Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planas“

(COM(2018) 97 final)

(2019/C 62/12)

Pranešėjas

Carlos TRIAS PINTÓ

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Komisija, 2018 4 10
Teisinis pagrindas	SESV 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2018 9 7
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 10 17
Plenarinė sesija Nr.	538
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	164/6/5

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

Kad būtų galima įveikti kapitalo rinkų sąjungai (KRS) kylančius pagrindinius iššūkius ir didinti euro zonos atsparumą, patikima tvaraus augimo finansavimo sistema, turinti ilgalaikę perspektyvą, yra svarbiausias veiksnys siekiant atkurti pasitikėjimą rinkomis ir santaupas susieti su tvariomis investicijomis, užtikrinant papildomus MVĮ finansavimo šaltinius ir sustiprinant žaliosios bei socialinės infrastruktūros projektus.

1.2

Komitetas palankiai vertina Komisijos veiksmų planą ir pritaria, kad „Europa gali tapti [visame pasaulyje] patraukliausia tvarių investicijų vieta“ (1). Komitetas mano, kad svarbu užtikrinti ilgalaikį ES konkurencingumą. Apskritai tai susiję su ilgalaikio, integracinio ir tvaraus ekonomikos augimo skatinimu, visišku ir produktyviu užimtumu ir deramu darbu visiems (8 Darnaus vystymosi tikslas).

1.3

Šiuos uždavinius reikėtų spręsti suderintai, visų veikėjų, įskaitant finansinio sektoriaus veiklos vykdytojus, įmones, piliečius ir valdžios institucijas, bendromis pastangomis. Be to, perėjimas prie tvaraus augimo modelio yra sudėtingas uždavinys, ir, be abejonės, tai laipsniškas procesas, kurio metu atsižvelgiama į sektorių ypatumus.

1.4

Valstybės narės pirmenybę turėtų teikti holistinei vizijai, bendradarbiavimui ir tolesnei integracijai. Labai svarbu, kad šioje srityje visa ES laikytųsi bendros pozicijos ir vadovautųsi tuo pačiu principu. Tai ne tik padės pasiekti nustatytus tikslus, bet ir leis siekti pažangos kitose svarbiose srityse, kaip antai energetikos sąjunga, bankų sąjunga, kapitalo rinkų sąjunga ir skaitmeninė darbotvarkė.

1.5

Tvariems ekonominiams modeliams turėtų būti taikoma įvairiapusė finansinė sistema, pagal kurią vienodomis sąlygomis veiktų skirtingų dydžių bankai ir įvairūs verslo modeliai, taip pat kiti finansiniai subjektai. Šiuo tikslu būtina baigti kurti standartus ir gerinti jų nuoseklumą bei tinkamą įgyvendinimą, laikantis proporcingumo principo.

EESRK nuomone, kapitalo srautų nukreipimas tvaresnės ekonomikos link turi būti neišvengiamai susietas su finansine įtrauktimi ir socialine sanglauda Europoje, kurioje nė vienas neatsiliktų. Iš tiesų, didėjantys piliečių pajamų skirtumai gali kliudyti tvariam augimui, todėl pasitelkus įmonių ir institucijų valdymą reikia sureguliuoti esamą padėtį.

1.6

Turi būti užtikrintas pakankamas esamų įvairių pasaulinių finansinių struktūrų nuoseklumas, bendrai remiantis JT darnaus vystymosi tikslais (DVT), su jais derinant tvarią taksonomiją (2). Atnaujinta taksonomija, kuri yra siūloma veiksmų plane, turėtų būti propaguojama visame pasaulyje ir įtraukiama į ES teisę, kad ji būtų vienodai ir vienu metu įvesta visose valstybėse narėse, užtikrinant jos reguliarų persvarstymą ir atnaujinimą.

