EUROPOS KOMISIJA
Briuselis,2017 09 20
COM(2017) 536 final
2017/0230(COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), Reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), Reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), Reglamentas (ES) Nr. 345/2013 dėl Europos rizikos kapitalo fondų, Reglamentas (ES) Nr. 346/2013 dėl Europos socialinio verslumo fondų, Reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, Reglamentas (ES) 2015/760 dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų, Reglamentas (ES) 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, ir Reglamentas (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą
(Tekstas svarbus EEE)
{SWD(2017) 308 final}
{SWD(2017) 309 final}
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai
Integruotos finansų rinkos labai padeda finansuoti Europos ekonomiką, patikimai ir tvariai skatinti kurti darbo vietas bei skatinti ekonomikos augimą. Norint sustiprinti finansinę integraciją bei rinkos vientisumą ir kartu užtikrinti finansinį stabilumą, ES finansinių paslaugų vidaus rinkoje reikalingos bendros taisyklės, taip pat reikia griežtai koordinuoti priežiūros veiklą. Reaguodama į finansų krizę ir atsižvelgdama į pasaulyje taikomas priemones, ES iš esmės pertvarkė savo finansų sistemą, priėmė bendrą Europos finansų sektoriaus reguliavimo taisyklių sąvadą ir sukūrė Europos priežiūros institucijas (EPI). EPI – svarbiausia į kompleksinių reformų paketą įtraukta institucijų struktūra. Siekiant užtikrinti, kad finansų rinkos būtų tinkamai reglamentuojamos, stiprios ir stabilios visoje ES, joms teko ypač svarbus vaidmuo. EPI padeda plėtoti ir nuosekliai taikyti bendrą taisyklių sąvadą ir spręsti tarpvalstybines problemas, taip padėdamos didinti reguliavimo ir priežiūros konvergenciją.
Nepaisant priemonių, kurių imtasi po krizės, dar yra daug galimybių padidinti vidaus rinkos reguliavimo ir priežiūros konvergenciją. Kad integruotos finansų rinkos veiktų efektyviau, reikalinga labiau integruota priežiūros tvarka, o labiau centralizuotos priežiūros procedūros, savo ruožtu, gali paskatinti rinkos integraciją.
Todėl ES ėmėsi tolesnės patikimos ir stabilios platesnio finansų sektoriaus integracijos. Pirmiausia pažymėtina, jog siekiant padėti pagrindą visapusiškai veikiančiai kapitalo vidaus rinkai, pradėta kurti kapitalo rinkų sąjunga (KRS). Šiuo klausimu 2015 m. birželio mėn. penkių pirmininkų pranešime dėl Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo pabrėžtas poreikis stiprinti ES priežiūros sistemą, kad galiausiai būtų įsteigta vienintelė kapitalo rinkų priežiūros institucija. Neseniai parengtame diskusijoms skirtame Komisijos dokumente dėl ekonominės ir pinigų sąjungos ateities pažymėta, jog norint iki 2019 m. sukurti bendrą priežiūros instituciją, pirmiausia reikėtų peržiūrėti ES taikomą priežiūros sistemą, ypač Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją (ESMA). Diskusijoms skirtame dokumente taip pat raginama iki 2019 m. baigti kurti finansų sąjungą (apimančią ir bankų sąjungą, ir kapitalo rinkų sąjungą), kad būtų užtikrintas euro vientisumas ir pagerintas euro zonos ir visos ES veikimas. Pasaulio finansų rinkos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, tad daugelis ES reglamentavimo sistemos aspektų yra grindžiami tarptautiniais standartais, kuriuos, prasidėjus finansų krizei, tarpusavyje suderino būtent G 20 valstybės. Kadangi ES siekia kuo greičiau baigti kurti KRS, ES taikomą priežiūros tvarką ypač svarbu plėtoti taip, kad būtų galima išnaudoti visas tarptautiniu lygmeniu integruotų finansų rinkų teikiamas galimybes ir kartu užtikrinti, kad tarpvalstybinio masto ES ir kitų pasaulio šalių tarpusavio rizika būtų veiksmingai stebima ir valdoma. Šiuo atžvilgiu EPI tenka pagrindinis vaidmuo.
Galiausiai pažymėtina, kad Jungtinės Karalystės sprendimas išstoti iš ES paaštrina šiuos priežiūros tvarkos iššūkius likusiose ES 27 valstybėse narėse. Kadangi šiuo metu didžiausias ES finansų centras ateityje pasitrauks, siekiant užtikrinti, kad finansų rinkos išliktų tinkamas ir patikimas ekonomikos ramstis, reikia toliau plėtoti ES 27 valstybių narių kapitalo rinkas ir stiprinti priežiūros mechanizmus.
Šio pasiūlymo tikslas – pakoreguoti ir atnaujinti EPI sistemą, siekiant užtikrinti, kad priežiūros institucijos galėtų prisiimti didesnę atsakomybę už finansų rinkos priežiūrą. EPI reikia suteikti pakankamai įgaliojimų, jos turi būti tinkamai valdomos ir finansuojamos.
Pirma, reikia stiprinti ir tobulinti esamus, bet iš dalies nepakankamai ir neaiškiai apibrėžtus EPI įgaliojimus, pavyzdžiui, įgaliojimus nuoseklaus ES teisės taikymo, techninių rekomendacijų rengimo srityse ar įgaliojimus nuolat teikti paramą rengiant sprendimus dėl lygiavertiškumo. Dabartinius EPI įgaliojimus tai pat reikia dar kartą apsvarstyti atsižvelgiant į KRS politikos tikslus. Siekiant užtikrinti nuoseklesnę priežiūros praktiką ir ES finansinių paslaugų taisyklių įgyvendinimą, tikslinėse srityse reikia vykdyti daugiau tiesioginės priežiūros. 2017 m. peržiūrėjus EPI reglamentus, padaryta išvada, kad tam tikros veiklos ir tam tikrų subjektų, kurių veikla turi esminės svarbos visai Sąjungai arba kurie didelę dalį veiklos vykdo tarpvalstybiniu lygmeniu, priežiūrą turėtų vykdyti EPI, o ne nacionalinės kompetentingos institucijos. EPI taip pat turėtų daugiau dalyvauti išduodant veiklos leidimus ne ES valstybių subjektams, kurie vykdo veiklą ES, taip pat šių subjektų priežiūros procesuose.
Antra, šiuo pasiūlymu siekiama sukurti veiksmingesnę EPI valdymo tvarką. Dėl tokios EPI sprendimų priėmimo proceso paskatų struktūros, kokia yra dabar, tam tikri sprendimai, ypač sprendimai reguliavimo konvergencijos ir priežiūros konvergencijos srityse, nepriimami arba skatinama priimti sprendimus, kuriuose daugiausia vadovaujamasi nacionaliniais, o ne bendresniais ES interesais. Tai tam tikru mastu atspindi būdingą įtampą tarp EPI suteiktų Europos lygmens įgaliojimų ir kompetentingoms institucijoms, kurios yra EPI valdybų ir tarybų narės, suteiktų nacionalinių įgaliojimų. Tokia padėtis nevisiškai atitinka priežiūros konvergencijos tikslą. Siekiant suteikti EPI svarbesnį vaidmenį stiprinant vidaus rinkos finansinę integraciją arba didinant jos stabilumą, joms taip pat reikės suteikti veiksmingesnius konvergencijos srities įgaliojimus.
Trečia, EPI reikalinga tinkama finansavimo bazė, kuri leistų paskirstyti jų tikslams pasiekti reikalingus išteklius. Pagal dabartinę biudžeto tvarką EPI veikla yra ir bus varžoma, nes valstybės narės dėl įvairių priežasčių gali nenorėti dar labiau didinti nacionalinius įnašus.
Šiame pasiūlyme išdėstyti konkretūs EPI reglamentų ir įvairių sektorių teisės aktų daliniai pakeitimai, kuriais stiprinami EPI įgaliojimai, valdymo ir finansavimo sistema, nes tam, kad EPI galėtų atremti toliau išdėstytus iššūkius, reikia stiprinti būtent šias sritis.
Su šiuo pasiūlymu teikiamoje poveikio vertinimo ataskaitoje nagrinėjamos su šiais daliniais pakeitimais susijusios sąnaudos ir nauda. Pasiūlyme išdėstytos įvairios galimos priemonės, kuriomis būtų stiprinami ES lygmens EPI įgaliojimai, tobulinama jų valdymo sistema (įskaitant sprendimų priėmimą) ir užtikrinama, kad jų finansavimo sistema derėtų su dabartiniais ir būsimais uždaviniais ir kad finansavimas būtų šiems uždaviniams proporcingas. Poveikio vertinimo ataskaitoje pateikiami išsamūs duomenys, patvirtinantys, kad siūlomais pakeitimais padedama veiksmingai stiprinti EPI sistemą, taigi ir visos ES finansų sistemos stabilumą, ir kartu užtikrinama, kad iš ES bendrojo biudžeto dengiamos ir suinteresuotųjų subjektų patiriamos išlaidos būtų kuo mažesnės. Siūlomais pakeitimais taip pat prisidedama prie tolesnės KRS plėtros ir stiprinimo pagal Komisijos politinius prioritetus.
•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis
Šis pasiūlymas dera su įvairiomis kitomis galiojančiomis ES politikos nuostatomis ir vykdomomis iniciatyvomis, kuriomis siekiama užtikrinti ES lygmens priežiūros mechanizmų veiksmingumą ir efektyvumą.
Nuo finansų krizės pradžios ES ir jos valstybės narės ėmėsi esminės finansų priežiūros ir reglamentavimo pertvarkos. Siekdama, kad finansų sistema būtų saugesnė, patikimesnė, skaidresnė ir atsakingesnė bei būtų naudinga ekonomikai ir visai visuomenei, ES inicijavo įvairias reformas. Tuo tikslu sukurtas Bendras priežiūros mechanizmas, Bendras pertvarkymo mechanizmas ir Bendra pertvarkymo valdyba, kuriems perduota speciali ir konkreti priežiūros atsakomybė. Šis pasiūlymas dera su šių struktūrų uždaviniais ir funkcijomis bei juos papildo.
Šis pasiūlymas taip pat dera su bendru finansų srities taisyklių sąvadu, prie kurio EPI savo darbu labai daug prisideda. Bendro taisyklių sąvado paskirtis – nustatyti vienodas visoje ES galiojančias taisykles, kuriomis būtų užtikrintas finansinis stabilumas, vienodos veiklos sąlygas ir aukšto lygio vartotojų bei investuotojų apsauga. Pavyzdžiui, pasiūlymas dera su galiojančia Kapitalo reikalavimų direktyva ir reglamentu (dėl bankų) ir direktyva „Mokumas II“ (dėl draudimo įmonių), kuriais siekiama didinti finansų sektoriaus stabilumą. Šis pasiūlymas taip pat dera su esamos mokėjimo paslaugų ir hipotekų sistemos nuostatomis dėl vartotojų apsaugos.
Dėl vykdomų iniciatyvų pažymėtina, jog Komisija taip pat siūlo teisėkūros iniciatyvą, kuria būtų stiprinama Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV), kartu su EPI sudaranti Europos finansų priežiūros institucijų sistemos, sukurtos prasidėjus krizei, dalį. Kiti naujausi pavyzdžiai: Komisijos pasiūlymas dėl tikslinių ERIR dalinių pakeitimų, siekiant sustiprinti ES lygmens priežiūrą leidimų suteikimo pagrindinėms sandorio šalims (PSŠ) ir reikalavimų dėl trečiųjų šalių PSŠ pripažinimo srityse, ir Komisijos pasiūlymas dėl asmeninių pensijų produktų, kuriuo sustiprinamas EIOPA vaidmuo – jai suteikiami įgaliojimai suteikti leidimus šiems naujiems produktams, kad visoje Europoje jie būtų pažymėti aukštos kokybės ženklu ir juos būtų galima platinti visoje ES.
Galiausiai pažymėtina, kad pasiūlymas dera su ES politikos nuostatomis dėl trečiųjų šalių nuostatų įtraukimo į ES finansų teisės aktus ir jų vykdymo užtikrinimo, kaip nustatyta Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl lygiavertiškumo. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente apžvelgiamas trečiųjų šalių lygiavertiškumo ES finansinių paslaugų teisės aktams vertinimo procesas. Jame aptarta atitinkama patirtis ir nurodomos tam tikros sritys, kurioms reikia skirti daugiau dėmesio. Šie klausimai iš dalies sprendžiami šiame pasiūlyme. Turint galvoje ES politikos tikslus, geras mokesčių srities valdymas ir kova su pinigų plovimu, vadovaujantis pasauliniais standartais, yra svarbūs tolesnio politikos plėtojimo aspektai. Siekdama užtikrinti politikos darną ir sustiprinti apsaugos nuo vengimo mokėti mokesčius bei kovos su pinigų plovimu priemones, Komisija šiuos klausimus toliau integruos į atitinkamus ES teisės aktus, įskaitant finansinių paslaugų teisės aktus. Komisija taip pat galėtų svarstyti galimybes juos įtraukti į lygiavertiškumo vertinimo procesą.
•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis
Šis pasiūlymas dera su Komisijos šiuo metu dedamomis pastangomis toliau plėtoti KRS. Veiksmingesnė priežiūros sistema yra svarbiausias didesnės kapitalo rinkų integracijos veiksnys, nes padeda užtikrinti nuoseklesnį finansų sektoriaus taisyklių įgyvendinimą. Šiuo atžvilgiu 2015 m. birželio mėn. penkių pirmininkų pranešime pabrėžiamas poreikis stiprinti ES priežiūros sistemą, kad galiausiai būtų įsteigta vienintelė kapitalo rinkų priežiūros institucija. Poreikis toliau plėtoti ir integruoti ES kapitalo rinkas pabrėžtas 2016 m. rugsėjo mėn. komunikate dėl KRS ir komunikate dėl KRS laikotarpio vidurio peržiūros.
Šis pasiūlymas taip pat dera su Komisijos prisiimtais su KRS susijusiais įsipareigojimais spręsti du naujus šiandieninių rinkų uždavinius: finansų tvarumo ir finansinių paslaugų technologijų (FinTech).
Dėl finansų tvarumo pažymėtina, kad Komisija pagal KRS iniciatyvą įsipareigojo stiprinti ES lyderystę tvarių investicijų ir finansų srityje. Dėl naujų aplinkos apsaugos, socialinių ir su valdymu susijusių rizikos veiksnių ir naujų galimybių finansų sektorius kinta, dėl to priežiūros sistemą ir metodus reikia koreguoti. Be to, finansų sektoriui tenka pagrindinis vaidmuo užtikrinant perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir energiją efektyviau vartojančios ekonomikos. ES lygmeniu būtinas tvirtas koordinavimas ir priežiūros metodikų, kuriomis siekiama tvarumo, konvergencija. Šiuo atžvilgiu šis pasiūlymas dera su Energetikos sąjungos strategija, ES įsipareigojimais dėl žiedinės ekonomikos ir darnaus vystymosi tikslais.
EPI taip pat turėtų padėti išnaudoti finansinių paslaugų technologijų ( FinTech) potencialą bei galimybes ir kartu pašalinti galimą šios srities riziką, pavyzdžiui, skatindamos darnesnę teisės aktų reikalavimų taikymo praktiką. Tam tikrus finansinių paslaugų technologijų aspektus reikia labiau integruoti į EPI vykdomą priežiūros darbą. Šiuo atžvilgiu pasiūlymas taip pat dera su bendrosios skaitmeninės rinkos strategija. Naujos technologijos keičia finansų sektorių. Dėl to priežiūros sistemą ir metodiką taip pat reikia koreguoti. Nacionalinės priežiūros institucijos ėmėsi įvairių iniciatyvų. Jei jos nebus tinkamai koordinuojamos, jos gali trukdyti vidaus rinkai tinkamai veikti. ES lygmeniu reikalingas tvirtesnis priežiūros metodikų, kuriomis siekiama technologinių inovacijų, koordinavimas ir konvergencija, pavyzdžiui, EPI reikia kurti ES inovacijų centrus.
Numatomi valdymo modelio pakeitimai taip pat dera su Komisijos siekiais užtikrinti, kad ES decentralizuotų institucijų sprendimų priėmimo forumai veiktų sklandžiau ir būtų nepriklausomi. Kitose finansinių paslaugų srities Europos agentūrose ir institucijose, pavyzdžiui, Europos Centriniame Banke arba Bendroje pertvarkymo valdyboje veikia nuolatiniai ir nepriklausomi parengiamieji organai, kuriems suteikti specialūs įgaliojimai ir užduotys ir kurie gali priimti sprendimus tam tikrais klausimais arba dalyvauti sprendimų priėmimo procese. Pasiūlymas steigti EPI vykdomąsias valdybas, kurios turėtų nuolatinius narius ir išskirtinius įgaliojimus, dera su esamomis apsaugos priemonėmis, kuriomis siekiama, kad institucijų sprendimų priėmimo procese būtų sustiprintas ES aspektas.
Dėl finansavimo taip pat pažymėtina, kad, nors dauguma ES decentralizuotų institucijų finansuojamos iš ES biudžeto, kai kurių ES institucijų finansavimas yra mišrus arba jos yra finansuojamos vien privačiojo sektoriaus lėšomis. Šiuo atžvilgiu pasiūlymas EPI biudžetą pradėti formuoti iš sektoriaus įnašų atitinka dabartinę ES praktiką.
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
Dalinių pakeitimų teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 114 straipsnis. Ši nuostata yra visų į šį pasiūlymą įtrauktų reglamentų teisinis pagrindas.
EPI steigimo reglamentus siūloma pakoreguoti pagal naujus pokyčius, kad EPI veiklą būtų galima patobulinti ir taip padidinti konvergenciją bendroje rinkoje, taigi užtikrinti, kad rinka veiktų sklandžiau. Rengiant poveikio vertinimo ataskaitą atlikta analizė atskleidė, kurias EPI sistemos sritis reikia keisti, kad padidėtų ES taikomos priežiūros tvarkos, taigi ir ES finansų sistemos stabilumas ir veiksmingumas.
Sektoriaus teisės aktus taip reikia keisti ir tam, kad EPI galėtų visapusiškai naudotis joms suteiktais didesniais įgaliojimais. Iš poveikio vertinimo ataskaitos ir prie jos pridėto įvertinimo matyti, kad ES veiksmai pagrįsti ir reikalingi EPI įgaliojimų, valdymo ir finansavimo sistemų srityje nustatytoms problemoms spręsti.
•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)
Kadangi EPI yra Sąjungos įstaigos, jų valdymo reglamentus gali keisti tik Sąjungos teisėkūros institucija. Be to, pakeitimai padeda didinti vidaus rinkos veikimo nuoseklumą, o šio uždavinio valstybės narės veikdamos pavieniui išspręsti negali.
Dėl fondų, kuriems taikomi reglamentai EuVECA, EuSEF ir ELTIF, pažymėtina, jog nustačius, kad ESMA yra bendra priežiūros įstaiga, būtų užtikrinta, kad vienodi trijų reglamentų reikalavimai ir sąlygos būtų nuosekliai taikomi visose valstybėse narėse. Vykdant bendrą priežiūrą, mažės išlaidų suma, išlaidų įvairovė, administravimui sugaištamas laikas, tad valdytojai galės mažinti sandorių ir veiklos išlaidas. Centralizavus fondų priežiūrą, neatsižvelgiant į tai, kur fondai įsteigti, bus suderinti EuVECA, EuSEF ir ELTIF fondų leidimų išdavimo ir (arba) registravimo administraciniai procesai, patikimiau užtikrinamos vienodos veiklos sąlygos. Bendra priežiūra taip pat padės didinti šių sektorių rinkos integraciją ir gerinti ES ekonomikos finansavimą per šiuos fondus.
Dėl finansinių priemonių rinkų reglamento ir (arba) direktyvos bei atitinkamų ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų pažymėtina, kad duomenų teikimo paslaugos yra teikiamos visoje Sąjungoje, tad vien valstybių narių veiksmais kylančių reguliavimo ir priežiūros problemų išspręsti negalima.
Dėl naujos ESMA koordinavimo funkcijos pažymėtina, kad ji jau apibrėžta ESMA reglamente ir atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose. Todėl ją galima sustiprinti tik keičiant Sąjungos teisę.
Dėl lyginamųjų indeksų reglamento pažymėtina, jog ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų svarba ekonomikai yra didžiulė, nes indeksai visoje Sąjungoje naudojami finansinėse priemonėse (ypač išvestinėse finansinėse priemonėse), finansavimo sutartyse, juos naudoja investiciniai fondai. Reikalavimas kurti kai kurių ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų priežiūros institucijų kolegijas, į kurias įeitų bent lyginamųjų indeksų administratorių ir prižiūrimų lyginamųjų indeksų duomenų teikėjų valstybės narės, jau rodo, kad viena nacionalinė priežiūros institucija yra nepajėgi prižiūrėti lyginamuosius indeksus, tad reikiamus mechanizmus būtina kurti Sąjungos lygmeniu.
Tvarka, pagal kurią ESMA tiesiogiai prižiūrėtų visus ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų administratorius, būtų proporcinga, nes šie lyginamieji indeksai turi esminės svarbos Sąjungai, o dabartinės priežiūros institucijų kolegijos yra didelės, tad yra rizikos, kad iškilus krizei, jos būtų nepakankamai lanksčios.
Trečiosiose šalyse teikiami lyginamieji indeksai gali būti naudojami Sąjungoje, jeigu Sąjungos kompetentinga institucija juos pripažįsta arba patvirtina arba jeigu šalies, kurioje jie naudojami, priežiūros tvarka pripažintina kaip lygiavertė lyginamųjų indeksų reglamente nustatytai tvarkai. Nors sprendimą dėl lygiavertiškumo priima Komisija ir trečiosios šalies priežiūros institucija turi sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su ESMA, dėl patvirtinimo ir pripažinimo sprendžia nacionalinės kompetentingos institucijos. Dėl to šiuos prašymus turi nagrinėti daugelis nacionalinių kompetentingų institucijų ir kyla rizika, kad trečiosios šalies lyginamųjų indeksų administratorius stengsis pasirinkti tą nacionalinę kompetentingą instituciją, kuri, jo nuomone, priimdama sprendimus ir vykdydama administratoriaus priežiūrą yra liberalesnė (ieškos palankesnio teisinio reglamentavimo). Kadangi administratorius yra trečiojoje šalyje, pagrindinis argumentas dėl nacionalinės priežiūros – artumas prie prižiūrimų subjektų – negalioja. ESMA paskyrus trečiųjų šalių lyginamųjų indeksų administratorių kompetentinga institucija, padidėtų efektyvumas, sumažėtų rizika, kad bus ieškoma palankesnio teisinio reglamentavimo, ir sumažėtų šių subjektų priežiūros skirtumai. Tačiau vien valstybių narių veiksmais to pasiekti negalima.
Norint užtikrinti, kad ESMA galėtų tiesiogiai prižiūrėti tam tikrus lyginamųjų indeksų administratorius, reikia iš dalies keisti lyginamųjų indeksų reglamentą ir priimti kelis deleguotuosius aktus, kuriuose kai kurios reglamento nuostatos būtų išdėstytos išsamiau.
Dėl prospektų reglamento pažymėtina, kad nuo 2011 m. ESMA skyrė nemažai laiko ir jėgų stengdamasi padidinti nacionalinių kompetentingų institucijų vykdomų prospektų tikrinimo ir tvirtinimo procedūrų reglamentavimo konvergenciją. Dėl to sukurtos „priežiūros informacinės suvestinės“, kuriose išdėstomi bendrai suderinti principai, kurių nacionalinėms kompetentingoms institucijoms siūloma laikytis tvirtinant prospektus. 2012 ir 2015 m. ESMA taip pat dukart atliko prospektų tvirtinimo proceso tarpusavio vertinimus, kai tapo akivaizdu, kad valstybių narių praktika skiriasi. Nors šie veiksmai buvo labai naudingi, jais tikslas paskatinti visapusišką priežiūros konvergenciją pasiektas ne iki galo. Kadangi tam tikrais atvejais emitentai gali rinktis, kuri kompetentinga institucija tvirtins jų prospektą, nacionalinės kompetentingos institucijos ir toliau laikosi skirtingos praktikos, tad atsiranda reglamentavimo arbitražo galimybių ir mažėja efektyvumas.
Komisija nurodė, kad tam tikro tipo prospektai dėl atitinkamų vertybinių popierių ir emitentų pobūdžio Sąjungoje laikomi tarpvalstybiniais ir pasižymi tam tikrais sudėtingais techniniais ypatumais bei gali kelti reglamentavimo arbitražo riziką, todėl ESMA vykdoma centralizuota jų priežiūra padėtų pasiekti veiksmingesnius ir efektyvesnius rezultatus negu nacionalinio lygmens priežiūra. Tai tik profesionaliesiems investuotojams siūlomi didmeninės prekybos ne nuosavybės vertybinių popierių prospektai, konkretaus pobūdžio sudėtingų vertybinių popierių, pavyzdžiui, turtu užtikrintų vertybinių popierių prospektai, arba prospektai, kuriuos rengia specializuoti emitentai arba trečiųjų šalių emitentai, kaip nurodyta Reglamente (ES) 2017/1129.
Jų tvirtinimo ir visą su tuo susijusią priežiūros bei vykdymo užtikrinimo veiklą centralizavus ir perdavus ESMA, Sąjungoje bus užtikrinta priežiūros kokybė, nuoseklumas ir efektyvumas, emitentams bus sukurtos vienodos veiklos sąlygos ir sutrumpės patvirtinimui reikalingas laikas. Taip išnyks poreikis pasirinkti „buveinės valstybės narę“ ir nebus galimybių ieškoti palankesnio teisinio reglamentavimo.
•Proporcingumo principas
Šiuo pasiūlymu daromais pakeitimais tikslingai siekiama sustiprinti ES priežiūros sistemą, kad finansų sistema visoje ES būtų tvaresnė, stabilesnė ir veiksmingesnė, o vartotojai ir investuotojai būtų labiau saugomi. Dėl to pasiūlyme išdėstyti tikslingi, tiksliai suformuluoti ES lygmens priežiūros sistemos pakeitimai, siekiant, kad valdymas būtų veiksmingesnis ir efektyvesnis. Pasiūlymu patikslinamos esamos EPI užduotys ir įgaliojimai ir joms suteikiama naujų įgaliojimų, kad jos galėtų atsižvelgti į naujus pokyčius, įskaitant technologijų srityje, taip pat klausimus, kuriuos kelia didėjantis ES vidaus tarpvalstybinės veiklos mastas ir tikėtina tolesnė ES ir kitų pasaulio šalių finansų rinkų integracija. Be to pasiūlyme išdėstyta patikslinta finansavimo sistema, kuria užtikrinama, kad EPI finansavimas būtų tvarus, proporcingas ir atitiktų jų vykdomas užduotis.
Dėl konkrečių sektorių aktų pažymėtina, kad siūlomais pakeitimais iš esmės tik užtikrinama, kad ESMA galėtų vykdyti tiesioginę priežiūrą. Jie pasirinkti atsižvelgiant į atitinkamų sektorių specifiką. Be to, reikia suderinti Finansinių priemonių rinkų reglamento (FPRR) dalinius pakeitimus ir nedidelius Direktyvos 2009/138/EB („Mokumas II“) pakeitimus. Todėl taip pat teikiamas atskiras pasiūlymas dėl šios direktyvos dalinio keitimo.
Nė vienas siūlomas pakeitimas neviršija to, kas būtina užsibrėžtiems tikslams pasiekti.
Be to, vadovaujantis Sutartyje įtvirtintu proporcingumo principu, EPI veiksmų ir priemonių turinys bei forma neviršija to, kas būtina šio reglamento tikslams pasiekti. Veiksmai ir priemonės turi būti proporcingi įstaigų ar įmonių, kurioms atitinkamų EPI veikla daro poveikį, finansinei arba verslo veiklai būdingos rizikos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui.
•Priemonės pasirinkimas
Šiuo pasiūlymu siekiama iš dalies keisti dabartinius EPI reglamentus ir įvairius finansų sektoriaus teisės aktus. Visi aktai, kuriuos ketinama iš dalies keisti pagal šį pasiūlymą, yra reglamentai; todėl atitinkami pakeitimai pasiūlyti viename (bendrajame) dalinio keitimo reglamente.
Taip pat siūloma iš dalies keisti Finansinių priemonių rinkų direktyvą (iš esmės atkartoti FPRR dalinius pakeitimus) ir padaryti nedidelius Direktyvos 2009/138/EB („Mokumas II“) pakeitimus. Atsižvelgiant į šiuos du tikslus, pateikiamas atskiras pasiūlymas direktyvos dalinio keitimo.
Be to, Komisija – irgi atskiru dokumentu – koreguoja savo ankstesnį pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo iš dalies keičiami ESMA ir ERIR reglamentai.
3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas
Prie šio pasiūlymo pateiktame poveikio vertinime ir įvertinime išdėstyta esamos EPI sistemos analizė ir nagrinėjama, ar ši sistema leido EPI pasiekti tikslą tvariai stiprinti finansų sistemos stabilumą ir veiksmingumą bei didinti vartotojų ir investuotojų apsaugą.
Dėl EPI veiksmingumo ir efektyvumo pažymėtina, jog atlikus analizę, padarytos išvados, kad EPI dabartinius tikslus iš esmės pasiekė. Tačiau norint atremti būsimus iššūkius, reikalingi tiksliniai patobulinimai. Tiksliau, atlikus analizę, padaryta išvada, kad:
a.Kai kurių sričių EPI įgaliojimus būtų galima sustiprinti, taip užtikrinant, kad užduotys būtų vykdomos geriau. Dėl to visi ES rinkos dalyviai ir vartotojai galėtų tikėtis geresnių reguliavimo ir priežiūros rezultatų, taip pat būtų galima tikėtis veiksmingesnio tarpvalstybinės rizikos valdymo.
b.Dabartinėje EPI valdymo sistemoje ES ir nacionalinių interesų konfliktus valdyti sudėtinga, dėl to kyla rizika, kad priimdamos sprendimus EPI ne visada atsižvelgia į bendrus ES interesus, vėluoja priimti sprendimus arba yra linkusios nesiimti veiksmų, ypač su reguliavimu nesusijusios veiklos srityse (privalomo tarpininkavimo, ES teisės procedūrų pažeidimo, tarpusavio vertinimo inicijavimo atvejais).
c.Dabartinė finansavimo sistema neatitinka EPI vykdomų užduočių, o ateityje, atsižvelgiant į būsimas EPI užduotis, jas atitiks dar mažiau; taip pat atrodo, kad tai lemia nevienodus nacionalinių kompetentingų institucijų įnašus, nors tai nėra lengva pagrįsti.
Dėl darnumo pažymėtina, jog EPI veikla sprendžiant reguliavimo klausimus visapusiškai dera su bendresnės ES priežiūros sistemos struktūra. Ji taip pat dera su siekiais užbaigti bendrą taisyklių sąvadą. Tačiau dėl valdymo ir finansavimo struktūros keliamų suvaržymų ir dėl faktinių EPI įgaliojimų EPI negalėjo skirti pakankamai dėmesio skatinimui nuosekliai taikyti atitinkamus ES priimtus finansinių paslaugų teisės aktus.
Dėl aktualumo pažymėtina, jog atlikus analizę, padaryta išvada, kad EPI sistema aktuali.
Galiausiai pažymėtina, kad EPI sistemoje tikrai kuriama ES pridėtinė vertė, nes EPI darbas neatsiejamas nuo skatinimo kurti bendrą finansinių paslaugų rinką.
•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis
2017 m. pavasarį Komisijos tarnybos surengė išsamias viešas konsultacijas dėl EPI veiklos. Per konsultacijas gauta 230 atsakymų. Atsakymus pateikė labai įvairių grupių respondentai: 26 % valdžios institucijų arba tarptautinių organizacijų, 71 % organizacijų arba įmonių ir 3 % fizinių asmenų.
Be viešų konsultacijų, taip pat gauta įvairių pastabų, pozicijų ir nuomonių, įskaitant kai kurių vyriausybių oficialias pozicijas. Nors į ES apklausos statistinę informaciją jie neįtraukti, atliekant analizę, kuria grindžiamas šis pasiūlymas, į juos buvo atsižvelgta.
Apskritai respondentai mano, kad EPI įsteigimas yra esminis patobulinimas ir svarbus žingsnis siekiant užtikrinti Sąjungoje vykdomos priežiūros konvergenciją. Dauguma palaiko idėją, jog gerinant priežiūros konvergenciją, EPI reikia suteikti svarbesnį vaidmenį. Daug suinteresuotųjų subjektų pripažįsta, jog sukūrus KRS ir Jungtinei Karalystei priėmus sprendimą išstoti iš Sąjungos, susiklostė naujos aplinkybės, dėl to reikia svarstyti, kaip stiprinti ES lygmens priežiūrą, ypač tarpvalstybinės veiklos ir trečiųjų šalių lygiavertiškumo vertinimo srityse.
Dėl EPI įgaliojimų pažymėtina, kad, nors daugelis respondentų prieštarauja tam, kad šiuo etapu EPI įgaliojimai būtų iš esmės padidinti, kiti respondentai pripažįsta šių įgaliojimų ribotumą ir pageidautų tikslinių patobulinimų. Dauguma respondentų tvirtina, jog esamų priemonių iš esmės pakanka, tik jas reikia geriau ir visapusiškiau išnaudoti. Iš esmės pritariama tam, kad lygiavertiškumo stebėsenos įgaliojimai būtų išplėsti ir (arba) tiksliau apibrėžti.
Vartotojų organizacijos daug trūkumų mato vartotojų apsaugos taisyklių laikymosi užtikrinimo srityje – jų nuomone, taisyklių laikymosi užtikrinimas neveiksmingas arba atsietas nuo didžiausią žalą nacionaliniu lygmeniu darančių problemų. Jų nuomone, reikia plėsti su vartotojų apsauga susijusias EPI veiklos sritis. Dauguma respondentų tvirtina, jog sudėtinga užtikrinti tinkamą EPI suinteresuotųjų subjektų grupių ir geografinę pusiausvyrą. Vartotojų ir naudotojų atstovai skundžiasi, kad finansų įstaigų atstovų yra daugiau negu jų atstovų, dėl to suinteresuotųjų subjektų grupių nuomonėse neužtikrinta pusiausvyra. Kai kurios organizacijos mano, kad EPI įgaliojimus uždrausti produktus reikėtų išplėsti, kad jie apimtų ir vartotojams žalos galinčius padaryti produktus.
EPI viešoje konsultacijoje dalyvavę respondentai akivaizdžiai pritaria idėjai dėl ES lygmens pagrindinių sandorių šalių (PSŠ) tarpuskaitos centrų ir duomenų teikimo paslaugų teikėjų, kurie paslaugas teikia visoje ES, o ne konkrečiose nacionalinėse rinkose, tiesioginės priežiūros. Į klausimą dėl tiesioginės priežiūros daugelis respondentų neatsakė. Kai kurie respondentai atsakė į klausimą, ar ESMA reikėtų pavesti vykdyti tiesioginę visoje Europoje veikiančių kolektyvinių investicinių fondų priežiūrą, ir tam pritarė, tačiau dažniausiai respondentai nepateikė nuomonės dėl skirtingo pobūdžio fondų.
Atsakymuose dėl ESMA tiesioginės priežiūros išplėtimo į naujas sritis dėstyti tokie pagrindiniai argumentai. Manoma, kad skirtingų struktūrų valstybių narių rinkoms tinkamiausia nacionalinė priežiūra. ESMA vykdoma priežiūra gali kirstis su nacionaline kompetencija neprofesionaliųjų investuotojų apsaugos, finansų stabilumo, mokesčių, teisminių ginčų ir konfliktų sprendimo srityse. Taip pat pažymėti veiklos sunkumai, tokie kaip vietos reikalavimų, susijusių su platinimo susitarimais arba rinkodara, kontrolė. Vietoj to, norint užtikrinti priežiūros konvergenciją ir plėtoti integruotas kapitalo rinkas, reikėtų geriau ištirti esamas priemones.
Pagrindiniai pateikti argumentai, kuriais pritariama tam, kad ESMA vykdytų tiesioginę priežiūrą: kai kurie respondentai pripažįsta galimą ESMA ES lygmeniu vykdomos subjektų arba priemonių priežiūros naudą ir tai, kad ji suteiktų galimybę panaikinti priežiūros praktikos skirtumus, bet kartu netrukdytų, jei reikia, atsižvelgti į rinkų struktūrų skirtumus. Jie mano, kad tokie sprendimai tinkami susiskaidymo problemai, kuri atsiranda dėl esamos tvarkos ypatumų – nevienodo atitinkamų ES taisyklių taikymo ir dėl to atsirandančio reglamentavimo arbitražo, spręsti.
Apskritai kalbant apie EPI valdymą, suinteresuotieji subjektai mano, kad EPI valdybos, tarybos ir pirmininkai dirbo tinkamai. Beveik pusė respondentų mato viešoms konsultacijoms pateiktame dokumente išdėstytų valdymo pakeitimų pridėtinę vertę. Nors dauguma valdžios institucijų nepritaria EPI valdymo pakeitimams, kai kuriais atvejais tokią poziciją galima pagrįsti tuo, kad valdžios institucijos nenori mažinti savo įtakos.
Pasiūlymas įtraukti nepriklausomus balsavimo teisę turinčius ir konkrečias užduotis vykdančius narius į EPI valdybas ir tarybas sulaukė įvairaus laipsnio palaikymo. Nors viešasis sektorius tam daugiausia prieštaravo (nors pusė jo net neatsakė), privačiojo sektoriaus respondentų nuomonės išsiskyrė: kai kurie respondentai paminėjo dabartinei struktūrai būdingus interesų konfliktus. Dėl pirmininkų įgaliojimų didinimo pažymėtina, kad dauguma respondentų, daugiausia valdžios institucijos, tam prieštaravo, o dauguma sektoriaus asociacijų ragino imtis patobulinimų.
Dėl finansavimo pažymėtina, jog daugelis suinteresuotųjų subjektų pripažįsta, kad dabartiniai EPI ištekliai, taip pat ES ir nacionaliniai biudžetai yra suvaržyti. Daug respondentų sutinka, kad norint pasiekti plačių užmojų tikslus ir patobulinti EPI veiklą, EPI reikalingas pakankamas ir tvarus finansavimas. Daugelis respondentų pažymi, kad EPI finansavimo lygis turėtų priklausyti nuo jų atsakomybės sričių ir būti paremtas EPI peržiūros rezultatais.
Maždaug pusė respondentų išreiškė nuomonę dėl to, ar EPI turėtų būti iš dalies arba visiškai finansuojamos sektoriaus lėšomis. Akivaizdi dauguma nepritaria tam, kad dabartinė finansavimo sistema būtų keičiama ir vietoj nacionalinių kompetentingų institucijų įnašų būtų renkami sektoriaus įnašai. Kai kurie respondentai, nors tokių respondentų buvo mažuma, labiau pageidautų sistemos, kuri būtų iš dalies finansuojama sektoriaus lėšomis.
•Poveikio vertinimas
Komisija atliko atitinkamų politikos galimybių poveikio vertinimą. Galimybės vertintos atsižvelgiant į pagrindinį bendrą tikslą visoje ES tvariai didinti finansų sistemos stabilumą ir veiksmingumą bei stiprinti vartotojų ir investuotojų apsaugą.
Rengdama poveikio vertinimą, Komisija vertino EPI veiklą ir pastebėjo tam tikrų svarbių trūkumų. Tai: a) nepakankamai apibrėžti įgaliojimai užtikrinti veiksmingą tais pačiais standartais grindžiamą priežiūrą visoje ES; b) nėra įgaliojimų veiksmingai spręsti tarpvalstybinės rizikos, susijusios su tarpusavio ryšiais ES viduje ir ES bei kitų pasaulio šalių ryšiais, klausimus; c) valdymo sistema lemia tai, kad paskatos sprendimų priėmimo procesuose nėra suderintos, ir d) finansavimo sistemoje neužtikrinta, kad EPI pavestoms užduotims vykdyti pakaktų išteklių.
Vertinant poveikį ir siekiant pašalinti nustatytus trūkumus bei išspręsti naujus uždavinius, pavyzdžiui, reguliavimo ir priežiūros konvergencijos srityje, nagrinėtos šios sritys: 1) įgaliojimai, 2) valdymas ir 3) EPI finansavimas. Valdymo ir finansavimo trūkumai būdingi visoms trims EPI, nes jos vadovaujasi panašiomis taisyklėmis. Keičiant EPI įgaliojimus, daugiausia dėmesio skiriama tam tikriems ESMA veiklos sektoriams ir EPI vykdomos priežiūros konvergencijos kontrolei.
Vertintos galimybės.
Valdymo sritis: a) politikos veiksmų nesiimama (dabartinės valdymo struktūros nenumatoma niekaip keisti), b) tiksliniai esamo valdymo modelio pakeitimai, pavyzdžiui, sprendimų priėmimo įgaliojimų skirstymas pagal pobūdį, pirmininko atrankos procedūros griežtinimas ir c) priežiūros tarybos sudarymas iš nepriklausomų, nuolatinių (balsavimo teisės neturinčių) narių.
Įgaliojimų sritis: a) politikos veiksmų nesiimama (esami reguliavimo ir priežiūros konvergencijos srities įgaliojimai ir su tiesiogine priežiūra susijusi ESMA atsakomybė nekeičiami), b) galimybė, pagal kurią tam tikri esami įgaliojimai patikslinami, o priežiūra sustiprinama, c) galimybė, pagal kurią tam tikri esami įgaliojimai patikslinami, o ESMA suteikiami papildomi tiesioginės tikslinių sričių priežiūros įgaliojimai, d) finansinių paslaugų, bankininkystės ir draudimo priežiūra centralizuojama trijose EPI.
Finansavimo sritis: a) politikos veiksmų nesiimama, b) viešasis finansavimas pakoreguojamas, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės vidaus finansų sektoriaus dydį, c) mišrus viešojo ir privačiojo sektorių finansavimas, vietoj nacionalinių KI įnašų renkami vidaus privačiojo sektoriaus įnašai, d) finansavimo sistema visiškai finansuojama privačiojo sektoriaus lėšomis.
Paskui pirmiau nurodytos galimybės buvo lyginamos pagal įvairius kriterijus, siekiant nustatyti, kurios galimybės labiausiai tiktų per poveikio vertinimą ir įvertinimą nustatytoms problemoms spręsti.
Atlikus šią analizę, nustatyta, kad:
·pageidautina valdymo srities galimybė – sprendimų priėmimo procese dalyvauja nepriklausomi balsavimo teises turintys nariai ir nacionalinės kompetentingos institucijos, nustatoma nauja pirmininko skyrimo tvarka ir pirmininko funkcijos, vietoj administracinės valdybos sukuriama nepriklausoma vykdomoji valdyba, kurią sudaro išorės atrankos tvarka atrenti ir paskirti tikrieji nariai.
·Pageidautina su įgaliojimais susijusi galimybė – patikslinami kai kurie įgaliojimai, pavyzdžiui, vykdomame lygiavertiškumo stebėsenos procese EPI suteikiamas oficialus vaidmuo, padidinama EPI galimybė užtikrinti, kad Sąjungos teisė būtų tinkamai taikoma, tikslinių sričių, kurios labiausiai susijusios su trečiosiomis šalimis arba tarpvalstybine veikla, priežiūros įgaliojimai perduodami EPI.
·Pageidautina finansavimo srities galimybė – dabartiniai metiniai ES įnašai į EPI biudžetą paliekami, tačiau vietoj likusios nacionalinių KI skiriamos finansavimo dalies naudojamasi privačiojo sektoriaus finansavimu.
Kaip pageidautinos pasirinktos tos galimybės, pagal kurias geriausiai užtikrinama, kad EPI galėtų pakelti augantį darbo krūvį ir pasirengti sektoriniuose teisės aktuose nustatytiems priežiūros sistemos pokyčiams. Be to, pagal pageidautinas galimybes daugiausia dėmesio skiriama tiksliniams esamos tvarkos pokyčiams, ne visapusiškam pertvarkymui. Tai atitiko įvertinimo išvadą, kad EPI sistema veikia palyginti gerai, turint galvoje didžiulius jai tekusius iššūkius ir įgaliojimams vykdyti skiriamas lėšas.
Atliekant poveikio vertinimą taip pat apžvelgtas suminis pageidautinų galimybių poveikis ir kokybiniu, ir kiekybiniu atžvilgiais. Atlikus analizę, paaiškėjo, kad pasirinkus pageidautinas galimybes, EPI galės ne tik kurti reguliavimo produktus, bet ir geriau vykdyti esamus įgaliojimus ir užtikrinti didesnę priežiūros konvergenciją.
Tiksliau, geresnių EPI veiklos rezultatų galima tikėtis dėl trijų priežasčių: pirma, subalansavus paskatas, kuriomis sprendimų priėmimo procese skatinama ginti nacionalinius interesus, kad, pirmiausia, būtų galima veiksmingai naudotis įgaliojimais skatinti reguliavimo ir priežiūros konvergenciją, bus pagerinta EPI valdymo sistemos paskatų struktūra. Antra, nusprendus sumažinti nacionalinių kompetentingų institucijų priklausomybę nuo viešojo finansavimo ir papildyti jį privačiojo sektoriaus lėšomis, galima užtikrinti, kad EPI turėtų pakankamai išteklių esamiems uždaviniams vykdyti ir joms būtų lengviau prisitaikyti prie būsimų pokyčių. Galiausiai pažymėtina, kad tiksliniais kai kurių EPI įgaliojimų aspektų daliniais pakeitimais galima užtikrinti, kad EPI joms pavestas užduotis vykdytų efektyviai, veiksmingai, pasitelkdamos per šešerius veiklos metus įgytą patirtį ir atsižvelgdamos į įvairių finansų rinkų ir ES lygmens teisės aktų pokyčius. Šie tiksliniai pakeitimai taip pat dera su suinteresuotųjų subjektų nuomone, kad EPI reikia suteikti svarbesnį koordinavimo vaidmenį ir kad EPI turėtų geriau išnaudoti esamus įgaliojimus.
Dėl grynojo poveikio įvairių suinteresuotųjų subjektų išlaidoms, išskyrus tiesioginių įgaliojimų suteikimą ESMA, pažymėtina, jog pageidautinos galimybės turėtų nedaug paveikti privatųjį sektorių, nes jų įnašas, mokamas privačiojo sektoriaus lėšomis finansuojamoms nacionalinėms institucijoms, sumažėtų, kadangi nacionalinėms KI nebereikėtų mokėti įnašų į EPI metinį biudžetą. Grynasis poveikis ES biudžetui bus neutralus – nors priėmus pasiūlymą, pirmaisiais metais iš ES biudžeto teks skirti avansines išmokas, vėliau, pradėjus veikti naujiems finansavimo mechanizmams, sumokėtos avansinės išmokos bus sugrąžintos į ES biudžetą. Be to, grynasis poveikis nacionalinėms KI taip pat bus neutralus, nes, viena vertus, nacionalinės KI nebemokėtų įnašų EPI finansuoti, ir, kita vertus, (proporcingai) sumažėtų jų pajamų poreikiai toms išlaidoms padengti. Vertinant pagal išlaidas, poveikio vartotojams neturėtų būti.
2017 m. birželio 14 d. poveikio vertinimą patvirtino Reglamentavimo patikros valdyba (RPV). RPV priėmė neigiamą nuomonę dėl poveikio vertinimo ir pateikė rekomendacijų dėl įvairių aspektų tobulinimo. Dokumentas atitinkamai pakoreguotas ir liepos 19 d. pateiktas pakartotinai. Liepos 27 d. RPV pateikė teigiamą nuomonę su išlygomis ir išdėstė, į kurias pastabas dėl tobulinimo buvo kiek galima atsižvelgta. Pagrindiniai poveikio vertinimo pakeitimai, atsižvelgiant į RPV pastabas:
1. Reikėtų užbaigti priežiūros sistemų uždavinių, susijusių su ateinančiais metais tikėtina bankininkystės, draudimo ir vertybinių popierių rinkų raida, analizę. Taip pat reikėtų įtraukti įvairius Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES poveikio pagrindinei EPI veiklai aspektus.
Poveikio vertinimas pakoreguotas ir aiškiau nurodyta, kad politikos iniciatyva skirta ES bendrajai rinkai bei jos integracijai, ji vykdoma vadovaujantis penkių pirmininkų pranešime paskelbtais įsipareigojimais ir neseniai parengtame diskusijoms skirtame dokumente išdėstytu įsipareigojimu stiprini EPS ir stengtis sukurti tikrą finansų sąjungą, įskaitant bendrą kapitalo rinkų priežiūros instituciją. Vertinant poveikį, vadovautasi šiuose dokumentuose apskritai EPS ir konkrečiai jos finansų rinkoms iškeltais uždaviniais. Pagrindinėse poveikio vertinimo dalyse daugiau dėmesio skirta Jungtinės Karalystės pasitraukimui iš ES ir pasitraukimo padariniams.
2. Reikėtų užbaigti EPI išlaidų ir finansavimo trūkumo vertinimą pagal atskaitos scenarijų ir įvairių galimybių scenarijus.
Išsamiau aptarta, kiek išteklių EPI reikia papildomoms užduotims (tiesioginiams ir netiesioginiams įgaliojimams) vykdyti, ir šie ištekliai įvertinti kiekybiškai. Aptartas ir kiekybiškai įvertintas poveikis ištekliams dėl pakitusio valdymo bei poveikis ištekliams dėl pakitusios netiesioginės priežiūros finansavimo metodikos.
Atskirtos tiesioginės bei netiesioginės priežiūros ir kitos veiklos išlaidos, geriau paaiškinta, kas dengia išlaidas pagal pageidautinas galimybes.
Siekiant tiksliau atsakyti į klausimą dėl finansavimo trūkumų ir bendrų priežiūros išlaidų poveikio sektoriui, pageidautinų galimybių grynasis poveikis (išlaidomis) aptartas dar išsamiau.
Visų pirma:
1.atsižvelgiant į teisėkūros procedūra priimamo akto finansinę pažymą, atnaujinta išlaidų apžvalgos lentelė. Dabar turime labai išsamią išlaidų sąmatą ir esamos EPI sistemos pokyčių bei naujų tiesioginių įgaliojimų įvertinimą.
2.Finansavimo galimybių palyginimo skirsnis visiškai perrašytas, kaip to prašyta, kad būtų atsižvelgta į visas trečios galimybės sąnaudas ir naudą, palyginti su atskaitos scenarijumi ir ypač su 2 galimybe.
3.Surinkimo mechanizmo skirsnis visiškai perrašytas, kad atitiktų poveikio vertinimo reikalavimus. Šis skirsnis pridėtas prie pagrindinio teksto, nes tai pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dalis.
Dėl grynojo poveikio atskiriems sektoriams pažymėtina, kad kol kas šio poveikio nebuvo galima išsamiai įvertinti, nes jis priklauso nuo to, koks modelis naudojamas valstybės narės nacionalinėms KI finansuoti. Pavyzdžiui, jeigu tam tikros valstybės narės rinkos dalyviai šiuo metu nemoka už savo priežiūrą (t. y. nacionalinės KI finansuojamos vien viešojo sektoriaus lėšomis), tada pagal pageidautiną galimybę dėl pagal ją taikomos lėšų paskirstymo metodikos pobūdžio šių rinkos dalyvių išlaidos padidėtų, o valstybių narių mokesčių mokėtojų ir nacionalinių biudžetų išlaidos sumažėtų. Kita vertus, jeigu rinkos dalyviai jau moka EPI skirtus įnašus į savo nacionalinių KI biudžetus, tada grynasis poveikis (išlaidų padidėjimas ir (arba) nauda) priklausytų nuo to, kokia metodika KI naudojasi mokesčiams iš atskirų subjektų rinkti, ir to, kokį lyginamąjį svorį suteikia subjektams EPI finansavimo atžvilgiu. Šiuo atveju, norint parengti tikslią, patikimą visos ES padidėjusių išlaidų ir (arba) naudos sąmatą, reikalinga kruopšti lyginamoji analizė, į kurią reikėtų įtraukti tas nacionalines KI, kurios taiko savas mokesčių paskirstymo metodikas. Tačiau bet kuriuo atveju galima pagrįstai teigti, kad vienodų veiklos sąlygų ir vieno finansinių subjektų mokėtinų mokesčių nustatymo mechanizmo sukūrimas bendrojoje rinkoje galiausiai būtų naudingas visiems rinkos dalyviams. Taip pat reikėtų pažymėti, kad EPI finansuoti reikalingos sumos iš esmės neturėtų kelti grėsmės atskirų subjektų veiklos modeliams.
3. Galimybių palyginimą reikėtų patobulinti, o sprendimą dėl pasirinktos pageidautinos galimybės geriau pagrįsti turimais duomenimis ir analize.
Kiek buvo galima, aprašai papildyti, galimybės aprašytos išsamiau, išdėstyta kiek galima išsamesnė analizė, ypač įgaliojimų, finansavimo ir valdymo dalyse.
Pasiūlymai dėl įgaliojimų poveikio vertinimo priede pagrįsti išsamesne informacija ir argumentais. Tai, kad kai kuriais atvejais pageidautinai įgaliojimų srities galimybei pagrįsti įrodymų trūko, galima paaiškinti tuo, kad politikos krypties pasirinkimą lėmė politinis sprendimas.
Valdymo srities galimybių skirsnyje išdėstyti argumentai išsamiai paaiškinti ir pagrįsti pavyzdžiais, neoficialiais duomenimis bei Europos Parlamento ir Komisijos atliktų vertinimų rezultatais. Dėl apibrėžtos valdymo problemos pobūdžio patikimų pagrindinių duomenų, kuriuos būtų galima patikrinti, gauti labai sunku.
Pavyzdžiui, dėl finansavimo pažymėtina, kad pageidautinos trečios finansavimo srities galimybės skirsnis patobulintas įtraukus papildomus vertinimo elementus ir išsamiau paaiškinus pateiktus argumentus.
4. Įvertinimas turėtų būti labiau pagrįstas duomenimis ir motyvuotas.
Įvertinimas pakoreguotas – dokumentų analize pagrįstas vertinimas ir argumentai tiksliau atskirti nuo konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais pagrįstų nuomonių. Siekiant patobulinti įvertinimą, argumentai papildyti ir, kur galima, pateikta daugiau duomenų. Naudojamo pobūdžio duomenys yra riboti. Kai kuriose įvertinimo dalyse daug remiamasi neoficialiais duomenimis ir EPI suinteresuotųjų subjektų patirtimi. Siekiant tai kompensuoti, stengtasi pateikti daug pavyzdžių iš įvairių informacijos šaltinių (kaip pvz., žr. valdymo skirsnį). Kitose dalyse, pavyzdžiui, finansavimo, daugiau remtasi nuorodomis ir pagrįstais argumentais.
Taip pat pažymėtina, kad vertinimas yra retrospektyvi užduotis, tai yra, vertinama praeitis ir praėję metai lyginami su atskaitos scenarijumi, tai yra scenarijumi, pagal kurį EPI nėra. Todėl dėl vertinimo pobūdžio atliekant vertinimą, poreikiui suteikti EPI reikalingus naujus papildomus tiesioginės priežiūros įgaliojimus skiriama mažiau dėmesio.
•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas
Šis pasiūlymas nesusijęs su programa REFIT arba paprastinimu. Šio pasiūlymo tikslas – patobulinti EPI sistemą ir sustiprinti dabartinius priežiūros mechanizmus. Įgyvendinus pasiūlytus EPI įgaliojimų, valdymo ir finansavimo sistemos pakeitimus, ES lygmens priežiūros sistema turėtų tapti veiksmingesnė ir efektyvesnė. Tvirtesnė EPI sistema ne tik padės užtikrinti didesnį finansinį stabilumą ir apriboti riziką, bet ir suteiks didesnį teisinį ir ekonominį tikrumą. Tai atitinka Komisijos geresnio reglamentavimo darbotvarkę.
Šiuo pasiūlymu tam tikras darbas perduodamas ESMA ir taip centralizuojamas ES lygmeniu, todėl šia iniciatyva panaikinamas nacionalinių institucijų vykdomų užduočių dubliavimasis. Tai turėtų padėti ES lygmeniu sukurti masto ekonomiją, o nacionaliniu lygmeniu sumažinti specialių išteklių poreikį. Dėl finansų įstaigų ir finansų rinkų dalyvių pažymėtina, kad jiems naudingiausia bus tai, kad tam tikras sritis pavedus vienai priežiūros institucijai, sumažės jiems tenkanti administracinė našta.
•Pagrindinės teisės
Pasiūlyme gerbiamos pagrindinės teisės ir principai, ypač pripažinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Ypač pažymėtina, kad šis pasiūlymas padeda siekti tikslo užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį, laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 37 straipsnyje įtvirtinto tvaraus vystymosi principo.
4.POVEIKIS BIUDŽETUI
Šiuo metu EPI daugiausia finansuojamos bendro įnašo iš ES bendrojo biudžeto (40 %) ir nacionalinių kompetentingų institucijų įnašų (60 %) lėšomis. ESMA finansavimo struktūra kiek kitokia, nes ESMA tiesiogiai prižiūrimi subjektai (kredito reitingų agentūros ir sandorių duomenų saugyklos) dar moka šiai institucijai priežiūros mokesčius. Pagal šį pasiūlymą keičiama EPI finansavimo struktūra. EPI biudžetas dabar būtų sudaromas iš trijų atskirų finansavimo šaltinių:
·EPI netiesiogiai prižiūrimų finansų įstaigų metinių įnašų;
·EPI tiesiogiai prižiūrimų subjektų priežiūros mokesčių. Tai ypač aktualu ESMA, nes pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto tiesioginės (kai kurių ES fondų, duomenų teikimo paslaugų teikėjų, kai kurių lyginamųjų indeksų administratorių ir kai kurių prospektų) priežiūros įgaliojimus numatyta iš nacionalinių kompetentingų institucijų perduoti ESMA;
·ES išlyginamųjų įnašų, kurie neviršytų 40 % visų kiekvienos institucijos pajamų. Išlyginamojo įnašo dydis bus iš anksto nustatytas daugiametėje finansinėje programoje (DFP).
Tačiau tam, kad būtų galima naudoti naują EPI pajamų šaltinį (t. y. metinius netiesiogiai prižiūrimų finansų įstaigų įnašus), Komisija turės priimti deleguotąjį aktą ir jame nustatyti: i) kaip bendra metinių įnašų suma paskirstoma atskirų kategorijų finansų įstaigoms; ii) objektyvius kriterijus, kurie leistų apskaičiuoti kiekvienos finansų įstaigos mokėtinus atskirus metinius įnašus. Pereinamuoju laikotarpiu (t. y. kol bus priimtas deleguotasis aktas su nustatytais tam tikrais metinių įnašų parametrais), bus palikta dabartinė finansavimo struktūra, kurią sudaro ES (40 %) ir nacionalinių kompetentingų institucijų (60 %) įnašai. Tai turės įtakos ES biudžetui ir įvairių nacionalinių kompetentingų institucijų biudžetams.
Dėl pasiūlytų EPI valdymo struktūros, netiesioginės priežiūros įgaliojimų, finansavimo sistemos ir tiesioginių priežiūros įgaliojimų pakeitimų reikės naujų išteklių. Kai bus pradėtos taikyti įvairios pasiūlymo nuostatos, EBA, EIOPA ir ESMA atitinkamai reikės 29, 35 ir 156 papildomų visu etatu dirbančių darbuotojų. Reikėtų pažymėti, kad dauguma (97 iš 156) papildomų etatų ekvivalentų bus skirti tiesioginės priežiūros užduotims vykdyti. EPI taip pat patirs papildomų IT išlaidų (įvertinta, kad 2019–2020 m. jos sudarys 10,2 mln. EUR) ir vertimo raštu išlaidų (įvertinta, kad 2019–2020 m. jos sudarys 1,8 mln. EUR).
Reikėtų pažymėti, kad rengiant, tvirtinant ir vykdant metinius biudžetus visiems EPI finansavimo iš biudžeto poreikiams vis tiek bus taikomi visi EPI reglamentuose nustatyti atskaitomybės ir audito mechanizmai. Be to, metiniam sprendimui dėl EPI skirto ES išlyginamojo įnašo ir dėl EPI etatų planų (pvz. sprendimui dėl darbuotojų skaičiaus) vis tiek turėtų pritarti Parlamentas ir Taryba. Parlamentas, remdamasis Tarybos rekomendacija, turėtų tvirtinti biudžeto įvykdymą.
Šio pasiūlymo finansinis poveikis ir poveikis biudžetui išsamiai paaiškintas prie šio pasiūlymo pridėtoje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje.
Reikėtų pažymėti, kad finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje pateikta informacija nedaro poveikio pasiūlymui dėl DFP po 2020 m., kurį ketinama pateikti iki 2018 m. gegužės mėn. Šiuo atžvilgiu taip pat reikėtų pažymėti, kad, nors tiesioginei priežiūrai reikalingų darbuotojų skaičius ilgainiui priklausys nuo kapitalo rinkų dalyvių, kuriuos reikia prižiūrėti, skaičiaus ir dydžio pokyčių, atitinkamos išlaidos iš esmės bus dengiamos iš mokesčių, kuriuos numatoma surinkti iš tų rinkos dalyvių.
Šio pasiūlymo finansinis poveikis ir poveikis biudžetui išsamiai paaiškintas prie šio pasiūlymo pridėtoje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje.
5.KITI ELEMENTAI
•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka
Šio reglamento įgyvendinimas bus vertinamas dviem būdais: kas trejus metus bus atliekamos reguliarios EPI peržiūros ir, dažniausiai praėjus dvejiems arba trejiems metams nuo taikymo pradžios, bus atliekamos sektorinių reglamentų peržiūros.
·Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas
(1)EPI reglamentų pakeitimai
Pagal EPI reglamentų 11 konstatuojamąją dalį EPI siekia gerinti vidaus rinkos veikimą, visų pirma, užtikrindamos griežtą, veiksmingą ir nuoseklų reguliavimą ir priežiūrą.
Pagal EPI reglamentų 1 straipsnio 2 dalį institucijos savo veikloje vadovaujasi reglamente nurodytais aktais, t. y. veikia Sąjungos teisėkūros institucijų sukurtoje proporcingoje ir nuolat atnaujinamoje sistemoje.
EBA, EIOPA ir ESMA reglamentų pakeitimai atitinkamai išdėstyti siūlomo reglamento 1, 2 ir 3 straipsniuose.
a) Įgaliojimai
Toliau išskirti pakeitimai susiję su bendrais EPI įgaliojimais – šiuo pasiūlymu jie sustiprinami. ESMA suteikiami nauji tiesioginės priežiūros įgaliojimai išdėstyti 2–5 skirsniuose.
Naujos veiklos sritys ir nauji veiklos objektai
EPI reglamentų 1 straipsnyje išvardyti EPI kompetencijos srities teisės aktai. Remiantis 1 straipsnio formuluote, reikia išvardyti tik aktus, kurie buvo priimti iki EPI įsteigimo, ir aktus, kuriuose nenumatomos EPI skirtos užduotys. Visi aktai, priimti po EPI reglamentų, įskaitant pakeitimus ir aktus, priimtus pagal EPI kompetencijos srities teisės aktus, taip pat aktai, kuriuose nustatomos EPI skirtos užduotys, savaime patenka į EPI kompetencijos sritį, tad 1 straipsnyje jų vardyti nereikia.
Siūlomi tokie kiekvieno EPI reglamento 1 straipsnio pakeitimai: į EBA reglamento taikymo sritį įtraukti Vartojimo kreditų direktyvą 2008/48 ir Mokėjimo sąskaitų direktyvą 2014/92; į EIOPA reglamento taikymo sritį įtraukti Motorinių transporto priemonių draudimo direktyvą 2009/103; Į ESMA reglamento taikymo sritį įtraukti Apskaitos direktyvą 2013/34.
EBA reglamento 4 straipsnyje papildomas apibrėžčių, vartojamų taikant reglamentus, sąrašas. Tiksliau, siekiant užtikrinti, kad visi atitinkamo sektoriaus teisės aktais reglamentuojami subjektai patektų į EBA kompetencijos sritį, pakeista sąvokos „finansų įstaiga“ apibrėžtis. Nauja siūloma sąvokos „kompetentingos institucijos“ apibrėžtimi užtikrinama, kad būtų įtrauktos visos atitinkamos priežiūros ir kitos institucijos, net jeigu taikytinuose teisės aktuose jos nėra apibrėžtos, kad yra kompetentingos institucijos.
Siūloma iš dalies pakeisti EIOPA ir ESMA reglamentų 8 straipsnį ir į jį įtraukti užduotį rengti ir nuolat atnaujinti visai Sąjungai taikomą Sąjungos finansų įstaigų priežiūros vadovą. Taip šie du reglamentai suderinami su EBA reglamentu. Be to, siūloma pavesti EBA rengti ir nuolat atnaujinti visai Sąjungai taikomą Sąjungos finansų įstaigų pertvarkymo vadovą.
Iš dalies pakeistuose EPI reglamentų 8 ir 9 straipsniuose nurodyta, kad EPI turėtų padėti stiprinti vartotojų apsaugą. Vykdydamos savo užduotis, visos trys EPI taip pat privalės atsižvelgti į technologines inovacijas ir veiksnius, susijusius su aplinkos apsauga, socialiniais ir valdymo aspektais. Be to, EIOPA ir ESMA atvejais nurodyta, kad joms vykdant savo užduotis, reikėtų taikyti geresnio reglamentavimo principus. Taip šie reglamentai suderinami su EBA reglamentu. Galiausiai papildyta, kad užduotys turėtų apimti nuodugnius teminius elgesio rinkoje vertinimus, bendro supratimo apie rinkos praktiką formavimą, galimų problemų nustatymą ir jų poveikio nagrinėjimą, taip pat mažmeninės rizikos rodiklių rengimą siekiant laiku nustatyti galimas žalos vartotojams priežastis.
Technologinės inovacijos
EPI 8 straipsnio 1 dalyje atskirai reikalaujama, kad vykdydamos savo užduotis pagal EPI reglamentus, EPI atsižvelgtų į technologines inovacijas. Technologinėmis inovacijomis gerinama prieiga ir didinamas patogumas. Dėl to mažėja veiklos išlaidos, kliūtys patekti į rinką, todėl EPI turėtų remti tokias inovacijas. Norint išnaudoti technologinių inovacijų galimybes, taip pat reikia užtikrinti duomenų naudojimo vientisumą, rinkų tvarkingumą ir sąžiningumą, vengti naudotis finansų sistema neteisėtais ir kibernetinių nusikaltimų tikslais.
Taip pat pažymėtina, kad EPI reglamentų 29 straipsnio pakeitimais stiprinamas EPI atliekamas novatoriškų įmonių ir paslaugų patekimo į rinkas koordinavimo vaidmuo, ypač EPI keičiantis informacija su nacionalinėmis priežiūros institucijomis.
Aplinkos apsaugos, socialiniai ir valdymo veiksniai
Vykdydamos savo užduotis, visos trys EPI privalės atsižvelgti į aplinkos apsaugos, socialinius ir valdymo veiksnius. Taip EPI taip pat galės stebėti, kaip finansų įstaigos nustato ir praneša apie riziką finansų stabilumui, kurią gali kelti aplinkos apsaugos, socialiniai ir valdymo veiksniai, ir kaip tą riziką švelnina, kad finansų rinkos veikla geriau derėtų su tvarumo tikslais.
EPI taip pat gali teikti gaires, kaip tvarumo aspektus veiksmingai įtraukti į atitinkamus ES finansų teisės aktus, ir kaip, nuostatas priėmus, skatinti darnų jų įgyvendinimą.
Gairės ir rekomendacijos
Nors įgaliojimas rengti gaires ir rekomendacijas pasiteisino kaip svarbi ir sėkminga priežiūros konvergencijos didinimo priemonė, suinteresuotieji subjektai pabrėžė poreikį jas palikti EPI kompetencijos srityje ir užtikrinti, kad rengiant šias priemones būtų visapusiškai įvertintos jų išlaidos ir nauda. EPI reglamentų 16 straipsnio pakeitimai reiškia, kad sąnaudų ir naudos analizę atlikti privaloma. Pakeitimais taip pat siekiama užtikrinti, kad tais atvejais, kai dauguma atitinkamų EPI suinteresuotųjų subjektų grupių narių mano, jog rengdamos gaires ar rekomendacijas EPI viršijo savo kompetenciją, jie galėtų pateikti nuomonę Komisijai. Tokiu atveju Komisija vertina gairių taikymo sritį ir gali reikalauti, kad atitinkama EPI atšauktų atitinkamas gaires.
Be to, šių straipsnių pakeitimuose numatyta galimybė EPI teikti gaires institucijoms, kurios pagal EPI reglamentus nėra apibrėžtos kaip kompetentingos institucijos, bet yra įgaliotos užtikrinti, kad būtų taikomi EPI kompetencijos sričiai priklausantys aktai siekiant sukurti nuoseklią, efektyvią ir veiksmingą EFPIS priežiūros praktiką.
Sąjungos teisės pažeidimas
Komisija taip pat siūlo keisti EPI reglamentų 17 straipsnį dėl Sąjungos teisės pažeidimų. Akivaizdu, jog tam, kad EPI galėtų veiksmingai nagrinėti teisės pažeidimus, yra ypač svarbu, kad EPI galėtų susipažinti su visa atitinkama informacija. Pakeitimais užtikrinama, kad tirdamos ES teisės pažeidimus, EPI galėtų teikti pagrįstus ir motyvuotus prašymus pateikti informaciją tiesiogiai kitoms kompetentingoms institucijoms, atitinkamoms finansų įstaigoms ir (arba) finansų rinkų dalyviams. Kai EPI nusprendžia prašyti informacijos tiesiogiai iš atitinkamos finansų įstaigos ir (arba) finansų rinkų dalyvio, nacionalinė kompetentinga institucija apie tai informuojama ir padeda EPI surinkti prašomą informaciją. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad vykdomoji valdyba bus atsakinga už teisės pažeidimus (žr. toliau), dėl to ši priemonė bus dar veiksmingesnė.
Nesutarimų sprendimas
Siūloma iš dalies keisti EPI reglamentų 19 straipsnį dėl kompetentingų institucijų nesutarimų sprendimo. Siekiama užtikrinti, kad kilus nesutarimams, EPI galėtų ryžtingai veikti ir įsikišti. Pakeitimais paaiškinama, kad tarpvalstybinių situacijų atvejais EPI gali savo iniciatyva imtis spręsti kompetentingų institucijų nesutarimus, jeigu, remdamosi objektyviais kriterijais, nustato, kad kompetentingos institucijos nesutaria. Antruoju atveju prielaida, kad kompetentingos institucijos nesutaria, daroma, jeigu pagal EPI kompetencijos sričiai priklausančius teisės aktus reikia, kad būtų priimtas bendras sprendimas, tačiau toks sprendimas per atitinkamuose teisės aktuose nustatytą terminą nepriimamas. Šiuo atžvilgiu pakeitimais taip pat nustatoma kompetentingų institucijų pareiga pranešti EPI, jeigu susitarimas nepasiektas. Be to, vykdomoji valdyba bus atsakinga už ginčų sprendimą (žr. toliau), dėl to ši priemonė bus dar veiksmingesnė.
Priežiūros konvergencija ir koordinavimas
EIOPA ir ESMA reglamentų 29 straipsnio pakeitimais nurodoma, kad siekiant visose priežiūros institucijose toliau plėtoti bendrą priežiūros kultūrą, šios dvi EPI turėtų parengti ir nuolat atnaujinti priežiūros vadovą. Šiuo tikslu remiamasi EBA jau suteiktais įgaliojimais. Bankininkystės srities pakeitimais nurodoma, kad EBA turėtų parengti panašų pertvarkymo srities vadovą.
Pagal pasiūlytą naują 29a straipsnį EPI suteikiama daugiau bendrų koordinavimo įgaliojimų, kad visoje ES reikšmingiau ir efektyviau būtų skatinama visų kompetentingų institucijų vykdomos kasdienės priežiūros konvergencija. EPI turės nustatyti ES lygmens priežiūros prioritetus ir juos išdėstyti strateginiame priežiūros plane. Pagal juos bus vertinamos visos kompetentingos institucijos. Vadovaudamosi strateginiu planu, kompetentingos institucijos privalės rengti metines darbo programas. Tai leis visoms trims EPI užtikrinti finansų įstaigų, kurios daugiausia veikia kitose valstybėse narėse, ne tose, kuriose yra įsteigtos ir prižiūrimos, prudencinės priežiūros konvergenciją; tai ypač svarbu EIOPA.
Šiuo pasiūlymu taip pat iš dalies keičiamas EPI reglamentų 30 straipsnis dėl tarpusavio vertinimo. Siekiant padidinti šių vertinimų pridėtinę vertę ir užtikrinti jų nepriklausomumą, bus atliekami ne „tarpusavio“, bet „nepriklausomi“ vertinimai ir už juos bus atsakinga vykdomoji valdyba. EPI parengia ataskaitą ir joje išdėsto vertinimo rezultatus, o kompetentingos institucijos visomis išgalėmis stengiasi laikytis visų gairių ir rekomendacijų, kurias EPI, atlikusi tarpusavio vertinimą, galbūt pateiks dėl tolesnių priemonių.
Šiame pasiūlyme išdėstytas naujas 31a straipsnis, kuriuo siekiama sustiprinti EPI koordinavimo funkcijas ir užtikrinti, kad kompetentingos institucijos veiksmingai prižiūrėtų veiklos rangos, perduodamos veiklos ir rizikos perkėlimo į trečiąsias valstybes susitarimus. Skirtingose valstybėse narėse susiklostė skirtinga priežiūros praktika. EPI vyko ir ex ante, ir nuolatinę šių susitarimų stebėseną.
ESMA tenkantis piktnaudžiavimo rinka tyrimų koordinavimo vaidmuo
Jeigu veiklos vykdytojai vykdo tam tikrą į ESMA kompetencijos sritį patenkančią ir akivaizdžiai tarpvalstybinio pobūdžio veiklą, gali būti, kad tyrimus inicijuoti ir koordinuoti lengviausia ESMA. Pagal siūlomą naują 31b straipsnį ESMA pavedama vykdyti aktyvesnį koordinavimo vaidmenį: jeigu ESMA turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad didelį tarpvalstybinį poveikį daranti veikla kelia grėsmę tvarkingam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba Sąjungos finansiniam stabilumui, rekomenduoti kompetentingoms institucijoms inicijuoti tyrimus ir sudaryti palankesnes sąlygas keistis tiems tyrimams svarbia informacija. Dėl to ESMA prižiūri duomenų saugyklą, kurioje saugoma iš kompetentingų institucija surinkta visa svarbi informacija ir iš kurios ši informacija platinama kompetentingoms institucijoms.
Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis
EPI reglamentų 32 straipsnio pakeitimais siekiama dviejų dalykų. Pirma, EIOPA ir ESMA reglamentų nuostatos dėl testavimo nepalankiausiomis sąlygomis suderinamos su EBA reglamento nuostatomis. Antra, siekiant užtikrinti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis skaidrumą, pagal šį pasiūlymą leidžiama skelbti atskirų finansų įstaigų arba finansų rinkų dalyvių rezultatus. Jame taip pat paaiškinama, kad kompetentingų institucijų pareiga saugoti profesines paslaptis negali trukdyti joms informuoti EPI apie testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus, kad EPI juos galėtų skelbti. Antrasis pakeitimas taikomas visoms trims EPI. Be to, norint padėti sprendimus dėl testavimo nepalankiausiomis sąlygomis priimti taip, kad būtų visapusiškai atsižvelgta į vidaus rinką, tokius sprendimus, įskaitant sprendimus dėl testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodikos ir rezultatų viešinimo metodų, siūloma visose trijose EPI pavesti priimti vykdomosioms valdyboms.
