Santraukos lentelė

2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų galimų pakeitimų poveikio vertinimas

A. Būtinybė imtis veiksmų

Kodėl? Kokia problema sprendžiama?

2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (toliau – ERIR) atsižvelgta į Didžiojo dvidešimtuko (G 20) šalių vadovų 2009 m. rugsėjo mėn. prisiimtą įsipareigojimą pasauliniu mastu įgyvendinti tam tikrus reikalavimus, taikomus ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims. ERIR siekiama sumažinti sisteminę riziką didinant ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinkos skaidrumą ir mažinant sandorio šalies kredito riziką ir su ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusią operacinę riziką. Kai kurie šiuo tikslu nustatyti reikalavimai pradėti taikyti, tuo tarpu kiti dar neįsigaliojo. Iš Komisijos vykdomo rinkos stebėjimo ir iš suinteresuotųjų šalių bei ES įstaigų ir institucijų gautos informacijos matyti, kad ERIR tikslai apskritai remiami, tačiau nurodyta keletas problemų, dėl kurių ERIR tikslų nebuvo galima pasiekti veiksmingiausiu ir rezultatyviausiu būdu. Šios problemos visų pirma susijusios su: i) neproporcingomis reikalavimų laikymosi sąnaudomis, kurios tam tikrais atvejais viršija prudencinę naudą, ii) nepakankamu ne biržos išvestinių finansinių priemonių pozicijų ir rizikos pozicijų skaidrumu ir iii) nepakankama tarpuskaitos prieiga tam tikroms sandorio šalims.

Ko siekiama šia iniciatyva?

Numatytų galimybių, išlaikant ERIR nustatytą sistemą, tikslas – užtikrinti veiksmingesnį ir rezultatyvesnį ERIR taikymą, padidinant taisyklių proporcingumą, ne biržos išvestinių finansinių priemonių pozicijų ir rizikos pozicijų skaidrumą ir sumažinant tarpuskaitos prieigos kliūtis. Šiuo tikslu svarstoma keletas tikslinių ERIR pakeitimų, kurie vertinami atsižvelgiant į bendrą ERIR tikslą apsaugoti finansinį stabilumą.

Kokia būtų papildoma ES lygmens veiksmų nauda? 

ERIR reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Šia iniciatyva numatyti tiksliniai dabartinių ERIR nuostatų pakeitimai gali būti padaryti tik ES lygmeniu, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsniu.

B. Sprendimai

Kokios su teisėkūra susijusios ir nesusijusios politikos galimybės apsvarstytos? Ar viena iš politikos galimybių pasirinkta kaip tinkamiausia? Kodėl?

Iniciatyvą sudaro dabartinio ERIR reglamento peržiūra. Todėl aptariamos galimybės yra susijusios su tiksliniais konkrečių (teisinių) nuostatų pakeitimais. Norimiems tikslams pasiekti nustatytos pageidautinos politikos galimybės:

·pensijų sistemos įstaigoms suteikti naują pereinamojo laikotarpio išimtį dėl tarpuskaitos prievolės taikymo;

·ne finansų sandorio šalims sumažinti tarpuskaitos prievolės taikymo sritį;

·netaikyti tarpuskaitos prievolės labai mažoms finansų sandorio šalims;

·panaikinti ankstesnių laikotarpių duomenų teikimo prievolę;

·ne finansų sandorio šalims netaikyti prievolės teikti grupės vidaus sandorių ataskaitas;

·biržinių išvestinių finansinių priemonių sandorių atveju nustatyti vienakryptį ataskaitų teikimą, kurį vykdytų pagrindinės sandorio šalys;

·kitų nei biržinių išvestinių finansinių priemonių sandorių atveju numatyti, kad finansų sandorio šalis teiks ataskaitas apie sandorius su mažosiomis ne finansų sandorio šalimis;

·toliau derinti ataskaitų teikimo taisykles ir procedūras ir reikalauti, kad sandorių duomenų saugyklos užtikrintų duomenų kokybę;

·padidinti baudų sandorių duomenų saugykloms už ERIR reikalavimų nesilaikymą bazinio dydžio viršutines ribas;

·paaiškinti ERIR įsipareigojimų nevykdymo valdymo priemonių ir nacionalinių nemokumo teisės aktų sąveiką ir įtraukti į ERIR tarpuskaitos paslaugų teikimo sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis komercinėmis sąlygomis principą.