1.7

Apskritai EESRK tvirtai remia Komisijos tvaraus augimo finansavimo veiksmų planą, kuris turėtų užtikrinti didesnį visos vertės grandinės tvarumą, tačiau norėtų pateikti keletą pastabų dėl plano veiksmų ir jų įgyvendinimo: I. Integruotas požiūris, naudojant gyvavimo ciklo metodiką siekiant integruoti finansinį reikšmingumą (3) į investavimo procesą, reikalauja tvarių investicijų ir atsakingo skolinimo: svarstyti vieną be kito būtų nenuoseklu ir tai trukdytų baigti kurti finansinę (bankų ir kapitalo rinkų) sąjungą. II. Taksonomija turi būti dinamiška ir palaipsniui kuriama remiantis aiškia tvariai ekonominei veiklai taikomų aplinkos, socialinių ir valdymo (ASV) kriterijų apibrėžtimi; derėtų ankstyvuoju etapu pradėti nuo aplinkos (A) veiksnių konfigūracijos, tačiau nustatant apsaugos priemones socialinėje ir gero įmonių valdymo srityse. III. Dešimt veiksmų yra labai nuosekliai vieni su kitais susiję ir sąveikauja tarpusavyje. Todėl būtina tinkamai suderinti naujos taksonomijos konfigūraciją (1 veiksmas) ir jos vertinimą reitingų agentūrose (6 veiksmas), kad būtų galima sukurti vertinimo balais sistemas (angl. scorings) remiantis įmonių pateikta patikima informacija (9 veiksmas), papildant ženklinimą (2 veiksmas) ir tvarumo lyginamuosius standartus (5 veiksmas). Taip finansų sistemos subjektams būtų suteiktas patikimas pagrindas atsižvelgti į aplinkos, socialinių ir įmonių valdymo (ASV) veiksnius priimant investicinius sprendimus (7 veiksmas), remiantis išankstinėmis konsultacijomis ir aktyvia sąveika su savo klientais (4 veiksmas). Visa tai bus atliekama vykdant patikėtinio pareigą veikti atsižvelgiant į investuotojų arba naudos gavėjų interesus (kylančią pagal rizikos ribojimo principą, numatytą ES aquis). IV. Standartizacija ir prireikus vėlesnis tvarių finansinių produktų ženklinimas galėtų būti papildytas naująja Europos padengtųjų obligacijų sistema (4) ir skatinti numatytus tvarius visos Europos produktus, pradedant nuo pensijų skyriaus. V. Labai svarbu suderinti skirtingas paskatas tvarioms investicijoms stimuliuoti, su sąlyga, kad bus daromas susijęs teigiamas išorinis poveikis. Suderinta mažo anglies dioksido kiekio indeksų metodika reikėtų vadovautis kaip gairėmis apskaičiuojant ir kitų rūšių poveikį. Atsižvelgiant į finansų sektoriaus atsparumą ir stabilumą, turėtų būti apsvarstyta galimybė suteikti žaliojo rėmimo koeficientą, siekiant tinkamai apibrėžti tokio poveikio perimetrus. Šiuo požiūriu EESRK pritaria Europos Parlamentui, kuris ragina riziką tvarumui įtraukti į sistemą „Bazelis IV“ (5). Galbūt reikėtų apsvarstyti kitas alternatyvas, kurios duoda tiesioginės naudos galutiniams besiskolinantiems subjektams ir investuotojams, pavyzdžiui, mokesčių lengvatas. VI. Reikia siekti, kad būtų skelbiama kokybiška, kuo labiau suderinta, išsamesnė, aktualesnė ir geriau palyginama nefinansinė informacija, kad būtų lengviau vykdyti išorės kontrolę. Norint pasiekti šį tikslą, taip pat reikėtų įvertinti Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos (2014/95/ES) poveikį. Be to, dar viena sritis, kurią reikia lygiagrečiai nagrinėti – alternatyvių apskaitos metodų kūrimas. VII. Europos priežiūros institucijos ir jų jungtinis komitetas turi remtis specializuotais techniniais ištekliais (esama daug subjektų, sukaupusių ilgalaikę patirtį socialiai atsakingo investavimo srityje) parengiant privalomus techninius standartus Europos Komisijos pateikiamuose deleguotuosiuose aktuose ir vėliau vykdant plataus masto reguliavimo įgyvendinimo priežiūrą, nustatant proporcingus ir veiksmingus procesus, išvengiant dažno technokratijos pertekliaus. VIII. Be to, investicijų saugotojas turi turėti galimybę efektyviai atlikti valdymo ar investicijų įmonės veiklos priežiūros funkciją, todėl būtina užtikrinti jo nepriklausomybę. Šiuo tikslu reikia interesų konfliktų sprendimo strategijos akcinių ryšių ar kryžminio akcijų valdymo atveju (6). IX. Kalbant apie ryšį su Komisijos pasiūlymu dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) (7), EESRK mano, kad šis pasiūlymas yra žingsnis tinkama linkme, tačiau jis turėtų būti platesnio užmojo, kad būtų galima įvykdyti 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkėje numatytus įsipareigojimus. Atsižvelgdamas į tai, EESRK prašo ne mažiau kaip 30 proc. padidinti ES išlaidas, kuriomis prisidedama prie klimato politikos tikslų (8), nedarant poveikio kitiems įsipareigojimams. Komitetas palankiai vertina iš esmės padidintą įsipareigojimų dėl aplinkos ir klimato politikos veiksmų „procentinę dalį“ (+46 proc.). Vis dėlto šiam tikslui biudžete numatytų sumų aiškiai nepakanka norint pereiti prie darnaus vystymosi ir kovoti su klimato kaita.

1.8

Tyrimai (9) rodo, jog investuotojai norėtų, kad investuojant būtų atsižvelgiama į klimato, aplinkos ir socialinius aspektus. Siekiant paprastesnės ir saugesnės prieigos investuotojams, turėtų būti sukurti „pavyzdiniai visos Europos tvarūs finansiniai produktai“, pradedant „visos Europos asmeninės pensijos produktais“ (PEPP). Tarptautinis šių saugių ir tvarių produktų skatinimas padėtų į Europą pritraukti užsienio investicijų.

1.9

Itin svarbu informuoti apie šiuos veiksmus, kad piliečiai žinotų, ką ES daro jų labui. Reikia bendros visų viešųjų ir privačių subjektų atsakomybės ir turi būti privalomas finansinis švietimas (10), siekiant užtikrinti, kad piliečiai suprastų šį naują požiūrį, ir tokiu būdu skatinti tiek socialiai atsakingą mažmeninį investavimą, tiek tvarią prekių gamybą ir tvarų paslaugų teikimą.

1.10

Galiausiai EESRK atkreipia dėmesį į dirbtinio intelekto potencialą rasti galutinių investuotojų pageidavimus atitinkančias investicijas. Atsižvelgiant į patirtį, įgytą mašinų mokymosi Europos standartų ir gairių srityje (angl. ESG Machine Learning), derinant socialiai atsakingo investavimo rodiklius, tvarumo lyginamuosius standartus ir pan., kuri suteikė pridėtinės vertės, turėtų būti nagrinėjamas naujos taksonomijos taikymas šiose besiformuojančiose iniciatyvose. Be to, reikėtų apsvarstyti mašinų mokymosi sprendimus, kad bankai ir investuotojai padidintų skolinimą konkretiems sektoriams ar veiklai, atitinkantiems ASV principus.

1.11

EESRK viešai ragina abi teisėkūros institucijas nedelsiant apsvarstyti ir priimti su veiksmų planu susijusius tris pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriuos Komisija pateikė 2018 m. gegužės 24 d.

2.   Įžanga. Naujo scenarijaus link

2.1

Finansinės veiklos suaktyvėjimas arba ekonomikos finansinis gilinimas prasidėjo 1971 m., kai Jungtinės Amerikos Valstijos dolerį atsiejo nuo aukso standarto ir pinigai pradėti labiau naudoti patikos pagrindu ir tapo labiau nematerialūs ir priklausomi nuo naudotojų pasitikėjimo. Iki devintojo dešimtmečio pinigų kiekis (M2) sudarė apie 50 proc. pasaulio BVP, panašiai kaip išvestinės finansinės priemonės.