Trečiųjų šalių lygiavertiškumas
Siekiant tarptautinės rinkos integracijos ir kartu norint užtikrinti veiksmingą priežiūrą, trečiųjų šalių lygiavertiškumas yra svarbi priemonė (žr. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl sprendimų dėl finansinių paslaugų politikos lygiavertiškumo). EPI reglamentų 33 straipsnio pakeitimais patvirtinama, kad EPI padeda Komisijai parengti sprendimus dėl lygiavertiškumo, kai Komisija to prašo. Kai sprendimai priimami, svarbu užtikrinti, kad jie būtų koreguojami pagal naujus pokyčius. Todėl pakeitimais EPI taip pat perduodama atsakomybė už nuolatinę reguliavimo ir priežiūros pokyčių stebėseną, taip pat už trečiųjų šalių, kurių atžvilgiu Komisija yra priėmusi sprendimus dėl lygiavertiškumo, reikalavimų laikymosi užtikrinimo praktikos stebėseną ir kasmet teikia konfidencialią ataskaitą su savo išvadomis Komisijai. Tuo tikslu EPI taip pat sudaro administracinius susitarimus su trečiosiomis šalimis.
Informacijos rinkimas
Kad EPI galėtų veiksmingai vykdyti savo veiklą, jos turi turėti galimybę gauti visą svarbią informaciją. Informaciją paprastai teikia nacionalinės priežiūros institucijos, kurios yra arčiausiai finansinių rinkų ir įstaigų, tačiau kraštutiniu atveju EPI gali teikia prašymus pateikti informaciją tiesiogiai finansų įstaigai arba rinkos dalyviui. Pavyzdžiui, jeigu nacionalinė kompetentinga institucija laiku nepateikia arba negali pateikti tokios informacijos. Tikslinga užtikrinti, kad EPI galėtų susipažinti su savo užduotims vykdyti reikalinga informacija. Todėl šiuo pasiūlymu sukuriamas mechanizmas, kuriuo veiksmingiau užtikrinamas EPI teisės rinkti informaciją vykdymas (žr. naujus EPI reglamentų 35–35h straipsnius). EPI disponuos reikalingomis priemonėmis, kuriomis galės užtikrinti, kad prašymas arba sprendimas pateikti informaciją būtų vykdomi. Pakeitimais EPI suteikiami įgaliojimai skirti baudas arba administracinio pobūdžio nuobaudas reikiamos informacijos nesuteikusiai finansų įstaigai ir (arba) finansų rinkų dalyviui. Šį procesą peržiūri Teisingumo Teismas, o subjektas turi teisę būti išklausytas.
Draudimo sektoriaus vidaus modeliai
Naujame siūlomame EIOPA reglamento 21a straipsnyje sustiprinamas EIOPA vaidmuo užtikrinant vidaus modelių priežiūros konvergenciją. Dėl priežiūros ir vidaus modelių tvirtinimo skirtumų gali didėti neatitiktis, atsirasti nevienodų veiklos sąlygų. EIOPA, pateikusi prašymą, galės laiku gauti visą reikalingą informaciją ir rengti atitinkamoms kompetentingoms institucijoms skirtas nuomones. Jeigu kompetentingos institucijos dėl grupės vidaus modelių nesutaria, EIOPA savo iniciatyva, vienos arba daugiau kompetentingų institucijų prašymu arba, tam tikromis aplinkybėmis, atitinkamos grupės prašymu taip pat galės padėti institucijoms pasiekti susitarimą pagal steigimo reglamento 19 straipsnį .
Kitos nuostatos
EPI reglamentų 37 straipsnio pakeitimais sustiprinamas EPI suinteresuotųjų grupių, kurių nuomonės ir patarimai labai svarbūs kasdieniame EPI darbe, konsultuojamasis vaidmuo. Jeigu suinteresuotųjų subjektų grupės nariai negali priimti bendros nuomonės arba patarimo, vienai suinteresuotųjų subjektų grupei atstovaujantiems nariams leidžiama parengti atskirąją nuomonę arba atskirąjį patarimą.
EPI reglamento 39 straipsnio pakeitimais nurodoma, kad EPI sprendimai (išskyrus sprendimus dėl tyrimų), priimti dėl to, kad atsakant į prašymą pateikti informaciją tinkama informacija nepateikta, kartu su sprendimo santrauka ir sprendimo motyvais skelbiami viešai.
(b)Valdymas
Šiame pasiūlyme numatyta veiksmingesnė EPI valdymo struktūra – vietoj dabartinės administracinės valdybos (EPI reglamentų 45 ir 47 straipsniai) sukuriama nepriklausoma iš tikrųjų narių sudaryta vykdomoji valdyba ir patikslinama priežiūros tarybos (EPI reglamentų 40 straipsnis) sudėtis. Pasiūlyme paaiškinamos atitinkamos valdybos ir tarybos kompetencijos sritys (43 ir 47 straipsniai). Be to, bus sustiprinta pirmininko pozicija ir įgaliojimai (48 straipsni).
Vykdomoji valdyba
Pagrindinė vykdomosios valdybos funkcija bus rengti priežiūros tarybos priimamus sprendimus. Taip turėtų būti užtikrinta, kad priežiūros tarybos sprendimai būtų priimami operatyviau ir racionaliau. Tai taip pat padės priimant sprendimus daugiau vadovautis ES interesais. Kad būtų atsižvelgta į ypatingą bankininkystės sektoriaus padėtį ir tai, kad didžioji valstybių narių dalis dalyvauja bankų sąjungoje, aiškiai reikalaujama, kad EBA vykdomojoje valdyboje būtų užtikrinta pusiausvyra ir kad ji būtų proporcinga bei atspindėtų visą Sąjungą.
Vykdomąją valdybą sudarys pirmininkas ir keletas tikrųjų narių. Jų skaičius ESMA ir EBA bei EIOPA skirsis, nes pasiūlymu ESMA, kitaip negu kitoms dviem EPI, pavedama vykdyti nemažai papildomų įvairių sričių užduočių. Tikrieji nariai skiriami Komisijos organizuojama atvira kvietimo teikti kandidatūras procedūra. Komisija atrinks kandidatus ir galutinį jų sąrašą teiks Europos Parlamentui tvirtinti. Galutinį kandidatų sąrašą patvirtinus, Taryba savo sprendimu skiria tikruosius narius. Atleidimo procedūra panaši į skyrimo procedūrą, galutinį sprendimą priima Taryba. Vienas nuolatinis narys perims dabartinio vykdomojo direktoriaus – ši pareigybė bus panaikinta – pareigas.
Vykdomoji valdyba tęs administracinės valdybos vykdytas darbo programų ir biudžeto rengimo funkcijas.
Vykdomajai valdybai bus suteikti įgaliojimai priimti įvairių sričių sprendimus. Pavyzdžiui, dėl asmenų ir kompetentingų institucijų tam tikrais ne reguliavimo srities klausimais, pavyzdžiui, dėl ginčų sprendimo, Sąjungos teisės pažeidimo ir nepriklausomo vertinimo. Taip turėtų būti užtikrinta, kad sprendimai būtų veiksmingi, nešališki, juose būtų vadovaujamasi ES interesais. Vykdomoji valdyba taip pat bus atsakinga už kompetentingoms institucijoms skirtų priežiūros prioritetų nustatymą naujame strateginiame priežiūros plane. Ji tikrins, kaip kompetentingų institucijų darbo programos dera su ES prioritetais ir peržiūrės, kaip jos įgyvendinamos. Vykdomoji valdyba taip pat bus atsakinga už veiklos perdavimo, pavedimo vykdyti pagal rangos sutartis ir rizikos perkėlimo į ES nepriklausančias valstybes susitarimų stebėseną, siekdama užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į jiems būdingą riziką. Ji priims sprendimus dėl testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų viešinimo metodų. Galiausiai pažymėtina, kad vykdomoji valdyba taip pat bus atsakinga už sprendimus dėl prašymų pateikti informaciją. Vykdomosios valdybos nariai turės po vieną balsą, o pirmininkas – lemiamą balsą. Siūlomos redakcijos 47 straipsnyje išdėstytos vykdomosios valdybos užduotys.
Be to, pakeitimais nuorodos į administracinę valdybą pakeičiamos nuorodomis į vykdomąją valdybą. Taip pat panaikinama vykdomojo direktoriaus pareigybė. Jo pareigas perima vienas iš vykdomosios valdybos tikrųjų narių.
Priežiūros taryba
Priežiūros taryba išlieka pagrindinis už bendrą EPI valdymą ir sprendimų priėmimą atsakingas EPI organas. Tačiau siūlomais 40 straipsnio pakeitimais priežiūros tarybos sudėtis keičiama, į ją įtraukiami vykdomosios valdybos tikrieji nariai, tik be balsavimo teisės. Pakeitimais taip pat užtikrinama, kad prireikus dalyvautų vartotojų apsaugos institucijos.
Kiekvienas balsavimo teisę turintis priežiūros tarybos narys turi vieną balsą. Kadangi sprendimus tam tikrais ne reglamentavimo klausimais (ginčų sprendimo, Sąjungos teisės pažeidimo ir nepriklausomo vertinimo) priims vykdomoji valdyba, dabartinės sprendimų rengimo taisyklės yra iš dalies keičiamos.
Nors ateityje, pasitraukus Jungtinei Karalystei, valstybių narių, kurios nedalyvauja bankų sąjungoje, skaičius ir lyginamoji svarba sumažės, o prie bankų sąjungos gali prisijungti daugiau valstybių narių, dvigubą daugumos principu pagrįstą balsavimo dėl EBA priežiūros tarybos priimamų priemonių ir sprendimų sistemą, kuri buvo sukurta 2013 m. pagal bankų sąjungos dokumentų rinkinį, siekiant užtikrinti, kad EBA sprendimai atspindėtų specifinę bankų sąjungoje dalyvaujančių ir kitų valstybių narių padėtį, siūloma išsaugoti. Todėl priežiūros taryba ir toliau sprendimus priims kvalifikuota savo narių balsų dauguma, kurią turėtų sudaryti bent paprasta bankų sąjungoje dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių kompetentingų institucijų ir paprasta bankų sąjungoje nedalyvaujančių valstybių narių nacionalinių kompetentingų institucijų balsų dauguma.
Tačiau dabartinė EBA sprendimų priėmimo sistema yra pernelyg sudėtinga, nes sprendimų negalima priimti net tais atvejais, kai dalyvaujančių valstybių narių dauguma nemano, jog balsavimas yra pakankamai svarbus, kad jame reikėtų dalyvauti. Siekiant užtikrinti, kad EBA galėtų veiksmingai priimti sprendimus ir kartu visapusiškai laikytis nedalyvaujančioms valstybėms narėms skirtų apsaugos priemonių, jei šios valstybės narės dalyvauja balsavime, dabartines balsavimo taisykles reikėtų pakeisti, užtikrinant, kad balsavimo nereikėtų atidėti, jei nariai nedalyvauja. Be to, taip bus sukurtos aiškesnės paskatos nacionalinėms kompetentingoms institucijoms dalyvauti EBA posėdžiuose ir per juos priimti sprendimai bus teisėtesni. Todėl pakeitimu patikslinama, kad sprendimui turėtų pritarti paprasta nedalyvaujančių valstybių narių nacionalinių kompetentingų institucijų, kurios dalyvauja balsavime, dauguma ir dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių kompetentingų institucijų, kurios dalyvauja balsavime, balsų dauguma.
Valdybos ir tarybos kompetencijos padalijimas
EPI reglamentų 43 ir 47 straipsniuose paaiškinti pagrindiniai kompetencijos padalijimo tarp priežiūros tarybos ir vykdomosios valdybos principai. Jeigu nenumatyta kitaip, priežiūros taryba atsakinga už kiekvieną reglamente nurodytą sprendimą (žr. pirmiau pateiktus paaiškinimus dėl vykdomosios valdybos). Tais atvejais, kai ESMA naudosis tiesioginės priežiūros įgaliojimais, jos priežiūros taryba galės atmesti vykdomosios valdybos pasiūlymą dėl sprendimo tik trijų ketvirtadalių balsų dauguma. Tokiu atveju vykdomoji valdyba privalo peržiūrėti projektą (ESMA reglamento 44 straipsnio pakeitimai).
Priežiūros taryba nebevykdo drausminės pirmininko kontrolės, nes nebeturi kompetencijos jį skirti (žr. toliau).
Pagal 41 straipsnio pakeitimus ir pagal naują 45b straipsnį ir priežiūros tarybai, ir vykdomajai valdybai leidžiama steigti vidaus komitetus tam tikroms užduotims vykdyti. Galimybė steigti kolegijas panaikinta.
Pirmininkas
Pirmininkas yra pagrindinis EPI atstovas. Todėl siekiant padidinti teisės aktuose nustatytą jo galią, pirmininko pozicija ir įgaliojimai bus sustiprinti.
EPI reglamentų 48 straipsnio pakeitimais aiškiau išdėstoma pirmininko skyrimo procedūra. Pirmininkas skiriamas Komisijos organizuojama atvirta kvietimo teikti kandidatūras procedūra. Komisija atrinks kandidatus ir galutinį jų sąrašą teiks Europos Parlamentui tvirtinti. Europos Parlamentui patvirtinus galutinį kandidatų sąrašą, Taryba kvalifikuotos daugumos priimtu sprendimu skiria tikruosius narius. Atleidimo procedūra panaši į skyrimo procedūrą, galutinį sprendimą priima Taryba. Taip pirmininko teisėtumas ir galia turėtų padidėti. Pirmininkas vykdomojoje valdyboje taip pat turės sprendžiamąjį balsą.
Kitos nuostatos
Jungtinio komiteto kompetencijai priklausanti veiklos sritis išplėsta, į ją įtraukti vartotojų ir investuotojų apsaugos klausimai – iš dalies keičiamas EPI reglamentų 54 straipsnis.
(c)Finansinės nuostatos
Siekiant užtikrinti, kad EPI finansavimo sistema būtų tvari ir atitiktų užduotis, kurias EPI atlieka ir turėtų atlikti ateityje, taip pat siekiant užtikrinti, kad finansavimo sistemoje būtų proporcingai susieti mokesčiai ir įnašai į EPI veiklą, dabartinę finansavimo sistemą siūloma peržiūrėti. Siūlomoje sistemoje paliekamas viešojo finansavimo, kurį šiuo metu skiria ES, elementas, bet jis derinamas su vidaus sektoriaus ir kitų rinkos dalyvių įnašais, kurie mokami vietoj nacionalinių kompetentingų institucijų įnašų. Vadovaujantis teisiniu EPI steigimo pagrindu (SESV 114 straipsnis), finansavimo sistemą leidžiama keisti ir įnašus leidžiama rinkti iš sektoriaus.
Dabartinė fiksuota įnašų iš ES bendrojo biudžeto ir nacionalinių kompetentingų institucijų įnašų proporcija (40 ir 60 %) būtų panaikinta.
Pakeitimais numatoma, kad dabar EPI gaus pajamas iš trijų pagrindinių šaltinių.
62 straipsnio pakeitimais apibrėžiamas Sąjungos išlyginamasis įnašas. Iš siūlomo didžiausio galimo ES metinio įnašo, kuris iš anksto nustatomas daugiametėje finansinėje programoje (DFP), bus padengiama iki 40 % EPI metinio biudžeto. Taip bus atsižvelgiama į ES biudžeto suvaržymus. Taip pat bus panaikinta dabartinė fiksuota (40 ir 60 %) proporcija, nes dėl jos gali sumažėti EPI galimybė padidinti savo pajamas iš kitų šaltinių. Todėl ateityje, kaskart, kai bus rengiama nauja DFP, EPI, laikydamosi metinių biudžeto pasiūlymų rengimo metodikos, turės pateikti Komisijai numatomų vidutinio laikotarpio (bent 5 metų) biudžeto poreikių prognozę.
Antra, įtrauktas naujas privačiojo sektoriaus pajamų šaltinis: metiniai finansų įstaigų įnašai. Šis pajamų šaltinis atsiras vietoj dabartinių privalomų nacionalinių kompetentingų institucijų įnašų į EPI biudžetą. Metinius įnašus mokės EPI netiesiogiai prižiūrimos finansų įstaigos, patenkančios į steigimo reglamento 1 straipsnio 2 dalies taikymo sritį. Pakeitimais numatoma, kad finansų įstaigų mokamų metinių įnašų suma turėtų būti apskaičiuota pagal numatomą su kiekvienos kategorijos rinkos dalyviais susijusį darbo krūvį, kurį pagal steigimo reglamentus ir sektorinius teisės aktus atliks institucija. Pakeitimais nurodoma, kad metinius įnašus renka valstybių narių paskirtos nacionalinės institucijos. Pakeitimais taip pat numatyta, kad bus priimtas deleguotasis aktas ir jame bus nustatyta, kaip visa metinių įnašų suma bus paskirstyta įvairių kategorijų finansų įstaigoms, vadovaujantis kiekvienai iš jų reikalinga veikla. Deleguotajame akte kiekvienos kategorijos finansų įstaigoms bus nustatyti tinkami ir objektyvūs faktinio mokėtino metinio įnašo apskaičiavimo kriterijai. Šie kriterijai turėtų priklausyti nuo finansų įstaigų dydžio, kad būtų atsižvelgta į jų svarbą rinkoje. Galiausiai pažymėtina, kad deleguotajame akte bus nustatytos de minimis slenkstinės ribos – jų neviršijančios mažos finansų įstaigos finansinių įnašų nemokės – arba minimalūs įnašai.
Trečia, dabartinės visų trijų reglamentų nuostatos, pagal kurias EPI leidžiama rinkti mokesčius iš tiesiogiai prižiūrimų subjektų, išliko nepakeistos. Ši nuostata dabar ypač svarbi ESMA.
Pagal naują finansavimo mechanizmą subjektai už tą pačią paslaugą neturės mokėti dukart. Nors EPI tiesiogiai prižiūrimi subjektai mokės priežiūros mokesčius, kaip numatyta sektoriniuose teisės aktuose, kitos finansų įstaigos (kurias tiesiogiai prižiūri nacionalinės kompetentingos institucijos, o netiesiogiai – EPI) mokės finansinius įnašus.
Pakeitimais taip pat numatyti du papildomi pajamų šaltiniai. Pakeitimais nustatyta galimybė mokėti bet kokius savanoriškus valstybių narių ir stebėtojų finansinius įnašus, tik dėl tokio įnašo neturi sumažėti EPI nepriklausomumas ir nešališkumas. Pavyzdžiui, iš savanoriškų įnašų galima finansuoti nacionalinių kompetentingų institucijų Europos priežiūros institucijoms perduodamas užduotis ir atsakomybės sritis. Pakeitimais taip pat numatoma galimybė EPI rinkti mokesčius leidiniams, mokymui ir kitoms nacionalinėms kompetentingoms institucijoms reikalingos paslaugoms.
(d)Bendrosios nuostatos
EPI reglamentų 70 straipsnio pakeitimais profesinių paslapčių saugojimo pareiga išplečiama, todėl jos privalo laikytis ir asmenys, kurie nėra institucijų darbuotojai (pvz., tiesiogiai arba netiesiogiai, nuolat arba kartais įvairias paslaugas, susijusias su institucijų užduotimis, teikiantys darbuotojai, įskaitant pareigūnus arba kitus vykdomosios valdybos ir priežiūros tarybos įgaliotus arba kompetentingų institucijų tam tikslui paskirtus asmenis). Tokie patys profesinės paslapties reikalavimai taikomi stebėtojams, kurie dalyvauja institucijos veikloje dalyvaujančios vykdomosios valdybos ir priežiūros tarybos posėdžiuose. Šis pakeitimas turėtų užtikrinti, kad asmenims, kuriems šiuo metu EPI reglamentų 70 straipsnyje nustatyta pareiga saugoti profesines paslaptis netaikoma, tačiau tiems, kurie dalyvauja valdybos ir tarybos, darbo grupių, pakomitečių, kolegijų posėdžiuose ir ekspertų tinkle, profesinės paslapties ir konfidencialumo taisyklės būtų taikomos.
Reglamentuose (EB) Nr. 1093/2010, 1094/2010 ir 1095/2010, taip pat sektoriniuose finansinių paslaugų teisės aktuose reikalaujama, kad EPI siektų sudaryti veiksmingus administracinius susitarimus dėl keitimosi informacija su trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis. Poreikis užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija turėtų tapti dar svarbesnis, kai pagal šį dalinio keitimo reglamentą kai kurios EPI perims papildomas, platesnes su ne ES subjektų ir veiklos priežiūra susijusias atsakomybės sritis. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad tvarkydamos asmens duomenis ir, be kita ko, perduodamos juos už Sąjungos ribų, EPI privalo laikytis Reglamento (ES) 2018/XXX (ES institucijoms ir įstaigoms skirto duomenų apsaugos reglamento) reikalavimų. Jeigu sprendimas dėl lygiavertiškumo nepriimtas arba nėra tinkamų apsaugos priemonių, pavyzdžiui, nurodytų ES institucijoms ir įstaigoms skirto duomenų apsaugos reglamento 49 straipsnio 3 dalyje nurodytuose administraciniuose susitarimuose, EPI gali keistis asmens duomenimis su trečiųjų valstybių institucijomis pagal to reglamento 51 straipsnio 1 dalies d punktą ir laikydamosi jo sąlygų dėl leidžiančios nukrypti nuostatos viešojo intereso tikslais, kuri pirmiausia taikoma tarptautiniam keitimuisi duomenimis tarp finansų priežiūros institucijų.
(2)4, 5 ir 7 straipsniuose atitinkamai išdėstyti Reglamento (ES) Nr. 345/2013 (EuVECA), Reglamento (ES) Nr. 346/2013 (EuSEF) ir Reglamento (ES) 2015/760 (ELTIF) pakeitimai.
2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 345/2013 dėl Europos rizikos kapitalo fondų (EuVECA) ir 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 346/2013 dėl Europos socialinio verslumo fondų nustatytos specializuotų fondų struktūros, kad rinkos dalyviams visoje Europoje būtų lengviau pritraukti ir investuoti kapitalą į novatoriškas mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ) bei socialines įmones. Kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams, kurie, parduodami reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo arba socialinio verslumo fondų akcijas arba investicinius vienetus, nori naudotis nuorodomis EuVECA arba EuSEF, nustatyti vienodi reikalavimai ir sąlygos. 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2015/760 dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų nustatytas dar vieno pobūdžio fondas ELTIF – jo paskirtis yra investuoti į realiąją ekonomiką, pavyzdžiui, infrastruktūros projektus, daugiausia dėmesio skiriant ilgesnio laikotarpio investicijoms. Reglamente (ES) 2015/760 išdėstyti vienodi reikalavimai, kuriuos ilgalaikiai fondai privalo atitikti, kad jiems būtų suteiktas leidimas veikti kaip ELTIF.
EuVECA, EuSEF ir ELTIF yra suderinti kolektyvinio investavimo fondai. Reglamentu (ES) Nr. 345/2013, Reglamentu (ES) Nr. 346/2013 ir Reglamentu (ES) 2015/760 reglamentuojamos reikalavimus atitinkančios investicijos, portfelio reikalavimus atitinkančios įmonės, koncentracijos taisyklės ir reikalavimus atitinkantys investuotojai. Taisyklėmis taip pat apibrėžiami priežiūros įgaliojimai, įskaitant registracijos ir veiklos leidimų, nuolatinės priežiūros, registracijos ar veiklos leidimų panaikinimo reikalavimus.
Pagrindiniai Reglamento (ES) Nr. 345/2013, Reglamento (ES) Nr. 346/2013 ir Reglamento (ES) 2015/760 tikslai yra skatinti darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, MVĮ finansavimą, socialines ir ilgalaikes investicijas, taip pat gerinti ES investavimo kultūrą. Vis dėlto, nors tais trimis reglamentais kai kurie aspektai suvienodinti, nacionalinės kompetentingos institucijos vis dar skirtingai naudojasi savo diskrecija, taiko skirtingą administracinę praktiką, o jų priežiūros kultūra bei rezultatai skiriasi. Šie skirtumai trukdo įvairiose valstybėse narėse kurti reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų, socialinio verslumo fondų ir ilgalaikių investicijų fondų valdytojams reikalingas vienodas veiklos sąlygas ir kartu vienodinti jų sandorių ir veiklos išlaidas. Paskyrus vieną ES priežiūros instituciją, bus lengviau siekti šių reglamentų tikslų, nes taip bus lengviau toliau didinti integraciją, plėtoti tų fondų struktūras ir platinti jų akcijas bei investicinius vienetus tarpvalstybiniu lygmeniu.
Šiuo pasiūlymu siekiama dar labiau suvienodinti Sąjungoje vykdomas administracines veiklos leidimų išdavimo šiems ES fondams ir jų registracijos procedūras ir, centralizavus jų priežiūrą, neatsižvelgiant į fondo įsteigimo ar jo akcijų arba investicinių vienetų platinimo vietą, užtikrinti vienodesnes veiklos sąlygas. Vienodai taikomos taisyklės leis valdytojams mažinti sandorių ir veiklos išlaidas bei padidinti galimybes investuotojams.
ESMA perduodamos veiklos leidimų suteikimo ES fondams ir jų valdytojams bei jų registracijos ir priežiūros funkcijos, taip didinant tų administracinių procesų efektyvumą. Fondų valdytojai dėl veiklos leidimo ir registracijos turės kreiptis į vieną kompetentingą instituciją – ESMA – o ji turės užtikrinti, kad tuose reglamentuose nustatytos taisyklės būtų nuosekliai taikomos. Todėl įtraukti specialūs pakeitimai, pagal kuriuos nacionalinių kompetentingų institucijų įgaliojimai perduodami ESMA.
Šie ES fondai reglamentuojami tiesiogiai taikytinais reglamentais, kuriuose jau nustatytos taisyklės, kurių taikymą užtikrins ESMA.
Dėl EuVECA ir EuSEF fondų, kurie viršija AIFVD direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytas ribas ir dėl to yra valdomi pagal šią direktyvą veiklos leidimus gavusių alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, pažymėtina, kad jų kompetentinga institucija taip pat bus ESMA. ESMA užtikrins, kad šie valdytojai laikytųsi ne tik 2 straipsnio 2 dalyje išvardytų konkretiems sektoriams taikomų EuVECA arba EuSEF reglamentų nuostatų, bet ir nacionalinės teisės aktų, kuriais AIFVD įgyvendinama valstybėse narėse, kuriose šie valdytojai yra įsisteigę. Tokiu būdu siekiama užtikrinti priežiūros nuoseklumą ir palengvinti administracinę naštą, kuri susidarytų, jei šiuos subjektus dėl to paties fondo vienu metu prižiūrėtų ir ESMA, ir nacionalinės kompetentingos institucijos.
Jei reikia, šiame pasiūlyme nustatyti tam tikri įgaliojimai ir trijų reglamentų reikalavimai išdėstyti išsamiau, kad tam tikrų teisinių įpareigojimų ir ESMA diskrecijos mastas būtų pakankamai tikslus ir būtų galima užtikrinti siekiamo lygio darną.
Reglamentas (ES) Nr. 345/2013 ir Reglamentas (ES) Nr. 346/2013 neseniai peržiūrėti, pirmiausia peržiūrėtos specialios fondų taisyklės, pakeista jų taikymo sritis arba tinkamos investicijos. Atliekant peržiūrą, priežiūros aspektai nebuvo keičiami. Pasiūlymui dėl reglamento, kuriuo iš dalies keičiami abu reglamentai, teisėkūros institucijos pritarė ir Europos Parlamentas jį patvirtino. Nors Taryba dar neatliko galutinio pasiūlymo priėmimo procedūrų ir jis dar nepaskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, šiame pasiūlyme tikslinga kaip atskaitos tašku remtis abiejų reglamentų tekstais su teisėkūros institucijų suderintais pakeitimais. Jeigu vykdant šių dviejų reglamentų pakeitimų priėmimo procedūras – jos turėtų būti užbaigtos artimiausiu metu – suderinti pakeitimai būtų dar keičiami, Komisija yra pasirengusi pakoreguoti šį pasiūlymą ir užtikrinti, kad jis derėtų su tais pakeitimais.
Remiantis 11 straipsniu, 4–6 straipsniai pradedami taikyti praėjus 36 mėnesiams nuo reglamento įsigaliojimo datos, kad liktų pakankamai laiko parengti ir priimti jame numatytus deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus. Pasiūlyme taip pat nustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės, kuriomis nacionalinių kompetentingų institucijų kompetencijos sritys ir pareigos būtų perduodamos ESMA.
(3)Reglamento (ES) Nr. 600/2014 (FPRR – duomenų teikimo paslaugų teikėjai) pakeitimai
Pagal 6 straipsnį padaryti šie pakeitimai:
·Į Reglamento (ES) Nr. 600/2014 (FPRR) taikymo sritį įtraukiamas veiklos leidimų suteikimas duomenų teikimo paslaugų teikėjams ir jų priežiūra, taip pat įtraukiami tiesioginio duomenų rinkimo įgaliojimai duomenų pranešimo ir skaidraus apskaičiavimo tikslais;
·į FPRR apibrėžtis įtraukiami trijų rūšių duomenų teikimo paslaugų teikėjai;
·ESMA suteikiami įgaliojimai prašyti priežiūros užduotims atlikti reikalingos informacijos;
·ESMA paskiriama duomenų teikimo paslaugų teikėjų priežiūros institucija;
·apibrėžiami ESMA įgaliojimai ir kompetencijos sritys jai vykdant savo, kaip kompetentingos institucijos, funkcijas;
·Komisijai nustatomi duomenų teikimo apie konsoliduotų informacinių juostų veikimą reikalavimai;
·nustatoma, kad nacionalinių kompetentingų institucijų kompetencijos sritys perduodamos ESMA.
Šiame pasiūlyme taip pat aiškiai nustatoma, kad FPRR intervencijos įgaliojimai taip pat apima KIPVPS ir alternatyvaus investavimo fondų (EIF) valdytojus, jei šią veiklą fondų valdytojai vykdo tiesiogiai.
Tiksliau, FPRR 40 straipsnyje ESMA jau suteikti įgaliojimai imtis laikinų intervencinių priemonių, todėl tam tikromis sąlygomis ESMA gali laikinai uždrausti Sąjungoje prekiauti tam tikromis finansinėmis priemonėmis arba nurodytomis savybėmis pasižyminčiomis priemonėmis, jas platinti arba parduoti, vykdyti tam tikro pobūdžio finansinę veiklą ar praktiką, arba tai apriboti. Šie įgaliojimai imtis produktams taikomų intervencinių priemonių taikomi investicinėms įmonėms ir kredito įstaigoms, kurios dalyvauja finansinių priemonių, įskaitant kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus, prekybos, platinimo arba pardavimo veikloje. Kadangi kolektyvinio investavimo į perduodamus vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) valdymo įmonės ir KIPVPS investicinės įmonės, gavusios veiklos leidimus pagal Direktyvą 2009/65/EB, ir alternatyvaus investavimo fondų valdytojai (AIFV), gavę veiklos leidimus pagal Direktyvą 2011/61/ES, gali tiesiogiai prekiauti kolektyvinio investavimo subjektų investiciniais vienetais, juos platinti arba parduoti, būtina aiškiai nurodyti, kad pirmiau minėti įgaliojimai imtis produktams taikomų intervencinių priemonių tam tikromis aplinkybėmis pagal FPRR taip pat taikomi KIPVPS valdymo įmonėms, KIPVPS investicinėms įmonėms bei AIFV.
Pasiūlymu dėl direktyvos, kuria keičiama Direktyva 2014/65/ES (FPRD II), siekiama duomenų teikimo paslaugų teikėjus pašalinti iš Direktyvos 2014/65/ES taikymo srities.
(4)Reglamento (ES) 2016/1011/ES (dėl lyginamųjų indeksų) daliniai pakeitimai.
Šio reglamento 8 straipsniu iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1011 (lyginamųjų indeksų reglamentas). 11 straipsnyje nustatyta, kad ESMA yra visų Sąjungoje naudojamų, bet ne Sąjungoje administruojamų, ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų administratorių kompetentinga institucija. 4, 5, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 19 dalyse išdėstyti techniniai patikslinimai, susiję su šiuo pavedimu, o 4 dalyje numatyta, kad Komisija nustato, jog lyginamieji indeksai, susieti su priemonėmis, kurių vertė viršija 500 mlrd. EUR, laikomi ypatingos svarbos. 18 dalyje apibrėžti ESMA įgaliojimai ir kompetencijos sritys jai vykdant savo, kaip kompetentingos institucijos, funkcijas.
10 dalyje nustatyta, kad ESMA turėtų suteikti veiklos leidimus ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų administratoriams. 16 dalyje panaikinamos ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų priežiūros institucijų kolegijos, nes ESMA, naujoji šių lyginamųjų indeksų priežiūros institucija, bus atsakinga už rizikos vertinimą visos Sąjungos lygmeniu ir pan.
8 ir 9 dalyse nustatyta, kad ESMA yra kompetentinga institucija, atitinkamai pripažįstanti ir tvirtinanti patvirtintus trečiųjų šalių administratorius ir lyginamuosius indeksus.
1, 2, 3 ir 6 dalyse Komisija įgaliojama išsamiau išdėstyti tam tikras Reglamento (ES) 2016/1011 nuostatas ir užtikrinti, kad ESMA galėtų atitinkamas nuostatas taikyti tiesiogiai.
Galiausiai pažymėtina, kad Reglamento (ES) 2016/1011 30 straipsnio pakeitimais užtikrinama, kad būtų nuolat stebimas trečiųjų šalių lygiavertiškumas Reglamentui (ES) 2016/1011. Kad būtų galima tinkamai keistis informacija ir bendradarbiauti prižiūrint trečiųjų šalių lyginamųjų indeksų administratorius, ESMA turės sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis. Tačiau jeigu trečioji šalis yra įtraukta į jurisdikcijų, kurių kovos su pinigų plovimu ir kovos su terorizmo finansavimu sistemos yra skelbiamos kaip turinčios strateginių Sąjungos finansų sistemai didelį pavojų keliančių trūkumų, sąrašą, ESMA neleidžiama sudaryti bendradarbiavimo susitarimo su tokios trečiosios šalies priežiūros institucijomis.
(5)Reglamento (ES) 2017/1129/ES (dėl prospektų) daliniai pakeitimai.
Šio reglamento 9 straipsniu iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1129 – tam tikro pobūdžio prospektų priežiūra perduodama ESMA.
Pagrindinis pakeitimas išdėstytas 10 dalyje; joje ESMA pavedama vykdyti buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos funkcijas keturių kategorijų prospektų atžvilgiu. Šių prospektų atveju tikrinimo, tvirtinimo, pranešimų apie pasą tvarkymo funkcijos perduodamos ESMA. Nustatyta skaitymo taisyklė, pagal kurią prospekto reglamento nuostatos taikomos tais atvejais, kai ESMA perima tiesioginės priežiūros funkcijas. 1 dalyje pateikta nemažai specializuotų emitentų apibrėžčių. 4 dalyje ESMA taip pat perduodami priimančiųjų valstybių narių kompetentingų institucijų įgaliojimai prižiūrėti jos tvirtinamų prospektų reklamą. Nors faktiškai ESMA ir toliau neprivalo kontroliuoti šios reklamos atitikties, tokia kontrolė tampa privaloma, jeigu kompetentinga institucija oficialiai paprašo, kad ESMA pasinaudotų kontrolės įgaliojimais, kai ESMA patvirtinti prospektai naudojami siūlant vertybinius popierius arba prašant juos įtraukti į prekybos sąrašą ESMA jurisdikcijoje.
2, 3, 4, 6, 8, 11 ir 12 dalyse pateikti paaiškinimai dėl prospektų rengimo, atsižvelgiant į naują ESMA vaidmenį, tais atvejais, kai 10 dalyje išdėstytos skaitymo taisyklės gali nepakakti teisiniam aiškumui užtikrinti (kalbos vartojimas, bendradarbiavimo susitarimai, pranešimai).
7 dalyje paaiškinta, kaip veikia prospektų, parengtų pagal trečiosios šalies nacionalines taisykles, lygiavertiškumo sistema, ir ši sistema patobulinama. Jeigu Komisija įgyvendinimo sprendime paskelbia, kad šios taisyklės yra lygiavertės, trečiosios šalies prospektas, kurį trečiosios šalies priežiūros institucija jau patvirtino, bus teikiamas tik ESMA, o ESMA nusiųs kiekvienos priimančiosios valstybės narės, kurioje apie tokį lygiavertį trečiosios šalies prospektą paskelbiama, kompetentingai institucijai pateikimo pažymą (vietoj patvirtinimo pažymos, plg. 5 dalies b punktą). Trečiųjų šalių emitentų prospektų priežiūros tikslais ESMA turės sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis. Tačiau jeigu trečioji šalis yra įtraukta į jurisdikcijų, kurių kovos su pinigų plovimu ir kovos su terorizmo finansavimo sistemos yra skelbiamos kaip turinčios strateginių Sąjungos finansų sistemai didelį pavojų keliančių trūkumų, sąrašą, ESMA nebus leidžiama sudaryti bendradarbiavimo susitarimo su tokios trečiosios šalies priežiūros institucijomis (plg. 9 dalies a punktą). 5 dalies a punkte ištaisytas Reglamento (ES) 2017/1129 25 straipsnio 4 dalyje praleistas aspektas ir, atsižvelgiant į Direktyvos 2003/71/EB reikalavimus, paaiškinama, kad kompetentingos institucijos elektroniniu būdu taip pat privalo informuoti ESMA apie visas bazinių prospektų galutines sąlygas, kai šios galutinės sąlygos pateikiamos, net jeigu atitinkamiems baziniams prospektams pasas neišduodamas jokioje priimančiojoje valstybėje narėje.
13 straipsnyje ištaisyta Reglamento (ES) 2017/1129 klaida ir data, iki kurios valstybės narės privalo pranešti Komisijai ir ESMA apie sankcijų skyrimo taisykles, suderinama su Reglamento 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta data, iki kurios jos privalo įvykdyti reglamento VIII skyriaus reikalavimus.
Į 14 dalį įtrauktas naujas skyrius ir jame išdėstyti ESMA įgaliojimai bei kompetencijos sritys, reikalingi prospektų reglamento vykdymo priežiūrai ir užtikrinimui, įskaitant įgaliojimus skirti pinigines baudas ir periodiškai mokamas baudas.
2017/0230 (COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), Reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), Reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), Reglamentas (ES) Nr. 345/2013 dėl Europos rizikos kapitalo fondų, Reglamentas (ES) Nr. 346/2013 dėl Europos socialinio verslumo fondų, Reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, Reglamentas (ES) 2015/760 dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų, Reglamentas (ES) 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, ir Reglamentas (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,
kadangi:
(1)po finansų krizės Jacques de Larosière vadovaujamai aukšto lygio ekspertų grupei parengus rekomendacijas, Sąjunga padarė didelę pažangą kurdama ne tik griežtesnes, bet ir darnesnes finansų rinkų taisykles – bendrą taisyklių sąvadą. Sąjunga taip pat sukūrė Europos finansų priežiūros institucijų sistemą (EFPIS), kurią sudaro dviejų ramsčių sistema, apimanti Europos priežiūros institucijų (EPI) koordinuojamą mikroprudencinę priežiūrą ir įsteigus Europos sisteminės rizikos valdybą (ESRV) pradėtą vykdyti makroprudencinę priežiūrą. Visos trys EPI: Europos bankininkystės institucija (EBA), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010, ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (toliau – steigimo reglamentai), pradėjo veikti 2011 m. sausio mėn. Bendras EPI tikslas yra visoje Sąjungoje tvariai didinti finansų sistemos stabilumą ir veiksmingumą bei stiprinti vartotojų ir investuotojų apsaugą;
(2)EPI įneša esminį indėlį į Sąjungos finansų rinkų taisyklių derinimą teikdamos Komisijai pastabas dėl Komisijos inicijuojamų ir Tarybos bei Parlamento priimamų reglamentų ir direktyvų. EPI taip pat teikė Komisijai išsamių techninių taisyklių projektus, kurie priimti kaip deleguotieji ir įgyvendinimo aktai;
(3)EPI prisideda ir prie Sąjungoje taikomos finansų priežiūros ir priežiūros praktikos konvergencijos teikdamos kompetentingoms institucijoms skirtas gaires ir koordinuodamos priežiūros praktikos peržiūrą. Tačiau jų steigimo reglamentuose įtvirtintas sprendimų priėmimo procesas ne tik apribojo išteklius ir priemonių, kuriomis EPI disponuoja, pobūdį, bet ir neleido visapusiškai įgyvendinti bendrų tikslų;
(4)Praėjus septyneriems veiklos metams ir Komisijai atlikus vertinimus bei surengus viešas konsultacijas, nustatyta, kad pagal dabartinius teisės aktus EPI pajėgumai įgyvendinti tolesnės finansų rinkų ir paslaugų integracijos tikslus ir didinti vartotojų apsaugą yra vis labiau varžomi ir Sąjungoje, ir Sąjungai bendraujant su trečiosiomis šalimis;
(5)EPI suteikus daugiau įgaliojimų, kad jos galėtų pasiekti tuos tikslus, jas taip pat reikėtų tinkamai valdyti ir skirti pakankamą finansavimą. Jeigu EPI nebus pakankamai finansuojamos ir veiksmingai bei efektyviai valdomos, EPI tikslams pasiekti vien didesnių įgaliojimų nepakaks;
(6)2017 m. birželio 8 d. Komisijos komunikate dėl kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūros pabrėžta, kad norint panaikinti reglamentavimo arbitražą tarp valstybių narių, kai šios vykdo priežiūros uždavinius, paspartinti rinkos integraciją ir leisti finansų subjektams ir investuotojams išnaudoti bendrosios rinkos teikiamas galimybes, būtina veiksmingesnė ir nuoseklesnė finansų rinkų ir paslaugų priežiūra;
(7)todėl, norint baigti kurti kapitalo rinkų sąjungą, yra ypač svarbi tolesnė pažanga priežiūros integracijos srityje. Praėjus dešimčiai metų nuo finansų krizės ir naujos priežiūros sistemos sukūrimo, finansinės paslaugos ir kapitalo rinkų sąjunga vis labiau priklausys nuo dviejų pagrindinių sričių, tai yra, tvarių finansų ir technologinių inovacijų raidos. Finansinės paslaugos gali kisti dėl abiejų šių veiksnių, tad mūsų finansų priežiūros sistemą reikėtų pritaikyti pagal juos;
(8)todėl labai svarbu, kad sprendžiant esminius tvarumo uždavinius, finansų sistema visapusiškai atliktų savo vaidmenį. Tam reikės iš esmės pertvarkyti finansų sistemą ir EPI turėtų aktyviai prie to prisidėti, pradėdamos nuo reformų, kuriomis būtų kuriama tinkama reguliavimo ir priežiūros sistema, kad būtų telkiami ir į tvarias investicijas nukreipiami privataus kapitalo srautai;
(9)EPI turėtų atlikti svarbų vaidmenį nustatant, kokią riziką finansiniam stabilumui kelia aplinkos apsaugos, socialiniai ir valdymo veiksniai ir apie ją pranešant, taip pat užtikrinant, kad finansų rinkų veikla labiau atitiktų tvarumo tikslus. EPI turėtų teikti gaires, kaip tvarumo aspektus veiksmingai įtraukti į atitinkamus ES finansų teisės aktus ir, šias nuostatas patvirtinus, skatinti darnų jų įgyvendinimą;
(10)technologinės inovacijos daro vis didesnį poveikį finansų sektoriui, todėl kompetentingos institucijos imasi įvairių iniciatyvų, kad galėtų spręsti su tais technologiniais pokyčiais susijusius klausimus. Siekiant paskatinti didesnę priežiūros konvergenciją, taip pat skatinti atitinkamas institucijas keistis geriausia patirtimi tarpusavyje bei su finansų įstaigomis arba finansų rinkų dalyviais, reikėtų stiprinti EPI vaidmenį, susijusį su jų vykdomomis priežiūros funkcijomis ir priežiūros koordinavimu;
(11)technologinė finansų rinkų pažanga gali padidinti finansinę įtrauktį, suteikti galimybių gauti finansavimą, padidinti rinkos vientisumą ir veiklos efektyvumą, taip pat sumažinti kliūtis patekti į tas rinkas. Tiek, kiek tai svarbu pagal taikytinas materialinės teisės normas, kompetentingų institucijų mokymas taip pat turėtų apimti technologinių inovacijų klausimus. Tai turėtų padėti išvengti, kad valstybės narės šiais klausimais nekurtų skirtingų metodų;
(12)steigimo reglamentuose tam tikros nacionalinės institucijos nėra apibrėžtos kaip kompetentingos institucijos, tačiau jos vis tiek yra įgaliotos užtikrinti, kad Sąjungos teisės aktai būtų taikomi finansinių paslaugų ir rinkų srityje. Siekiant užtikrinti, kad taikant EFPIS būtų laikomasi nuoseklios, efektyvios ir veiksmingos priežiūros praktikos, reikia apibrėžti, kad tos institucijos yra būtent tokios. Pirmiausia pažymėtina, kad tada EPI galės rengti toms nacionalinėms institucijoms skirtas gaires ir rekomendacijas;
(13)siekiant užtikrinti tinkamą suinteresuotųjų subjektų interesų apsaugą, kai EPI naudojasi savo kompetencija skelbti gaires ar rekomendacijas, įvairioms suinteresuotųjų subjektų grupėms turėtų būti suteikta galimybė pateikti nuomones, jeigu du trečdaliai jų narių mano, kad atitinkama EPI viršijo savo kompetenciją. Tokiu atveju Komisija turėtų turėti įgaliojimus atlikusi tinkamą vertinimą reikalauti, kad EPI, kai tinkama, tas gaires arba rekomendacijas atšauktų;
(14)be to, vykdant steigimo reglamentų 17 straipsnyje nustatytą procedūrą ir siekiant, kad Sąjungos teisė būtų tinkamai taikoma, tikslinga supaprastinti ir palengvinti EPI galimybes susipažinti su informacija. Todėl EPI turėtų būti suteikta galimybė prašyti informacijos tiesiogiai iš visų atitinkamų kompetentingų institucijų, finansų įstaigų ir finansų rinkų dalyvių, pateikus tinkamai pagrįstą ir motyvuotą prašymą, net jeigu tos institucijos, įstaigos arba rinkos dalyviai patys nepažeidė jokių Sąjungos teisės nuostatų. EPI turėtų informuoti atitinkamą kompetentingą instituciją apie tokius prašymus, o ta kompetentinga institucija turėtų padėti EPI surinkti prašomą informaciją;
(15)kad finansų sektoriaus priežiūra būtų darni, kompetentingos institucijos turėtų laikytis nuoseklios metodikos. Todėl EPI turėtų reguliariai vykdyti nepriklausomą kompetentingų institucijų vertinimą; jį atlikti joms turėtų padėti kiekvienos jų sudarytas vertinimo komitetas. EPI taip pat turėtų parengti tokiems vertinimams skirtą metodinę sistemą. Atliekant nepriklausomą vertinimą, dėmesį reikėtų sutelkti ne tik į priežiūros praktikos konvergenciją, bet ir į kompetentingų institucijų gebėjimą pasiekti aukštos kokybės priežiūros rezultatus, taip pat į tų kompetentingų institucijų nepriklausomumą. Siekiant paskatinti atitiktį ir padidini skaidrumą, vertinimo rezultatus reikėtų skelbti, nebent dėl tokio paskelbimo kiltų grėsmė finansiniam stabilumui;
(16)kad finansų sektoriaus priežiūra būtų darni, taip pat reikia, kad būtų veiksmingai sprendžiami įvairių valstybių narių kompetentingų institucijų nesutarimai nagrinėjant tarpvalstybinius klausimus. Esamos tokių nesutarimų sprendimo taisyklės nevisiškai tinkamos. Todėl jas reikėtų patikslinti, kad jas būtų lengviau taikyti;
(17)neatskiriama EPI darbo dalis didinant priežiūros praktikos konvergenciją yra skatinti priežiūros kultūrą Sąjungoje. Tačiau EPI turi ne visas reikiamas priemones, kad galėtų pasiekti šį tikslą. Būtina, kad EPI turėtų galimybę nustatyti bendrus priežiūros tikslus ir prioritetus, įskaitant susijusius su tarpvalstybinę veiklą vykdančių įmonių prudencine priežiūra, daugiamečiame strateginiame priežiūros plane, kurio paskirtis – padėti kompetentingoms institucijoms pasirinkti visos ES rinkos vientisumui ir finansiniam stabilumui svarbiausias sritis ir sutelkti į jas dėmesį. Strateginis priežiūros planas turėtų būti grindžiamas rizika ir juo turėtų būti atsižvelgiama į bendras priežiūros veiklos ekonomines ir reguliavimo kryptis, taip pat svarbias mikrolygio rizikos ribojimo tendencijas, galimą riziką ir per EPI atliktą kompetentingų institucijų vertinimą bei per Sąjungos lygmeniu atliktą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis nustatytą pažeidžiamumą. Įgyvendindamos strateginį priežiūros planą, kompetentingos institucijos vėliau turėtų parengti metines darbo programas, kuriose Sąjungos prioritetai ir tikslai turėtų būti paversti tų institucijų veiklos tikslais. Siekiant užtikrinti, kad EPI galėtų pasiekti tikslą suvienodinti priežiūros praktiką, jos turėtų būti įgaliotos vykdant kasdienę priežiūrą vertinti metinių darbo programų įgyvendinimą, įskaitant atrinktas priežiūros priemones, kurių imtasi atskirais atvejais;
(18)dabar veiklos pavedimo vykdyti pagal rangos sutartis, perdavimo ir rizikos perkėlimo iš vieno veiklos leidimą turinčio subjekto kitam (kompensacinių arba „fasadinių“ (angl. fronting) sandorių) priežiūros praktika valstybėse narėse įvairuoja. Tokia skirtinga reguliavimo metodika valstybėse narėse kelia reglamentavimo arbitražo (lenktynių dėl žemesnių standartų) riziką. Neveiksminga veiklos rangos, perduodamos arba perkeliamos veiklos priežiūra kelia pavojų Sąjungos finansiniam stabilumui. Šis pavojus ypač didelis, kai prižiūrimi subjektai veiklą paveda vykdyti pagal rangos sutartis, ją perduoda arba perkelia riziką į trečiąsias valstybes, kuriose priežiūros institucijos galbūt neturi reikalingų priemonių, kad galėtų tinkamai ir veiksmingai prižiūrėti svarbią veiklą ir pagrindines funkcijas. EPI turėtų atlikti aktyvų vaidmenį skatindamos priežiūros konvergenciją – užtikrinti, kad veiklos ranga, rizikos perkėlimas ir svarbios veiklos ir pagrindinių funkcijų perdavimas į trečiąsias valstybes būtų suprantami vienodai ir būtų laikomasi vienodos priežiūros praktikos, vadovaujantis Sąjungos teise ir atsižvelgiant į gaires, rekomendacijas ir nuomones, kurias EPI gali priimti. Todėl EPI turėtų turėti reikiamus įgaliojimus veiksmingai koordinuoti nacionalinių priežiūros institucijų atliekamus priežiūros veiksmus ir tada, kai jos suteikia įmonėms veiklos leidimus ar jas registruoja, ir tada, kai atlieka nuolatinį priežiūros praktikos vertinimą. Atlikdamos šias koordinavimo funkcijas, EPI daugiausia dėmesio turėtų skirti tiems atvejams, kai gali būti bandoma išvengti taisyklių, ir stebėti finansų įstaigas ar finansų rinkų dalyvius, kurie ketina plačiai naudotis veiklos ranga, veiklos perdavimu arba rizikos perkėlimu į trečiąsias valstybes, siekdami pasinaudoti ES pasu, nors didelė jų veiklos arba funkcijų dalis iš esmės būtų vykdoma ne Sąjungoje;
(19)norint užtikrinti nuolatinį finansinį stabilumą, reikia vykdyti nuolatinę Komisijos priimtų sprendimų dėl trečiųjų valstybių lygiavertiškumo stebėseną. Todėl EPI turėtų tikrinti, ar kriterijai, pagal kuriuos priimti sprendimai dėl trečiųjų valstybių lygiavertiškumo, ir sprendimuose nustatytos sąlygos vis dar tenkinami. EPI taip pat turėtų stebėti tų trečiųjų valstybių reguliavimo, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo praktikos pokyčius. Šiuo atžvilgiu EPI taip pat turėtų sudaryti administracinius susitarimus su trečiųjų valstybių kompetentingomis institucijomis, kad gautų stebėsenai atlikti ir priežiūros veiklai koordinuoti reikalingą informaciją. Nustačius griežtesnę priežiūros tvarką bus užtikrintas didesnis trečiųjų valstybių lygiavertiškumo sistemos skaidrumas, atitinkamoms trečiosioms valstybėms ši tvarka bus labiau nuspėjama ir nuosekliau taikoma visuose sektoriuose;
(20)kad EPI galėtų vykdyti savo užduotis ir funkcijas bei pasiekti savo tikslus, labai svarbu, kad būtų renkama ir teikiama tiksli ir išsami informacija. Kad finansų įstaigoms ir finansų rinkų dalyviams taikomi duomenų teikimo įpareigojimai nesidubliuotų, tą informaciją turėtų teikti atitinkamos kompetentingos institucijos arba nacionalinės priežiūros institucijos, kurios yra arčiausiai finansų rinkų ir įstaigų. Tačiau jeigu nacionalinė kompetentinga institucija per nurodytą laikotarpį nepateikia ar negali pateikti tokios informacijos, EPI turėtų turėti galimybę tinkamai pagrįstu ir motyvuotu prašymu kreiptis dėl informacijos tiesiogiai į finansų įstaigas arba finansų rinkų dalyvius. Be to, siekiant užtikrinti, kad EPI galėtų veiksmingai naudotis teise rinkti informaciją, būtina, kad jos finansų įstaigoms arba finansų rinkų dalyviams, kurie į prašymą arba sprendimą pateikti informaciją atsako netiksliai, neišsamiai arba į jį neatsako laiku, galėtų skirti periodiškai mokamas baudas arba baudas. Reikėtų aiškiai garantuoti finansų įstaigos arba finansų rinkų dalyvio teisę būti išklausytam;
(21)EPI steigimo reglamentuose numatyta, kad kompetentingos institucijos atliks svarbiausią vaidmenį jų valdymo struktūroje. Tuose reglamentuose taip pat nurodyta, kad siekiant užkirsti kelią interesų konfliktams, priežiūros tarybos ir administracinės valdybos nariai turėtų dirbti nepriklausomai ir vadovautis vien Sąjungos interesais. Tačiau pradinėje EPI valdymo struktūroje nebuvo tinkamai užtikrinta, kad interesų konfliktų būtų visiškai išvengta, o tai gali turėti įtakos EPI gebėjimui priimti visus reikalingus priežiūros konvergencijos srities sprendimus ir užtikrinti, kad jų sprendimuose būtų visiškai atsižvelgta į bendresnius Sąjungos interesus. Todėl, siekiant užtikrinti EPI sprendimų priėmimo proceso veiksmingumą ir efektyvumą, EPI sprendimų priėmimo įgaliojimus reikėtų apibrėžti iš naujo;
(22)be to, turėtų būti sustiprintas Sąjungos aspektas per priežiūros taryboje vykstantį sprendimų priėmimo procesą, į priežiūros tarybos sudėtį įtraukiant nepriklausomus tikruosius narius, kurie neturėtų galimų interesų konfliktų. Įgaliojimai priimti sprendimus reguliavimo klausimais ir tiesioginės priežiūros klausimais turėtų visiškai priklausyti priežiūros tarybos kompetencijai. Administracinę valdybą reikėtų pertvarkyti į vykdomąją valdybą; ji turėtų būti sudaryta iš tikrųjų narių ir turėtų priimti sprendimus tam tikrais ne reguliavimo klausimais, įskaitant sprendimus dėl nepriklausomo kompetentingų institucijų vertinimo, ginčų sprendimo, Sąjungos teisės pažeidimų, strateginio priežiūros plano, pagal rangos sutartis pavestos vykdyti veiklos, veiklos perdavimo ir rizikos perkėlimo į trečiąsias valstybes stebėsenos, testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ir prašymų pateikti informaciją. Vykdomoji valdyba taip pat turėtų nagrinėti ir rengti visus priežiūros tarybos priimamus sprendimus. Taip pat reikėtų sustiprinti pirmininko poziciją ir vaidmenį – pavesti vykdyti oficialias užduotis ir suteikti sprendžiamąjį balsą vykdomojoje valdyboje. Galiausiai pažymėtina, kad Sąjungos aspektas turėtų būti sustiprintas ir EPI valdyme – vykdomosios valdybos pirmininko ir narių atrankos tvarka turėtų būti iš dalies pakeista taip, kad atrankoje dalyvautų Taryba ir Europos Parlamentas. Sudarant vykdomąją valdybą turi būti išlaikyta pusiausvyra;
(23)kad būtų užtikrintas tinkamas ekspertinių žinių ir atskaitomybės lygis, pirmininkas ir vykdomosios valdybos nariai turėtų būti skiriami atsižvelgiant į jų nuopelnus, gebėjimus, tarpuskaitos, po sandorio sudarymo vykstančių procesų ir finansų srities klausimų išmanymą bei į finansų priežiūros patirtį. Siekiant užtikrinti skaidrumą ir demokratinę kontrolę, taip pat apsaugoti Sąjungos institucijų teises, pirmininkas ir vykdomosios valdybos nariai turėtų būti renkami surengus atvirą atrankos procedūrą. Komisija turėtų sudaryti galutinį kandidatų sąrašą ir jį pateikti Europos Parlamentui tvirtinti. Jį patvirtinus, Taryba turėtų priimti sprendimą skirti vykdomosios valdybos narius. Pirmininkas ir vykdomosios valdybos tikrieji nariai turėtų atsiskaityti Europos Parlamentui ir Tarybai už visus pagal steigimo reglamentus priimtus sprendimus;
(24)siekiant užtikrinti veiksmingesnį darbinių užduočių paskirstymą ir kasdienės administracinės veiklos valdymą, kiekvienos EPI užduotis, kurias šiuo metu atlieka vykdomasis direktorius, turėtų perimti vienas iš vykdomosios valdybos narių, kuris turėtų būti atrenkamas pagal šias konkrečias užduotis;
(25)finansų įstaigoms ir finansų rinkų dalyviams tikslinga prisidėti prie EPI veiklos finansavimo, kadangi bendras EPI veiklos tikslas yra padidinti finansinį stabilumą ir, vengiant konkurencijos iškraipymo, užtikrinti tinkamą bendrosios rinkos veikimą. EPI veikla naudinga visoms finansų įstaigoms ir finansų rinkų dalyviams, nepriklausomai nuo to, ar jie veikia tarpvalstybiniu lygmeniu, ar ne. EPI prisideda prie to, kad jie galėtų veikti stabilioje aplinkoje ir vienodomis veiklos sąlygomis. Todėl finansų įstaigos ir finansų rinkų dalyviai, kurių EPI tiesiogiai neprižiūri, taip pat turėtų prisidėti prie tos jiems naudingos EPI veiklos finansavimo. Tačiau EPI taip pat turėtų gauti finansų įstaigų ir finansų rinkų dalyvių, kuriuos prižiūri tiesiogiai, mokesčius;
(26)nustatant kiekvienos kategorijos finansų įstaigų ir finansų rinkų dalyvių įnašų dydį, atsižvelgiama į tai, kokią naudą kiekviena finansų įstaiga ir finansų rinkų dalyvis gauna iš EPI veiklos. Atitinkamai atskiri finansų įstaigų ir finansų rinkų dalyvių įnašai turėtų būti nustatomi pagal jų dydį, kad būtų atsižvelgta į jų svarbą atitinkamoje rinkoje. Renkant labai mažus įnašus reikėtų laikytis de minimis ribos, taip užtikrinant, kad juos rinkti būtų ekonomiška, ir kartu užtikrinant, kad didesnės įmonės neturėtų mokėti neproporcingų įnašų;
(27)kad būtų galima nustatyti, kaip apskaičiuojami atskirų finansų įstaigų ir finansų rinkų dalyvių metiniai įnašai, Komisijai pagal Sutarties 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Deleguotuosiuose aktuose bus nustatoma numatomų išlaidų paskirstymo pagal finansų įstaigų arba finansų rinkų dalyvių kategorijas metodika ir atskirų įnašų lygio nustatymo remiantis dydžiu kriterijai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą, Komisija tinkamai konsultuotųsi, įskaitant su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti deleguotųjų aktų rengimo darbe, Europos Parlamentui ir Tarybai visi dokumentai teikiami tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertams, ir jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti deleguotuosius aktus rengiančių Komisijos ekspertų grupių posėdžiuose;
(28)siekiant išsaugoti EPI darbo konfidencialumą, profesinės paslapties reikalavimus taip pat reikėtų taikyti visiems asmenims, kurie tiesiogiai, netiesiogiai, nuolat arba kartais teikia kokias nors su atitinkamos EPI užduotimis susijusias paslaugas;
(29)Reglamentuose (EB) Nr. 1093/2010, 1094/2010 ir 1095/2010, taip pat sektoriniuose finansinių paslaugų teisės aktuose reikalaujama, kad EPI siektų sudaryti veiksmingus administracinius susitarimus dėl keitimosi informacija su trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis. Poreikis užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija turėtų tapti dar svarbesnis, kai pagal šį dalinio keitimo reglamentą kai kurios EPI perims papildomas, platesnes su ne ES subjektų ir veiklos priežiūra susijusios atsakomybės sritis. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad tvarkydamos asmens duomenis ir, be kita ko, juos perduodamos už Sąjungos ribų, EPI privalo laikytis Reglamento (ES) 2018/XXX (ES institucijoms ir įstaigoms skirto duomenų apsaugos reglamento) reikalavimų. Jeigu sprendimas dėl lygiavertiškumo nepriimtas arba nėra tinkamų apsaugos priemonių, pavyzdžiui, nurodytų ES institucijoms ir įstaigoms skirto duomenų apsaugos reglamento 49 straipsnio 3 dalyje nurodytuose administraciniuose susitarimuose, EPI gali keistis asmens duomenimis su trečiųjų valstybių institucijomis pagal to reglamento 51 straipsnio 1 dalies d punktą ir laikydamosi jo sąlygų dėl leidžiančios nukrypti nuostatos viešojo intereso tikslais, kuri pirmiausia taikoma tarptautiniam keitimuisi duomenimis tarp finansų priežiūros institucijų.