Kas kuriai galimybei pritaria?

Surengus dvi Komisijos viešas konsultacijas, gauta suinteresuotųjų šalių pastabų dėl ERIR veikimo. Konsultacijose buvo iškelta tam tikrų klausimų, tačiau neatkreiptas dėmesys į jokias konkrečias galimybes, kurias būtų galima apsvarstyti. Visos suinteresuotųjų šalių grupės labai pritarė taisyklių proporcingumo didinimui. Daug dėmesio skirta sandorių ataskaitų teikimui. Respondentai, daugiausia įmonės ir pramonės asociacijos, prašė sumažinti ataskaitų teikimo reikalavimus ne finansų sandorio šalims. Daug įvairių klasių suinteresuotųjų šalių respondentų taip pat manė, kad dvišalį ataskaitų teikimą turėtų pakeisti vienašalis ataskaitų teikimas – ši galimybė įvertinta, bet šiame poveikio vertinime atmesta. Respondentai taip pat nurodė, kad reikia įtraukti išimtis dėl tarpuskaitos prievolės ir garantinių įmokų reikalavimų taikymo ne sisteminės svarbos sandorio šalims.

Vėlesnėse diskusijose su valstybių narių ekspertais aptartos konkrečios svarstomos politikos galimybės. Dauguma valstybių narių ekspertų pritarė šiame poveikio vertinime numatytoms pageidautinoms galimybėms.

C. Tinkamiausios galimybės poveikis

Kokie būtų tinkamiausios galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) pranašumai?

Pirma, siūlomi pakeitimai sumažintų rinkos dalyviams tenkančias reikalavimų laikymosi sąnaudas ir naštą neigiamai nepaveikdami finansinio stabilumo. Didesnis tarpuskaitos taisyklių taikymo proporcingumas bus naudingas ne finansų sandorio šalims, nes numatomomis priemonėmis bus geriau užtikrintos vienodos sąlygos, kadangi nustačius didesnę ribą tarpuskaitos reikalavimai bus taikomi tik didžiausioms ne finansų sandorio šalims. Taisyklių, kas yra mažoji finansų sandorio šalis, kuriai būtų taikoma tarpuskaitos prievolė, perkalibravimas sudarys sąlygas palengvinti naštą, tenkančią (labai) mažoms finansų sandorio šalims, kurioms pagrindinės sandorio šalies atliekama tarpuskaita nėra ekonomiškai įmanoma. Pensijų sistemos įstaigoms bus naudinga nauja pereinamojo laikotarpio išimtis dėl tarpuskaitos, nes iki šiol neatsirado perspektyvaus techninio tarpuskaitos sprendimo. Visoms sandorio šalims bus naudingas tam tikrų ataskaitų teikimo reikalavimų sumažinimas, pvz., ankstesnių laikotarpių duomenų teikimo prievolės panaikinimas. Antra, didesnis ne biržos išvestinių finansinių priemonių pozicijų ir rizikos pozicijų skaidrumas sudarys sąlygas valdžios institucijoms anksčiau nustatyti galimas problemas ir laiku imtis veiksmų rizikai mažinti, o tai bus naudinga finansų rinkų atsparumui. Trečia, geresnė tarpuskaitos prieiga sudarys sąlygas papildomiems rinkos dalyviams valdyti ir apdrausti savo riziką, taip pat prisidėti prie stabilesnio verslo vystymosi ir savo darbuotojų darbo vietos garantijų, mažinant staigių sukrėtimų ir verslo sutrikdymo tikimybę.

Kokios būtų tinkamiausios galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) įgyvendinimo išlaidos?