2.2

Per krizę sumažėjęs, šis kiekis į ankstesnį lygį grįžo 2015 m. – su M2 susijęs finansinis turtas padidėjo keturis kartus, o išvestinės finansinės priemonės – daugiau kaip dešimt kartų.

2.3

Šis realiosios ir finansų ekonomikos disbalansas dar labiau auga dėl to, kad atsiranda naujų finansinių ir draudimo technologijų („FinTech“ ir „InsurTech“), todėl reikia daugiau pastangų tvirtam reguliavimui ir priežiūrai, kad būtų užtikrintas finansinis stabilumas.

2.4

17 JT darnaus vystymosi tikslų (DVT) iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimas dėl prisitaikymo prie klimato kaitos ir atsparumo jai stiprinimo turėtų užtikrinti stabilumą, atsigavimą ir geresnę pusiausvyrą tarp įtraukios visuomenės ir klestinčios ekonomikos.

2.5

Laikantis ES sutarčių dvasios ir vėliau įgyvendintos politikos, perėjimas prie mažaanglės, tausiau išteklius naudojančios ir žiedinės ekonomikos yra svarbus ES ilgalaikio konkurencingumo, taip pat subalansuotų ekonominių, socialinių ir valdymo aspektų integravimo veiksnys.

2.6

Iš tikrųjų Europos veiksmai įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. turi atitikti Sutartis ir atgauti ilgalaikę tvarumo viziją, pagal kurią ekonomikos augimas, socialinė sanglauda ir aplinkos apsauga būtų glaudžiai susiję ir vienas kitą remtų.

2.7

Finansų sistema gali atlikti svarbų vaidmenį sprendžiant tvarumo iššūkius, visų pirma tada, kai reikia pritraukti lėšas, būtinas siekiant pašalinti beveik 180 mlrd. EUR metinį investicijų deficitą, kad iki 2030 m. būtų pasiekti ES klimato ir energetikos tikslai (11). Šiuo aspektu Komitetas pritaria Aukšto lygio ekspertų grupės tvarių finansų klausimais pastabai, kad ES ekonomikos permainos turi vykti realiojoje ekonomikoje, skatinant tvirtą viešojo ir privačiojo sektorių subjektų bendradarbiavimą.

2.8

Perėjimą prie tvarios ekonomikos lydės technologijos ir skaitmeninės inovacijos ir jis turėtų saugoti ir skatinti visuotines vertybes (12), kaip nurodo JT generalinis sekretorius. Dėl reglamentavimo stokos ir neskaidrumo didėja blokų grandinės, kriptovaliutų ir išmaniųjų sutarčių keliama teisinė ir operacinė rizika. Siekiant geriau apsaugoti vartotojus ir investuotojus, išsaugoti rinkų vientisumą ir išvengti žalingos praktikos (mokesčių vengimo, pinigų plovimo arba teroristų finansavimo), reikia skatinti finansinių inovacijų tinklų saugumą ir skaidrumą (13).

2.9

Su COP 21 tikslais (14) susijusiems projektams reikia pakankamai stabilaus ir įsipareigojimais pagrįsto kapitalo – tiek finansinio, tiek nematerialaus (žmogiškojo, technologinio ir kitų formų santykių kapitalo, įskaitant institucinį kapitalą).

2.10

Būtina pritaikyti viešąją politiką, skatinti privačiojo sektoriaus subjektus ir stiprinti ES biudžeto išteklius, suteikiant ekonomikai skaidrumo ir ilgalaikę viziją.

2.11

Tvariai vizijai reikia glaudesnės, išsamesnės ir holistinės sąsajos su konkrečiomis politikos sritimis, pavyzdžiui, energetikos sąjunga, skaitmenine darbotvarke ir Europos socialinių teisių ramsčiu, siekiant skatinti tiek viešojo, tiek ir privačiojo sektoriaus socialines ir žaliąsias investicijas.

2.12

Toks požiūris taip pat yra ES kapitalo rinkų sąjungos projekto šerdis ir EESRK pritaria nuomonei, kad reikia veiksmingai derinti privatųjį kapitalą, Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) ir kitų ES fondų finansavimą, siekiant nukreipti investicijas į bendroves, darančias teigiamą išorinį socialinį poveikį ir teigiamą poveikį aplinkai.

2.13

Atėjo laikas veikti. Pastaruosius dvidešimt aštuonerius metus Europa pirmauja tvarumo srityje, tačiau ji jokiu būdu nėra vienintelė.

3.   Finansavimas siekiant pasaulyje darnumo

3.1

Vis dažniau susiduriame su pražūtingais ir nenuspėjamais klimato kaitos ir išteklių išeikvojimo padariniais. Tai gilina socialinę atskirtį ir nelygybę.

3.2

Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje numatyta, kad ES turi skatinti tvarų ir ekologišką vystymąsi. Poreikis spręsti su klimato kaita susijusius uždavinius tapo absoliučiu (be kita ko – ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto) prioritetu ir jis nulemia vyriausybių ir ekonominės veiklos vykdytojų, darbuotojų ir piliečių veiksmų pobūdį. Taigi reikia organizuoti ir visų pirma finansuoti plataus užmojo ekonominį, socialinį, aplinkosauginį perėjimą.

3.3

Šias problemas reikėtų spręsti darniai ir visiems dalyviams dedant bendras pastangas. Finansų sektoriui tenka svarbus vaidmuo nukreipti piliečių, indėlininkų ir investuotojų lėšas, indėlius ir investicijas į ekonomiką. Siekiant šio tikslo tikrieji pokyčiai vyks ekonomikos sektoriuje, todėl įmonių vaidmuo yra pagrindinis ir neišvengiamas. Valdžios institucijos taip pat turės atlikti savo pareigas šioje srityje.

3.4

Europa galės užimti tvirtą padėtį tik tuo atveju, jei dėl plano bus pasiektas didžiausias bendras sutarimas. Valstybės narės turėtų susitelkti ir suvienyti jėgas. Individualūs veiksmai ir savi interesai turėtų užleisti kelią bendram projektui dėl ateities, kuris savo ruožtu užtikrintų ateinančių kartų ateitį. Iš tikrųjų, Europos veiksmai įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. turi būti pagrįsti ilgalaike tvarumo ir aiškių tikslų vizija, pagal kurią ekonomikos augimas, socialinė sanglauda ir aplinkos apsauga būtų glaudžiai susiję ir vienas kitą remtų.

