proceso elementai, ir todėl pritaria „Europos horizonto“ požiūriui, kuriuo siekiama priartinti piliečius prie šios veiklos ir jos pasiekimų. Šiuo tikslu, įgyvendinant strategiją būtina veiksmingai informuoti ne tik apie programos teikiamas galimybes, bet ir apie inovacijų ir mokslinių tyrimų veiklos poveikį piliečių gyvenimui, tuo siekiant didesnės valstybių narių paramos šioms pastangoms.

    1.3.

    		 EESRK pritaria tam, kaip ketinama rengti mokslinių tyrimų ir inovacijų misijas, kuriomis, įgyvendinant strategiją „Europos horizontas“, galima pasiekti paveikesnių mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų ir iš tiesų pakeisti tai, kaip piliečiai suvokia mokslą ir jo poveikį kasdieniam jų gyvenimui. EESRK ragina skubiai apibrėžti strategines misijas, kurios gali skatinti mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemas visoje Europoje ir stiprinti bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje, nes tai pagrindinė priemonė žinioms įgyti ir poveikiui kurti. Misijos turėtų būti orientuotos į konkrečius, kiekybinius ir galimus įvykdyti tikslus, kartu jos turėtų būti atviros visiems galimiems dalyviams, siekiant sukaupti kompetenciją iš skirtingų Europos vietovių.

    1.4.

    		 EESRK remia tai, kad misijos galės būti įgyvendinamos taikant daugialypius principu „iš apačios į viršų“ pagrįstus sprendimus ir apims visą mokslinių tyrimų ir inovacijų ciklą. Kadangi misijomis turėtų būti siekiama vidutinės trukmės ir ilgalaikių tikslų, taikant šį principą turėtų atsispindėti ir didelė žemo technologinio pasirengimo lygio (angl. TRL) mokslinių tyrimų svarba. Jos turėtų būti orientuotos ne tik į linijinius inovacijų modelius, kurie dažnai apsiriboja laipsniškomis inovacijomis, bet ir aiškiai skatinti ardomųjų inovacijų modelius.

    1.5.

    		 EESRK, kaip organizuotos pilietinės visuomenės atstovas, yra pasirengęs aktyviai prisidėti prie bendro kūrimo proceso ir pritaria misijų idėjai, tačiau negalima pamiršti, kad sprendimų priėmimą pernelyg priartinus prie galutinių vartotojų gali būti apribota misijų taikymo sritis ir jų revoliucingumas. Kuriant misijų valdybas, būtina užtikrinti pakankamą ir aukštos kokybės visų suinteresuotųjų subjektų kritinę masę, kad būtų išvengta papildomų mokslinių tyrimų arba, kito kraštutinumo – misijų, kurios gerokai viršija esamas technines ir (arba) technologines galimybes.

    1.6.

    		 EESRK pabrėžia, kad Europos inovacijų taryba (EIT) yra svarbi priemonė proveržio inovacijoms palaikyti ir verslumui bei konkurencingumui skatinti ES lygmeniu. Tokiu būdu, ir atsižvelgiant į Europos padėtį, EESRK mano, kad EIT ypatingą dėmesį turėtų skirti labai inovatyvioms ir proveržį skatinančioms MVĮ ir startuoliams.

    1.7.

    		 EESRK sutinka, kad programa „Europos horizontas turėtų sistemingai naudotis socialiniais ir humanitariniais mokslais. Socialiniai ir humanitariniai mokslai turėtų būti susieti su technologiniu požiūriu. Inovacijos apima ne tik technologijas, todėl sutelkus įvairias vizijas, kompromisus ir iššūkius bus galima geriau formuoti mokslinių tyrimų ir inovacijų struktūrą Europoje. EESRK mano, kad neapsiribojus vien technologijomis būtų galima sustiprinti socialinių ir humanitarinių mokslų poziciją visoje programoje „Europos horizontas“.

    1.8.

    		 EESRK remia „atvirojo mokslo“ politikos požiūrį kaip priemonę sutelkti dėmesį į pažangų mokslą ir kokybiškas žinias. Atvirasis mokslas yra labai svarbus bendram moksliniam Europos institucijų plėtojimui, tačiau reikėtų apsvarstyti galimybę nustatyti tam tikrą laikotarpį visų mokslinių rezultatų skelbimui siekiant užtikrinti, kad visų projektų rezultatai būtų skelbiami tinkamuose šaltiniuose per deramai nustatytus terminus. EESRK palankiai vertina atvirąją prieigą prie mokslinių publikacijų ir mokslinių tyrimų duomenų, tačiau primygtinai rekomenduoja rengti reguliarias konsultacijas su mokslinių tyrimų suinteresuotaisiais subjektais dėl būsimų reikalavimų atvirajam mokslui. Programoje „Europos horizontas“ turėtų išlikti atsisakymo dalyvauti galimybės.