(30)labai svarbu, kad EBA sprendimų priėmimo procedūrose būtų numatytos tinkamos bankų sąjungoje nedalyvaujančių valstybių narių apsaugos priemonės, ir kad kartu EBA galėtų veiksmingai priimti sprendimus, kai nedalyvaujančių valstybių narių skaičius sumažės. Dabartines balsavimo taisykles, pagal kurias reikalaujama, kad EBA sprendimai būtų priimami dalyvaujančių valstybių narių dauguma ir nedalyvaujančių valstybių narių dauguma, turėtų būti išsaugotos. Tačiau siekiant išvengti atvejų, kai sprendimų nebūtų galima priimti tik dėl to, kad nedalyvauja valstybės narės kompetentingos institucijos, taip pat siekiant užtikrinti, kad balsuojant dalyvautų kuo daugiau nacionalinių kompetentingų institucijų, kad balsavimo rezultatai būtų tvirti ir teisėti, reikalingos papildomos apsaugos priemonės;
(31)EPI steigimo reglamentuose numatyta, kad bendradarbiaudamos su ESRV, EPI turėtų inicijuoti ir koordinuoti visoje ES atliekamą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kad būtų galima įvertinti finansų rinkų arba finansų rinkų dalyvių atsparumą nepalankiems pokyčiams rinkoje. Tai taip pat turėtų padėti užtikrinti, kad atliekant šį testavimą nacionaliniu lygmeniu būtų laikomasi kuo nuoseklesnės metodikos. Siekiant užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp kompetentingoms institucijoms kylančių priežiūros rūpesčių ir visai Sąjungai svarbių klausimų, EPI vykdomajai valdybai tikslinga suteikti įgaliojimą priimti sprendimus dėl testavimo nepalankiausiomis sąlygomis inicijavimo ir koordinavimo. Kalbant apie visas EPI, taip pat reikėtų patikslinti, kad kompetentingų institucijų pareiga saugoti profesines paslaptis neturėtų joms trukdyti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus perduoti EPI, kad šios juos paskelbtų;
(32)siekiant užtikrinti aukštą priežiūros ir vidaus modelių tvirtinimo konvergencijos lygį, EIOPA turėtų būti suteikta galimybė rengti nuomones, kaip ištaisyti galimas neatitiktis, ir padėti kompetentingoms institucijoms susitarti dėl vidaus modelių tvirtinimo. Priimdamos sprendimus, kompetentingos institucijos turėtų laikytis šių nuomonių arba paaiškinti, kodėl nuomonės nesilaiko;
(33)vis labiau plečiantis tarpvalstybinei prekybos veiklai, ypač tam tikrų investicinių įmonių veiklai, kuri dėl sisteminio pobūdžio gali daryti tarpvalstybinį poveikį ir paveikti finansinį stabilumą, ESMA turėtų prisiimti didesnį koordinavimo vaidmenį ir rekomenduoti kompetentingoms institucijoms inicijuoti atitinkamus tyrimus. Be to, ji turėtų turėti galimybę sudaryti palankesnes sąlygas keistis tiems tyrimams svarbia informacija, jeigu turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad didelį tarpvalstybinį poveikį daranti veikla kelia grėsmę tvarkingam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba Sąjungos finansiniam stabilumui. Dėl to ESMA turėtų prižiūrėti duomenų saugyklą, kurioje būtų saugoma iš kompetentingų institucija surinkta visa svarbi informacija ir iš kurios ši informacija būtų platinama kompetentingoms institucijoms;
(34)pagrindiniai Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 345/2013, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 346/2013, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/760 tikslai yra skatinti kurti darbo vietas, skatinti ekonomikos augimą, MVĮ finansavimą, socialines ir ilgalaikes investicijas bei puoselėti ES investicijų kultūrą. Vis dėlto, nors tais trimis reglamentais kai kurie aspektai suderinti, nacionalinės kompetentingos institucijos vis dar skirtingai naudojasi savo diskrecija, taiko skirtingą administracinę praktiką, o jų priežiūros kultūra bei rezultatai skiriasi. Šie skirtumai trukdo įvairiose valstybėse narėse kurti reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų, socialinio verslumo fondų ir ilgalaikių investicijų fondų valdytojams reikalingas vienodas veiklos sąlygas, o kartu didėja jų sandorių ir veiklos sąnaudos;
(35)siekiant sumažinti sandorių ir veiklos sąnaudas, padidinti investuotojų pasirinkimo galimybes bei sustiprinti teisinį tikrumą, priežiūros įgaliojimus, įskaitant įgaliojimus registruoti Reglamente (ES) Nr. 345/2013 nurodytų reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų, Reglamente (ES) Nr. 346/2013 nurodytų reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojus ir pačius fondus arba Reglamente (ES) 2015/760 nurodytus Europos ilgalaikių investicijų fondus , suteikti jiems veiklos leidimus bei panaikinti registraciją ir veiklos leidimus, tikslinga perduoti iš kompetentingų institucijų ESMA. Tuo tikslu ESMA turėtų turėti galimybę atlikti tyrimus ir patikrinimus vietoje bei skirti baudas arba periodiškai mokamas baudas, kad priverstų asmenis nutraukti pažeidimą, pateikti išsamią ir teisingą ESMA reikalingą informaciją arba leisti, kad būtų atliktas tyrimas arba patikrinimas vietoje;
(36)2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2015/760 dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų nustatyti vienodi reikalavimai, kuriuos ilgalaikių investicijų fondai privalo įvykdyti norėdami gauti leidimą veikti kaip ELTIF. Reglamente (ES) 2015/760 nustatytos taisyklės dėl reikalavimus atitinkančių investicijų, portfelio reikalavimus atitinkančių įmonių, koncentracijos taisyklės ir taisyklės dėl reikalavimus atitinkančių investuotojų. Taisyklėse taip pat apibrėžti priežiūros įgaliojimai, įskaitant reikalavimus dėl veiklos leidimų ir nuolatinės priežiūros. Nors šiame reglamente išsaugotos prudencinės Reglamento (ES) 2015/760 taisyklės, priežiūros įgaliojimai, įskaitant veiklos leidimų suteikimo, nuolatinės priežiūros ir veiklos leidimų panaikinimo įgaliojimus, perduodami ESMA. Šiame reglamente ESMA patikima parengti ir Komisijai pateikti su politiniais sprendimais nesusijusių techninių reguliavimo standartų projektus, kad ESMA teisinės prievolės ir diskrecijos pagal Reglamentą (ES) 2015/760 mastas būtų pakankamai aiškūs. Panašūs su priežiūros įgaliojimų perdavimu ESMA susiję pakeitimai padaryti reglamentuose (ES) Nr. 345/2013 ir Nr. 346/2013;
(37)kad galėtų veiksmingai naudotis reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų, reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų ir Europos ilgalaikių investicijų fondų bei jų valdytojų priežiūros įgaliojimais, ESMA turėtų turėti galimybę atlikti tyrimus ir patikrinimus vietoje. Siekiant sustiprinti ESMA priežiūros pajėgumus, jai reikėtų suteikti įgaliojimus skirti baudas arba periodiškai mokamas baudas, taip siekiant priversti asmenis nutraukti pažeidimą, pateikti ESMA reikalingą išsamią ir teisingą informaciją arba leisti, kad būtų atliktas tyrimas arba patikrinimas vietoje. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytos aiškios tokių administracinių sankcijų arba kitų administracinių priemonių ribos; tos sankcijos ir priemonės turėtų būti veiksmingos, proporcingos, atgrasomos, atitikti bendrą metodiką ir daryti atgrasomąjį poveikį. Vykdydama tyrimus arba imdamasi reikalavimų laikymosi užtikrinimo priemonių, ESMA, jei to reikia ir tai būtina, turėtų naudotis nacionalinių institucijų parama. ESMA turėtų turėti teisę kai kurias iš šių funkcijų vėl perduoti nacionalinėms kompetentingoms institucijoms;
(38)Reglamento (ES) Nr. 600/2014 40 straipsnyje ESMA jau suteikti įgaliojimai imtis laikinų intervencinių priemonių, tad tam tikromis sąlygomis ESMA gali Sąjungoje laikinai uždrausti arba apriboti tam tikrų finansinių priemonių arba tam tikrų konkrečių ypatybių turinčių finansinių priemonių rinkodarą, platinimą arba pardavimą arba tam tikros rūšies finansinę veiklą ar praktiką. Aiškiai nurodoma, kad šie įgaliojimai imtis intervencinių priemonių dėl produktų pagal Reglamentą (ES) Nr. 600/2014 taikomi investicinėms įmonėms ir kredito įstaigoms, kurios dalyvauja finansinių priemonių, įskaitant kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus, rinkodaros, platinimo arba pardavimo veikloje. Kadangi tiesiogiai užsiimti kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų rinkodara, platinimu arba pardavimu taip pat gali kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) valdymo įmonės ir investicinės įmonės, gavusios veiklos leidimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/65/EB, ir alternatyvaus investavimo fondų valdytojai (AIFV), gavę veiklos leidimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/61/ES, siekiant padidinti teisinį tikrumą būtina aiškiai nurodyti, kad pirmiau minėti įgaliojimai pagal Reglamentą (ES) Nr. 600/2014 imtis intervencinių priemonių dėl produktų taip pat taikomi KIPVPS valdymo įmonėms ir KIPVPS investicinėms įmonėms bei AIFV;
(39)konkrečiai apibrėžtais, išimtiniais atvejais ESMA taip pat gali pasinaudoti įgaliojimais imtis intervencinių priemonių, kad apribotų KIPVPS arba AIF investicinių vienetų arba akcijų rinkodarą, pardavimą arba platinimą, vykdomą jų valdytojų. Tai būtų tikslinga, kai siūlomais veiksmais siekiama pašalinti su investuotojų apsauga susijusią didelę problemą arba grėsmę tvarkingam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui, ši grėsmė Sąjungos teisėje nustatytais ir atitinkamai finansinei priemonei ar veiklai taikomais reikalavimais nepašalinama ir kompetentinga (-os) institucija (-os) nesiėmė veiksmų šiai grėsmei pašalinti arba veiksmai, kurių imtasi, nepakankamai veiksmingi;
(40)dėl nenuoseklios prekybos duomenų kokybės, formato, patikimumo ir kainos mažėja skaidrumas, investuotojų apsauga ir rinkos efektyvumas. Siekiant pagerinti prekybos duomenų stebėseną ir galimybes juos atkurti, padidinti tų duomenų nuoseklumą ir kokybę bei galimybes atitinkamoms prekybos vietoms juos gauti ir su jais susipažinti visoje Sąjungoje už pagrįstą kainą, Direktyvoje 2014/65/ES nustatyta nauja teisinė duomenų teikimo paslaugų tvarka, įskaitant veiklos leidimų suteikimo duomenų teikimo paslaugų teikėjams tvarką ir jų priežiūrą;
(41)prekybos duomenų ir jų tvarkymo ir teikimo, įskaitant tarpvalstybinį duomenų tvarkymą ir teikimą, kokybė yra itin svarbi norint pasiekti pagrindinį Reglamento (ES) Nr. 600/2014 tikslą padidinti finansų rinkų skaidrumą. Todėl pagrindinių duomenų teikimo paslaugos yra labai svarbios tam, kad naudotojai galėtų gauti norimą prekybos veiklos visose Sąjungos finansų rinkose apžvalgą, o kompetentingos institucijos gautų tikslią ir išsamią informaciją apie atitinkamus sandorius;
(42)be to, prekybos duomenys tampa vis svarbesni siekiant veiksmingai užtikrinti Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nustatytų reikalavimų vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad duomenys tvarkomi tarpvalstybiniu lygmeniu, taip pat į duomenų kokybės aspektus, būtinybę siekti masto ekonomijos ir išvengti neigiamo poveikio, kurį ir duomenų kokybei, ir duomenų teikimo paslaugų teikėjų darbui gali turėti galimi nukrypimai, įgaliojimus suteikti veiklos leidimus duomenų teikimo paslaugų teikėjams ir juos prižiūrėti tikslinga ir pagrįsta iš kompetentingų institucijų perduoti ESMA ir šiuos įgaliojimus patikslinti Reglamente (ES) Nr. 600/2014: tokiu būdu būtų galima padidinti naudą, kurios suteikia tai, kad su duomenimis susijusios kompetencijos sritys sutelkiamos ESMA;
(43)neprofesionaliuosius investuotojus, nusprendusius investuoti į finansinę priemonę, reikėtų tinkamai informuoti apie galimą riziką. Sąjungos teisės aktais siekiama sumažinti netinkamo pardavimo riziką, kai neprofesionaliems investuotojams parduodami jų poreikių arba lūkesčių neatitinkantys finansiniai produktai. Todėl, siekiant užtikrinti, kad investicinės įmonės vadovautųsi tuo, kas geriausia jų klientams, Direktyvoje 2014/65/ES ir Reglamente (ES) Nr. 600/2014 sugriežtinami organizaciniai ir veiklos vykdymo reikalavimai. Šie reikalavimai – tai griežtesni informacijos apie riziką atskleidimo klientams reikalavimai, reikalavimai tiksliau įvertinti rekomenduojamų produktų tinkamumą, taip pat įpareigojimas platinti finansines priemones nustatytoje tikslinėje rinkoje, atsižvelgiant į tokius veiksnius, kaip emitentų mokumas. ESMA turėtų visapusiškai išnaudodama savo įgaliojimus užtikrinti priežiūros konvergenciją bei padėti nacionalinėms institucijoms užtikrinti aukšto lygio investuotojų apsaugą bei veiksmingą su finansiniais produktais susijusios rizikos priežiūrą;
(44)svarbu užtikrinti, kad duomenys, pagal kuriuos atliekami skaičiavimai, kad būtų galima nustatyti skaidrumo iki ir po sandorio sudarymo reikalavimus bei prekybos prievolių tvarką, taip pat baziniai duomenys pagal Reglamentą (ES) Nr. 600/2014 ir Reglamentą Nr. 596/2014 būtų teikiami, kaupiami, analizuojami ir skelbiami veiksmingai ir efektyviai. Todėl į ESMA kompetencijos sritį reikėtų įtraukti galimybę tiesiogiai rinkti duomenis, susijusius su skaidrumo iki ir po sandorio sudarymo reikalavimais, iš rinkos dalyvių, suteikti duomenų teikimo paslaugų teikėjų veiklos leidimus ir juos prižiūrėti;
(45)suteikus ESMA tokią kompetenciją, ESMA galės vykdyti centralizuotą veiklos leidimų išdavimo ir priežiūros veiklą ir taip bus išvengta dabartinės situacijos, kai daugelio prekybos vietų, sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų, PSS ir KIJT reikalaujama duomenis pateikti kelioms kompetentingoms institucijoms ir tik po to duomenys perduodami ESMA. Centralizuotai valdoma sistema didesnio duomenų skaidrumo, investuotojų apsaugos ir rinkos efektyvumo atžvilgiais būtų labai naudinga rinkos dalyviams;
(46)duomenų rinkimo, veiklos leidimų išdavimo ir priežiūros įgaliojimus iš kompetentingų institucijų perdavus ESMA, ESMA taip pat bus lengviau vykdyti kitas pagal Reglamentą (ES) Nr. 600/2014 vykdomas užduotis, pavyzdžiui, vykdyti rinkos stebėseną, naudotis ESMA suteiktais įgaliojimais imtis laikinų intervencinių priemonių ir pozicijos valdymo įgaliojimais; tai taip pat padės užtikrinti, kad būtų nuosekliai laikomasi skaidrumo iki ir po sandorio sudarymo reikalavimų;
(47)kad ESMA galėtų veiksmingai naudotis jai suteiktais priežiūros įgaliojimais, jai turėtų būti suteikta galimybė atlikti tyrimus ir patikrinimus vietoje. ESMA turėtų turėti galimybę skirti baudas ar periodiškai mokamas baudas, kad priverstų duomenų teikimo paslaugų teikėjus nutraukti pažeidimą, pateikti išsamią ir teisingą ESMA reikalingą informaciją arba leisti atlikti tyrimą ar patikrinimą vietoje, taip pat galimybę skirti administracines sankcijas ar taikyti kitas administracines priemones, jei padaro išvadą, jog asmuo pažeidė Reglamentą (ES) Nr. 600/2014 tyčia arba dėl aplaidumo;
(48)finansiniai produktai, kuriems naudojami ypatingos svarbos lyginamieji indeksai, platinami visose valstybėse narėse. Todėl tie lyginamieji indeksai turi ypatingos svarbos Sąjungos finansų rinkų veikimui ir finansiniam stabilumui. Todėl prižiūrint ypatingos svarbos lyginamuosius indeksus, reikėtų laikytis holistinio požiūrio, jog jie gali daryti poveikį ne tik valstybėje narėje, kurioje yra administratorius, ir valstybėse narėse, kuriose yra jų duomenų teikėjai, bet ir visoje Sąjungoje. Todėl ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų priežiūrą Sąjungos lygmeniu tikslinga perduoti ESMA. Kad užduotys nesidubliuotų, ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų administratorius, įskaitant visus jų administruojamus ne ypatingos svarbos lyginamuosius indeksus, turėtų prižiūrėti tik ESMA;
(49)tačiau jeigu lyginamasis indeksas yra ypatingos svarbos tik vienoje valstybėje narėje, ESMA gali būti tikslinga visas to lyginamojo indekso priežiūros funkcijas arba jų dalį perduoti valstybės narės, kurioje yra administratorius, kompetentingai institucijai, nes ji yra arčiau tos rinkos, tik ESMA prieš tai turi gauti tos kompetentingos institucijos sutikimą jas perimti;
(50)kadangi ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų administratoriams ir duomenų teikėjams taikomi griežtesni reikalavimai negu kitų lyginamųjų indeksų administratoriams ir duomenų teikėjams, sprendimus dėl lyginamųjų indeksų pripažinimo ypatingos svarbos lyginamaisiais indeksais turėtų priimti Komisija arba ESMA ir Komisija turėtų juos kodifikuoti. Kadangi nacionalinėms kompetentingoms institucijoms lengviausia gauti duomenis ir informaciją apie savo prižiūrimus lyginamuosius indeksus, jos turėtų informuoti Komisiją arba ESMA, kurie lyginamieji indeksai, jų nuomone, atitinka ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų nustatymo kriterijus ;
(51)anksčiau buvo numatyta, kad ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų priežiūros institucijų kolegijos padeda darniai taikyti Reglamento (ES) 2016/2001 taisykles bei užtikrinti priežiūros praktikos konvergenciją. Kadangi ESMA palaiko tiesioginius ryšius su visomis nacionalinėmis priežiūros institucijomis arba yra sudaryta iš tų priežiūros institucijų, tos priežiūros institucijų kolegijos bus nebereikalingos;
(52)lyginamųjų indeksų administratorių, kurie yra trečiosiose šalyse ir prašo pripažinimo Sąjungoje, referencinės valstybės narės nustatymo procedūra yra sudėtinga ir trunka daug laiko ir pareiškėjams, ir nacionalinėms kompetentingoms institucijoms. Pareiškėjai gali bandyti daryti įtaką šiam procesui, tikėdamiesi pasirinkti palankesnę priežiūros tvarką; to paties gali siekti ir kiti trečiosiose šalyse esantys ir pagal patvirtinimo procedūrą Sąjungoje norintys veikti lyginamųjų indeksų administratoriai. Tie lyginamųjų indeksų administratoriai gali bandyti rinktis teisinį atstovą vadovaudamiesi strateginiais motyvais toje valstybėje, kurioje, jų nuomone, priežiūra ne tokia griežta. Darni tvarka, pagal kurią trečiųjų šalių lyginamųjų indeksų ir jų administratorių kompetentinga institucija yra ESMA, padeda išvengti tokios rizikos ir referencinės valstybės narės nustatymo ir paskesnės priežiūros išlaidų. Be to, ESMA perdavus trečiųjų šalių lyginamųjų indeksų kompetentingos institucijos funkcijas, ESMA tampa trečiųjų šalių priežiūros institucijų kontaktine institucija Sąjungoje, tad tarpvalstybinis bendradarbiavimas tampa veiksmingesnis ir efektyvesnis;
(53)daugelis arba net dauguma lyginamųjų indeksų administratorių yra klientų lėšas tvarkantys bankai arba finansinių paslaugų įmonės. Kad Sąjungai nebūtų trukdoma kovoti su pinigų plovimu arba teroristų finansavimu, reikėtų nustatyti, kad išankstinė bendradarbiavimo susitarimo su kompetentinga institucija sudarymo pagal lygiavertiškumo tvarką sąlyga yra tai, kad kompetentingos institucijos šalis negali būti įtraukta į jurisdikcijų, kurių nacionalinėse kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemose yra strateginių trūkumų, keliančių didelę grėsmę Sąjungos finansų sistemai, sąrašą;
(54)beveik visi lyginamieji indeksai yra susieti su keliose valstybėse narėse arba net visoje Sąjungoje platinamais finansiniais produktais. Kad galėtų nustatyti su lyginamųjų indeksų, kurie galbūt yra nebepatikimi arba neatspindi rinkos ar ekonomikos realijos, kurioms vertinti yra skirti, teikimu susijusią riziką, kompetentingos institucijos, įskaitant ESMA, turėtų prireikus bendradarbiauti viena su kita ir viena kitai padėti;
(55)dėl atitinkamų vertybinių popierių ir emitentų pobūdžio tam tikrų rūšių prospektai, rengiami pagal Reglamentą (ES) 2017/1129, Sąjungoje laikomi tarpvalstybiniais ir pasižymi tam tikrais sudėtingais techniniais ypatumais ir (arba) gali kelti reglamentavimo arbitražo riziką, tad ESMA vykdant centralizuotą jų priežiūrą būtų lengviau pasiekti veiksmingesnių ir efektyvesnių rezultatų, negu vykdant nacionalinio lygmens priežiūrą. Tokių prospektų tvirtinimą, taip pat su tuo susijusią priežiūros ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veiklą sutelkus ESMA lygmeniu, reikalavimų laikymosi sąnaudos ir administracinės kliūtys turėtų sumažėti, o Sąjungoje vykdomos priežiūros kokybė, nuoseklumas ir veiksmingumas – padidėti;
(56)neviešas ne nuosavybės vertybinių popierių platinimas yra svarbus emitentų kapitalo šaltinis ir pagal pobūdį tai yra tarpvalstybinė veikla. Neviešo platinimo profesionaliems investuotojams atveju prospektų rengti nereikia, tačiau jei norima, kad vertybiniai popieriai vėliau būtų įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, pagal Reglamentą (ES) 2017/1129 turi būti skelbiamas prospektas. Tais atvejais, kai ne nuosavybės vertybinių popierių vieneto vertė yra didesnė negu 1000 EUR, pagal prospektų rengimo tvarką emitentai įgyja galimybę lanksčiau pasirinkti buveinės valstybę narę. Kadangi neviešo platinimo būdu platinamų ne nuosavybės vertybinių popierių vieneto vertė dažniausiai būna didesnė negu 1 000 EUR, taip sukuriama galimybė ieškoti palankesnio reglamentavimo sistemos. ESMA pavedus tvirtinti didmeniniu būdu platinamų ne nuosavybės vertybinių popierių, kuriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje ar tam tikrame jos segmente, kuriame gali dalyvauti tik profesionalieji investuotojai, prospektus, būtų pasiektas dvejopas tikslas: iš esmės racionalizavus tvirtinimo procedūras, būtų užtikrintos vienodos emitentų veiklos sąlygos ir šios sąlygos taptų veiksmingesnės;
(57)kad galėtų tvirtinti turtu užtikrintų vertybinių popierių prospektus, taip pat specializuotų emitentų, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, mineralinių išteklių gavybos, mokslinių tyrimų ar laivybos įmonių parengtus prospektus, nacionalinės kompetentingos institucijos turi turėti labai specializuotų darbuotojų, kurie daugeliu atvejų nagrinėtų palyginti nedidelį skaičių prospektų. Be to, tam tikra nefinansinė informacija, kurią turi atskleisti specializuoti emitentai, nėra nustatyta Reglamento (ES) 2017/1129 13 straipsnyje nurodytuose deleguotuosiuose aktuose, ją nustatyti leidžiama nacionalinėms kompetentingoms institucijoms savo nuožiūra. Dėl to gali mažėti darbo efektyvumas ir kilti reglamentavimo arbitražo rizika. Tokių rūšių prospektus patikėjus tvirtinti ESMA, pirma, informacijos atskleidimo atžvilgiu būtų užtikrintos vienodos veiklos sąlygos ir išnyktų reglamentavimo arbitražo rizika, o antra, ESMA paskyrus kompetencijos centru, Sąjungos lygmens priežiūros ištekliai būtų paskirstomi optimaliau ir atitinkamų prospektų priežiūra taptų veiksmingesnė;
(58)pagal Sąjungos teisę prospektus parengę trečiųjų šalių emitentai gali gana lanksčiai pasirinkti juos tvirtinančią buveinės valstybės narę, dėl to kyla rizika, kad valstybėse narėse bus imta ieškoti palankesnės priežiūros sistemos. Tvirtinimo funkcijas sutelkus ESMA lygmeniu, būtų užtikrinta visapusiškai darni trečiųjų šalių emitentams taikoma metodika ir išnyktų reglamentavimo arbitražo galimybės. Tokiu atveju trečiųjų šalių emitentams ESMA būtų vienintelis Sąjungos kontaktinis centras, neatsižvelgiant į tai, kokioje (-se) valstybėje (-se) narėje (-se) jie siūlo savo vertybinius popierius arba prašo juos įtraukti į prekybos sąrašą. Tokiu atveju trečiųjų šalių emitentams nebereikia nustatyti buveinės valstybės narės;
(59)nuostatas dėl pagal trečiųjų šalių nacionalinės teisės aktus parengtiems prospektams taikomos tvarkos lygiavertiškumo reikėtų iš dalies keisti ir nustatyti, kad vertindama lygiavertiškumą ir vėliau priimdama sprendimą Komisija vadovaujasi ne tik tų trečiųjų šalių nacionalinės teisės aktuose nustatytais informacijos atskleidimo reikalavimais, bet ir tuo, ar trečiosios šalies priežiūros institucija yra sukūrusi prospektų, įskaitant jų priedus, jei jų yra, tikrinimo ir tvirtinimo sistemą, ar vykdo veiksmingą pasiūlymų ir leidimo prekiauti pagal tokius prospektus priežiūrą ir ar taiko reikalavimų laikymosi užtikrinimo priemones. Kad būtų nuosekliai laikomasi metodikos, išdėstytos Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „ES sprendimai dėl lygiavertiškumo finansinių paslaugų politikoje. Vertinimas“ (angl. EU equivalence decisions in financial services policy: an assessment) (SWD(2017) 102 final), Komisija turėtų turėti galimybę priimdama sprendimą dėl lygiavertiškumo, taikyti papildomas sąlygas, kuriomis būtų apsaugomas Sąjungos rinkos vientisumas, skatinama kurti finansinių paslaugų vidaus rinką, tarptautiniu lygmeniu puoselėti bendras vertybes ir siekti bendrų reglamentavimo tikslų. Tokia sąlyga gali būti reikalavimas trečiajai šaliai sukurti veiksmingą lygiavertę pagal Reglamentą (ES) 2017/1129 parengtų prospektų pripažinimo sistemą, arba reikalavimas, kad ESMA galėtų bendradarbiauti su atitinkamos trečiosios šalies priežiūros institucija ir taip vykdyti nuolatinę trečiosios šalies taisyklių stebėseną;
(60)jeigu Komisija paskelbia, kad trečiosios šalies prospektų, parengtų pagal tos trečiosios šalies nacionalinės teisės normas, teisiniai ir priežiūros mechanizmai yra lygiaverčiai, ir jeigu ESMA ir tos trečiosios šalies priežiūros institucija sudaro tinkamą bendradarbiavimo susitarimą, visi tos trečiosios šalies priežiūros institucijos patvirtinti ir Sąjungoje naudojami prospektai, pagal kuriuos vertybiniai popieriai viešai platinami arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, turėtų būti teikiami ESMA, o buveinės valstybės narės nustatymo taisyklių reikėtų nebetaikyti;
(61)kadangi pagal Reglamento (ES) 2017/1129 nuostatas dėl lygiavertiškumo reikalaujama, kad tais atvejais, kai vertybiniai popieriai siūlomi arba įtraukiami į prekybos sąrašą Sąjungoje naudojantis pagal trečiosios šalies taisykles parengtu prospektu, kompetentingos institucijos ir ESMA kliautųsi trečiosios šalies priežiūros institucijomis, tos kompetentingos institucijos ir ESMA taip pat turi įsitikinti, kad atitinkamoje trečiojoje šalyje irgi užtikrinta, jog finansų sistema nebūtų naudojamasi pinigų plovimo arba teroristų finansavimo tikslais. Dėl tos priežasties, taip pat tam, kad Sąjungai nebūtų trukdoma kovoti su pinigų plovimu ir (arba) teroristų finansavimu, reikėtų nustatyti, kad išankstinė ESMA bendradarbiavimo susitarimo su trečiosios šalies kompetentinga institucija sudarymo pagal lygiavertiškumo tvarką, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2017/1129, sąlyga yra tai, kad trečioji šalis negali būti įtraukta į jurisdikcijų, kurių nacionalinėse kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemose yra strateginių trūkumų, keliančių didelę grėsmę Sąjungos finansų sistemai, sąrašą;
(62)ESMA reikėtų įgalioti skirti administracines sankcijas arba imtis kitų administracinių priemonių už Reglamento (ES) 2017/1129 pažeidimus, susijusius su tam tikrų rūšių prospektais, kurių tvirtinimo funkcijos perduodamos ESMA. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytos aiškios tokių administracinių sankcijų arba kitų administracinių priemonių ribos; sankcijos ir priemonės turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos;
(63)prospektų, kurių tvirtinimo funkcijos perduotos ESMA, reklamos priežiūros funkcijas taip pat reikėtų perduoti ESMA. ESMA turėtų turėti galimybę kontroliuoti šios reklamos atitiktį reikalavimams. Tačiau ESMA turėtų visada vykdyti kiekvienos reklamos, skleidžiamos valstybėje narėje, kurios kompetentinga institucija oficialiai paprašo ESMA pasinaudoti kontrolės įgaliojimais, kontrolę, kai ESMA patvirtintas prospektas naudojamas siūlant vertybinius popierius arba įtraukiant juos į prekybos sąrašą jos jurisdikcijoje. Kad ESMA galėtų vykdyti šią užduotį, ji turėtų turėti pakankamai žmogiškųjų išteklių, turinčių pakankamų žinių apie atitinkamas nacionalines vartotojų apsaugos taisykles;
(64)ESMA turėtų tikrinti ir tvirtinti visų šiame reglamente apibrėžtų rūšių prospektus, teikiamus tvirtinti po šio reglamento taikymo datos. Šiame reglamente apibrėžtų rūšių prospektus, kuriuos iki šio reglamento taikymo datos patvirtino kompetentinga institucija arba kurie buvo pateikti tvirtinti kompetentingai institucijai, bet iki tos dienos nebuvo patvirtinti, turėtų toliau prižiūrėti ta kompetentinga institucija. Kad būtų išvengta painiavos, ši priežiūra pirmiausia turėtų apimti dar nepatvirtintų prospektų tikrinimo ir tvirtinimo procedūros užbaigimą, su prospektu susijusių priedų ir galutinių sąlygų, jei jų yra, tvirtinimo ir pranešimo funkcijas;
(65)tam, kad būtų galima atlikti reikiamas numatytos valdymo struktūros kūrimo procedūras, reikėtų skirti pakankamai laiko ir tam, kad EPI bei kitos atitinkamos šalys galėtų taikyti šiame reglamente nustatytas taisykles, reikėtų priimti deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus;
(66)todėl Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, Reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, Reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, Reglamentas (ES) Nr. 345/2013, Reglamentas (ES) Nr. 346/2013, Reglamentas (ES) Nr. 600/2014, Reglamentas (ES) 2015/760, Reglamentas (ES) 2016/2011 ir Reglamentas (ES) 2017/1129 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 daliniai pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 iš dalies keičiamas taip:
(1)1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)2 dalis pakeičiama taip:
„2. Institucija veikia šiuo reglamentu suteiktų įgaliojimų srityje ir Direktyvos 2002/87/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB*, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/49/ES**, Europos Parlamento ir tarybos direktyvos 2014/92/ES***, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/847****, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2366****** taikymo srityje ir, kai tie teisės aktai taikomi kredito ir finansų įstaigoms bei jas prižiūrinčioms kompetentingoms institucijoms, Direktyvos 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849******* atitinkamų dalių, įskaitant visas tais teisės aktais grindžiamas direktyvas, reglamentus ir sprendimus, taip pat bet kurio vėlesnio teisiškai privalomo Sąjungos akto, kuriuo Institucijai pavedamos užduotys, taikymo srityje. Institucija taip pat veikia vadovaudamasi Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013********.
*2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008 5 22, p. 66).
**2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (tekstas svarbus EEE) (OL L 173, 2014 6 12, p. 149).
***2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis (tekstas svarbus EEE) (OL L 257, 2014 8 28, p. 214).
****2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006 (OL L 141, 2015 6 5, p. 1).
****2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).
*****2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).
*****
2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).“;
(2)2 straipsnio 5 dalyje įterpiama ši pastraipa:
„Nuorodos į priežiūrą šiame reglamente apima visų kompetentingų institucijų veiklą, vykdytiną pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisėkūros procedūra priimtus aktus.“;
(3)4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(a)1 punktas pakeičiamas taip:
„1. finansų įstaigos – visos įmonės, kurioms taikomas reguliavimas ir priežiūra pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus Sąjungos aktus;“;
(b)2 punkto i papunktis pakeičiamas taip:
„i) kompetentingos institucijos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 40 punkte, įskaitant Europos Centrinį Banką, kai sprendžiami klausimai, susiję su Reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 jam pavestomis užduotimis;“;
(c)2 punkto ii papunktis pakeičiamas taip:
„ii) taikant direktyvas 2002/65/EB ir (ES) 2015/849 – institucijos, kompetentingos užtikrinti, kad kredito ir finansų įstaigos laikytųsi tų direktyvų reikalavimų;“;
(d)2 punkto iii papunktis pakeičiamas taip:
„iii) indėlių garantijų sistemų atveju – įstaigos, administruojančios indėlių garantijų sistemas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/49/ES, arba, tais atvejais, kai indėlių garantijų sistemą administruoja privati bendrovė –tas sistemas pagal tą direktyvą prižiūrinti viešosios valdžios institucija ir atitinkamos toje direktyvoje nurodytos administracinės valdžios institucijos ir“;
(e)2 punktas papildomas v ir vi papunkčiais:
„v) kompetentingos institucijos, nurodytos Direktyvoje 2014/17/ES, Reglamente 2015/751, Direktyvoje (ES) 2015/2366, Direktyvoje 2009/110/EB, Reglamente (EB) Nr. 924/2009 ir Reglamente (ES) Nr. 260/2012;
vi) įstaigos ir institucijos, nurodytos Direktyvos 2008/48/EB 20 straipsnyje.“;
(4)6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)2 punktas pakeičiamas taip:
„2. Vykdomoji valdyba, atliekanti 47 straipsnyje nustatytas užduotis;“;
(c)4 punktas išbraukiamas;
(5)8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1 dalis iš dalies keičiama taip:
i)pakeičiamas aa punktas:
„aa) parengti ir nuolat atnaujinti Sąjungai taikomą Sąjungos finansų įstaigų priežiūros vadovą;“;
ii)įterpiamas ab punktas:
„ab) parengti ir nuolat atnaujinti Sąjungoje taikomą Sąjungos finansų įstaigų pertvarkymo vadovą, kuriame nustatoma geriausia priežiūros praktika ir aukštos kokybės metodika bei procesai;“;
iii) e ir f punktai pakeičiami taip:
„e) organizuoti ir atlikti kompetentingų institucijų vertinimą ir, atsižvelgiant į tai, teikti gaires, rekomendacijas ir nustatyti geriausią praktiką, siekiant, kad būtų užtikrinti nuoseklesni priežiūros rezultatai;
f) pagal savo kompetenciją stebėti ir vertinti rinkos pokyčius, įskaitant, kai tinkama, su kreditų, ypač suteikiamų namų ūkiams ir MVĮ, bei novatoriškų finansinių paslaugų tendencijomis susijusius pokyčius;
iv)h punktas pakeičiamas taip:
„h) stiprinti indėlininkų, vartotojų ir investuotojų apsaugą;“;
(c)1a dalyje įterpiamas c punktas:
„c) atsižvelgia į technologines inovacijas, novatoriškus ir tvarius verslo modelius, aplinkos apsaugos, socialinių ir su valdymu susijusių veiksnių integravimą.“;
(d)2 dalis iš dalies keičiama taip:
i) įterpiamas ca punktas:
„ca) skelbti rekomendacijas, kaip nustatyta 29a ir 31a straipsniuose;“;
ii) h punktas pakeičiamas taip:
„h) rinkti būtiną informaciją apie finansų įstaigas, kaip numatyta 35 ir 35b straipsniuose“;
(6)9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)2 dalis pakeičiama taip:
„2. Institucija stebi naują ir jau vykdomą finansinę veiklą ir gali priimti gaires ir rekomendacijas, siekdama skatinti rinkų saugumą ir patikimumą bei reguliavimo ir priežiūros praktikos konvergenciją.“;
(c)4 dalis pakeičiama taip:
„4. Institucija įsteigia Finansinių naujovių komitetą, kuris yra neatskiriama Institucijos dalis ir vienija visas atitinkamas kompetentingas institucijas ir už vartotojų apsaugą atsakingas institucijas, kad būtų nustatytas suderintas požiūris į naujos ar inovacinės finansinės veiklos reguliavimą ir priežiūrą ir teikiamos konsultacijos Institucijai, kad ji jas pateiktų Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Institucija į Komitetą taip pat gali įtraukti nacionalines duomenų apsaugos institucijas.“;
(7)16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1 dalis papildoma šia pastraipa:
„Institucija taip pat gali teikti gaires ir rekomendacijas valstybių narių institucijoms, kurios šiame reglamente nėra apibrėžtos kaip kompetentingos institucijos, bet yra įgaliotos užtikrinti, kad būtų taikomi 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti aktai.“;
(c)2 dalis pakeičiama taip:
„2. Išskyrus išimtines aplinkybes, Institucija rengia atviras viešas konsultacijas dėl savo skelbiamų gairių ir rekomendacijų ir analizuoja galimas tokių gairių ir rekomendacijų paskelbimo išlaidas ir naudą. Tokios konsultacijos ir analizės turi būti proporcingos gairių ar rekomendacijų apimčiai, pobūdžiui ir poveikiui. Išskyrus išimtines aplinkybes, Institucija taip pat prašo, kad 37 straipsnyje nurodyta Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomonę ar patarimus.“;
(d)4 dalis papildoma šiuo sakiniu:
„Ataskaitoje taip pat paaiškinama, kaip Institucija pagrindė gairių ir rekomendacijų skelbimą, ir apibendrinama per viešas konsultacijas dėl šių gairių ir rekomendacijų gauta grįžtamoji informacija.“;
(e)pridedama ši 5 dalis:
„5. Jeigu du trečdaliai Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės narių laikosi nuomonės, kad paskelbdama tam tikras gaires arba rekomendacijas Institucija viršijo savo kompetenciją, jie gali nusiųsti pagrįstą nuomonę Komisijai.
Komisija prašo pateikti paaiškinimą, kuriuo būtų pagrįstas atitinkamų Institucijos gairių arba rekomendacijų paskelbimas. Gavusi Institucijos paaiškinimą, Komisija vertina gairių arba rekomendacijų taikymo sritį, atsižvelgdama į Institucijos kompetenciją. Jeigu Komisija mano, kad Institucija viršijo savo kompetenciją, suteikusi Institucijai galimybę išdėstyti savo poziciją, Komisija gali priimti įgyvendinimo sprendimą, kuriuo reikalaujama, kad Institucija atšauktų atitinkamas gaires arba rekomendacijas. Komisijos sprendimas skelbiamas viešai.“;
(8)17 straipsnio 2 dalis papildoma šiomis pastraipomis:
„Nedarant poveikio 35 straipsnyje nustatytiems įgaliojimams, Institucija gali pateikti tinkamai pagrįstą ir motyvuotą prašymą pateikti informaciją tiesiogiai kitoms kompetentingoms institucijoms arba atitinkamoms finansų įstaigoms, jeigu mano, kad tai yra būtina tiriant įtariamą Sąjungos teisės pažeidimą arba jos netaikymo atvejį. Jeigu motyvuotas prašymas teikiamas finansų įstaigoms, jame paaiškinama, kodėl tiriant įtariamą Sąjungos teisės pažeidimą arba jos netaikymo atvejį yra reikalinga ši informacija.
Tokio prašymo gavėjas nedelsdamas pateikia Institucijai aiškią, tikslią ir išsamią informaciją.
Jeigu prašymas pateikti informaciją pateikiamas finansų įstaigai, Institucija apie tokį prašymą informuoja atitinkamas kompetentingas institucijas. Kompetentingos institucijos padeda Institucijai surinkti informaciją, jeigu Institucija to paprašo.“;
(9)19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)
1 dalis pakeičiama taip:
„1. 1 straipsnio 2 dalyje išvardytuose Sąjungos aktuose nurodytais atvejais ir nedarant poveikio 17 straipsnyje nustatytiems įgaliojimams, Institucija gali padėti kompetentingoms institucijoms pasiekti susitarimą 2–4 dalyse nustatyta tvarka bet kuriomis iš šių aplinkybių:
a)
vienos arba daugiau atitinkamų kompetentingų institucijų prašymu, jeigu kompetentinga institucija nesutinka su kitos kompetentingos institucijos veiksmų tvarka arba turiniu, siūlomu veiksmu arba neveikimu;
b)
savo iniciatyva, jeigu, remiantis objektyviais kriterijais, galima nustatyti, kad kompetentingos institucijos nesutaria.
Jeigu 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose reikalaujama, kad būtų priimtas bendras kompetentingų institucijų sprendimas, bet jos per tuose aktuose nustatytą terminą bendro sprendimo nepriima, galima daryti prielaidą, kad kompetentingos institucijos nesutaria.“;
(c)įterpiamos 1a ir 1b dalys:
„1a) Atitinkamos kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša Institucijai, kad susitarimas nepasiektas, toliau nurodytais atvejais:
a)
jeigu 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose Sąjungos aktuose yra nustatytas terminas, per kurį kompetentingos institucijos turi pasiekti susitarimą – vienu iš toliau nurodytų atvejų, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų ankstesnis:
i) terminas baigiasi;
ii) viena arba daugiau atitinkamų kompetentingų institucijų, remdamosi objektyviais veiksniais, padaro išvadą, kad susitarti nepavyksta;
b)
jeigu 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose Sąjungos teisės aktuose terminas, per kurį kompetentingos institucijos turi pasiekti susitarimą, nenustatytas – vienu iš toliau nurodytų atvejų, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų ankstesnis:
i)
viena arba daugiau atitinkamų kompetentingų institucijų, remdamosi objektyviais veiksniais, padaro išvadą, kad susitarti nepavyksta; arba
ii)
nuo dienos, kai kompetentinga institucija gavo kitos kompetentingos institucijos prašymą imtis tam tikrų veiksmų, kad būtų laikomasi tų Sąjungos aktų, praėjo du mėnesiai, bet prašomoji institucija dar nepriėmė sprendimo, kuriuo prašymas būtų patenkintas.
1b. Pirmininkas įvertina, ar Institucija turėtų veikti pagal 1 dalį. Jeigu Institucija įsikiša savo iniciatyva, ji praneša atitinkamoms kompetentingoms institucijoms apie savo sprendimą dėl įsikišimo.
Kol Institucija 47 straipsnio 3a dalyje nustatyta tvarka nepriėmė sprendimo, tais atvejais, kai 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose reikalaujama priimti bendrą sprendimą, visos priimant bendrą sprendimą dalyvaujančios kompetentingos institucijos atideda savo atskirus sprendimus. Jeigu Institucija nusprendžia imtis veiksmų, visos priimant bendrą sprendimą dalyvaujančios kompetentingos institucijos atideda savo sprendimus, kol bus baigta 2 ir 3 dalyse nurodyta procedūra.“;
(d)3 dalis pakeičiama taip:
„Jeigu per 2 dalyje nurodytą taikinimo etapą atitinkamos kompetentingos institucijos nesusitaria, Institucija gali priimti sprendimą, įpareigojantį tas institucijas imtis konkrečių veiksmų arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų, kad klausimas būtų išspręstas, siekiant užtikrinti Sąjungos teisės laikymąsi. Institucijos sprendimas atitinkamoms kompetentingoms institucijoms yra privalomas. Institucijos sprendime gali būti reikalaujama, kad kompetentingos institucijos panaikintų arba iš dalies pakeistų savo priimtą sprendimą arba pasinaudotų įgaliojimais, kuriuos turi pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus.“;
(e)įterpiama 3a dalis:
„3a) Institucija praneša atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, kad 2 ir 3 dalyse nurodytos procedūros baigtos, ir, kai taikytina, kartu pateikia pagal 3 dalį priimtą sprendimą.“;
(f)4 dalis pakeičiama taip:
„4. Nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams pagal Sutarties 258 straipsnį, jeigu kompetentinga institucija nevykdo Institucijos sprendimo, taigi neužtikrina, kad finansų įstaiga laikytųsi reikalavimų, kurie jai tiesiogiai taikomi pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus aktus, Institucija gali priimti finansų įstaigai skirtą atskirą sprendimą, kuriuo reikalaujama imtis veiksmų, įskaitant bet kokios veiklos nutraukimą, kurie yra būtini, kad finansų įstaiga vykdytų savo pareigas pagal Sąjungos teisę.“;
(10)22 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1a dalis išbraukiama;
(c)4 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:
„Tais tikslais Institucija gali pasinaudoti įgaliojimais, kurie jai suteikti pagal šį reglamentą, įskaitant 35 ir 35b straipsnius.“
(11)29 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1 dalis iš dalies keičiama taip:
i)įterpiamas šis aa punktas:
„aa) pagal 29a straipsnį paskelbia strateginį priežiūros planą;“;
ii)b punktas pakeičiamas taip:
„b) skatina veiksmingą dvišalį ir daugiašalį kompetentingų institucijų keitimąsi informacija visais aktualiais klausimais, įskaitant, kai tinkama, kibernetinį saugumą ir kibernetinius išpuolius, visapusiškai laikantis atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytų ir taikytinų konfidencialumo ir duomenų apsaugos nuostatų;“;
iii) e punktas pakeičiamas taip:
„e) rengia sektorines ir horizontalias įvairiems sektoriams skirtas mokymo programas, įskaitant susijusias su technologinėmis inovacijomis, sudaro palankias sąlygas darbuotojų mainams ir skatina kompetentingas institucijas aktyviau naudotis delegavimo programomis ir kitomis priemonėmis;“;
(c)
2 dalis papildoma šia pastraipa:
„Siekdama formuoti bendrą priežiūros kultūrą, Institucija, atsižvelgdama į kintančią finansų įstaigų verslo praktiką ir verslo modelius, parengia ir nuolat atnaujina Sąjungai taikomą Sąjungos finansų įstaigų priežiūros vadovą. Institucija taip pat parengia ir nuolat atnaujina Sąjungoje taikomo Sąjungos finansų įstaigų pertvarkymo vadovą. Ir Sąjungai taikomame priežiūros vadove, ir pertvarkymo vadove išdėstoma geriausia priežiūros praktika bei nustatoma aukštos kokybės metodika ir procesai.“;
(12)įterpiamas 29a straipsnis:
„29a straipsnis
Strateginis priežiūros planas
1. Pradėjus taikyti Reglamentą [XXX įrašyti dalinio keitimo reglamento numerį], o vėliau kas trejus metus iki kovo 31 d. Institucija, atsižvelgdama į visas kompetentingų institucijų pastabas, paskelbia kompetentingoms institucijoms skirtas rekomendacijas, kuriose išdėsto strateginius priežiūros tikslus ir prioritetus (toliau – strateginis priežiūros planas). Institucija perduoda strateginį priežiūros planą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai susipažinti ir jį paskelbia savo interneto svetainėje.
Strateginiame priežiūros plane nurodomi konkretūs priežiūros veiklos prioritetai, siekiant skatinti nuoseklią, veiksmingą ir efektyvią priežiūros praktiką bei bendrą, vienodą ir nuoseklų Sąjungos teisės taikymą ir atsižvelgti į atitinkamas mikrolygio rizikos ribojimo tendencijas, galimą riziką ir pažeidžiamumą, nustatytus pagal 32 straipsnį.
2. Iki kiekvienų metų rugsėjo 30 d. kiekviena kompetentinga institucija pateikia kitų metų metinės darbo programos projektą Institucijai svarstyti ir konkrečiai nurodo, kaip šis programos projektas dera su strateginiu priežiūros planu.
Metinės darbo programos projekte nurodomi konkretūs priežiūros veiklos tikslai ir prioritetai, kiekybiniai ir kokybiniai finansų įstaigų, rinkos praktikos, elgesio ir finansų rinkų, kuriuos metinės darbo programos projektą teikiančios kompetentingos institucijos analizuos tais metais, dėl kurių parengta programa, atrankos kriterijai.
3. Institucija įvertina metinės darbo programos projektą ir, jei yra reikšmingos rizikos, kad strateginiame priežiūros plane nustatyti prioritetai nebus įgyvendinti, Institucija paskelbia atitinkamai kompetentingai institucijai skirtą rekomendaciją, kuria siekiama atitinkamos kompetentingos institucijos metinę darbo programą suderinti su strateginiu priežiūros planu.
Iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į visas tokias rekomendacijas, patvirtina savo metines darbo programas.
4. Iki kiekvienų metų kovo 31 d. kiekviena kompetentinga institucija pateikia Institucijai metinės darbo programos įgyvendinimo ataskaitą.
Ataskaitoje pateikiama bent ši informacija:
a)
priežiūros veiklos aprašas ir finansų įstaigų, rinkos praktikos, elgesio, finansų rinkų, už Sąjungos ir nacionalinės teisės pažeidimus atsakingoms finansų įstaigoms taikytų administracinių priemonių ir sankcijų analizė;
b)
veiklos, kuri buvo atlikta, bet nebuvo numatyta metinėje darbo programoje, aprašas;
c)
informacija apie metinėje darbo programoje numatytą, bet neįvykdytą veiklą ir apie nepasiektus tos programos tikslus, taip pat apie priežastis, dėl kurių ta veikla neįvykdyta ir tie tikslai nepasiekti.
5. Institucija įvertina kompetentingų institucijų įgyvendinimo ataskaitas. Jeigu yra reikšmingos rizikos, kad strateginiame priežiūros plane nustatyti prioritetai nebus įgyvendinti, Institucija paskelbia kiekvienai atitinkamai kompetentingai institucijai skirtą rekomendaciją, kaip būtų galima ištaisyti atitinkamus jos veiklos trūkumus.
Remdamasi ataskaitomis ir savo pačios atliktu rizikos vertinimu, Institucija nustato, kurios kompetentingos institucijos veiklos sritys yra ypač svarbios strateginiam priežiūros planui įgyvendinti, ir, kai tinkama, atlieka 30 straipsnyje numatytą šios veiklos vertinimą.
6. Institucija viešai paskelbia apie vertinant metines darbo programas nustatytą geriausią praktiką.“;
(13)30 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)straipsnio pavadinimas pakeičiamas taip:
„Kompetentingų institucijų vertinimas“;
(c)
1 dalis pakeičiama taip:
„1. Institucija periodiškai vertina tam tikrą arba visą kompetentingų institucijų veiklą, kad dar labiau padidintų priežiūros rezultatų nuoseklumą. Tuo tikslu Institucija parengia metodus, kuriuos taikant būtų galima objektyviai įvertinti ir palyginti vertinamas kompetentingas institucijas. Atliekant vertinimą, atsižvelgiama į turimą informaciją ir jau atliktus atitinkamos kompetentingos institucijos vertinimus, įskaitant visą Institucijai pagal 35 straipsnį pateiktą informaciją ir visą iš suinteresuotųjų subjektų gautą informaciją.“;
(d)
įterpiama 1a dalis:
„1a) Šiam straipsniui įgyvendinti Institucija sudaro vertinimo komitetą, kurį sudaro vien Institucijos darbuotojai. Institucija vertinimo komitetui gali perduoti tam tikras užduotis arba sprendimus .“;
(e)
2 dalis iš dalies keičiama taip:
i) įvadinis sakinys pakeičiamas taip:
„Atliekant vertinimą, vertinami toliau nurodyti dalykai, bet jais neapsiribojama:“;
ii)a punktas pakeičiamas taip:
„a) kompetentingos institucijos išteklių pakankamumas, nepriklausomumo laipsnis ir valdymo tvarka, ypač daug dėmesio skiriant veiksmingam 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų Sąjungos aktų taikymui ir gebėjimui reaguoti į rinkos pokyčius;“;
(f)
3 dalis pakeičiama taip:
„3. Institucija parengia vertinimo rezultatų ataskaitą. Ataskaitoje paaiškinamos ir nurodomos tolesnės priemonės, kurių numatoma imtis atsižvelgiant į vertinimo rezultatus. Tolesnės priemonės gali būti priimtos kaip gairės ir rekomendacijos pagal 16 straipsnį ir kaip nuomonės pagal 29 straipsnio 1 dalies a punktą.
Remiantis 16 straipsnio 3 dalimi, kompetentingos institucijos deda visas pastangas, kad būtų laikomasi paskelbtų gairių ir rekomendacijų. Jeigu kompetentingos institucijos nesiima veiksmų, kad ataskaitoje nurodytos tolesnės priemonės būtų taikomos, Institucija parengia tolesnių veiksmų ataskaitą.
Pagal 10–15 straipsnius rengdama reguliavimo techninius standartus arba įgyvendinimo techninius standartus arba pagal 16 straipsnį rengdama gaires arba rekomendacijas, Institucija atsižvelgia į vertinimo rezultatus ir visą kitą jai vykdant užduotis gautą informaciją, kad užtikrintų aukščiausios kokybės priežiūros praktikos konvergenciją.“;
(g)
įterpiama 3a dalis:
„3a. Jeigu, atsižvelgdama į vertinimo rezultatus arba kitą jai vykdant savo užduotis gautą informaciją, Institucija mano, kad finansų įstaigoms arba kompetentingoms institucijoms taikytinas taisykles reikėtų dar geriau suderinti, Institucija teikia Komisijai nuomonę.“;
(h)
4 dalis pakeičiama taip:
4. Institucija paskelbia 3 dalyje nurodytas ataskaitas, įskaitant visas tolesnių veiksmų ataskaitas, nebent dėl jų paskelbimo kiltų pavojus finansų sistemos stabilumui. Prieš paskelbiant bet kokią ataskaitą, vertintai kompetentingai institucijai pasiūloma pateikti pastabas. Pastabos skelbiamos viešai, nebent dėl jų paskelbimo kiltų pavojus finansų sistemos stabilumui.“;
(14)31 straipsnis papildomas pastraipa:
„Kiek tai susiję du kompetentingų institucijų veikla, kuria siekiama padėti veiklos vykdytojams arba produktams patekti į rinką naudojantis technologinėmis inovacijomis, Institucija skatina priežiūros konvergenciją, ypač keičiantis informacija ir geriausia praktika. Jei tai tikslinga, Institucija gali priimti gaires ir rekomendacijas pagal 16 straipsnį.“;
(15)įterpiamas 31a straipsnis:
„31a straipsnis
Veiklos perdavimo, pavedimo vykdyti pagal rangos sutartis, taip pat rizikos perkėlimo koordinavimas
1.
Institucija nuolat koordinuoja kompetentingų institucijų vykdomą priežiūros veiklą, siekdama skatinti priežiūros konvergenciją finansų įstaigų veiklos perdavimo ir veiklos rangos srityse, taip pat su jų vykdomu rizikos perkėlimu susijusiais klausimais, pagal 2, 3, 4 ir 5 dalis.
2. Kompetentingos institucijos praneša Institucijai, jeigu ketina finansų įstaigai, kurią pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus aktus prižiūri atitinkama kompetentinga institucija, suteikti veiklos leidimą arba ją registruoti ir jeigu finansų įstaigos verslo plane numatyta didelę jos veiklos dalį arba bet kurią iš pagrindinių funkcijų pavesti vykdyti pagal rangos sutartis ar perduoti arba didelės veiklos dalies riziką perkelti į trečiąsias valstybes, siekiant pasinaudoti ES pasu, nors didelė dalis veiklos arba funkcijų iš esmės bus vykdomos ne Sąjungoje. Institucijai skirtas pranešimas parengiamas pakankamai išsamiai, kad Institucija galėtų jį tinkamai įvertinti.
Jeigu Institucija mano, jog reikia parengti nuomonę kompetentingai institucijai dėl to, kad veiklos leidimas arba registracija, apie kurią pranešta pagal pirmą pastraipą, neatitinka Sąjungos teisės arba Institucijos priimtų gairių, rekomendacijų arba nuomonių, Institucija apie tai informuoja tą kompetentingą instituciją per 20 darbo dienų nuo tos kompetentingos institucijos pranešimo gavimo dienos. Tokiu atveju atitinkama kompetentinga institucija prieš atlikdama registraciją arba suteikdama veiklos leidimą, laukia Institucijos nuomonės.
Institucijos prašymu kompetentinga institucija per 15 darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo pateikia informaciją, susijusią su savo sprendimais suteikti veiklos leidimą pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus aktus jos prižiūrimai finansų įstaigai arba finansų įstaigą registruoti.
Ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pirmoje pastraipoje nurodyto pranešimo gavimo (nedarant poveikio Sąjungos teisės aktuose nustatytiems terminams) Institucija parengia nuomonę.
3. Finansų įstaiga praneša kompetentingai institucijai apie didelės veiklos dalies arba bet kurios iš savo pagrindinių funkcijų pavedimą vykdyti pagal rangos sutartį ar perdavimą arba didelės savo veiklos dalies rizikos perkėlimą kitam subjektui arba savo pačios filialui, įsteigtam trečiojoje valstybėje. Atitinkama kompetentinga institucija kas pusę metų informuoja Instituciją apie tokius pranešimus.
Nedarant poveikio 35 straipsniui, Institucijos prašymu kompetentinga institucija pateikia informaciją apie finansų įstaigos veiklos rangos, perdavimo arba rizikos perkėlimo susitarimus.
Institucija stebi, ar atitinkamos kompetentingos institucijos tikrina, ar pirmoje pastraipoje nurodyti veiklos rangos, perdavimo arba rizikos perkėlimo susitarimai sudaryti pagal Sąjungos teisę, atitinka Institucijos gaires, rekomendacijas arba nuomones ir netrukdo kompetentingoms institucijoms vykdyti veiksmingą priežiūrą bei imtis vykdymo užtikrinimo priemonių trečiojoje valstybėje.
4. Institucija gali rengti rekomendacijas atitinkamai kompetentingai institucijai, įskaitant rekomendacijas peržiūrėti sprendimą arba panaikinti veiklos leidimą. Jeigu atitinkama kompetentinga institucija per 15 dienų neįvykdo Institucijos rekomendacijų, kompetentinga institucija nurodo to priežastis, o Institucija viešai paskelbia savo rekomendacijas ir tas priežastis.“;
(16)32 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)įterpiama nauja 2a dalis:
„2a. Bent kartą per metus Institucija apsvarsto, ar tikslinga Sąjungos mastu atlikti 2 dalyje nurodytus vertinimus, ir apie savo motyvus informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją. Kai tokie vertinimai atliekami Sąjungos mastu ir Institucija mano, kad tai tikslinga, ji pateikia rezultatus kiekvienai dalyvaujančiai finansų įstaigai.
Kompetentingų institucijų pareiga saugoti profesines paslaptis neturi joms trukdyti paskelbti 2 dalyje nurodytų Sąjungos mastu atliktų vertinimų rezultatus arba perduoti tokių vertinimų rezultatus Institucijai, kad Institucija paskelbtų Sąjungos mastu atliktų finansų įstaigų atsparumo vertinimų rezultatus.“;
(c)3a ir 3b dalys pakeičiamos taip:
„3a. Institucija gali reikalauti, kad kompetentingos institucijos atliktų specialius vertinimus. Institucija gali reikalauti, kad kompetentingos institucijos atliktų patikrinimus vietoje, ir ji gali dalyvauti tokiuose patikrinimuose vietoje laikydamasi 21 straipsnio ir jame nustatytų sąlygų, kad būtų užtikrintas metodų, praktikos ir rezultatų palyginamumas bei patikimumas.“;
(17)33 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)
2 dalis pakeičiama taip:
„2. Gavusi specialų Komisijos prašymą patarti arba jeigu to reikalaujama pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus aktus, Institucija padeda Komisijai rengti sprendimus dėl trečiųjų valstybių reguliavimo ir priežiūros tvarkos lygiavertiškumo.“;
(c)įterpiamos 2a, 2b ir 2c dalys:
„2a. Institucija stebi trečiųjų valstybių, dėl kurių Komisija pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus aktus priėmė sprendimus dėl lygiavertiškumo, reguliavimo ir priežiūros pokyčius, taip pat vykdymo užtikrinimo praktikos ir atitinkamus rinkos pokyčius, kad galėtų patikrinti, ar vis dar užtikrinama atitiktis kriterijams, pagal kuriuos tie sprendimai priimti, ir tenkinamos visos tuose sprendimuose nustatytos sąlygos. Institucija kasmet teikia Komisijai konfidencialią savo išvadų ataskaitą.
Nedarant poveikio konkretiems 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose nustatytiems reikalavimams, laikydamasi 1 dalies antrame sakinyje nustatytų sąlygų, Institucija bendradarbiauja su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis ir, kai tinkama, su trečiųjų valstybių, kurių teisiniai ir priežiūros režimai pripažinti lygiaverčiais, pertvarkymo institucijomis. Šis bendradarbiavimas vykdomas remiantis administraciniais susitarimais, sudarytais su atitinkamomis tų trečiųjų valstybių institucijomis. Derėdamasi dėl tokių administracinių susitarimų, Institucija įtraukia nuostatas dėl:
a)
mechanizmų, kurie leistų Institucijai gauti svarbią informaciją, įskaitant informaciją apie reguliavimo režimą, priežiūros metodiką, atitinkamus rinkos pokyčius ir visus pokyčius, kurie gali turėti įtakos sprendimui dėl lygiavertiškumo;
b)
jeigu to reikia imantis tolesnių priemonių dėl tokių sprendimų dėl lygiavertiškumo – procedūrų, susijusių su priežiūros veiklos koordinavimu, įskaitant, jei reikia, patikrinimus vietoje.
Institucija informuoja Komisiją, jeigu trečiosios valstybės kompetentinga institucija atsisako sudaryti tokius administracinius susitarimus arba atsisako veiksmingai bendradarbiauti. Peržiūrėdama atitinkamą sprendimą dėl lygiavertiškumo, Komisija atsižvelgia į šią informaciją.
2b. Jeigu Institucija nustato 2a dalyje nurodytų trečiųjų valstybių reguliavimo, priežiūros arba vykdymo užtikrinimo praktikos pokyčių, kurie gali turėti įtakos Sąjungos arba vienos ar daugiau jos valstybių narių finansiniam stabilumui, rinkos vientisumui, investuotojų apsaugai arba vidaus rinkos veikimui, ji nedelsdama konfidencialiai informuoja Komisiją.
Institucija kasmet Komisijai teikia konfidencialią ataskaitą apie 2a dalyje nurodytus trečiųjų valstybių reglamentavimo, priežiūros, vykdymo užtikrinimo ir rinkos pokyčius, ypač atkreipdama dėmesį į jų poveikį finansiniam stabilumui, rinkos vientisumui, investuotojų apsaugai arba vidaus rinkos veikimui.
2c. Kompetentingos institucijos iš anksto informuoja Instituciją apie ketinimus kurioje nors iš sričių, reglamentuojamų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais aktais, sudaryti administracinius susitarimus su trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, įskaitant susitarimus dėl trečiųjų valstybių subjektų filialų. Kartu jos pateikia Institucijai tokių planuojamų susitarimų projektus.
Siekdama Sąjungoje kurti nuoseklios, veiksmingos ir efektyvios priežiūros praktiką ir stiprinti tarptautinės priežiūros koordinavimą, Institucija gali parengti pavyzdinius administracinius susitarimus. Remdamosi 16 straipsnio 3 dalimi kompetentingos institucijos deda visas pastangas, kad laikytųsi tokių pavyzdinių susitarimų.
43 straipsnio 5 dalyje nurodytoje ataskaitoje Institucija pateikia informaciją apie administracinius susitarimus, sudarytus su priežiūros institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis arba trečiųjų valstybių administracijomis, pagalbą, kurią Institucija suteikė Komisijai rengiant sprendimus dėl lygiavertiškumo ir Institucijos pagal 2a dalį vykdytą stebėsenos veiklą.“;
(18)34 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
„2. Dėl vertinimo pagal Direktyvos 2013/36/EB 22 straipsnį, kurį atliekant pagal tą direktyvą reikalaujama dviejų ar daugiau valstybių narių kompetentingų institucijų konsultacijų, Institucija gali, vienai iš atitinkamų kompetentingų institucijų pateikus prašymą, parengti ir paskelbti nuomonę dėl tokio vertinimo, išskyrus nuomones, susijusias su tos direktyvos 23 straipsnio 1 dalies e punkte nustatytais kriterijais. Nuomonė parengiama nedelsiant ir bet kuriuo atveju iki toje direktyvoje nurodytos vertinimo laikotarpio pabaigos. 35 ir 35b straipsniai taikomi sritims, dėl kurių Institucija gali rengti nuomonę.“;
(19)35 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:
„1. Institucijos prašymu kompetentingos institucijos Institucijai pateikia visą informaciją, būtiną jai pagal šį reglamentą pavestoms užduotims vykdyti, jeigu jos turi teisėtą prieigą prie atitinkamos informacijos.
Informacija turi būti tiksli, išsami ir pateikta per Institucijos nustatytą terminą.
2. Institucija taip pat gali prašyti teikti informaciją periodiškai ir specialiu formatu arba naudojant Institucijos patvirtintus palyginamus šablonus. Tokiems prašymams, jei įmanoma, naudojami bendri ataskaitų teikimo formatai.
3. Kompetentingos institucijos tinkamai pagrįstu prašymu Institucija teikia visą informaciją, kuri yra būtina, kad kompetentinga institucija galėtų atlikti savo užduotis, laikydamasi pareigos saugoti profesines paslaptis, nustatytos sektoriniuose teisės aktuose ir šio reglamento 70 straipsnyje.“;
(c)5 dalis pakeičiama taip:
„5. Jeigu pagal 1 dalį prašomos informacijos nėra arba kompetentingos institucijos jos nepateikia per Institucijos nustatytą terminą, Institucija gali teikti tinkamai pagrįstą ir motyvuotą prašymą bet kuriai iš šių institucijų:
a) kitoms priežiūros funkcijas vykdančioms institucijoms;
b) ministerijai, kuri yra atsakinga už atitinkamos valstybės narės finansus ir disponuoja prudencine informacija;
c) atitinkamos valstybės narės nacionaliniam centriniam bankui;
d) atitinkamos valstybės narės statistikos tarnybai.
Institucijos prašymu kompetentingos institucijos padeda Institucijai rinkti tokią informaciją.“;
(d)6 ir 7a dalys išbraukiamos;
(20)Įterpiami šie 35a–35h straipsniai:
„35a straipsnis
Naudojimasis 35b straipsnyje nurodytais įgaliojimais
Institucijai, visiems jos pareigūnams ar kitam jos įgaliotam asmeniui pagal 35b straipsnį suteiktais įgaliojimais negalima naudotis reikalaujant atskleisti informaciją ar dokumentus, kuriems taikoma teisė neatskleisti profesinės paslapties.
35b straipsnis
Prašymo pateikti informaciją teikimas finansų įstaigoms, atitinkamų finansų įstaigų kontroliuojančiosioms bendrovėms arba filialams ir finansinei grupei arba konglomeratui priklausantiems nereguliuojamiems veiklos padaliniams
1. Jeigu pagal 35 straipsnio 1 arba 5 dalį prašomos informacijos nėra arba ji per Institucijos nustatytą terminą nepateikiama, Institucija gali paprastu prašymu arba sprendimu reikalauti, kad visą informaciją, kuri yra būtina Institucijai pareigoms pagal šį reglamentą vykdyti, pateiktų šios įstaigos ir subjektai:
a) atitinkamos finansų įstaigos;
b) atitinkamos finansų įstaigos kontroliuojančiosios bendrovės arba filialai,
c) atitinkamų finansų įstaigų finansinei veiklai svarbūs finansinėms grupėms arba konglomeratams priklausantys nereguliuojami veiklos padaliniai.
2. Kiekviename 1 dalyje nurodytame paprastame prašyme pateikti informaciją:
a)
kaip prašymo teisinis pagrindas, nurodomas šis straipsnis;
b)
nurodomas prašymo tikslas;
c)
nurodoma, kokios informacijos reikia;
d)
nustatomas informacijos pateikimo terminas;
e)
pažymima, kad asmuo, kurio prašoma informacijos, tos informacijos suteikti neprivalo, tačiau jei jis savanoriškai atsakys į prašymą, pateikta informacija negali būti neteisinga ar klaidinanti;
f)
nurodomas baudos, kuri būtų skiriama pagal 35c straipsnį, jeigu pateikta informacija būtų neteisinga arba klaidinanti, dydis.
3. Jeigu Institucija prašo pateikti informaciją sprendimu:
a)
kaip prašymo teisinis pagrindas, nurodomas šis straipsnis;
b)
nurodomas prašymo tikslas;
c)
nurodoma, kokios informacijos reikia;
d)
nustatomas informacijos pateikimo terminas;
e)
nurodomos 35d straipsnyje numatytos periodiškai mokamos baudos, jei pateikiama ne visa prašoma informacija;
f)
nurodoma 35c straipsnyje numatyta bauda, jeigu atsakant į klausimus pateikiama neteisinga arba klaidinanti informacija;
g)
nurodoma teisė apskųsti sprendimą Apeliacinei tarybai ir prašyti, kad jis būtų peržiūrėtas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme pagal 60 ir 61 straipsnius.
4. Prašomą informaciją teikia 1 dalyje nurodytos atitinkamos įstaigos ir subjektai arba jų atstovai, o juridinių asmenų arba asociacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, atveju – įstatymais arba jų įstatais jiems atstovauti įgalioti asmenys. Deramai įgalioti teisininkai gali teikti šią informaciją savo klientų vardu. Jei teikiama informacija yra neišsami, neteisinga arba klaidinanti, visa atsakomybė tenka klientui.
5. Institucija nedelsdama nusiunčia paprasto prašymo arba savo sprendimo kopiją valstybės narės, kurioje gyvena arba yra įsisteigęs atitinkamas 1 dalyje nurodytas subjektas, kurio prašoma pateikti informaciją, kompetentingai institucijai.
6. Institucija gali naudoti pagal šį straipsnį gautą konfidencialią informaciją tik vykdydama jai pagal šį reglamentą pavestas užduotis.
35c straipsnis
Baudų skyrimo procedūros taisyklės
1. Jei, vykdydama šiame reglamente numatytas pareigas, Institucija nustato tvirtų požymių, jog galbūt egzistuoja vieno ar kelių 35d straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų padarymo faktų, Institucija savo viduje paskiria nepriklausomą už tyrimą atsakingą pareigūną šiam atvejui tirti. Paskirtasis pareigūnas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nedalyvauja ir nedalyvavo atliekant tiesioginę arba netiesioginę 35b straipsnio 1 dalyje išvardytų įstaigų arba subjektų priežiūrą ir savo funkcijas vykdo nepriklausomai nuo Priežiūros tarybos.
2. 1 dalyje nurodytas už tyrimą atsakingas pareigūnas tiria įtariamus pažeidimus, atsižvelgdamas į asmenų, kurių atžvilgiu atliekami tyrimai, pastabas, ir Priežiūros tarybai pateikia išsamią bylą su savo išvadomis.
3. Kad už tyrimą atsakingas pareigūnas galėtų įvykdyti savo užduotis, jam suteikiami įgaliojimai prašyti informacijos pagal 35b straipsnį.
4. Už tyrimą atsakingas pareigūnas, vykdydamas savo užduotis, turi teisę susipažinti su visais dokumentais ir informacija, kurią Institucija surinko vykdydama priežiūros veiklą.
5. Užbaigęs tyrimą ir prieš pateikdamas Priežiūros tarybai bylą su savo išvadomis, už tyrimą atsakingas pareigūnas asmenims, kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas, suteikia galimybę būti išklausytiems tais klausimais, dėl kurių atliekamas tyrimas. Už tyrimą atsakingas pareigūnas savo išvadas grindžia tik tais faktais, dėl kurių atitinkami asmenys galėjo pateikti pastabų.
6. Atliekant tyrimus pagal šį straipsnį, visapusiškai gerbiamos asmenų, kurių atžvilgiu atliekami tyrimai, teisės į gynybą.
7. Pateikęs bylą su savo išvadomis Priežiūros tarybai, už tyrimą atsakingas pareigūnas apie tai praneša asmenims, kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas. Asmenys, kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas, turi teisę susipažinti su byla, atsižvelgiant į kitų asmenų teisėtą interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai, kuri daro poveikį trečiosioms šalims.
8. Remdamasi byla ir už tyrimą atsakingo pareigūno išvadomis ir asmenų, kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas, prašymu tuos asmenis išklausiusi, kaip nustatyta 35f straipsnyje, Institucija nusprendžia, ar asmenys, kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas, padarė vieną ar daugiau 35d straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų ir jei taip – taiko priemonę pagal tą straipsnį.
9. Už tyrimą atsakingas pareigūnas nedalyvauja Priežiūros tarybos svarstymuose ir niekaip kitaip nesikiša į Priežiūros tarybos sprendimų priėmimo procesą.
10. Komisija pagal 75a straipsnį priima deleguotuosius aktus ir patikslina naudojimosi įgaliojimais skirti baudas arba periodiškai mokamas baudas procedūrines taisykles, įskaitant šias taisykles:
a) dėl teisės į gynybą,
b) laiko nuostatas,
c) nuostatas, kuriose nurodoma, kaip turi būti renkamos baudos arba periodiškai mokamos baudos,
d) nuostatas, kuriose nurodomi baudų bei periodiškai mokamų baudų skyrimo ir mokėjimo užtikrinimo senaties terminai.
11. Vykdydama šiame reglamente numatytas pareigas ir nustačiusi tvirtų požymių, jog galbūt egzistuoja baudžiamųjų veikų padarymo faktų, Institucija baudžiamosios atsakomybės klausimus perduoda spręsti atitinkamoms nacionalinėms valdžios institucijoms. Be to, Institucija neskiria baudų ar periodiškai mokamų baudų tais atvejais, kai ankstesnis išteisinamasis ar apkaltinamasis nuosprendis, priimtas dėl tokio paties fakto ar faktų, kurie iš esmės yra tokie patys, pasibaigus pagal nacionalinę teisę vykdomam baudžiamajam procesui jau įgavo res judicata galią.
35d straipsnis
Baudos
1. Institucija priima sprendimą skirti baudą, jeigu nustato, jog 35b straipsnio 1 dalyje nurodyta įstaiga arba subjektas reaguodami į sprendimą, kuriuo pagal 35b straipsnio 3 dalį prašoma pateikti informaciją, tyčia arba dėl aplaidumo nepateikė informacijos arba, reaguodami į paprastą prašymą pateikti informaciją arba sprendimą, kuriuo pagal 35b straipsnio 2 dalį prašoma pateikti informaciją, pateikė neišsamią, neteisingą arba klaidinančią informaciją.
2. 1 dalyje nurodytos baudos bazinis dydis yra ne mažesnis kaip 50 000 EUR, bet neviršija 200 000 EUR.
3. Nustatydama 2 dalyje nurodytą bazinį baudos dydį Institucija atsižvelgia į atitinkamos įstaigos arba subjekto ankstesnių finansinių metų metinę apyvartą ir jį nustato kaip:
a) subjektams, kurių metinė apyvarta yra mažesnė negu 10 mln. EUR – mažesnį dydį ;
b) subjektams, kurių metinė apyvarta sudaro 10–50 mln. EUR – vidutinį dydį;
c) subjektams, kurių metinė apyvarta yra didesnė negu 50 mln. EUR – didesnį dydį.
Baziniai dydžiai, nustatyti remiantis 2 dalyje nurodytomis ribomis, prireikus koreguojami atsižvelgiant į sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes ir taikant atitinkamus 5 dalyje nustatytus koeficientus.
Atitinkamas sunkinančių aplinkybių koeficientas baziniam baudų dydžiui taikomas iš eilės. Jeigu taikytinas daugiau kaip vienas sunkinančių aplinkybių koeficientas, bazinio dydžio ir dydžio, gauto pritaikius kiekvieną atskirą sunkinančių aplinkybių koeficientą, skirtumas pridedamas prie bazinio dydžio.
Atitinkamas lengvinančių aplinkybių koeficientas baziniam baudų dydžiui taikomas iš eilės. Jeigu taikytinas daugiau kaip vienas lengvinančių aplinkybių koeficientas, bazinio dydžio ir dydžio, gauto pritaikius kiekvieną atskirą lengvinančių aplinkybių koeficientą, skirtumas atimamas iš bazinio dydžio.
4. 2 dalyje nurodytiems baziniams dydžiams sumuojant taikomi šie korekciniai koeficientai:
a)
korekciniai koeficientai, susiję su sunkinančiomis aplinkybėmis:
i) jeigu pažeidimas padarytas pakartotinai, už kiekvieną jo pakartojimą taikomas papildomas koeficientas yra 1,1;
ii) jei pažeidimas buvo vykdomas ilgiau nei šešis mėnesius, taikomas koeficientas yra 1,5;
iii) jei pažeidimas padarytas tyčia, taikomas koeficientas yra 2;
iv) jei, nustačius pažeidimą, nesiimta veiksmų jam ištaisyti, taikomas koeficientas yra 1,7;
v) jei subjekto vyresnioji vadovybė nebendradarbiavo su Institucija, taikomas koeficientas yra 1,5;
b)
korekciniai koeficientai, susiję su lengvinančiomis aplinkybėmis:
i) jei pažeidimas truko mažiau nei 10 darbo dienų, taikomas koeficientas yra 0,9;
ii) jei įstaigos arba subjekto vyresnioji vadovybė gali įrodyti, kad ėmėsi visų reikalingų prašymo, pateikto pagal 35 straipsnio 6a dalį, nevykdymo prevencijos priemonių, taikomas koeficientas yra 0,7;
iii) jei subjektas operatyviai, veiksmingai ir išsamiai informavo Instituciją apie pažeidimą, taikomas koeficientas yra 0,4;
iv) jei subjektas savanoriškai ėmėsi priemonių, kad užtikrintų, jog ateityje nebebūtų galima padaryti panašių pažeidimų, taikomas koeficientas yra 0,6.
5. Nepaisant 2 ir 3 dalių, bendra baudos suma neviršija 20 % atitinkamo subjekto ankstesnių finansinių metų metinės apyvartos, nebent subjektas dėl pažeidimo gavo tiesioginės arba netiesioginės finansinės naudos. Tokiu atveju bendra baudos suma negali būti mažesnė negu finansinė nauda.
35e straipsnis
Periodiškai mokamos baudos
1. Institucija priima sprendimus skirti periodiškai mokamą baudą, kad priverstų 35b straipsnio 1 dalyje nurodytas įstaigas arba subjektus teikti pagal 35b straipsnio 3 dalį priimtu sprendimu prašomą informaciją.
2. Periodiškai mokama bauda yra veiksminga ir proporcinga. Periodiškai mokama bauda taikoma už kiekvieną uždelstą dieną, kol atitinkama įstaiga arba subjektas neįvykdo atitinkamo 1 dalyje nurodyto sprendimo.
3. Nepaisant 2 dalies, periodiškai mokamos baudos dydis sudaro 3 % atitinkamos įstaigos arba subjekto ankstesnių finansinių metų vidutinės dienos apyvartos. Ji skaičiuojama nuo sprendime dėl periodiškai mokamos baudos skyrimo nustatytos dienos.
4. Periodiškai mokama bauda gali būti skiriama ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui nuo pranešimo apie Institucijos sprendimą dienos.
35f straipsnis
Teisė būti išklausytam
1. Prieš priimdama sprendimą skirti baudą arba periodiškai mokamą baudą pagal 35d ir 35e straipsnių nuostatas, Institucija suteikia galimybę įstaigai arba subjektui, kuriems pateiktas prašymas pateikti informaciją, būti išklausytiems.
Institucija savo sprendimus grindžia tik tomis išvadomis, dėl kurių atitinkamos įstaigos arba subjektai galėjo pateikti pastabas.
2. Per šią procedūrą visapusiškai gerbiamos 1 dalyje nurodytos įstaigos arba subjekto teisės į gynybą. Įstaigai arba subjektui suteikiama teisė susipažinti su Institucijos byla, atsižvelgiant į teisėtą kitų asmenų interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai ir Institucijos vidaus parengiamiesiems dokumentams.
35g straipsnis
Baudų ir periodiškai mokamų baudų paskelbimas, pobūdis, mokėjimo užtikrinimas ir paskyrimas
1. Pagal 35d ir 35e straipsnius skiriamos baudos ir periodiškai mokamos baudos yra administracinio pobūdžio ir jų mokėjimas užtikrinamas priverstinėmis priemonėmis.
2. Baudos arba periodiškai mokamos baudos mokėjimo užtikrinimo priemonės taikomos pagal valstybės narės, kurios teritorijoje jos taikomos, procedūrines taisykles. Vykdomąjį dokumentą, neatlikdama jokių kitų formalumų, tik patikrinusi sprendimo autentiškumą, prie sprendimo skirti baudą arba periodiškai mokamą baudą prideda institucija, kurią kiekviena valstybė narė paskiria šiam tikslui ir apie kurią praneša Institucijai bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.
3. Kai 2 dalyje nurodyti atitinkamos šalies prašymu vykdomi formalumai užbaigiami, ši šalis gali pradėti mokėjimo užtikrinimo procedūrą pagal nacionalinę teisę kreipdamasi tiesiogiai į kompetentingą įstaigą.
4. Baudos arba periodiškai mokamos baudos mokėjimo užtikrinimo procedūra gali būti sustabdyta tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu. Tačiau skundų dėl baudos arba periodiškai mokamos baudos mokėjimo užtikrinimo būdų teisėtumo nagrinėjimas priklauso atitinkamos valstybės narės teismų jurisdikcijai.
5. Institucija viešai paskelbia apie kiekvieną baudą ir periodiškai mokamą baudą, paskirtą pagal 35d ir 35e straipsnius, išskyrus atvejus, kai toks viešas paskelbimas sukeltų rimtą pavojų finansų rinkoms arba pernelyg pakenktų dalyvaujančioms šalims.
6. Baudų ir periodiškai mokamų baudų sumos skiriamos į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą.
35h straipsnis
Sprendimų peržiūra Europos Sąjungos Teisingumo Teisme
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi neribotą jurisdikciją peržiūrėti sprendimus, kuriais Institucija skyrė baudą arba periodiškai mokamą baudą. Jis Institucijos skirtą baudą arba periodiškai mokamą baudą gali panaikinti, sumažinti arba padidinti.“;
(21)36 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:
„Institucija, gavusi ESRV įspėjimą ar rekomendaciją, skirtą kompetentingai institucijai, prireikus naudojasi jai pagal šį reglamentą suteiktais įgaliojimais užtikrinti, kad būtų laiku imtasi tolesnių veiksmų.“
(22)37 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)
4 dalies pirmos pastraipos paskutinis sakinys pakeičiamas taip:
„Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės narių kadencija yra ketveri metai ir jai pasibaigus surengiama nauja atrankos procedūra.“
(c)
5 dalis papildoma šiomis pastraipomis:
„Jeigu Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė negali priimti bendros nuomonės arba patarimo, vienai suinteresuotųjų subjektų grupei atstovaujantiems nariams leidžiama parengti atskirąją nuomonę arba atskirąjį patarimą.
Pagal šio reglamento 56 straipsnį dėl bendrųjų pozicijų ir bendrų aktų Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė, Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė, Draudimo ir perdraudimo suinteresuotųjų subjektų grupė ir Profesinių pensijų suinteresuotųjų subjektų grupė gali skelbti bendras nuomones ir patarimus su Europos priežiūros institucijų darbu susijusiais klausimais.“;
(23)39 straipsnis pakeičiamas taip:
„39 straipsnis
Sprendimų priėmimo procedūros
1. Priimdama šiame reglamente numatytus sprendimus, Institucija veikia pagal 2–6 dalis, išskyrus sprendimus, kurie priimami pagal 35b, 35d ir 35e straipsnius.
2. Institucija praneša visiems adresatams apie ketinimą priimti sprendimą ir nustato terminą, per kurį adresatas gali pareikšti nuomonę dėl sprendimo dalyko, visapusiškai atsižvelgdama į to klausimo skubumą, sudėtingumą ir galimas pasekmes. Pirmame sakinyje išdėstyta nuostata mutatis mutandis taikoma 17 straipsnio 3 dalyje nurodytoms rekomendacijoms.
3. Institucijos sprendimuose nurodomi juos pagrindžiantys motyvai.
4. Institucijos sprendimų adresatai informuojami apie teisines teisių gynimo priemones, kuriomis galima pasinaudoti pagal šį reglamentą.
5. Jeigu Institucija priėmė sprendimą pagal 18 straipsnio 3 ar 4 dalį, ji peržiūri tą sprendimą atitinkamu periodiškumu.
6. Apie sprendimus, kuriuos Institucija priima pagal 17, 18 arba 19 straipsnius, skelbiama viešai. Viešame skelbime nurodoma atitinkamos kompetentingos institucijos ar finansų įstaigos tapatybė bei pagrindinis sprendimo turinys, nebent toks paskelbimas prieštarautų teisėtiems tų finansų įstaigų interesams apsaugoti savo verslo paslaptis arba galėtų sukelti didelį pavojų tvarkingam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui.“;
(24)40 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)
1 dalis iš dalies keičiama taip:
i)įterpiamas aa punktas:
„aa) 45 straipsnio 1 dalyje nurodyti Vykdomosios valdybos tikrieji nariai, be balsavimo teisės;“;
(c)7 dalies antra pastraipa išbraukiama;
(d)pridedama 8 dalis:
„8. Jeigu 1 dalies b punkte nurodyta nacionalinės valdžios institucija nėra atsakinga už vartotojų apsaugos taisyklių laikymosi užtikrinimą, tame punkte nurodytas Priežiūros tarybos narys gali nuspręsti pakviesti tos valstybės narės vartotojų apsaugos institucijos atstovą, neturintį balsavimo teisės. Jeigu atsakomybe už vartotojų apsaugą dalijasi kelios valstybės narės institucijos, šios institucijos susitaria dėl bendro atstovo.“;
(25)41 straipsnis pakeičiamas taip:
„41 straipsnis
Vidaus komitetai
Priežiūros taryba gali steigti vidaus komitetus specialioms jai pavestoms užduotims vykdyti. Priežiūros taryba gali numatyti galimybę tam tikras aiškiai apibrėžtas užduotis ir sprendimus perduoti vidaus komitetams, Vykdomajai valdybai arba pirmininkui.“;
(26)42 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:
„Atlikdami pagal šį reglamentą jiems pavestas užduotis, balsavimo teisę turintys Priežiūros tarybos nariai veikia nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamiesi tik visos Sąjungos interesais, neprašo Sąjungos institucijų ar įstaigų, kurios nors valstybės narės vyriausybės ar kurios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.“;
(27)43 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1 dalis pakeičiama taip:
„1. Priežiūros taryba nustato Institucijos darbo gaires. Jeigu šiame reglamente nenurodyta kitaip, Priežiūros taryba, remdamasi Vykdomosios valdybos pasiūlymu, priima Institucijos nuomones, rekomendacijas, gaires ir sprendimus ir teikia II skyriuje nurodytus patarimus.“;
(c)2 ir 3 dalys išbraukiamos;
(d)4 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:
„Iki kiekvienų metų rugsėjo 30 d. Priežiūros taryba, remdamasi Vykdomosios valdybos pasiūlymu, priima kitų metų Institucijos darbo programą ir ją perduoda Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai susipažinti.“;
(e)
5 dalis pakeičiama taip:
„5. Priežiūros taryba, remdamasi Vykdomosios valdybos pasiūlymu, tvirtina metinę Institucijos veiklos, taip pat pirmininko pareigų atlikimo, ataskaitą, remdamasi 53 straipsnio 7 dalyje nurodytu ataskaitos projektu, ir kasmet ne vėliau kaip iki birželio 15 d. perduoda tą ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Ataskaita skelbiama viešai.“;
(f)8 dalis išbraukiama;
(28)44 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:
„Kiek tai susiję su 10–16 straipsniuose nurodytais aktais ir priemonėmis bei sprendimais, priimtais pagal 9 straipsnio 5 dalies trečią pastraipą ir VI skyrių, ir nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, Priežiūros taryba priima sprendimus kvalifikuota savo narių balsų dauguma, kaip apibrėžta Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnio 4 dalyje, kurią sudaro bent paprasta balsavime dalyvaujančių jos narių iš valstybių narių, kurios yra dalyvaujančios valstybės narės, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 2 straipsnio 1 punkte (toliau – dalyvaujančios valstybės narės), kompetentingų institucijų balsų dauguma ir paprasta balsavime dalyvaujančių jos narių iš valstybių narių, kurios nėra dalyvaujančios valstybės narės, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 2 straipsnio 1 punkte (toliau – nedalyvaujančios valstybės narės), kompetentingų institucijų balsų dauguma.