3.5

Ilgalaikis požiūris į tvarų augimą turėtų būti derinamas su viešąja politika, kuri atitinkamai įvertintų neigiamus išorės veiksnius bei tvarias ir netvarias investavimo galimybes. Be to, visose valstybėse narėse turėtų būti užtikrintas į pasaulines vertės grandines geriau integruotos pramonės politikos nuspėjamumas. Turėtų būti atliktas išsamus tyrimas, o po to pradėtas tinkamas politinis procesas, kurį privalo remti Komisija ir valstybės narės.

3.6

EESRK pabrėžia, kad tvarus augimas turi remtis aplinkos, ekonominiais, socialiniais ir valdymo aspektais užtikrinant subalansuotą, visuotinį ir visapusišką požiūrį ir laikantis visų darnaus vystymosi tikslų bei Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos nuostatų, taip sukuriant būtiniausias horizontaliąsias sąlygas, kurių negali pakeisti kitos priemonės. Ši būtiniausia nepažeidžiama riba yra įtvirtinta tarptautinėse konvencijose dėl pažeidžiamų žmonių teisių (pavyzdžiui, moterų ir mergaičių, vaikų, pabėgėlių ir darbuotojų migrantų, neįgaliųjų ir t. t.) (15) ir jos laikymasis užtikrinamas vykdant gerą fiskalinį valdymą.

3.7

Atsižvelgiant į gausius įrodymus, kad Europos piliečiai pageidautų, kad jų santaupos ir investicijos būtų susietos su socialiniais ir aplinkosaugos tikslais, piliečiai turi būti įgalinami ir supažindinami su tvaraus finansavimo klausimais.

3.8

Todėl finansų sistema turėtų galiausiai būti labiau orientuota į skaidrumą, pagrįsta faktais ir lengvai suprantama ES piliečiams. Šiuo požiūriu labai svarbūs aspektai yra prieigos prie informacijos apie tvarumą gerinimas ir finansinio raštingumo (gilesnio suvokimo, kaip veikia finansų sistema) skatinimas.

4.   Kapitalo srautų nukreipimas į tvaresnę ekonomiką

4.1

Nuo pat įkūrimo Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) telkia viešąsias ir privačias investicijas į strategiškai svarbius ES projektus ir yra valdomas atsižvelgiant į Europos investicijų banko (EIB) projektų sąrašą: investicijos į ekologišką energiją ir efektyvų išteklių naudojimą, vandenį, skaitmeninį sektorių, transportą ir t. t.

4.2

Tačiau, be ESIF, reikia daugiau investicijų kituose sektoriuose, ypač orientuotų į socialinę struktūrą ir institucijas, įgalinančias jaunimą, moteris ir kitas atskirtį patiriančias ar pažeidžiamas socialines grupes naudotis savo nematerialiuoju kapitalu.

4.3

Vietos santaupos yra esminis tvirto ekonomikos augimo šaltinis, todėl tvarūs MVĮ projektai turės būti finansuojami vietos bankų.

4.4

EESRK mano, kad turėtų būti didinamas ESIF finansavimas įtraukiant kapitalą iš ES valstybių narių valstybinių finansų įstaigų ir valstybinių bankų, kurie turėtų dalyvauti bendrai kuriant labiau strateginę ir įtraukią ilgalaikę perspektyvą laikantis bendros apibrėžties, ką faktiškai reiškia „tvarus“, taip pat nubrėžiant pereinamojo laikotarpio veiksmų planą įmonių priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti.

4.5

Kartu EESRK ragina Europos Centrinį Banką (ECB) ištirti žaliųjų ir socialinių palūkanų normų taikymo galimybę, siekiant skatinti tvarias investicijas ir skolinimą, ir sutinka su Europos Parlamentu, kad ECB gairėse, kuriomis vadovaujamasi vykdant pirkimo programas, būtų aiškiai atsižvelgta į Paryžiaus susitarimą ir ASV tikslus.

4.6   Suvienodinta tvarios veiklos rūšių klasifikavimo sistema

4.6.1

Reikėtų peržiūrėti tradicinius skaičiavimų ir poveikio vertinimo būdus. Būtinos naujos patikimesnės kiekybinių ir kokybinių veiksnių apibrėžtys, pagal kurias geriau suderinamos prioritetinės ekonominės ir aplinkosauginės vertybės su visuomenės vertybėmis ir žmonijos išlikimu.

4.6.2

EESRK pritaria Europos Komisijai, kad skubiai reikia pradėti pirmąjį tvirtos, tačiau dinamiškos tvarumo taksonomijos kūrimo etapą, siekiant užtikrinti rinkos darną ir suteikti aiškias gaires, kas yra ekologiška, socialinio pobūdžio ir susiję su geru valdymu, laikantis holistinio požiūrio.

4.6.3

Šio proceso pagrindas yra techninė ekspertų grupė tvarių finansų klausimais, kuri visuomet turi būti aukštos kvalifikacijos ir turėti tikslių žinių apie strateginius pramonės sektorius, kad būtų sukurta tvirta ir patikima ekologinė ir socialinė taksonomija.

4.6.4

Vykdydama savo įgaliojimus, ši grupė pirmiausia turėtų nustatyti aiškius tikslus turinio ir terminų požiūriu, pradedant nuo naujos taksonomijos susiejimo su kitomis taikomomis tarptautinėmis klasifikacijomis (ekonominės veiklos, profesijų, studijų ir t. t.), siekiant labiau atitikti JT kriterijus ir gaires.