    1.9.

    		 EESRK pritaria, kad dėl pertvarkytos ramsčių struktūros pagerės vidinis nuoseklumas, visų pirma integravus pramonės technologijas į 2 ramstį, padidinus pramonės įnašą į pasaulinių problemų sprendimą ir suderinus naujų sprendimų pasiūlą su paklausa. Šis požiūris yra labai patrauklus, ir vienas iš pasiūlymų būtų teikti pirmenybę uždaro inovacijų ciklo konsorciumams, kurie, be kita ko, įtraukia kuriančius akademinės bendruomenės partnerius, inovatyvius sprendimus plėtojančius sprendimų teikėjus ir savo poreikius išreiškiančius galutinius vartotojus, kad jie galėtų veikti laikydamiesi tvarumo principų.

    1.10.

    		 EESRK taip pat pritaria tikslui dar labiau supaprastinti valstybės pagalbos taisykles, kad būtų galima lengviau suderinti įvairius fondus, kurie gali turėti lemiamą reikšmę siekiant įveikti didelius valstybių narių ir regionų skirtumus, susijusius su sėkmingų mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų skaičiumi. Sinergijos su kitomis Sąjungos finansavimo programomis ir Sąjungos politikos kryptimis, t. y. su struktūriniais fondais, taikant suderintas taisykles yra labai svarbios siekiant užtikrinti didžiausią mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų poveikį.

    1.11.

    		 EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad parama tyrėjų judumui pasitelkiant programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ (MSCV) taip pat yra itin svarbi toliau stiprinant Europos mokslinių tyrimų erdvę, o ES ir nacionaline politika turi būti siekiama sudaryti tinkamas ir patrauklias darbo sąlygas specialistams, siekiant išvengti protų nutekėjimo, nes šis reiškinys duoda priešingų rezultatų siekiant sanglaudos ES. Be to, būtina didinti paramą pagal EMTT programą dirbantiems pradedantiesiems mokslo darbuotojams.

    1.12.

    		 EESRK mano, kad veiklos srityje „Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“ ypatingą dėmesį reikėtų skirti moksliniam švietimui ir mokslinei komunikacijai. Šioje srityje ir atitinkamai programoje „Europos horizontas“ tai sustiprintų mokslą dalyvaujant visuomenei ir visuomenei skirtą mokslą.

    2.   Bendrosios pastabos

    2.1.

    		 EESRK palankiai vertina Komisijos pastarojo meto pastangas skatinti Europos augimą įgyvendinant naują ir išmatuojamų tikslų siekiančią Europos politiką ir skiriant daugiau paramos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiklai, galinčiai užtikrinti Europos pirmavimą daugelyje sričių (2). Pastaraisiais metais Europos novatorių ir mokslininkų bendruomenė pasiekė daug tikslų, vis dėlto Europos piliečiai šią situaciją ne visiškai įvertina dėl kelių priežasčių, pavyzdžiui, komunikacijos trūkumo, menko bendruomenės įsipareigojimo ar net piliečių abejingumo mokslo laimėjimams. Todėl labai svarbu pakeisti šį Europos visuomenėje paplitusį požiūrį – ne tik trumpuoju laikotarpiu, bet ir siekiant prisidėti kuriant ilgalaikę visuomenėje įsitvirtinusią inovacijų ir mokslo ekosistemą.

    2.2.

    		 EESRK pritaria požiūriui, kad dedant labai dideles pastangas siekiant sutelkti ir įtraukti visuomenę Europos projektui įgyvendinti, piliečių požiūrį galima pakeisti apibrėžiant pagrindinius pasaulinius uždavinius. Europos konkurencingumo didinimas pasitelkiant inovacijas yra labai svarbus ir nustatydami politikos prioritetus vadovai turi į tai atsižvelgti. Negalima vienareikšmiškai teigti, kad moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijų veikla labai prisideda prie darbo vietų kūrimo ir augimo. Nepakanka vien informuoti, kad šiuo metu apie du trečdaliai Europos ekonomikos augimo grindžiami moksliniais tyrimais, technologine plėtra ir inovacijomis. Valstybės narės privalo prisidėti prie šių bendrų pastangų.

    2.3.