Apskritai, didelių atitinkamų socialinių ir ekonominių sąnaudų neturėtų būti. Kaip numatoma, supaprastinus ataskaitų teikimo taisykles ir padidinus jų proporcingumą bus sudarytos sąlygos pasiekti ERIR tikslus, o kartu gerokai sumažinti bendrą administracinę naštą, tenkančią sandorio šalims, kurioms pagal ERIR taikomi ataskaitų teikimo reikalavimai. Jei tai susiję su prievolės teikti ataskaitas perdavimu, subjektai, kurie ateityje turėtų prisiimti ataskaitų teikimo prievolę, turi geresnes galimybes atlikti šią užduotį, o atitinkamos bendros sąnaudos turėtų sumažėti dėl masto ekonomijos. Dėl tolesnio ataskaitų teikimo taisyklių ir procedūrų derinimo pradiniais įgyvendinimo etapais daugiausia gali atsirasti ribotų papildomų administracinių sąnaudų, bet vidutiniu laikotarpiu tai turėtų lemti didesnį rezultatyvumą ir sumažinti bendrą naštą. Panašiai tikimasi, kad dėl reikalavimo tarpuskaitos paslaugas teikti sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis komercinėmis sąlygomis, kuris bus naudingas daugeliui sandorio šalių, atsirastų tik ribotos papildomos administracinės sąnaudos.

Bendras visų pageidautinų galimybių rezultatas – labai sumažėjusios sąnaudos. Galimo sąnaudų sumažėjimo įverčiai, apskaičiuoti vien tik šio poveikio vertinimo tikslu ir atsižvelgiant į visas 8 priede aprašytas pagrindines prielaidas, sudaro 2,3–6,9 mlrd. EUR pastoviųjų (vienkartinių) sąnaudų ir 1,1–2,66 mlrd. EUR veiklos sąnaudų. Šių sąnaudų sumažėjimo įverčių patikimumą riboja keletas veiksnių. Pirma, šie įverčiai galioja tik dabartiniu momentu. Apskaičiuojant neatsižvelgta į vėliau taikysimus reikalavimus, pvz., laipsnišką garantinių įmokų reikalavimų taikymą. Antra, skaičiavimai grindžiami ribotais viešai prieinamais ir empiriniais rinkos duomenimis, kurie nebūtinai tiksliai rodo atitinkamų sandorio šalių įvairovę ir specifiką. Trečia, skaičiavimai grindžiami prielaida, kad visą sąnaudų sumažėjimą pajus galutiniai vartotojai. Ketvirta, į šiuos skaičiavimus neįtrauktos minimalios koregavimo sąnaudos, kurias lėmė, pvz., sąžiningų, pagrįstų ir nediskriminacinių sąlygų įvedimas (tikėtinas poveikis tarpuskaitos nariams) ir duomenų kokybės didinimo priemonės (tikėtinas poveikis sandorių duomenų saugykloms).

Koks bus poveikis verslui, MVĮ ir labai mažoms įmonėms?

Įmonėms, MVĮ ir labai mažoms įmonėms bus ypač naudingos galimybės, kuriomis siekiama: i) sumažinti reguliavimo reikalavimus tais atvejais, kai neproporcingos reikalavimų laikymosi sąnaudos viršija prudencinę naudą, ir ii) pagerinti tarpuskaitos prieigą. Ne finansų sandorio šalims bus naudingas tarpuskaitos prievolės taikymo srities pakeitimas. Visoms sandorio šalims, įskaitant MVĮ, bus naudingas ataskaitų teikimo reikalavimų supaprastinimas. Galiausiai, daugeliui sandorio šalių bus lengviau gauti prieigą prie tarpuskaitos, nustačius naujus paslaugų teikimo sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis komercinėmis sąlygomis principus.

Ar tai turės didelį poveikį nacionaliniams biudžetams ir administravimo subjektams?

Ne. Dėl svarstomų pakeitimų didelių sąnaudų nacionaliniams biudžetams ir administracijoms nesusidarys.

Ar bus dar koks nors didelis poveikis?  

Ne.

D. Tolesni veiksmai

Kada politika bus persvarstoma?  

Turint omenyje tai, kad ERIR reikalavimai pradėti taikyti skirtingu laiku ir kad kai kurie iš jų dar neįsigaliojo, reikėtų atlikti viso ERIR vertinimą, ypač atkreipiant dėmesį į tai, kiek veiksmingai ir rezultatyviai siekiama pradinių ERIR tikslų. Šis vertinimas turėtų apimti šioje iniciatyvoje svarstomus tikslinius pakeitimus ir būti atliekamas ne vėliau kaip per 3 metus nuo šių pakeitimų taikymo pradžios. Tam tikrais atvejais, visų pirma pensijų sistemos įstaigų atveju, svarbu nuolat stebėti tų įstaigų tarpuskaitos sprendimų atsiradimo pažangą.