4.6.5

Europos taksonomija turėtų būti trijų lygių: — būtiniausias standartas, suderintas su 2030 m. darnaus vystymosi tikslais (DVT), Paryžiaus susitarimu ir žalos nedarymo principu, laikantis ASV rizikos analizės, — tarpinis lygmuo, kuriuo nustatoma, ar veikla pasiekiamas patikrinamas teigiamas poveikis, kaip apibrėžta Jungtinių Tautų aplinkos programos finansų iniciatyvoje (angl. UNEP FI), — lygmuo, kuriuo vykdoma veikla gali paspartinti teigiamas permainas ir paremti ekologinį, ekonominių ir socialinių uždavinių įgyvendinimą, atsižvelgiant į skirtingų suinteresuotųjų subjektų, kurie remsis šia taksonomija, poreikius.

4.6.6

Būtina skubiai suklasifikuoti skirtingas investicijų teikiamos naudos rūšis, kurias būtų galima susieti su tvarumo veiksnio įvedimu (taksonomija). Be to, teigiami kriterijai turi būti papildyti aplinkai kenksmingais padariniais (16), kad būtų galima nustatyti, kuris turtas yra netvarus.

4.6.7

Naujoji taksonomija turėtų būti susieta su ES strategija ir investicijų planu, kurie skatina perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Ji taip pat turėtų apimti finansinę veiklą, skirtą išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti sektoriuose, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS) (17), ir Pastangų pasidalijimo reglamente (18) numatytuose sektoriuose.

4.7   Tvarių finansinių produktų standartai ir ženklinimas

4.7.1

Norint išplėsti tvarių finansų rinkas, svarbiausia investuotojams užtikrinti paprastesnę ir saugesnę prieigą. Turi būti kruopščiai parengti Europos tvarių finansų standartai, nustatant socialiai atsakingų investicijų standartus.

4.7.2

Šiuo tikslu visų pirma būtų įvestas oficialus ES žaliosios obligacijos standartas ir būtų galima apsvarstyti ES žaliosios obligacijos ženklą arba sertifikatą, kuriam būtų atliekama privaloma išorės peržiūra siekiant užtikrinti teigiamo poveikio investicijas. Atsižvelgdamas į „Vartotojams skirtų finansinių paslaugų veiksmų planą. Geresni produktai, didesnis pasirinkimas“ (19), EESRK rekomenduoja Komisijai apibrėžti lengviau palyginamus ir visiškai skaidrius produktus, kurie būtų paprasti ir pasižymėtų panašiomis savybėmis.

4.7.3

Tai atveria galimybę pasiūlyti pavyzdinius visos Europos tvarius produktus ir numatyti tinkamas, nepriklausomas, privalomai sertifikuojamas palyginimo priemones (20), skirtas įvairiems tvariems finansiniams produktams skirtingose ES teisinėse jurisdikcijose.

4.7.4

Remiantis visos Europos asmeninės pensijos produkto (PEPP) (21) konfigūracija, kaip numatyta 2017 m. birželio 29 d. Komisijos pateiktame pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, pensijos teikėjai privalėtų viešai atskleisti, ar ir kaip jie į savo rizikos valdymo sistemas įtraukia ASV veiksnius, tačiau šios nuostatos jų neįpareigoja atsižvelgti į ASV veiksnius savo investicijų politikoje. Įtraukus šį įpareigojimą būtų galima jį plačiau taikyti kaip vieną iš tvarumo sprendimų.

4.7.5

EESRK ragina valstybes nares šį įsipareigojimą tinkamu laiku imti taikyti visiems produktams, susijusiems su pensijomis. Taip būtų lengviau plačiau jį naudoti kaip vieną iš tvarumo sprendimų, taikomų dabartinės paskirstymo sistemos problemoms spręsti.

4.8   Investicijų į tvarius projektus palaikymas

4.8.1

Remiantis atnaujintais strateginiais ES pramonės politikos tikslais, skiriamo kapitalo nukreipimas ilgalaikėms investicijoms turėtų būti derinamas su uždaviniais, kuriais siekiama padėti mažosioms ir vidutinėms įmonėms augti, remti mažiau išsivysčiusius regionus, modernizuoti infrastruktūrą ir užtikrinti žmonių įgalėjimą per švietimą ir mokymą.

4.8.2

Siekiant papildyti investicijas į tvarią infrastruktūrą, reikia platesnio masto makroprudencinės politikos, pagal kurią būtų atsižvelgiama į fizinį poveikį (didėjančią riziką, susijusią su klimato kaita), laikantis direktyvos „Mokumas II“. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į statybų reikalavimus gaivalinių nelaimių poveikiui sumažinti, draudimo bendrovės turėtų patikslinti rizikos valdymą laikydamosi naujų tvaraus draudimo principų.

4.8.3

EESRK tvirtai remia Europos strateginių investicijų fondo (ESIF 2.0) ir Europos darnaus vystymosi fondo (EDVF) sustiprinimą. Kalbant apie 2021–2027 m. DFP, Komitetas palankiai vertina sukurtiną fondą „InvestEU“, kuris turėtų apimti daugiau privataus kapitalo ir galėti patekti į obligacijų, draudimo ir pensijų planų rinką.

4.8.4

Reikėtų rasti kitų privataus kapitalo šaltinių, kad būtų galima skatinti ir remti įmones, visų pirma MVĮ, investuoti į inovacijas ir MTTP.

4.8.5

Galiausiai EESRK rekomenduoja geriau nustatyti vietas, kur esamos viešosios ir privačios iniciatyvos sukuria tvariausią ir atspariausią infrastruktūrą, ir ragina tai atkartoti tiek ES, tiek šalyse partnerėse, taikant išplečiamo masto sprendimus.

4.9   Tvarumo argumentai teikiant finansines konsultacijas

4.9.1

Kaip nurodyta Komiteto nuomonėje „Institucinių investuotojų ir turto valdytojų pareigos dėl tvarumo“ (22), EESRK palankiai vertina ketinimą iš dalies keisti Finansinių priemonių rinkų direktyvą (FPRD II) ir Draudimo produktų platinimo direktyvą (DPPD), siekiant užtikrinti, kad būtų būtina ištirti, kaip galima įtraukti investuotojų tvarumo prioritetus. Taigi konsultantai galės teikti tinkamas rekomendacijas dėl finansinių produktų suteikdami aiškią informaciją apie galimą riziką ir pranašumus, susijusius su įvairiais tvarumo veiksniais.