    		 EESRK palankiai vertina pasiūlymą dėl naujos Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos, kuria siekiama 2021–2027 m. laikotarpiu remti ir skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas ES lygmeniu, ir pagrindinius jos ypatumus, t. y. atvirojo mokslo, pasaulinių uždavinių ir pramonės konkurencingumo ir atvirų inovacijų akcentavimą. EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad bendro kūrimo požiūris, įtraukiant visus žinių ir inovacijų bendruomenės suinteresuotuosius subjektus, suteikia pagrindą skatinti Europos konkurencingumą, darbo vietų kūrimą, socialinę sanglaudą, visų pirma, kovojant su jaunimo nedarbu, ir aplinkos apsaugą laikantis JT darbotvarkės iki 2030 m. ir įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus (DVT).

    2.4.

    		 Regis, programa „Europos horizontas“ siekiama atsižvelgti į Komisijos prioritetą sukurti inovacijų ir mokslo ekosistemą, siekiant sudaryti sąlygas ES padidinti savo konkurencingumą įgyvendinant ekonominį ir socialinį poveikį turinčias struktūrines priemones. Tai patvirtina ne tik pasiūlymas padidinti finansinį paketą, bet ir priemonės, kurias numatyta įgyvendinti trijose programos veiklos srityse.

    2.5.

    		 EESRK palankiai vertina pagrindinius naujus elementus, į kuriuos atkreipiamas dėmesys pasiūlyme dėl programos „Europos horizontas“, t. y.: i) palaikyti proveržio inovacijas sukuriant Europos inovacijų tarybą; ii) siekti didesnio poveikio orientuojantis į misiją ir įtraukiant piliečius: mokslinių tyrimų ir inovacijų misijos; iii) stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą; iv) didinti atvirumą įgyvendinant sustiprintą atvirojo mokslo politiką; ir v) racionalizuoti finansavimo pasiūlos spektrą taikant naują požiūrį į Europos partnerystę.

    2.6.

    		 Pagal principą „iš apačios į viršų“ vykdomos ES mokslinių tyrimų ir inovacijų misijos, kurias įgyvendinant daugiausia dėmesio skiriama pasauliniams iššūkiams ir pramonės konkurencingumui, gali būti geras būdas aktyviau įtraukti visuomenę į mokslo ir inovacijų veiklą. Toks požiūris gali būti sėkmingas būdas įtraukti visuomenę ir piliečius į misijas, kurias reikės apibrėžti, jis sukurs ir bendruomenės jausmą, kuris gali būti svarbiausiu elementu siekiant reikšmingų rezultatų ir poveikio. Organizuotos pilietinės visuomenės vaidmuo šiame procese, kaip ir visada, galėtų būti itin svarbus.

    2.7.

    		 EESRK taip pat palankiai vertina tai, kad programa „Europos horizontas“ ketina remti „viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes“, kaip veiksmingą priemonę stiprinti bendrus mokslinius tyrimus, orientuotus į pramonės inicijuotus mokslinius tyrimus, dėmesį sutelkiant į mažesnį skaičių didesnį poveikį turinčių partnerysčių. Europa turi pripažinti, kad reikia dar daug nuveikti siekiant užtikrinti supaprastintas sąlygas veiksmingam akademinės bendruomenės ir pramonės bendradarbiavimui. Žinoma, yra daug gerų pavyzdžių ir geriausios patirties, tačiau dar yra ką tobulinti. Viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės yra priemonės, galinčios sumažinti atskirtį tarp dviejų skirtingų, tačiau vienas kitą papildančių pasaulių – akademinės bendruomenės ir pramonės bei (arba) rinkos.

    2.8.

    		 EESRK dar kartą (3) primygtinai ragina Komisiją nuolat dėti pastangas sumažinti biurokratiją, susijusią su programa „Horizontas“. Todėl EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą mažinti biurokratiją ir gerinti situaciją, susijusią su „patekimo į rinką laiku“ ir (arba) reagavimu į pasiūlymus; tai matyti, pavyzdžiui, programoje „Horizontas 2020“ konkrečios MVĮ priemonės atveju. Pagrindinis tikslas įgyvendinant programą „Europos horizontas“ turi būti supaprastinimas, visų pirma susijęs su laiku, per kurį skiriama dotacija, ir po to vykstančiu patekimu į rinką, nuolatinėmis finansavimo normomis, sumažintu priemonių skaičiumi, ribotu darbo laiko apskaitos žiniaraščių naudojimu, platesniu fiksuotų sumų naudojimu ir t. t.

    2.9.