Vykdomosios valdybos tikrieji nariai ir pirmininkas dėl šių sprendimų nebalsuoja.“;
(c)1 dalies trečia, ketvirta, penkta ir šešta pastraipos išbraukiamos;
(d)
4 dalis pakeičiama taip:
„4. Balsavimo teisės neturintys nariai ir stebėtojai nedalyvauja jokiose Priežiūros tarybos diskusijose dėl atskirų finansų įstaigų, nebent 75 straipsnio 3 dalyje arba 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose būtų nustatyta kitaip.
Pirma pastraipa netaikoma pirmininkui, nariams, kurie taip pat yra Vykdomosios valdybos nariai, ir Europos Centrinio Banko priežiūros valdybos paskirtam atstovui.“;
(29)III skyriaus 2 skirsnio pavadinimas pakeičiamas taip:
„2 skirsnis
Vykdomoji valdyba“
(30)45 straipsnis pakeičiamas taip:
„45 straipsnis
Sudėtis
1. Vykdomąją valdybą sudaro pirmininkas ir trys tikrieji nariai. Pirmininkas kiekvienam tikrajam nariui skiria aiškiai apibrėžtas politikos ir valdymo užduotis. Vienam iš tikrųjų narių perduodama atsakomybė už biudžeto klausimus ir už klausimus, susijusius su Institucijos darbo programa (toliau – atsakingasis narys). Vienas iš tikrųjų narių pagal šį reglamentą vykdo pirmininko pavaduotojo funkcijas ir, kai pirmininko nėra arba pirmininkui iškyla pagrįstų kliūčių – pirmininko funkcijas.
2. Tikrieji nariai atrenkami pagal nuopelnus, gebėjimus, finansų įstaigų ir rinkų išmanymą bei su finansų priežiūra ir reguliavimu susijusią patirtį. Tikrieji nariai turi turėti daug valdymo patirties. Atranka vykdoma Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbus atvirą kvietimą teikti kandidatūras, paskui Komisija sudaro galutinį reikalavimus atitinkančių kandidatų sąrašą.
Komisija pateikia galutinį kandidatų sąrašą Europos Parlamentui tvirtinti. Galutinį kandidatų sąrašą patvirtinus, Taryba priima sprendimą skirti Vykdomosios tarybos narius, įskaitant atsakingąjį narį. Vykdomosios valdybos sudėtis yra subalansuota ir proporcinga bei atspindi visą Sąjungą.
3. Jeigu Vykdomosios valdybos tikrasis narys nebeatitinka 46 straipsnyje nustatytų sąlygų arba nustatoma, kad jis padarė sunkų nusižengimą, Komisijai pasiūlius ir Europos Parlamentui pasiūlymą patvirtinus, Taryba gali priimti sprendimą atleisti jį iš pareigų.
4. Tikrųjų narių kadencija yra 5 metai ir gali būti vieną kartą pratęsta. Per devynis mėnesius iki tikrojo nario 5 metų kadencijos pabaigos Priežiūros taryba įvertina:
a) per pirmą kadenciją pasiektus rezultatus ir tai, kaip jie buvo pasiekti;
b) ateinančių metų Institucijos pareigas ir poreikius.
Atsižvelgdama į įvertinimą, Komisija pateikia tikrųjų narių, kurių kadencija turi būti pratęsta, sąrašą Tarybai. Remdamasi juo ir atsižvelgdama į įvertinimą, Taryba gali pratęsti tikrųjų narių kadenciją.“;
(31)įterpiamas 45a straipsnis:
„45a straipsnis
Sprendimų priėmimas
1. Vykdomosios valdybos sprendimai priimami paprasta jos narių balsų dauguma. Kiekvienas narys turi po vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, pirmininko balsas yra lemiamas.
2. Komisijos atstovas dalyvauja Vykdomosios valdybos posėdžiuose be balsavimo teisės, išskyrus tuos atvejus, kai nagrinėjami 63 straipsnyje nurodyti klausimai.
3. Vykdomoji valdyba priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai.
4. Vykdomosios valdybos posėdžiai šaukiami pirmininko iniciatyva arba vieno iš jos narių prašymu; posėdžiams pirmininkauja pirmininkas.
Vykdomoji valdyba posėdžiauja prieš kiekvieną Priežiūros tarybos posėdį ir taip dažnai, kaip Vykdomoji valdyba mano esant būtina. Ji posėdžiauja bent penkis kartus per metus.
5. Pagal darbo tvarkos taisykles Vykdomosios valdybos nariams gali talkinti patarėjai ar ekspertai. Balsavimo teisės neturintys dalyviai nedalyvauja jokiose Vykdomosios valdybos diskusijose dėl atskirų finansų įstaigų.“;
(32)įterpiamas 45b straipsnis:
„45b straipsnis
Vidaus komitetai
Vykdomoji valdyba gali steigti vidaus komitetus specialioms jai paskirtoms užduotims vykdyti.“;
(33)46 straipsnis pakeičiamas taip:
„46 straipsnis
Nepriklausomumas
Vykdomosios valdybos nariai veikia nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamiesi tik visos Sąjungos interesais, neprašo Sąjungos institucijų ar įstaigų, kurios nors valstybės narės vyriausybės ar kurios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.
Nei valstybės narės, nei Sąjungos institucijos ar įstaigos, nei jokios kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos Vykdomosios valdybos nariams jiems vykdant savo užduotis.“;
(34)47 straipsnis pakeičiamas taip:
„47 straipsnis
Užduotys
1. Vykdomoji valdyba užtikrina, kad Institucija vykdytų savo misiją ir atliktų pagal šį reglamentą jai paskirtas užduotis. Ji imasi visų reikiamų priemonių, visų pirma priima vidaus administracinius nurodymus ir skelbia pranešimus, siekdama užtikrinti, kad Institucija veiktų pagal šį reglamentą.
2. Vykdomoji valdyba siūlo, o Priežiūros taryba priima metinę ir daugiametę darbo programas.
3. Vykdomoji valdyba naudojasi savo su biudžetu susijusiais įgaliojimais pagal 63 ir 64 straipsnius.
Pagal 17, 19, 22, 29a, 30, 31a, 32 ir 35b–35h straipsnius Vykdomoji valdyba yra kompetentinga imtis veiksmų ir priimti sprendimus. Vykdomoji valdyba nuolat informuoja Priežiūros tarybą apie priimamus sprendimus.
3a. Vykdomoji valdyba nagrinėja visus klausimus, dėl kurių sprendimą turi priimti Priežiūros taryba, teikia savo nuomonę ir pasiūlymus dėl jų.
4. Vykdomoji valdyba priima Institucijos darbuotojų politikos planą ir pagal 68 straipsnio 2 dalį – būtinas Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) įgyvendinimo priemones.
5. Vykdomoji valdyba pagal 72 straipsnį priima specialias nuostatas dėl prieigos prie Institucijos dokumentų.
6. Remdamasi 53 straipsnio 7 dalyje nurodytu ataskaitos projektu, Vykdomoji valdyba teikia metinę Institucijos veiklos, taip pat pirmininko pareigų atlikimo, ataskaitą Priežiūros tarybai tvirtinti.
7. Pagal 58 straipsnio 3 ir 5 dalis Vykdomoji valdyba skiria ir šalina iš pareigų Apeliacinės tarybos narius.
8. Vykdomosios valdybos nariai viešai skelbia apie visus surengtus posėdžius ir visas gautas dovanas. Išlaidos registruojamos viešai pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus.
9. Konkrečios atsakingojo nario užduotys:
a) vadovaujant Priežiūros tarybai ir kontroliuojant Vykdomajai valdybai, įgyvendinti Institucijos metinę darbo programą;
b) imtis visų reikiamų priemonių, pirmiausia, priimti vidaus administracinius nurodymus ir skelbti pranešimus, siekiant užtikrinti, kad Institucija veiktų pagal šį reglamentą;
c) rengti daugiametę darbo programą, kaip nurodyta 47 straipsnio 2 dalyje;
d) iki kiekvienų metų birželio 30 d. parengti kitų metų darbo programą, kaip nurodyta 47 straipsnio 2 dalyje;
e) pagal 63 straipsnį parengti preliminarų Institucijos biudžeto projektą ir vykdyti Institucijos biudžetą pagal 64 straipsnį;
f) kiekvienais metais parengti ataskaitos projektą, kuriame būtų skirsnis apie Institucijos reguliavimo ir priežiūros veiklą ir skirsnis apie finansinius ir administracinius klausimus;
g) Institucijos darbuotojų atžvilgiu vykdyti 68 straipsnyje nustatytus įgaliojimus ir spręsti su darbuotojais susijusius klausimus.“;
(35)48 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:
„Pirmininkas atsako už Priežiūros tarybos darbo parengimą ir pirmininkauja Priežiūros tarybos bei Vykdomosios valdybos posėdžiams.“;
(c)2 dalis pakeičiama taip:
„2. Pirmininkas renkamas, atsižvelgiant į jo nuopelnus, gebėjimus, finansų įstaigų ir rinkų išmanymą bei su finansų priežiūra ir reguliavimu susijusią patirtį, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbus atvirą kvietimą teikti kandidatūras. Komisija teikia galutinį kandidatų eiti pirmininko pareigas sąrašą Europos Parlamentui tvirtinti. Galutinį kandidatų sąrašą patvirtinus, Taryba priima sprendimą skirti pirmininką.
Jeigu pirmininkas nebeatitinka 49 straipsnyje nustatytų sąlygų arba nustatoma, kad jis padarė sunkų nusižengimą, Komisijai pasiūlius ir Europos Parlamentui pasiūlymą patvirtinus, Taryba gali priimti sprendimą atleisti jį iš pareigų.“;
(d)4 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:
„Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir atsižvelgdama į įvertinimą, gali vieną kartą pratęsti pirmininko kadenciją.“;
(e)5 dalis išbraukiama;
(36)49a straipsnis pakeičiamas taip:
„49a straipsnis
Išlaidos
Pirmininkas viešai skelbia apie visus surengtus posėdžius ir visas gautas dovanas. Išlaidos registruojamos viešai pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus.“;
(37)51, 52, 52a ir 53 straipsniai išbraukiami;
(38)54 straipsnio 2 dalis papildoma šia įtrauka:
„– indėlininkų, vartotojų ir investuotojų apsaugos klausimais“;
(39)55 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
„2. Vienas Vykdomosios valdybos narys, Komisijos ir ESRV atstovai kviečiami į Jungtinio komiteto, taip pat į bet kurio 57 straipsnyje nurodyto pakomitečio posėdžius kaip stebėtojai.“;
(40)58 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)3 dalis pakeičiama taip:
„3. Du Apeliacinės tarybos narius ir du pakaitinius narius iš Komisijos pasiūlyto galutinio kandidatų sąrašo, sudaryto Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbus viešą kvietimą pareikšti susidomėjimą, skiria Institucijos Vykdomoji valdyba, prieš tai pasikonsultavusi su Priežiūros taryba.“
(c)5 dalis pakeičiama taip:
„5. Institucijos Vykdomosios valdybos paskirtas Apeliacinės tarybos narys negali būti pašalintas iš pareigų nesibaigus jo kadencijai, nebent būtų nustatyta, kad jis padarė sunkų nusižengimą; tuomet Vykdomoji valdyba, pasikonsultavusi su Priežiūros taryba, priima atitinkamą sprendimą.“;
(41)59 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„1. Apeliacinės tarybos nariai priimdami sprendimus veikia nepriklausomai. Jų nevaržo jokie nurodymai. Jie negali eiti jokių kitų pareigų Institucijoje, jos Vykdomojoje valdyboje ar Priežiūros taryboje.“;
(42)60 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„1. Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant kompetentingas institucijas, gali teikti apeliacinį skundą dėl 17, 18, 19 ir 35 straipsniuose nurodyto Institucijos sprendimo ir dėl bet kurio kito Institucijos pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus Sąjungos aktus priimto tam asmeniui skirto sprendimo arba sprendimo, kuris, nors ir skirtas kitam asmeniui, yra tiesiogiai ir asmeniškai susijęs su tuo asmeniu.“
(43)62 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1 dalis pakeičiama taip:
„1. Institucijos pajamas sudaro bet kokia šių komponentų kombinacija, nedarant poveikio kitų rūšių pajamoms:
a) Sąjungos išlyginamasis įnašas, įtrauktas į Sąjungos bendrąjį biudžetą (Komisijos skirsnis), kuris nesudaro daugiau negu 40 % numatomų Institucijos pajamų;
b) metiniai finansų įstaigų įnašai, atsižvelgiant į numatomas metines išlaidas, susijusias su veikla, kurią reikalaujama vykdyti pagal šį reglamentą ir pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus Sąjungos aktus, kiekvienos Institucijos kompetencijos sričiai priskirtos kategorijos dalyviams;
c) visi atitinkamose Sąjungos teisės priemonėse nurodytais atvejais Institucijai mokami mokesčiai;
d) visi savanoriški valstybių narių arba stebėtojų įnašai;
e) užmokestis už leidinius, mokymus ir kitas kompetentingų institucijų prašomas paslaugas.“;
(c)pridedamos šios 5 ir 6 dalys:
„5. 1 dalies b punkte nurodytus įnašus kiekvienais metais iš atskirų finansų įstaigų renka kiekvienos valstybės narės paskirtos institucijos. Iki kiekvienų finansinių metų kovo 31 d. kiekviena valstybė narė sumoka Institucijai tokio dydžio sumą, kokią turi surinkti, vadovaujantis 62a straipsnyje nurodytame deleguotajame akte nustatytais kriterijais.
6. 1 dalies d punkte nurodyti savanoriški valstybių narių ir stebėtojų įnašai nepriimami, jeigu juos priėmus kiltų abejonių dėl Institucijos nepriklausomumo ir nešališkumo.“;
(44)įterpiamas 62a straipsnis:
„62a straipsnis
Deleguotieji aktai dėl finansų įstaigų metinių įnašų apskaičiavimo
Pagal 75a straipsnį Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nurodoma, kaip turi būti apskaičiuojami 62 straipsnio e punkte nurodyti atskirų finansų įstaigų metiniai įnašai, ir nustatoma:
a) numatomų išlaidų paskirstymo pagal finansų įstaigų kategorijas metodika, pagal kurią nustatoma, kokią dalį įnašų turi skirti kiekvienos kategorijos finansų įstaigos;
b) tinkami ir objektyvūs kriterijai, pagal kuriuos nustatomi metiniai įnašai, kuriuos pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus Sąjungos aktus turi mokėti atskiros finansų įstaigos, atsižvelgiant į jų dydį, kad būtų apytikriai parodyta jų svarba rinkoje.
Pagal pirmos pastraipos b punkte nurodytus kriterijus galima nustatyti arba de minimis ribas, kurių nepasiekus įnašo mokėti nereikia, arba mažiausią įnašų ribą.“;
(45)63 straipsnis pakeičiamas taip:
„63 straipsnis
Biudžeto sudarymas
1. Kiekvienais metais atsakingasis narys, remdamasis Institucijos metiniu ir daugiamečiu programavimu, parengia preliminarų trejų ateinančių finansinių metų Institucijos bendrojo programavimo dokumento projektą, kuriame išdėstomos numatomos pajamos ir išlaidos, taip pat informacija apie darbuotojus, ir kartu su etatų planu jį pateikia Vykdomajai valdybai ir Priežiūros tarybai.
1a. Vykdomoji valdyba, vadovaudamasi Priežiūros tarybos patvirtintu projektu, priima ateinančių trejų finansinių metų bendrojo programavimo dokumento projektą.
1b. Vykdomoji valdyba iki sausio 31 d. pateikia bendrojo programavimo dokumento projektą Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai.
2.
Remdamasi bendrojo programavimo dokumento projektu, Komisija į Sąjungos biudžeto projektą įtraukia išlaidų, kurios, jos manymu, reikalingos pagal etatų planą, sąmatas ir išlyginamojo įnašo, kuris bus mokamas iš Sąjungos bendrojo biudžeto pagal Sutarties 313 ir 314 straipsnius, sumą.
3.
Biudžeto valdymo institucija tvirtina Institucijos etatų planą. Biudžeto valdymo institucija tvirtina Institucijai skiriamo išlyginamojo įnašo asignavimus.
4. Institucijos biudžetą tvirtina Priežiūros taryba. Jis tampa galutinis, galutinai priėmus Sąjungos bendrąjį biudžetą. Prireikus, jis atitinkamai tikslinamas.
5. Vykdomoji valdyba nedelsdama praneša biudžeto valdymo institucijai apie kiekvieną ketinamą įgyvendinti projektą, kuris gali turėti didelę reikšmę Institucijos biudžeto finansavimui, visų pirma, praneša apie kiekvieną su nekilnojamuoju turtu, pavyzdžiui, pastatų nuoma arba pirkimu, susijusį projektą.“;
(46)64 straipsnis pakeičiamas taip:
„64 straipsnis
Biudžeto vykdymas ir kontrolė
„1. Atsakingasis narys vykdo įgaliojimus suteikiančio pareigūno pareigas ir įgyvendina Institucijos biudžetą.
2. Institucijos apskaitos pareigūnas iki kitų metų kovo 1 d. siunčia preliminarias finansines ataskaitas Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams.
3. Institucijos apskaitos pareigūnas iki kitų metų kovo 1 d. siunčia konsolidavimui atlikti reikalingą apskaitos informaciją Komisijos apskaitos pareigūnui to apskaitos pareigūno nustatytu būdu ir formatu.
4. Iki kitų metų kovo 31 d. Institucijos apskaitos pareigūnas taip pat nusiunčia biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą Priežiūros tarybos nariams, Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams.
5. Gavęs Audito Rūmų pastabas dėl Institucijos preliminarių finansinių ataskaitų pagal Finansinio reglamento 148 straipsnį, Institucijos apskaitos pareigūnas parengia galutines Institucijos finansines ataskaitas. Atsakingasis narys jas nusiunčia Priežiūros tarybai, kuri pateikia savo nuomonę dėl šių finansinių ataskaitų.
6. Iki kitų metų liepos 1 d. Institucijos apskaitos pareigūnas nusiunčia galutines finansines ataskaitas ir Priežiūros tarybos nuomonę Komisijos apskaitos pareigūnui, Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams.
Institucijos apskaitos pareigūnas iki liepos 1 d. taip pat konsolidavimo tikslais nusiunčia Komisijos apskaitos pareigūnui šio pareigūno nustatyto standartinio formato ataskaitų rinkinį.
7. Ne vėliau kaip kitų metų lapkričio 15 d. galutinės finansinės ataskaitos paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
8. Iki rugsėjo 30 d. atsakingasis narys Audito Rūmams nusiunčia atsakymą į Audito Rūmų pastabas. Šio atsakymo kopiją jis taip pat nusiunčia Vykdomajai valdybai ir Komisijai.
9. Kaip nustatyta Finansinio reglamento 165 straipsnio 3 dalyje ir Europos Parlamento prašymu, atsakingasis narys pateikia Europos Parlamentui visą informaciją, kurios reikia, kad būtų užtikrinta sklandi sprendimo dėl atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo priėmimo procedūra.
10. Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos kvalifikuota balsų dauguma priimta rekomendacija, iki n + 2 metų gegužės 15 d. priima sprendimą, kad Institucija n finansinių metų biudžetą įvykdė.“;
(47)65 straipsnis pakeičiamas taip:
„65 straipsnis
Finansinės taisyklės
Pasikonsultavusi su Komisija, Vykdomoji valdyba priima Institucijai taikomas finansines taisykles. Tos taisyklės negali nukrypti nuo Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1271/2013*, taikomo įstaigoms, nurodytoms Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje, nebent to reikėtų dėl specifinių Institucijos veiklos poreikių ir tik gavus išankstinį Komisijos pritarimą.
*
*2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (OL L 328, 2013 12 7, p. 42).“;
(48)66 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„1. Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, Institucijai be jokių apribojimų taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013**.
**2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų, kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).“;
(49)68 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)
1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:
„1. Institucijos darbuotojams, įskaitant jos Vykdomosios valdybos tikruosius narius ir pirmininką, taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai, Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir Sąjungos institucijų bendrai priimtos taisyklės šiems nuostatams ir sąlygoms taikyti.
2. Komisijai pritarus, Vykdomoji valdyba Tarnybos nuostatų 110 straipsnyje numatyta tvarka patvirtina būtinas įgyvendinimo priemones.“;
(c)4 dalis pakeičiama taip:
„4. Vykdomoji valdyba priima nuostatas, leidžiančias valstybėms narėms deleguoti į Instituciją nacionalinius ekspertus.“;
(50)70 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1 dalis pakeičiama taip:
„1. Priežiūros tarybos nariams ir visiems Institucijos darbuotojams, įskaitant valstybių narių laikinai deleguotus pareigūnus ir visus kitus asmenis, pagal darbo sutartis atliekančius užduotis Institucijoje, taikomi profesinės paslapties reikalavimai pagal SESV 339 straipsnį ir atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas, net ir jiems nustojus eiti savo pareigas.“;
(c)2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:
„Be to, pareiga pagal 1 dalį ir šios dalies pirmą pastraipą nedraudžia Institucijai ir kompetentingos institucijoms naudoti informaciją 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų aktų vykdymui užtikrinti ir ypač teisinėse procedūrose, susijusiose su sprendimų priėmimu.“;
(d)įterpiama 2a dalis:
„2a. Vykdomoji valdyba ir Priežiūros taryba užtikrina, kad asmenims, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai, nuolat arba kartais teikia kokias nors paslaugas, susijusias su Institucijos užduotimis, įskaitant pareigūnus ir kitus Vykdomosios valdybos ir Priežiūros tarybos įgaliotus arba kompetentingų institucijų tuo tikslu paskirtus asmenis, būtų taikomi profesinės paslapties reikalavimai, lygiaverčiai ankstesnėse dalyse nustatytiems reikalavimams.
Tokie patys profesinės paslapties reikalavimai taikomi stebėtojams, kurie dalyvauja Institucijos veikloje dalyvaujančios Vykdomosios valdybos ir Priežiūros tarybos posėdžiuose.“;
(e)3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:
„1 ir 2 dalių nuostatomis Institucijai nedraudžiama keistis informacija su kompetentingomis institucijomis pagal šį reglamentą ir kitus finansų įstaigoms taikomus Sąjungos teisės aktus.“;
(51)71 straipsnis pakeičiamas taip:
„Šis reglamentas nedaro poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su jų atliekamu asmens duomenų tvarkymu pagal Reglamentą (ES) 2016/679, ar Institucijos pareigoms, susijusioms su jai vykdant pareigas atliekamu asmens duomenų tvarkymu pagal Reglamentą (ES) 2018/XXX (ES institucijoms ir įstaigoms skirtas duomenų apsaugos reglamentas).“;
(52)72 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
„2. Vykdomoji valdyba patvirtina Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo praktines priemones.“;
(53)73 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
„2. Dėl Institucijos kalbų vartojimo vidaus tvarkos sprendžia Vykdomoji valdyba.“;
(54)74 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:
„Reikiamos nuostatos dėl patalpų, suteiktinų Institucijai valstybėje narėje, kurioje yra jos būstinė, ir infrastruktūros, kurią turi suteikti ta valstybė narė, taip pat specialios taisyklės, taikytinos Institucijos darbuotojams ir jų šeimos nariams toje valstybėje narėje, nustatoma Institucijos ir tos valstybės narės susitarime dėl būstinės, sudarytame gavus Vykdomosios valdybos pritarimą.“;
(55)įterpiamas 75 a straipsnis:
„75a straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 35c ir 62a straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus suteikiami neribotam laikotarpiui.
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 35c ir 62a straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6. Pagal 35c arba 62a straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.“;
(56)76 straipsnis pakeičiamas taip:
„76 straipsnis
Ryšys su EBPIK
Institucija laikoma EBPIK teisių perėmėja. Ne vėliau kaip Institucijos įsteigimo dieną visas EBPIK turtas ir visi įsipareigojimai bei visos neįvykdytos operacijos automatiškai perkeliamos Institucijai. EBPIK parengia ataskaitą, atspindinčią jo turto ir įsipareigojimų padėtį tokio perkėlimo dieną. EBPIK ir Komisija atlieka tos ataskaitos auditą ir ją patvirtina.“
(57)Įterpiamas naujas 77a straipsnis:
77a straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
Pagal Reglamentą Nr. 1093/2010 su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2015/2366, paskirto ir [LB: įrašyti datą – trys mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos] pareigas einančio vykdomojo direktoriaus užduotys ir pareigos nuo tos dienos netenka galios.
Pagal Reglamentą Nr. 1093/2010 su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2015/2366, paskirto ir [LB: įrašyti datą – trys mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos] pareigas einančio pirmininko užduotys ir pareigos vykdomos iki kadencijos pabaigos.
Pagal Reglamentą Nr. 1093/2010 su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2015/2366, paskirtų ir [LB: įrašyti datą – trys mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos] pareigas einančių Administracinės valdybos narių užduotys ir pareigos nuo tos dienos netenka galios.“;
2 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 daliniai pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 1094/2010 iš dalies keičiamas taip:
(1)1 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
„2. Institucija veikia šiuo reglamentu suteiktų įgaliojimų srityje ir Direktyvos 2009/138/EB, išskyrus jos IV antraštinę dalį, Direktyvų 2002/92/EB, 2003/41/EB, 2002/87/EB, Direktyvos 2009/103/EB* ir Direktyvų (ES) 2015/849 ir 2002/65/EB atitinkamų dalių, kai tie teisės aktai taikomi draudimo, perdraudimo įmonėms, už profesinių pensijų skyrimą atsakingoms įmonėms ir draudimo tarpininkams, įskaitant visas tais aktais grindžiamas direktyvas, reglamentus ir sprendimus, taip pat bet kurio vėlesnio teisiškai privalomo Sąjungos akto, kuriuo Institucijai pavedamos užduotys, taikymo srityje.
*
2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (OL L 263, 2009 10 7, p. 11).“;
(2)2 straipsnio 5 dalyje įterpiamas ši pastraipa:
„Nuorodos į priežiūrą šiame reglamente apima visų kompetentingų institucijų veiklą, vykdytiną pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisėkūros procedūra priimtus aktus.“;
(3)4 straipsnio 2 punkto ii papunktis pakeičiamas taip:
„ii) taikant Direktyvas 2002/65/EB ir (ES) 2015/849 – institucijos, kompetentingos užtikrinti, kad 1 dalyje apibrėžtos finansų įstaigos laikytųsi tų direktyvų reikalavimų;“;
(4)6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)
2 punktas pakeičiamas taip:
„2. Vykdomoji valdyba, atliekanti 47 straipsnyje nustatytas užduotis;“;
(c)
4 punktas išbraukiamas;
(5)8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)
1 dalis iš dalies keičiama taip:
i)įterpiamas aa punktas:
„aa) parengti ir nuolat atnaujinti Sąjungai taikomą Sąjungos finansų įstaigų priežiūros vadovą;“;
ii)e ir f punktai pakeičiami taip:
„e) organizuoti ir atlikti kompetentingų institucijų vertinimą ir, atsižvelgiant į tai, teikti gaires, rekomendacijas ir nustatyti geriausią praktiką, siekiant, kad būtų užtikrinti nuoseklesni priežiūros rezultatai;
f) pagal savo kompetenciją stebėti ir vertinti rinkos pokyčius, įskaitant, kai tinkama, su novatoriškų finansinių paslaugų tendencijomis susijusius pokyčius;“;
iii)h punktas pakeičiamas taip:
„h) stiprinti apdraustųjų, pensijų sistemų narių, naudos gavėjų, vartotojų ir investuotojų apsaugą;“;
iv)l punktas išbraukiamas;
v)įterpiamas m punktas:
„m) rengti nuomones dėl vidaus modelių taikymo, sudaryti palankesnes sąlygas sprendimams priimti ir teikti pagalbą, kaip numatyta 21a straipsnyje;“;
(c)įterpiama nauja 1a dalis:
„1a. Atlikdama savo užduotis pagal šį reglamentą, Institucija atsižvelgia į technologines inovacijas, novatoriškus ir tvarius verslo modelius, aplinkos apsaugos, socialinių ir su valdymu susijusių veiksnių integravimą.“;
(d)2 dalis iš dalies keičiama taip:
i) įterpiamas ca punktas:
„ca) skelbti rekomendacijas, kaip nustatyta 29a ir 31a straipsniuose;“;
ii) h punktas pakeičiamas taip:
„h) rinkti būtiną informaciją apie finansų įstaigas, kaip numatyta 35 ir 35b straipsniuose“;
(e)
pridedama ši 3 dalis:
„3. Vykdydama 1 dalyje nurodytas užduotis ir naudodamasi 2 dalyje nurodytais įgaliojimais Institucija deramai atsižvelgia į geresnio reglamentavimo principus, įskaitant sąnaudų ir naudos analizių, atliktų pagal šį reglamentą, rezultatus.“;
(6)9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1 dalyje įterpiami aa ir ab punktai:
„aa) atlikdama nuodugnų teminį elgesio rinkoje vertinimą ir formuodama bendrą supratimą apie rinkos praktiką, kad galėtų nustatyti galimas problemas ir išanalizuoti jų poveikį;
bb) rengdama mažmeninės rizikos rodiklius, kurie padėtų laiku nustatyti galimas žalos vartotojams priežastis;“;
(c)1 dalies d punktas pakeičiamas taip:
„d) rengdama bendras informacijos atskleidimo taisykles.“;
(d)2 dalis pakeičiama taip:
„2. Institucija stebi naują ir jau vykdomą finansinę veiklą ir gali priimti gaires ir rekomendacijas, siekdama skatinti rinkų saugumą ir patikimumą bei reguliavimo ir priežiūros praktikos konvergenciją.“;
(e)4 dalis pakeičiama taip:
„4. Institucija įsteigia Finansinių naujovių komitetą, kuris yra neatskiriama jos dalis ir vienija visas atitinkamas kompetentingas nacionalines priežiūros ir už vartotojų apsaugą atsakingas institucijas, siekiant nustatyti suderintą požiūrį į naujos ar novatoriškos finansinės veiklos reguliavimą ir priežiūrą ir teikti konsultacijas Institucijai, kad ji jas pateiktų Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Institucija į Komitetą taip pat gali įtraukti nacionalines duomenų apsaugos institucijas.“;
(7)16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1 dalis papildoma šia pastraipa:
„Institucija taip pat gali teikti gaires ir rekomendacijas valstybių narių institucijoms, kurios šiame reglamente nėra apibrėžtos kaip kompetentingos institucijos, bet yra įgaliotos užtikrinti, kad būtų taikomi 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti aktai.“;
(c)2 dalis pakeičiama taip:
„2. Išskyrus išimtines aplinkybes, Institucija rengia atviras viešas konsultacijas dėl savo skelbiamų gairių ir rekomendacijų ir analizuoja galimas tokių gairių ir rekomendacijų paskelbimo išlaidas ir naudą. Tokios konsultacijos ir analizės turi būti proporcingos gairių ar rekomendacijų apimčiai, pobūdžiui ir poveikiui. Išskyrus išimtines aplinkybes, Institucija taip pat prašo, kad Draudimo ir perdraudimo suinteresuotųjų subjektų grupė ir Profesinių pensijų suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomones ar patarimus.“;
(d)4 dalies pabaigoje pridedamas šis sakinys:
„Ataskaitoje taip pat paaiškinama, kaip Institucija pagrindė gairių ir rekomendacijų skelbimą, ir apibendrinama per viešas konsultacijas dėl šių gairių ir rekomendacijų gauta grįžtamoji informacija.“;
(e)pridedama 5 dalis:
„5. Jeigu du trečdaliai Draudimo suinteresuotųjų subjektų grupės, Perdraudimo suinteresuotųjų subjektų grupės arba Profesinių pensijų suinteresuotųjų subjektų grupės narių laikosi nuomonės, kad paskelbdama tam tikras gaires arba rekomendacijas Institucija viršijo savo kompetenciją, jie gali nusiųsti pagrįstą nuomonę Komisijai.
Komisija prašo pateikti paaiškinimą, kuriuo būtų pagrįstas atitinkamų Institucijos gairių arba rekomendacijų paskelbimas. Gavusi Institucijos paaiškinimą, Komisija vertina gairių arba rekomendacijų taikymo sritį, atsižvelgdama į Institucijos kompetenciją. Jeigu Komisija mano, kad Institucija viršijo savo kompetenciją, suteikusi Institucijai galimybę išdėstyti savo poziciją, Komisija gali priimti įgyvendinimo sprendimą, kuriuo reikalaujama, kad Institucija atšauktų atitinkamas gaires arba rekomendacijas. Komisijos sprendimas skelbiamas viešai.“;
(8)17 straipsnio 2 dalis papildoma šiomis pastraipomis:
„Nedarant poveikio 35 straipsnyje nustatytiems įgaliojimams, Institucija gali pateikti tinkamai pagrįstą ir motyvuotą prašymą pateikti informaciją tiesiogiai kitoms kompetentingoms institucijoms arba atitinkamoms finansų įstaigoms, jeigu mano, kad tai yra būtina tiriant įtariamą Sąjungos teisės pažeidimą arba jos netaikymo atvejį. Jeigu motyvuotas prašymas teikiamas finansų įstaigoms, jame paaiškinama, kodėl tiriant įtariamą Sąjungos teisės pažeidimą arba jos netaikymo atvejį yra reikalinga ši informacija.
Tokio prašymo gavėjas nedelsdamas pateikia Institucijai aiškią, tikslią ir išsamią informaciją.
Jeigu prašymas pateikti informaciją pateikiamas finansų įstaigai, Institucija apie tokį prašymą informuoja atitinkamas kompetentingas institucijas. Kompetentingos institucijos padeda Institucijai surinkti informaciją, jeigu Institucija to paprašo.“;
(9)19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1 dalis pakeičiama taip:
„1. 1 straipsnio 2 dalyje išvardytuose Sąjungos aktuose nurodytais atvejais ir nedarant poveikio 17 straipsnyje nustatytiems įgaliojimams, Institucija gali padėti kompetentingoms institucijoms pasiekti susitarimą 2–4 dalyse nustatyta tvarka bet kuriomis iš šių aplinkybių:
a)
vienos arba daugiau atitinkamų kompetentingų institucijų prašymu, jeigu kompetentinga institucija nesutinka su kitos kompetentingos institucijos veiksmų tvarka arba turiniu, siūlomu veiksmu arba neveikimu;
b)
savo iniciatyva, jeigu, remiantis objektyviais kriterijais, galima nustatyti, kad kompetentingos institucijos nesutaria.
Jeigu 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose reikalaujama, kad būtų priimtas bendras kompetentingų institucijų sprendimas, bet jos per tuose aktuose nustatytą terminą bendro sprendimo nepriima, galima daryti prielaidą, kad kompetentingos institucijos nesutaria.“;
(c)įterpiamos 1a ir 1b dalys:
„1a. Atitinkamos kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša Institucijai, kad susitarimas nepasiektas, toliau nurodytais atvejais:
a)
jeigu 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose Sąjungos aktuose yra nustatytas terminas, per kurį kompetentingos institucijos turi pasiekti susitarimą – vienu iš toliau nurodytų atvejų, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų ankstesnis:
i) terminas baigiasi;
ii) viena arba daugiau atitinkamų kompetentingų institucijų, remdamosi objektyviais veiksniais, padaro išvadą, kad susitarti nepavyksta;
b)
jeigu 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose Sąjungos aktuose terminas, per kurį kompetentingos institucijos turi pasiekti susitarimą, nenustatytas – vienu iš toliau nurodytų atvejų, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų ankstesnis:
i)
viena arba kelios atitinkamos kompetentingos institucijos, remdamosi objektyviais veiksniais, padaro išvadą, kad susitarti nepavyksta; arba
ii)
nuo dienos, kai kompetentinga institucija gavo kitos kompetentingos institucijos prašymą imtis tam tikrų veiksmų, kad būtų laikomasi Sąjungos teisės, praėjo du mėnesiai, bet prašomoji institucija dar nepriėmė sprendimo, kuriuo prašymas būtų patenkintas.“;
(d)1 dalies antra pastraipa išbraukiama;
1b. Pirmininkas įvertina, ar Institucija turėtų veikti pagal 1 dalį. Jeigu Institucija įsikiša savo iniciatyva, ji praneša atitinkamoms kompetentingoms institucijoms apie savo sprendimą dėl įsikišimo.
Kol Institucija 47 straipsnio 3a dalyje nustatyta tvarka nepriėmė sprendimo, tais atvejais, kai 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose reikalaujama priimti bendrą sprendimą, visos priimant bendrą sprendimą dalyvaujančios kompetentingos institucijos atideda savo atskirus sprendimus. Jeigu Institucija nusprendžia imtis veiksmų, visos priimant bendrą sprendimą dalyvaujančios kompetentingos institucijos atideda savo sprendimus, kol bus baigta 2 ir 3 dalyse nurodyta procedūra.“;
(e)3 dalis pakeičiama taip:
„Jeigu per 2 dalyje nurodytą taikinimo etapą atitinkamos kompetentingos institucijos nesusitaria, Institucija gali priimti sprendimą, įpareigojantį tas institucijas imtis konkrečių veiksmų arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų, kad klausimas būtų išspręstas, siekiant užtikrinti Sąjungos teisės laikymąsi. Institucijos sprendimas atitinkamoms kompetentingoms institucijoms yra privalomas. Institucijos sprendime gali būti reikalaujama, kad kompetentingos institucijos panaikintų arba iš dalies pakeistų savo priimtą sprendimą arba pasinaudotų įgaliojimais, kuriuos turi pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus.“;
(f)įterpiama 3a dalis:
„3a. Institucija praneša atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, kad 2 ir 3 dalyse nurodytos procedūros baigtos, ir, kai taikytina, kartu pateikia pagal 3 dalį priimtą sprendimą.“;
(g)4 dalis pakeičiama taip:
„4. Nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams pagal Sutarties 258 straipsnį, jeigu kompetentinga institucija nevykdo Institucijos sprendimo, taigi neužtikrina, kad finansų įstaiga laikytųsi reikalavimų, kurie jai tiesiogiai taikomi pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus aktus, Institucija gali priimti finansų įstaigai skirtą atskirą sprendimą, kuriuo reikalaujama imtis veiksmų, įskaitant bet kokios veiklos nutraukimą, kurie yra būtini, kad finansų įstaiga vykdytų savo pareigas pagal Sąjungos teisę.“;
(10)21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1 dalis pakeičiama taip:
„Institucija skatina ir stebi veiksmingą, efektyvų ir nuoseklų Direktyvoje 2009/138/EB nurodytų priežiūros institucijų kolegijų veikimą bei priežiūros institucijų kolegijose skatina Sąjungos teisės taikymo darną. Siekiant geriausios priežiūros veiklos praktikos konvergencijos, Institucijos darbuotojams sudaromos sąlygos dalyvauti priežiūros institucijų kolegijų veikloje, o jei reikia – jai vadovauti, įskaitant patikrinimus vietoje, kuriuos bendrai atlieka dvi ar daugiau kompetentingos institucijos.
(c)2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:
„Šio straipsnio šioje dalyje ir 1 dalyje Institucija laikoma kompetentinga institucija arba priežiūros institucija, kaip apibrėžta atitinkamuose teisės aktuose.“;
(11)įterpiamas 21a straipsnis:
„21a straipsnis
Vidaus modeliai
1. Siekiant padėti nustatyti aukštos kokybės bendrus priežiūros standartus ir praktiką, Institucija savo iniciatyva arba vienos ar kelių priežiūros institucijų prašymu:
a) teikia nuomones atitinkamoms priežiūros institucijoms dėl vidaus modelio taikymo arba pakeitimo. Tuo tikslu EIOPA gali prašyti atitinkamų priežiūros institucijų pateikti visą reikalingą informaciją; ir
b) jeigu dėl vidaus modelių patvirtinimo kyla nesutarimų, 19 straipsnyje nustatyta tvarka padeda atitinkamoms priežiūros institucijoms susitarti.
2. Direktyvos 2009/138/EB 231 straipsnio 6a dalyje išdėstytomis aplinkybėmis įmonės gali prašyti EIOPA 19 straipsnyje nustatyta tvarka padėti kompetentingoms institucijoms susitarti.
(12)22 straipsnio 4 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:
„Tais tikslais Institucija gali pasinaudoti įgaliojimais, kurie jai suteikti pagal šį reglamentą, įskaitant 35 ir 35b straipsnius.“
(13)29 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1 dalis iš dalies keičiama taip:
i)įterpiamas aa punktas:
„aa) pagal 29a straipsnį paskelbia strateginį priežiūros planą;“;
ii)b punktas pakeičiamas taip:
„b) skatina veiksmingą dvišalį ir daugiašalį kompetentingų institucijų keitimąsi informacija visais aktualiais klausimais, įskaitant, kai tinkama, kibernetinį saugumą ir kibernetinius išpuolius, visapusiškai laikantis atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytų ir taikytinų konfidencialumo ir duomenų apsaugos nuostatų;“;
iii) e punktas pakeičiamas taip:
„e) rengia sektorines ir horizontalias įvairiems sektoriams skirtas mokymo programas, įskaitant susijusias su technologinėmis inovacijomis, sudaro palankias sąlygas darbuotojų mainams ir skatina kompetentingas institucijas aktyviau naudotis delegavimo programomis ir kitomis priemonėmis;“;
(c)2 dalis papildoma šia antra pastraipa:
„Siekdama formuoti bendrą priežiūros kultūrą, Institucija, atsižvelgdama į kintančią finansų įstaigų verslo praktiką ir verslo modelius, parengia ir nuolat atnaujina Sąjungai taikomą Sąjungos finansų įstaigų priežiūros vadovą. Sąjungoje taikomos priežiūros vadove išdėstoma geriausia priežiūros praktika bei nurodoma aukštos kokybės metodika ir procesai.“;
(14)Įterpiamas šis 29a straipsnis:
„29a straipsnis
Strateginis priežiūros planas
1. Pradėjus taikyti Reglamentą [XXX įrašyti dalinio keitimo reglamento numerį], o vėliau kas trejus metus iki kovo 31 d. Institucija, atsižvelgdama į visas kompetentingų institucijų pastabas, paskelbia kompetentingoms institucijoms skirtas rekomendacijas, kuriose išdėsto strateginius priežiūros tikslus ir prioritetus (toliau – strateginis priežiūros planas). Institucija perduoda strateginį priežiūros planą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai susipažinti ir jį paskelbia savo interneto svetainėje.
Strateginiame priežiūros plane nurodomi konkretūs priežiūros veiklos prioritetai, siekiant skatinti nuoseklią, veiksmingą ir efektyvią priežiūros praktiką bei bendrą, vienodą ir nuoseklų Sąjungos teisės taikymą ir atsižvelgti į atitinkamas mikrolygio rizikos ribojimo tendencijas, galimą riziką ir pažeidžiamumą, nustatytus pagal 32 straipsnį.
2. Iki kiekvienų metų rugsėjo 30 d. kiekviena kompetentinga institucija pateikia kitų metų metinės darbo programos projektą Institucijai svarstyti ir konkrečiai nurodo, kaip šis programos projektas dera su strateginiu priežiūros planu.
Metinės darbo programos projekte nurodomi konkretūs priežiūros veiklos tikslai ir prioritetai, kiekybiniai ir kokybiniai finansų įstaigų, rinkos praktikos, elgesio ir finansų rinkų, kuriuos metinės darbo programos projektą teikiančios kompetentingos institucijos analizuos tais metais, dėl kurių parengta programa, atrankos kriterijai.
3. Institucija įvertina metinės darbo programos projektą ir, jei yra reikšmingos rizikos, kad strateginiame priežiūros plane nustatyti prioritetai nebus įgyvendinti, Institucija paskelbia atitinkamai kompetentingai institucijai skirtą rekomendaciją, kuria siekiama atitinkamos kompetentingos institucijos metinę darbo programą suderinti su strateginiu priežiūros planu.
Iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į visas tokias rekomendacijas, patvirtina savo metines darbo programas.
4. Iki kiekvienų metų kovo 31 d. kiekviena kompetentinga institucija pateikia Institucijai metinės darbo programos įgyvendinimo ataskaitą.
Ataskaitoje pateikiama bent ši informacija:
a)
priežiūros veiklos aprašas ir finansų įstaigų, rinkos praktikos, elgesio, finansų rinkų, už Sąjungos ir nacionalinės teisės pažeidimus atsakingoms finansų įstaigoms taikytų administracinių priemonių ir sankcijų analizė;
b)
veiklos, kuri buvo atlikta, bet nebuvo numatyta metinėje darbo programoje, aprašas;
c)
informacija apie metinėje darbo programoje numatytą, bet neįvykdytą veiklą, apie nepasiektus programos tikslus ir priežastis, dėl kurių ta veikla neįvykdyta ir tie tikslai nepasiekti.
5. Institucija įvertina kompetentingų institucijų įgyvendinimo ataskaitas. Jeigu yra reikšmingos rizikos, kad strateginiame priežiūros plane nustatyti prioritetai nebus įgyvendinti, Institucija paskelbia kiekvienai atitinkamai kompetentingai institucijai skirtą rekomendaciją, kaip būtų galima ištaisyti atitinkamus jos veiklos trūkumus.
Remdamasi ataskaitomis ir savo pačios atliktu rizikos vertinimu, Institucija nustato, kurios kompetentingos institucijos veiklos sritys yra ypač svarbios strateginiam priežiūros planui įgyvendinti, ir, kai tinkama, atlieka 30 straipsnyje numatytą šios veiklos vertinimą.
6. Institucija viešai paskelbia apie vertinant metines darbo programas nustatytą geriausią praktiką.“;
(15)30 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)straipsnio pavadinimas pakeičiamas taip:
„Kompetentingų institucijų vertinimas“;
(c)1 dalis pakeičiama taip:
„1. Institucija periodiškai vertina tam tikrą arba visą kompetentingų institucijų veiklą, kad dar labiau padidintų priežiūros rezultatų nuoseklumą. Tuo tikslu Institucija parengia metodus, kuriuos taikant būtų galima objektyviai įvertinti ir palyginti vertinamas kompetentingas institucijas. Atliekant vertinimą, atsižvelgiama į turimą informaciją ir jau atliktus atitinkamos kompetentingos institucijos vertinimus, įskaitant visą Institucijai pagal 35 straipsnį pateiktą informaciją ir visą iš suinteresuotųjų subjektų gautą informaciją.“;
(d)įterpiama 1a dalis:
„1a. Šiam straipsniui įgyvendinti Institucija sudaro vertinimo komitetą, kurį sudaro vien Institucijos darbuotojai. Institucija vertinimo komitetui gali perduoti tam tikras užduotis arba sprendimus .“;
(e)2 dalis iš dalies keičiama taip:
i) įvadinis sakinys pakeičiamas taip:
„Atliekant vertinimą, vertinami toliau nurodyti dalykai, bet jais neapsiribojama:“;
ii)a punktas pakeičiamas taip:
„a) kompetentingos institucijos išteklių pakankamumas, nepriklausomumo laipsnis ir valdymo tvarka, ypač daug dėmesio skiriant veiksmingam 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų Sąjungos aktų taikymui ir gebėjimui reaguoti į rinkos pokyčius;“;
(f)3 dalis pakeičiama taip:
„3. Institucija parengia vertinimo rezultatų ataskaitą. Ataskaitoje paaiškinamos ir nurodomos tolesnės priemonės, kurių numatoma imtis atsižvelgiant į vertinimo rezultatus. Tolesnės priemonės gali būti priimtos kaip gairės ir rekomendacijos pagal 16 straipsnį ir kaip nuomonės pagal 29 straipsnio 1 dalies a punktą.
Remiantis 16 straipsnio 3 dalimi, kompetentingos institucijos deda visas pastangas, kad būtų laikomasi paskelbtų gairių ir rekomendacijų. Jeigu kompetentingos institucijos nesiima veiksmų, kad ataskaitoje nurodytos tolesnės priemonės būtų taikomos, Institucija parengia tolesnių veiksmų ataskaitą.
Pagal 10–15 straipsnius rengdama reguliavimo techninius standartus arba įgyvendinimo techninius standartus arba pagal 16 straipsnį rengdama gaires arba rekomendacijas, Institucija atsižvelgia į vertinimo rezultatus ir visą kitą jai vykdant užduotis gautą informaciją, kad užtikrintų aukščiausios kokybės priežiūros praktikos konvergenciją.“;
(g)įterpiama 3a dalis:
„3a. Jeigu, atsižvelgdama į vertinimo rezultatus arba kitą jai vykdant savo užduotis gautą informaciją, Institucija mano, kad finansų įstaigoms arba kompetentingoms institucijoms taikytinas taisykles reikėtų dar geriau suderinti, Institucija teikia Komisijai nuomonę.“;
(h)4 dalis pakeičiama taip:
4. Institucija paskelbia 3 dalyje nurodytas ataskaitas ir visas paskesnes ataskaitas, nebent dėl jų paskelbimo kiltų pavojus finansų sistemos stabilumui. Prieš paskelbiant bet kokią ataskaitą, vertintai kompetentingai institucijai pasiūloma pateikti pastabas. Pastabos skelbiamos viešai, nebent dėl jų paskelbimo kiltų pavojus finansų sistemos stabilumui.“;
(16)31 straipsnis papildomas nauja 2 dalimi:
„2. „Kiek tai susiję su kompetentingų institucijų veikla, kuria siekiama padėti veiklos vykdytojams arba produktams patekti į rinką naudojantis technologinėmis inovacijomis, Institucija skatina priežiūros konvergenciją, ypač keičiantis informacija ir geriausia praktika. Jei tai tikslinga, Institucija gali priimti gaires ir rekomendacijas pagal 16 straipsnį.“;
(17)Įterpiamas naujas 31a straipsnis:
„31a straipsnis
Veiklos perdavimo, pavedimo vykdyti pagal rangos sutartis, taip pat rizikos perkėlimo koordinavimas
1. Institucija nuolat koordinuoja kompetentingų institucijų vykdomą priežiūros veiklą, siekdama skatinti priežiūros konvergenciją finansų įstaigų veiklos perdavimo, veiklos rangos srityse, taip pat su jų vykdomu rizikos perkėlimu susijusiais klausimais, pagal 2, 3 ir 4 dalis.
2. Kompetentingos institucijos praneša Institucijai, jeigu ketina finansų įstaigai, kurią pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus aktus prižiūri atitinkama kompetentinga institucija, suteikti veiklos leidimą arba ją registruoti ir jeigu finansų įstaigos verslo plane numatyta didelę jos veiklos dalį arba bet kurią iš pagrindinių funkcijų pavesti vykdyti pagal rangos sutartis ar perduoti arba didelės veiklos dalies riziką perkelti į trečiąsias valstybes, siekiant pasinaudoti ES pasu, nors didelė dalis veiklos arba funkcijų iš esmės bus vykdomos ne Sąjungoje. Institucijai skirtas pranešimas parengiamas pakankamai išsamiai, kad Institucija galėtų jį tinkamai įvertinti.
Jeigu Institucija mano, jog reikia parengti nuomonę kompetentingai institucijai dėl to, kad veiklos leidimas arba registracija, apie kurią pranešta pagal pirmą pastraipą, neatitinka Sąjungos teisės arba Institucijos priimtų gairių, rekomendacijų arba nuomonių, Institucija apie tai informuoja tą kompetentingą instituciją per 20 darbo dienų nuo tos kompetentingos institucijos pranešimo gavimo dienos. Tokiu atveju atitinkama kompetentinga institucija prieš atlikdama registraciją arba suteikdama veiklos leidimą, laukia Institucijos nuomonės.
Institucijos prašymu kompetentinga institucija per 15 darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo pateikia informaciją, susijusią su savo sprendimais suteikti veiklos leidimą pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus aktus jos prižiūrimai finansų įstaigai arba finansų įstaigą registruoti.
Ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pirmoje pastraipoje nurodyto pranešimo gavimo (nedarant poveikio Sąjungos teisės aktuose nustatytiems terminams) Institucija parengia nuomonę.
3. Finansų įstaiga praneša kompetentingai institucijai apie didelės savo veiklos dalies arba bet kurios iš savo pagrindinių funkcijų pavedimą vykdyti pagal rangos sutartį ar perdavimą arba didelės savo veiklos dalies rizikos perkėlimą kitam subjektui arba savo pačios filialui, įsteigtam trečiojoje valstybėje. Atitinkama kompetentinga institucija kas pusę metų informuoja Instituciją apie tokius pranešimus.
Nedarant poveikio 35 straipsniui, Institucijos prašymu kompetentinga institucija pateikia informaciją apie finansų įstaigų veiklos rangos, perdavimo arba rizikos perkėlimo susitarimus.
Institucija stebi, ar atitinkamos kompetentingos institucijos tikrina, ar pirmoje pastraipoje nurodyti veiklos rangos, perdavimo arba rizikos perkėlimo susitarimai sudaryti pagal Sąjungos teisę, atitinka Institucijos gaires, rekomendacijas arba nuomones ir netrukdo kompetentingoms institucijoms vykdyti veiksmingą priežiūrą [ir imtis vykdymo užtikrinimo priemonių] trečiojoje valstybėje.
4. Institucija gali rengti rekomendacijas atitinkamai kompetentingai institucijai, įskaitant rekomendacijas peržiūrėti sprendimą arba panaikinti veiklos leidimą. Jeigu atitinkama kompetentinga institucija per 15 dienų neįvykdo Institucijos rekomendacijų, kompetentinga institucija nurodo to priežastis, o Institucija viešai paskelbia savo rekomendacijas ir tas priežastis.“;
(18)32 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(19)įterpiama nauja 2a dalis:
„2a. Bent kartą per metus Institucija apsvarsto, ar tikslinga Sąjungos mastu atlikti 2 dalyje nurodytus vertinimus, ir apie savo motyvus informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją. Kai tokie vertinimai atliekami Sąjungos mastu ir Institucija mano, kad tai tikslinga, ji pateikia rezultatus kiekvienai dalyvaujančiai finansų įstaigai.
Kompetentingų institucijų pareiga saugoti profesines paslaptis neturi joms trukdyti paskelbti 2 dalyje nurodytų Sąjungos mastu atliktų vertinimų rezultatus arba perduoti tokių vertinimų rezultatus Institucijai, kad Institucija paskelbtų Sąjungos mastu atliktų finansų įstaigų atsparumo vertinimų rezultatus.“;
(20)33 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)2 dalis pakeičiama taip:
„2. Gavusi specialų Komisijos prašymą patarti arba jeigu to reikalaujama pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus aktus, Institucija padeda Komisijai rengti sprendimus dėl trečiųjų valstybių reguliavimo ir priežiūros tvarkos lygiavertiškumo.“;
(c)įterpiamos 2a, 2b ir 2c dalys:
„2a. Institucija stebi trečiųjų valstybių, dėl kurių Komisija pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus aktus priėmė sprendimus dėl lygiavertiškumo, reguliavimo ir priežiūros pokyčius, taip pat vykdymo užtikrinimo praktikos ir atitinkamus rinkos pokyčius, kad galėtų patikrinti, ar vis dar užtikrinama atitiktis kriterijams, pagal kuriuos tie sprendimai priimti, ir tenkinamos visos tuose sprendimuose nustatytos sąlygos. Ji atsižvelgia į atitinkamų trečiųjų valstybių svarbą rinkai. Institucija kasmet teikia Komisijai konfidencialią savo išvadų ataskaitą.
Nedarant poveikio konkretiems 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose nustatytiems reikalavimams, laikydamasi 1 dalies antrame sakinyje nustatytų sąlygų, Institucija, kai įmanoma, bendradarbiauja su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis taip pat, kai tinkama, su trečiųjų valstybių, kurių teisiniai ir priežiūros režimai pripažinti lygiaverčiais, pertvarkymo institucijomis. Šis bendradarbiavimas vykdomas remiantis administraciniais susitarimais, sudarytais su atitinkamomis tų trečiųjų valstybių institucijomis. Derėdamasi dėl tokių administracinių susitarimų, Institucija įtraukia nuostatas dėl:
a)
mechanizmų, kurie leistų Institucijai gauti svarbią informaciją, įskaitant informaciją apie reguliavimo režimą, priežiūros metodiką, atitinkamus rinkos pokyčius ir visus pokyčius, kurie gali turėti įtakos sprendimui dėl lygiavertiškumo;
b)
jeigu to reikia imantis tolesnių priemonių dėl tokių sprendimų dėl lygiavertiškumo – procedūrų, susijusių su priežiūros veiklos koordinavimu, įskaitant, jei reikia, patikrinimus vietoje.
Institucija informuoja Komisiją, jeigu trečiosios valstybės kompetentinga institucija atsisako sudaryti tokius administracinius susitarimus arba atsisako veiksmingai bendradarbiauti. Peržiūrėdama atitinkamą sprendimą dėl lygiavertiškumo, Komisija atsižvelgia į šią informaciją.
2b. Jeigu Institucija nustato 2a dalyje nurodytų trečiųjų valstybių reguliavimo, priežiūros arba vykdymo užtikrinimo praktikos pokyčių, kurie gali turėti įtakos Sąjungos arba vienos ar daugiau jos valstybių narių finansiniam stabilumui, rinkos vientisumui, investuotojų apsaugai arba vidaus rinkos veikimui, ji nedelsdama konfidencialiai informuoja Komisiją.
Institucija kasmet Komisijai teikia konfidencialią ataskaitą apie 2a dalyje nurodytus trečiųjų valstybių reglamentavimo, priežiūros, vykdymo užtikrinimo ir rinkos pokyčius, ypač atkreipdama dėmesį į jų poveikį finansiniam stabilumui, rinkos vientisumui, investuotojų apsaugai arba vidaus rinkos veikimui.
2c. Kompetentingos institucijos iš anksto informuoja Instituciją apie ketinimus kurioje nors iš sričių, reglamentuojamų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais aktais, sudaryti administracinius susitarimus su trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, įskaitant susitarimus dėl trečiųjų valstybių subjektų filialų. Kartu jos pateikia Institucijai tokių planuojamų susitarimų projektus.
Siekdama Sąjungoje formuoti nuoseklios, veiksmingos ir efektyvios priežiūros praktiką ir stiprinti tarptautinės priežiūros koordinavimą, Institucija gali parengti pavyzdinius administracinius susitarimus. Remdamosi 16 straipsnio 3 dalimi kompetentingos institucijos deda visas pastangas, kad laikytųsi tokių pavyzdinių susitarimų.
43 straipsnio 5 dalyje nurodytoje ataskaitoje Institucija pateikia informaciją apie administracinius susitarimus, sudarytus su priežiūros institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis arba trečiųjų valstybių administracijomis, pagalbą, kurią Institucija suteikė Komisijai rengiant sprendimus dėl lygiavertiškumo ir Institucijos pagal 2a dalį vykdytą stebėsenos veiklą.“;
(21)34 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
„2. Dėl prudencinio susijungimų ir įsigijimų vertinimo, kuris patenka į Direktyvos 2009/138/EB taikymo sritį ir dėl kurio pagal tą direktyvą reikalaujama dviejų ar daugiau valstybių narių kompetentingų institucijų konsultacijų, Institucija gali, vienai iš atitinkamų kompetentingų institucijų pateikus prašymą, parengti ir paskelbti nuomonę dėl prudencinio vertinimo, išskyrus nuomones, susijusias su Direktyvos 2009/138/EB 59 straipsnio 1 dalies e punkte nustatytais kriterijais. Nuomonė parengiama nedelsiant ir bet kuriuo atveju iki Direktyvoje 2009/138/EB nurodytos vertinimo laikotarpio pabaigos. 35 ir 35b straipsniai taikomi sritims, dėl kurių Institucija gali rengti nuomonę.“;
(22)35 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:
„1. Institucijos prašymu kompetentingos institucijos Institucijai pateikia visą informaciją, būtiną jai pagal šį reglamentą pavestoms užduotims vykdyti, jeigu jos turi teisėtą prieigą prie atitinkamos informacijos.
Informacija turi būti tiksli, išsami ir pateikta per Institucijos nustatytą terminą.
2. Institucija taip pat gali prašyti teikti informaciją periodiškai ir specialiu formatu arba naudojant Institucijos patvirtintus palyginamus šablonus. Tokiems prašymams, jei įmanoma, naudojami bendri ataskaitų teikimo formatai.
3. Kompetentingos institucijos tinkamai pagrįstu prašymu Institucija teikia visą informaciją, kuri yra būtina, kad kompetentinga institucija galėtų atlikti savo užduotis, laikydamasi pareigos saugoti profesines paslaptis, nustatytos sektoriniuose teisės aktuose ir šio reglamento 70 straipsnyje.“;
(c)5 dalis pakeičiama taip:
„5. Jeigu pagal 1 dalį prašomos informacijos nėra arba kompetentingos institucijos jos nepateikia per Institucijos nustatytą terminą, Institucija gali teikti tinkamai pagrįstą ir motyvuotą prašymą bet kuriai iš šių institucijų:
a) kitoms priežiūros funkcijas vykdančioms institucijoms;
b) ministerijai, kuri yra atsakinga už atitinkamos valstybės narės finansus ir disponuoja prudencine informacija;
c) atitinkamos valstybės narės nacionaliniam centriniam bankui;
d) atitinkamos valstybės narės statistikos tarnybai.
Institucijos prašymu kompetentingos institucijos padeda Institucijai rinkti tokią informaciją.“;
(d) 6 ir 7 dalys išbraukiamos;
(23)Įterpiami šie 35a–35h straipsniai:
„35a straipsnis
Naudojimasis 35b straipsnyje nurodytais įgaliojimais
Institucijai, visiems jos pareigūnams ar kitam jos įgaliotam asmeniui pagal 35b straipsnį suteiktais įgaliojimais negalima naudotis reikalaujant atskleisti informaciją ar dokumentus, kuriems taikoma teisė neatskleisti profesinės paslapties.
35b straipsnis
Prašymo pateikti informaciją teikimas finansų įstaigoms
1. Jeigu pagal 35 straipsnio 1 arba 5 dalį prašomos informacijos nėra arba ji per Institucijos nustatytą terminą nepateikiama, Institucija paprastu prašymu arba sprendimu gali reikalauti, kad visą informaciją, kuri yra būtina Institucijai pareigoms pagal šį reglamentą vykdyti, pateiktų atitinkamos finansų įstaigos.
2. Kiekviename 1 dalyje nurodytame paprastame prašyme pateikti informaciją:
a)
kaip prašymo teisinis pagrindas, nurodomas šis straipsnis;
b)
nurodomas prašymo tikslas;
c)
nurodoma, kokios informacijos reikia;
d)
nustatomas informacijos pateikimo terminas;
e)
pažymima, kad asmuo, kurio prašoma informacijos, tos informacijos suteikti neprivalo, tačiau jei jis savanoriškai atsakys į prašymą, pateikta informacija negali būti neteisinga ar klaidinanti;
f)
nurodomas baudos, kuri būtų skiriama pagal 35c straipsnį, jeigu pateikta informacija būtų neteisinga arba klaidinanti, dydis.
3. Jeigu Institucija prašo pateikti informaciją sprendimu:
a)
kaip prašymo teisinis pagrindas, nurodomas šis straipsnis;
b)
nurodomas prašymo tikslas;
c)
nurodoma, kokios informacijos reikia;
d)
nustatomas informacijos pateikimo terminas;
e)
nurodomas 35d straipsnyje numatytos periodiškai mokamos baudos, jei pateikiama ne visa prašoma informacija;
f)
nurodoma 35c straipsnyje numatyta bauda, jeigu atsakant į klausimus pateikiama neteisinga arba klaidinanti informacija;
g)
nurodoma teisė apskųsti sprendimą Apeliacinei tarybai ir prašyti, kad jis būtų peržiūrėtas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme pagal 60 ir 61 straipsnius.
4. Prašomą informaciją teikia finansų įstaigos arba jų atstovai, o juridinių asmenų arba asociacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, atveju – įstatymais arba jų įstatais jiems atstovauti įgalioti asmenys. Deramai įgalioti teisininkai gali teikti šią informaciją savo klientų vardu. Jei teikiama informacija yra neišsami, neteisinga arba klaidinanti, visa atsakomybė tenka klientui.
5. Institucija nedelsdama nusiunčia paprasto prašymo arba savo sprendimo kopiją valstybės narės, kurioje gyvena arba yra įsisteigęs atitinkamas 1 dalyje nurodytas subjektas, kurio prašoma pateikti informaciją, kompetentingai institucijai.
6. Institucija gali naudoti pagal šį straipsnį gautą konfidencialią informaciją tik vykdydama jai pagal šį reglamentą pavestas užduotis.
35c straipsnis
Baudų skyrimo procedūros taisyklės
1. Jei, vykdydama šiame reglamente numatytas pareigas, Institucija nustato tvirtų požymių, jog galbūt egzistuoja vie
no ar kelių 35d straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų padarymo faktų, Institucija savo viduje paskiria nepriklausomą už tyrimą atsakingą pareigūną šiam atvejui tirti. Paskirtasis pareigūnas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nedalyvauja ir nedalyvavo atliekant tiesioginę arba netiesioginę atitinkamų finansų įstaigų priežiūrą ir savo funkcijas vykdo nepriklausomai nuo Priežiūros tarybos.
2. 1 dalyje nurodytas už tyrimą atsakingas pareigūnas tiria įtariamus pažeidimus, atsižvelgdamas į asmenų, kurių atžvilgiu atliekami tyrimai, pastabas, ir Priežiūros tarybai pateikia išsamią bylą su savo išvadomis.
3. Kad už tyrimą atsakingas pareigūnas galėtų įvykdyti savo užduotis, jam suteikiami įgaliojimai prašyti informacijos pagal 35b straipsnį.
4. Už tyrimą atsakingas pareigūnas, vykdydamas savo užduotis, turi teisę susipažinti su visais dokumentais ir informacija, kurią Institucija surinko vykdydama priežiūros veiklą.
5. Užbaigęs tyrimą ir prieš pateikdamas Priežiūros tarybai bylą su savo išvadomis, už tyrimą atsakingas pareigūnas asmenims, kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas, suteikia galimybę būti išklausytiems tais klausimais, dėl kurių atliekamas tyrimas. Už tyrimą atsakingas pareigūnas savo išvadas grindžia tik tais faktais, dėl kurių atitinkami asmenys galėjo pateikti pastabų.
6. Atliekant tyrimus pagal šį straipsnį, visapusiškai gerbiamos asmenų, kurių atžvilgiu atliekami tyrimai, teisės į gynybą.
7. Pateikęs bylą su savo išvadomis Priežiūros tarybai, už tyrimą atsakingas pareigūnas apie tai praneša asmenims, kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas. Asmenys, kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas, turi teisę susipažinti su byla, atsižvelgiant į kitų asmenų teisėtą interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai, kuri daro poveikį trečiosioms šalims.
8. Remdamasi byla ir už tyrimą atsakingo pareigūno išvadomis ir asmenų, kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas, prašymu tuos asmenis išklausiusi kaip nustatyta 35f straipsnyje, Institucija nusprendžia, ar asmenys, kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas, padarė vieną ar daugiau 35d straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų ir jei taip – taiko priemonę pagal tą straipsnį.
9. Už tyrimą atsakingas pareigūnas nedalyvauja Priežiūros tarybos svarstymuose ir niekaip kitaip nesikiša į Priežiūros tarybos sprendimų priėmimo procesą.
10. Komisija pagal 75a straipsnį priima deleguotuosius aktus ir patikslina naudojimosi įgaliojimais skirti baudas arba periodiškai mokamas baudas procedūrines taisykles, įskaitant šias taisykles:
a) dėl teisės į gynybą,
b) laiko nuostatas,
c) nuostatas, kuriose nurodoma, kaip turi būti renkamos baudos arba periodiškai mokamos baudos,
d) nuostatas, kuriose nurodomi baudų bei periodiškai mokamų baudų skyrimo ir mokėjimo užtikrinimo senaties terminai.
11. Vykdydama šiame reglamente numatytas pareigas ir nustačiusi tvirtų požymių, jog galbūt egzistuoja baudžiamųjų veikų padarymo faktų, Institucija baudžiamosios atsakomybės klausimus perduoda spręsti atitinkamoms nacionalinėms valdžios institucijoms. Be to, Institucija neskiria baudų ar periodiškai mokamų baudų tais atvejais, kai ankstesnis išteisinamasis ar apkaltinamasis nuosprendis, priimtas dėl tokio paties fakto ar faktų, kurie iš esmės yra tokie patys, pasibaigus pagal nacionalinę teisę vykdomam baudžiamajam procesui jau įgavo res judicata galią.
35d straipsnis
Baudos
1. Institucija priima sprendimą skirti baudą, jeigu nustato, jog 35b straipsnyje nurodyta finansų įstaiga reaguodama į sprendimą, kuriuo pagal 35b straipsnio 3 dalį prašoma pateikti informaciją, tyčia arba dėl aplaidumo nepateikė informacijos arba, reaguodama į paprastą prašymą pateikti informaciją arba sprendimą, kuriuo pagal 35b straipsnio 2 dalį prašoma pateikti informaciją, pateikė neišsamią, neteisingą arba klaidinančią informaciją.
2. 1 dalyje nurodytos baudos bazinis dydis yra ne mažesnis kaip 50 000 EUR, bet neviršija 200 000 EUR.
3. Nustatydama 2 dalyje nurodytą bazinį baudos dydį, Institucija atsižvelgia į atitinkamos finansų įstaigos ankstesnių finansinių metų metinę apyvartą ir jį nustato kaip:
a) subjektams, kurių metinė apyvarta yra mažesnė negu 10 mln. EUR – mažesnį dydį;
b) subjektams, kurių metinė apyvarta sudaro 10–50 mln. EUR – vidutinį dydį;
c) subjektams, kurių metinė apyvarta yra didesnė negu 50 mln. EUR – didesnį dydį.
Baziniai dydžiai, nustatyti remiantis 2 dalyje nurodytomis ribomis, prireikus koreguojami atsižvelgiant į sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes ir taikant atitinkamus 5 dalyje nustatytus koeficientus.
Atitinkamas sunkinančių aplinkybių koeficientas baziniam baudų dydžiui taikomas iš eilės. Jeigu taikytinas daugiau kaip vienas sunkinančių aplinkybių koeficientas, bazinio dydžio ir dydžio, gauto pritaikius kiekvieną atskirą sunkinančių aplinkybių koeficientą, skirtumas pridedamas prie bazinio dydžio.
Atitinkamas lengvinančių aplinkybių koeficientas baziniam baudų dydžiui taikomas iš eilės. Jeigu taikytinas daugiau kaip vienas lengvinančių aplinkybių koeficientas, bazinio dydžio ir dydžio, gauto pritaikius kiekvieną atskirą lengvinančių aplinkybių koeficientą, skirtumas atimamas iš bazinio dydžio.
4. 2 dalyje nurodytiems baziniams dydžiams sumuojant taikomi šie korekciniai koeficientai:
a)
korekciniai koeficientai, susiję su sunkinančiomis aplinkybėmis:
i) jeigu pažeidimas padarytas pakartotinai, už kiekvieną jo pakartojimą taikomas papildomas koeficientas yra 1,1;
ii) jei pažeidimas buvo vykdomas ilgiau nei šešis mėnesius, taikomas koeficientas yra 1,5;
iii) jei pažeidimas padarytas tyčia, taikomas koeficientas yra 2;
iv) jei, nustačius pažeidimą, nesiimta veiksmų jam ištaisyti, taikomas koeficientas yra 1,7;
v) jei finansų įstaigos vyresnioji vadovybė nebendradarbiavo su Institucija, taikomas koeficientas yra 1,5;
b)
korekciniai koeficientai, susiję su lengvinančiomis aplinkybėmis:
i) jei pažeidimas truko mažiau nei 10 darbo dienų, taikomas koeficientas yra 0,9;
ii) jei finansų įstaigos vyresnioji vadovybė gali įrodyti, kad ėmėsi visų reikalingų prašymo, pateikto pagal 35 straipsnio 6a dalį, nevykdymo prevencijos priemonių, taikomas koeficientas yra 0,7;
iii) jei finansų įstaiga operatyviai, veiksmingai ir išsamiai informavo Instituciją apie pažeidimą, taikomas koeficientas yra 0,4;
iv) jei finansų įstaiga savanoriškai ėmėsi priemonių, kad užtikrintų, jog ateityje nebebūtų galima padaryti panašių pažeidimų, taikomas koeficientas yra 0,6.
5. Nepaisant 2 ir 3 dalių, bendra baudos suma neviršija 20 % atitinkamos finansų įstaigos ankstesnių finansinių metų metinės apyvartos, nebent finansų įstaiga dėl pažeidimo gavo tiesioginės arba netiesioginės finansinės naudos. Tokiu atveju bendra baudos suma negali būti mažesnė negu finansinė nauda.
35e straipsnis
Periodiškai mokamos baudos
1. Institucija priima sprendimus skirti periodiškai mokamą baudą, kad priverstų 35b straipsnio 1 dalyje nurodytas įstaigas arba subjektus teikti pagal 35b straipsnio 3 dalį priimtu sprendimu prašomą informaciją.
2. Periodiškai mokama bauda yra veiksminga ir proporcinga. Periodiškai mokama bauda taikoma už kiekvieną uždelstą dieną, kol atitinkama finansų įstaiga neįvykdo atitinkamo 1 dalyje nurodyto sprendimo.
3. Nepaisant 2 dalies, periodiškai mokamos baudos dydis sudaro 3 % atitinkamos finansų įstaigos praėjusių finansinių metų vidutinės paros apyvartos. Ji skaičiuojama nuo sprendime dėl periodiškai mokamos baudos skyrimo nustatytos dienos.
4. Periodiškai mokama bauda gali būti skiriama ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui nuo pranešimo apie Institucijos sprendimą dienos.
35f straipsnis
Teisė būti išklausytam
1. Prieš priimdama sprendimą skirti baudą arba periodiškai mokamą baudą pagal 35d ir 35e straipsnių nuostatas, Institucija suteikia galimybę finansų įstaigai, kuriai pateiktas prašymas pateikti informaciją, būti išklausytai.
Institucija savo sprendimus grindžia tik tomis išvadomis, dėl kurių atitinkamos įstaigos galėjo pateikti pastabas.
2. Per šią procedūrą visapusiškai gerbiamos 1 dalyje nurodytos finansų įstaigos teisės į gynybą. Finansų įstaigai suteikiama teisė susipažinti su Institucijos byla, atsižvelgiant į teisėtą kitų asmenų interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai ir Institucijos vidaus parengiamiesiems dokumentams.
35g straipsnis
Baudų ir periodiškai mokamų baudų paskelbimas, pobūdis, mokėjimo užtikrinimas ir paskyrimas
1. Pagal 35d ir 35e straipsnius skiriamos baudos ir periodiškai mokamos baudos yra administracinio pobūdžio ir jų mokėjimas užtikrinamas priverstinėmis priemonėmis.
2. Baudos arba periodiškai mokamos baudos mokėjimo užtikrinimo priemonės taikomos pagal valstybės narės, kurios teritorijoje jos taikomos, procedūrines taisykles. Vykdomąjį dokumentą, neatlikdama jokių kitų formalumų, tik patikrinusi sprendimo autentiškumą, prie sprendimo skirti baudą arba periodiškai mokamą baudą prideda institucija, kurią kiekviena valstybė narė paskiria šiam tikslui ir apie kurią praneša Institucijai bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.
3. Kai 2 dalyje nurodyti atitinkamos šalies prašymu vykdomi formalumai užbaigiami, ši šalis gali pradėti mokėjimo užtikrinimo procedūrą pagal nacionalinę teisę kreipdamasi tiesiogiai į kompetentingą įstaigą.