4.9.2

EESRK pritaria tam, kad Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) nuostatas dėl tvarumo prioritetų įtrauktų į tinkamumo vertinimo gaires.

4.10   Tvarumo lyginamieji indeksai

4.10.1

Optimaliausia būtų sukurti bendrą metodiką tvarių investicijų nefinansiniams rezultatams įvertinti. Todėl EESRK palankiai vertina lyginamųjų indeksų derinimo reglamentavimą, apimant mažo anglies dioksido kiekio technologijų emitentus – tai pirmasis žingsnis, kuris turėtų būti taikomas ir kitiems tvarumo rodikliams.

4.10.2

Atitinkamai EESRK ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti socialinei sričiai ir pasitelkus techninę ekspertų grupę konsultuotis su visais suinteresuotaisiais subjektais bei paskelbti ataskaitą dėl mažo anglies dioksido kiekio technologijų lyginamojo indekso koncepcijos ir metodikos.

5.   Tvarumo integravimas į rizikos valdymą

Tvarumas yra susijęs su rizika, siejama su gerovės kūrimu, ir negali būti atsietas nuo išteklių gavybos, įsigijimo ir būklės blogėjimo.

5.1   Tvarumas atliekant rinkos tyrimus ir vertinant kredito riziką

5.1.1

EESRK yra nurodęs, kad reitingų agentūrose neturi kilti jokių interesų konfliktų, siekiant užtikrinti tyrimus atliekančių ir balus skiriančių subjektų nepriklausomumą. Be to, jų naudojamos metodikos pagrindimas kiekvienu atveju turi būti skaidrus ir laiku pateiktas.

5.1.2

Dabartinės kredito reitingų agentūros nepakankamai atsižvelgia į žalingų aplinkos, socialinių ir valdymo tendencijų poveikį būsimam emitentų kreditingumui. EESRK ragina numatyti aiškius ES standartus ir priežiūrą dėl aplinkos, socialinių ir valdymo veiksnių įtraukimo į ES veikiančių kredito reitingų agentūrų atliekamus reitingus. Jis taip pat ragina sukurti ESMA sertifikuotų agentų vykdomą Žaliųjų finansų ženklo akreditavimo procesą.

5.1.3

Taip pat turėtų būti vertinama dalyvių – bankų, fondų valdytojų ir kt. – akreditacija. Tai padidintų skirtingų finansinių veikėjų įpareigojimus ir būtų išvengta tam tikrų tendencijų, kai tvarių produktų planas yra tik „žaliojo smegenų plovimo“ (angl. greenwashing) elementas.

5.1.4

Galiausiai EESRK siūlo ištirti galimybę sukurti valstybių žaliuosius kredito reitingus. Aiškus „žaliojo“ reitingo nustatymas papildant šalies reitingą taip pat skatintų valstybes nuolat gerinti savo veiklos rezultatus. Be to, tai galėtų būti paskata pritraukti užsienio investicijų.

5.2   Su tvarumu susijusios institucinių investuotojų ir turto valdytojų pareigos: patikėtinio pareiga

5.2.1

Europos Sąjungos priežiūros institucijos (EPI) turi užtikrinti, kad būtų griežtai įgyvendinamos finansinio tarpininkavimo paslaugų funkcijos.

5.2.2

Tam būtinas labiau holistinis požiūris nei numatyta Komisijos veiksmų plane, prioritetą teikiant santykiams švietimo, faktorinių santykių, lyčių, geografinės, rasinės ar etninės, religinės, kultūrinės ir kitų rūšių įvairovės srityse.

5.2.3

Labai svarbus teisinis įsipareigojimas yra aktyvus investuotojų bendravimas su klientais siekiant suprasti jų nefinansinius interesus, taip pat suteikti aiškią informaciją apie galimą finansinę riziką ir pranašumus, siejamus su aplinkos, socialiniais ir valdymo veiksniais.

5.2.4

Reguliuotojai, investuotojai, turto valdytojai, finansų pramonės darbuotojai ir konsultantai turi veikti maksimaliai atsižvelgdami į naudos gavėjo (pavyzdžiui, būsimų pensininkų) ar kliento (neprofesionalių arba institucinių investuotojų) interesus. Visais valdžios institucijų veiksmais ir balsavimu turi būti siekiama apsaugoti tvarią investicinio turto vertę laikantis patikėtinio pareigų. Jie turi teikti ataskaitas, kaip naudojamos jų kaip finansinio turto valdytojų balsavimo teisės.

5.2.5

Tikslindama su tvarumo veiksniais susijusias investuotojų pareigas, ES sustiprins ilgalaikes investicijas (tvarūs finansai yra aksiomiškai susieti su ilgalaike perspektyva).

5.3   Rizikos ribojimo reikalavimai bankams ir draudimo bendrovėms

5.3.1

EESRK nesenai pabrėžė bankų vaidmenį, kurį jie gali atlikti vykdydami tarpininkavimo funkcijas tarp sąmoningų santaupų ir socialiai atsakingų investicijų. Komitetas rekomenduoja, kad bankų kapitalo poreikiui būtų sudarytos palankesnės sąlygos, jei jie investuoja į žaliąją ekonomiką ir ilgalaikes nesudėtingas „įtraukaus skolinimo“ operacijas, pavyzdžiui, hipotekos paskolas, visų pirma tas, kurios susiejamos su energijos vartojimo efektyvumu, fotovoltinių plokščių įrengimu ir pan. Be to, siekiant skatinti pageidaujamą perėjimą prie tvarios veiklos turėtų būti apsvarstytas papildomas kapitalo apmokestinimas, kai investuojama į aplinkai kenksmingą įrangą. Galbūt reikėtų apsvarstyti alternatyvas, kurios yra tiesiogiai naudingos galutiniams besiskolinantiems subjektams ir investuotojams, pavyzdžiui, mokesčių paskatas. Bendras priežiūros mechanizmas (BPM) šioje srityje turėtų vykdyti specialią priežiūrą (23).