    		 EESRK mano, kad kartu su biurokratijos mažinimu, supaprastinimu ir matomesne kampanija, siekiant skatinti MVĮ dalyvauti inovacijų ir mokslinių tyrimų ir inovacijų veikloje, Europos inovacijų tarybos koncepcija yra labai sveikintina, ypač atsižvelgiant į komercializacijos skatinimą, inovacijų plėtojimą ir verslininkus. Iš tiesų, EESRK mano, kad įgyvendinant šią strategiją, sėkmės lygis gali padidėti, jei atsižvelgsime į tai, kad praeityje kai kurioms naujai įsteigtoms įmonėms ir idėjoms nepasisekė dėl įvairių priežasčių, kurioms Europos inovacijų taryba nori rasti sprendimą. Negalime pamiršti, kad būtina užtikrinti, jog Europa mažiau vengtų rizikos, ir Europos inovacijų taryba padės siekti šio tikslo, kartu ji turėtų apsvarstyti galimybę į savo bendrus tikslus ir vertinimo kriterijus įtraukti didelės rizikos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmus.

    2.10.

    		 EESRK palankiai vertina tai, kad siekiama didesnio MVĮ ir pradedančiųjų įmonių dalyvavimo programoje, bet turi tam tikrų abejonių dėl pasiūlymo dėl veiklos plėtojimo. Nepaisant ankstesnių pastangų įgyvendinant bendrąsias programas, MVĮ turėtų būti labiau įtrauktos į veiklą, kuri grindžiama moksliniais tyrimais ir inovacijomis, o programa „Europos horizontas“ yra geriausia galimybė MVĮ prisijungti. Idėja paskatinti jų dalyvavimą pasitelkiant kapitalą galėtų būti nebloga, bet visoms įmonėms turi būti pateikiama aiški informacija. Kadangi MVĮ požiūris, susijęs su „nuosavybės teise priklausančiu kapitalu“ vis dar yra skirtingas, programa turi būti visapusiškai išaiškinta, siekiant paskatinti bendruomenės dalyvavimą ir išvengti klaidingų aiškinimų. MVĮ turi senas tradicijas, susijusias su kapitalu, grindžiamu šeimos verslu, todėl dėl pasiūlymų „atverti“ jų kapitalą pagal šią programą finansuojamai rinkai, gali kilti konkrečių klausimų. Todėl EESRK ragina Komisiją labai aiškiai apibrėžti šį įdomų pasiūlymą.

    2.11.

    		 EESRK taip pat sutinka su principu, kad nesant dialogo su ES nebebus skiriama finansinių investicijų verslininkams. Šis neseniai viešame posėdyje paskelbtas Europos Komisijos nario Carlos Moedas šūkis demonstruoja plataus užmojo idėją betarpiškiau bendrauti su verslininkais ir kandidatais, bet kartu ir labai rizikingą požiūrį: dar neaišku, kokio pobūdžio ištekliai bus skiriami pokalbiams su kandidatams, be to, visas procesas turi būti veiksmingas. Tačiau EESRK yra visiškai pasirengęs remti šį naują požiūrį ir net siūlo savo pagalbą bendradarbiauti teikdamas savo narių patirtį ir turimą pilietinės visuomenės organizacijų, remiančių savo narius, paramą.

    2.12.

    		 Galiausiai, EESRK taip pat palankiai vertina pastangas, kuriomis regis, siekiama didinti programų fondų sinergiją. Fondų sinergija gali atlikti svarbų vaidmenį skatinant ir didinant mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus įvairiuose Europos regionuose. Svarbiausiu aspektu turėtų būti sinergijos su kitomis Sąjungos finansavimo programomis ir Sąjungos politikos kryptimis, t. y. su struktūriniais fondais, didinimas taikant suderintas taisykles. Iš tiesų, vadovaujantis DFP reglamentais dėl sanglaudos fondų, valstybės narės gali perkelti iki 5 % savo asignavimų iš vieno fondo į kitą, kad būtų galima perkelti investicijų lėšas į kitas svarbias nustatytas sritis. Tai galėtų būti dar vienas svarbus žingsnis siekiant labiau įtraukti valstybes nares siekti inovacijų programos tikslo ir perkelti mokslinių tyrimų darbotvarkę į kitą lygmenį. EESRK mano, kad tik dalyvaujant viešajam ir privačiam sektoriams programa gali būti laikoma sėkminga ir turinčia poveikį kasdieniam piliečių gyvenimui. Kitas svarbus aspektas būtų suderinti įvairių fondų taisykles ir reglamentus, bent jau taikomus tos pačios rūšies veiklai, visų pirma moksliniams tyrimams ir inovacijoms.

    3.   Pasiūlymas dėl programos „Europos horizontas“ (2021–2027 m.)

    3.1.

    		 Europos Komisijos pasiūlymu dėl programos „Europos horizontas“ yra skelbiama apie labai svarbų laimėjimą: 100 mlrd. EUR mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų programą, kuri jau yra labai didelis žingsnis kuriant moksliniais tyrimais ir inovacijomis grindžiamą Europos žinių visuomenę. Šiomis aplinkybėmis, tai, kad valstybės narės sutiko su šiuo biudžeto padidinimu, demonstruoja ne tik politinį įsipareigojimą, bet ir yra aiški žinia pasauliui: Europa nori pirmauti inovacijų srityje ir sudarė tam finansuoti reikalingas sąlygas.