4. Baudos arba periodiškai mokamos baudos mokėjimo užtikrinimo procedūra gali būti sustabdyta tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu. Tačiau skundų dėl baudos arba periodiškai mokamos baudos mokėjimo užtikrinimo būdų teisėtumo nagrinėjimas priklauso atitinkamos valstybės narės teismų jurisdikcijai.
5. Institucija viešai paskelbia apie kiekvieną baudą ir periodiškai mokamą baudą, paskirtą pagal 35d ir 35e straipsnius, išskyrus atvejus, kai toks viešas paskelbimas sukeltų rimtą pavojų finansų rinkoms arba pernelyg pakenktų dalyvaujančioms šalims.
6. Baudų ir periodiškai mokamų baudų sumos skiriamos į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą.
35h straipsnis
Sprendimų peržiūra Europos Sąjungos Teisingumo Teisme
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi neribotą jurisdikciją peržiūrėti sprendimus, kuriais Institucija skyrė baudą arba periodiškai mokamą baudą. Jis Institucijos skirtą baudą arba periodiškai mokamą baudą gali panaikinti, sumažinti arba padidinti.“;
(24)36 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:
„Institucija, gavusi ESRV įspėjimą ar rekomendaciją, skirtą kompetentingai institucijai, prireikus naudojasi jai pagal šį reglamentą suteiktais įgaliojimais užtikrinti, kad būtų laiku imtasi tolesnių veiksmų.“
(25)37 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)5 dalies pirmos pastraipos paskutinis sakinys pakeičiamas taip:
„Draudimo, perdraudimo ir profesinių pensijų suinteresuotųjų subjektų grupės narių kadencija yra ketveri metai, o jai pasibaigus rengiama nauja atrankos procedūra.“;
(c)6 dalis papildoma šiomis pastraipomis:
„Jeigu Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė negali priimti bendros nuomonės arba patarimo, vienai suinteresuotųjų subjektų grupei atstovaujantiems nariams leidžiama parengti atskirąją nuomonę arba atskirąjį patarimą.
Pagal šio reglamento 56 straipsnį dėl bendrųjų pozicijų ir bendrų aktų Draudimo ir perdraudimo suinteresuotųjų subjektų grupė, Profesinių pensijų suinteresuotųjų subjektų grupė, Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė ir Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė gali skelbti bendras nuomones ir patarimus su Europos priežiūros institucijų darbu susijusiais klausimais.“;
(26)39 straipsnis pakeičiamas taip:
„39 straipsnis
Sprendimų priėmimo procedūros
1. Priimdama šiame reglamente numatytus sprendimus, Institucija veikia pagal 2–6 dalis, išskyrus sprendimus, kurie priimami pagal 35b, 35d ir 35e straipsnius.
2. Institucija praneša visiems adresatams apie ketinimą priimti sprendimą ir nustato terminą, per kurį adresatas gali pareikšti nuomonę dėl sprendimo dalyko, visapusiškai atsižvelgdama į to klausimo skubumą, sudėtingumą ir galimas pasekmes. Pirmame sakinyje išdėstyta nuostata mutatis mutandis taikoma 17 straipsnio 3 dalyje nurodytoms rekomendacijoms.
3. Institucijos sprendimuose nurodomi juos pagrindžiantys motyvai.
4. Institucijos sprendimų adresatai informuojami apie teisines teisių gynimo priemones, kuriomis galima pasinaudoti pagal šį reglamentą.
5. Jeigu Institucija priėmė sprendimą pagal 18 straipsnio 3 ar 4 dalį, ji peržiūri tą sprendimą atitinkamu periodiškumu.
6. Apie sprendimus, kuriuos Institucija priima pagal 17, 18 arba 19 straipsnius, skelbiama viešai. Viešame skelbime nurodoma atitinkamos kompetentingos institucijos ar finansų įstaigos tapatybė bei pagrindinis sprendimo turinys, nebent toks paskelbimas prieštarautų teisėtiems tų finansų įstaigų interesams apsaugoti savo verslo paslaptis arba galėtų sukelti didelį pavojų tvarkingam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui.
(27)40 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1 dalis iš dalies keičiama taip:
i)įterpiamas aa punktas:
„aa) 45 straipsnio 1 dalyje nurodyti Vykdomosios valdybos tikrieji nariai, be balsavimo teisės;“;
(c)
7 dalies antra pastraipa išbraukiama;
(d)
Įterpiama 8 dalis:
„8. Jeigu 1 dalies b punkte nurodyta nacionalinės valdžios institucija nėra atsakinga už vartotojų apsaugos taisyklių laikymosi užtikrinimą, tame punkte nurodytas Priežiūros tarybos narys gali nuspręsti pakviesti tos valstybės narės vartotojų apsaugos institucijos atstovą, neturintį balsavimo teisės. Jeigu atsakomybe už vartotojų apsaugą dalijasi kelios valstybės narės institucijos, šios institucijos susitaria dėl bendro atstovo.“;
(28)41 straipsnis pakeičiamas taip:
„41 straipsnis
Vidaus komitetai
Priežiūros taryba gali steigti vidaus komitetus specialioms jai paskirtoms užduotims vykdyti. Priežiūros taryba gali numatyti galimybę tam tikras aiškiai apibrėžtas užduotis ir sprendimus perduoti vidaus komitetams, Vykdomajai valdybai arba pirmininkui.“;
;
(29)42 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:
„Atlikdami pagal šį reglamentą jiems pavestas užduotis, balsavimo teisę turintys Priežiūros tarybos nariai veikia nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamiesi tik visos Sąjungos interesais, neprašo Sąjungos institucijų ar įstaigų, kurios nors valstybės narės vyriausybės ar kurios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.“;
(30)43 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1 dalis pakeičiama taip:
„1. Priežiūros taryba nustato Institucijos darbo gaires. Jeigu šiame reglamente nenurodyta kitaip, Priežiūros taryba, remdamasi Vykdomosios valdybos pasiūlymu, priima Institucijos nuomones, rekomendacijas, gaires ir sprendimus ir teikia II skyriuje nurodytus patarimus.“;
(c)2 ir 3 dalys išbraukiamos;
(d)4 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:
„Iki kiekvienų metų rugsėjo 30 d. Priežiūros taryba, remdamasi Vykdomosios valdybos pasiūlymu, priima kitų metų Institucijos darbo programą ir ją perduoda Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai susipažinti.“;
(e)5 dalis pakeičiama taip:
„5. Priežiūros taryba, remdamasi Vykdomosios valdybos pasiūlymu, tvirtina metinę Institucijos veiklos, taip pat pirmininko pareigų atlikimo, ataskaitą, remdamasi 53 straipsnio 7 dalyje nurodytu ataskaitos projektu, ir kasmet ne vėliau kaip iki birželio 15 d. perduoda tą ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Ataskaita skelbiama viešai.“;
(f)e)
8 dalis išbraukiama;
(31)44 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1 dalies antra pastraipa papildoma šiuo sakiniu:
„Vykdomosios valdybos tikrieji nariai ir pirmininkas dėl šių sprendimų nebalsuoja.“;
(c)1 dalies trečia ir ketvirta pastraipos išbraukiamos;
(d)4 dalis pakeičiama taip:
„4. Balsavimo teisės neturintys nariai ir stebėtojai nedalyvauja jokiose Priežiūros tarybos diskusijose dėl atskirų finansų įstaigų, nebent 75 straipsnio 3 dalyje arba 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose būtų nustatyta kitaip.
Pirma pastraipa netaikoma pirmininkui, nariams, kurie taip pat yra Vykdomosios valdybos nariai, ir Europos Centrinio Banko priežiūros valdybos paskirtam atstovui.“;
(32)III skyriaus 2 skirsnio pavadinimas pakeičiamas taip:
„Vykdomoji valdyba“;
(33)45 straipsnis pakeičiamas taip:
„45 straipsnis
Sudėtis
„1. Vykdomąją valdybą sudaro pirmininkas ir trys tikrieji nariai. Pirmininkas kiekvienam tikrajam nariui skiria aiškiai apibrėžtas politikos ir valdymo užduotis. Vienam iš tikrųjų narių perduodama atsakomybė už biudžeto klausimus ir už klausimus, susijusius su Institucijos darbo programa (toliau – atsakingasis narys). Vienas iš tikrųjų narių pagal šį reglamentą vykdo pirmininko pavaduotojo funkcijas ir, kai pirmininko nėra arba pirmininkui iškyla pagrįstų kliūčių, – pirmininko funkcijas.
2. Tikrieji nariai atrenkami pagal nuopelnus, gebėjimus, finansų įstaigų ir rinkų išmanymą bei su finansų priežiūra ir reguliavimu susijusią patirtį. Tikrieji nariai turi turėti daug valdymo patirties. Atranka vykdoma Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbus atvirą kvietimą teikti kandidatūras, paskui Komisija sudaro galutinį reikalavimus atitinkančių kandidatų sąrašą.
Komisija pateikia galutinį kandidatų sąrašą Europos Parlamentui tvirtinti. Galutinį kandidatų sąrašą patvirtinus, Taryba priima sprendimą skirti Vykdomosios tarybos narius, įskaitant atsakingąjį narį.
3. Jeigu Vykdomosios valdybos tikrasis narys nebeatitinka 46 straipsnyje nustatytų sąlygų arba nustatoma, kad jis padarė sunkų nusižengimą, Komisijai pasiūlius ir Europos Parlamentui pasiūlymą patvirtinus, Taryba gali priimti sprendimą atleisti jį iš pareigų.
4. Tikrųjų narių kadencija yra 5 metai ir gali būti vieną kartą pratęsta. Per devynis mėnesius iki tikrojo nario 5 metų kadencijos pabaigos Priežiūros taryba įvertina:
a) per pirmą kadenciją pasiektus rezultatus ir tai, kaip jie buvo pasiekti;
b) ateinančių metų Institucijos pareigas ir poreikius.
Atsižvelgdama į įvertinimą, Komisija pateikia tikrųjų narių, kurių kadencija turi būti pratęsta, sąrašą Tarybai. Remdamasi juo ir atsižvelgdama į įvertinimą, Taryba gali pratęsti tikrųjų narių kadenciją.“;
(34)įterpiamas 45a straipsnis:
„45a straipsnis
Sprendimų priėmimas
1. Vykdomosios valdybos sprendimai priimami paprasta jos narių balsų dauguma. Kiekvienas narys turi po vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, pirmininko balsas yra lemiamas.
2. Komisijos atstovas dalyvauja Vykdomosios valdybos posėdžiuose be balsavimo teisės, išskyrus tuos atvejus, kai nagrinėjami 63 straipsnyje nurodyti klausimai.
3. Vykdomoji valdyba priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai.
4. Vykdomosios valdybos posėdžiai šaukiami pirmininko iniciatyva arba vieno iš jos narių prašymu; posėdžiams pirmininkauja pirmininkas.
Vykdomoji valdyba posėdžiauja prieš kiekvieną Priežiūros tarybos posėdį ir taip dažnai, kaip Vykdomoji valdyba mano esant būtina. Ji posėdžiauja bent penkis kartus per metus.
5. Pagal darbo tvarkos taisykles Vykdomosios valdybos nariams gali talkinti patarėjai ar ekspertai. Balsavimo teisės neturintys dalyviai nedalyvauja jokiose Vykdomosios valdybos diskusijose dėl atskirų finansų įstaigų.“;
(35)įterpiamas 45b straipsnis:
„45b straipsnis
Vidaus komitetai
Vykdomoji valdyba gali steigti vidaus komitetus specialioms jai paskirtoms užduotims vykdyti .“;
(36)46 straipsnis pakeičiamas taip:
„46 straipsnis
Nepriklausomumas
Vykdomosios valdybos nariai veikia nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamiesi tik visos Sąjungos interesais, neprašo Sąjungos institucijų ar įstaigų, kurios nors valstybės narės vyriausybės ar kurios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.
Nei valstybės narės, nei Sąjungos institucijos ar įstaigos, nei jokios kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos Vykdomosios valdybos nariams jiems vykdant savo užduotis.“;
(37)47 straipsnis pakeičiamas taip:
„47 straipsnis
Užduotys
1. Vykdomoji valdyba užtikrina, kad Institucija vykdytų savo misiją ir atliktų pagal šį reglamentą jai paskirtas užduotis. Ji imasi visų reikiamų priemonių, visų pirma priima vidaus administracinius nurodymus ir skelbia pranešimus, siekdama užtikrinti, kad Institucija veiktų pagal šį reglamentą.
2. Vykdomoji valdyba siūlo, o Priežiūros taryba priima metinę ir daugiametę darbo programas.
3. Vykdomoji valdyba naudojasi savo su biudžetu susijusiais įgaliojimais pagal 63 ir 64 straipsnius.
Pagal 17, 19, 22, 29a, 30, 31a, 32 ir 35b–35h straipsnius Vykdomoji valdyba yra kompetentinga imtis veiksmų ir priimti sprendimus. Vykdomoji valdyba nuolat informuoja Priežiūros tarybą apie priimamus sprendimus.
3a. Vykdomoji valdyba nagrinėja visus klausimus, dėl kurių sprendimą turi priimti Priežiūros taryba, teikia savo nuomonę ir pasiūlymus dėl jų.
4. Vykdomoji valdyba priima Institucijos darbuotojų politikos planą ir pagal 68 straipsnio 2 dalį – būtinas Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) įgyvendinimo priemones.
5. Vykdomoji valdyba pagal 72 straipsnį priima specialias nuostatas dėl prieigos prie Institucijos dokumentų.
6. Remdamasi 53 straipsnio 7 dalyje nurodytu ataskaitos projektu, Vykdomoji valdyba teikia metinę Institucijos veiklos, taip pat pirmininko pareigų atlikimo, ataskaitą Priežiūros tarybai tvirtinti.
7. Pagal 58 straipsnio 3 ir 5 dalis Vykdomoji valdyba skiria ir šalina iš pareigų Apeliacinės tarybos narius.
8 Vykdomosios valdybos nariai viešai skelbia apie visus surengtus posėdžius ir visas gautas dovanas. Išlaidos registruojamos viešai pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus.
9. Konkrečios atsakingojo nario užduotys:
a) vadovaujant Priežiūros tarybai ir kontroliuojant Vykdomajai valdybai, įgyvendinti Institucijos metinę darbo programą;
b) imtis visų reikiamų priemonių, pirmiausia, priimti vidaus administracinius nurodymus ir skelbti pranešimus, siekiant užtikrinti, kad Institucija veiktų pagal šį reglamentą;
c) rengti daugiametę darbo programą, kaip nurodyta 47 straipsnio 2 dalyje;
d) iki kiekvienų metų birželio 30 d. parengti kitų metų darbo programą, kaip nurodyta 47 straipsnio 2 dalyje;
e) pagal 63 straipsnį parengti preliminarų Institucijos biudžeto projektą ir vykdyti Institucijos biudžetą pagal 64 straipsnį;
f) kiekvienais metais parengti ataskaitos projektą, kuriame būtų skirsnis apie Institucijos reguliavimo ir priežiūros veiklą ir skirsnis apie finansinius ir administracinius klausimus;
g) Institucijos darbuotojų atžvilgiu vykdyti 68 straipsnyje nustatytus įgaliojimus ir spręsti su darbuotojais susijusius klausimus.“;
(38)48 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)
1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:
„Pirmininkas atsako už Priežiūros tarybos darbo parengimą ir pirmininkauja Priežiūros tarybos bei Vykdomosios valdybos posėdžiams.“;
(c)
2 dalis pakeičiama taip:
„2. Pirmininkas renkamas, atsižvelgiant į jo nuopelnus, gebėjimus, finansų įstaigų ir rinkų išmanymą bei su finansų priežiūra ir reguliavimu susijusią patirtį, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbus atvirą kvietimą teikti kandidatūras. Komisija teikia galutinį kandidatų eiti pirmininko pareigas sąrašą Europos Parlamentui tvirtinti. Galutinį kandidatų sąrašą patvirtinus, Taryba priima sprendimą skirti pirmininką.
Jeigu pirmininkas nebeatitinka 49 straipsnyje nustatytų sąlygų arba nustatoma, kad jis padarė sunkų nusižengimą, Komisijai pasiūlius ir Europos Parlamentui pasiūlymą patvirtinus, Taryba gali priimti sprendimą atleisti jį iš pareigų.“;
(d)
4 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:
„Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir atsižvelgdama į įvertinimą, gali vieną kartą pratęsti pirmininko kadenciją.“;
(e)
5 dalis išbraukiama;
(39)įterpiamas 49a straipsnis:
„49a straipsnis
Išlaidos
Pirmininkas viešai skelbia apie visus surengtus posėdžius ir visas gautas dovanas. Išlaidos registruojamos viešai pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus.“;
(40)51, 52 ir 53 straipsniai išbraukiami;
(41)54 straipsnio 2 dalyje
įterpiama ši įtrauka:
„– vartotojų ir investuotojų apsaugos klausimais“;
(42)55 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
„2. Vienas Vykdomosios valdybos narys, atsakingasis narys pagal 47 straipsnio 8a dalį, Komisijos ir ESRV atstovai kviečiami į Jungtinio komiteto, taip pat į bet kurio 57 straipsnyje nurodyto pakomitečio posėdžius kaip stebėtojai.“;
(43)58 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)3 dalis pakeičiama taip:
„3. Du Apeliacinės tarybos narius ir du pakaitinius narius iš Komisijos pasiūlyto galutinio kandidatų sąrašo, sudaryto Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbus viešą kvietimą pareikšti susidomėjimą, skiria Institucijos Vykdomoji valdyba, prieš tai pasikonsultavusi su Priežiūros taryba.“
(c)5 dalis pakeičiama taip:
„5. Institucijos Vykdomosios valdybos paskirtas Apeliacinės tarybos narys negali būti pašalintas iš pareigų nesibaigus jo kadencijai, nebent būtų nustatyta, kad jis padarė sunkų nusižengimą; tuomet Vykdomoji valdyba, pasikonsultavusi su Priežiūros taryba, priima atitinkamą sprendimą.“;
(44)59 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„1. Apeliacinės tarybos nariai priimdami sprendimus veikia nepriklausomai. Jų nevaržo jokie nurodymai. Jie negali eiti jokių kitų pareigų Institucijoje, jos Vykdomojoje valdyboje ar Priežiūros taryboje.“;
(45)60 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„1. Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant kompetentingas institucijas, gali teikti apeliacinį skundą dėl 17, 18, 19 ir 35 straipsniuose nurodyto Institucijos sprendimo ir dėl bet kurio kito Institucijos pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus Sąjungos aktus priimto tam asmeniui skirto sprendimo arba sprendimo, kuris, nors ir skirtas kitam asmeniui, yra tiesiogiai ir asmeniškai susijęs su tuo asmeniu.“
(46)62 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1 dalis pakeičiama taip:
„1. Institucijos pajamas sudaro bet kokia šių komponentų kombinacija, nedarant poveikio kitų rūšių pajamoms:
a) Sąjungos išlyginamasis įnašas, įtrauktas į Sąjungos bendrąjį biudžetą (Komisijos skirsnis), kuris nesudaro daugiau negu 40 % numatomų Institucijos pajamų;
b) metiniai finansų įstaigų įnašai, atsižvelgiant į numatomas metines išlaidas, susijusias su veikla, kurią reikalaujama vykdyti pagal šį reglamentą ir pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus Sąjungos aktus, kiekvienos Institucijos kompetencijos sričiai priskirtos kategorijos dalyviams;
c) visi atitinkamose Sąjungos teisės priemonėse nurodytais atvejais Institucijai mokami mokesčiai;
d) visi savanoriški valstybių narių arba stebėtojų įnašai;
e) užmokestis už leidinius, mokymus ir kitas kompetentingų institucijų prašomas paslaugas.“;
(c)pridedamos šios 5 ir 6 dalys:
„5. 1 dalies b punkte nurodytus įnašus kiekvienais metais iš atskirų finansų įstaigų renka kiekvienos valstybės narės paskirtos institucijos. Iki kiekvienų finansinių metų kovo 31 d. kiekviena valstybė narė sumoka Institucijai tokio dydžio sumą, kokią turi surinkti, vadovaujantis 62a straipsnyje nurodytame deleguotajame akte nustatytais kriterijais.
6. 1 dalies d punkte nurodyti savanoriški valstybių narių ir stebėtojų įnašai nepriimami, jeigu juos priėmus galėtų kilti abejonių dėl Institucijos nepriklausomumo ir nešališkumo.“;
(47)įterpiamas 62a straipsnis:
„62a straipsnis
Deleguotieji aktai dėl finansų įstaigų metinių įnašų apskaičiavimo
Pagal 75a straipsnį Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nurodoma, kaip turi būti apskaičiuojami 62 straipsnio e punkte nurodyti atskirų finansų įstaigų metiniai įnašai, ir nustatoma:
a) numatomų išlaidų paskirstymo pagal finansų įstaigų kategorijas metodika, pagal kurią nustatoma, kokią dalį įnašų turi skirti kiekvienos kategorijos finansų įstaigos;
b) tinkami ir objektyvūs kriterijai, pagal kuriuos nustatomi metiniai įnašai, kuriuos pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus Sąjungos aktus turi mokėti atskiros finansų įstaigos, atsižvelgiant į jų dydį, kad būtų apytikriai parodyta jų svarba rinkoje.
Pagal pirmos pastraipos b punkte nurodytus kriterijus galima nustatyti arba de minimis ribas, kurių nepasiekus įnašo mokėti nereikia, arba mažiausią įnašų ribą.“;
(48)63 straipsnis pakeičiamas taip:
„63 straipsnis
Biudžeto sudarymas
1. Kiekvienais metais atsakingasis narys, remdamasis Institucijos metiniu ir daugiamečiu programavimu, parengia preliminarų trejų ateinančių finansinių metų Institucijos bendrojo programavimo dokumento projektą, kuriame išdėstomos numatomos pajamos ir išlaidos, taip pat informacija apie darbuotojus, ir kartu su etatų planu jį pateikia Vykdomajai valdybai ir Priežiūros tarybai.
1a. Vykdomoji valdyba, vadovaudamasi Priežiūros tarybos patvirtintu projektu, priima ateinančių trejų finansinių metų bendrojo programavimo dokumento projektą.
1b. Vykdomoji valdyba iki sausio 31 d. pateikia bendrojo programavimo dokumento projektą Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai.
2.
Remdamasi bendrojo programavimo dokumento projektu, Komisija į Sąjungos biudžeto projektą įtraukia išlaidų, kurios, jos manymu, reikalingos pagal etatų planą, sąmatas ir išlyginamojo įnašo, kuris bus mokamas iš Sąjungos bendrojo biudžeto pagal Sutarties 313 ir 314 straipsnius, sumą.
3.
Biudžeto valdymo institucija tvirtina Institucijos etatų planą. Biudžeto valdymo institucija tvirtina Institucijai skiriamo išlyginamojo įnašo asignavimus.
4. Institucijos biudžetą tvirtina Priežiūros taryba. Jis tampa galutinis, galutinai priėmus Sąjungos bendrąjį biudžetą. Prireikus, jis atitinkamai tikslinamas.
5. Vykdomoji valdyba nedelsdama praneša biudžeto valdymo institucijai apie kiekvieną ketinamą įgyvendinti projektą, kuris gali turėti didelę reikšmę Institucijos biudžeto finansavimui, visų pirma, praneša apie kiekvieną su nekilnojamuoju turtu, pavyzdžiui, pastatų nuoma arba pirkimu, susijusį projektą.“;
(49)64 straipsnis pakeičiamas taip:
„64 straipsnis
Biudžeto vykdymas ir kontrolė
1. Atsakingasis narys vykdo įgaliojimus suteikiančio pareigūno pareigas ir įgyvendina Institucijos biudžetą.
2. Institucijos apskaitos pareigūnas iki kitų metų kovo 1 d. siunčia preliminarias finansines ataskaitas Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams.
3. Institucijos apskaitos pareigūnas iki kitų metų kovo 1 d. siunčia konsolidavimui atlikti reikalingą apskaitos informaciją Komisijos apskaitos pareigūnui to apskaitos pareigūno nustatytu būdu ir formatu.
4. Iki kitų metų kovo 31 d. Institucijos apskaitos pareigūnas nusiunčia biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą Priežiūros tarybos nariams, Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams.
5. Gavęs Audito Rūmų pastabas dėl Institucijos preliminarių finansinių ataskaitų pagal Finansinio reglamento 148 straipsnį, Institucijos apskaitos pareigūnas parengia galutines Institucijos finansines ataskaitas. Atsakingasis narys jas nusiunčia Priežiūros tarybai, kuri pateikia savo nuomonę dėl šių finansinių ataskaitų.
6. Iki kitų metų liepos 1 d. Institucijos apskaitos pareigūnas nusiunčia galutines finansines ataskaitas ir Priežiūros tarybos nuomonę Komisijos apskaitos pareigūnui, Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams.
Institucijos apskaitos pareigūnas iki liepos 1 d. taip pat konsolidavimo tikslais nusiunčia Komisijos apskaitos pareigūnui šio pareigūno nustatyto standartinio formato ataskaitų rinkinį.
7. Ne vėliau kaip kitų metų lapkričio 15 d. galutinės finansinės ataskaitos paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
8. Iki rugsėjo 30 d. atsakingasis narys Audito Rūmams nusiunčia atsakymą į Audito Rūmų pastabas. Šio atsakymo kopiją jis taip pat nusiunčia Vykdomajai valdybai ir Komisijai.
9. Kaip nustatyta Finansinio reglamento 165 straipsnio 3 dalyje ir Europos Parlamento prašymu, atsakingasis narys pateikia Europos Parlamentui visą informaciją, kurios reikia, kad būtų užtikrinta sklandi sprendimo dėl atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo priėmimo procedūra.
10. Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos kvalifikuota balsų dauguma priimta rekomendacija, iki n + 2 metų gegužės 15 d. priima sprendimą, kad Institucija n finansinių metų biudžetą įvykdė.“;
(50)65 straipsnis pakeičiamas taip:
„65 straipsnis
Finansinės taisyklės
Pasikonsultavusi su Komisija, Vykdomoji valdyba priima Institucijai taikomas finansines taisykles. Tos taisyklės negali nukrypti nuo Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1271/2013*, taikomo įstaigoms, nurodytoms Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje, nebent to reikėtų dėl specifinių Institucijos veiklos poreikių ir tik gavus išankstinį Komisijos pritarimą.
*2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (OL L 328, 2013 12 7, p. 42).
(51)66 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„1. Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, Institucijai be jokių apribojimų taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013*.
*2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų, kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).“;
(52)68 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:
„1. Institucijos darbuotojams, įskaitant jos Vykdomosios valdybos tikruosius narius ir pirmininką, taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai, Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir Sąjungos institucijų bendrai priimtos taisyklės šiems nuostatams ir sąlygoms taikyti.
2. Komisijai pritarus, Vykdomoji valdyba Tarnybos nuostatų 110 straipsnyje numatyta tvarka patvirtina būtinas įgyvendinimo priemones.“;
(c)4 dalis pakeičiama taip:
„4. Vykdomoji valdyba priima nuostatas, leidžiančias valstybėms narėms deleguoti į Instituciją nacionalinius ekspertus.“;
(53)70 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:
„1. Priežiūros tarybos nariams ir visiems Institucijos darbuotojams, įskaitant valstybių narių laikinai deleguotus pareigūnus ir visus kitus asmenis, pagal darbo sutartis atliekančius užduotis Institucijoje, taikomi profesinės paslapties reikalavimai pagal SESV 339 straipsnį ir atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas, net ir jiems nustojus eiti savo pareigas.“;
(c)2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:
„Be to, pareiga pagal 1 dalį ir šios dalies pirmą pastraipą nedraudžia Institucijai ir kompetentingos institucijoms naudoti informaciją 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų aktų vykdymui užtikrinti ir ypač teisinėse procedūrose, susijusiose su sprendimų priėmimu.“;
(d)įterpiama 2a dalis:
„2a. Vykdomoji valdyba ir Priežiūros taryba užtikrina, kad asmenims, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai, nuolat arba kartais teikia kokias nors paslaugas, susijusias su Institucijos užduotimis, įskaitant pareigūnus ir kitus Vykdomosios valdybos ir Priežiūros tarybos įgaliotus arba kompetentingų institucijų tuo tikslu paskirtus asmenis, būtų taikomi profesinės paslapties reikalavimai, lygiaverčiai ankstesnėse dalyse nustatytiems reikalavimams.
Tokie patys profesinės paslapties reikalavimai taikomi stebėtojams, kurie dalyvauja institucijos veikloje dalyvaujančios Vykdomosios valdybos ir Priežiūros tarybos posėdžiuose.“;
(e)3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:
„1 ir 2 dalių nuostatomis Institucijai nedraudžiama keistis informacija su kompetentingomis institucijomis pagal šį reglamentą ir kitus finansų įstaigoms taikomus Sąjungos teisės aktus.“;
(54)71 straipsnis pakeičiamas taip:
„Šis reglamentas nedaro poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su jų atliekamu asmens duomenų tvarkymu pagal Reglamentą (ES) 2016/679, ar Institucijos pareigoms, susijusioms su jai vykdant pareigas atliekamu asmens duomenų tvarkymu pagal Reglamentą (ES) 2018/XXX (ES institucijoms ir įstaigoms skirtas duomenų apsaugos reglamentas).“;
(55)72 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
„2. Vykdomoji valdyba patvirtina Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo praktines priemones.“;
(56)73 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
„2. Dėl Institucijos kalbų vartojimo vidaus tvarkos sprendžia Vykdomoji valdyba.“;
(57)74 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:
„Reikiamos nuostatos dėl patalpų, suteiktinų Institucijai valstybėje narėje, kurioje yra jos būstinė, ir infrastruktūros, kurią turi suteikti ta valstybė narė, taip pat specialios taisyklės, taikytinos Institucijos darbuotojams ir jų šeimos nariams toje valstybėje narėje, nustatoma Institucijos ir tos valstybės narės susitarime dėl būstinės, sudarytame gavus Vykdomosios valdybos pritarimą.“;
(58)įterpiamas 75a straipsnis:
„75a straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 35c ir 62a straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus suteikiami neribotam laikotarpiui.
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 35c ir 62a straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4.
Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6. Pagal 35c arba 62a straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.“;
(59)76 straipsnis pakeičiamas taip:
„76 straipsnis
Ryšiai su EDPPPIK
Institucija laikoma EDPPPIK teisių perėmėja. Ne vėliau kaip Institucijos įsteigimo dieną visas EDPPPIK turtas ir visi įsipareigojimai bei visos neįvykdytos operacijos automatiškai perkeliamos Institucijai. EDPPPIK parengia ataskaitą, atspindinčią jo turto ir įsipareigojimų padėtį tokio perkėlimo dieną. EDPPPIK ir Komisija atlieka tos ataskaitos auditą ir ją patvirtina.“;
(60)Įterpiamas naujas 77a straipsnis:
77a straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
Pagal Reglamentą Nr. 1094/2010 su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2014/51/ES, paskirto ir [LB: įrašyti datą – trys mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos] pareigas einančio vykdomojo direktoriaus užduotys ir pareigos nuo tos dienos netenka galios.
Pagal Reglamentą Nr. 1094/2010 su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2014/51/ES, paskirto ir [LB: įrašyti datą – trys mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos] pareigas einančio pirmininko užduotys ir pareigos vykdomos iki kadencijos pabaigos.
Pagal Reglamentą Nr. 1094/2010 su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2014/51/ES, paskirtų ir [LB: įrašyti datą – trys mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos] pareigas einančių Administracinės valdybos narių užduotys ir pareigos nuo tos dienos netenka galios.“;
3 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 daliniai pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 1095/2010 iš dalies keičiamas taip:
(1)1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)
2 dalis pakeičiama taip:
„2. Institucija veikia šiuo reglamentu suteiktų įgaliojimų srityje ir Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 97/9/EB, Direktyvos 98/26/EB, Direktyvos 2001/34/EB, Direktyvos 2002/47/EB, Direktyvos 2003/71/EB, Direktyvos 2004/39/EB, Direktyvos 2004/109/EB, Direktyvos 2009/65/EB, Direktyvos 2011/61/ES*, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 1606/2002**, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES*** ir Reglamento (EB) Nr. 1606/2009, taip pat Direktyvos 2002/87/EB, Direktyvos (ES) 2015/849, Direktyvos 2002/65/EB atitinkamų dalių, kai tie teisės aktai taikomi investicines paslaugas teikiančioms įmonėms arba kolektyvinio investavimo subjektams, prekiaujantiems savo investiciniais vienetais arba akcijomis, bei juos prižiūrinčioms kompetentingoms institucijoms, įskaitant visas tais teisės aktais grindžiamas direktyvas, reglamentus ir sprendimus, taip pat bet kurio vėlesnio teisiškai privalomo Sąjungos akto, kuriuo Institucijai pavedamos užduotys, taikymo srityje.
*2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).
**2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (OL L 243, 2002 9 11, p. 1.).
***2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).“;
(c)
įterpiama 3a dalis:
„3a. Šis reglamentas taikomas nedarant poveikio kitiems Sąjungos aktams, kuriais Institucijai suteikiamos leidimų suteikimo ar priežiūros funkcijos ir atitinkami įgaliojimai.“;
(2)2 straipsnio 5 dalyje įterpiama ši pastraipa:
„Nuorodos į priežiūrą šiame reglamente apima visų kompetentingų institucijų veiklą, vykdytiną pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisėkūros procedūra priimtus aktus.“;
(3)4 straipsnio 3 punkto ii papunktis pakeičiamas taip:
„ii) taikant direktyvas 2002/65/EB ir (ES) 2015/849 – institucijos, kompetentingos užtikrinti, kad investicines paslaugas teikiančios įmonės ir kolektyvinio investavimo subjektai, prekiaujantys savo investiciniais vienetais ar akcijomis, laikytųsi tų direktyvų reikalavimų;“;
(4)6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)
2 punktas pakeičiamas taip:
„2. Vykdomoji valdyba, atliekanti 47 straipsnyje nustatytas užduotis;“;
(c)
4 punktas išbraukiamas;
(5)8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)
1 dalis iš dalies keičiama taip:
i) įterpiamas aa punktas:
„aa) parengti ir nuolat atnaujinti Sąjungoje taikomo Sąjungos finansų rinkų dalyvių pertvarkymo vadovą;“;
ii)e ir f punktai pakeičiami taip:
„e) organizuoti ir atlikti kompetentingų institucijų vertinimą ir, atsižvelgiant į tai, teikti gaires, rekomendacijas ir nustatyti geriausią praktiką, siekiant, kad būtų užtikrinti nuoseklesni priežiūros rezultatai;
f) pagal savo kompetenciją stebėti ir vertinti rinkos pokyčius, įskaitant, kai tinkama, su novatoriškų finansinių paslaugų tendencijomis susijusius pokyčius;“;
iii)h punktas pakeičiamas taip:
„h) stiprinti vartotojų ir investuotojų apsaugą;“;
iv)l punktas išbraukiamas;
(c)įterpiama nauja 1a dalis:
„1a. Atlikdama savo užduotis pagal šį reglamentą, Institucija atsižvelgia į technologines inovacijas, novatoriškus ir tvarius verslo modelius, aplinkos apsaugos, socialinių ir su valdymu susijusių veiksnių integravimą.“;
(d)2 dalis iš dalies keičiama taip:
i) įterpiamas ca punktas:
„ca) skelbti rekomendacijas, kaip nustatyta 29a ir 31a straipsniuose;“;
ii) h punktas pakeičiamas taip:
„h) rinkti būtiną informaciją apie finansų įstaigas, kaip numatyta 35 ir 35b straipsniuose“;
(e)pridedama 3 dalis:
„3. Vykdydama 1 dalyje nurodytas užduotis ir naudodamasi 2 dalyje nurodytais įgaliojimais Institucija deramai atsižvelgia į geresnio reglamentavimo principus, įskaitant sąnaudų ir naudos analizių, atliktų pagal šį reglamentą, rezultatus.“;
(6)9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1 dalyje įterpiami aa ir ab punktai:
„aa) atlikdama nuodugnų teminį elgesio rinkoje vertinimą ir formuodama bendrą supratimą apie rinkos praktiką, kad galėtų nustatyti galimas problemas ir išanalizuoti jų poveikį;
ab) rengdama mažmeninės rizikos rodiklius, kurie padėtų laiku nustatyti galimas žalos vartotojams ir investuotojams priežastis;“;
(c)
2 dalis pakeičiama taip:
„2. Institucija stebi naują ir jau vykdomą finansinę veiklą ir gali priimti gaires ir rekomendacijas, siekdama skatinti rinkų saugumą ir patikimumą bei reguliavimo ir priežiūros praktikos konvergenciją.“;
(d)
4 dalis pakeičiama taip:
„4. Institucija įsteigia Finansinių naujovių komitetą, kuris yra neatskiriama jos dalis ir vienija visas atitinkamas kompetentingas nacionalines priežiūros ir už vartotojų apsaugą atsakingas institucijas, siekiant nustatyti suderintą požiūrį į naujos ar novatoriškos finansinės veiklos reguliavimą ir priežiūrą ir teikti konsultacijas Institucijai, kad ji jas pateiktų Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Institucija į Komitetą taip pat gali įtraukti nacionalines duomenų apsaugos institucijas.“;
(7)16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1 dalis papildoma šia pastraipa:
„Institucija taip pat gali teikti gaires ir rekomendacijas valstybių narių institucijoms, kurios šiame reglamente nėra apibrėžtos kaip kompetentingos institucijos, bet yra įgaliotos užtikrinti, kad būtų taikomi 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti aktai.“;
(c)
2 dalis pakeičiama taip:
„2. Išskyrus išimtines aplinkybes, Institucija rengia atviras viešas konsultacijas dėl savo skelbiamų gairių ir rekomendacijų ir analizuoja galimas tokių gairių ir rekomendacijų paskelbimo išlaidas ir naudą. Tokios konsultacijos ir analizės turi būti proporcingos gairių ar rekomendacijų apimčiai, pobūdžiui ir poveikiui. Išskyrus išimtines aplinkybes, Institucija taip pat prašo, kad 37 straipsnyje nurodyta Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomones ar patarimus.“;
(d)4 dalis papildoma šiuo sakiniu:
„Ataskaitoje taip pat paaiškinama, kaip Institucija pagrindė gairių ir rekomendacijų skelbimą, ir apibendrinama per viešas konsultacijas dėl šių gairių ir rekomendacijų gauta grįžtamoji informacija.“;
(e)pridedama 5 dalis:
„5. Jeigu du trečdaliai Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės narių laikosi nuomonės, kad paskelbdama tam tikras gaires arba rekomendacijas Institucija viršijo savo kompetenciją, jie gali nusiųsti pagrįstą nuomonę Komisijai.
Komisija prašo pateikti paaiškinimą, kuriuo būtų pagrįstas atitinkamų Institucijos gairių arba rekomendacijų paskelbimas. Gavusi Institucijos paaiškinimą, Komisija vertina gairių arba rekomendacijų taikymo sritį, atsižvelgdama į Institucijos kompetenciją. Jeigu Komisija mano, kad Institucija viršijo savo kompetenciją, suteikusi Institucijai galimybę išdėstyti savo poziciją, Komisija gali priimti įgyvendinimo sprendimą, kuriuo reikalaujama, kad Institucija atšauktų atitinkamas gaires arba rekomendacijas. Komisijos sprendimas skelbiamas viešai.“;
(8)17 straipsnio 2 dalis papildoma šiomis pastraipomis:
„Nedarant poveikio 35 straipsnyje nustatytiems įgaliojimams, Institucija gali pateikti tinkamai pagrįstą ir motyvuotą prašymą pateikti informaciją tiesiogiai kitoms kompetentingoms institucijoms arba atitinkamiems finansų rinkų dalyviams, jeigu mano, kad tai yra būtina tiriant įtariamą Sąjungos teisės pažeidimą arba jos netaikymo atvejį. Jeigu motyvuotas prašymas teikiamas finansų rinkų dalyviams, jame paaiškinama, kodėl tiriant įtariamą Sąjungos teisės pažeidimą arba jos netaikymo atvejį yra reikalinga ši informacija.
Tokio prašymo gavėjas nedelsdamas pateikia Institucijai aiškią, tikslią ir išsamią informaciją.
Jeigu prašymas pateikti informaciją pateikiamas finansų rinkų dalyviui, Institucija apie tokį prašymą informuoja atitinkamas kompetentingas institucijas. Kompetentingos institucijos padeda Institucijai surinkti informaciją, jeigu Institucija to paprašo.“;
(9)19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1 dalis pakeičiama taip:
„1. 1 straipsnio 2 dalyje išvardytuose Sąjungos aktuose nurodytais atvejais ir nedarant poveikio 17 straipsnyje nustatytiems įgaliojimams, Institucija gali padėti kompetentingoms institucijoms pasiekti susitarimą 2–4 dalyse nustatyta tvarka bet kuriomis iš šių aplinkybių:
a)
vienos arba daugiau atitinkamų kompetentingų institucijų prašymu, jeigu kompetentinga institucija nesutinka su kitos kompetentingos institucijos veiksmų tvarka arba turiniu, siūlomu veiksmu arba neveikimu;
b)
savo iniciatyva, jeigu, remiantis objektyviais kriterijais, galima nustatyti, kad kompetentingos institucijos nesutaria.
Jeigu 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose reikalaujama, kad būtų priimtas bendras kompetentingų institucijų sprendimas, bet jos per tuose aktuose nustatytą terminą bendro sprendimo nepriima, galima daryti prielaidą, kad kompetentingos institucijos nesutaria.“;
(c)įterpiamos 1a ir 1b dalys:
„1a. Atitinkamos kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša Institucijai, kad susitarimas nepasiektas, toliau nurodytais atvejais:
a)
jeigu 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose Sąjungos aktuose yra nustatytas terminas, per kurį kompetentingos institucijos turi pasiekti susitarimą – vienu iš toliau nurodytų atvejų, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų ankstesnis:
i) terminas baigiasi;
ii) viena arba daugiau atitinkamų kompetentingų institucijų, remdamosi objektyviais veiksniais, padaro išvadą, kad susitarti nepavyksta;
b)
1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose Sąjungos aktuose terminas, per kurį kompetentingos institucijos turi pasiekti susitarimą, nenustatytas – vienu iš toliau nurodytų atvejų, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų ankstesnis:
i)
viena arba daugiau atitinkamų kompetentingų institucijų, remdamosi objektyviais veiksniais, padaro išvadą, kad susitarti nepavyksta; arba
ii)
nuo dienos, kai kompetentinga institucija gavo kitos kompetentingos institucijos prašymą imtis tam tikrų veiksmų, kad būtų laikomasi Sąjungos teisės, praėjo du mėnesiai, bet prašomoji institucija dar nepriėmė sprendimo, kuriuo prašymas būtų patenkintas.“;
1b. Pirmininkas įvertina, ar Institucija turėtų veikti pagal 1 dalį. Jeigu Institucija įsikiša savo iniciatyva, ji praneša atitinkamoms kompetentingoms institucijoms apie savo sprendimą dėl įsikišimo.
Kol Institucija 47 straipsnio 3a dalyje nustatyta tvarka nepriėmė sprendimo, tais atvejais, kai 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose reikalaujama priimti bendrą sprendimą, visos priimant bendrą sprendimą dalyvaujančios kompetentingos institucijos atideda savo atskirus sprendimus. Jeigu Institucija nusprendžia imtis veiksmų, visos priimant bendrą sprendimą dalyvaujančios kompetentingos institucijos atideda savo sprendimus, kol bus baigta 2 ir 3 dalyse nurodyta procedūra.“;
(d)3 dalis pakeičiama taip:
„Jeigu per 2 dalyje nurodytą taikinimo etapą atitinkamos kompetentingos institucijos nesusitaria, Institucija gali priimti sprendimą, įpareigojantį tas institucijas imtis konkrečių veiksmų arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų, kad klausimas būtų išspręstas, siekiant užtikrinti Sąjungos teisės laikymąsi. Institucijos sprendimas atitinkamoms kompetentingoms institucijoms yra privalomas. Institucijos sprendime gali būti reikalaujama, kad kompetentingos institucijos panaikintų arba iš dalies pakeistų savo priimtą sprendimą arba pasinaudotų įgaliojimais, kuriuos turi pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus.“;
(e)įterpiama 3a dalis:
„3a. Institucija praneša atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, kad 2 ir 3 dalyse nurodytos procedūros baigtos, ir, kai taikytina, kartu pateikia pagal 3 dalį priimtą sprendimą.“;
(f)4 dalis pakeičiama taip:
„4. Nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams pagal Sutarties 258 straipsnį, jeigu kompetentinga institucija nevykdo Institucijos sprendimo, taigi neužtikrina, kad finansų rinkų dalyvis laikytųsi reikalavimų, kurie jam tiesiogiai taikomi pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus aktus, Institucija gali priimti finansų rinkų dalyviui skirtą atskirą sprendimą, kuriuo reikalaujama imtis veiksmų, įskaitant bet kokios veiklos nutraukimą, kurie yra būtini, kad jis vykdytų savo pareigas pagal Sąjungos teisę.“;
(10)22 straipsnio 4 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:
„Tais tikslais Institucija gali pasinaudoti įgaliojimais, kurie jai suteikti pagal šį reglamentą, įskaitant 35 ir 35b straipsnius.“
(11)29 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1 dalis iš dalies keičiama taip:
i) įterpiamas aa punktas:
„aa) pagal 29a straipsnį paskelbia strateginį priežiūros planą;“;
ii) b punktas pakeičiamas taip:
„b) skatina veiksmingą dvišalį ir daugiašalį kompetentingų institucijų keitimąsi informacija visais aktualiais klausimais, įskaitant, kai tinkama, kibernetinį saugumą ir kibernetinius išpuolius, visapusiškai laikantis atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytų ir taikytinų konfidencialumo ir duomenų apsaugos nuostatų;“;
iii) e punktas pakeičiamas taip:
„e) rengia sektorines ir horizontalias įvairiems sektoriams skirtas mokymo programas, įskaitant susijusias su technologinėmis inovacijomis, sudaro palankias sąlygas darbuotojų mainams ir skatina kompetentingas institucijas aktyviau naudotis delegavimo programomis ir kitomis priemonėmis;“;
(c)2 dalis papildoma šia pastraipa:
„Siekdama formuoti bendrą priežiūros kultūrą, Institucija, be kita ko, atsižvelgdama į kintančią finansų rinkų dalyvių verslo praktiką ir verslo modelius, įskaitant dėl technologinių inovacijų vykstančius pokyčius, parengia ir nuolat atnaujina Sąjungai taikomą Sąjungos finansų rinkų dalyvių priežiūros vadovą. Sąjungai taikomame priežiūros vadove išdėstoma geriausia priežiūros praktika ir aukštos kokybės metodika bei procesai.“;
(12)įterpiamas 29a straipsnis:
„29a straipsnis
Strateginis priežiūros planas
1. Pradėjus taikyti Reglamentą [XXX įrašyti dalinio keitimo reglamento numerį], o vėliau kas trejus metus iki kovo 31 d. Institucija, atsižvelgdama į visas kompetentingų institucijų pastabas, paskelbia kompetentingoms institucijoms skirtas rekomendacijas, kuriose išdėsto strateginius priežiūros tikslus ir prioritetus (toliau – strateginis priežiūros planas). Institucija perduoda strateginį priežiūros planą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai susipažinti ir jį paskelbia savo interneto svetainėje.
Strateginiame priežiūros plane nurodomi konkretūs priežiūros veiklos prioritetai, siekiant paskatinti nuoseklią, veiksmingą ir efektyvią priežiūros praktiką bei bendrą, vienodą ir nuoseklų Sąjungos teisės taikymą ir atsižvelgti į atitinkamas mikrolygio rizikos ribojimo tendencijas, galimą riziką ir pažeidžiamumą, nustatytus pagal 32 straipsnį.
2. Iki kiekvienų metų rugsėjo 30 d. kiekviena kompetentinga institucija pateikia kitų metų metinės darbo programos projektą Institucijai svarstyti ir konkrečiai nurodo, kaip šis programos projektas dera su strateginiu priežiūros planu.
Metinės darbo programos projekte nurodomi konkretūs priežiūros veiklos tikslai ir prioritetai, kiekybiniai ir kokybiniai finansų rinkų dalyvių, rinkos praktikos, elgesio ir finansų rinkų, kuriuos metinės darbo programos projektą teikianti kompetentinga institucija analizuos tais metais, dėl kurių parengta programa, atrankos kriterijai.
3. Institucija įvertina metinės darbo programos projektą ir, jei yra reikšmingos rizikos, kad strateginiame priežiūros plane nustatyti prioritetai nebus įgyvendinti, Institucija paskelbia atitinkamai kompetentingai institucijai skirtą rekomendaciją, kuria siekiama atitinkamos kompetentingos institucijos metinę darbo programą suderinti su strateginiu priežiūros planu.
Iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į visas tokias rekomendacijas, patvirtina savo metines darbo programas.
4. Iki kiekvienų metų kovo 31 d. kiekviena kompetentinga institucija pateikia Institucijai metinės darbo programos įgyvendinimo ataskaitą.
Ataskaitoje pateikiama bent ši informacija:
a)
priežiūros veiklos aprašas ir finansų įstaigų, rinkos praktikos, elgesio, finansų rinkų, už Sąjungos ir nacionalinės teisės pažeidimus atsakingoms finansų įstaigoms taikytų administracinių priemonių ir sankcijų analizė;
b)
veiklos, kuri buvo atlikta, bet nebuvo numatyta metinėje darbo programoje, aprašas;
c)
informacija apie metinėje darbo programoje numatytą, bet neįvykdytą veiklą ir apie nepasiektus tos programos tikslus, taip pat apie priežastis, dėl kurių ta veikla neįvykdyta ir tie tikslai nepasiekti.
5. Institucija įvertina kompetentingų institucijų įgyvendinimo ataskaitas. Jeigu yra reikšmingos rizikos, kad strateginiame priežiūros plane nustatyti prioritetai nebus įgyvendinti, Institucija paskelbia kiekvienai atitinkamai kompetentingai institucijai skirtą rekomendaciją, kaip būtų galima ištaisyti atitinkamus jos veiklos trūkumus.
Remdamasi ataskaitomis ir savo pačios atliktu rizikos vertinimu, Institucija nustato, kurios kompetentingos institucijos veiklos sritys yra ypač svarbios strateginiam priežiūros planui įgyvendinti, ir, kai tinkama, atlieka 30 straipsnyje numatytą šios veiklos vertinimą.
6. Institucija viešai paskelbia apie vertinant metines darbo programas nustatytą geriausią praktiką.“;
(13)30 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)straipsnio pavadinimas pakeičiamas taip:
„Kompetentingų institucijų vertinimas“;
(c)1 dalis pakeičiama taip:
„1. Institucija periodiškai vertina tam tikrą arba visą kompetentingų institucijų veiklą, kad dar labiau padidintų priežiūros rezultatų nuoseklumą. Tuo tikslu Institucija parengia metodus, kuriuos taikant būtų galima objektyviai įvertinti ir palyginti vertinamas kompetentingas institucijas. Atliekant vertinimą, atsižvelgiama į turimą informaciją ir jau atliktus atitinkamos kompetentingos institucijos vertinimus, įskaitant visą Institucijai pagal 35 straipsnį pateiktą informaciją ir visą iš suinteresuotųjų subjektų gautą informaciją.“;
(d)įterpiama 1a dalis:
„1a. Šiam straipsniui įgyvendinti Institucija sudaro vertinimo komitetą, kurį sudaro vien Institucijos darbuotojai. Institucija vertinimo komitetui gali perduoti tam tikras su kompetentingų institucijų vertinimu susijusias užduotis arba sprendimus.“;
(e)2 dalis iš dalies keičiama taip:
i) įvadinis sakinys pakeičiamas taip:
„Atliekant vertinimą, vertinami toliau nurodyti dalykai, bet jais neapsiribojama:“;
ii) a punktas pakeičiamas taip:
„a) kompetentingos institucijos išteklių pakankamumas, nepriklausomumo laipsnis ir valdymo tvarka, ypač daug dėmesio skiriant veiksmingam 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų Sąjungos aktų taikymui ir gebėjimui reaguoti į rinkos pokyčius;“;
(f)3 dalis pakeičiama taip:
„3. Institucija parengia vertinimo rezultatų ataskaitą. Ataskaitoje paaiškinamos ir nurodomos tolesnės priemonės, kurių numatoma imtis atsižvelgiant į vertinimo rezultatus. Tolesnės priemonės gali būti priimtos kaip gairės ir rekomendacijos pagal 16 straipsnį ir kaip nuomonės pagal 29 straipsnio 1 dalies a punktą.
Remiantis 16 straipsnio 3 dalimi, kompetentingos institucijos deda visas pastangas, kad būtų laikomasi paskelbtų gairių ir rekomendacijų. Jeigu kompetentingos institucijos nesiima veiksmų, kad ataskaitoje nurodytos tolesnės priemonės būtų taikomos, Institucija parengia tolesnių veiksmų ataskaitą.
Pagal 10–15 straipsnius rengdama reguliavimo techninius standartus ar įgyvendinimo standartus arba pagal 16 straipsnį rengdama gaires arba rekomendacijas, Institucija atsižvelgia į vertinimo pagal šį straipsnį rezultatus ir visą kitą jai vykdant užduotis gautą informaciją, kad užtikrintų aukščiausios kokybės priežiūros praktikos konvergenciją.“;
(g)įterpiama 3a dalis:
„3a. Jeigu, atsižvelgdama į vertinimo rezultatus arba kitą jai vykdant savo užduotis gautą informaciją, Institucija mano, kad finansų rinkų dalyviams arba kompetentingoms institucijoms taikytinas taisykles reikėtų dar geriau suderinti, Institucija teikia Komisijai nuomonę.“;
(h)4 dalis pakeičiama taip:
„4. Institucija paskelbia 3 dalyje nurodytas ataskaitas, įskaitant visas paskesnes ataskaitas, nebent dėl jų paskelbimo kiltų pavojus finansų sistemos stabilumui. Prieš paskelbiant bet kokią ataskaitą, vertintai kompetentingai institucijai pasiūloma pateikti pastabas. Pastabos skelbiamos viešai, nebent dėl jų paskelbimo kiltų pavojus finansų sistemos stabilumui.“;
(14)31a straipsnis papildomas nauja pastraipa:
„Kiek tai susiję su kompetentingų institucijų veikla, kuria siekiama padėti veiklos vykdytojams arba produktams patekti į rinką naudojantis technologinėmis ar kitomis inovacijomis, Institucija skatina priežiūros konvergenciją, ypač keičiantis informacija ir geriausia praktika. Jei tai tikslinga, Institucija gali priimti gaires ir rekomendacijas pagal 16 straipsnį.“;
(15)Įterpiamas naujas 31a straipsnis:
„31a straipsnis
Veiklos perdavimo, pavedimo vykdyti pagal rangos sutartis, taip pat rizikos perkėlimo koordinavimas
„1. Institucija nuolat koordinuoja kompetentingų institucijų vykdomą priežiūros veiklą, siekdama skatinti priežiūros konvergenciją finansų rinkų dalyvių veiklos perdavimo, veiklos rangos srityse, taip pat su jų vykdomu rizikos perkėlimu susijusiais klausimais, pagal 2, 3 ir 4 dalis.
2. Kompetentingos institucijos praneša Institucijai, jeigu ketina finansų rinkų dalyviui, kurį pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus aktus prižiūri atitinkama kompetentinga institucija, suteikti veiklos leidimą arba jį registruoti ir jeigu finansų rinkų dalyvio verslo plane numatyta didelę dalį veiklos arba kurias nors pagrindines funkcijas pavesti vykdyti pagal rangos sutartį arba perduoti į trečiąsias valstybes arba su didele jo veiklos dalimi susijusią riziką perkelti į trečiąsias valstybes, siekiant pasinaudoti ES pasu, nors didelė dalis veiklos arba funkcijų iš esmės bus vykdomos ne Sąjungoje. Institucijai skirtas pranešimas parengiamas pakankamai išsamiai, kad Institucija galėtų jį tinkamai įvertinti.
Jeigu Institucija mano, jog reikia parengti nuomonę kompetentingai institucijai dėl to, kad veiklos leidimas arba registracija, apie kurią pranešta pagal pirmą pastraipą, neatitinka Sąjungos teisės arba Institucijos priimtų gairių, rekomendacijų arba nuomonių, Institucija apie tai informuoja tą kompetentingą instituciją per 20 darbo dienų nuo tos kompetentingos institucijos pranešimo gavimo dienos. Tokiu atveju atitinkama kompetentinga institucija prieš atlikdama registraciją arba suteikdama veiklos leidimą, laukia Institucijos nuomonės.
Institucijos prašymu kompetentinga institucija per 15 darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo pateikia informaciją, susijusią su savo sprendimais suteikti veiklos leidimą pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus aktus jos prižiūrimam finansų rinkų dalyviui arba jį registruoti.
Ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pirmoje pastraipoje nurodyto pranešimo gavimo (nedarant poveikio Sąjungos teisės aktuose nustatytiems terminams) Institucija parengia nuomonę.
3. Finansų rinkų dalyvis praneša kompetentingai institucijai apie didelės savo veiklos dalies arba bet kurios iš savo pagrindinių funkcijų pavedimą vykdyti pagal rangos sutartį arba perdavimą arba didelės savo veiklos dalies rizikos perkėlimą kitam subjektui arba savo paties filialui, įsteigtam trečiojoje valstybėje. Atitinkama kompetentinga institucija kas pusę metų informuoja Instituciją apie tokius pranešimus.
Nedarant poveikio 35 straipsniui, Institucijos prašymu kompetentinga institucija pateikia informaciją apie finansų rinkų dalyvių veiklos rangos, perdavimo arba rizikos perkėlimo susitarimus.
Institucija stebi, ar atitinkamos kompetentingos institucijos tikrina, ar pirmoje pastraipoje nurodyti veiklos rangos, perdavimo arba rizikos perkėlimo susitarimai sudaryti pagal Sąjungos teisę, atitinka Institucijos gaires, rekomendacijas arba nuomones ir netrukdo kompetentingoms institucijoms vykdyti veiksmingą priežiūrą bei imtis vykdymo užtikrinimo priemonių trečiojoje valstybėje.
4. Institucija gali rengti rekomendacijas atitinkamai kompetentingai institucijai, įskaitant rekomendacijas peržiūrėti sprendimą arba panaikinti veiklos leidimą. Jeigu atitinkama kompetentinga institucija per 15 dienų neįvykdo Institucijos rekomendacijų, kompetentinga institucija nurodo to priežastis, o Institucija viešai paskelbia savo rekomendacijas ir tas priežastis.“;
(16)Įterpiamas naujas 31b straipsnis:
„31b straipsnis
Užsakymų, sandorių ir veiklos, darančios didelį tarpvalstybinį poveikį, koordinavimo funkcija
1. Jeigu Institucija turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad užsakymai, sandoriai arba bet kokia kita veikla, daranti didelį tarpvalstybinį poveikį, kelia grėsmę tvarkingam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba Sąjungos finansiniam stabilumui, ji atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms rekomenduoja pradėti tyrimą ir suteikia toms kompetentingoms institucijoms atitinkamą informaciją.
2. Jeigu kompetentinga institucija turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad užsakymai, sandoriai arba kita veikla, daranti didelį tarpvalstybinį poveikį, kelia grėsmę tvarkingam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba Sąjungos finansiniam stabilumui, ji nedelsdama apie tai praneša Institucijai ir pateikia atitinkamą informaciją. Perdavusi atitinkamą informaciją valstybių narių, kuriose vykdyta įtartina veikla, kompetentingoms institucijoms Institucija gali joms rekomenduoti imtis veiksmų.
3. Kad Institucijai ir kompetentingoms institucijoms būtų lengviau keistis informacija, Institucija sukuria ir prižiūri tam tikslui skirtą duomenų saugyklą.“;
(17)32 straipsnis papildomas nauja 2a dalimi:
„2a. Bent kartą per metus Institucija apsvarsto, ar tikslinga Sąjungos mastu atlikti 2 dalyje nurodytus vertinimus, ir apie savo motyvus informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją. Kai tokie vertinimai atliekami Sąjungos mastu ir Institucija mano, kad tai tikslinga, ji pateikia rezultatus kiekvienai dalyvaujančiai finansų įstaigai.
Kompetentingų institucijų pareiga saugoti profesines paslaptis neturi joms trukdyti paskelbti 2 dalyje nurodytų Sąjungos mastu atliktų vertinimų rezultatus arba perduoti tokių vertinimų rezultatus Institucijai, kad Institucija paskelbtų Sąjungos mastu atliktų finansų įstaigų atsparumo vertinimų rezultatus.“;
(18)33 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)
2 dalis pakeičiama taip:
„2. Gavusi specialų Komisijos prašymą patarti arba jeigu to reikalaujama pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus aktus, Institucija padeda Komisijai rengti sprendimus dėl trečiųjų valstybių reguliavimo ir priežiūros tvarkos lygiavertiškumo.“;
(c)įterpiamos 2a, 2b ir 2c dalys:
„2a. Institucija stebi trečiųjų valstybių, dėl kurių Komisija pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus aktus priėmė sprendimus dėl lygiavertiškumo, reglamentavimo ir priežiūros pokyčius, taip pat vykdymo užtikrinimo praktikos ir atitinkamus rinkos pokyčius, kad galėtų patikrinti, ar vis dar užtikrinama atitiktis kriterijams, pagal kuriuos tie sprendimai priimti, ir tenkinamos visos tuose sprendimuose nustatytos sąlygos. Ji atsižvelgia į atitinkamų trečiųjų valstybių svarbą rinkai. Institucija kasmet Komisijai teikia konfidencialią savo išvadų ataskaitą.
Nedarant poveikio konkretiems 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose nustatytiems reikalavimams, laikydamasi 1 dalies antrame sakinyje nustatytų sąlygų, Institucija, kai įmanoma, bendradarbiauja su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis taip pat, kai tinkama, su trečiųjų valstybių, kurių reguliavimo ir priežiūros režimai pripažinti lygiaverčiais, pertvarkymo institucijomis. Šis bendradarbiavimas vykdomas remiantis administraciniais susitarimais, sudarytais su atitinkamomis tų trečiųjų valstybių institucijomis. Derėdamasi dėl administracinių susitarimų, Institucija įtraukia nuostatas dėl:
a)
mechanizmų, kurie leistų Institucijai gauti svarbią informaciją, įskaitant informaciją apie reguliavimo režimą, priežiūros metodiką, atitinkamus rinkos pokyčius ir visus pokyčius, kurie gali turėti įtakos sprendimui dėl lygiavertiškumo;
b)
jeigu to reikia imantis tolesnių priemonių dėl tokių sprendimų – procedūrų, susijusių su priežiūros veiklos koordinavimu, įskaitant, jei reikia, patikrinimus vietoje.
Institucija informuoja Komisiją, jeigu trečiosios valstybės kompetentinga institucija atsisako sudaryti tokius administracinius susitarimus arba atsisako veiksmingai bendradarbiauti. Peržiūrėdama atitinkamą sprendimą dėl lygiavertiškumo, Komisija atsižvelgia į šią informaciją.
2b. Jeigu Institucija nustato 2a dalyje nurodytų trečiųjų valstybių reguliavimo, priežiūros arba vykdymo užtikrinimo praktikos pokyčių, kurie gali turėti įtakos Sąjungos arba vienos ar daugiau jos valstybių narių finansiniam stabilumui, rinkos vientisumui, investuotojų apsaugai arba vidaus rinkos veikimui, ji nedelsdama konfidencialiai informuoja Komisiją.
Institucija kasmet Komisijai teikia konfidencialią ataskaitą apie 2a dalyje nurodytus trečiųjų valstybių reglamentavimo, priežiūros, vykdymo užtikrinimo ir rinkos pokyčius, ypač atkreipdama dėmesį į jų poveikį finansiniam stabilumui, rinkos vientisumui, investuotojų apsaugai arba vidaus rinkos veikimui.
2c. Kompetentingos institucijos iš anksto informuoja Instituciją apie ketinimus kurioje nors iš sričių, reglamentuojamų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais aktais, sudaryti administracinius susitarimus su trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, įskaitant susitarimus dėl trečiųjų valstybių subjektų filialų. Kartu jos pateikia Institucijai tokių planuojamų susitarimų projektus.
Siekdama Sąjungoje formuoti nuoseklios, veiksmingos ir efektyvios priežiūros praktiką ir stiprinti tarptautinės priežiūros koordinavimą, Institucija gali parengti pavyzdinius administracinius susitarimus. Remdamosi 16 straipsnio 3 dalimi kompetentingos institucijos deda visas pastangas, kad laikytųsi tokių pavyzdinių susitarimų.
43 straipsnio 5 dalyje nurodytoje ataskaitoje Institucija pateikia informaciją apie administracinius susitarimus, sudarytus su priežiūros institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis arba trečiųjų valstybių administracijomis, pagalbą, kurią Institucija suteikė Komisijai rengiant sprendimus dėl lygiavertiškumo ir Institucijos pagal 2a dalį vykdytą stebėsenos veiklą.“;
(19)34 straipsnio 2 dalies paskutinis sakinys pakeičiamas taip:
„35 ir 35b straipsniai taikomi sritims, dėl kurių Institucija gali parengti nuomonę.“;
(20)35 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:
„1. Institucijos prašymu kompetentingos institucijos Institucijai pateikia visą informaciją, būtiną jai pagal šį reglamentą pavestoms užduotims vykdyti, jeigu jos turi teisėtą prieigą prie atitinkamos informacijos.
Informacija turi būti tiksli, išsami ir pateikta per Institucijos nustatytą terminą.“
2. Institucija taip pat gali prašyti teikti informaciją periodiškai ir specialiu formatu arba naudojant Institucijos patvirtintus palyginamus šablonus. Tokiems prašymams, jei įmanoma, naudojami bendri ataskaitų teikimo formatai.
3. Kompetentingos institucijos tinkamai pagrįstu prašymu Institucija gali pateikti visą informaciją, kuri yra būtina, kad kompetentinga institucija galėtų atlikti savo užduotis, laikydamasi pareigos saugoti profesines paslaptis, nustatytos sektoriniuose teisės aktuose ir šio reglamento 70 straipsnyje.“;
(c)5 dalis pakeičiama taip:
„5. Jeigu pagal 1 dalį prašomos informacijos nėra arba kompetentingos institucijos jos nepateikia per Institucijos nustatytą terminą, Institucija gali teikti tinkamai pagrįstą ir motyvuotą prašymą bet kuriai iš šių institucijų:
a) kitoms priežiūros funkcijas vykdančioms priežiūros institucijoms;
b) ministerijai, kuri yra atsakinga už atitinkamos valstybės narės finansus ir disponuoja prudencine informacija;
c) atitinkamos valstybės narės nacionaliniam centriniam bankui arba statistikos tarnybai;
d) atitinkamos valstybės narės statistikos tarnybai.
Institucijos prašymu kompetentingos institucijos padeda Institucijai rinkti tokią informaciją.“;
(d)6 ir 7 dalys išbraukiamos;
(21)Įterpiami šie 35a–35h straipsniai:
„35a straipsnis
Naudojimasis 35b straipsnyje nurodytais įgaliojimais
Institucijai, visiems jos pareigūnams ar kitam jos įgaliotam asmeniui pagal 35b straipsnį suteiktais įgaliojimais negalima naudotis reikalaujant atskleisti informaciją ar dokumentus, kuriems taikoma teisė neatskleisti profesinės paslapties.
35b straipsnis
Prašymo pateikti informaciją teikimas finansų rinkų dalyviams
1. Jeigu pagal 35 straipsnio 1 arba 5 dalį prašomos informacijos nėra arba ji per Institucijos nustatytą terminą nepateikiama, Institucija gali paprastu prašymu arba sprendimu reikalauti, kad visą informaciją, kuri yra būtina Institucijai pareigoms pagal šį reglamentą vykdyti, pateiktų atitinkami finansų rinkų dalyviai.
2. Kiekviename 1 dalyje nurodytame paprastame prašyme pateikti informaciją:
a)
kaip prašymo teisinis pagrindas, nurodomas šis straipsnis;
b)
nurodomas prašymo tikslas;
c)
nurodoma, kokios informacijos reikia;
d)
nustatomas informacijos pateikimo terminas;
e)
pažymima, kad asmuo, kurio prašoma informacijos, tos informacijos suteikti neprivalo, tačiau jei jis savanoriškai atsakys į prašymą, pateikta informacija negali būti neteisinga ar klaidinanti;
f)
nurodomas baudos, kuri būtų skiriama pagal 35c straipsnį, jeigu pateikta informacija būtų neteisinga arba klaidinanti, dydis.
3. Jeigu Institucija prašo pateikti informaciją sprendimu:
a)
kaip prašymo teisinis pagrindas, nurodomas šis straipsnis;
b)
nurodomas prašymo tikslas;
c)
nurodoma, kokios informacijos reikia;
d)
nustatomas informacijos pateikimo terminas;
e)
nurodomos 35d straipsnyje numatytos periodiškai mokamos baudos, jei pateikiama ne visa prašoma informacija;
f)
nurodoma 35c straipsnyje numatyta bauda, jeigu atsakant į klausimus pateikiama neteisinga arba klaidinanti informacija;
g)
nurodoma teisę apskųsti sprendimą Apeliacinei tarybai ir prašyti, kad jis būtų peržiūrėtas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme pagal 60 ir 61 straipsnius.
4. Prašomą informaciją teikia atitinkami finansų rinkų dalyviai arba jų atstovai, o juridinių asmenų arba asociacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, atveju – įstatymais arba jų įstatais jiems atstovauti įgalioti asmenys. Deramai įgalioti teisininkai gali teikti šią informaciją savo klientų vardu. Jei teikiama informacija yra neišsami, neteisinga arba klaidinanti, visa atsakomybė tenka klientui.
5. Institucija nedelsdama nusiunčia paprasto prašymo arba savo sprendimo kopiją valstybės narės, kurioje gyvena arba yra įsisteigęs atitinkamas finansų rinkų dalyvis, kurio prašoma pateikti informaciją, kompetentingai institucijai.
6. Institucija gali naudoti pagal šį straipsnį gautą konfidencialią informaciją tik vykdydama jai pagal šį reglamentą pavestas užduotis.
35c straipsnis
Baudų skyrimo procedūros taisyklės
1. Jei, vykdydama šiame reglamente numatytas pareigas, institucija nustato tvirtų požymių, jog galbūt egzistuoja vieno ar kelių 35d straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų padarymo faktų, Institucija savo viduje paskiria nepriklausomą už tyrimą atsakingą pareigūną šiam atvejui tirti. Paskirtasis pareigūnas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nedalyvauja ir nedalyvavo atliekant tiesioginę arba netiesioginę atitinkamų finansų rinkų dalyvių priežiūrą ir savo funkcijas vykdo nepriklausomai nuo Priežiūros tarybos.
2. 1 dalyje nurodytas už tyrimą atsakingas pareigūnas tiria įtariamus pažeidimus, atsižvelgdamas į asmenų, kurių atžvilgiu atliekami tyrimai, pastabas, ir Priežiūros tarybai pateikia išsamią bylą su savo išvadomis.
3. Kad už tyrimą atsakingas pareigūnas galėtų įvykdyti savo užduotis, jam suteikiami įgaliojimai prašyti informacijos pagal 35b straipsnį.
4. Už tyrimą atsakingas pareigūnas, vykdydamas savo užduotis, turi teisę susipažinti su visais dokumentais ir informacija, kurią Institucija surinko vykdydama priežiūros veiklą.
5. Užbaigęs tyrimą ir prieš pateikdamas Priežiūros tarybai bylą su savo išvadomis, už tyrimą atsakingas pareigūnas asmenims, kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas, suteikia galimybę būti išklausytiems tais klausimais, dėl kurių atliekamas tyrimas. Už tyrimą atsakingas pareigūnas savo išvadas grindžia tik tais faktais, dėl kurių atitinkami asmenys galėjo pateikti pastabų.
6. Atliekant tyrimus pagal šį straipsnį, visapusiškai gerbiamos asmenų, kurių atžvilgiu atliekami tyrimai, teisės į gynybą.
7. Pateikęs bylą su savo išvadomis Priežiūros tarybai, už tyrimą atsakingas pareigūnas apie tai praneša asmenims, kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas. Asmenys, kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas, turi teisę susipažinti su byla, atsižvelgiant į kitų asmenų teisėtą interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai, kuri daro poveikį trečiosioms šalims.
8. Remdamasi byla ir už tyrimą atsakingo pareigūno išvadomis ir asmenų, kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas, prašymu tuos asmenis išklausiusi, kaip nustatyta 35f straipsnyje, Institucija nusprendžia, ar asmenys, kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas, padarė vieną ar daugiau 35d straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų ir jei taip – taiko priemonę pagal tą straipsnį.
9. Už tyrimą atsakingas pareigūnas nedalyvauja Priežiūros tarybos svarstymuose ir niekaip kitaip nesikiša į Priežiūros tarybos sprendimų priėmimo procesą.
10. Komisija pagal 75a straipsnį priima deleguotuosius aktus ir patikslina naudojimosi įgaliojimais skirti baudas arba periodiškai mokamas baudas procedūrines taisykles, įskaitant šias taisykles:
a) dėl teisės į gynybą,
b) laiko nuostatas,
c) nuostatas, kuriose nurodoma, kaip turi būti renkamos baudos arba periodiškai mokamos baudos,
d) nuostatas, kuriose nurodomi baudų bei periodiškai mokamų baudų skyrimo ir mokėjimo užtikrinimo senaties terminai.
11. Vykdydama šiame reglamente numatytas pareigas ir nustačiusi tvirtų požymių, jog galbūt egzistuoja baudžiamųjų veikų padarymo faktų, Institucija baudžiamosios atsakomybės klausimus perduoda spręsti atitinkamoms nacionalinėms valdžios institucijoms. Be to, Institucija neskiria baudų ar periodiškai mokamų baudų tais atvejais, kai ankstesnis išteisinamasis ar apkaltinamasis nuosprendis, priimtas dėl tokio paties fakto ar faktų, kurie iš esmės yra tokie patys, pasibaigus pagal nacionalinę teisę vykdomam baudžiamajam procesui jau įgavo res judicata galią.
35d straipsnis
Baudos
1. Institucija priima sprendimą skirti baudą, jeigu nustato, jog finansų rinkų dalyvis reaguodamas į sprendimą, kuriuo pagal 35b straipsnio 3 dalį prašoma pateikti informaciją, tyčia arba dėl aplaidumo nepateikė informacijos arba, reaguodamas į paprastą prašymą pateikti informaciją arba sprendimą, kuriuo pagal 35b straipsnio 2 dalį prašoma pateikti informaciją, pateikė neišsamią, neteisingą arba klaidinančią informaciją.
2. 1 dalyje nurodytos baudos bazinis dydis yra ne mažesnis kaip 50 000 EUR, bet neviršija 200 000 EUR.
3. Nustatydama 2 dalyje nurodytą bazinį baudos dydį, Institucija atsižvelgia į atitinkamo finansų rinkų dalyvio ankstesnių finansinių metų metinę apyvartą ir jį nustato kaip:
a) subjektams, kurių metinė apyvarta yra mažesnė negu 10 mln. EUR – mažesnį dydį;
b) subjektams, kurių metinė apyvarta sudaro 10–50 mln. EUR – vidutinį dydį;
c) subjektams, kurių metinė apyvarta yra didesnė negu 50 mln. EUR – didesnį dydį.
Baziniai dydžiai, nustatyti remiantis 2 dalyje nurodytomis ribomis, prireikus koreguojami atsižvelgiant į sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes ir taikant atitinkamus 5 dalyje nustatytus koeficientus.