5.3.2

Vis dėlto, apskaičiuojant pagal riziką įvertintą turtą atnaujinti bankininkystės reitingo modeliai visada turi atspindėti naujausią rizikos lygmenį, siejamą su tvariu turtu ir išsaugant aukštą vartotojų apsaugos lygį.

5.3.3

Atsižvelgiant į tai būtina geriau apibrėžti vadinamojo žaliojo rėmimo koeficiento vertes, užtikrinančias išsamių ir tvirtų empirinių įrodymų, pagrįstų aiškia ir tikslia žaliųjų investicijų sąvokos apibrėžtimi, egzistavimą. Pagal programą „Horizontas 2020“ ir būsimą programą „Europos horizontas“atsakingai vykdomi moksliniai tyrimai ir inovacijos (angl. RR&I) galėtų būti puikus būdas moksliniams rezultatams gauti.

5.3.4

Apibendrinant, kad būtų išsaugotas atsparumas ir finansinis stabilumas, šiam naujam scenarijui reikia tinkamo finansinės rizikos valdymo derinimo atsižvelgiant į ASV veiksnių poveikį finansinei grąžai ir atitinkamai pritaikant taisykles dinamiško proceso metu. Kaip nurodyta Europos Parlamento rezoliucijoje dėl tvarių finansų (24), Komisija turėtų skatinti įtraukti riziką tvarumui į sistemą „Bazelis IV“.

6.   Skatinimas didinti skaidrumą ir atsižvelgti į ilgalaikę perspektyvą

6.1.1

Tvariam finansavimui reikalinga paskatų sistema, nukreipianti kapitalo srautus į būtinas investicijas, užtikrinant teisingą ekologinį ir socialinį perėjimą Europoje, kur vadovavimasis vertybėmis suteikia konkurencinį pranašumą Europos įmonėms.

6.2   Atskleidimas ir apskaita

6.2.1

EESRK pažymi, kad ES direktyva dėl nefinansinės informacijos atskleidimo buvo perkeliama be didelio užmojo ir jos metodika nebuvo suderinta, todėl jos poveikį pajuto tik didelės bendrovės, kurios vargu ar prisideda prie tvarių, teisingų ir visapusiškų Europos investicijų.

6.2.2

Tvarumas kelia nemažai naujų opių klausimų ir iššūkių, susijusių su nefinansinės informacijos atskleidimu, kaip antai skaitmeninė transformacija, nauji matai, standartizavimas, privalomi reikalavimai, nauji tvarūs ekonomikos modeliai ir t. t. Iš tiesų, taksonomijos ir ataskaitų teikimo metodikos turėtų būti kuo labiau standartizuotos, o taisyklės turėtų būti pritaikytos taip, kad būtų galima gauti daugiau ir geriau pateikiamos nefinansinės informacijos. Tokia priemonė leistų reguliuotojams ir rinkos priežiūros institucijoms geriau suprasti pasaulines tendencijas, todėl jie geriau gebėtų imtis atitinkamų veiksmų. Dabartinis etapas vadinamas „tinkamumo patikra“ ir jame bus atsižvelgta į svarstymus, kuriuos po Komisijos paskelbtų viešų konsultacijų iškėlė Finansinio stabilumo tarybos darbo grupė dėl su klimatu susijusių finansinių duomenų atskleidimo.

6.2.3

Sutelktinio finansavimo platformų atveju į „Pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentą“ taip pat turėtų būti įtraukta su sutelktinio finansavimo projekto finansavimu siejama pagrindinė nemateriali, bet apskaitos požiūriu (25) finansiškai reikšminga rizika ir pranašumai.

6.2.4

EESRK taip pat remia Europos Parlamento rezoliuciją dėl tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (9-asis TFAS) (26) ir primygtinai ragina atlikti TFAS poveikio tvarioms investicijoms vertinimą.

6.2.5

EESRK palankiai vertina Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFRAG) įpareigojimą įvertinti naujų ar peržiūrėtų TFAS poveikį tvarioms investicijoms ir ištirti galimus alternatyvius apskaitos metodus.

6.2.6

EESRK taip pat siūlo, kad Komisija paragintų ESMA: — įvertinti dabartinę kredito reitingų rinkos praktiką, išanalizuojant, kokiu mastu atsižvelgiama į aplinkos, socialinius ir valdymo aspektus, — į savo gaires įtraukti su aplinka ir socialiniu tvarumu susijusią informaciją, kurią turi atskleisti kredito reitingų agentūros ir prireikus apsvarstyti papildomas priemones.

6.3   Įmonių valdymas ir perdėtas trumparegiškumas kapitalo rinkoje

6.3.1

Daugelis investuotojų norėtų žinoti, ar įmonė taiko tikslius ir skaidrius apskaitos metodus ir ar paprastiems akcininkams leidžiama balsuoti dėl svarbių klausimų. Jie taip pat nori, kad įmonės išvengtų interesų konfliktų rinkdamosi valdybos narius, reitingų agentūras ir auditorius.

6.3.2

Atėjo laikas rimtai apsvarstyti ne tik aplinkos (A) ir socialinius (S) veiksnius (standartai, ženklinimas, žalumui ir socialinei sričiai palankus rizikos ribojimo reikalavimų veiksnys, tvarumo lyginamieji indeksai), bet ir įmonių valdymo (V) veiksnį, ir įmonėms, apeinančioms skaidraus informacijos apie pagrindinius aspektus, pavyzdžiui, fiskalinį valdymą, žmogaus teises, korupciją, pinigų plovimą ir kitą neteisėtą veiklą, atskleidimo reikalavimą nesuteikti jokių pranašumų ir pašalinti iš tvarumo reitingų.

7.   Veiksmų plano vykdymas

7.1

EESRK ragina tarpusavyje suderinti visas Europos institucijas, agentūras ir mechanizmus ir prireikus pakeisti jų įgaliojimus pagal veiksmų plano įgyvendinimo grafiką.