    3.2.

    		 Be finansavimo padidėjimo, yra keletas naujų ir inovatyvių idėjų, kurias EESRK nori pabrėžti, nes tiesiogiai iš šio pasiūlymo atrinktos mintys yra svarbios šiai nuomonei. Todėl norėtume trumpai nurodyti šiuos punktus:

    a)

    Trimis veiklos sritimis grindžiama programos „Europos horizontas“ struktūra: EK teigimu, programa „Europos horizontas“ yra ne revoliucija, bet evoliucija. Jos pagrindą sudaro trys pagrindinės veiklos sritys: „Atvirasis mokslas“, kurį sudaro Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT), programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ (MSCV) ir mokslinių tyrimų infrastruktūra; „Pasauliniai uždaviniai ir pramonės konkurencingumas“, kurią sudaro penkios veiksmų grupės („Sveikata“, „Įtrauki ir saugi visuomenė“, „Skaitmeninė ekonomika ir pramonė“, „Klimatas, energetika ir judumas“ ir „Maistas ir gamtos ištekliai“) ir veiklos sritis „Atvirosios inovacijos“, apimanti Europos inovacijų tarybą, Europos inovacijų ekosistemas ir Europos inovacijų ir technologijų institutą. Trys veiklos sritys bus grindžiamos veikla, kuria siekiama stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę.

    b)

    Europos inovacijų tarybos sukūrimas siekiant padėti ES tapti lydere rinkas kuriančių inovacijų srityje; Europa daugelį metų siekė šio tikslo, tačiau, nepaisant šių pastangų, nepaisant puikių idėjų ir nepaisant labai stiprios inovacijų kūrėjų ir mokslo darbuotojų bendruomenės, augimo ir darbo vietų kūrimo lygis neatspindi įsipareigojimo lygmens. Komisijos pasiūlymu bus sukurta vieno langelio principu veikiant įstaiga, kuri turi užtikrinti, kad perspektyviausios didelio potencialo ir proveržio technologijos iš laboratorijų patektų į rinką, ir padėti novatoriškiausioms pradedančiosioms įmonėms ir bendrovėms plėtoti savo idėjas. Naujoji Europos inovacijų taryba padės lengviau nustatyti ir finansuoti sparčiai kintančias, didelės rizikos inovacijas, turinčias didelį potencialą sukurti visiškai naujas rinkas. Ji teiks tiesioginę paramą novatoriams pasitelkiant dvi pagrindines finansavimo priemones, vieną, skirtą ankstyviesiems etapams, o kitą – kūrimo ir diegimo rinkoje etapams. Ji papildys Europos inovacijos ir technologijos instituto (toliau – EIT) veiklą. EESRK mano, kad EIT ypatingą dėmesį turėtų skirti labai inovatyvioms ir proveržį skatinančioms MVĮ ir startuoliams.

    c)

    Planuojant EIT veiklą, pasiūlymai dėl būsimų EIT žinių ir inovacijos bendrijų (ŽIB) bus pateikti EIT strateginėje inovacijų darbotvarkėje (SID). EESRK mano, kad jų skaičius neturėtų būti žymiai padidintas ir turėtų išlikti ribotas, kad atitiktų mokslinių tyrimų ir inovacijų aplinkos supaprastinimo principą. Be to, būsimose ŽIB turėtų būti užtikrintas atstovavimas įvairioms Europos šalims, t. y. priimant sprendimus dėl inovacijų centrų kūrimo vietų. Reikėtų stiprinti akademinės veiklos skatinamą verslumą (pasitelkiant verslumo ugdymą, skatinant tvirtus nespecializuoto pramonės ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo ryšius, taip pat nustatant įgūdžius, kurių turėtų turėti būsimi novatoriai).

    d)

    ES mokslinių tyrimų ir inovacijų misijų, kuriose daugiausia dėmesio skiriama pasauliniams uždaviniams ir pramonės konkurencingumui, kūrimas. Toks požiūris gali būti sėkmingas būdas įtraukti visuomenę ir piliečius į misijas, kurias reikės nustatyti, jis sukurs ir bendruomenės jausmą, kuris gali būti svarbiausiu elementu siekiant reikšmingų rezultatų ir poveikio. Pavyzdžiai galėtų būti įvairūs – kova su vėžiu, švarus transportas, vandenynai be plastiko arba saugus ir švarus vanduo visiems. Šios misijos bus rengiamos kartu su piliečiais, suinteresuotosiomis šalimis, Europos Parlamentu ir valstybėmis narėmis. EESRK, kaip organizuotos pilietinės visuomenės atstovas, yra pasirengęs aktyviai prisidėti prie šio bendro kūrimo proceso.