Atitinkamas sunkinančių aplinkybių koeficientas baziniam baudų dydžiui taikomas iš eilės. Jeigu taikytinas daugiau kaip vienas sunkinančių aplinkybių koeficientas, bazinio dydžio ir dydžio, gauto pritaikius kiekvieną atskirą sunkinančių aplinkybių koeficientą, skirtumas pridedamas prie bazinio dydžio.
Atitinkamas lengvinančių aplinkybių koeficientas baziniam baudų dydžiui taikomas iš eilės. Jeigu taikytinas daugiau kaip vienas lengvinančių aplinkybių koeficientas, bazinio dydžio ir dydžio, gauto pritaikius kiekvieną atskirą lengvinančių aplinkybių koeficientą, skirtumas atimamas iš bazinio dydžio.
4. 2 dalyje nurodytiems baziniams dydžiams sumuojant taikomi šie korekciniai koeficientai:
a)
korekciniai koeficientai, susiję su sunkinančiomis aplinkybėmis:
i) jeigu pažeidimas padarytas pakartotinai, už kiekvieną jo pakartojimą taikomas papildomas koeficientas yra 1,1;
ii) jei pažeidimas buvo vykdomas ilgiau nei šešis mėnesius, taikomas koeficientas yra 1,5;
iii) jei pažeidimas padarytas tyčia, taikomas koeficientas yra 2;
iv) jei, nustačius pažeidimą, nesiimta veiksmų jam ištaisyti, taikomas koeficientas yra 1,7;
v) jei finansų rinkų dalyvio vyresnioji vadovybė nebendradarbiavo su Institucija, taikomas koeficientas yra 1,5;
b)
korekciniai koeficientai, susiję su lengvinančiomis aplinkybėmis:
i) jei pažeidimas truko mažiau nei 10 darbo dienų, taikomas koeficientas yra 0,9;
ii) jei finansų rinkų dalyvio vyresnioji vadovybė gali įrodyti, kad ėmėsi visų reikalingų prašymo, pateikto pagal 35 straipsnio 6a dalį, nevykdymo prevencijos priemonių, taikomas koeficientas yra 0,7;
iii) jei finansų rinkų dalyvis operatyviai, veiksmingai ir išsamiai informavo Instituciją apie pažeidimą, taikomas koeficientas yra 0,4;
iv) jei finansų rinkų dalyvis savanoriškai ėmėsi priemonių, kad užtikrintų, jog ateityje nebebūtų galima padaryti panašių pažeidimų, taikomas koeficientas yra 0,6.
5. Nepaisant 2 ir 3 dalių, bendra baudos suma neviršija 20 % atitinkamo finansų rinkų dalyvio ankstesnių finansinių metų metinės apyvartos, nebent finansų rinkų dalyvis dėl pažeidimo gavo tiesioginės arba netiesioginės finansinės naudos. Tokiu atveju bendra baudos suma negali būti mažesnė negu finansinė nauda.
35e straipsnis
Periodiškai mokamos baudos
1. Institucija priima sprendimus skirti periodiškai mokamą baudą, kad priverstų 35b straipsnio 1 dalyje nurodytus finansų rinkų dalyvius teikti pagal 35b straipsnio 3 dalį priimtu sprendimu prašomą informaciją.
2. Periodiškai mokama bauda yra veiksminga ir proporcinga. Periodiškai mokama bauda taikoma už kiekvieną uždelstą dieną, kol atitinkamas finansų rinkų dalyvis neįvykdo atitinkamo 1 dalyje nurodyto sprendimo.
3. Nepaisant 2 dalies, periodiškai mokamos baudos dydis sudaro 3 % atitinkamo finansų rinkų dalyvio praėjusių finansinių metų vidutinės paros apyvartos. Ji skaičiuojama nuo sprendime dėl periodiškai mokamos baudos skyrimo nustatytos dienos.
4. Periodiškai mokama bauda gali būti skiriama ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui nuo pranešimo apie Institucijos sprendimą dienos.
35f straipsnis
Teisė būti išklausytam
1. Prieš priimdama sprendimą skirti baudą arba periodiškai mokamą baudą pagal 35d ir 35e straipsnių nuostatas, Institucija suteikia galimybę finansų rinkų dalyviui, kuriam pateiktas prašymas pateikti informaciją, būti išklausytam.
Institucija savo sprendimus grindžia tik tomis išvadomis, dėl kurių atitinkami finansų rinkų dalyviai galėjo pateikti pastabas.
2. Per šią procedūrą visapusiškai gerbiamos 1 dalyje nurodyto finansų rinkų dalyvio teisės į gynybą. Finansų rinkų dalyviui suteikiama teisė susipažinti su Institucijos byla, atsižvelgiant į teisėtą kitų asmenų interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai ir Institucijos vidaus parengiamiesiems dokumentams.
35g straipsnis
Baudų ir periodiškai mokamų baudų paskelbimas, pobūdis, mokėjimo užtikrinimas ir paskyrimas
1. Pagal 35d ir 35e straipsnius skiriamos baudos ir periodiškai mokamos baudos yra administracinio pobūdžio ir jų mokėjimas užtikrinamas priverstinėmis priemonėmis.
2. Baudos arba periodiškai mokamos baudos mokėjimo užtikrinimo priemonės taikomos pagal valstybės narės, kurios teritorijoje jos taikomos, procedūrines taisykles. Vykdomąjį dokumentą, neatlikdama jokių kitų formalumų, tik patikrinusi sprendimo autentiškumą, prie sprendimo skirti baudą arba periodiškai mokamą baudą prideda institucija, kurią kiekviena valstybė narė paskiria šiam tikslui ir apie kurią praneša Institucijai bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.
3. Kai 2 dalyje nurodyti atitinkamos šalies prašymu vykdomi formalumai užbaigiami, ši šalis gali pradėti mokėjimo užtikrinimo procedūrą pagal nacionalinę teisę kreipdamasi tiesiogiai į kompetentingą įstaigą.
4. Baudos arba periodiškai mokamos baudos mokėjimo užtikrinimo procedūra gali būti sustabdyta tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu. Tačiau skundų dėl baudos arba periodiškai mokamos baudos mokėjimo užtikrinimo būdų teisėtumo nagrinėjimas priklauso atitinkamos valstybės narės teismų jurisdikcijai.
5. Institucija viešai paskelbia apie kiekvieną baudą ir periodiškai mokamą baudą, paskirtą pagal 35d ir 35e straipsnius, išskyrus atvejus, kai toks viešas paskelbimas sukeltų rimtą pavojų finansų rinkoms arba pernelyg pakenktų dalyvaujančioms šalims.
6. Baudų ir periodiškai mokamų baudų sumos skiriamos į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą.
35h straipsnis
Sprendimų peržiūra Europos Sąjungos Teisingumo Teisme
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi neribotą jurisdikciją peržiūrėti sprendimus, kuriais Institucija skyrė baudą arba periodiškai mokamą baudą. Jis Institucijos skirtą baudą arba periodiškai mokamą baudą gali panaikinti, sumažinti arba padidinti.“;
(22)36 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:
„Institucija, gavusi ESRV įspėjimą ar rekomendaciją, skirtą kompetentingai institucijai, prireikus naudojasi jai pagal šį reglamentą suteiktais įgaliojimais užtikrinti, kad būtų laiku imtasi tolesnių veiksmų.“
(23)37 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)4 dalies pirmos pastraipos paskutinis sakinys pakeičiamas taip:
„Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės narių kadencija yra ketveri metai, o jai pasibaigus surengiama nauja atrankos procedūra.“
b)5 dalis papildoma šiomis pastraipomis:
„Jeigu Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė negali priimti bendros nuomonės arba patarimo, vienai suinteresuotųjų subjektų grupei atstovaujantiems nariams leidžiama parengti atskirąją nuomonę arba atskirąjį patarimą.
Pagal šio reglamento 56 straipsnį dėl bendrųjų pozicijų ir aktų Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė, Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė, Draudimo ir perdraudimo suinteresuotųjų subjektų grupė ir Profesinių pensijų suinteresuotųjų subjektų grupė gali skelbti bendras nuomones ir patarimus su Europos priežiūros institucijų darbu susijusiais klausimais.“;
(24)39 straipsnis pakeičiamas taip:
„39 straipsnis
Sprendimų priėmimo procedūros
1. Priimdama šiame reglamente numatytus sprendimus, Institucija veikia pagal 2–6 dalis, išskyrus sprendimus, kurie priimami pagal 35b, 35d ir 35e straipsnius.
2. Institucija praneša visiems adresatams apie ketinimą priimti sprendimą ir nustato terminą, per kurį adresatas gali pareikšti nuomonę dėl sprendimo dalyko, visapusiškai atsižvelgdama į to klausimo skubumą, sudėtingumą ir galimas pasekmes. Pirmame sakinyje išdėstyta nuostata mutatis mutandis taikoma 17 straipsnio 3 dalyje nurodytoms rekomendacijoms.
3. Institucijos sprendimuose nurodomi juos pagrindžiantys motyvai.
4. Institucijos sprendimų adresatai informuojami apie teisines teisių gynimo priemones, kuriomis galima pasinaudoti pagal šį reglamentą.
5. Jeigu Institucija priėmė sprendimą pagal 18 straipsnio 3 ar 4 dalį, ji peržiūri tą sprendimą atitinkamu periodiškumu.
6. Apie sprendimus, kuriuos Institucija priima pagal 17, 18 arba 19 straipsnius, skelbiama viešai. Viešame skelbime nurodoma atitinkamos kompetentingos institucijos ar finansų rinkų dalyvio tapatybė bei pagrindinis sprendimo turinys, nebent toks paskelbimas prieštarautų teisėtiems finansų rinkų dalyvių interesams apsaugoti savo verslo paslaptis arba galėtų sukelti didelį pavojų tvarkingam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui.“;
(25)40 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1 dalis iš dalies keičiama taip:
i)įterpiamas aa punktas:
„aa) 45 straipsnio 1 dalyje nurodyti Vykdomosios valdybos tikrieji nariai, be balsavimo teisės;“;
(c)
6 dalies antra pastraipa išbraukiama;
(d)pridedama 7 dalis:
„7. Jeigu 1 dalies b punkte nurodyta nacionalinės valdžios institucija nėra atsakinga už vartotojų apsaugos taisyklių laikymosi užtikrinimą, tame punkte nurodytas Priežiūros tarybos narys gali nuspręsti pakviesti tos valstybės narės vartotojų apsaugos institucijos atstovą, neturintį balsavimo teisės. Jeigu atsakomybe už vartotojų apsaugą dalijasi kelios valstybės narės institucijos, šios institucijos susitaria dėl bendro atstovo.“;
(26)41 straipsnis pakeičiamas taip:
„41 straipsnis
Vidaus komitetai
(27) Priežiūros taryba gali steigti vidaus komitetus specialioms jai paskirtoms užduotims vykdyti. Priežiūros taryba gali numatyti galimybę tam tikras aiškiai apibrėžtas užduotis ir sprendimus perduoti vidaus komitetams, Vykdomajai valdybai arba pirmininkui.“
(28)42 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:
Atlikdami pagal šį reglamentą jiems pavestas užduotis, balsavimo teisę turintys Priežiūros tarybos nariai, balsavimo teisę turintys su pagrindinėmis sandorio šalimis susiję nariai ir nuolatiniai Pagrindinių sandorio šalių vykdomojo organo nariai veikia nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamiesi tik visos Sąjungos interesais, neprašo Sąjungos institucijų ar įstaigų, kurios nors valstybės narės vyriausybės ar kurios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.“;
(29)43 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1 dalis pakeičiama taip:
„Priežiūros taryba nustato Institucijos darbo gaires.
Ji priima Institucijos nuomones, rekomendacijas, gaires ir sprendimus, teikia II skyriuje nurodytus patarimus, išskyrus kiek tai susiję su užduotimis ir įgaliojimais, už kuriuos pagal 44b straipsnį atsakingas Pagrindinių sandorio šalių vykdomasis organas ir pagal 47 straipsnį atsakinga Vykdomoji valdyba. Jie priimami Vykdomosios valdybos pasiūlymu.“;
(c)2 ir 3 dalys išbraukiamos;
(d)4 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:
„Iki kiekvienų metų rugsėjo 30 d. Priežiūros taryba, remdamasi Vykdomosios valdybos pasiūlymu, priima kitų metų Institucijos darbo programą ir ją perduoda Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai susipažinti.“;
(e)5 dalis pakeičiama taip:
„5. Priežiūros taryba, remdamasi Vykdomosios valdybos pasiūlymu, tvirtina metinę Institucijos veiklos, taip pat pirmininko pareigų atlikimo, ataskaitą, remdamasi 53 straipsnio 7 dalyje nurodytu ataskaitos projektu, ir kasmet ne vėliau kaip iki birželio 15 d. perduoda tą ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Ataskaita skelbiama viešai.“;
(f)8 dalis išbraukiama.
(30)44 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1 dalies antra pastraipa papildoma šiuo sakiniu:
„Vykdomosios valdybos tikrieji nariai ir pirmininkas dėl šių sprendimų nebalsuoja.“;
(c)1 dalies trečia ir ketvirta pastraipos išbraukiamos.
(d)4 dalis pakeičiama taip:
„4. Balsavimo teisės neturintys nariai ir stebėtojai nedalyvauja jokiose Priežiūros tarybos diskusijose dėl atskirų finansų įstaigų, nebent 75 straipsnio 3 dalyje arba 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose būtų nustatyta kitaip.
Pirma pastraipa netaikoma pirmininkui, nariams, kurie taip pat yra Vykdomosios valdybos nariai, ir Europos Centrinio Banko priežiūros valdybos paskirtam atstovui.“;
(31)III skyriaus 2 skirsnio pavadinimas pakeičiamas taip:
„Vykdomoji valdyba“;
(32)45 straipsnis pakeičiamas taip:
„45 straipsnis
Sudėtis
„1. Vykdomąją valdybą sudaro Pirmininkas ir penki tikrieji nariai. Pirmininkas kiekvienam tikrajam nariui skiria aiškiai apibrėžtas politikos ir valdymo užduotis. Vienam iš tikrųjų narių perduodama atsakomybė už biudžeto klausimus ir už klausimus, susijusius su Institucijos darbo programa (toliau – atsakingasis narys). Vienas iš tikrųjų narių pagal šį reglamentą vykdo pirmininko pavaduotojo funkcijas ir, kai pirmininko nėra arba pirmininkui iškyla pagrįstų kliūčių, – pirmininko funkcijas. Pagrindinių sandorio šalių vykdomojo organo pirmininkas dalyvauja visuose Vykdomosios valdybos posėdžiuose kaip stebėtojas.
2. Tikrieji nariai atrenkami pagal nuopelnus, gebėjimus, finansų rinkų dalyvių ir rinkų išmanymą bei su finansų priežiūra ir reguliavimu susijusią patirtį. Tikrieji nariai turi turėti daug valdymo patirties. Atranka vykdoma Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbus atvirą kvietimą teikti kandidatūras, paskui Komisija sudaro galutinį reikalavimus atitinkančių kandidatų sąrašą.
Komisija pateikia galutinį kandidatų sąrašą Europos Parlamentui tvirtinti. Galutinį kandidatų sąrašą patvirtinus, Taryba priima sprendimą skirti Vykdomosios tarybos narius, įskaitant atsakingąjį narį. Vykdomosios valdybos sudėtis yra subalansuota ir proporcinga bei atspindi visą Sąjungą.
3. Jeigu Vykdomosios valdybos tikrasis narys nebeatitinka 46 straipsnyje nustatytų sąlygų arba nustatoma, kad jis padarė sunkų nusižengimą, Komisijai pasiūlius ir Europos Parlamentui pasiūlymą patvirtinus, Taryba gali priimti sprendimą atleisti jį iš pareigų.
4. Tikrųjų narių kadencija yra 5 metai ir gali būti vieną kartą pratęsta. Per devynis mėnesius iki tikrojo nario 5 metų kadencijos pabaigos Priežiūros taryba įvertina:
a) per pirmą kadenciją pasiektus rezultatus ir tai, kaip jie buvo pasiekti;
b) ateinančių metų Institucijos pareigas ir poreikius.
Atsižvelgdama į įvertinimą, Komisija pateikia tikrųjų narių, kurių kadencija turi būti pratęsta, sąrašą Tarybai. Remdamasi juo ir atsižvelgdama į įvertinimą, Taryba gali pratęsti tikrųjų narių kadenciją.“;
(33)įterpiamas 45 a straipsnis:
„45a straipsnis
Sprendimų priėmimas
1. Vykdomosios valdybos sprendimai priimami paprasta jos narių balsų dauguma. Kiekvienas narys turi po vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, pirmininko balsas yra lemiamas.
2. Komisijos atstovas dalyvauja Vykdomosios valdybos posėdžiuose be balsavimo teisės, išskyrus tuos atvejus, kai nagrinėjami 63 straipsnyje nurodyti klausimai.
3. Vykdomoji valdyba priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai.
4. Vykdomosios valdybos posėdžiai šaukiami pirmininko iniciatyva arba vieno iš jos narių prašymu; posėdžiams pirmininkauja pirmininkas.
Vykdomoji valdyba posėdžiauja prieš kiekvieną Priežiūros tarybos posėdį ir taip dažnai, kaip Vykdomoji valdyba mano esant būtina. Ji posėdžiauja bent penkis kartus per metus.
5. Pagal darbo tvarkos taisykles Vykdomosios valdybos nariams gali talkinti patarėjai ar ekspertai. Balsavimo teisės neturintys dalyviai nedalyvauja jokiose Vykdomosios valdybos diskusijose dėl atskirų finansų rinkų dalyvių.“;
(34)įterpiamas 45b straipsnis:
„45b straipsnis
Vidaus komitetai
Vykdomoji valdyba gali steigti vidaus komitetus specialioms jai paskirtoms užduotims vykdyti.“;
(35)46 straipsnis pakeičiamas taip:
„46 straipsnis
Nepriklausomumas
Vykdomosios valdybos nariai veikia nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamiesi tik visos Sąjungos interesais, neprašo Sąjungos institucijų ar įstaigų, kurios nors valstybės narės vyriausybės ar kurios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.
Nei valstybės narės, nei Sąjungos institucijos ar įstaigos, nei jokios kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos Vykdomosios valdybos nariams jiems vykdant savo užduotis.“;
(36)47 straipsnis pakeičiamas taip:
„47 straipsnis
Užduotys
„1. Vykdomoji valdyba užtikrina, kad Institucija vykdytų savo misiją ir atliktų pagal šį reglamentą jai paskirtas užduotis. Ji imasi visų reikiamų priemonių, visų pirma priima vidaus administracinius nurodymus ir skelbia pranešimus, siekdama užtikrinti, kad Institucija veiktų pagal šį reglamentą.
2. Vykdomoji valdyba siūlo, o Priežiūros taryba priima metinę ir daugiametę darbo programas, į kurias įtraukiama dalis, skirta pagrindinių sandorio šalių klausimams.
3. Vykdomoji valdyba naudojasi savo su biudžetu susijusiais įgaliojimais pagal 63 ir 64 straipsnius.
Pagal 17, 19, 22, 29a, 30, 31a, 32 ir 35b–35h straipsnius Vykdomoji valdyba yra kompetentinga imtis veiksmų ir priimti sprendimus, išskyrus Pagrindinių sandorio šalių vykdomojo organo kompetencijai priklausančius su pagrindinėmis sandorio šalimis susijusius klausimus. Vykdomoji valdyba nuolat informuoja Priežiūros tarybą apie priimamus sprendimus.
3a. Vykdomoji valdyba nagrinėja visus klausimus, dėl kurių sprendimą turi priimti Priežiūros taryba, teikia savo nuomonę ir pasiūlymą dėl jų.
4. Vykdomoji valdyba nagrinėja ir rengia Priežiūros tarybos priimamus sprendimus visais klausimais, dėl kurių 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose Institucijai suteiktos veiklos leidimų suteikimo arba priežiūros funkcijos ir atitinkami įgaliojimai. Vykdomoji valdyba priima Institucijos darbuotojų politikos planą ir pagal 68 straipsnio 2 dalį – būtinas Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) įgyvendinimo priemones.
5. Vykdomoji valdyba pagal 72 straipsnį priima specialias nuostatas dėl prieigos prie Institucijos dokumentų.
6. Remdamasi 53 straipsnio 7 dalyje nurodytu ataskaitos projektu, Vykdomoji valdyba teikia metinę Institucijos veiklos, taip pat pirmininko pareigų atlikimo, ataskaitą Priežiūros tarybai tvirtinti.
7. Pagal 58 straipsnio 3 ir 5 dalis Vykdomoji valdyba skiria ir šalina iš pareigų Apeliacinės tarybos narius.
8. Vykdomosios valdybos nariai viešai skelbia apie visus surengtus posėdžius ir visas gautas dovanas. Išlaidos registruojamos viešai pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus.
9. Konkrečios atsakingojo nario užduotys:
a) vadovaujant Priežiūros tarybai, o kai vykdomos 44b straipsnio 1 dalyje nurodytos funkcijos ir įgaliojimai – Pagrindinių sandorio šalių vykdomajam organui ir kontroliuojant Vykdomajai valdybai, įgyvendinti Institucijos metinę darbo programą;
b) imtis visų reikiamų priemonių, pirmiausia, priimti vidaus administracinius nurodymus ir skelbti pranešimus, siekiant užtikrinti, kad Institucija veiktų pagal šį reglamentą;
c) rengti daugiametę darbo programą, kaip nurodyta 2 dalyje;
d) iki kiekvienų metų birželio 30 d. parengti kitų metų darbo programą, kaip nurodyta 47 straipsnio 2 dalyje;
e) pagal 63 straipsnį parengti preliminarų Institucijos biudžeto projektą ir vykdyti Institucijos biudžetą pagal 64 straipsnį;
f) kiekvienais metais parengti ataskaitos projektą, kuriame būtų skirsnis apie Institucijos reguliavimo ir priežiūros veiklą ir skirsnis apie finansinius ir administracinius klausimus;
g) Institucijos darbuotojų atžvilgiu vykdyti 68 straipsnyje nustatytus įgaliojimus ir spręsti su darbuotojais susijusius klausimus.
Tačiau, kai sprendžiami pagrindinių sandorio šalių klausimai, kaip nurodyta 2 dalyje, pirmos pastraipos c ir du punktuose nurodytas užduotis vykdo Pagrindinių sandorio šalių vykdomasis organas.
Dėl pirmos pastraipos f punkte nurodyto metinės ataskaitos projekto pažymėtina, kad jame nurodytas su pagrindinėmis sandorio šalimis susijusias užduotis vykdo Pagrindinių sandorio šalių vykdomasis organas.
.“;
(37)III skyriaus III skirsnio pavadinimas pakeičiamas taip:
„Pirmininkas, Pagrindinių sandorio šalių vykdomojo organo vadovas ir Pagrindinių sandorio šalių vykdomojo organo direktoriai“;
(38)48 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:
„Pirmininkas atsako už Priežiūros tarybos darbo parengimą ir pirmininkauja Priežiūros tarybos bei Vykdomosios valdybos posėdžiams.“;
(c)
2 dalis pakeičiama taip:
„2. Pirmininkas renkamas, atsižvelgiant į jo nuopelnus, gebėjimus, finansų rinkų dalyvių ir rinkų išmanymą bei su finansų priežiūra ir reguliavimu susijusią patirtį, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbus atvirą kvietimą teikti kandidatūras. Komisija teikia galutinį kandidatų eiti pirmininko pareigas sąrašą Europos Parlamentui tvirtinti. Galutinį kandidatų sąrašą patvirtinus, Taryba priima sprendimą skirti pirmininką.
Jeigu pirmininkas nebeatitinka 49 straipsnyje nustatytų sąlygų arba nustatoma, kad jis padarė sunkų nusižengimą, Komisijai pasiūlius ir Europos Parlamentui pasiūlymą patvirtinus, Taryba gali priimti sprendimą atleisti jį iš pareigų.“;
(d)4 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:
„Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir atsižvelgdama į įvertinimą, gali vieną kartą pratęsti pirmininko kadenciją.“;
(e)5 dalis išbraukiama;
(39)įterpiamas 49a straipsnis:
„49a straipsnis
Išlaidos
Pirmininkas viešai skelbia apie visus surengtus posėdžius ir visas gautas dovanas. Išlaidos registruojamos viešai pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus.“;
(40)51, 52 ir 53 straipsniai išbraukiami;
(41)54 straipsnio 2 dalis papildoma šia įtrauka:
„– vartotojų ir investuotojų apsaugos klausimais“;
(42)55 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
„2. Vienas Vykdomosios valdybos narys, Komisijos ir ESRV atstovai kviečiami į Jungtinio komiteto, taip pat į bet kurio 57 straipsnyje nurodyto pakomitečio posėdžius kaip stebėtojai.“;
(43)58 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)3 dalis pakeičiama taip:
„3. Du Apeliacinės tarybos narius ir du pakaitinius narius iš Komisijos pasiūlyto galutinio kandidatų sąrašo, sudaryto Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbus viešą kvietimą pareikšti susidomėjimą, skiria Institucijos Vykdomoji valdyba, prieš tai pasikonsultavusi su Priežiūros taryba.“
(c)5 dalis pakeičiama taip:
„5. Institucijos Vykdomosios valdybos paskirtas Apeliacinės tarybos narys negali būti pašalintas iš pareigų nesibaigus jo kadencijai, nebent būtų nustatyta, kad jis padarė sunkų nusižengimą; tuomet Vykdomoji valdyba, pasikonsultavusi su Priežiūros taryba, priima atitinkamą sprendimą.“;
(44)59 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„1. Apeliacinės tarybos nariai priimdami sprendimus veikia nepriklausomai. Jų nevaržo jokie nurodymai. Jie negali eiti jokių kitų pareigų Institucijoje, jos Vykdomojoje valdyboje ar Priežiūros taryboje.“;
(45)60 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„1. Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant kompetentingas institucijas, gali teikti apeliacinį skundą dėl 17, 18, 19 ir 35 straipsniuose nurodyto Institucijos sprendimo ir dėl bet kurio kito Institucijos pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus Sąjungos aktus priimto tam asmeniui skirto sprendimo arba sprendimo, kuris, nors ir skirtas kitam asmeniui, yra tiesiogiai ir asmeniškai susijęs su tuo asmeniu.“
(46)62 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1 dalis pakeičiama taip:
„1. Institucijos pajamas sudaro bet kokia šių komponentų kombinacija, nedarant poveikio kitų rūšių pajamoms:
a) Sąjungos išlyginamasis įnašas, įtrauktas į Sąjungos bendrąjį biudžetą (Komisijos skirsnis), kuris nesudaro daugiau negu 40 % numatomų Institucijos pajamų;
b) metiniai finansų įstaigų įnašai, atsižvelgiant į numatomas metines išlaidas, susijusias su veikla, kurią reikalaujama vykdyti pagal šį reglamentą ir pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus Sąjungos aktus, kiekvienos Institucijos kompetencijos sričiai priskirtos kategorijos dalyviams;
c) visi atitinkamose Sąjungos teisės priemonėse nurodytais atvejais Institucijai mokami mokesčiai;
d) visi savanoriški valstybių narių arba stebėtojų įnašai;
e) užmokestis už leidinius, mokymus ir kitas kompetentingų institucijų prašomas paslaugas.“;
(c)pridedamos 5 ir 6 dalys:
„5. 1 dalies b punkte nurodytus įnašus kiekvienais metais iš atskirų finansų įstaigų renka kiekvienos valstybės narės paskirtos institucijos. Iki kiekvienų finansinių metų kovo 31 d. kiekviena valstybė narė sumoka Institucijai tokio dydžio sumą, kokią turi surinkti, vadovaujantis 62a straipsnyje nurodytame deleguotajame akte nustatytais kriterijais.
6. 1 dalies d punkte nurodyti savanoriški valstybių narių ir stebėtojų įnašai nepriimami, jeigu juos priėmus kiltų abejonių dėl Institucijos nepriklausomumo ir nešališkumo.“;
(47)įterpiamas 62a straipsnis:
„62a straipsnis
Deleguotieji aktai dėl finansų įstaigų metinių įnašų apskaičiavimo
Pagal 75a straipsnį Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nurodoma, kaip turi būti apskaičiuojami 62 straipsnio e punkte nurodyti atskirų finansų įstaigų metiniai įnašai, ir nustatoma:
a) numatomų išlaidų paskirstymo pagal finansų įstaigų kategorijas metodika, pagal kurią nustatoma, kokią dalį įnašų turi skirti kiekvienos kategorijos finansų įstaigos;
b) tinkami ir objektyvūs kriterijai, pagal kuriuos nustatomi metiniai įnašai, kuriuos pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus Sąjungos aktus turi mokėti atskiros finansų įstaigos, atsižvelgiant į jų dydį, kad būtų apytikriai parodyta jų svarba rinkoje.
Pagal pirmos pastraipos b punkte nurodytus kriterijus galima nustatyti arba de minimis ribas, kurių nepasiekus įnašo mokėti nereikia, arba mažiausią įnašų ribą.“;
(48)63 straipsnis pakeičiamas taip:
„63 straipsnis
Biudžeto sudarymas
1. Kiekvienais metais atsakingasis narys, remdamasis Institucijos metiniu ir daugiamečiu programavimu, parengia preliminarų trejų ateinančių finansinių metų Institucijos bendrojo programavimo dokumento projektą, kuriame išdėstomos numatomos pajamos ir išlaidos, taip pat informacija apie darbuotojus, ir kartu su etatų planu jį pateikia Vykdomajai valdybai ir Priežiūros tarybai.
ESMA išlaidos ir mokesčiai, susiję su 44b straipsnio 1 dalyje nurodytomis užduotimis ir įgaliojimais, pirmoje pastraipoje nurodytoje sąmatoje pateikiami atskirai. Prieš patvirtinant tą sąmatą, atsakingo nario parengtą tų išlaidų ir mokesčių projektą patvirtina Pagrindinių sandorio šalių vykdomasis organas.
Į ESMA metines finansines ataskaitas, rengiamas ir skelbiamas pagal 64 straipsnio 6 dalį, įtraukiamos pajamos ir išlaidos, susijusios su 44b straipsnio 1 dalyje nurodytomis užduotimis.
1a. Vykdomoji valdyba, vadovaudamasi Priežiūros tarybos ir Pagrindinių sandorio šalių vykdomojo organo patvirtintu išlaidų ir mokesčių, susijusių su 44b straipsnio 1 dalyje nurodytomis užduotimis ir įgaliojimais, projektu, priima ateinančių trejų finansinių metų bendrojo programavimo dokumento projektą.
1b. Vykdomoji valdyba iki sausio 31 d. pateikia bendrojo programavimo dokumento projektą Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai.
2.
Remdamasi bendrojo programavimo dokumento projektu, Komisija į Sąjungos biudžeto projektą įtraukia išlaidų, kurios, jos manymu, reikalingos pagal etatų planą, sąmatas ir išlyginamojo įnašo, kuris bus mokamas iš Sąjungos bendrojo biudžeto pagal Sutarties 313 ir 314 straipsnius, sumą.
3.
Biudžeto valdymo institucija tvirtina Institucijos etatų planą. Biudžeto valdymo institucija tvirtina Institucijai skiriamo išlyginamojo įnašo asignavimus.
4. Institucijos biudžetą tvirtina Priežiūros taryba. Jis tampa galutinis, galutinai priėmus Sąjungos bendrąjį biudžetą. Prireikus, jis atitinkamai tikslinamas.
5. Vykdomoji valdyba nedelsdama praneša biudžeto valdymo institucijai apie kiekvieną ketinamą įgyvendinti projektą, kuris gali turėti didelę reikšmę Institucijos biudžeto finansavimui, visų pirma, praneša apie kiekvieną su nekilnojamuoju turtu, pavyzdžiui, pastatų nuoma arba pirkimu, susijusį projektą.“;
(49)64 straipsnis pakeičiamas taip:
„64 straipsnis
Biudžeto vykdymas ir kontrolė
1. Atsakingasis narys vykdo įgaliojimus suteikiančio pareigūno pareigas ir įgyvendina Institucijos biudžetą.
2. Institucijos apskaitos pareigūnas iki kitų metų kovo 1 d. siunčia preliminarias finansines ataskaitas Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams.
3. Institucijos apskaitos pareigūnas iki kitų metų kovo 1 d. siunčia konsolidavimui atlikti reikalingą apskaitos informaciją Komisijos apskaitos pareigūnui to apskaitos pareigūno nustatytu būdu ir formatu.
4. Iki kitų metų kovo 31 d. Institucijos apskaitos pareigūnas nusiunčia biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą Priežiūros tarybos nariams, Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams.
5. Gavęs Audito Rūmų pastabas dėl Institucijos preliminarių finansinių ataskaitų pagal Finansinio reglamento 148 straipsnį, Institucijos apskaitos pareigūnas parengia galutines Institucijos finansines ataskaitas. Atsakingasis narys jas nusiunčia Priežiūros tarybai, kuri pateikia savo nuomonę dėl šių finansinių ataskaitų.
6. Iki kitų metų liepos 1 d. Institucijos apskaitos pareigūnas nusiunčia galutines finansines ataskaitas ir Priežiūros tarybos nuomonę Komisijos apskaitos pareigūnui, Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams.
Institucijos apskaitos pareigūnas iki liepos 1 d. taip pat konsolidavimo tikslais nusiunčia Komisijos apskaitos pareigūnui šio pareigūno nustatyto standartinio formato ataskaitų rinkinį.
7. Ne vėliau kaip kitų metų lapkričio 15 d. galutinės finansinės ataskaitos paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
8. Iki rugsėjo 30 d. atsakingasis narys Audito Rūmams nusiunčia atsakymą į Audito Rūmų pastabas. Šio atsakymo kopiją jis taip pat nusiunčia Vykdomajai valdybai ir Komisijai.
9. Kaip nustatyta Finansinio reglamento 165 straipsnio 3 dalyje ir Europos Parlamento prašymu, atsakingasis narys pateikia Europos Parlamentui visą informaciją, kurios reikia, kad būtų užtikrinta sklandi sprendimo dėl atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo priėmimo procedūra.
10. Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos kvalifikuota balsų dauguma priimta rekomendacija, iki n + 2 metų gegužės 15 d. priima sprendimą, kad Institucija n finansinių metų biudžetą įvykdė.“;
(50)65 straipsnis pakeičiamas taip:
„65 straipsnis
Finansinės taisyklės
Pasikonsultavusi su Komisija, Vykdomoji valdyba priima Institucijai taikomas finansines taisykles. Tos taisyklės negali nukrypti nuo Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1271/2013*, taikomo įstaigoms, nurodytoms Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje, nebent to reikėtų dėl specifinių Institucijos veiklos poreikių ir tik gavus išankstinį Komisijos pritarimą.
*2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje (OL L 328, 2013 12 7, p. 42).“;
(51)66 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„1. Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, Institucijai be jokių apribojimų taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013*.
*2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų, kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).“;
(52)68 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:
„1. Institucijos darbuotojams, įskaitant jos Vykdomosios valdybos tikruosius narius, pirmininką, Pagrindinių sandorio šalių vykdomojo organo vadovą ir direktorius, nurodytus 44a straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai, Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir Sąjungos institucijų bendrai priimtos taisyklės šiems nuostatams ir sąlygoms taikyti.
2. Komisijai pritarus, Vykdomoji valdyba Tarnybos nuostatų 110 straipsnyje numatyta tvarka patvirtina būtinas įgyvendinimo priemones.“;
(c)4 dalis pakeičiama taip:
„4. Vykdomoji valdyba priima nuostatas, leidžiančias valstybėms narėms deleguoti į Instituciją nacionalinius ekspertus.“;
(53)70 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)
1 dalis pakeičiama taip:
„1. Priežiūros tarybos nariams ir visiems Institucijos darbuotojams, įskaitant valstybių narių laikinai deleguotus pareigūnus ir visus kitus asmenis, pagal darbo sutartis atliekančius užduotis Institucijoje, taikomi profesinės paslapties reikalavimai pagal SESV 339 straipsnį ir atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas, net ir jiems nustojus eiti savo pareigas.“;
(c)2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:
„Be to, pareiga pagal 1 dalį ir šios dalies pirmą pastraipą nedraudžia Institucijai ir kompetentingos institucijoms naudoti informaciją 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų aktų vykdymui užtikrinti ir ypač teisinėse procedūrose, susijusiose su sprendimų priėmimu.“;
(d)įterpiama 2a dalis:
„2a. Vykdomoji valdyba, Pagrindinių sandorio šalių vykdomasis organas ir Priežiūros taryba užtikrina, kad asmenims, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai, nuolat arba kartais teikia kokias nors paslaugas, susijusias su Institucijos užduotimis, įskaitant pareigūnus ir kitus Vykdomosios valdybos ir Priežiūros tarybos įgaliotus arba kompetentingų institucijų tuo tikslu paskirtus asmenis, būtų taikomi profesinės paslapties reikalavimai, lygiaverčiai ankstesnėse dalyse nustatytiems reikalavimams.
Tokie patys profesinės paslapties reikalavimai taikomi stebėtojams, kurie dalyvauja Institucijos veikloje dalyvaujančios Vykdomosios valdybos, Pagrindinių sandorio šalių vykdomojo organo ir Priežiūros tarybos posėdžiuose.“;
(e)3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:
„1 ir 2 dalių nuostatomis Institucijai nedraudžiama keistis informacija su kompetentingomis institucijomis pagal šį reglamentą ir kitus finansų įstaigoms taikomus Sąjungos teisės aktus.“;
(54)71 straipsnis pakeičiamas taip:
„Šis reglamentas nedaro poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su jų atliekamu asmens duomenų tvarkymu pagal Reglamentą (ES) 2016/679, ar Institucijos pareigoms, susijusioms su jai vykdant pareigas atliekamu asmens duomenų tvarkymu pagal Reglamentą (ES) 2018/XXX (ES institucijoms ir įstaigoms skirtas duomenų apsaugos reglamentas).“;
(55)72 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
„2. Vykdomoji valdyba patvirtina Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo praktines priemones.“;
(56)73 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
„2. Dėl Institucijos kalbų vartojimo vidaus tvarkos sprendžia Vykdomoji valdyba.“;
(57)74 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:
„Reikiamos nuostatos dėl patalpų, suteiktinų Institucijai valstybėje narėje, kurioje yra jos būstinė, ir infrastruktūros, kurią turi suteikti ta valstybė narė, taip pat specialios taisyklės, taikytinos Institucijos darbuotojams ir jų šeimos nariams toje valstybėje narėje, nustatoma Institucijos ir tos valstybės narės susitarime dėl būstinės, sudarytame gavus Vykdomosios valdybos pritarimą.“;
(58)įterpiamas 75 a straipsnis:
„75a straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 35c ir 62a straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus suteikiami neribotam laikotarpiui.
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 35c ir 62a straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4.
Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6. Pagal 35c straipsnį arba 62 straipsnio 2a dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.“;
(59)76 straipsnis pakeičiamas taip:
„76 straipsnis
Ryšys su EVPRPIK
Institucija laikoma EVPRPIK teisių perėmėja. Ne vėliau kaip Institucijos įsteigimo dieną visas EVPRPIK turtas ir visi įsipareigojimai bei visos neįvykdytos operacijos automatiškai perkeliamos Institucijai. EVPRPIK parengia ataskaitą, atspindinčią jo turto ir įsipareigojimų padėtį tokio perkėlimo dieną. EVPRPIK ir Komisija atlieka tos ataskaitos auditą ir ją patvirtina.“;
(60)įterpiamas naujas 77a straipsnis:
77a straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
Pagal Reglamentą Nr. 1095/2010 su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2014/51/ES, paskirto ir [LB: įrašyti datą – trys mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos] [LB: įrašyti datą – trys mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos] pareigas einančio vykdomojo direktoriaus užduotys ir pareigos nuo tos dienos netenka galios.
Pagal Reglamentą Nr. 1095/2010 su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2014/51/ES, paskirto ir [PO: įrašyti datą – trys mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos] pareigas einančio pirmininko užduotys ir pareigos vykdomos iki kadencijos pabaigos.
Pagal Reglamentą Nr. 1095/2010 su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2014/51/ES, paskirtų ir LB: įrašyti datą – trys mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos] pareigas einančių Administracinės valdybos narių užduotys ir pareigos nuo tos dienos netenka galios.“.
4 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 345/2013 dėl Europos rizikos kapitalo fondų daliniai pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 345/2013 iš dalies keičiamas taip:
(1)2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1 dalies c punktas išbraukiamas;
(c)2 dalis pakeičiama taip:
„2.
Šio reglamento 3–6 straipsniai, 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalies c ir i punktai, 14a–19 straipsniai, 19a–19c, 20, 20a–20c, 21, 21a–21d ir 25 straipsniai taikomi veiklos leidimą pagal Direktyvos 2011/61/ES 6 straipsnį turintiems kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams, valdantiems reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų portfelius ir ketinantiems naudoti nuorodą „EuVECA“ platinant tų fondų akcijas ar investicinius vienetus Sąjungoje.“;
(2)3 straipsnio pirma pastraipa iš dalies keičiama taip:
(b)m punktas pakeičiamas taip:
„m)
kompetentinga institucija – bet kuri kompetentinga institucija, nurodyta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies f ir h punktuose;“;
(c)n punktas išbraukiamas;
(3)7 straipsnis papildomas šiomis pastraipomis:
„EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir juose patikslina, pagal kokius kriterijus vertinama, ar reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai vykdo 1 dalies a–g punktuose nustatytus įpareigojimus, taip užtikrinant derėjimą su Direktyvos 2011/61/ES 12 straipsnio 1 dalimi.
EVPRI pateikia tuos reguliavimo techninių standartų projektus Komisijai iki [LB: įrašyti datą praėjus 24 mėnesiams nuo įsigaliojimo datos].
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.“;
(4)8 straipsnis papildomas 3 dalimi:
„3.
Pagal 25 straipsnį Komisija priima deleguotuosius aktus ir juose patikslina 2 dalyje nurodyto funkcijų delegavimo reikalavimus užtikrindama derėjimą su funkcijų delegavimui taikytinais Direktyvos 2011/61/ES 20 straipsnyje nustatytais reikalavimais.“;
(5)10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)3 dalies antrame ir paskutiniame sakinyje vietoj žodžių „savo buveinės valstybės narės kompetentinga institucija“ įrašoma „EVPRI“;
(c)5 dalyje vietoj žodžių „savo buveinės valstybės narės kompetentinga institucija“ įrašoma „EVPRI“;
(d)straipsnis papildomas7 dalimi:
„7.
EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir juose patikslina, kokie tinkami žmogiškieji ir techniniai ištekliai yra reikalingi, norint tinkamai valdyti 1 dalyje nurodytus reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus.
EVPRI pateikia tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai iki [LB: įrašyti datą praėjus 24 mėnesiams nuo įsigaliojimo datos].
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.“;
(6)11 straipsnis papildomas 3 ir 4 dalimis:
„3.
EVPRI parengia reguliavimo techninių standartų projektus ir juose patikslina 1 dalyje nurodyto turto vertinimo taisykles ir procedūras, užtikrindama, kad jos derėtų su turto vertinimui taikomais Direktyvos 2011/61/ES 19 straipsnyje nustatytais reikalavimais.
EVPRI pateikia tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai iki [LB: įrašyti datą praėjus 24 mėnesiams nuo įsigaliojimo datos].
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.“;
(7)12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)pirmos pastraipos pirmame sakinyje vietoj žodžių „savo buveinės valstybės narės kompetentinga institucija“ įrašoma „EVPRI“;
(c)4 dalis pakeičiama taip:
„4.
Gavusi prašymą, EVPRI laiku pateikia pagal šį straipsnį surinktą informaciją kompetentingoms institucijoms.“;
(8)14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1 dalis iš dalies keičiama taip:
i)įvadiniuose žodžiuose vietoj žodžių „savo buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją“ įrašoma „EVPRI“;
ii)įterpiamas -a punktas:
„-a)
valstybę narę, kurioje yra reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytojo registruotoji buveinė“;
iii)
b punktas pakeičiamas taip:
„b)
reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų, kurių investicinius vienetus ar akcijas ketinama platinti, tapatybę, buveinės vietą ir investavimo strategijas“;
(c)2 dalyje įvadiniuose žodžiuose vietoj žodžių „Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija“ įrašoma „EVPRI“;
(d)4 dalis pakeičiama taip:
„4.
Apie tai, ar 1 dalyje nurodytas valdytojas užregistruotas kaip reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytojas, ne vėliau kaip per du mėnesius nuo visos toje dalyje nurodytos informacijos pateikimo EVPRI informuoja visus šiuos asmenis:
a)
1 dalyje nurodytą valdytoją;
b)
1 dalies -a punkte nurodytų valstybių narių kompetentingas institucijas;
c)
1 dalies d punkte nurodytų valstybių narių kompetentingas institucijas.“;
(e)
6 dalis iš dalies keičiama taip:
i)pirmoje pastraipoje įvadiniuose žodžiuose vietoj žodžių „Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija“ įrašoma „EVPRI“;
ii)antra pastraipa pakeičiama taip:
„Jeigu EVPRI prieštarauja pirmoje pastraipoje nurodytiems pakeitimams, ji informuoja reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytoją per du mėnesius nuo pranešimo apie tuos pakeitimus dienos ir nurodo, kodėl jiems prieštarauja. Pirmoje pastraipoje nurodytus pakeitimus galima įgyvendinti tik tada, jeigu EVPRI per minėtą laikotarpį jiems nepaprieštarauja.“;
(f)
7 ir 8 dalys pakeičiamos taip:
„7.
EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir juose patikslina vertinimo, ar, kaip nurodyta 2 dalies a punkte, reputacija yra pakankamai gera ir ar patirtis pakankama, kriterijus.
EVPRI pateikia tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai iki [LB: įrašyti datą praėjus 24 mėnesiams nuo įsigaliojimo datos].
Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.
8.
EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose patikslina 1 dalyje nurodytos informacijos, įskaitant informaciją, teikiamą 2 dalies a punkto tikslais, teikimo formas, šablonus ir procedūras.
EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [LB: įrašyti datą praėjus 24 mėnesiams nuo įsigaliojimo datos].
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.“;
(9)14a straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)2 dalyje įvadiniuose žodžiuose vietoj žodžių „reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo kompetentingai institucijai“ įrašoma „EVPRI“;
(c)3 dalis pakeičiama taip:
„3.
Kad galėtų įvertinti pagal 1 dalį pateiktą registracijos paraišką, EVPRI klausia paraišką pateikusio valdytojo kompetentingos institucijos, ar reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas atitinka valdytojui suteiktą leidimą valdyti kolektyvinio investavimo subjektus ir ar išpildytos 14 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytos sąlygos.
EVPRI gali paprašyti pateikti paaiškinimą ir informaciją dėl dokumentų ir informacijos, pateiktų pagal pirmą pastraipą.
Valdytojo kompetentinga institucija pateikia atsakymą per vieną mėnesį nuo EVPRI pagal pirmą arba antrą pastraipą pateikto prašymo gavimo dienos.“;
(d)5 dalyje vietoj žodžių „reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo kompetentinga institucija“ įrašoma „EVPRI“;
(e)6 dalis pakeičiama taip:
„6.
Apie tai, ar fondas užregistruotas kaip reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas, ne vėliau kaip per du mėnesius nuo to momento, kai tų fondų valdytojai pateikė visus 2 dalyje nurodytus dokumentus, EVPRI informuoja visus toliau nurodytus asmenis:
a)
1 dalyje nurodytą valdytoją;
b)
14 straipsnio 1 dalies -a punkte nurodytos valstybės narės kompetentingas institucijas;
c)
14 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų valstybių narių kompetentingas institucijas;
d)
14a straipsnio 2 dalies d punkte nurodytų valstybių narių kompetentingas institucijas.“;
(f)8 dalis pakeičiama taip:
„8. EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose patikslinamos standartinės 2 dalyje nurodytos informacijos teikimo formos, šablonai ir procedūros.
EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [LB: įrašyti datą praėjus 24 mėnesiams nuo įsigaliojimo datos].
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.“;
(g)9 ir 10 dalys išbraukiamos;
(10)14b straipsnis pakeičiamas taip:
„14b straipsnis
Apie kiekvieną sprendimą atsisakyti užregistruoti 14 straipsnyje nurodytą valdytoją arba 14a straipsnyje nurodytą fondą EVPRI praneša tuose straipsniuose nurodytiems valdytojams.“;
(11)įterpiamas 14c straipsnis:
„14c straipsnis
1.
Nepažeidžiant 20 straipsnio, EVPRI panaikina „EuVECA“ registraciją, jeigu to „EuVECA“ valdytojas atitinka kurią nors iš šių sąlygų:
a)
valdytojas aiškiai atsisakė veiklos leidimo arba per šešis mėnesius nuo veiklos leidimo suteikimo juo nepasinaudojo;
b)
valdytojas gavo veiklos leidimą pateikęs klaidingą informaciją ar pasinaudojęs kitomis neteisėtomis priemonėmis;
c)
„EuVECA“ nebeatitinka sąlygų, pagal kurias jam išduotas veiklos leidimas.
2.
Veiklos leidimo panaikinimas iš karto įsigalioja visoje Sąjungoje.“;
(12)15 straipsnyje vietoj žodžių „buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai“ įrašoma „EVPRI“;
(13)16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1 dalis pakeičiama taip:
„1.
EVPRI nedelsdama praneša 14 straipsnio 4 punkte ir 14a straipsnio 6 punkte nurodytoms kompetentingoms institucijoms apie reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytojo registraciją arba pašalinimą iš registro, kiekvieno reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo įtraukimą į registrą arba pašalinimą iš jo, įtraukimą į valstybių narių, kuriose reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytojas ketina prekiauti to fondo investiciniais vienetais arba akcijomis, sąrašą arba pašalinimą iš jo.“;
(c)3 dalis pakeičiama taip:
„3.
Siekiant užtikrinti vienodą šio straipsnio taikymą, EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriais nustatomas pranešimo pagal šį straipsnį formatas.
EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [LB: įrašyti datą praėjus 24 mėnesiams nuo įsigaliojimo datos].
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šio straipsnio 3 dalyje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnyje nustatytos procedūros.“;
(d)4 ir 5 dalys išbraukiamos;
(14)16a straipsnis išbraukiamas;
(15)18 straipsnis pakeičiamas taip:
„18 straipsnis
1.
EVPRI užtikrina, kad šis reglamentas būtų nuolat taikomas.
2.
2 straipsnio 1 dalyje nurodytų valdytojų atveju EVPRI prižiūri, kaip laikomasi šiame reglamente nustatytų reikalavimų.
3.
2 straipsnio 2 dalyje nurodytų valdytojų atveju EVPRI prižiūri, kaip laikomasi 2 straipsnio 2 dalyje išvardytų nuostatų taisyklių ir atitinkamų Direktyvos 2011/61/ES reikalavimų dėl reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo.
EVPRI atsako už priežiūrą, ar reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas laikosi fondo taisyklėse ir steigimo dokumentuose nustatytų įpareigojimų.
4.
Vykdydama šiuo reglamentu jai pavestas užduotis ir siekdama užtikrinti aukštus priežiūros standartus, EVPRI taiko visą atitinkamą Sąjungos teisę ir, kai tokią Sąjungos teisę sudaro direktyvos, nacionalinės teisės aktus, kuriais tos direktyvos perkeliamos į nacionalinę teisę.
5.
Kompetentingos institucijos vykdo kolektyvinio investavimo subjektų, kurie įsteigti jų teritorijoje arba kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami jų teritorijoje, stebėseną tikrindamos, ar jie nenaudoja nuorodos „EuVECA“ ir ar neteigia, kad jie yra „EuVECA“, jei jie nėra užregistruoti pagal šį reglamentą.
Jeigu kompetentinga institucija mano, kad kolektyvinio investavimo subjektas naudoja nuorodą „EuVECA“ arba teigia esantis „EuVECA“, nors nėra užregistruotas pagal šį reglamentą, ji nedelsdama apie tai informuoja EVPRI.“;
(16)19 straipsnis pakeičiamas taip:
„19 straipsnis
Pagal 19a–19c straipsnius EVPRI ar bet kuriam EVPRI pareigūnui ar kitam jos įgaliotam asmeniui suteiktais įgaliojimais nesinaudojama reikalaujant atskleisti informaciją ar dokumentus, kuriems taikoma teisė neatskleisti profesinės paslapties.“;
(17)įterpiami šie 19a, 19b ir 19c straipsniai:
„19a straipsnis
1. EVPRI gali paprastu prašymu arba sprendimu prašyti, kad visą informaciją, kurios EVPRI reikia savo pareigoms pagal šį reglamentą vykdyti, pateiktų toliau nurodyti asmenys:
a) reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai;
b) reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdyme dalyvaujantys asmenys;
c) trečiosios šalys, kurioms reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytojas delegavo tam tikras funkcijas;
d) asmenys, kurie kitu pagrindu yra glaudžiai ir esmingai susieti arba susiję su reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdymu.
2. Kiekviename 1 dalyje nurodytame paprastame prašyme pateikti informaciją:
a) kaip to prašymo teisinis pagrindas, nurodomas šis straipsnis;
b) nurodomas prašymo tikslas;
c) nurodoma, kokios informacijos reikia;
d) nustatoma, per kiek laiko pateikti informaciją;
e) pažymima, kad asmuo, kurio prašoma informacijos, tos informacijos pateikti neprivalo, tačiau jei jis savanoriškai atsakys į prašymą, pateikta informacija negali būti neteisinga ar klaidinanti;
f) nurodomas baudos, kuri būtų skiriama pagal 20a straipsnį, jeigu pateikta informacija būtų neteisinga arba klaidinanti, dydis.
3. Jeigu EVPRI prašo pateikti informaciją sprendimu pagal 1 dalį:
a) kaip to prašymo teisinis pagrindas, nurodomas šis straipsnis;
b) nurodomas prašymo tikslas;
c) nurodoma, kokios informacijos reikia;
d) nustatoma, per kiek laiko pateikti informaciją;
e) nurodomos 20b straipsnyje numatytos periodiškai mokamos baudos, jei pateikiama ne visa prašoma informacija;
f) nurodoma 20a straipsnyje numatyta bauda, jeigu atsakant į klausimus pateikiama neteisinga arba klaidinanti informacija;
g) nurodoma teisė apskųsti sprendimą EVPRI Apeliacinei tarybai ir prašyti, kad jis būtų peržiūrėtas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (toliau – Teisingumo Teismas) pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 60 ir 61 straipsnius.
4. Prašomą informaciją teikia 1 dalyje nurodyti asmenys arba jų atstovai, o juridinių asmenų arba asociacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, atveju – įstatymais arba jų įstatais jiems atstovauti įgalioti asmenys. Deramai įgalioti teisininkai gali teikti šią informaciją savo klientų vardu. Jei teikiama informacija yra neišsami, neteisinga arba klaidinanti, visa atsakomybė tenka klientui.
5. EVPRI nedelsdama išsiunčia paprasto prašymo arba savo sprendimo kopiją valstybės narės, kurioje gyvena arba yra įsisteigę 1 dalyje nurodyti asmenys, kurių prašoma pateikti informaciją, kompetentingai institucijai.
19b straipsnis
1. Siekdama vykdyti šiame reglamente nustatytas pareigas, EVPRI gali vykdyti su 19a straipsnio 1 dalyje nurodytais asmenimis susijusius būtinus tyrimus. Tuo tikslu EVPRI pareigūnai ir kiti jos įgalioti asmenys turi įgaliojimus:
a) nagrinėti visus dokumentus, duomenis, procedūras ir kitą medžiagą, susijusią su jų užduočių vykdymu, neatsižvelgiant į laikmenas, kuriose jie saugomi;
b) daryti ar gauti šių dokumentų, duomenų, procedūrų ir kitos medžiagos patvirtintas kopijas ar jų išrašus;
c) pakviesti bet kurį 19a straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį, jo atstovus arba darbuotojus ir prašyti žodžiu arba raštu pateikti faktų arba dokumentų, susijusių su patikrinimo dalyku ir tikslu, paaiškinimus, o atsakymus užrašyti;
d) apklausti visus kitus fizinius ar juridinius asmenis, kurie sutinka būti apklausti, siekiant surinkti su tyrimo dalyku susijusios informacijos;
e) reikalauti telefoninių pokalbių įrašų ir duomenų srauto duomenų.
2. Pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos EVPRI įgaliojo atlikti 1 dalyje nurodytus tyrimus, savo įgaliojimais naudojasi pateikę raštišką įgaliojimą, kuriame nurodomas tyrimo dalykas ir tikslas. Tame įgaliojime taip pat nurodomos 20b straipsnyje nustatytos periodiškai mokamos baudos, taikomos tais atvejais, jei reikalaujami dokumentai, duomenys, procedūros ar bet kuri kita medžiaga arba atsakymai į klausimus, užduotus 19a straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, nepateikiami arba yra neišsamūs, taip pat nurodomos 20 straipsnyje nustatytos baudos, jei atsakymai į klausimus, užduotus 19a straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, yra neteisingi ar klaidinantys.
3. 19a straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys privalo bendradarbiauti su EVPRI sprendimu pradėtų tyrimų vykdytojais. Sprendime nurodomas tyrimo dalykas ir tikslas, 20b straipsnyje nustatytos periodiškai mokamos baudos, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 taikomos teisių gynimo priemonės bei teisė prašyti, kad sprendimas būtų peržiūrėtas Teisingumo Teisme.
4. Likus pakankamai laiko iki 1 dalyje nurodyto tyrimo, EVPRI praneša valstybės narės, kurioje turi būti vykdomas tyrimas, kompetentingai institucijai apie tyrimą ir nurodo įgaliotų asmenų tapatybę. Atitinkamos kompetentingos institucijos pareigūnai EVPRI prašymu padeda tiems įgaliotiems asmenims atlikti savo pareigas. Atitinkamos kompetentingos institucijos pareigūnai, pateikę prašymą, taip pat gali dalyvauti tyrimuose.
5. Jeigu pagal taikomą nacionalinę teisę reikia gauti nacionalinės teisminės institucijos leidimą norint reikalauti 1 dalies e punkte nurodytų telefoninių pokalbių įrašų ir duomenų srauto duomenų, tokiam leidimui gauti pateikiamas prašymas. Prašymas tokiam leidimui gauti taip pat gali būti pateikiamas kaip atsargumo priemonė.
6. Jeigu nacionalinė teisminė institucija gauna prašymą dėl leidimo reikalauti pateikti 1 dalies e punkte nurodytus telefoninių pokalbių įrašus ir duomenų srauto duomenis, ta institucija patikrina:
a)
ar 3 dalyje nurodytas EVPRI priimtas sprendimas yra autentiškas;
b)
ar taikytinos priemonės yra proporcingos, nėra savavališkos arba perteklinės.
7. Pagal b punktą nacionalinė teisminė institucija gali paprašyti, kad EVPRI pateiktų išsamius paaiškinimus, ypač dėl pagrindo, kuriuo remdamasi EVPRI įtaria, kad padaryta šio reglamento pažeidimų, dėl įtariamo pažeidimo sunkumo bei asmens, kurio atžvilgiu taikomos prievartos priemonės, dalyvavimo pobūdžio. Tačiau nacionalinė teisminė institucija netikrina paties tyrimo būtinumo ir nereikalauja, kad jai būtų pateikta EVPRI byloje esanti informacija. EVPRI sprendimo teisėtumą gali peržiūrėti tik Teisingumo Teismas Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 61 straipsnyje nustatyta tvarka.
19c straipsnis
1. Siekdama vykdyti šiame reglamente nustatytas pareigas, EVPRI gali atlikti visus būtinus patikrinimus vietoje 19a straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų verslo patalpose.
2. Pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos EVPRI įgaliojo atlikti patikrinimą vietoje, gali patekti į visas asmenų, dėl kurių yra priimtas EVPRI sprendimas atlikti tyrimą, verslo patalpas ir turi visus 19b straipsnio 1 dalyje išvardytus įgaliojimus. Jie taip pat yra įgalioti užplombuoti bet kurias verslo patalpas ir apskaitos knygas ar dokumentus tokiam laikotarpiui ir tokia apimtimi, kokie būtini patikrinimui atlikti.
3. Likus pakankamai laiko iki patikrinimo, EVPRI praneša apie patikrinimą valstybės narės, kurioje jis turi būti atliekamas, kompetentingai institucijai. Kai to reikia siekiant tinkamai atlikti patikrinimą ir užtikrinti jo efektyvumą, EVPRI, informavusi atitinkamą kompetentingą instituciją, gali atlikti patikrinimą vietoje iš anksto apie tai neįspėjusi. Patikrinimai pagal šį straipsnį atliekami su sąlyga, kad atitinkama institucija patvirtino, jog jiems neprieštarauja.
4. Pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos EVPRI įgaliojo atlikti patikrinimą vietoje, savo įgaliojimais naudojasi pateikę raštišką įgaliojimą, kuriame nurodomas patikrinimo dalykas bei tikslas, ir 20b straipsnyje nustatytos periodiškai mokamos baudos, kurios taikomos, jei atitinkami asmenys neleidžia atlikti patikrinimo.
5. 19a straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys bendradarbiauja su EVPRI sprendimu nurodytų patikrinimų vietoje vykdytojais. Sprendime nurodomas patikrinimo dalykas, tikslas, nustatoma data, kada jis turi prasidėti, ir nurodomos 20b straipsnyje nustatytos periodiškai mokamos baudos, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 taikomos teisių gynimo priemonės bei teisė prašyti, kad sprendimas būtų peržiūrėtas Teisingumo Teisme.
6. Valstybės narės, kurioje turi būti atliekamas patikrinimas, kompetentingos institucijos pareigūnai bei jos įgalioti ar paskirti asmenys EVPRI prašymu aktyviai padeda EVPRI pareigūnams ir kitiems jos įgaliotiems asmenims. Tos kompetentingos institucijos pareigūnai, pateikę prašymą, taip pat gali dalyvauti patikrinimuose vietoje.
7. EVPRI taip pat gali prašyti kompetentingų institucijų jos vardu atlikti specifines tiriamojo pobūdžio užduotis ir patikrinimus vietoje, kaip numatyta šiame straipsnyje ir 19b straipsnio 1 dalyje. Tuo tikslu kompetentingos institucijos naudojasi tokiais pačiais įgaliojimais kaip EVPRI, kaip nustatyta šiame straipsnyje ir 19b straipsnio 1 dalyje.
8. Jei EVPRI pareigūnai ir kiti jos įgalioti lydintieji asmenys nustato, kad asmuo nesutinka, kad būtų atliktas pagal šį straipsnį reikalaujamas patikrinimas, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija suteikia jiems būtiną paramą, atitinkamais atvejais prašydama policijos ar kitos lygiavertės teisėsaugos institucijos paramos, kad jie galėtų atlikti patikrinimą vietoje.
9. Jei 1 dalyje numatytam patikrinimui vietoje atlikti arba 7 dalyje numatytai paramai suteikti pagal taikomą nacionalinę teisę reikia nacionalinės teisminės institucijos leidimo, tokiam leidimui gauti pateikiamas prašymas. Prašymas tokiam leidimui gauti taip pat gali būti pateikiamas kaip atsargumo priemonė.
10. Jeigu nacionalinė teisminė institucija gauna prašymą leisti atlikti 1 dalyje nurodytą patikrinimą vietoje arba suteikti 7 dalyje nurodytą paramą, ta institucija patikrina:
a)
ar 4 dalyje nurodytas EVPRI priimtas sprendimas yra autentiškas;
b)
ar taikytinos priemonės yra proporcingos, nėra savavališkos arba perteklinės.
11. Pagal b punktą nacionalinė teisminė institucija gali paprašyti, kad EVPRI pateiktų išsamius paaiškinimus, ypač dėl pagrindo, kuriuo remdamasi EVPRI įtaria, kad padaryta šio reglamento pažeidimų, dėl įtariamo pažeidimo sunkumo bei asmens, kurio atžvilgiu taikomos prievartos priemonės, dalyvavimo pobūdžio. Tačiau nacionalinė teisminė institucija netikrina paties tyrimo būtinumo ir nereikalauja, kad jai būtų pateikta EVPRI byloje esanti informacija. EVPRI sprendimo teisėtumą gali peržiūrėti tik Teisingumo Teismas Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 61 straipsnyje nustatyta tvarka.“;
(18)20 straipsnis pakeičiamas taip:
„20 straipsnis
1. Kai pagal 21 straipsnio 5 dalį EVPRI nustato, kad asmuo padarė kurį nors iš 20a straipsnio 2 dalyje nurodytų pažeidimų, ji imasi vieno ar keleto iš šių veiksmų:
a) panaikina reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytojo ar reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo registraciją;
b) priima sprendimą, kuriuo pareikalauja, kad asmuo nutrauktų pažeidimą;
c) priima sprendimą skirti baudą;
d) skelbia viešus pranešimus.
2. Imdamasi 1 dalyje nurodytų veiksmų, EVPRI atsižvelgia į pažeidimo pobūdį ir sunkumą pagal šiuos kriterijus:
a) pažeidimo trukmę ir dažnumą;
b) tai, ar pažeidimas buvo finansinio nusikaltimo priežastis, dėl pažeidimo buvo lengviau jį padaryti arba finansinis nusikaltimas kitaip sietinas su pažeidimu;
c) tai, ar pažeidimas padarytas tyčia ar dėl aplaidumo;
d) už pažeidimą atsakingo asmens atsakomybės laipsnį;
e) už pažeidimą atsakingo asmens finansinį pajėgumą, kuris nustatomas pagal atsakingo juridinio asmens bendrą apyvartą arba atsakingo fizinio asmens metines pajamas ir grynąjį turtą;
f) pažeidimo poveikį neprofesionaliųjų investuotojų interesams;
g) už pažeidimą atsakingo asmens dėl pažeidimo gauto pelno ar išvengtų nuostolių arba trečiųjų šalių patirtų nuostolių dydį, jeigu juos įmanoma nustatyti;
h) už pažeidimą atsakingo asmens bendradarbiavimo su EVPRI lygį, nedarant poveikio poreikiui užtikrinti, kad toks asmuo grąžintų gautą pelną ar atlygintų išvengtus nuostolius;
i) už pažeidimą atsakingo asmens anksčiau padarytus pažeidimus;
j) priemones, kurių po pažeidimo ėmėsi už pažeidimą atsakingas asmuo, kad pažeidimas nepasikartotų.
3. EVPRI nedelsdama praneša už pažeidimą atsakingam asmeniui apie tai, kokių veiksmų imtasi pagal 1 dalį, ir apie juos praneša valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Komisijai. Apie visus tokius veiksmus EVPRI viešai paskelbia savo interneto svetainėje per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.
4. Pirmoje pastraipoje nurodytas viešo skelbimo priemones sudaro bent:
a)
pareiškimas, kuriuo patvirtinama už pažeidimą atsakingo asmens teisė sprendimą skųsti;
b)
jei reikia, pareiškimas, kuriuo patvirtinama, kad skundas pateiktas, ir nurodoma, kad toks skundas neturi sprendimo taikymą stabdančio poveikio;
c)
pareiškimas, kuriuo patvirtinama, kad EVPRI Apeliacinė taryba pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/20101 60 straipsnio 3 dalį gali sustabdyti ginčijamo sprendimo taikymą.“;
(19)įterpiami 20a, 20b ir 20c straipsniai:
„20a straipsnis
1. Kai EVPRI pagal 21 straipsnio 8 dalį nustato, kad kuris nors asmuo tyčia ar dėl aplaidumo padarė vieną ar kelis 2 dalyje nurodytus pažeidimus, ji pagal šio straipsnio 3 dalį priima sprendimą skirti baudą.
Pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jei EVPRI nustato objektyvių veiksnių, iš kurių matyti, kad asmuo veikė sąmoningai darydamas pažeidimą.
2. 1 dalyje nurodyti pažeidimai yra šie:
a)
portfelio sudėties reikalavimų nesilaikymas, pažeidžiant 5 straipsnį;
b)
reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijų ar investicinių vienetų platinimas reikalavimų neatitinkantiems investuotojams, pažeidžiant 6 straipsnį;
c)
nuorodos „EuVECA“ naudojimas nebūnant užregistruotu pagal 14 straipsnį arba neužregistravus kolektyvinio investavimo subjekto pagal 14a straipsnį;
d)
nuorodos „EuVECA“ naudojimas platinant fondų, kurie nėra įsteigti pagal 3 straipsnio pirmos pastraipos b punkto iii papunktį, akcijas ar investicinius vienetus;
e)
užsiregistravimas pateikus klaidingą informaciją arba pasinaudojus kitomis neteisėtomis priemonėmis, pažeidžiant 14 arba 14a straipsnį;
f)
veikla nevykdoma sąžiningai, teisingai ar deramai profesionaliai, apdairiai ar stropiai ir taip pažeidžiamas 7 straipsnio pirmos pastraipos a punktas;
g)
tinkamos politikos ir procedūrų, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo, nesilaikymas, pažeidžiant 7 straipsnio pirmos pastraipos b punktą;
h)
pakartotinis 12 straipsnio reikalavimų dėl metinės ataskaitos nevykdymas;
i)
pakartotinis pareigos informuoti investuotojus pagal 13 straipsnį nevykdymas.
3. 1 dalyje nurodytos baudos už 2 dalies a–i punktuose nurodytus pažeidimus yra ne mažesnės kaip 500 000 EUR ir ne didesnės kaip 5 mln. EUR.
4. Pagal 3 dalį nustatydama baudos dydį, EVPRI atsižvelgia į 20 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus.
5. Nepaisant 3 dalies, jeigu asmuo dėl pažeidimo gavo tiesioginės arba netiesioginės finansinės naudos, baudos dydis yra ne mažesnis už gautą naudą.
Jei dėl asmens veiksmų arba neveikimo padaryti keli 2 dalyje nurodyti pažeidimai, taikoma tik didesnioji pagal 4 dalį apskaičiuota bauda už vieną iš tų pažeidimų.
20b straipsnis
1. EVPRI savo sprendimu skiria periodiškai mokamas baudas siekdama:
a) pagal 20 straipsnio 1 dalies b punktą priimtu sprendimu priversti asmenį nutraukti pažeidimą;
b) priversti 19a straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį:
i)
pateikti išsamią informaciją, kurios reikalauta pagal 19a straipsnį priimtu sprendimu;
ii)
bendradarbiauti su tyrimo vykdytojais ir pirmiausia pateikti reikalaujamus išsamius dokumentus, duomenis, procedūras arba bet kokią kitą medžiagą, taip pat papildyti ir pataisyti kitą informaciją, pateiktą atliekant tyrimą, kuris pradėtas remiantis pagal 19b straipsnį priimtu sprendimu;
iii)
bendradarbiauti su patikrinimo vietoje, kurį nurodyta atlikti pagal 19c straipsnį priimtu sprendimu, vykdytojais.
2. Periodiškai mokama bauda yra veiksminga ir proporcinga. Periodiškai mokama bauda skiriama už kiekvieną uždelstą dieną.
3. Nepaisant 2 dalies, periodiškai mokamų baudų dydis yra 3 proc. ankstesnių finansinių metų vidutinės dienos apyvartos, o fizinių asmenų atveju – 2 proc. ankstesnių kalendorinių metų vidutinių dienos pajamų. Jos skaičiuojamos nuo sprendime dėl periodiškai mokamos baudos skyrimo nustatytos dienos.
Periodiškai mokamos baudos skiriamos ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui nuo pranešimo apie EVPRI sprendimą. Šiam laikotarpiui pasibaigus EVPRI peržiūri šios priemonės taikymą.
20c straipsnis
1. EVPRI viešai paskelbia apie kiekvieną baudą ir periodiškai mokamą baudą, paskirtą pagal 20a ir 20b straipsnius, išskyrus atvejus, kai toks viešas paskelbimas sukeltų didelį pavojų finansų rinkoms arba pernelyg pakenktų dalyvaujančioms šalims.
2. Pagal 20a ir 20b straipsnius skirtos baudos ir periodiškai mokamos baudos yra administracinio pobūdžio.
3. Jei EVPRI priima sprendimą neskirti baudos arba periodiškai mokamos baudos, ji apie tai praneša Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms bei nurodo savo sprendimo priežastis.
4. Užtikrinama, kad pagal 20a ir 20b straipsnius paskirtos baudos ir periodiškai mokamos baudos būtų sumokėtos.
Mokėjimo užtikrinimą reglamentuoja civilinio proceso taisyklės, galiojančios toje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, kurioje jis vykdomas.
5. Baudų ir periodiškai mokamų baudų sumos skiriamos į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą.“;
(20)21 ir 21a straipsniai pakeičiami taip:
„21 straipsnis
1. Jei, vykdydama šiame reglamente numatytas pareigas, EVPRI nustato pagrįstų požymių, jog galbūt egzistuoja vieno ar daugiau 20a straipsnio 2 dalyje išvardytų pažeidimų padarymo faktų, EVPRI savo viduje paskiria nepriklausomą už tyrimą atsakingą pareigūną šiam atvejui tirti. Paskirtasis pareigūnas tiesiogiai ar netiesiogiai nedalyvauja ir nedalyvavo tvirtinant prospektą, su kuriuo susijęs pažeidimas, ir savo funkcijas vykdo nepriklausomai nuo EVPRI Priežiūros tarybos.
2. 1 dalyje nurodytas už tyrimą atsakingas pareigūnas tiria įtariamus pažeidimus, atsižvelgdamas į asmenų, dėl kurių atliekami tyrimai, pastabas, ir pateikia EVPRI Priežiūros tarybai išsamią bylą su savo išvadomis.
3. Kad už tyrimą atsakingas pareigūnas galėtų vykdyti savo užduotis, jam suteikiami įgaliojimai prašyti informacijos pagal 19a straipsnį ir atlikti tyrimus bei patikrinimus vietoje pagal 19b ir 19c straipsnius.
4. Vykdydamas savo užduotis, už tyrimą atsakingas pareigūnas gali susipažinti su visais dokumentais ir informacija, kuriuos EVPRI surinko vykdydama priežiūros veiklą.
5. Užbaigęs tyrimą ir prieš pateikdamas EVPRI Priežiūros tarybai bylą su savo išvadomis, už tyrimą atsakingas pareigūnas asmenims, kurių atžvilgiu atliekami tyrimai, suteikia galimybę būti išklausytiems tais klausimais, dėl kurių atliekamas tyrimas. Už tyrimą atsakingas pareigūnas savo išvadas grindžia tik tais faktais, dėl kurių atitinkami asmenys galėjo pateikti pastabų.
6. Atliekant tyrimus pagal šį straipsnį visapusiškai gerbiamos asmenų, dėl kurių atliekami tyrimai, teisės į gynybą.
7. Pateikęs bylą su savo išvadomis EVPRI Priežiūros tarybai, už tyrimą atsakingas pareigūnas informuoja asmenis, dėl kurių vykdomi tyrimai. Asmenys, dėl kurių vykdomi tyrimai, turi teisę susipažinti su byla, atsižvelgiant į kitų asmenų teisėtą interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai, kuri daro poveikį trečiosioms šalims.
8. Remdamasi byla, kurioje pateiktos už tyrimą atsakingo pareigūno išvados, ir, pagal 20b straipsnį asmenų, dėl kurių vykdomi tyrimai, prašymu tų asmenų išklausiusi, EVPRI nusprendžia, ar asmenys, dėl kurių vykdomi tyrimai, padarė vieną ar kelis iš 20a straipsnio 2 dalyje nurodytų pažeidimų ir, jeigu taip, taiko priežiūros priemonę pagal 20 straipsnį.
9. Už tyrimą atsakingas pareigūnas nedalyvauja EVPRI Priežiūros tarybos svarstymuose ir jokiu kitu būdu nesikiša į EVPRI Priežiūros tarybos sprendimų priėmimo procesą.