7.2

Netikrumas dėl ateities ir ilgalaikės rizikos atskleidimo nebuvimas labiausiai trukdo atlikti ilgalaikes analizes (iš tiesų tėra tik keletas prognozių, apimančių ilgesnį nei penkerių metų laikotarpį).

7.3

Europos priežiūros institucijos taip pat turėtų atlikti svarbų vaidmenį stebint tvarumą. Siekiant sukurti bendrą europinę atitinkamų scenarijų analizės metodiką reikėtų išanalizuoti, kaip atsižvelgiama į aplinkos, socialinius ir valdymo rizikos veiksnius, ir Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) galėtų juos palaipsniui įtraukti į atliekamą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis.

7.4

Galiausiai Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija (IOSCO) tvaraus finansavimo srityje turėtų parengti tarptautinius reguliavimo ir priežiūros standartus (27) ir skatinti jų laikytis, kad būtų užtikrintas visuotinis naujos tvarumo struktūros nuoseklumas.

---

(1)  Žr. „Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planas“ COM(2018) 97 final, 6 skyrius „Tolesni veiksmai“.

(2)  Žr. EIB taksonomijos projektą, pateikiamą https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/180131-sustainable-finance-final-report-annex-3_en.pdf

(3)  Reikšmingumo kriterijų sistemoje analizuojami labiausiai bendrovių finansinius veiklos rezultatus lemiantys veiksniai, įskaitant finansiškai svarbius tvarumo veiksnius.

(4)  Padengtosios obligacijos – kredito įstaigų išleisti skoliniai įsipareigojimai, užtikrinti tiksline turto grupe, kurios atžvilgiu obligacijų turėtojai, kaip privilegijuotieji kreditoriai, turi tiesioginio atgręžtinio reikalavimo teisę. Žr. naujus pasiūlymus dėl reglamentų COM(2018) 93 final – 2018/0042 (COD) ir COM(2018) 94 final – 2018/043 (COD).

(5)  Bazelio sistema yra tarptautinis reguliavimo susitarimas, kuriuo buvo nustatytos tam tikros reformos, skirtos bankų sektoriaus reguliavimui, priežiūrai ir rizikos valdymui gerinti. Visi Bazelio komiteto standartai yra minimalūs reikalavimai, kurie taikomi tarptautiniu mastu veikiantiems bankams, todėl į šią sistemą įtraukus nuostatas dėl tvarumo bus lengviau visame pasaulyje judėti ta pačia kryptimi. https://www.bis.org/bcbs/basel3.html

(6)  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=uriserv%3AOJ.L_.2016.078.01.0011.01.LIT

(7)  Išsami EESRK pozicija išdėstyta nuomonėje „Daugiametė finansinė programa po 2020 m.“ (OL C 440, 2018 12 6, p. 106).

(8)  Europos Komisija siūlo, kad 2021–2027 m. laikotarpiu ne mažiau kaip 25 proc. ES išlaidų turi prisidėti prie klimato politikos tikslų įgyvendinimo (2014–2020 m. laikotarpiu buvo nustatyta 20 proc. riba).

(9)  https://www.morganstanley.com/pub/content/dam/msdotcom/ideas/sustainable-signals/pdf/Sustainable_Signals_Whitepaper.pdf

(10)  Žr. Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (IOSCO) ir EBPO pranešimą The Application of Behavioural Insights to Financial Literacy and Investor Education Programmes and Initiatives.

(11)  Žr. pirmiau, Veiksmų planas, Bendras įvadas, 1.1 punktas.

(12)  Siekiama apibrėžti, kaip Jungtinių Tautų sistema rems šių technologijų naudojimą, siekdama paspartinti Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimą ir geriau suderinti jas su vertybėmis, įtvirtintomis JT chartijoje, Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir tarptautinės teisės normose bei standartuose. http://www.un.org/en/newtechnologies/images/pdf/SGs-Strategy-on-New-Technologies.pdf

(13)  Žr. EESRK nuomonę dėl Komisijos finansinių technologijų („FinTech“) veiksmų plano (OL C 367, 2018 10 10, p. 61).

(14)  2015 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija (COP 21).

(15)  Žr., visų pirma JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, ES pagrindinių teisių chartijos ir TDO darbo standartus.

(16)  Žr. EBPO „Tarybos rekomendaciją dėl bendrųjų oficialiai remiamų eksporto kreditų ir aplinkos principų bei socialinio išsamaus patikrinimo“.

(17)  Kaip nurodyta Direktyvos 2003/87/EB 1 priede, su pakeitimais, padarytais Direktyva 2009/29.

(18)  Reglamentas, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013.

(19)  Žr. EESRK nuomonę „Vartotojams skirtos finansinės paslaugos“ (OL C 434, 2017 12 15, p. 51).

(20)  Remiantis „Pagrindiniais lyginamųjų priemonių principais“ (angl. Key principles for comparison tools).

(21)  2016 m. pabaigoje kaupiamųjų ir privačių pensijų fondų turtas EBPO zonoje viršijo 38 trilijonus JAV dolerių.

(22)  Žr. nuomonę „Institucinių investuotojų ir turto valdytojų pareigos dėl tvarumo“, 3.8 punktas (žr. šio Oficialiiojo leidinio p. 97).

(23)  Žr. EESRK nuomonę „Bankų sąjungos sukūrimas“ (OL C 237, 2018 7 6, p. 46).

(24)  http://www.europarl.europa.eu/news/en/press-room/20180529IPR04517/meps-back-resolution-on-sustainable-finance

(25)  Finansinių ataskaitų punktai yra reikšmingi, jei jie gali turėti įtakos naudotojų ekonominiams sprendimams. Reikšmingumo koncepcija yra visuotinai pripažintas apskaitos principas ir ataskaitas teikiančios įmonės turi atskleisti visus tokius dalykus. https://www.business-case-analysis.com/materiality-concept.html

(26)  http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+TA+P8-TA-2016-0381+0+DOC+XML+V0//LT

(27)  Žr. Methodology for Assessing Implementation of the IOSCO Objectives and Principles of Securities Regulation.