    e)

    Inovacijų potencialo didinimas visoje ES ir Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas: parama bus padvigubinta valstybėms narėms, kurioms nepavyko geriausiai pasinaudoti savo turimu nacionaliniu mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialu. Be to, sinergijos su Europos struktūriniais ir investicijų fondais (t. y. struktūriniais ir sanglaudos fondais) leis lengviau koordinuoti ir derinti finansavimo šaltinius ir padėti regionams diegti inovacijas ir įgyti pranašumo ES lygmeniu.

    f)

    Atvirumo didinimas: Atvirojo mokslo/atvirų inovacijų principas taps programos „Europos horizontas“modus operandi, kuriam prireiks užtikrinti atvirąją prieigą prie publikacijų ir duomenų. Tai skatins rezultatų sklaidą ir naudojimą bei padės juos panaudoti rinkoje ir didinti pasitelkiant ES finansavimą pasiekiamų rezultatų inovacinį potencialą.

    g)

    Naujos kartos Europos partnerystė ir sustiprintas bendradarbiavimas su kitomis ES programomis: tikimasi, kad programa „Europos horizontas“ patobulins daugelį kartu su ES bendrai rengiamų arba bendrai finansuojamų partnerysčių, su tokiomis partnerėmis, kaip pramonė ir finansavimo fondai, siekiant padidinti jų veiksmingumą ir poveikį siekiant Europos politikos prioritetų. Programa „Europos horizontas“ skatins veiksmingus ir veiklos ryšius su kitomis būsimomis ES programomis, kaip antai sanglaudos politika, Europos gynybos fondas, Skaitmeninės Europos programa ir Europos infrastruktūros tinklų priemonė, taip pat su tarptautiniu branduolių sintezės energijos projektu ITER.

    h)

    Jungtinis tyrimų centras (JRC), Europos Komisijos mokslinių tyrimų ir žinių tarnyba, toliau prisidės teikdama mokslines rekomendacijas, techninę paramą ir vykdydama specialius tyrimus.

    4.   Mokslas ir inovacijos visiems europiečiams

    4.1.

    		 Piliečiai turi būti informuoti apie Europos potencialą ir mokslo ir inovacijų veikla pasiektus rezultatus. Ši veikla iš tiesų yra kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis ir suteikia realią galimybę įtraukti visuomenę į Europos projektą. Komisijos pasiūlyta koncepcija ir priemonės yra plataus užmojo, ir tai yra nesibaigiantis procesas, tačiau kartu tai geriausia galimybė sudominti ES piliečius Europos vertybėmis, susijusiomis su inovacijomis ir mokslu visiems.

    4.2.

    		 Mokslinis švietimas ir mokslinė komunikacija turi būti laikoma pagrindiniu būdu įtraukti visus į Europos projektą. Visuomenės dalyvavimui programoje „Europos horizontas“ suteikus prioritetą bus aiškus žingsnis pirmyn mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos produktus pateikiant rinkai ir mūsų kasdieniam gyvenimui. Daugiašaliu suinteresuotųjų subjektų požiūriu grindžiamas bendros kūrybos procesas būtų aiškus ženklas visuomenės įtraukimui į mokslinių tyrimų ir inovacijų aplinką. Skatinant naujus valdymo, gamybos ir vartojimo modelius, bus itin svarbios socialinės inovacijos, įtraukiant visuomenę ir kuriant pasitikėjimą inovacijomis.

    4.3.

    		 Regis, komunikacija apie Europos mokslo ir inovacijų sėkmę, jos rezultatų sklaida ir naudojimasis jais, vyksta šiek tiek nesėkmingai. Piliečiai mano, kad vertingos kitų regionų inovacijos ir neatsižvelgia į Europos pasiekimus, net jei juos ir mato. Dėl keleto priežasčių tai turi pasikeisti: greta idėjos sukurti Europos vykdomų investicijų europinę vertę, svarbu užtikrinti pasididžiavimą ES pasiekimais ir tikslais, susijusiais su visiems skirtu Europos projektu.

    4.4.