10. Pagal 25 straipsnį Komisija priima deleguotuosius aktus iki [LB: įrašyti datą praėjus 24 mėnesiams nuo įsigaliojimo datos] ir juose išsamiau išdėsto procedūrines naudojimosi įgaliojimu skirti baudas ar periodiškai mokamas baudas taisykles, įskaitant nuostatas dėl teisių į gynybą, laiko nuostatas ir baudų ar periodiškai mokamų baudų surinkimo nuostatas, baudų bei periodiškai mokamų baudų skyrimo ir jų mokėjimo užtikrinimo senaties terminus.
11. Vykdydama šiame reglamente numatytas pareigas ir nustačiusi pagrįstų požymių, jog galbūt egzistuoja baudžiamųjų veikų padarymo faktų, EVPRI perduoda baudžiamosios atsakomybės klausimus spręsti atitinkamoms nacionalinėms valdžios institucijoms. Be to, EVPRI neskiria baudų ar periodiškai mokamų baudų tais atvejais, kai ankstesnis išteisinamasis ar apkaltinamasis nuosprendis, priimtas dėl tokio paties fakto ar faktų, kurie iš esmės yra tokie patys, pasibaigus pagal nacionalinę teisę vykdomam baudžiamajam procesui jau įgavo res judicata galią.“
„21a straipsnis
1. Prieš priimdama sprendimą pagal 20, 20a ir 20b straipsnius, asmenims, dėl kurių vyksta procedūra, EVPRI suteikia galimybę pateikti pastabų dėl jos išvadų. EVPRI savo sprendimus grindžia tik tomis išvadomis, dėl kurių asmenys, dėl kurių vyksta procedūra, galėjo pateikti pastabų.
Pirma pastraipa netaikoma, jei pagal 20 straipsnį yra būtina imtis skubių veiksmų, kad nebūtų padaryta didelė ir neišvengiama žala finansų sistemai. Tokiu atveju EVPRI gali priimti laikiną sprendimą, o atitinkamiems asmenims suteikti galimybę būti išklausytiems kuo greičiau po sprendimo priėmimo.
2. Per procedūrą asmenų, dėl kurių vyksta procedūra, teisės į gynybą visapusiškai gerbiamos. Jie turi teisę susipažinti su EVPRI byla, atsižvelgiant į kitų asmenų teisėtą interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai arba EVPRI vidaus parengiamiesiems dokumentams.“
(21)Įterpiami 21b, 21c ir 21d straipsniai:
„21b straipsnis
Teisingumo Teismas turi neribotą jurisdikciją peržiūrėti sprendimus, kuriais EVPRI paskyrė baudą arba periodiškai mokamą baudą. Jis paskirtą baudą arba periodiškai mokamą baudą gali panaikinti, sumažinti arba padidinti.
21c straipsnis
1. Reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojams EVPRI taiko mokesčius pagal šį reglamentą ir deleguotuosius aktus, priimtus pagal 3 dalį. Tais mokesčiais visiškai padengiamos būtinos EVPRI išlaidos, susijusios su reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojų ir reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų registracija, veiklos leidimų suteikimu jiems ir jų priežiūra, taip pat atlyginamos visos išlaidos, kurių kompetentingos institucijos gali patirti atlikdamos darbą pagal šį reglamentą, ypač kurias nors užduotis perdavus pagal 21d straipsnį.
2. Atskiro mokesčio, surenkamo iš konkretaus reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytojo, suma padengia visas administracines išlaidas, kurias EVPRI patiria vykdydama veiklą, susijusią su reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojo ir reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo registracija ir nuolatine priežiūra. Mokestis yra proporcingas atitinkamo reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdomam turtui arba, jei tai aktualu, reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytojo nuosavų lėšų dydžiui.
3. Pagal 25 straipsnį Komisija priima deleguotuosius aktus iki [LB: įrašyti datą praėjus 24 mėnesiams nuo įsigaliojimo datos] ir išsamiau nustato mokesčių rūšis, už ką jie mokėtini, mokesčių dydį ir mokėjimo būdą.
21d straipsnis
1. Jei to reikia priežiūros užduočiai tinkamai atlikti, laikydamasi pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį EVPRI paskelbtų gairių, EVPRI gali perduoti konkrečias priežiūros užduotis valstybės narės kompetentingai institucijai. Tokios konkrečios priežiūros užduotys pirmiausia gali apimti įgaliojimą vykdyti prašymus pateikti informaciją pagal 19a straipsnį ir atlikti tyrimus bei patikrinimus vietoje pagal 19b ir 19c straipsnius.
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, registravimo pagal 14 ir 14a straipsnius funkcijos neperduodamos.
2. Prieš perduodama užduotį pagal 1 dalį, EVPRI konsultuojasi su atitinkama kompetentinga institucija dėl:
a) ketinamos perduoti užduoties masto;
b) užduoties atlikimo tvarkaraščio ir
c) būtinos informacijos, kurią turi perduoti EVPRI ir kuri turi būti jai perduota.
3. Pagal 21c straipsnio 3 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą EVPRI atlygina kompetentingai institucijai išlaidas, kurias kompetentinga institucija patyrė vykdydama perduotas užduotis.
4. EVPRI peržiūri pagal 1 dalį perduotas funkcijas reikiamu periodiškumu. Perdavimas gali būti bet kuriuo metu atšauktas.
5. Užduočių perdavimas nedaro poveikio EVPRI atsakomybei ir neapriboja EVPRI galimybių vykdyti perduotą veiklą ir prižiūrėti, kaip ji vykdoma.“;
(22)25 straipsnis pakeičiamas taip:
„25 straipsnis
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 8 straipsnio 3 dalyje, 21 straipsnio 10 dalyje ir 21c straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [LB: įrašyti įsigaliojimo datą].
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 8 straipsnio 3 dalyje, 21 straipsnio 10 dalyje ir 21c straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6. Pagal 8 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 10 dalį ir 21c straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per [du mėnesius] nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas [dviem mėnesiais].“;
(23)26 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1 dalyje:
i) f punktas pakeičiamas taip:
„f) pagal šį reglamentą numatytų baudų ir periodiškai mokamų baudų veiksmingumą, proporcingumą ir taikymą;“
ii) dalis papildoma k punktu:
„k)
EVPRI vaidmens, tyrimo įgaliojimų, užduočių perdavimo kompetentingoms institucijoms ir pritaikytų priežiūros priemonių veiksmingumo įvertinimą.“;
(c)2 dalis papildoma c punktu:
„c) f ir k punktų atveju iki [LB: įrašyti datą praėjus 84 mėnesiams nuo įsigaliojimo datos].“;
(24)įterpiamas 27a straipsnis:
„27a straipsnis
1.
Visos kompetencijos sritys ir pareigos, susijusios su reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų priežiūros ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veikla ir perduotos kompetentingoms institucijoms, [LB: įrašyti datą praėjus 36 mėnesiams nuo įsigaliojimo datos] panaikinamos. Nuo tos dienos šias kompetencijos sritis ir pareigas perima EVPRI.
2. 1 dalyje nurodytą dieną EVPRI perima visas bylas ir darbinius dokumentus, susijusius su reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų priežiūros ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veikla, įskaitant visą vykdomą nagrinėjimą ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veiksmus, arba jų patvirtintas kopijas.
Tačiau prašymai dėl registracijos, kuriuos kompetentingos institucijos gavo iki [LB: įrašyti datą praėjus 30 mėnesių nuo įsigaliojimo datos], EVPRI neperduodami ir sprendimą dėl registravimo arba atsisakymo užregistruoti priima atitinkama institucija.
3. 1 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos užtikrina, kad visi turimi dokumentai ir darbiniai dokumentai arba patvirtintos jų kopijos būtų kuo skubiau perduoti EVPRI ir kad bet kuriuo atveju juos perduotų reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai. Tos kompetentingos institucijos taip pat teikia EVPRI visą reikalingą pagalbą ir patarimus, kad palengvintų efektyvų ir veiksmingą reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų priežiūros ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veiklos perdavimą ir perėmimą.
4. EVPRI veikia kaip 1 dalyje nurodytų kompetentingų institucijų teisių perėmėja bet kuriame administraciniame arba teismo procese, kuris vykdomas dėl tų kompetentingų institucijų vykdytos priežiūros ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veiklos, susijusios su klausimais, kuriems taikomas šis reglamentas.
5. Kompetencijos sritis perdavus EVPRI, visos reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojų arba reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų registracijos, kurias atliko 1 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos, lieka galioti.“
5 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 346/2013 dėl Europos socialinio verslumo fondų daliniai pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 346/2013 iš dalies keičiamas taip:
(1)2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1 dalies c punktas išbraukiamas;
(c)2 dalis pakeičiama taip:
„2.
Šio reglamento 3–6, 10 ir 13 straipsniai, 14 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktai, 15a–20 straipsniai, 20a–20c, 21, 21a–21c, 22, 22a–22d ir 26 straipsniai taikomi veiklos leidimą pagal Direktyvos 2011/61/ES 6 straipsnį turintiems kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams, valdantiems reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų portfelius ir ketinantiems naudoti nuorodą „EuSEF“ platinant tų fondų akcijas ar investicinius vienetus Sąjungoje.“;
(2)3 straipsnio pirma pastraipa iš dalies keičiama taip:
(b)m punktas pakeičiamas taip:
„m)
kompetentinga institucija – bet kuri kompetentinga institucija, nurodyta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies f ir h punktuose;“;
(c)n punktas išbraukiamas;
(3)7 straipsnis papildomas šiomis pastraipomis:
„EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir juose patikslina, pagal kokius kriterijus vertinama, ar reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojai vykdo 1 dalies a–g punktuose nustatytus įpareigojimus, užtikrinant derėjimą su Direktyvos 2011/61/ES 12 straipsnio 1 dalimi.
EVPRI pateikia tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai iki [LB: įrašyti datą praėjus 24 mėnesiams nuo įsigaliojimo datos].
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.“;
(4)8 straipsnis papildomas 3 dalimi:
„3.
Pagal 26 straipsnį Komisija priima deleguotuosius aktus ir juose patikslina 2 dalyje nurodyto funkcijų perdavimo reikalavimus užtikrindama derėjimą su funkcijų perdavimui taikomais Direktyvos 2011/61/ES 20 straipsnyje nustatytais reikalavimais.“;
(5)11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)3 dalies antrame ir paskutiniame sakinyje vietoj žodžių „savo buveinės valstybės narės kompetentinga institucija“ įrašoma „EVPRI“;
(c)5 dalyje vietoj žodžių „savo buveinės valstybės narės kompetentinga institucija“ įrašoma „EVPRI“;
(d)straipsnis papildomas 7 dalimi:
„7.
EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir juose patikslina, kokie tinkami žmogiškieji ir techniniai ištekliai yra reikalingi, norint tinkamai valdyti 1 dalyje nurodytus reikalavimus atitinkančius socialinio verslumo fondus.
EVPRI pateikia tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai iki [LB: įrašyti datą praėjus 24 mėnesiams nuo įsigaliojimo datos].
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.“;
(6)12 straipsnis papildomas 3 ir 4 dalimis:
„3.
EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir juose patikslina 1 dalyje nurodyto turto vertinimo taisykles ir procedūras, užtikrindama, kad jos derėtų su turto vertinimui taikomais Direktyvos 2011/61/ES 19 straipsnyje nustatytais reikalavimais.
EVPRI pateikia tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai iki [LB: įrašyti datą praėjus 24 mėnesiams nuo įsigaliojimo datos].
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.“;
(7)13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1 dalies pirmos pastraipos pirmame sakinyje vietoj žodžių „savo buveinės valstybės narės kompetentinga institucija“ įrašoma „EVPRI“;
(c)4 dalis pakeičiama taip:
„4.
Gavusi prašymą, EVPRI laiku pateikia pagal šį straipsnį surinktą informaciją kompetentingoms institucijoms.“;
(8)15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1 dalis iš dalies keičiama taip:
i)įvadiniuose žodžiuose vietoj žodžių „savo buveinės valstybės narės kompetentinga institucija“ įrašoma „EVPRI“;
ii)įterpiamas -a punktas:
„-a)
valstybę narę, kurioje yra reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojo registruotoji buveinė“;
iii)b punktas pakeičiamas taip:
„b)
reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų, kurių investicinius vienetus ar akcijas ketinama platinti, tapatybę, buveinės vietą ir jų investavimo strategijas“;
(c)
2 dalyje įvadiniuose žodžiuose vietoj žodžių „Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija“ įrašoma „EVPRI“;
(d)4 dalis pakeičiama taip:
„4.
Apie tai, ar 1 dalyje nurodytas valdytojas užregistruotas kaip reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas, ne vėliau kaip per du mėnesius nuo visos toje dalyje nurodytos informacijos pateikimo EVPRI informuoja visus šiuos asmenis:
a)
1 dalyje nurodytą valdytoją;
b)
1 dalies -a punkte nurodytų valstybių narių kompetentingas institucijas;
c)
1 dalies d punkte nurodytų valstybių narių kompetentingas institucijas.“;
(e)
6 dalis iš dalies keičiama taip:
i)pirmoje pastraipoje įvadiniuose žodžiuose vietoj žodžių „Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija“ įrašoma „EVPRI“;
ii)antra pastraipa pakeičiama taip:
„Jeigu EVPRI prieštarauja pirmoje pastraipoje nurodytiems pakeitimams, ji informuoja reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytoją per du mėnesius nuo pranešimo apie tuos pakeitimus dienos ir nurodo, kodėl jiems prieštarauja. Pirmoje pastraipoje nurodytus pakeitimus galima įgyvendinti tik tada, jeigu EVPRI per minėtą laikotarpį jiems nepaprieštarauja.“;
(f)7 ir 8 dalys pakeičiamos taip:
„7.
EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir juose patikslina vertinimo, ar, kaip nurodyta 2 dalies a punkte, reputacija yra pakankamai gera ir patirtis pakankama, kriterijus.
EVPRI pateikia tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai iki [LB: įrašyti datą praėjus 24 mėnesiams nuo šio reglamento įsigaliojimo datos].
Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.
8.
EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose patikslina 1 dalyje nurodytos informacijos, įskaitant informaciją, teikiamą 2 dalies a punkto tikslais, teikimo formas, šablonus ir procedūras.
EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [LB: įrašyti datą praėjus 24 mėnesiams nuo šio reglamento įsigaliojimo datos].
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį .“;
(9)15a straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)2 dalyje įvadiniuose žodžiuose vietoj žodžių „reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo kompetentingai institucijai“ įrašoma „EVPRI“;
(c)3 dalis pakeičiama taip:
„3.
Kad galėtų įvertinti pagal 1 dalį pateiktą registracijos paraišką, EVPRI klausia paraišką pateikusio valdytojo kompetentingos institucijos, ar reikalavimus atitinkantis socialinio verslumo fondas atitinka valdytojui suteiktą leidimą valdyti kolektyvinio investavimo subjektus ir ar išpildytos 15 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytos sąlygos.
EVPRI gali paprašyti pateikti paaiškinimą ir informaciją dėl dokumentų ir informacijos, pateiktų pagal pirmą pastraipą.
Valdytojo kompetentinga institucija pateikia atsakymą per vieną mėnesį nuo EVPRI pagal pirmą arba antrą pastraipą pateikto prašymo gavimo dienos.“;
(d)5 dalyje vietoj žodžių „reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo kompetentinga institucija“ įrašoma „EVPRI“;
(e)6 dalis pakeičiama taip:
„6.
Apie tai, ar fondas užregistruotas kaip reikalavimus atitinkantis socialinio verslumo fondas, ne vėliau kaip per du mėnesius nuo to momento, kai tų fondų valdytojai pateikė visus 2 dalyje nurodytus dokumentus, EVPRI informuoja visus toliau nurodytus asmenis:
a)
1 dalyje nurodytą valdytoją;
b)
15 straipsnio 1 dalies -a punkte nurodytos valstybės narės kompetentingas institucijas;
c)
15 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų valstybių narių kompetentingas institucijas;
d)
15a straipsnio 2 dalies d punkte nurodytų valstybių narių kompetentingas institucijas.“;
(f)8 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:
„8. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose patikslina, kokią informaciją reikia pateikti pagal 2 dalį.
EVPRI pateikia tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai iki [LB: įrašyti datą praėjus 24 mėnesiams nuo šio reglamento įsigaliojimo datos].
Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.“;
(g)
9 ir 10 dalys išbraukiamos;
(10)15b straipsnis pakeičiamas taip:
„15b straipsnis
Apie kiekvieną sprendimą atsisakyti užregistruoti 15 straipsnyje nurodytą valdytoją arba 15a straipsnyje nurodytą fondą EVPRI praneša tuose straipsniuose nurodytiems valdytojams.“;
(11)įterpiamas 15c straipsnis:
„15c straipsnis
1.
Nepažeisdama 21 straipsnio, EVPRI panaikina „EuSEF“ registraciją, jeigu to „EuSEF“ valdytojas atitinka kurią nors iš šių sąlygų:
a)
valdytojas aiškiai atsisakė veiklos leidimo arba per šešis mėnesius nuo veiklos leidimo suteikimo juo nepasinaudojo;
b)
valdytojas gavo veiklos leidimą pateikęs klaidingą informaciją ar pasinaudojęs kitomis neteisėtomis priemonėmis;
c)
„EuSEF“ nebeatitinka sąlygų, pagal kurias jam išduotas veiklos leidimas.
2.
Veiklos leidimo panaikinimas iš karto įsigalioja visoje Sąjungoje.“;
(12)16 straipsnyje vietoj žodžių „buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją“ įrašoma „EVPRI“;
(13)17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1 dalis pakeičiama taip:
„1.
EVPRI nedelsdama praneša 15 straipsnio 4 punkte ir 15a straipsnio 6 punkte nurodytoms kompetentingoms institucijoms apie reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojo registraciją arba pašalinimą iš registro, kiekvieno reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo įtraukimą į registrą arba pašalinimą iš jo, įtraukimą į valstybių narių, kuriose reikalavimus atitinkančios socialinio verslumo fondo valdytojas ketina prekiauti to fondo investiciniais vienetais arba akcijomis, sąrašą arba pašalinimą iš jo.“;
(c)3 dalis pakeičiama taip:
„3.
Siekiant užtikrinti vienodą šio straipsnio taikymą, EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriais nustatomas pranešimo pagal šį straipsnį formatas.
EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [LB: įrašyti datą praėjus 24 mėnesiams nuo šio reglamento įsigaliojimo datos].
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šio straipsnio 3 dalyje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnyje nustatytos procedūros.“;
(d)4 ir 5 dalys išbraukiamos;
(14)17a straipsnis išbraukiamas;
(15)19 straipsnis pakeičiamas taip:
„19 straipsnis
1.
EVPRI užtikrina, kad šis reglamentas būtų nuolat taikomas.
2.
2 straipsnio 1 dalyje nurodytų valdytojų atveju EVPRI prižiūri, kaip laikomasi šiame reglamente nustatytų reikalavimų.
3.
2 straipsnio 2 dalyje nurodytų valdytojų atveju EVPRI prižiūri, kaip laikomasi 2 straipsnio 2 dalyje išvardytų nuostatų taisyklių ir atitinkamų Direktyvos 2011/61/ES reikalavimų dėl reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo.
EVPRI atsako už priežiūrą, ar reikalavimus atitinkantis socialinio verslumo fondas laikosi fondo taisyklėse ir steigimo dokumentuose nustatytų įpareigojimų.
4.
Vykdydama šiuo reglamentu jai pavestas užduotis ir siekdama užtikrinti aukštus priežiūros standartus, EVPRI taiko visą atitinkamą Sąjungos teisę ir, kai tokią Sąjungos teisę sudaro direktyvos, nacionalinės teisės aktus, kuriais tos direktyvos perkeliamos į nacionalinę teisę.
5.
Kompetentingos institucijos vykdo kolektyvinio investavimo subjektų, kurie įsteigti jų teritorijoje arba kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami jų teritorijoje, stebėseną tikrindamos, ar jie nenaudoja nuorodos „EuSEF“ ir ar neteigia, kad jie yra „EuSEF“, jei jie nėra užregistruoti pagal šį reglamentą.
Jeigu kompetentinga institucija mano, kad kolektyvinio investavimo subjektas naudoja nuorodą „EuSEF“ arba teigia esantis „EuSEF“, nors nėra užregistruotas pagal šį reglamentą, ji nedelsdama apie tai informuoja EVPRI.“;
(16)20 straipsnis pakeičiamas taip:
„20 straipsnis
Pagal 20a–20c straipsnius EVPRI ar bet kuriam EVPRI pareigūnui ar kitam jos įgaliotam asmeniui suteiktais įgaliojimais nesinaudojama reikalaujant atskleisti informaciją ar dokumentus, kuriems taikoma teisė neatskleisti profesinės paslapties.“;
(17)įterpiami 20a, 20b ir 20c straipsniai:
„20a straipsnis
1. EVPRI gali paprastu prašymu arba sprendimu prašyti, kad visą informaciją, kurios EVPRI reikia savo pareigoms pagal šį reglamentą vykdyti, pateiktų toliau nurodyti asmenys:
a) reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojai;
b) reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdyme dalyvaujantys asmenys;
c) trečiosios šalys, kurioms reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas perdavė tam tikras funkcijas;
d) asmenys, kurie kitu pagrindu yra glaudžiai ir esmingai susieti arba susiję su reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdymu.
2. Kiekviename 1 dalyje nurodytame paprastame prašyme pateikti informaciją:
a) kaip to prašymo teisinis pagrindas, nurodomas šis straipsnis;
b) nurodomas prašymo tikslas;
c) nurodoma, kokios informacijos reikia;
d) nustatoma, per kiek laiko pateikti informaciją;
e) pažymima, kad asmuo, kurio prašoma informacijos, tos informacijos pateikti neprivalo, tačiau jei jis savanoriškai atsakys į prašymą, pateikta informacija negali būti neteisinga ar klaidinanti;
f) nurodomas baudos, kuri būtų skiriama pagal 21a straipsnį, jeigu pateikta informacija būtų neteisinga arba klaidinanti, dydis.
3. Jeigu EVPRI prašo pateikti informaciją sprendimu pagal 1 dalį:
a) kaip to prašymo teisinis pagrindas, nurodomas šis straipsnis;
b) nurodomas prašymo tikslas;
c) nurodoma, kokios informacijos reikia;
d) nustatoma, per kiek laiko pateikti informaciją;
e) nurodomos 21b straipsnyje numatytos periodiškai mokamos baudos, jei pateikiama ne visa prašoma informacija;
f) nurodoma 21a straipsnyje numatyta bauda, jeigu atsakant į klausimus pateikiama neteisinga arba klaidinanti informacija;
g) nurodoma teisė apskųsti sprendimą EVPRI Apeliacinei tarybai ir prašyti, kad jis būtų peržiūrėtas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (toliau – Teisingumo Teismas) pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 60 ir 61 straipsnius.
4. Prašomą informaciją teikia 1 dalyje nurodyti asmenys arba jų atstovai, o juridinių asmenų arba asociacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, atveju – įstatymais arba jų įstatais jiems atstovauti įgalioti asmenys. Deramai įgalioti teisininkai gali teikti šią informaciją savo klientų vardu. Jei teikiama informacija yra neišsami, neteisinga arba klaidinanti, visa atsakomybė tenka klientui.
5. EVPRI nedelsdama išsiunčia paprasto prašymo arba savo sprendimo kopiją valstybės narės, kurioje gyvena arba yra įsisteigę 1 dalyje nurodyti asmenys, kurių prašoma pateikti informaciją, kompetentingai institucijai.
20b straipsnis
1. Siekdama vykdyti šiame reglamente nustatytas pareigas, EVPRI gali vykdyti su 20a straipsnio 1 dalyje nurodytais asmenimis susijusius būtinus tyrimus. Tuo tikslu EVPRI pareigūnai ir kiti jos įgalioti asmenys turi įgaliojimus:
a) nagrinėti visus dokumentus, duomenis, procedūras ir kitą medžiagą, susijusią su jų užduočių vykdymu, neatsižvelgiant į laikmenas, kuriose jie saugomi;
b) daryti ar gauti šių dokumentų, duomenų, procedūrų ir kitos medžiagos patvirtintas kopijas ar jų išrašus;
c) pakviesti bet kurį 20a straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį, jo atstovus arba darbuotojus ir prašyti žodžiu arba raštu pateikti faktų arba dokumentų, susijusių su patikrinimo dalyku ir tikslu, paaiškinimus, o atsakymus užrašyti;
d) apklausti visus kitus fizinius ar juridinius asmenis, kurie sutinka būti apklausti, siekiant surinkti su tyrimo dalyku susijusios informacijos;
e) reikalauti telefoninių pokalbių įrašų ir duomenų srauto duomenų.
2. Pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos EVPRI įgaliojo atlikti 1 dalyje nurodytus tyrimus, savo įgaliojimais naudojasi pateikę raštišką įgaliojimą, kuriame nurodomas tyrimo dalykas ir tikslas. Tame įgaliojime taip pat nurodomos 21b straipsnyje nustatytos periodiškai mokamos baudos, taikomos tais atvejais, jei reikalaujami dokumentai, duomenys, procedūros ar bet kuri kita medžiaga arba atsakymai į klausimus, užduotus 20a straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, nepateikiami arba yra neišsamūs, taip pat nurodomos 21 straipsnyje nustatytos baudos, jei atsakymai į klausimus, užduotus 20a straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, yra neteisingi ar klaidinantys.
3. 20a straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys privalo bendradarbiauti su EVPRI sprendimu pradėtų tyrimų vykdytojais. Sprendime nurodomas tyrimo dalykas ir tikslas, 21b straipsnyje nustatytos periodiškai mokamos baudos, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 taikomos teisių gynimo priemonės bei teisė prašyti, kad sprendimas būtų peržiūrėtas Teisingumo Teisme.
4. Likus pakankamai laiko iki 1 dalyje nurodyto tyrimo, EVPRI praneša valstybės narės, kurioje turi būti vykdomas tyrimas, kompetentingai institucijai apie tyrimą ir nurodo įgaliotų asmenų tapatybę. Atitinkamos kompetentingos institucijos pareigūnai EVPRI prašymu padeda tiems įgaliotiems asmenims atlikti savo pareigas. Atitinkamos kompetentingos institucijos pareigūnai, pateikę prašymą, taip pat gali dalyvauti tyrimuose.
5. Jeigu pagal taikomą nacionalinę teisę reikia gauti nacionalinės teisminės institucijos leidimą norint reikalauti 1 dalies e punkte nurodytų telefoninių pokalbių įrašų ir duomenų srauto duomenų, tokiam leidimui gauti pateikiamas prašymas. Prašymas tokiam leidimui gauti taip pat gali būti pateikiamas kaip atsargumo priemonė.
6. Jeigu nacionalinė teisminė institucija gauna prašymą dėl leidimo reikalauti pateikti 1 dalies e punkte nurodytus telefoninių pokalbių įrašus ir duomenų srauto duomenis, ta institucija patikrina:
a)
ar 3 dalyje nurodytas EVPRI priimtas sprendimas yra autentiškas;
b)
ar taikytinos priemonės yra proporcingos, nėra savavališkos arba perteklinės.
Pagal b punktą nacionalinė teisminė institucija gali paprašyti, kad EVPRI pateiktų išsamius paaiškinimus, ypač dėl pagrindo, kuriuo remdamasi EVPRI įtaria, kad padaryta šio reglamento pažeidimų, dėl įtariamo pažeidimo sunkumo bei asmens, kurio atžvilgiu taikomos prievartos priemonės, dalyvavimo pobūdžio. Tačiau nacionalinė teisminė institucija netikrina paties tyrimo būtinumo ir nereikalauja, kad jai būtų pateikta EVPRI byloje esanti informacija. EVPRI sprendimo teisėtumą gali peržiūrėti tik Teisingumo Teismas Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 61 straipsnyje nustatyta tvarka.
20c straipsnis
1. Siekdama vykdyti šiame reglamente nustatytas pareigas, EVPRI gali atlikti visus būtinus patikrinimus vietoje 20a straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų verslo patalpose.
2. Pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos EVPRI įgaliojo atlikti patikrinimą vietoje, gali patekti į visas asmenų, dėl kurių yra priimtas EVPRI sprendimas atlikti tyrimą, verslo patalpas ir turi visus 20b straipsnio 1 dalyje išvardytus įgaliojimus. Jie taip pat yra įgalioti užplombuoti bet kurias verslo patalpas ir apskaitos knygas ar dokumentus tokiam laikotarpiui ir tokia apimtimi, kokie būtini patikrinimui atlikti.
3. Likus pakankamai laiko iki patikrinimo, EVPRI praneša apie patikrinimą valstybės narės, kurioje jis turi būti atliekamas, kompetentingai institucijai. Kai to reikia siekiant tinkamai atlikti patikrinimą ir užtikrinti jo efektyvumą, EVPRI, informavusi atitinkamą kompetentingą instituciją, gali atlikti patikrinimą vietoje iš anksto apie tai neįspėjusi. Patikrinimai pagal šį straipsnį atliekami su sąlyga, kad atitinkama institucija patvirtino, jog jiems neprieštarauja.
4. Pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos EVPRI įgaliojo atlikti patikrinimą vietoje, savo įgaliojimais naudojasi pateikę raštišką įgaliojimą, kuriame nurodomas patikrinimo dalykas bei tikslas, ir 21b straipsnyje nustatytos periodiškai mokamos baudos, kurios taikomos, jei atitinkami asmenys neleidžia atlikti patikrinimo.
5. 20a straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys bendradarbiauja su EVPRI sprendimu nurodytų patikrinimų vietoje vykdytojais. Sprendime nurodomas patikrinimo dalykas, tikslas, nustatoma data, kada jis turi prasidėti, ir nurodomos 21b straipsnyje nustatytos periodiškai mokamos baudos, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 taikomos teisių gynimo priemonės bei teisė prašyti, kad sprendimas būtų peržiūrėtas Teisingumo Teisme.
6. Valstybės narės, kurioje turi būti atliekamas patikrinimas, kompetentingos institucijos pareigūnai bei jos įgalioti ar paskirti asmenys EVPRI prašymu aktyviai padeda EVPRI pareigūnams ir kitiems jos įgaliotiems asmenims. Tos kompetentingos institucijos pareigūnai, pateikę prašymą, taip pat gali dalyvauti patikrinimuose vietoje.
7. EVPRI taip pat gali prašyti kompetentingų institucijų jos vardu atlikti specifines tiriamojo pobūdžio užduotis ir patikrinimus vietoje, kaip numatyta šiame straipsnyje ir 20b straipsnio 1 dalyje. Tuo tikslu kompetentingos institucijos naudojasi tokiais pačiais įgaliojimais kaip EVPRI, kaip nustatyta šiame straipsnyje ir 20b straipsnio 1 dalyje.
8. Jei EVPRI pareigūnai ir kiti jos įgalioti lydintieji asmenys nustato, kad asmuo nesutinka, kad būtų atliktas pagal šį straipsnį reikalaujamas patikrinimas, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija suteikia jiems būtiną paramą, atitinkamais atvejais prašydama policijos ar kitos lygiavertės teisėsaugos institucijos paramos, kad jie galėtų atlikti patikrinimą vietoje.
9. Jei 1 dalyje numatytam patikrinimui vietoje atlikti arba 7 dalyje numatytai paramai suteikti pagal taikomą nacionalinę teisę reikia nacionalinės teisminės institucijos leidimo, tokiam leidimui gauti pateikiamas prašymas. Prašymas tokiam leidimui gauti taip pat gali būti pateikiamas kaip atsargumo priemonė.
10. Jeigu nacionalinė teisminė institucija gauna prašymą leisti atlikti 1 dalyje nurodytą patikrinimą vietoje arba suteikti 7 dalyje nurodytą paramą, ta institucija patikrina:
a)
ar 4 dalyje nurodytas EVPRI priimtas sprendimas yra autentiškas;
b)
ar taikytinos priemonės yra proporcingos, nėra savavališkos arba perteklinės.
11. Pagal b punktą nacionalinė teisminė institucija gali paprašyti, kad EVPRI pateiktų išsamius paaiškinimus, ypač dėl pagrindo, kuriuo remdamasi EVPRI įtaria, kad padaryta šio reglamento pažeidimų, dėl įtariamo pažeidimo sunkumo bei asmens, kurio atžvilgiu taikomos prievartos priemonės, dalyvavimo pobūdžio. Tačiau nacionalinė teisminė institucija netikrina paties tyrimo būtinumo ir nereikalauja, kad jai būtų pateikta EVPRI byloje esanti informacija. EVPRI sprendimo teisėtumą gali peržiūrėti tik Teisingumo Teismas Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 61 straipsnyje nustatyta tvarka.“;
(18)21 straipsnis pakeičiamas taip:
„21 straipsnis
1. Kai pagal 22 straipsnio 5 dalį EVPRI nustato, kad asmuo padarė kurį nors iš 21a straipsnio 2 dalyje nurodytų pažeidimų, ji imasi vieno ar keleto iš šių veiksmų:
a) panaikina reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojo ar reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo registraciją;
b) priima sprendimą, kuriuo pareikalauja, kad asmuo nutrauktų pažeidimą;
c) priima sprendimą skirti baudą;
d) skelbia viešus pranešimus.
2. Imdamasi 1 dalyje nurodytų veiksmų, EVPRI atsižvelgia į pažeidimo pobūdį ir sunkumą pagal šiuos kriterijus:
a) pažeidimo trukmę ir dažnumą;
b) tai, ar pažeidimas buvo finansinio nusikaltimo priežastis, dėl pažeidimo buvo lengviau jį padaryti arba finansinis nusikaltimas kitaip sietinas su pažeidimu;
c) tai, ar pažeidimas padarytas tyčia ar dėl aplaidumo;
d) už pažeidimą atsakingo asmens atsakomybės laipsnį;
e) už pažeidimą atsakingo asmens finansinį pajėgumą, kuris nustatomas pagal atsakingo juridinio asmens bendrą apyvartą arba atsakingo fizinio asmens metines pajamas ir grynąjį turtą;
f) pažeidimo poveikį neprofesionaliųjų investuotojų interesams;
g) už pažeidimą atsakingo asmens dėl pažeidimo gauto pelno ar išvengtų nuostolių arba trečiųjų šalių patirtų nuostolių dydį, jeigu juos įmanoma nustatyti;
h) už pažeidimą atsakingo asmens bendradarbiavimo su EVPRI lygį, nedarant poveikio poreikiui užtikrinti, kad toks asmuo grąžintų gautą pelną ar atlygintų išvengtus nuostolius;
i) už pažeidimą atsakingo asmens anksčiau padarytus pažeidimus;
j) priemones, kurių po pažeidimo ėmėsi už pažeidimą atsakingas asmuo, kad pažeidimas nepasikartotų.
3. EVPRI nedelsdama praneša už pažeidimą atsakingam asmeniui apie tai, kokių veiksmų imtasi pagal 1 dalį, ir apie juos praneša valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Komisijai. Apie visus tokius veiksmus EVPRI viešai paskelbia savo interneto svetainėje per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.
4. Pirmoje pastraipoje nurodytas viešo skelbimo priemones sudaro bent:
a)
pareiškimas, kuriuo patvirtinama už pažeidimą atsakingo asmens teisė sprendimą skųsti;
b)
jei reikia, pareiškimas, kuriuo patvirtinama, kad skundas pateiktas, ir nurodoma, kad toks skundas neturi sprendimo taikymą stabdančio poveikio;
c)
pareiškimas, kuriuo patvirtinama, kad EVPRI Apeliacinė taryba pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 60 straipsnio 3 dalį gali sustabdyti ginčijamo sprendimo taikymą.“;
(19)įterpiami 21a, 21b ir 21c straipsniai:
„21a straipsnis
1. Kai EVPRI pagal 22 straipsnio 8 dalį nustato, kad kuris nors asmuo tyčia ar dėl aplaidumo padarė vieną ar kelis 2 dalyje nurodytus pažeidimus, ji pagal šio straipsnio 3 dalį priima sprendimą, kuriuo skiriama bauda.
Pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jei EVPRI nustato objektyvių veiksnių, iš kurių matyti, kad asmuo veikė sąmoningai darydamas pažeidimą.
3. 1 dalyje nurodyti pažeidimai yra šie:
a)
portfelio sudėties reikalavimų nesilaikymas, pažeidžiant 5 straipsnį;
b)
reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo akcijų ar investicinių vienetų platinimas reikalavimų neatitinkantiems investuotojams, pažeidžiant 6 straipsnį;
c)
nuorodos „EuSEF“ naudojimas nebūnant užregistruotu pagal 15 straipsnį arba neužregistravus kolektyvinio investavimo subjekto pagal 15a straipsnį;
d)
nuorodos „EuSEF“ naudojimas platinant fondų, kurie nėra įsteigti pagal 3 straipsnio pirmos pastraipos b punkto iii papunktį, akcijas ar investicinius vienetus;
e)
užsiregistravimas pateikus klaidingą informaciją arba pasinaudojus kitomis neteisėtomis priemonėmis, pažeidžiant 15 arba 15a straipsnį;
f)
veikla nevykdoma sąžiningai, teisingai ar deramai profesionaliai, apdairiai ar stropiai ir taip pažeidžiamas 7 straipsnio pirmos pastraipos a punktas;
g)
tinkamos politikos ir procedūrų, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo, nesilaikymas, pažeidžiant 7 straipsnio pirmos pastraipos b punktą;
h)
pakartotinis 13 straipsnio reikalavimų dėl metinės ataskaitos nevykdymas;
i)
pakartotinis pareigos informuoti investuotojus pagal 14 straipsnį nevykdymas.
3. 1 dalyje nurodytos baudos už 2 dalies a–i punktuose nurodytus pažeidimus yra ne mažesnės kaip 500 000 EUR ir ne didesnės kaip 5 mln. EUR.
4. Pagal 3 dalį nustatydama baudos dydį, EVPRI atsižvelgia į 21 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus.
5. Nepaisant 3 dalies, jeigu asmuo dėl pažeidimo gavo tiesioginės arba netiesioginės finansinės naudos, baudos dydis yra ne mažesnis už gautą naudą.
6. Jei dėl asmens veiksmų arba neveikimo padaryti keli 2 dalyje nurodyti pažeidimai, taikoma tik didesnioji pagal 4 dalį apskaičiuota bauda už vieną iš tų pažeidimų.
21b straipsnis
1. EVPRI savo sprendimu skiria periodiškai mokamas baudas siekdama:
a) pagal 21 straipsnio 1 dalies b punktą priimtu sprendimu priversti asmenį nutraukti pažeidimą;
b) priversti 20a straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį:
i)
pateikti išsamią informaciją, kurios reikalauta pagal 20a straipsnį priimtu sprendimu;
ii)
bendradarbiauti su tyrimo vykdytojais ir pirmiausia pateikti reikalaujamus išsamius dokumentus, duomenis, procedūras arba bet kokią kitą medžiagą, taip pat papildyti ir pataisyti kitą informaciją, pateiktą atliekant tyrimą, kuris pradėtas remiantis pagal 20b straipsnį priimtu sprendimu;
iii)
bendradarbiauti su patikrinimo vietoje, kurį nurodyta atlikti pagal 20c straipsnį priimtu sprendimu, vykdytojais.
2. Periodiškai mokama bauda yra veiksminga ir proporcinga. Periodiškai mokama bauda skiriama už kiekvieną uždelstą dieną.
3. Nepaisant 2 dalies, periodiškai mokamų baudų dydis yra 3 proc. ankstesnių finansinių metų vidutinės dienos apyvartos, o fizinių asmenų atveju – 2 proc. ankstesnių kalendorinių metų vidutinių dienos pajamų. Jos skaičiuojamos nuo sprendime dėl periodiškai mokamos baudos skyrimo nustatytos dienos.
Periodiškai mokamos baudos skiriamos ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui nuo pranešimo apie EVPRI sprendimą. Šiam laikotarpiui pasibaigus EVPRI peržiūri šios priemonės taikymą.
21c straipsnis
1. EVPRI viešai paskelbia apie kiekvieną baudą ir periodiškai mokamą baudą, paskirtą pagal 21a ir 21b straipsnius, išskyrus atvejus, kai toks viešas paskelbimas sukeltų didelį pavojų finansų rinkoms arba pernelyg pakenktų dalyvaujančioms šalims.
2. Pagal 21a ir 21b straipsnius skirtos baudos ir periodiškai mokamos baudos yra administracinio pobūdžio.
3. Jei EVPRI priima sprendimą neskirti baudos arba periodiškai mokamos baudos, ji apie tai praneša Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms bei nurodo savo sprendimo priežastis.
4. Užtikrinama, kad pagal 21a ir 21b straipsnius paskirtos baudos ir periodiškai mokamos baudos būtų sumokėtos.
Mokėjimo užtikrinimą reglamentuoja civilinio proceso taisyklės, galiojančios toje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, kurioje jis vykdomas.
5. Baudų ir periodiškai mokamų baudų sumos skiriamos į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą.“;
(20)22 ir 22a straipsniai pakeičiami taip:
„22 straipsnis
1. Jei, vykdydama šiame reglamente numatytas pareigas, EVPRI nustato pagrįstų požymių, jog galbūt egzistuoja vieno ar daugiau 21a straipsnio 2 dalyje išvardytų pažeidimų padarymo faktų, EVPRI savo viduje paskiria nepriklausomą už tyrimą atsakingą pareigūną šiam atvejui tirti. Paskirtasis pareigūnas tiesiogiai ar netiesiogiai nedalyvauja ir nedalyvavo tvirtinant prospektą, su kuriuo susijęs pažeidimas, ir savo funkcijas vykdo nepriklausomai nuo EVPRI Priežiūros tarybos.
2. 1 dalyje nurodytas už tyrimą atsakingas pareigūnas tiria įtariamus pažeidimus, atsižvelgdamas į asmenų, dėl kurių atliekami tyrimai, pastabas, ir pateikia EVPRI Priežiūros tarybai išsamią bylą su savo išvadomis.
3. Kad už tyrimą atsakingas pareigūnas galėtų vykdyti savo užduotis, jam suteikiami įgaliojimai prašyti informacijos pagal 20a straipsnį ir atlikti tyrimus bei patikrinimus vietoje pagal 20b ir 20c straipsnius.
4. Vykdydamas savo užduotis, už tyrimą atsakingas pareigūnas gali susipažinti su visais dokumentais ir informacija, kuriuos EVPRI surinko vykdydama priežiūros veiklą.
5. Užbaigęs tyrimą ir prieš pateikdamas EVPRI Priežiūros tarybai bylą su savo išvadomis, už tyrimą atsakingas pareigūnas asmenims, kurių atžvilgiu atliekami tyrimai, suteikia galimybę būti išklausytiems tais klausimais, dėl kurių atliekamas tyrimas. Už tyrimą atsakingas pareigūnas savo išvadas grindžia tik tais faktais, dėl kurių atitinkami asmenys galėjo pateikti pastabų.
6. Atliekant tyrimus pagal šį straipsnį visapusiškai gerbiamos asmenų, dėl kurių atliekami tyrimai, teisės į gynybą.
7. Pateikęs bylą su savo išvadomis EVPRI Priežiūros tarybai, už tyrimą atsakingas pareigūnas informuoja asmenis, dėl kurių vykdomi tyrimai. Asmenys, dėl kurių vykdomi tyrimai, turi teisę susipažinti su byla, atsižvelgiant į kitų asmenų teisėtą interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai, kuri daro poveikį trečiosioms šalims.
8. Remdamasi byla, kurioje pateiktos už tyrimą atsakingo pareigūno išvados, ir pagal 21b straipsnį asmenų, dėl kurių vykdomi tyrimai, prašymu tų asmenų išklausiusi, EVPRI nusprendžia, ar asmenys, dėl kurių vykdomi tyrimai, padarė vieną ar kelis iš 21a straipsnio 2 dalyje nurodytų pažeidimų ir, jeigu taip, taiko priežiūros priemonę pagal 21 straipsnį.
9. Už tyrimą atsakingas pareigūnas nedalyvauja EVPRI Priežiūros tarybos svarstymuose ir jokiu kitu būdu nesikiša į EVPRI Priežiūros tarybos sprendimų priėmimo procesą.
10. Pagal 26 straipsnį Komisija iki [LB: įrašyti datą praėjus 24 mėnesiams nuo įsigaliojimo datos] priima deleguotuosius aktus ir juose patikslina procedūrines naudojimosi įgaliojimu skirti baudas ar periodiškai mokamas baudas taisykles, įskaitant nuostatas dėl teisių į gynybą, laiko nuostatas ir baudų ar periodiškai mokamų baudų surinkimo nuostatas, baudų bei periodiškai mokamų baudų skyrimo ir jų mokėjimo užtikrinimo senaties terminus.
11. Vykdydama šiame reglamente numatytas pareigas ir nustačiusi pagrįstų požymių, jog galbūt egzistuoja baudžiamųjų veikų padarymo faktų, EVPRI perduoda baudžiamosios atsakomybės klausimus spręsti atitinkamoms nacionalinėms valdžios institucijoms. Be to, EVPRI neskiria baudų ar periodiškai mokamų baudų tais atvejais, kai ankstesnis išteisinamasis ar apkaltinamasis nuosprendis, priimtas dėl tokio paties fakto ar faktų, kurie iš esmės yra tokie patys, pasibaigus pagal nacionalinę teisę vykdomam baudžiamajam procesui jau įgavo res judicata galią.
22a straipsnis
1. Prieš priimdama sprendimą pagal 21, 21a ir 21b straipsnius, asmenims, dėl kurių vyksta procedūra, EVPRI suteikia galimybę pateikti pastabų dėl jos išvadų. EVPRI savo sprendimus grindžia tik tomis išvadomis, dėl kurių asmenys, dėl kurių vykdoma procedūra, galėjo pateikti pastabų.
2. Pirma pastraipa netaikoma, jei pagal 21 straipsnį yra būtina imtis skubių veiksmų, kad nebūtų padaryta didelė ir neišvengiama žala finansų sistemai. Tokiu atveju EVPRI gali priimti laikiną sprendimą, o atitinkamiems asmenims suteikti galimybę būti išklausytiems kuo greičiau po sprendimo priėmimo.
3. Per procedūrą asmenų, dėl kurių vyksta procedūra, teisės į gynybą visapusiškai gerbiamos. Jie turi teisę susipažinti su EVPRI byla, atsižvelgiant į kitų asmenų teisėtą interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai arba EVPRI vidaus parengiamiesiems dokumentams.“;
(21)įterpiami 22b, 22c ir 22d straipsniai:
„22b straipsnis
Teisingumo Teismas turi neribotą jurisdikciją peržiūrėti sprendimus, kuriais EVPRI paskyrė baudą arba periodiškai mokamą baudą. Jis paskirtą baudą arba periodiškai mokamą baudą gali panaikinti, sumažinti arba padidinti.
22c straipsnis
1. Reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojams EVPRI taiko mokesčius pagal šį reglamentą ir pagal deleguotuosius aktus, priimtus pagal 3 dalį. Tais mokesčiais visiškai padengiamos būtinos EVPRI išlaidos, susijusios su reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojų ir reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų registracija, veiklos leidimų suteikimu jiems ir jų priežiūra, taip pat atlyginamos visos išlaidos, kurių kompetentingos institucijos gali patirti atlikdamos darbą pagal šį reglamentą, ypač kurias nors užduotis perdavus pagal 22d straipsnį.
2. Atskiro mokesčio, surenkamo iš konkretaus reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojo, suma padengia visas administracines išlaidas, kurias EVPRI patiria vykdydama veiklą, susijusią su reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojo ir reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo registracija ir nuolatine priežiūra. Mokestis yra proporcingas atitinkamo reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdomam turtui arba, jei tai aktualu, reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojo nuosavų lėšų dydžiui.
3. Pagal 26 straipsnį Komisija priima deleguotuosius aktus iki [LB: įrašyti datą praėjus 24 mėnesiams nuo įsigaliojimo datos] ir išsamiau nustato mokesčių rūšis, už ką jie mokami, mokesčių dydžius ir mokėjimo būdą.
22d straipsnis
1. Jei to reikia priežiūros užduočiai tinkamai atlikti, laikydamasi pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį EVPRI paskelbtų gairių, EVPRI gali perduoti konkrečias priežiūros užduotis valstybės narės kompetentingai institucijai. Tokios konkrečios priežiūros užduotys pirmiausia gali apimti įgaliojimą vykdyti prašymus pateikti informaciją pagal 20a straipsnį ir atlikti tyrimus bei patikrinimus vietoje pagal 20b ir 20c straipsnius.
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, registravimo pagal 15 ir 15a straipsnius funkcijos neperduodamos.
2. Prieš perduodama užduotį pagal 1 dalį, EVPRI konsultuojasi su atitinkama kompetentinga institucija dėl:
a) ketinamos perduoti užduoties masto;
b) užduoties atlikimo tvarkaraščio ir
c) būtinos informacijos, kurią turi perduoti EVPRI ir kuri turi būti jai perduota.
3. Pagal 22c straipsnio 3 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą EVPRI atlygina kompetentingai institucijai išlaidas, kurias kompetentinga institucija patyrė vykdydama perduotas užduotis.
4. EVPRI peržiūri pagal 1 dalį perduotas funkcijas reikiamu periodiškumu. Perdavimas gali būti bet kuriuo metu atšauktas.
5. Užduočių perdavimas nedaro poveikio EVPRI atsakomybei ir neapriboja EVPRI galimybių vykdyti perduotą veiklą ir prižiūrėti, kaip ji vykdoma.“;
(22)26 straipsnis pakeičiamas taip:
„26 straipsnis
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 8 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 10 dalyje ir 22c straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [LB: įrašyti įsigaliojimo datą].
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 8 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 10 dalyje ir 22c straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6. Pagal 8 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 10 dalį ir 22c straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas [dviem mėnesiais].“;
(23)27 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1 dalis:
i) papildoma n punktu:
„n) pagal šį reglamentą numatytų baudų ir periodiškai mokamų baudų veiksmingumą, proporcingumą ir taikymą;“;
ii) papildoma o punktu:
„o)
EVPRI vaidmens, tyrimo įgaliojimų, užduočių perdavimo kompetentingoms institucijoms ir pritaikytų priežiūros priemonių veiksmingumo įvertinimą.“;
(c)b) 2 dalis papildoma c punktu:
„c) n ir o punktų atveju iki [LB: įrašyti datą praėjus 84 mėnesiams nuo įsigaliojimo datos].“;
(24)įterpiamas 28a straipsnis:
„28a straipsnis
1.
Visos kompetencijos sritys ir pareigos, susijusios su reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų priežiūros ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veikla ir perduotos kompetentingoms institucijoms, [LB: įrašyti datą praėjus 36 mėnesiams nuo įsigaliojimo datos] panaikinamos. Nuo tos dienos šias kompetencijos sritis ir pareigas perima EVPRI.
2. 1 dalyje nurodytą dieną EVPRI perima visas bylas ir darbinius dokumentus, susijusius su reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų priežiūros ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veikla, įskaitant visą vykdomą nagrinėjimą ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veiksmus, arba jų patvirtintas kopijas.
Tačiau prašymai dėl registracijos, kuriuos kompetentingos institucijos gavo iki [LB: įrašyti datą praėjus 30 mėnesių nuo įsigaliojimo datos], EVPRI neperduodami ir sprendimą dėl registravimo arba atsisakymo užregistruoti priima atitinkama institucija.
3. 1 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos užtikrina, kad visi turimi dokumentai ir darbiniai dokumentai arba jų patvirtintos kopijos būtų kuo skubiau perduoti EVPRI ir kad bet kuriuo atveju juos perduotų reikalavimus atitinkantys socialinio verslumo fondai. Tos kompetentingos institucijos taip pat teikia EVPRI visą būtiną pagalbą ir patarimus, kad palengvintų efektyvų ir veiksmingą reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų priežiūros ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veiklos perdavimą ir perėmimą.
4. EVPRI veikia kaip 1 dalyje nurodytų kompetentingų institucijų teisių perėmėja bet kuriame administraciniame arba teismo procese, kuris vykdomas dėl tų kompetentingų institucijų vykdytos priežiūros ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veiklos, susijusios su klausimais, kuriems taikomas šis reglamentas.
5. Kompetencijos sritis perdavus EVPRI, visos reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojų arba reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų registracijos, kurias atliko 1 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos, lieka galioti.“
.
6 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų daliniai pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 600/2104 iš dalies keičiamas taip:
(25)1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1 dalis papildoma g punktu:
„g) veiklos leidimų suteikimu duomenų teikimo paslaugų teikėjams ir tokių teikėjų priežiūra“;
(c)1 straipsnyje įterpiama 5a dalis:
„5a. 40 ir 42 straipsniai taip pat taikomi kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) valdymo įmonėms ir KIPVPS investicinėms bendrovėms, veiklos leidimus gavusioms pagal Direktyvą 2009/65/EB, ir alternatyvaus investavimo fondų valdytojams (AIFV), veiklos leidimus gavusiems pagal Direktyvą 2011/61/ES.“;
(26)2 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:
(b)34, 35 ir 36 punktai pakeičiami taip:
„34.
patvirtintas skelbimo subjektas (PSS) – asmuo, kuris pagal šį reglamentą įgaliotas teikti prekybos pranešimų skelbimo investicinių įmonių vardu paslaugą pagal 20 ir 21 straipsnius;
35. konsoliduotos informacinės juostos teikėjas (KIJT) – subjektas, kuris pagal šį reglamentą įgaliotas teikti prekybos finansinėmis priemonėmis, išvardytomis 6, 7, 10, 12, 13, 20 ir 21 straipsniuose, pranešimų surinkimo iš reguliuojamų rinkų, DPS, OPS ir PSS ir pranešimų sujungimo į nepertraukiamą elektroninį tiesioginį duomenų srautą, kuriuo pateikiami kiekvienos finansinės priemonės kainos ir apimties duomenys, paslaugą;
36. patvirtintas pranešimų teikimo subjektas (PPTS) – asmuo, kuris pagal šį reglamentą įgaliotas teikti sandorių duomenų teikimo kompetentingoms institucijoms arba EVPRI investicinių įmonių vardu paslaugą;“;
(c)įterpiamas 36a punktas:
„36a. duomenų teikimo paslaugų teikėjai – 34–36 punktuose ir [38a27a] straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys;“;
(27)22 straipsnis pakeičiamas taip:
„22 straipsnis
Informacijos teikimas skaidrumo tikslais ir dėl kitų skaičiavimų
1. Siekdamos atlikti skaičiavimus, kad būtų nustatyti skaidrumo iki sandorio ir po sandorio sudarymo reikalavimai, taip pat 3–11 straipsniuose, 14–21 straipsniuose ir 32 straipsnyje nurodyta prekybos pareigos tvarka, taikytina finansinėms priemonėms, ir nustatyti, ar investicinė įmonė yra sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas, EVPRI ir kompetentingos institucijos gali paprašyti informacijos iš:
a) prekybos vietų;
b) PSS ir
c) KIJT.
2. Prekybos vietos, PSS ir KIJT turi pakankamai ilgai saugoti būtinus duomenis.
3. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose patikslina prašymų pateikti duomenis turinį ir periodiškumą, taip pat prekybos vietų, PSS ir KIJT privalomų pateikti atsakymų į tokius 1 dalyje nurodytus prašymus pateikti duomenis formą ir terminą, saugotinų duomenų rūšį ir trumpiausią laikotarpį, kurį prekybos vietos, PSS ir KIJT turi saugoti duomenis, kad galėtų pateikti atsakymus į prašymus pateikti duomenis pagal 2 dalį.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šioje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.“;
(28)26 straipsnis pakeičiamas taip:
„26 straipsnis
Pareiga pranešti apie sandorius
1.
Investicinės įmonės, kurios sudaro finansinių priemonių sandorius, kuo skubiau ir ne vėliau kaip kitos darbo dienos pabaigoje pateikia EVPRI išsamius ir tikslius tokių sandorių duomenis.
EVPRI pateikia kompetentingoms institucijoms visą pagal šį straipsnį praneštą informaciją.
2.
1 dalyje nustatyta pareiga taikoma:
a) finansinėms priemonėms, kuriomis leista prekiauti arba prekiaujama prekybos vietoje arba dėl kurių paduotas prašymas leisti jomis prekiauti;
b) finansinėms priemonėms, kai pagrindinė priemonė yra finansinė priemonė, kuria prekiaujama prekybos vietoje; ir
c) finansinėms priemonėms, kai pagrindinė priemonė yra iš finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje, sudarytas indeksas arba krepšelis.
Pareiga taikoma a–c punktuose nurodytų finansinių priemonių sandoriams, neatsižvelgiant į tai, ar tokie sandoriai vykdomi prekybos vietoje.
3.
Pranešimuose visų pirma pateikiami šie duomenys: nupirktų ar parduotų finansinių priemonių pavadinimai ir skaičiai, kiekis, sandorio vykdymo data ir laikas, sandorio kainos, nuoroda klientams, kurių vardu investicinė įmonė įvykdė tą sandorį, nustatyti, ir nuoroda asmenims ir kompiuteriniams algoritmams investicinėje įmonėje, kurie priima ir vykdo sprendimus investuoti ir įvykdo sandorį, nustatyti, nuoroda pareigų netaikymo nuostatai, kurią taikant vyko prekyba, nustatyti, taip pat susijusių investicinių įmonių nustatymo priemonės ir nuoroda skolintų vertybinių popierių pardavimui nustatyti, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 236/2012 2 straipsnio 1 dalies b punkte, kai sandoris susijęs su bet kokiomis akcijomis ir valstybės skolos vertybiniais popieriais, kuriems taikomi to reglamento 12, 13 ir 17 straipsniai. Sandorių, kurie vykdomi ne prekybos vietoje, pranešimuose pateikiama nuoroda sandorių rūšims nustatyti, laikantis priemonių, kurios turi būti priimtos vadovaujantis 20 straipsnio 3 dalies a punktu ir 21 straipsnio 5 dalies a punktu. Biržos prekių išvestinių finansinių priemonių atveju pranešimuose nurodoma, ar sudarant sandorį, remiantis objektyviu vertinimu, mažinama rizika pagal Direktyvos 2014/65/ES 57 straipsnį.
4.
Investicinės įmonės, kurios perduoda pavedimus, atlikdamos perdavimus į tą pavedimą įtraukia visus duomenis, kaip nurodyta 1 ir 3 dalyse. Užuot minėtus duomenis įtraukusi tada, kai perduoda pavedimus, investicinė įmonė gali pasirinkti pranešti apie perduotą pavedimą, jei jis yra įvykdytas, kaip apie sandorį, vadovaudamasi 1 dalyje nustatytais reikalavimais. Tuo atveju investicinės įmonės sandorio pranešime nurodoma, kad jis priskiriamas perduotam pavedimui.
5.
Prekybos vietos operatorius pagal 1 ir 3 dalis pateikia duomenis apie jo platformoje prekiaujamų finansinių priemonių sandorius, kuriuos jo sistemose sudarė įmonė, kuriai šis reglamentas netaikomas.
6.
Pranešdamos nuorodą klientams nustatyti, kaip reikalaujama pagal 3 ir 4 dalis, investicinės įmonės naudoja juridinio asmens identifikatorių, priskirtą siekiant nustatyti klientus, kurie yra juridiniai asmenys.
Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį EVPRI iki [LB: įrašyti datą praėjus 24 mėnesiams nuo įsigaliojimo datos] parengia gaires, kuriomis užtikrinama, kad juridinio asmens identifikatorių taikymas Sąjungoje atitiktų tarptautinius standartus, ypač tuos, kuriuos nustatė Finansinio stabilumo taryba.
7.
Pranešimus EVPRI teikia investicinė įmonė, jos vardu veikiantis PPTS arba prekybos vieta, kurių sistemoje buvo sudarytas sandoris, kaip nustatyta 1, 3 ir 9 dalyse.
Investicinė įmonė atsako už EVPRI teikiamų pranešimų išsamumą, tikslumą ir jų pateikimą laiku.
Nukrypstant nuo tos pareigos, kai investicinė įmonė teikia duomenis apie sandorius per jos vardu veikiantį PPTS arba prekybos vietą, investicinė įmonė neatsako už tai, kad pranešimai, kuriuos teikia PPTS ar prekybos vieta, yra neišsamūs, netikslūs ar nepateikiami laiku. Tokiais atvejais pagal Direktyvos 2014/65/ES 66 straipsnio 4 dalį už netikslumus atsako PPTS arba prekybos vieta.
Tačiau investicinės įmonės turi imtis pagrįstų veiksmų ir patikrinti sandorių pranešimų, kurie buvo pateikti jų vardu, išsamumą, tikslumą ir tai, ar jie pateikti laiku.
Buveinės valstybė narė reikalauja, kad prekybos vieta, teikdama pranešimus investicinės įmonės vardu, turėtų patikimus apsaugos mechanizmus, skirtus informacijos perdavimo priemonių saugumui ir autentiškumo patvirtinimui užtikrinti, duomenų sugadinimo ir neteisėtos prieigos pavojui sumažinti ir informacijos nutekėjimui išvengti, visuomet išsaugant duomenų konfidencialumą. Buveinės valstybė narė reikalauja, kad prekybos vieta turėtų pakankamai išteklių ir atsarginių kopijų saugojimo įrangą, kad bet kuriuo metu galėtų teikti ir užtikrinti savo paslaugas.
Prekybos derinimo arba pranešimo sistemas, įskaitant vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 648/2012 VI antraštine dalimi užregistruotas ar pripažįstamas sandorių duomenų saugyklas, EVPRI gali patvirtinti kaip PPTS, kad sandorių pranešimus būtų galima perduoti EVPRI pagal 1, 3 ir 9 dalis.
Jei sandorių pranešimai vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 648/2012 9 straipsniu buvo pateikti sandorių duomenų saugyklai, kuri patvirtinta kaip PPTS, ir tuose pranešimuose pateikti duomenys, kuriuos reikia pateikti pagal 1, 3 ir 9 dalis, o sandorių duomenų saugykla juos perduoda EVPRI per 1 dalyje nustatytą laikotarpį, laikoma, kad 1 dalyje nustatyta investicinės įmonės pareiga įvykdyta.
Jei sandorių pranešimuose yra klaidų ar duomenys praleisti, apie sandorį pranešantis PPTS, investicinė įmonė arba prekybos vieta ištaiso informaciją ir pateikia EVPRI pataisytą pranešimą.
8.
Kai vadovaujantis Direktyvos 2014/65/ES 35 straipsnio 8 dalimi šiame straipsnyje numatyti pranešimai perduodami EVPRI, ji perduoda tą informaciją investicinės įmonės buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms, nebent buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos nusprendžia, kad nenori gauti tos informacijos.
9.
EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatoma:
a) informacijoje, kurią reikia pranešti pagal 1 ir 3 dalį, pateikiamų duomenų standartai ir formatai, įskaitant finansinių sandorių pranešimų pateikimo metodus ir priemones ir tokių pranešimų formą ir turinį;
b) kriterijai atitinkamai rinkai nustatyti pagal 1 dalį;
c) nuorodos į nupirktas ar parduotas finansines priemones, kiekį, sandorio vykdymo datą ir laiką, sandorio kainas, kliento tapatybės informaciją ir duomenis, nuoroda klientams, kurių vardu investicinė įmonė sudarė tą sandorį, nustatyti, nuoroda asmenims ir kompiuteriniams algoritmams investicinėje įmonėje, kurie priima ir vykdo sprendimus investuoti ir įvykdo sandorį, nustatyti, nuoroda galiojančiai pareigų netaikymo nuostatai, kurią taikant vyko prekyba, nustatyti, susijusių investicinių įmonių nustatymo priemonės, sandorio įvykdymo būdas bei duomenys, kurie būtini sandorių pranešimams tvarkyti ir analizuoti pagal 3 dalį; ir
d) nuoroda skolintų akcijų ir valstybės skolos vertybinių popierių pardavimui nustatyti, kaip nurodyta 3 dalyje;
e) atitinkamos finansinių priemonių, apie kurias turi būti pranešama pagal 2 dalį, kategorijos;
f) sąlygos, pagal kurias, remdamosi 6 dalimi, valstybės narės parengia, suteikia ir tvarko juridinio asmens identifikatorius, ir sąlygos, kuriomis investicinės įmonės naudoja tuos juridinio asmens identifikatorius, teikdamos nuorodą klientų tapatybei nustatyti, kaip nurodyta 3, 4 ir 5 dalyse, sandorių pranešimuose, kuriuos privalo pateikti pagal 1 dalį;
g) informacijos apie sandorius pateikimo pareigų taikymas investicinių įmonių filialams;
h) kas pagal šį straipsnį laikoma sandoriu ir sandorio įvykdymu;
i) kada pagal 4 dalį laikoma, kad investicinė įmonė perdavė pavedimą.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.
10.
Iki [LB: įrašyti datą praėjus 24 mėnesiams nuo įsigaliojimo dienos] EVPRI pateikia Komisijai šio straipsnio veikimo ataskaitą, įskaitant jo sąveiką su susijusiomis pranešimų teikimo pareigoms pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 ir tai, ar sandorių pranešimų, kuriuos gauna kompetentingos institucijos, turinys ir formatas suteikia galimybę nevaržomai stebėti investicinių įmonių veiklą pagal šio reglamento 24 straipsnį. Komisija šiuo atžvilgiu gali imtis priemonių ir pasiūlyti pakeitimų. Komisija perduoda EVPRI ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.“;
(29)27 straipsnis pakeičiamas taip:
„27 straipsnis
Pareiga teikti bazinius duomenis apie finansinę priemonę
1.
Prekybos vietos teikia EVPRI bazinius finansinių priemonių, kuriomis leidžiama prekiauti reguliuojamose rinkose arba prekiaujama DPS arba OPS, identifikavimo duomenis, vykdydamos 26 straipsnyje nustatytą pareigą pranešti apie sandorius.
Jei sistemingai sandorius savo viduje sudarančio tarpininko sistemoje prekiaujama kitomis finansinėmis priemonėmis, kurioms taikoma 26 straipsnio 2 dalis, kiekvienas toks tarpininkas teikia EVPRI su tomis finansinėmis priemonėmis susijusius bazinius duomenis.
Baziniai identifikavimo duomenys parengiami taip, kad juos būtų galima pateikti EVPRI elektroniniu standartizuotu formatu prieš pradedant prekybą finansine priemone, apie kurią jie teikiami. Kiekvieną kartą, finansinės priemonės duomenims pakitus, finansinės priemonės baziniai duomenys atnaujinami. EVPRI nedelsdama paskelbia šiuos bazinius duomenis savo interneto svetainėje. EVPRI nedelsdama suteikia kompetentingoms institucijoms galimybę susipažinti su tais baziniais duomenimis.
2.
Kad kompetentingos institucijos pagal 26 straipsnį galėtų stebėti investicinių įmonių veiklą, siekdamos užtikrinti, kad jos veiktų sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, skatindamos rinkos vientisumą, EVPRI, pasikonsultavusi su kompetentingomis institucijomis, nustato būtinas priemones, kuriomis užtikrinama, kad:
a) EVPRI faktiškai gautų 1 dalyje nurodytus finansinės priemonės bazinius duomenis;
b) gautų duomenų kokybė būtų tinkama sandorių pranešimams pagal 26 straipsnį teikti;
c) pagal 1 dalį gauti finansinės priemonės baziniai duomenys būtų veiksmingai ir nedelsiant perduoti atitinkamoms kompetentingoms institucijoms;
d) EVPRI ir kompetentingos institucijos įdiegtų veiksmingus mechanizmus, kuriais būtų sprendžiami duomenų teikimo arba duomenų kokybės klausimai.
3.
EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatoma:
a) pagal 1 dalį teikiamų finansinės priemonės bazinių duomenų standartai ir formatai, įskaitant duomenų teikimo EVPRI, jų atnaujinimo ir perdavimo kompetentingoms institucijoms pagal 1 dalį metodai ir priemonės, taip pat tokių duomenų forma ir turinys;
b) techninės priemonės, kurios yra būtinos EVPRI ir kompetentingų institucijų nustatytoms priemonėms taikyti pagal 2 dalį.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.“;
(30)įterpiama IVa antraštinė dalis:
„IVa ANTRAŠTINĖ DALIS
DUOMENŲ TEIKIMO PASLAUGOS
1 SKYRIUS
Veiklos leidimų išdavimas duomenų teikimo paslaugų teikėjams
27a straipsnis
Veiklos leidimo išdavimo reikalavimai
1. Tam, kad būtų galima verstis PSS, KIJT arba PPTS veikla kaip nuolatiniu užsiėmimu arba verslo veikla, pagal šią antraštinę dalį prieš tai reikia gauti EVPRI išduotą veiklos leidimą.
2. Investicinė įmonė arba rinkos operatorius, valdantys prekybos vietą, taip pat gali teikti PSS, KIJT arba PPTS paslaugas, jei iš anksto gauna EVPRI patvirtinimą, kad investicinė įmonė arba rinkos operatorius atitinka šios antraštinės dalies nuostatas. Šių paslaugų teikimas įtraukiamas į jiems išduotą veiklos leidimą.
3. EVPRI sukuria visų Sąjungos duomenų teikimo paslaugų teikėjų registrą. Registras yra viešas, jame pateikiama informacija apie paslaugas, kurias teikti duomenų teikimo paslaugų teikėjui išduotas leidimas, ir jis nuolat atnaujinamas.
Jeigu EVPRI pagal 27d straipsnį panaikina veiklos leidimą, skelbimas apie panaikinimą registre saugomas 5 metus.
4. Duomenų teikimo paslaugų teikėjai teikia savo paslaugas prižiūrint EVPRI. EVPRI reguliariai tikrina, ar duomenų teikimo paslaugų teikėjai atitinka šios antraštinės dalies nuostatas. EVPRI stebi, ar duomenų teikimo paslaugų teikėjai visą laiką laikosi šioje antraštinėje dalyje nustatytų pirminio veiklos leidimo sąlygų.
27b straipsnis
Veiklos leidimų išdavimas duomenų teikimo paslaugų teikėjams
1. Veiklos leidimus duomenų teikimo paslaugų teikėjams EVPRI išduoda pagal IVa antraštinę dalį, jei:
a) duomenų teikimo paslaugų teikėjas yra Sąjungoje įsteigtas juridinis asmuo; ir
b) duomenų teikimo paslaugų teikėjas atitinka IVa antraštinėje dalyje nustatytus reikalavimus.
2. 1 dalyje nurodytame veiklos leidime nurodoma duomenų teikimo paslauga, kurią duomenų teikimo paslaugų teikėjui leidžiama teikti. Jeigu veiklos leidimą turintis duomenų teikimo paslaugų teikėjas nori išplėsti savo veiklą ir teikti papildomas duomenų teikimo paslaugas, jis teikia prašymą EVPRI dėl to veiklos leidimo išplėtimo.
3. Veiklos leidimą turintis duomenų teikimo paslaugų teikėjas visą laiką laikosi IVa antraštinėje dalyje nurodytų veiklos leidimo sąlygų. Veiklos leidimą turintis duomenų teikimo paslaugų teikėjas nedelsdamas informuoja EVPRI apie visus esminius veiklos leidimo sąlygų pokyčius.
4. 1 dalyje nurodytas veiklos leidimas galioja visoje Sąjungos teritorijoje ir pagal jį duomenų teikimo paslaugų teikėjas gali teikti paslaugas, dėl kurių išduotas veiklos leidimas, gali teikti visoje Sąjungoje.
27c straipsnis
Veiklos leidimų išdavimo ir atsisakymo juos išduoti tvarka
1. Prašymą teikiantis duomenų teikimo paslaugų teikėjas savo prašyme pateikia visą informaciją, kurios EVPRI reikia norint patvirtinti, kad pradinio veiklos leidimo išdavimo metu duomenų teikimo paslaugų teikėjas yra turi visas reikalingas priemones, kad galėtų vykdyti šioje antraštinėje dalyje nustatytas pareigas, įskaitant veiklos programą, kurioje, be kita ko, būtų nurodytos numatomų teikti paslaugų rūšys ir organizacinė struktūra.
2. EVPRI, gavusi prašymą išduoti veiklos leidimą, per 20 darbo dienų įvertina, ar prašymas išsamus.
Jeigu prašymas neišsamus, EVPRI nustato, iki kada duomenų teikimo paslaugų teikėjas turi pateikti papildomą informaciją.
Įvertinusi, kad prašymas išsamus, EVPRI apie tai informuoja duomenų teikimo paslaugų teikėją.
3. Per šešis mėnesius nuo išsamaus prašymo gavimo dienos EVPRI įvertina, kaip duomenų teikimo paslaugų teikėjas atitinka šios antraštinės dalies nuostatas, priima visapusiškai pagrįstą sprendimą išduoti veiklos leidimą arba atsisakyti jį išduoti ir per penkias darbo dienas apie tai informuoja prašymą pateikusį duomenų teikimo paslaugų teikėją.
4. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatoma:
a) pagal 6 dalį jai privaloma pateikti informacija, įskaitant veiklos programą;
b) informacija, įtraukiama į pranešimus pagal 27b straipsnio 3 dalį.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.
8. EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustatomos standartinės formos, šablonai ir procedūros, taikomi rengiant pranešimus ar teikiant informaciją pagal šio straipsnio 2 dalį ir 27e straipsnio 3 dalį.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.
27d straipsnis
Veiklos leidimo panaikinimas
1. EVPRI duomenų teikimo paslaugų teikėjui išduotą veiklos leidimą gali panaikinti, jei tas teikėjas:
a) per 12 mėnesių nepasinaudoja veiklos leidimu, aiškiai atsisako veiklos leidimo arba per pastaruosius šešis mėnesius neteikė paslaugų;
b) gavo veiklos leidimą gavo pateikęs klaidingą informaciją ar pasinaudojęs kitomis neteisėtomis priemonėmis;
c) nebeatitinka sąlygų, pagal kurias jam išduotas veiklos leidimas;
d) sunkiai ar pakartotinai pažeidė šio reglamento nuostatas.
2. Apie sprendimą panaikinti duomenų teikimo paslaugų teikėjo veiklos leidimą EVPRI nedelsdama informuoja valstybės narės, kurioje įsteigtas duomenų teikimo paslaugų teikėjas, kompetentingą instituciją.
27e straipsnis
Duomenų teikimo paslaugų teikėjo valdymo organui keliami reikalavimai
1. Duomenų teikimo paslaugų teikėjo valdymo organas visada yra pakankamai geros reputacijos, turi pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties, taip pat skiria pakankamai laiko savo pareigoms atlikti.
Visi valdymo organo nariai kartu turi pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties, kad gebėtų suprasti duomenų teikimo paslaugų teikėjo veiklą. Kiekvienas valdymo organo narys veikia sąžiningai, dorai ir savarankiškai, kad prireikus galėtų veiksmingai užginčyti vyresniosios vadovybės sprendimus ir prireikus veiksmingai prižiūrėti ir stebėti valdymo sprendimų priėmimo procesą.
Kai rinkos operatorius siekia gauti veiklos leidimą valdyti PSS, KIJT ar PPTS pagal 27c straipsnį, o PSS, KIJT ar PPTS valdymo organo nariai yra tie patys, kaip ir reguliuojamos rinkos valdymo organo nariai, tie asmenys laikomi atitinkančiais pirmoje pastraipoje nustatytus reikalavimus.
2. Duomenų teikimo paslaugų teikėjas praneša EVPRI apie visus savo valdymo organo narius ir visus jų pasikeitimus, taip pat visą informaciją, reikalingą norint įvertinti, ar subjektas atitinka 1 dalį.
3. Duomenų teikimo paslaugų teikėjo valdymo organas apibrėžia ir prižiūri, kaip įgyvendinamos valdymo priemonės, kuriomis užtikrinamas veiksmingas ir apdairus organizacijos valdymas, įskaitant pareigų atskyrimą organizacijoje ir interesų konfliktų prevenciją, kad būtų skatinamas rinkos vientisumas ir paisoma klientų interesų.