    		 Europa yra dažnai kritikuojama dėl jos investicijų trūkumo ir trūkstamos pasirengimo rizikuoti ir verslumo kultūros. Pagrindinė EK pasiūlymo idėja yra spręsti šiuos iššūkius ir sukurti naują su šiomis idėjomis susijusį naratyvą. Mokslo ir inovacijų veiklos indėlis kuriant geresnę ir įtraukesnę Europą yra neatsiejamas nuo permainų, kurių reikia siekiant išvengti nesusipratimų, susijusių su Europos projektu, ir, žinoma, tai tikrai padės labiau įtraukti piliečius ir didinti jų pasididžiavimą dalyvavimu sprendimo paieškose. Taip pat svarbu kovoti su netiksliu įsivaizdavimu apie tai, kaip vietos bendruomenėse panaudojamos ES lėšos: jei piliečiai pripažintų, kad „mokesčių mokėtųjų“ pinigai naudojami gerai, tai būtų teisingas žingsnis kovojant su radikaliomis populistų kalbomis, kurioms būtina paneigti.

    4.5.

    		 Programa turėtų, visų pirma, stiprinti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvę, užtikrinant, kad didžioji jos finansavimo dalis būtų naudojama bendriems moksliniams tyrimams, kuriuose dalyvauja dalyviai iš valstybių narių ir (arba) asocijuotųjų šalių, siekiant užtikrinti didelę ES pridėtinę vertę. Europos mokslininkų, pramonės (įskaitant MVĮ) ir kitų viešųjų ir privačių institucijų bendradarbiavimas padėjo kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę ir yra Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrųjų programų prekinis ženklas, kurį labai vertina suinteresuotieji subjektai ir kuris turi būti išsaugotas programoje „Europos horizontas“.

    4.6.

    		 Programos „Europos horizontas“ veikla visų pirma vykdoma skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus. Reikėtų užtikrinti, kad didžioji programos „Europos horizontas“ biudžeto dalis išleidžiama per konkurencingus konkursus, kuriuos skaidriu ir veiksmingu būdu tiesiogiai įgyvendina Europos Komisija arba jos vykdomosios agentūros, ir kad misijų ir partnerysčių skaičiui ir biudžetui būtų nustatytos pagrįstos viršutinės ribos, kad atsižvelgiant į supaprastinimo siekį būtų galima racionalizuoti mokslinių tyrimų ir inovacijų aplinką.

    4.7.

    		 Programoje „Europos horizontas“ turi būti suderinti poreikiai ir svarbiausi prioritetai, pabrėžiami 2018 m. pradžioje atliekant poveikio vertinimą (4) pradėtose konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais. Konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais buvo siekiama surinkti suinteresuotųjų piliečių ir subjektų nuomones dėl programos „Europos horizontas“ projekto, visų pirma dėl mokslinių tyrimų ir inovacijų stiprinimo visoje Sąjungoje; švietimo, įgūdžių ir mokymo skatinimo; bei saugios ir sveikos aplinkos užtikrinimo bei gamtos išteklių apsaugos.

    4.8.

    		 Siekiant aktyviai prisidėti prie įvairių regionų sanglaudos Europoje, Europos mokslinių tyrimų tarybos finansavimo didinimas yra sveikintinas, ypač jei jis bus pirmiausia skiriamas pradedantiesiems mokslo darbuotojams, kaip grupei, kuri užtikrina didžiausią galimą potencialą Europos ateičiai. Reikia sustabdyti protų nutekėjimą iš periferinių regionų į kitas sritis ir užtikrinti pradedančiųjų mokslo darbuotojų įgalėjimą.

    4.9.

    		 Siekiant pagerinti pilietinės visuomenės požiūrį į mokslinių tyrimų rezultatus svarbu pabrėžti pagrindinį socialinių inovacijų vaidmenį. Taip pat svarbu pabrėžti socialinės ekonomikos įmonių ir suinteresuotųjų subjektų svarbą – kartu su pramone ir MVĮ jie šiuo metu yra svarbi Europos ekonomikos sistemos dalis.

    5.   Įmonių vaidmuo

    5.1.

    		 EESRK dar kartą nori pakartoti tai, kad MVĮ yra svarbiausia Europos verslo bendruomenės dalis. MVĮ yra atsakingos už darbo vietų kūrimą ir jų skaičiaus didėjimą, todėl formuojant politiką joms turi tekti didelė svarba. Šis pasiūlymas, regis, atspindi šią idėją, tačiau kartu EESRK atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad nėra vieno visoms valstybėms narėms tinkančio sprendimo, kaip padidinti MVĮ dalyvavimą programoje „Europos horizontas“. Valstybių narių ekonomikos augimas yra skirtingas, jų struktūrinių inovacijų ekosistemos yra nevienodos ir tai turi būti vienaip ar kitaip atspindėta siūlomose konkrečiose priemonėse.

    5.2.

    		 EESRK pripažįsta pradedančiųjų įmonių vaidmenį inovacijų ir mokslo ekosistemose, tačiau atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad norėdami veikti sėkmingai, verslininkai turi laikytis į verslą orientuoto požiūrio. Todėl pageidautina verslininkams suteikti tam tikrų žinių apie rinkos potencialą ir poreikius. Didelės bendrovės turi taip pat turi dalyvauti šiame procese. Didelės bendrovės suteikia daugiau galimybių pradedančiosioms įmonėms ir MVĮ, ne tik dėl savo sukuriamų iššūkių, bet ir dėl įprastai su jų veikla susijusių verslo galimybių. Todėl sukurti veiksmingesnę inovacijų ekosistemą, kuri sutelkia visas jų realijas, yra labai gera mintis.

    5.3.

    		 EESRK atkreipia verslininkų bendruomenės ir Komisijos dėmesį į poreikį parengti naują naratyvą dėl pramonės veiklos. Tradiciniai pramonės sektoriai tikrai galėtų pasinaudoti startuolių veikla, kai jie yra orientuoti spręsti iššūkius, kylančius dėl pramonės veiklos skaitmeninimo ir robotizavimo – pavyzdžiui, orientuojantis į žiedinę ekonomiką arba skatinant labai pažangių naujų gamybos technologijų diegimą, dalyvaujant MVĮ ir startuoliais, ir skatinant juos bendradarbiauti su didelėmis pramonės šakomis. Sėkmės lygį galima būtų padidinti, jei startuolių bendruomenė būtų supažindinta su būsimais pramonės uždaviniais.

    6.   Finansiniai klausimai

    6.1.

    		 Siūlomą 100 mlrd. EUR biudžetą 2021–2027 m. sudarys 94,1 mlrd. EUR Europos horizontas biudžetas, 3,5 mlrd. EUR „InvestEU“ fondui ir 2,4 mlrd. EUR Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programai. Euratomo programa, kuri finansuoja branduolinės saugos ir branduolinio saugumo, taip pat radiacinės saugos mokslinius tyrimus ir mokymus, daugiau dėmesio skirs kitoms nei elektros energijos gamybos reikmėms, pavyzdžiui sveikatos priežiūros ir medicininei įrangai ir taip pat rems branduolinės srities tyrėjų judumą pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“.

    6.2.

    		 Preliminariame programos „Europos horizontas“ biudžeto paskirstyme atkreipiamas dėmesys į labai išaugusį (apie 20 %) EMTT biudžetą ir programos „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ (apie 10 %) biudžetą, palyginti su programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.). EESRK visiškai pritaria šiam padidėjimui ir tam, kad didžiąją EMTT finansinių išteklių dalį reikėtų skirti pradedantiesiems mokslo darbuotojams jų produktyviausio ir kūrybiškiausio veiklos etapo metu (dotacijoms pradedantiems (5) ir sutvirtinimo dotacijos (6)).

    6.3.

    		 Programoje „Europos horizontas“ didžiausias biudžeto padidėjimas numatytas Europos inovacijų tarybai – jai skiriama iš viso 13,5 mlrd. EUR. Veiklos srityje „Pasauliniai uždaviniai ir pramonės konkurencingumas“ didžiausias biudžeto padidinimas numatytas veiksmų grupei „Gamtos ištekliai ir aplinka“ – jai iš viso skiriant 10 mlrd. EUR. Kompleksinei veiklos sričiai „Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“ taip pat numatytas esminis biudžeto padidinimas – jai skiriama iš viso 2,1 mlrd. EUR. EESRK mano, kad šie biudžeto pokyčiai yra sveikintini ir sustiprins Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvę bei sukurs daugiašalę mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemą visuose Europos regionuose.

    2018 m. spalio 17 d., Briuselis

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

    Luca JAHIER

    (1)  Žr. OL C 34, 2017 2 2, p. 66 ir Informacinis pranešimas. Programa „Horizontas 2020“ (vertinimas).

    (2)  OL C 197, 2018 6 8, p. 10.

    (3)  OL C 34, 2017 2 2, p. 66.

    (4)  https://ec.europa.eu/info/publications/horizon-europe-impact-assessment-swd-2018-307_en.

    (5)  Skiriamos bet kokios tautybės 2–7 metų patirtį po mokslų daktaro laipsnio įgijimo turintiems moksliniams darbuotojams, turintiems perspektyvios mokslinio darbo patirties ir teikiantiems aukštos kokybės mokslinių tyrimų pasiūlymus (https://erc.europa.eu/funding/starting-grants).

    (6)  Skiriamos bet kokios tautybės 7–12 metų patirtį po mokslų daktaro laipsnio įgijimo turintiems moksliniams darbuotojams, turintiems perspektyvios mokslinio darbo patirties ir teikiantiems aukštos kokybės mokslinių tyrimų pasiūlymus. (https://erc.europa.eu/funding/consolidator-grants).

    Top