4. EVPRI neišduoda veiklos leidimo, jeigu neįsitikina, kad asmuo ar asmenys, turintys veiksmingai vadovauti duomenų teikimo paslaugų teikėjo veiklai, turi pakankamai gerą reputaciją, arba jeigu yra objektyvių ir pagrįstų priežasčių manyti, kad dėl siūlomų paslaugų teikėjo valdymo pakeitimų kyla grėsmė patikimam ir apdairiam jo valdymui, galimybėms skirti pakankamai dėmesio klientų interesams ir rinkos vientisumui.
5. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus [LB: įrašyti datą praėjus 24 mėnesiams nuo įsigaliojimo datos] dėl 1 dalyje nurodyto valdymo organo narių tinkamumo įvertinimo, atsižvelgdama į skirtingus jų vaidmenis, atliekamas funkcijas ir į būtinybę vengti valdymo organo narių ir PSS, KIJT ar PPTS naudotojų interesų konfliktų.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šioje dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.
2 skyrius
PSS, KIJT ir PPTS TAIKOMOS SĄLYGOS
27f straipsnis
PSS taikomi organizaciniai reikalavimai
1. PSS turi tinkamą politiką ir priemones, kad pagrįstomis komercinėmis sąlygomis galėtų, kiek tai techniškai įmanoma, paskelbti pagal 20 ir 21 straipsnius reikalaujamą informaciją kuo arčiau tikrojo laiko. Praėjus 15 minučių po to, kai PSS paskelbia informaciją, ja galima naudotis nemokamai. PSS geba veiksmingai ir nuosekliai skleisti tokią informaciją užtikrindamas sparčią prieigą prie informacijos, nieko nediskriminuodamas ir tokiu formatu, kuris padėtų sujungti informaciją su panašiais kitų šaltinių duomenimis.
2. Informacija, kurią pagal 1 dalį PSS skelbia viešai, apima bent šiuos duomenis:
a) finansinės priemonės identifikatorių;
b) kainą, kuria sudarytas sandoris;
c) sandorio apimtį;
d) sandorio sudarymo laiką;
e) pranešimo apie sandorį laiką;
f) sandorio kainos žymėjimą;
g) prekybos vietos, kurioje įvykdytas sandoris, kodą arba, jei sandoris įvykdytas per sistemingai sandorius savo viduje sudarantį tarpininką, kodą „SI“, o kitais atvejais – kodą „OTC“;
h) jei taikytina, nuorodą, kad sandoriui buvo taikomos tam tikros sąlygos.
3. PSS naudoja ir prižiūri veiksmingas administracines priemones, skirtas interesų konfliktams su savo klientais išvengti. Visų pirma, jeigu PSS taip pat yra rinkos operatorius ar investicinė įmonė, jis tvarko visą surinktą informaciją nieko nediskriminuodamas ir naudoja bei prižiūri tinkamas skirtingų veiklos funkcijų atskyrimo priemones.
4. PSS turi patikimus apsaugos mechanizmus, skirtus informacijos perdavimo priemonių saugumui užtikrinti, duomenų sugadinimo ir neteisėtos prieigos pavojui sumažinti ir informacijos nutekėjimui iki paskelbimo išvengti. PSS turi pakankamai išteklių ir atsarginių kopijų saugojimo įrangą, kad bet kuriuo metu galėtų teikti ir užtikrinti savo paslaugas.
5. PSS turi sistemas, kuriomis galima veiksmingai patikrinti prekybos pranešimų išsamumą, nustatyti praleistus duomenis bei akivaizdžias klaidas ir kuriose reikalaujama visus pranešimus, kuriuose yra klaidų, pateikti iš naujo.
6. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatomi bendri formatai, duomenų standartai ir techninės priemonės, palengvinančios informacijos sujungimą, kaip nurodyta 1 dalyje.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14straipsnius .
7. Komisijai pagal 50 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus ir juose patikslinti, ką reiškia pagrįstos komercinės viešo informacijos paskelbimo sąlygos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje.
8. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais patikslinama:
a) priemonės, kurias taikydamas PSS gali laikytis 1 dalyje nurodyto informacijos teikimo reikalavimo;
b) pagal 1 dalį skelbiamos informacijos turinys, įskaitant bent 2 dalyje nurodytą informaciją, – taip, kad būtų galima skelbti pagal šį straipsnį reikalaujamą informaciją;
c) 3, 4 ir 5 dalyse nustatyti konkretūs organizaciniai reikalavimai.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14straipsnius .
27g straipsnis
KIJT taikomi organizaciniai reikalavimai
1. KIJT turi tinkamą politiką ir priemones, kad pagrįstomis komercinėmis sąlygomis galėtų rinkti pagal 6 ir 20 straipsnius viešai skelbiamą informaciją, ją konsoliduoti į nepertraukiamą elektroninių duomenų srautą ir, kiek tai techniškai įmanoma, skelbti kuo arčiau tikrojo laiko.
Ta informacija apima bent šiuos duomenis:
a) finansinės priemonės identifikatorių;
b) kainą, kuria sudarytas sandoris;
c) sandorio apimtį;
d) sandorio sudarymo laiką;
e) pranešimo apie sandorį laiką;
f) sandorio kainos žymėjimą;
g) prekybos vietos, kurioje įvykdytas sandoris, kodą arba, jei sandoris įvykdytas per sistemingai sandorius savo viduje sudarantį tarpininką, kodą „SI“, o kitais atvejais – kodą „OTC“;
h) jei taikytina, tai, kad investicinėje įmonėje sprendimas investuoti priimtas ir sandoris sudarytas naudojant kompiuterinį algoritmą;
i) jei taikytina, nuorodą, kad sandoriui buvo taikomos tam tikros sąlygos;
j) jeigu pareiga viešai skelbti 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją nebuvo taikyta pagal 4 straipsnio 1 dalies a arba b punktą, žyma nurodant, kuri iš tų išimčių taikyta atitinkamam sandoriui.
Praėjus 15 minučių po to, kai KIJT paskelbia informaciją, ja galima naudotis nemokamai. KIJT geba efektyviai ir nuosekliai skleisti tokią informaciją užtikrindamas sparčią prieigą prie informacijos, nieko nediskriminuodamas ir tokiais formatais, kurie būtų lengvai prieinami rinkos dalyviams ir kuriais jie galėtų lengvai naudotis.
2. KIJT turi tinkamą politiką ir priemones, skirtas pagal 10 ir 21 straipsnius viešai skelbiamai informacijai rinkti, konsoliduoti į nepertraukiamą elektroninių duomenų srautą ir pagrįstomis komercinėmis sąlygomis viešai skelbti, kiek tai techniškai įmanoma, kuo arčiau tikrojo laiko, įskaitant bent šią informaciją:
a) finansinės priemonės identifikatorių arba identifikavimo požymius;
b) kainą, kuria sudarytas sandoris;
c) sandorio apimtį;
d) sandorio sudarymo laiką;
e) pranešimo apie sandorį laiką;
f) sandorio kainos žymėjimą;
g) prekybos vietos, kurioje įvykdytas sandoris, kodą arba, jei sandoris įvykdytas per sistemingai sandorius savo viduje sudarantį tarpininką, kodą „SI“, o kitais atvejais – kodą „OTC“;
h) jei taikytina, nuorodą, kad sandoriui buvo taikomos tam tikros sąlygos.
Praėjus 15 minučių po to, kai KIJT paskelbia informaciją, ja galima naudotis nemokamai. KIJT geba efektyviai ir nuosekliai skleisti tokią informaciją užtikrindamas sparčią prieigą prie informacijos, nieko nediskriminuodamas ir bendrai pripažintais formatais, kurie būtų sąveikūs, lengvai prieinami rinkos dalyviams ir kuriais rinkos dalyviai galėtų lengvai naudotis.
3. KIJT užtikrina, kad teikiamus duomenis sudarytų visų reguliuojamų rinkų, DPS, OPS ir PSS konsoliduoti duomenys ir kad jie būtų teikiami apie finansines priemones, nurodytas techniniuose reguliavimo standartuose pagal 8 dalies c punktą.
4. KIJT naudoja ir prižiūri veiksmingas administracines priemones, skirtas interesų konfliktams išvengti. Visų pirma, rinkos operatorius ar PSS, kuris taip pat valdo konsoliduotą informacinę juostą, tvarko visą surinktą informaciją nieko nediskriminuodamas ir valdo bei prižiūri tinkamas skirtingų veiklos funkcijų atskyrimo priemones.
5. KIJT turi patikimus apsaugos mechanizmus, skirtus informacijos perdavimo priemonių saugumui užtikrinti ir duomenų sugadinimo bei neteisėtos prieigos pavojui sumažinti. KIJT turi pakankamai išteklių ir atsarginių kopijų saugojimo įrangą, kad bet kuriuo metu galėtų teikti ir užtikrinti savo paslaugas.
EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatomi duomenų standartai ir formatai, taikomi informacijai, kurią reikia skelbti pagal 6, 10, 20 ir 21 straipsnius, įskaitant finansinės priemonės identifikatorių, kainą, kiekį, laiką, kainos žymėjimą, prekybos vietos identifikatorių ir nuorodas dėl tam tikrų sąlygų, kurios buvo taikomos sandoriui, taip pat techninės priemonės, padedančios efektyviai ir nuosekliai skleisti informaciją, užtikrinant, kad ji būtų lengvai prieinama rinkos dalyviams ir kad jie galėtų ja lengvai naudotis, kaip nurodyta 1 ir 2 dalyse, taip pat nurodomos papildomos rinkos efektyvumą didinančios paslaugos, kurias galėtų teikti KIJT.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.
6. Pagal 89 straipsnį Komisija priima deleguotuosius aktus, kuriais paaiškinama, ką reiškia pagrįstos komercinės prieigos prie duomenų srautų suteikimo sąlygos, nurodytos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.
7. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais patikslinama:
a) priemonės, kurias taikydamas KIJT gali laikytis 1 ir 2 dalyse nurodyto informacijos teikimo reikalavimo;
b) pagal 1 ir 2 dalis skelbiamos informacijos turinys;
c) finansinės priemonės, kurių duomenys turi būti pateikti duomenų sraute, o ne nuosavybės finansinių priemonių atveju – prekybos vietos ir PSS, kurias reikia įtraukti;
d) kitos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad skirtingų KIJT paskelbti duomenys būtų nuoseklūs ir juos būtų galima tiksliai priskirti ir sutikrinti su panašiais iš kitų šaltinių gautais duomenimis, taip pat kad juos būtų galima apibendrinti Sąjungos lygmeniu;
e) 4 ir 5 dalyse nustatyti konkretūs organizaciniai reikalavimai.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.
27h straipsnis
PPTS taikomi organizaciniai reikalavimai
1. PPTS turi tinkamą politiką ir priemones, skirtas pagal 26 straipsnį reikalaujamai informacijai kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos, einančios po sandorio įvykdymo dienos, pabaigos teikti.
2. PPTS naudoja ir prižiūri veiksmingas administracines priemones, skirtas interesų konfliktams su savo klientais išvengti. Visų pirma jeigu PPTS taip pat yra rinkos operatorius ar investicinė įmonė, jis tvarko visą surinktą informaciją nieko nediskriminuodamas ir naudoja bei prižiūri tinkamas skirtingų veiklos funkcijų atskyrimo priemones.
3. PPTS turi patikimus apsaugos mechanizmus, skirtus informacijos perdavimo priemonių saugumui ir jų autentiškumo patvirtinimui užtikrinti, duomenų sugadinimo ir neteisėtos prieigos pavojui sumažinti ir informacijos nutekėjimui išvengti, visuomet išsaugant duomenų konfidencialumą. PPTS turi pakankamai išteklių ir atsarginių kopijų saugojimo įrangą, kad bet kuriuo metu galėtų teikti ir užtikrinti savo paslaugas.
4. PPTS turi sistemas, kuriomis galima veiksmingai patikrinti sandorių pranešimų išsamumą, nustatyti praleistus duomenis ir akivaizdžias klaidas, atsiradusias dėl investicinės įmonės kaltės, ir, jei tokių klaidų ar praleidimų yra, informaciją apie klaidą ar praleistus duomenis perduoti investicinei įmonei bei pareikalauti pranešimus, kuriose būta klaidų, pateikti iš naujo.
PPTS turi sistemas, kurios leidžia aptikti dėl paties PPTS kaltės atsiradusias klaidas ar praleistus duomenis ir sudaro PPTS sąlygas ištaisyti ir kompetentingai institucijai pateikti arba atitinkamais atvejais pakartotinai pateikti teisingus ir išsamius sandorių pranešimus.
5. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais patikslinama:
a) priemonės, kurias taikydamas PPTS gali laikytis 1 dalyje nurodyto informacijos teikimo reikalavimo; ir
b) 2, 3 ir 4 dalyse nustatyti konkretūs organizaciniai reikalavimai.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.“;
(31)įterpiama VIa antraštinė dalis:
„VIa ANTRAŠTINĖ DALIS
EVPRI įgaliojimai ir kompetencijos sritys
1 SKYRIUS
KOMPETENCIJOS SRITYS IR PROCEDŪROS
38a straipsnis
Naudojimasis EVPRI įgaliojimais
Pagal 38b–38e straipsnius EVPRI ar bet kuriam EVPRI pareigūnui ar kitam jos įgaliotam asmeniui suteiktais įgaliojimais nesinaudojama reikalaujant atskleisti informaciją ar dokumentus, kuriems taikoma teisė neatskleisti profesinės paslapties.
38b straipsnis
Prašymas pateikti informaciją
1. EVPRI gali paprastu prašymu arba sprendimu prašyti, kad visą informaciją, kurios EVPRI reikia savo pareigoms pagal šį reglamentą vykdyti, pateiktų toliau nurodyti asmenys:
a)
PSS, KIJT, PPTS ir investicinė įmonė arba rinkos operatorius, valdantys prekybos vietą ir teikiantys PSS, KIJT arba PPTS duomenų teikimo paslaugas, taip pat juos kontroliuojantys arba jų kontroliuojami asmenys;
b) a punkte nurodytų asmenų valdytojai;
c) a punkte nurodytų asmenų auditoriai ir patarėjai;
2. Kiekviename 1 dalyje nurodytame paprastame prašyme pateikti informaciją:
a) kaip to prašymo teisinis pagrindas, nurodomas šis straipsnis;
b) nurodomas prašymo tikslas;
c) nurodoma, kokios informacijos reikia;
d) nustatoma, per kiek laiko pateikti informaciją;
e) pažymima, kad asmuo, kurio prašoma informacijos, tos informacijos pateikti neprivalo, tačiau jei jis savanoriškai atsakys į prašymą, pateikta informacija negali būti neteisinga ar klaidinanti;
f) nurodomas baudos, kuri būtų skiriama pagal 38e straipsnį, jeigu pateikta informacija būtų neteisinga arba klaidinanti, dydis.
3. Jeigu EVPRI prašo pateikti informaciją sprendimu pagal 1 dalį:
a) kaip to prašymo teisinis pagrindas, nurodomas šis straipsnis;
b) nurodomas prašymo tikslas;
c) nurodoma, kokios informacijos reikia;
d) nustatoma, per kiek laiko pateikti informaciją;
e) nurodomos 38g straipsnyje numatytos periodiškai mokamos baudos, jei pateikiama ne visa prašoma informacija;
f) nurodoma 38f straipsnyje numatyta bauda, jeigu atsakant į klausimus pateikiama neteisinga arba klaidinanti informacija;
g) nurodoma teisė apskųsti sprendimą EVPRI Apeliacinei tarybai ir prašyti, kad jis būtų peržiūrėtas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (toliau – Teisingumo Teismas) pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 60 ir 61 straipsnius.
4. Prašomą informaciją teikia 1 dalyje nurodyti asmenys arba jų atstovai, o juridinių asmenų arba asociacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, atveju – įstatymais arba jų įstatais jiems atstovauti įgalioti asmenys. Deramai įgalioti teisininkai gali teikti šią informaciją savo klientų vardu. Jei teikiama informacija yra neišsami, neteisinga arba klaidinanti, visa atsakomybė tenka klientui.
5. EVPRI nedelsdama išsiunčia paprasto prašymo arba savo sprendimo kopiją valstybės narės, kurioje gyvena arba yra įsisteigę 1 dalyje nurodyti asmenys, kurių prašoma pateikti informaciją, kompetentingai institucijai.
38c straipsnis
Bendrieji tyrimai
1. Siekdama vykdyti šiame reglamente nustatytas pareigas, EVPRI gali vykdyti su 38b straipsnio 1 dalyje nurodytais asmenimis susijusius būtinus tyrimus. Tuo tikslu EVPRI pareigūnai ir kiti jos įgalioti asmenys turi įgaliojimus:
a) nagrinėti visus dokumentus, duomenis, procedūras ir kitą medžiagą, susijusią su jų užduočių vykdymu, neatsižvelgiant į laikmenas, kuriose jie saugomi;
b) daryti ar gauti šių dokumentų, duomenų, procedūrų ir kitos medžiagos patvirtintas kopijas ar jų išrašus;
c) pakviesti bet kurį 38b straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį, jo atstovus arba darbuotojus ir prašyti žodžiu arba raštu pateikti faktų arba dokumentų, susijusių su patikrinimo dalyku ir tikslu, paaiškinimus, o atsakymus užrašyti;
d) apklausti visus kitus fizinius ar juridinius asmenis, kurie sutinka būti apklausti, siekiant surinkti su tyrimo dalyku susijusios informacijos;
e) reikalauti telefoninių pokalbių įrašų ir duomenų srauto duomenų.
2. Pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos EVPRI įgaliojo atlikti 1 dalyje nurodytus tyrimus, savo įgaliojimais naudojasi pateikę raštišką įgaliojimą, kuriame nurodomas tyrimo dalykas ir tikslas. Tame įgaliojime taip pat nurodomos 38i straipsnyje nustatytos periodiškai mokamos baudos, taikomos tais atvejais, jei reikalaujami dokumentai, duomenys, procedūros ar bet kuri kita medžiaga arba atsakymai į klausimus, užduotus 38b straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, nepateikiami arba yra neišsamūs, taip pat nurodomos 38h straipsnyje nustatytos baudos, jei atsakymai į klausimus, užduotus 38b straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, yra neteisingi ar klaidinantys.
3. 38b straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys privalo bendradarbiauti su EVPRI sprendimu pradėtų tyrimų vykdytojais. Sprendime nurodomas tyrimo dalykas ir tikslas, 38i straipsnyje nustatytos periodiškai mokamos baudos, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 taikomos teisių gynimo priemonės bei teisė prašyti, kad sprendimas būtų peržiūrėtas Teisingumo Teisme.
4. Likus pakankamai laiko iki 1 dalyje nurodyto tyrimo, EVPRI praneša valstybės narės, kurioje turi būti vykdomas tyrimas, kompetentingai institucijai apie tyrimą ir nurodo įgaliotų asmenų tapatybę. Atitinkamos kompetentingos institucijos pareigūnai EVPRI prašymu padeda tiems įgaliotiems asmenims atlikti savo pareigas. Atitinkamos kompetentingos institucijos pareigūnai, pateikę prašymą, taip pat gali dalyvauti tyrimuose.
5. Jeigu pagal taikomą nacionalinę teisę reikia gauti nacionalinės teisminės institucijos leidimą norint reikalauti 1 dalies e punkte nurodytų telefoninių pokalbių įrašų ir duomenų srauto duomenų, tokiam leidimui gauti pateikiamas prašymas. Prašymas tokiam leidimui gauti taip pat gali būti pateikiamas kaip atsargumo priemonė.
6. Jeigu nacionalinė teisminė institucija gauna prašymą dėl leidimo reikalauti pateikti 1 dalies e punkte nurodytus telefoninių pokalbių įrašus ir duomenų srauto duomenis, ta institucija patikrina:
a) ar 3 dalyje nurodytas EVPRI priimtas sprendimas yra autentiškas;
b) ar taikytinos priemonės yra proporcingos, nėra savavališkos arba perteklinės.
Pagal b punktą nacionalinė teisminė institucija gali paprašyti, kad EVPRI pateiktų išsamius paaiškinimus, ypač dėl pagrindo, kuriuo remdamasi EVPRI įtaria, kad padaryta šio reglamento pažeidimų, dėl įtariamo pažeidimo sunkumo bei asmens, kurio atžvilgiu taikomos prievartos priemonės, dalyvavimo pobūdžio. Tačiau nacionalinė teisminė institucija netikrina paties tyrimo būtinumo ir nereikalauja, kad jai būtų pateikta EVPRI byloje esanti informacija. EVPRI sprendimo teisėtumą gali peržiūrėti tik Teisingumo Teismas Reglamente (ES) Nr. 1095/2010 nustatyta tvarka.
38d straipsnis
Patikrinimai vietoje
1. Siekdama vykdyti šiame reglamente nustatytas pareigas, EVPRI gali atlikti visus būtinus patikrinimus vietoje 38b straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų verslo patalpose.
2. Pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos EVPRI įgaliojo atlikti patikrinimą vietoje, gali patekti į visas asmenų, dėl kurių yra priimtas EVPRI sprendimas atlikti tyrimą, verslo patalpas ir turi visus 38b straipsnio 1 dalyje išvardytus įgaliojimus. Jie taip pat yra įgalioti užplombuoti bet kurias verslo patalpas ir apskaitos knygas ar dokumentus tokiam laikotarpiui ir tokia apimtimi, kokie būtini patikrinimui atlikti.
3. Likus pakankamai laiko iki patikrinimo, EVPRI praneša apie patikrinimą valstybės narės, kurioje jis turi būti atliekamas, kompetentingai institucijai. Kai to reikia siekiant tinkamai atlikti patikrinimą ir užtikrinti jo efektyvumą, EVPRI, informavusi atitinkamą kompetentingą instituciją, gali atlikti patikrinimą vietoje iš anksto apie tai neįspėjusi. Patikrinimai pagal šį straipsnį atliekami su sąlyga, kad atitinkama institucija patvirtino, jog jiems neprieštarauja.
4. Pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos EVPRI įgaliojo atlikti patikrinimą vietoje, savo įgaliojimais naudojasi pateikę raštišką įgaliojimą, kuriame nurodomas patikrinimo dalykas bei tikslas, ir 38g straipsnyje nustatytos periodiškai mokamos baudos, kurios taikomos, jei atitinkami asmenys neleidžia atlikti patikrinimo.
5. 38b straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys bendradarbiauja su EVPRI sprendimu nurodytų patikrinimų vietoje vykdytojais. Sprendime nurodomas patikrinimo dalykas, tikslas, nustatoma data, kada jis turi prasidėti, ir nurodomos 38i straipsnyje nustatytos periodiškai mokamos baudos, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 taikomos teisių gynimo priemonės bei teisė prašyti, kad sprendimas būtų peržiūrėtas Teisingumo Teisme.
6. Valstybės narės, kurioje turi būti atliekamas patikrinimas, kompetentingos institucijos pareigūnai bei jos įgalioti ar paskirti asmenys EVPRI prašymu aktyviai padeda EVPRI pareigūnams ir kitiems jos įgaliotiems asmenims. Atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos pareigūnai taip pat gali dalyvauti patikrinimuose vietoje.
7. EVPRI taip pat gali prašyti kompetentingų institucijų jos vardu atlikti specifines tiriamojo pobūdžio užduotis ir patikrinimus vietoje, kaip numatyta šiame straipsnyje ir 38b straipsnio 1 dalyje.
8. Jei EVPRI pareigūnai ir kiti jos įgalioti lydintieji asmenys nustato, kad asmuo nesutinka, kad būtų atliktas pagal šį straipsnį reikalaujamas patikrinimas, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija suteikia jiems būtiną paramą, atitinkamais atvejais prašydama policijos ar kitos lygiavertės teisėsaugos institucijos paramos, kad jie galėtų atlikti patikrinimą vietoje.
9. Jei 1 dalyje numatytam patikrinimui vietoje atlikti arba 7 dalyje numatytai paramai suteikti pagal nacionalinę teisę reikia teisminės institucijos leidimo, tokiam leidimui gauti pateikiamas prašymas. Prašymas tokiam leidimui gauti taip pat gali būti pateikiamas kaip atsargumo priemonė.
10. Jeigu nacionalinė teisminė institucija gauna prašymą leisti atlikti 1 dalyje nurodytą patikrinimą vietoje arba suteikti 7 dalyje nurodytą paramą, ta institucija patikrina:
a)
ar 4 dalyje nurodytas EVPRI priimtas sprendimas yra autentiškas;
b)
ar taikytinos priemonės yra proporcingos, nėra savavališkos arba perteklinės.
Pagal b punktą nacionalinė teisminė institucija gali paprašyti, kad EVPRI pateiktų išsamius paaiškinimus, ypač dėl pagrindo, kuriuo remdamasi EVPRI įtaria, kad padaryta šio reglamento pažeidimų, dėl įtariamo pažeidimo sunkumo bei asmens, kurio atžvilgiu taikomos prievartos priemonės, dalyvavimo pobūdžio. Tačiau nacionalinė teisminė institucija netikrina paties tyrimo būtinumo ir nereikalauja, kad jai būtų pateikta EVPRI byloje esanti informacija. EVPRI sprendimo teisėtumą gali peržiūrėti tik Teisingumo Teismas Reglamente (ES) Nr. 1095/2010 nustatyta tvarka.
38e straipsnis
Keitimasis informacija
EVPRI ir kompetentingos institucijos nedelsdamos teikia vienos kitoms informaciją, būtiną jų pareigoms pagal šį reglamentą vykdyti.
38f straipsnis
Profesinė paslaptis
Direktyvos 2014/65/ES 76 straipsnyje nurodyta pareiga saugoti profesinę paslaptį taikoma EVPRI ir visiems asmenims, kurie dirba ar dirbo EVPRI ar kitiems asmenims, kuriems EVPRI perdavė užduotis, įskaitant EVPRI samdomus auditorius ir ekspertus.
38g straipsnis
EVPRI taikomos priežiūros priemonės
1. Kai EVPRI nustato, kad 38a straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas asmuo padarė kurį nors iš IVa antraštinėje dalyje nurodytų pažeidimų, ji imasi vieno ar kelių iš šių veiksmų:
a) priima sprendimą, kuriuo pareikalauja, kad asmuo nutrauktų pažeidimą;
b) priima sprendimą skirti baudas pagal 38h ir 38i straipsnius;
c) skelbia viešus pranešimus.
2. Imdamasi 1 dalyje nurodytų veiksmų, EVPRI atsižvelgia į pažeidimo pobūdį ir sunkumą pagal šiuos kriterijus:
a) pažeidimo trukmę ir dažnumą;
b) tai, ar pažeidimas buvo finansinio nusikaltimo priežastis, dėl pažeidimo buvo lengviau jį padaryti arba finansinis nusikaltimas kitaip sietinas su pažeidimu;
c) tai, ar pažeidimas padarytas tyčia ar dėl aplaidumo;
d) už pažeidimą atsakingo asmens atsakomybės laipsnį;
e) už pažeidimą atsakingo asmens finansinį pajėgumą, kuris nustatomas pagal atsakingo juridinio asmens bendrą apyvartą arba atsakingo fizinio asmens metines pajamas ir grynąjį turtą;
f) pažeidimo poveikį investuotojų interesams;
g) už pažeidimą atsakingo asmens dėl pažeidimo gauto pelno ar išvengtų nuostolių arba trečiųjų šalių patirtų nuostolių dydį, jeigu juos įmanoma nustatyti;
h) už pažeidimą atsakingo asmens bendradarbiavimo su EVPRI lygį, nedarant poveikio poreikiui užtikrinti, kad toks asmuo grąžintų gautą pelną ar atlygintų išvengtus nuostolius;
i) už pažeidimą atsakingo asmens anksčiau padarytus pažeidimus;
j) priemones, kurių po pažeidimo ėmėsi už pažeidimą atsakingas asmuo, kad pažeidimas nepasikartotų.
3. EVPRI nedelsdama praneša už pažeidimą atsakingam asmeniui apie tai, kokių veiksmų imtasi pagal 1 dalį, ir apie juos praneša valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Komisijai. Apie visus tokius sprendimus EVPRI viešai paskelbia savo interneto svetainėje per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.
Pirmoje pastraipoje nurodytas viešo skelbimo priemones sudaro bent:
a)
pareiškimas, kuriuo patvirtinama už pažeidimą atsakingo asmens teisė sprendimą skųsti;
b)
jei reikia, pareiškimas, kuriuo patvirtinama, kad skundas pateiktas, ir nurodoma, kad toks skundas neturi sprendimo taikymą stabdančio poveikio;
c)
pareiškimas, kuriuo patvirtinama, kad EVPRI Apeliacinė taryba pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 60 straipsnio 3 dalį gali sustabdyti ginčijamo sprendimo taikymą.
2 SKYRIUS
ADMINISTRACINĖS SANKCIJOS IR KITOS PRIEMONĖS
38h straipsnis
Baudos
1. Kai EVPRI pagal 38k straipsnio 5 dalį nustato, kad bet kuris asmuo tyčia ar dėl aplaidumo padarė kurį nors iš IVa antraštinėje dalyje išvardytų pažeidimų, ji pagal šio straipsnio 2 dalį priima sprendimą skirti baudą.
Pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jei EVPRI nustato objektyvių veiksnių, iš kurių matyti, kad asmuo veikė sąmoningai darydamas pažeidimą.
2. Maksimali 1 dalyje nurodyta bauda yra 200 000 EUR, o valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, – atitinkamo dydžio suma nacionaline valiuta. .
3. Pagal 1 dalį nustatydama baudos dydį, EVPRI atsižvelgia į 38g straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus.
38i straipsnis
Periodiškai mokamos baudos
1. EVPRI savo sprendimu skiria periodiškai mokamas baudas siekdama:
a) pagal 38b straipsnio 1 dalies a punktą priimtu sprendimu priversti asmenį nutraukti pažeidimą;
b) priversti 38b straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį:
–pateikti išsamią informaciją, kurios reikalauta pagal 38b straipsnį priimtu sprendimu;
–bendradarbiauti su tyrimo vykdytojais ir pirmiausia pateikti reikalaujamus išsamius dokumentus, duomenis, procedūras arba bet kokią kitą medžiagą, taip pat papildyti ir pataisyti kitą informaciją, pateiktą atliekant tyrimą, kuris pradėtas remiantis pagal 38c straipsnį priimtu sprendimu;
–bendradarbiauti su patikrinimo vietoje, kurį nurodyta atlikti pagal 38d straipsnį priimtu sprendimu, vykdytojais.
2. Periodiškai mokama bauda yra veiksminga ir proporcinga. Periodiškai mokama bauda skiriama už kiekvieną uždelstą dieną.
3. Nepaisant 2 dalies, periodiškai mokamų baudų dydis yra 3 proc. ankstesnių finansinių metų vidutinės dienos apyvartos, o fizinių asmenų atveju – 2 proc. ankstesnių kalendorinių metų vidutinių dienos pajamų. Jos skaičiuojamos nuo sprendime dėl periodiškai mokamos baudos skyrimo nustatytos dienos.
4. Periodiškai mokamos baudos skiriamos ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui nuo pranešimo apie EVPRI sprendimą. Šiam laikotarpiui pasibaigus EVPRI peržiūri šios priemonės taikymą.
38j straipsnis
Baudų ir periodiškai mokamų baudų paskelbimas, pobūdis, mokėjimo užtikrinimas ir paskyrimas
1. EVPRI viešai paskelbia apie kiekvieną baudą ir periodiškai mokamą baudą, paskirtą pagal 38h ir 38i straipsnius, išskyrus atvejus, kai toks viešas paskelbimas sukeltų didelį pavojų finansų rinkoms arba pernelyg pakenktų dalyvaujančioms šalims. Tokiu būdu neskelbiami asmens duomenys, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 45/2001.
2. Pagal 38h ir 38i straipsnius skirtos baudos ir periodiškai mokamos baudos yra administracinio pobūdžio.
3. Jei EVPRI priima sprendimą neskirti baudos arba periodiškai mokamos baudos, ji apie tai praneša Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms bei nurodo savo sprendimo priežastis.
4. Užtikrinama, kad pagal 38h ir 38i straipsnius paskirtos baudos ir periodiškai mokamos baudos būtų sumokėtos.
5. Mokėjimo užtikrinimą reglamentuoja civilinio proceso taisyklės, galiojančios toje valstybėje, kurios teritorijoje jis vykdomas.
6. Baudų ir periodiškai mokamų baudų sumos skiriamos į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą.
38k straipsnis
Priežiūros priemonių nustatymo ir baudų skyrimo procedūros taisyklės
1. Jei, vykdydama šiame reglamente numatytas pareigas, EVPRI nustato pagrįstų požymių, jog galbūt egzistuoja vieno ar daugiau IVa antraštinėje dalyje išvardytų pažeidimų padarymo faktų, EVPRI savo viduje paskiria nepriklausomą už tyrimą atsakingą pareigūną šiam atvejui tirti. Paskirtasis pareigūnas tiesiogiai ar netiesiogiai nedalyvauja ir nedalyvavo prižiūrint atitinkamą duomenų teikimo paslaugų teikėją ar išduodant jam veiklos leidimą, ir savo funkcijas vykdo nepriklausomai nuo EVPRI.
2. 1 dalyje nurodytas už tyrimą atsakingas pareigūnas tiria įtariamus pažeidimus, atsižvelgdamas į asmenų, dėl kurių atliekami tyrimai, pastabas, ir pateikia EVPRI išsamią bylą su savo išvadomis.
3. Kad už tyrimą atsakingas pareigūnas galėtų vykdyti savo užduotis, jam suteikiami įgaliojimai prašyti informacijos pagal 38b straipsnį ir atlikti tyrimus bei patikrinimus vietoje pagal 38c ir 38d straipsnius.
4. Vykdydamas savo užduotis, už tyrimą atsakingas pareigūnas gali susipažinti su visais dokumentais ir informacija, kuriuos EVPRI surinko vykdydama priežiūros veiklą.
5. Užbaigęs tyrimą ir prieš pateikdamas EVPRI bylą su savo išvadomis, už tyrimą atsakingas pareigūnas asmenims, kurių atžvilgiu atliekami tyrimai, suteikia galimybę būti išklausytiems tais klausimais, dėl kurių atliekamas tyrimas. Už tyrimą atsakingas pareigūnas savo išvadas grindžia tik tais faktais, dėl kurių atitinkami asmenys galėjo pateikti pastabų.
6. Atliekant tyrimus pagal šį straipsnį visapusiškai gerbiamos atitinkamų asmenų teisės į gynybą.
7. Pateikęs bylą su savo išvadomis EVPRI, už tyrimą atsakingas pareigūnas informuoja asmenis, dėl kurių vykdomi tyrimai. Asmenys, dėl kurių vykdomi tyrimai, turi teisę susipažinti su byla, atsižvelgiant į kitų asmenų teisėtą interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai, kuri daro poveikį trečiosioms šalims.
8. Remdamasi byla, kurioje pateiktos už tyrimą atsakingo pareigūno išvados, ir pagal 38l straipsnį asmenų, dėl kurių vykdomi tyrimai, prašymu tų asmenų išklausiusi, EVPRI nusprendžia, ar asmenys, dėl kurių vykdomi tyrimai, padarė vieną ar kelis iš IVa antraštinėje dalyje nurodytų pažeidimų ir, jeigu taip, taiko priežiūros priemonę pagal 38m straipsnį.
9. Už tyrimą atsakingas pareigūnas nedalyvauja EVPRI svarstymuose ir jokiu kitu būdu nesikiša į EVPRI sprendimų priėmimo procesą.
10. Pagal 50 straipsnį Komisija [LB: įrašyti datą praėjus 24 mėnesiams nuo įsigaliojimo datos] priima deleguotuosius aktus ir juose patikslina procedūrines naudojimosi įgaliojimu skirti baudas ar periodiškai mokamas baudas taisykles, įskaitant nuostatas dėl teisių į gynybą, laiko nuostatas ir baudų ar periodiškai mokamų baudų surinkimo nuostatas, baudų bei periodiškai mokamų baudų skyrimo ir jų mokėjimo užtikrinimo senaties terminus.
11. Vykdydama šiame reglamente numatytas pareigas ir nustačiusi pagrįstų požymių, jog galbūt egzistuoja baudžiamųjų veikų padarymo faktų, EVPRI perduoda baudžiamosios atsakomybės klausimus spręsti atitinkamoms nacionalinėms valdžios institucijoms. Be to, EVPRI neskiria baudų ar periodiškai mokamų baudų tais atvejais, kai ankstesnis išteisinamasis ar apkaltinamasis nuosprendis, priimtas dėl tokio paties fakto ar faktų, kurie iš esmės yra tokie patys, pasibaigus pagal nacionalinę teisę vykdomam baudžiamajam procesui jau įgavo res judicata galią.
38l straipsnis
Atitinkamų asmenų išklausymas
1. Prieš priimdama sprendimą pagal 38g, 38h ir 38i straipsnius, asmenims, dėl kurių vyksta procedūra, EVPRI suteikia galimybę pateikti pastabų dėl jos išvadų. EVPRI savo sprendimus grindžia tik tomis išvadomis, dėl kurių asmenys, dėl kurių vyksta procedūra, galėjo pateikti pastabų.
Pirma pastraipa netaikoma, jei būtina imtis skubių veiksmų, kad nebūtų padaryta didelė ir neišvengiama žala finansų sistemai. Tokiu atveju EVPRI gali priimti laikiną sprendimą, o atitinkamiems asmenims suteikti galimybę būti išklausytiems kuo greičiau po sprendimo priėmimo.
2. Per procedūrą visapusiškai gerbiamos asmenų, dėl kurių vyksta tyrimai, teisės į gynybą. Jie turi teisę susipažinti su EVPRI byla, atsižvelgiant į kitų asmenų teisėtą interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai arba EVPRI vidaus parengiamiesiems dokumentams.
38m straipsnis
Sprendimų peržiūra Teisingumo Teisme
Teisingumo Teismas turi neribotą jurisdikciją peržiūrėti sprendimus, kuriais EVPRI paskyrė baudą arba periodiškai mokamą baudą. Jis paskirtą baudą arba periodiškai mokamą baudą gali panaikinti, sumažinti arba padidinti.
38n straipsnis
Veiklos leidimų ir priežiūros mokesčiai
1. Duomenų teikimo paslaugų teikėjams EVPRI taiko mokesčius pagal šį reglamentą ir pagal deleguotuosius aktus, priimtus pagal 3 dalį. Tais mokesčiais visiškai padengiamos būtinos EVPRI išlaidos, susijusios su veiklos leidimų išdavimu duomenų teikimo paslaugų teikėjams ir jų priežiūra, taip pat atlyginamos visos išlaidos, kurių kompetentingos institucijos gali patirti atlikdamos darbą pagal šį reglamentą, ypač kurias nors užduotis perdavus pagal 38o straipsnį.
2. Atskiro mokesčio, surenkamo iš konkretaus duomenų teikimo paslaugų teikėjo, suma padengia visas administracines išlaidas, kurias EVPRI patiria vykdydama veiklą, susijusią su tokio emitento, siūlytojo arba asmens, prašančio įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, parengtu prospektu, įskaitant jo priedus. Mokestis yra proporcingas emitento, siūlytojo arba asmens, prašančio įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, apyvartai.
3. Komisija pagal 50 straipsnį priima deleguotuosius aktus iki [LB: įrašyti datą praėjus 24 mėnesiams nuo įsigaliojimo datos] ir juose patikslina mokesčių rūšis, už ką jie mokami, mokesčių dydžius ir mokėjimo būdą.
38o straipsnis
EVPRI užduočių perdavimas kompetentingoms institucijoms
1. Jei to reikia priežiūros užduočiai tinkamai atlikti, laikydamasi pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį EVPRI paskelbtų gairių, EVPRI gali perduoti konkrečias priežiūros užduotis valstybės narės kompetentingai institucijai. Tokios konkrečios priežiūros užduotys pirmiausia gali apimti įgaliojimą vykdyti prašymus pateikti informaciją pagal 38b straipsnį ir atlikti tyrimus bei patikrinimus vietoje pagal 38c ir 38d straipsnius.
2. Prieš perduodama užduotį, EVPRI konsultuojasi su atitinkama kompetentinga institucija dėl:
a) ketinamos perduoti užduoties masto;
b) užduoties atlikimo tvarkaraščio ir
c) būtinos informacijos, kurią turi perduoti EVPRI ir kuri turi būti jai perduota.
3. Vadovaudamasi pagal 38n straipsnio 3 dalį Komisijos priimtomis mokesčių taisyklėmis, EVPRI atlygina kompetentingai institucijai išlaidas, kurias kompetentinga institucija patyrė vykdydama perduotas užduotis.
4. EVPRI peržiūri 1 dalyje nurodytą sprendimą reikiamu periodiškumu. Perdavimas gali būti bet kuriuo metu atšauktas.
(32)5. Užduočių perdavimas nedaro poveikio EVPRI atsakomybei ir neapriboja EVPRI galimybių vykdyti perduotą veiklą ir prižiūrėti, kaip ji vykdoma.“; 50 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)
2 dalis pakeičiama taip:
„2. 1 straipsnio 9 dalyje, 2 straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 5 dalyje, 17 straipsnio 3 dalyje, 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 27c straipsnyje, 31 straipsnio 4 dalyje, 40 straipsnio 8 dalyje, 41 straipsnio 8 dalyje, 42 straipsnio 7 dalyje, 45 straipsnio 10 dalyje bei 52 straipsnio 10 ir 12 dalyse nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2014 m. liepos 2 d.“;
(c)
3 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:
„Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 1 straipsnio 9 dalyje, 2 straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 5 dalyje, 17 straipsnio 3 dalyje, 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 27c straipsnyje, 31 straipsnio 4 dalyje, 40 straipsnio 8 dalyje, 41 straipsnio 8 dalyje, 42 straipsnio 7 dalyje, 45 straipsnio 10 dalyje ir 52 straipsnio 10 ir 12 dalyse nurodytus deleguotuosius įgaliojimus.“;.
(d)5 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:
„Pagal 1 straipsnio 9 dalį, 2 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 2 dalį, 15 straipsnio 5 dalį, 17 straipsnio 3 dalį, 19 straipsnio 2 ir 3 dalis, 27c straipsnį, 31 straipsnio 4 dalį, 40 straipsnio 8 dalį, 41 straipsnio 8 dalį, 42 straipsnio 7 dalį, 45 straipsnio 10 dalį bei 52 straipsnio 10 ir 12 dalis priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš.“;
(33)52 straipsnis papildomas 13 ir 14 dalimis:
„13.
Komisija, pasikonsultavusi su EVPRI, teikia ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai apie konsoliduotos informacinės juostos veikimą, nustatytą pagal IVa antraštinę dalį. Ataskaita pagal 27d straipsnio 1 dalį pateikiama ne vėliau kaip 2019 m. rugsėjo 3 d. Ataskaita pagal 27d straipsnio 2 dalį pateikiama ne vėliau kaip 2021 m. rugsėjo 3 d.
Pirmoje pastraipoje nurodytose ataskaitose konsoliduotos informacinės juostos veikimas įvertinamas atsižvelgiant į šiuos kriterijus:
a)
konsoliduotos informacijos po sandorio sudarymo, apimančios visus sandorius, neatsižvelgiant į tai, ar jie vykdomi prekybos vietose, ar ne, prieinamumą ir pateikimą laiku;
b)
aukštos kokybės visos ir dalinės informacijos po sandorio sudarymo, pateikiamos tokiais formatais, kurie būtų lengvai prieinami rinkos dalyviams ir kuriais jie galėtų lengvai naudotis pagrįstomis komercinėmis sąlygomis, prieinamumą ir pateikimą laiku.
Jei Komisija padaro išvadą, kad KIJT neteikia informacijos tokiu būdu, kuris atitinka antroje pastraipoje nustatytus kriterijus, kartu su ataskaita ji pateikia EVPRI prašymą pradėti derybų procedūrą, pagal kurią per EVPRI surengtą viešųjų pirkimų procedūrą būtų paskirtas komercinis subjektas, valdantis konsoliduotą informacinę juostą. Gavusi Komisijos prašymą ir remdamasi jame išdėstytomis sąlygomis ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 966/2012**, EVPRI pradeda šią procedūrą.
14.
Jeigu pradedama 13 dalyje nurodyta procedūra, pagal 50 straipsnį Komisija priima deleguotuosius aktus ir juose patikslina priemones, kuriomis:
a)
numatoma sutarties su komerciniu subjektu, valdančiu konsoliduotą informacinę juostą, trukmė ir sutarties pratęsimo bei naujos viešųjų pirkimų procedūros inicijavimo procesas bei sąlygos;
b)
nustatoma, kad komercinis subjektas, valdantis konsoliduotą informacinę juostą, tai daro vienas ir kad jokiam kitam subjektui neleidžiama veikti kaip KIJT pagal 27a straipsnį;
c)
EVPRI suteikiami įgaliojimai užtikrinti, kad per viešųjų pirkimų procedūrą paskirtas komercinis subjektas, valdantis konsoliduotą informacinę juostą, laikytųsi konkurso sąlygų;
d)
užtikrinama, kad komercinio subjekto, valdančio konsoliduotą informacinę juostą, pateikta informacija po sandorio sudarymo būtų aukštos kokybės, pateikiama rinkos dalyviams lengvai prieinamais bei lengvai naudojamais formatais ir būtų konsoliduotos formos, apimančios visą rinką;
e)
užtikrinama, kad informacija po sandorio sudarymo būtų pateikta pagrįstomis komercinėmis sąlygomis, būtų tiek konsoliduota, tiek nekonsoliduota, taip pat atitiktų tos informacijos naudotojų visoje Sąjungoje poreikius;
f)
užtikrinama, kad per EVPRI surengtą viešųjų pirkimų procedūrą paskirtas komercinis subjektas, valdantis konsoliduotą informacinę juostą, su prekybos vietos ir PSS duomenimis galėtų susipažinti už pagrįstą kainą;
g)
nustatoma tvarka, taikoma tuo atveju, kai per viešųjų pirkimų procedūrą paskirtas komercinis subjektas, valdantis konsoliduotą informacinę juostą, neįvykdo konkurso sąlygų;
h)
nustatoma tvarka, kad tuo atveju, kai šios dalies b punkte numatytais įgaliojimais nesinaudojama arba per viešųjų pirkimų procedūrą nepaskiriamas joks subjektas, pagal 27a straipsnį veiklos leidimą gavęs KIJT galėtų toliau valdyti konsoliduotą informacinę juostą, kol bus baigta vykdyti nauja viešųjų pirkimų procedūra ir konsoliduotai informacinei juostai valdyti bus paskirtas komercinis subjektas.
*
2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).
**
2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).“;
(34)įterpiami 54a ir 54b straipsniai:
„54a straipsnis
Su EVPRI susijusios pereinamojo laikotarpio priemonės
1. Visos kompetencijos sritys ir pareigos, susijusios su duomenų teikimo paslaugų teikėjų priežiūros ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veikla ir perduotos kompetentingoms institucijoms pagal Direktyvos 2014/65/ES 67 straipsnį, [LB: įrašyti datą praėjus 36 mėnesiams nuo įsigaliojimo datos] panaikinamos. Nuo tos dienos šias kompetencijos sritis ir pareigas perima EVPRI.
2. 1 dalyje nurodytą dieną EVPRI perima visas bylas ir darbinius dokumentus, susijusius su duomenų teikimo paslaugų teikėjų priežiūros ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veikla, įskaitant visą vykdomą nagrinėjimą ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veiksmus, arba jų patvirtintas kopijas.
Tačiau prašymai dėl veiklos leidimo išdavimo, kuriuos kompetentingos institucijos gavo iki [LB: įrašyti datą praėjus 30 mėnesių nuo įsigaliojimo datos], EVPRI neperduodami ir sprendimą dėl registravimo arba atsisakymo užregistruoti priima atitinkama institucija.
3. 1 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos užtikrina, kad visi turimi dokumentai ir darbiniai dokumentai arba jų patvirtintos kopijos būtų kuo skubiau perduoti EVPRI ir kad bet kuriuo atveju juos perduotų duomenų teikimo paslaugų teikėjai. Tos kompetentingos institucijos taip pat teikia EVPRI visą būtiną pagalbą ir patarimus, kad palengvintų efektyvų ir veiksmingą duomenų teikimo paslaugų teikėjų priežiūros ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veiklos perdavimą ir perėmimą.
4. EVPRI veikia kaip 1 dalyje nurodytų kompetentingų institucijų teisių perėmėja bet kuriame administraciniame arba teismo procese, kuris vykdomas dėl tų kompetentingų institucijų vykdytos priežiūros ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veiklos, susijusios su klausimais, kuriems taikomas šis reglamentas.
5. Kompetencijos sritis perdavus EVPRI, visi pagal 1 dalį išduoti duomenų teikimo paslaugų teikėjų veiklos leidimai lieka galioti.
54b straipsnis
Ryšiai su auditoriais
1.
Bet kuris asmuo, turintis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/43/EB* apibrėžtus įgaliojimus ir duomenų teikimo paslaugų teikėjo įmonėje vykdantis Direktyvos 2013/34/ES 34 straipsnyje arba Direktyvos 2009/65/EB 73 straipsnyje apibrėžtas užduotis arba bet kurias kitas teisės aktuose apibrėžtas užduotis, privalo nedelsdamas pranešti EVPRI apie kiekvieną vykdant tas užduotis sužinotą su ta įmone susijusį faktą ar sprendimą, kuris gali:
a)
būti esminis įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriais nustatomos veiklos leidimų išdavimą reglamentuojančios sąlygos ar kuriais konkrečiai reglamentuojama duomenų teikimo paslaugų teikėjų veikla, pažeidimas;
b)
trukdyti duomenų teikimo paslaugų teikėjui nenutrūkstamai vykdyti savo veiklą;
c)
būti pagrindas atsisakyti tvirtinti finansines ataskaitas arba pareikšti išlygas.
Tas asmuo taip pat privalo pranešti apie visus faktus ir sprendimus, apie kuriuos sužinojo vykdydamas kurias nors pirmoje pastraipoje nurodytas užduotis įmonėje, palaikančioje glaudžius ryšius su duomenų teikimo paslaugų teikėjo įmonėje, kurioje jis vykdo tas užduotis.
2.
Tai, kad asmenys, įgalioti, kaip apibrėžta Direktyvoje 2006/43/EB, gera valia praneša kompetentingoms institucijoms apie bet kurį 1 dalyje nurodytą faktą ar sprendimą, nėra laikoma jokiu sutartinio ar teisinio apribojimo dėl informacijos atskleidimo pažeidimu, ir taip pasielgusiems asmenims netaikoma jokia atsakomybė.
*
2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 84/253/EEB (OL L 157, 2006 6 9, p. 87).“.
7 straipsnis
Reglamento (ES) 2015/760 dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų daliniai pakeitimai
Reglamentas (ES) 2015/760 iš dalies keičiamas taip:
(1)2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)10 punktas pakeičiamas taip:
„10)
kompetentinga institucija – bet kuri kompetentinga institucija, nurodyta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies f ir h punktuose;“;
(c)11 punktas išbraukiamas;
(2)3 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:
„3.
ESMA tvarko centrinį viešą registrą, kuriame nurodomas kiekvienas pagal šį reglamentą veiklos leidimą gavęs ELTIF ir ELTIF valdytojas. Registras yra prieinamas elektronine forma.“;
(3)5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1 dalis iš dalies keičiama taip:
i)pirma pastraipa pakeičiama taip:
„Prašymas išduoti ELTIF veiklos leidimą teikiamas ESMA.“;
ii)antra pastraipa papildoma e punktu:
„e)
valstybių narių, kuriose ketinama platinti ELTIF investicinius vienetus arba akcijas, sąrašas.“;
iii)trečia pastraipa pakeičiama taip:
„ESMA gali prašyti pateikti paaiškinimų ir informacijos dėl pagal antrą pastraipą pateiktų dokumentų ir informacijos.“;
(c)2 dalis iš dalies keičiama taip:
i)pirma pastraipa pakeičiama taip:
„Tik ES AIFV, turintis veiklos leidimą pagal Direktyvą 2011/61/ES, gali teikti prašymą ESMA leisti valdyti ELTIF, dėl kurio teikiamas prašymas išduoti veiklos leidimą pagal 1 dalį.“;
ii)paskutinė pastraipa pakeičiama taip:
„ESMA gali prašyti ES AIFV kompetentingos institucijos pateikti paaiškinimų ir informacijos dėl antroje pastraipoje nurodytų dokumentų arba patvirtinti, kad ELTIF patenka į ES AIFV leidimo valdyti AIF taikymo sritį. ES AIFV kompetentinga institucija atsakymą pateikia per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai ji gauna ESMA pateiktą prašymą.“;
(d)4 dalis pakeičiama taip:
„4.
Apie visus vėlesnius 1 ir 2 dalyse nurodytų dokumentų pakeitimus nedelsiant pranešama ESMA.“;
(e)5 dalis pakeičiama taip:
„5.
Nukrypstant nuo 1–3 dalių, ES AIF, kurio teisinė forma yra tokia, kad jis gali pasirinkti vidinį valdymą, ir jo valdymo organas nusprendžia neskirti išorės AIFV, vienu sykiu prašo, kad ESMA išduotų ELTIF veiklos leidimą pagal šį reglamentą ir AIFV veiklos leidimą pagal Direktyvą 2011/61/ES.
Į prašymą dėl vidinio valdymo ELTIF veiklos leidimo įtraukiama:
a)
fondo taisyklės ar steigimo dokumentai;
b)
depozitoriumo tapatybės informacija;
c)
investuotojams skelbtinos informacijos aprašas, įskaitant neprofesionaliųjų investuotojų pateikiamų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašą;
e)
valstybių narių, kuriose ketinama platinti ELTIF investicinius vienetus arba akcijas, sąrašas;
f)
Direktyvos 2011/61/ES 7 straipsnio 2 dalies a–e punktuose nurodyta informacija.
Per tris mėnesius nuo išsamaus prašymo pateikimo dienos ESMA informuoja ES AIF, ar pirmoje pastraipoje nurodyti veiklos leidimai išduodami .“;
(f)straipsnis papildomas 6 ir 7 dalimis:
„6. Pagal 31 straipsnio 2 dalį ESMA nedelsdama praneša valstybių narių, kuriose ketinama platinti ELTIF investicinius vienetus arba akcijas, kompetentingoms institucijoms apie pagal 6 straipsnį išduotus veiklos leidimus.
7. 6 dalyje nurodytame pranešime pateikiama ši informacija:
a)
ELTIF valdytojo bei ELTIF identifikavimo duomenys ir valstybė narė, kurioje yra registruota arba pagrindinė ELTIF buveinė;
b)
ELTIF taisyklės arba steigimo dokumentai;
c)
ELTIF depozitoriumo identifikavimo duomenys;
d)
informacijos, kurią reikia pateikti investuotojams, aprašas;
e)
neprofesionaliųjų investuotojų pateiktų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašas;
f)
prospektas ir, jei taikoma, Reglamente (ES) Nr. 1286/2014 nurodytas pagrindinės informacijos dokumentas;
g)
informacija apie 26 straipsnyje nurodytas priemones.“;
(4)6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1–3 dalys pakeičiamos taip:
„1.
ES AIF išduodamas ELTIF veiklos leidimas tik tuo atveju, jei ESMA:
a)
įsitikina, kad ES AIF geba įvykdyti visus šio reglamento reikalavimus;
b)
yra priėmusi sprendimą patenkinti pagal Direktyvą 2011/61/ES veiklos leidimą turinčio ES AIFV prašymą leisti valdyti ELTIF, yra patvirtinusi fondo taisykles ar steigimo dokumentus ir pritarusi tam, koks pasirinktas depozitoriumas.
2.
ES AIF pateikus prašymą pagal šio reglamento 5 straipsnio 5 dalį, ESMA išduoda ELTIF veiklos leidimą ES alternatyvaus investavimo fondui tik tuo atveju, jeigu:
a)
įsitikina, kad ES AIF atitinka šį reglamentą;
b)
įsitikina, kad ES AIF atitinka Direktyvos 2011/61/ES reikalavimus;
c)
patvirtina fondo taisykles arba steigimo dokumentus ir pasirinktą depozitoriumą.
3.
ESMA gali atsisakyti tvirtinti ES AIFV prašymą leisti valdyti ELTIF tik tada, jeigu ES AIFV:
a)
neatitinka šio reglamento reikalavimų;
b)
neatitinka Direktyvos 2011/61/ES reikalavimų ketinamo valdyti ELTIF atžvilgiu;
c)
ES AIFV valdytojo kompetentinga institucija jam neišdavė leidimo valdyti AIF, kurie laikosi tokių investavimo strategijų, kokioms taikomas šis reglamentas;
d)
nepateikė 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų arba jokio paaiškinimo ar informacijos, paprašytų pagal tą dalį.
Prieš priimdama sprendimą netenkinti prašymo, ESMA pasitaria su ES AIFV kompetentinga institucija.“;
(c)4 dalis išbraukiama;
(d)5 dalis pakeičiama taip:
„5.
ESMA praneša ES AIF savo sprendimo neišduoti ELTIF veiklos leidimo priežastis.“;
(e)6 ir 7 dalys išbraukiamos;
(5)įterpiamas 6a straipsnis:
„6a straipsnis
Veiklos leidimo panaikinimas
1. Nepažeisdama 35 straipsnio, ESMA panaikina ELTIF veiklos leidimą, jeigu to ELTIF valdytojas atitinka kurią nors iš šių sąlygų:
a)
valdytojas aiškiai atsisakė veiklos leidimo arba per šešis mėnesius nuo veiklos leidimo išdavimo juo nepasinaudojo;
b)
valdytojas gavo veiklos leidimą pateikęs klaidingą informaciją ar pasinaudojęs kitomis neteisėtomis priemonėmis;
c)
ELTIF nebeatitinka sąlygų, pagal kurias jam išduotas veiklos leidimas.
2. Veiklos leidimo panaikinimas iš karto įsigalioja visoje Sąjungoje.“;
(6)7 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:
„3.
ELTIF valdytojas yra atsakingas už tai, kad ELTIF atžvilgiu būtų laikomasi šio reglamento ir atitinkamų Direktyvos 2011/61/ES reikalavimų. ELTIF valdytojas taip pat atsako už visus nuostolius ar žalą, patiriamus dėl šio reglamento nesilaikymo.“;
(7)17 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:
„Nustatant pirmos pastraipos a punkte nurodytą datą, atsižvelgiama į turto, į kurį ELTIF ketina investuoti, ypatumus ir savybes, be to, iki šios datos negali būti praėję daugiau kaip penkeri metai po ELTIF veiklos leidimo išdavimo dienos arba pusė ELTIF gyvavimo trukmės, kaip nustatyta pagal 18 straipsnio 3 dalį, pasirenkant ankstesnę datą. Išimties tvarka ESMA, pateikus tinkamai pagrįstą investavimo planą, gali leisti pratęsti šį laikotarpį ne daugiau kaip dar vieniems metams.“;
(8)18 straipsnio 2 dalies b punktas pakeičiamas taip:
„b)
veiklos leidimo išdavimo ir visą ELTIF gyvavimo laikotarpį ELTIF valdytojas gali įrodyti ESMA, kad taikoma tinkama ELTIF likvidumo valdymo sistema ir veiksmingos likvidumo rizikos stebėjimo procedūros, kurios yra suderinamos su ELTIF ilgalaike investavimo strategija ir siūloma išpirkimo politika;“;
(9)21 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„1.
ELTIF patvirtina papunkčiui išdėstytą jo turto tvarkingo pardavimo ar perleidimo grafiką, kad pasibaigus ELTIF gyvavimo trukmei būtų išpirkti investuotojų turimi investiciniai vienetai ar akcijos, ir likus mažiausiai vieniems metams iki ELTIF gyvavimo trukmės pabaigos dienos informuoja apie šį grafiką ESMA.“;
(10)23 straipsnio 3 dalies f punktas pakeičiamas taip:
„f)
visa kita informacija, kuri, ESMA nuomone, gali būti aktuali pagal 2 dalį.“;
(11)24 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„1.
ELTIF savo prospektą ir visus jo pakeitimus, taip pat savo metinę ataskaitą siunčia ESMA. ELTIF valdytojo kompetentingai institucijai paprašius, ELTIF jai pateikia tuos dokumentus. Tuos dokumentus ELTIF pateikia per laikotarpį, kurį nurodo ESMA ir ELTIF valdytojo kompetentinga institucija.“;
(12)28 straipsnis papildomas 3 dalimi:
„3.
Pagal 36a straipsnį Komisija priima deleguotuosius aktus iki [LB: įrašyti datą praėjus 24 mėnesiams nuo įsigaliojimo datos] ir juose patikslina įvertinimo, ar ELTIF tinka platinti investicinius vienetus ar akcijas 1 dalyje nurodytiems neprofesionaliesiems investuotojams, vidaus tvarką, užtikrindama derėjimą su nuostatomis dėl tinkamumo ir priimtinumo vertinimo, numatyto Direktyvos 2014/65/ES* 25 straipsnyje.
___________________________________
2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2011/61/ES ir Direktyva 2002/92/EB (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).“;
(13)31, 32, 33 ir 34 straipsniai pakeičiami taip:
„31 straipsnis
ELTIF investicinių vienetų ar akcijų platinimas
ELTIF valdytojui leidžiama platinti ELTIF investicinius vienetus ar akcijas iškart po to, kai ESMA tą valdytoją informuoja apie 5 straipsnio 6 dalyje nurodytą pranešimą.
32 straipsnis
ESMA vykdoma priežiūra
1.
ESMA užtikrina, kad šis reglamentas būtų nuolat taikomas.
2.
ESMA prižiūri, kaip laikomasi ELTIF taisyklių arba steigimo dokumentų, taip pat kaip vykdomi prospekte išdėstyti įsipareigojimai – jie turi atitikti šį reglamentą.
3.
Vykdydama šiuo reglamentu jai pavestas užduotis ir siekdama užtikrinti aukštus priežiūros standartus, ESMA taiko visą atitinkamą Sąjungos teisę ir, kai tokią Sąjungos teisę sudaro direktyvos, nacionalinės teisės aktus, kuriais tos direktyvos perkeliamos į nacionalinę teisę.
4.
Kompetentingos institucijos vykdo kolektyvinio investavimo subjektų, kurie įsteigti jų teritorijoje arba kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami jų teritorijoje, stebėseną tikrindamos, ar jie nenaudoja nuorodos „ELTIF“ ir ar neteigia, kad jie yra ELTIF, jei jie nėra gavę veiklos leidimo pagal šį reglamentą.
Jeigu kompetentinga institucija mano, kad kolektyvinio investavimo subjektas naudoja nuorodą „ELTIF“ arba teigia esantis ELTIF, nors nėra gavęs veiklos leidimo pagal šį reglamentą, ji nedelsdama apie tai informuoja ESMA.
33 straipsnis
Naudojimasis 34, 34a ir 34b straipsniuose nurodytais įgaliojimais
Pagal 34, 34a ir 34b straipsnius ESMA ar bet kuriam ESMA pareigūnui ar kitam jos įgaliotam asmeniui suteiktais įgaliojimais nesinaudojama reikalaujant atskleisti informaciją ar dokumentus, kuriems taikoma teisė neatskleisti profesinės paslapties.
34 straipsnis
Prašymai pateikti informaciją
1.
ESMA gali paprastu prašymu arba sprendimu prašyti, kad visą informaciją, kurios ESMA reikia savo pareigoms pagal šį reglamentą vykdyti, pateiktų toliau nurodyti asmenys:
a)
ELTIF valdytojai;
b)
ELTIF valdyme dalyvaujantys asmenys;
c)
trečiosios šalys, kurioms ELTIF valdytojas perdavė tam tikras funkcijas;
d)
asmenys, kurie kitu pagrindu yra glaudžiai ir esmingai susieti arba susiję su ELTIF valdymu.
2.
Kiekviename 1 dalyje nurodytame paprastame prašyme pateikti informaciją:
a)
kaip to prašymo teisinis pagrindas, nurodomas šis straipsnis;
b)
nurodomas prašymo tikslas;
c)
nurodoma, kokios informacijos reikia;
d)
nustatoma, per kiek laiko pateikti informaciją;
e)
pažymima, kad asmuo, kurio prašoma informacijos, tos informacijos pateikti neprivalo, tačiau jei jis savanoriškai atsakys į prašymą, pateikta informacija negali būti neteisinga ar klaidinanti;
f)
nurodomas baudos, kuri būtų skiriama pagal 35a straipsnį, jeigu pateikta informacija būtų neteisinga arba klaidinanti, dydis.
3.
Jeigu ESMA prašo pateikti informaciją sprendimu pagal 1 dalį:
a)
kaip to prašymo teisinis pagrindas, nurodomas šis straipsnis;
b)
nurodomas prašymo tikslas;
c)
nurodoma, kokios informacijos reikia;
d)
nustatoma, per kiek laiko pateikti informaciją;
e)
nurodomos 35b straipsnyje numatytos periodiškai mokamos baudos, jei pateikiama ne visa prašoma informacija;
f)
nurodoma 35a straipsnio 3 dalyje, taikomoje kartu su 35a straipsnio 2 dalies n punktu, numatyta bauda, jei atsakant į klausimus pateikiama neteisinga arba klaidinanti informacija;
g)
nurodoma teisė apskųsti sprendimą Apeliacinei tarybai ir prašyti, kad jis būtų peržiūrėtas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 60 ir 61 straipsnius.
4.
Prašomą informaciją teikia 1 dalyje nurodyti asmenys arba jų atstovai, o juridinių asmenų arba asociacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, atveju – įstatymais arba jų įstatais jiems atstovauti įgalioti asmenys. Deramai įgalioti teisininkai gali teikti šią informaciją savo klientų vardu. Jei teikiama informacija yra neišsami, neteisinga arba klaidinanti, visa atsakomybė tenka klientui.
5.
ESMA nedelsdama išsiunčia paprasto prašymo arba savo sprendimo kopiją valstybės narės, kurios teritorijoje gyvena ar yra įsisteigę 1 dalyje nurodyti asmenys, kurių prašoma pateikti informaciją, kompetentingai institucijai.“;
(14)Įterpiami šie 34a, 34b, 34c ir 34d straipsniai:
„34a straipsnis
Bendrieji tyrimai
1.
Siekdama vykdyti šiame reglamente nustatytas pareigas, ESMA gali vykdyti reikalingus 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų tyrimus. Tuo tikslu ESMA pareigūnai ir kiti jos įgalioti asmenys turi įgaliojimus:
a)
nagrinėti visus dokumentus, duomenis, procedūras ir kitą medžiagą, susijusią su jų užduočių vykdymu, neatsižvelgiant į laikmenas, kuriose jie saugomi;
b)
daryti ar gauti šių dokumentų, duomenų, procedūrų ir kitos medžiagos patvirtintas kopijas ar jų išrašus;
c)
pakviesti bet kurį 34 straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį, jo atstovus arba darbuotojus ir prašyti žodžiu arba raštu pateikti faktų arba dokumentų, susijusių su patikrinimo dalyku ir tikslu, paaiškinimus, o atsakymus užrašyti;
d)
apklausti visus kitus fizinius ar juridinius asmenis, kurie sutinka būti apklausti, siekiant surinkti su tyrimo dalyku susijusios informacijos;
e)
reikalauti telefoninių pokalbių įrašų ir duomenų srauto duomenų.
2.
ESMA pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos ESMA įgaliojo atlikti 1 dalyje nurodytus tyrimus, savo įgaliojimais naudojasi pateikę raštišką įgaliojimą, kuriame nurodomas tyrimo dalykas ir tikslas. Tame įgaliojime taip pat nurodomos 35b straipsnyje nustatytos periodiškai mokamos baudos, taikomos tais atvejais, jei reikalaujami dokumentai, duomenys, procedūros ar bet kuri kita medžiaga arba atsakymai į klausimus, užduotus 34 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, nepateikiami arba yra neišsamūs, taip pat nurodomos 35a straipsnio 3 dalyje, taikomoje kartu su 35a straipsnio 2 dalies o punktu, nustatytos baudos, jei atsakymai į klausimus, užduotus 34 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, yra neteisingi ar klaidinantys.
3.
34 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys bendradarbiauja su ESMA sprendimu pradėtų tyrimų vykdytojais. Sprendime nurodomas tyrimo dalykas ir tikslas, 35b straipsnyje nustatytos periodiškai mokamos baudos, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 taikomos teisių gynimo priemonės bei teisė prašyti, kad sprendimas būtų peržiūrėtas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.
4.
Likus pakankamai laiko iki tyrimo, ESMA praneša valstybės narės, kurioje turi būti vykdomas tyrimas, kompetentingai institucijai apie tyrimą ir nurodo įgaliotų asmenų tapatybę. Atitinkamos kompetentingos institucijos pareigūnai ESMA prašymu padeda tiems įgaliotiems asmenims atlikti savo pareigas. Atitinkamos kompetentingos institucijos pareigūnai, pateikę prašymą, taip pat gali dalyvauti tyrimuose.
5.
Jeigu pagal nacionalines taisykles reikia gauti teisminės institucijos leidimą norint reikalauti 1 dalies e punkte nurodytų telefoninių pokalbių įrašų ir duomenų srauto duomenų, tokiam leidimui gauti pateikiamas prašymas. Prašymas tokiam leidimui gauti taip pat gali būti pateikiamas kaip atsargumo priemonė.
6.
Jeigu nacionalinė teisminė institucija gauna prašymą dėl leidimo reikalauti pateikti 1 dalies e punkte nurodytus telefoninių pokalbių įrašus ir duomenų srauto duomenis, ta institucija patikrina:
a) ar 3 dalyje nurodytas ESMA priimtas sprendimas yra autentiškas;
b) ar taikytinos priemonės yra proporcingos, nėra savavališkos arba perteklinės.
Pagal b punktą nacionalinė teisminė institucija gali paprašyti, kad ESMA pateiktų išsamius paaiškinimus, ypač dėl pagrindo, kuriuo remdamasi ESMA įtaria, kad padaryta šio reglamento pažeidimų, dėl įtariamo pažeidimo sunkumo bei asmens, kurio atžvilgiu taikomos prievartos priemonės, dalyvavimo pobūdžio. Tačiau nacionalinė teisminė institucija netikrina paties tyrimo būtinumo ir nereikalauja, kad jai būtų pateikta ESMA byloje esanti informacija. ESMA sprendimo teisėtumą gali peržiūrėti tik Teisingumo Teismas Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 61 straipsnyje nustatyta tvarka.
34b straipsnis
Patikrinimai vietoje
1.
Siekdama vykdyti šiame reglamente nustatytas pareigas, ESMA gali atlikti visus būtinus patikrinimus vietoje 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų juridinių asmenų verslo patalpose.
2.
ESMA pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos ESMA įgaliojo atlikti patikrinimą vietoje, gali patekti į visas juridinių asmenų, dėl kurių yra priimtas ESMA sprendimu sprendimas atlikti tyrimą, verslo patalpas bei teritoriją ir turi visus 34a straipsnio 1 dalyje išvardytus įgaliojimus. Jie taip pat yra įgalioti užplombuoti bet kurias verslo patalpas ir apskaitos knygas ar dokumentus tokiam laikotarpiui ir tokia apimtimi, kokie būtini patikrinimui atlikti.
3.
Likus pakankamai laiko iki patikrinimo, ESMA praneša apie patikrinimą valstybės narės, kurioje jis turi būti atliekamas, kompetentingai institucijai. Kai to reikia siekiant tinkamai atlikti patikrinimą ir užtikrinti jo efektyvumą, ESMA, informavusi atitinkamą kompetentingą instituciją, gali atlikti patikrinimą vietoje iš anksto apie tai neįspėjusi. Patikrinimai pagal šį straipsnį atliekami su sąlyga, kad atitinkama institucija patvirtino, jog jiems neprieštarauja.
4. ESMA pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos ESMA įgaliojo atlikti patikrinimą vietoje, savo įgaliojimais naudojasi pateikę raštišką įgaliojimą, kuriame nurodomas patikrinimo dalykas bei tikslas, ir 35b straipsnyje nustatytos periodiškai mokamos baudos, kurios taikomos, jei atitinkami asmenys neleidžia atlikti patikrinimo.
5.
34 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys bendradarbiauja su ESMA sprendimu nurodytų patikrinimų vietoje vykdytojais. Sprendime nurodomas patikrinimo dalykas, tikslas, nustatoma data, kada jis turi prasidėti, ir nurodomos 35b straipsnyje nustatytos periodiškai mokamos baudos, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 taikomos teisių gynimo priemonės bei teisė prašyti, kad sprendimas būtų peržiūrėtas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.
6.
Valstybės narės, kurioje turi būti atliekamas patikrinimas, kompetentingos institucijos pareigūnai bei jos įgalioti ar paskirti asmenys ESMA prašymu aktyviai padeda ESMA pareigūnams ir kitiems jos įgaliotiems asmenims. Tos kompetentingos institucijos pareigūnai, pateikę prašymą, taip pat gali dalyvauti patikrinimuose vietoje.
7.
ESMA taip pat gali prašyti kompetentingų institucijų jos vardu atlikti specifines tiriamojo pobūdžio užduotis ir patikrinimus vietoje, kaip numatyta šiame straipsnyje ir 34a straipsnio 1 dalyje. Tuo tikslu kompetentingos institucijos naudojasi tokiais pačiais įgaliojimais kaip ESMA, kaip nustatyta šiame straipsnyje ir 34a straipsnio 1 dalyje.
8.
Jei ESMA pareigūnai ir kiti jos įgalioti lydintieji asmenys nustato, kad asmuo nesutinka, kad būtų atliktas pagal šį straipsnį reikalaujamas patikrinimas, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija suteikia jiems būtiną paramą, atitinkamais atvejais prašydama policijos ar kitos lygiavertės teisėsaugos institucijos paramos, kad jie galėtų atlikti patikrinimą vietoje.
9.
Jei 1 dalyje numatytam patikrinimui vietoje atlikti arba 7 dalyje numatytai paramai suteikti pagal taikomą nacionalinę teisę reikia teisminės institucijos leidimo, tokiam leidimui gauti pateikiamas prašymas. Prašymas tokiam leidimui gauti taip pat gali būti pateikiamas kaip atsargumo priemonė.
10.
Jeigu nacionalinė teisminė institucija gauna prašymą leisti atlikti 1 dalyje nurodytą patikrinimą vietoje arba suteikti 7 dalyje nurodytą paramą, ta institucija patikrina:
a) ar 4 dalyje nurodytas ESMA priimtas sprendimas yra autentiškas;
b) ar taikytinos priemonės yra proporcingos, nėra savavališkos arba perteklinės.
Pagal b punktą nacionalinė teisminė institucija gali paprašyti, kad ESMA pateiktų išsamius paaiškinimus, ypač dėl pagrindo, kuriuo remdamasi ESMA įtaria, kad padaryta šio reglamento pažeidimų, dėl įtariamo pažeidimo sunkumo bei asmens, kurio atžvilgiu taikomos prievartos priemonės, dalyvavimo pobūdžio. Tačiau nacionalinė teisminė institucija netikrina paties tyrimo būtinumo ir nereikalauja, kad jai būtų pateikta ESMA byloje esanti informacija. ESMA sprendimo teisėtumą gali peržiūrėti tik Teisingumo Teismas Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 61 straipsnyje nustatyta tvarka.
34c straipsnis
Keitimasis informacija
ESMA ir kompetentingos institucijos nedelsdamos teikia vienos kitoms informaciją, būtiną jų pareigoms pagal šį reglamentą vykdyti.
34d straipsnis
Profesinė paslaptis
1. Pareiga saugoti profesinę paslaptį taikoma ESMA, kompetentingoms institucijoms ir visiems asmenims, kurie dirba ar dirbo ESMA, kompetentingose institucijose arba kitiems asmenims, kuriems ESMA perdavė užduotis, įskaitant ESMA samdomus auditorius ir ekspertus. Profesine paslaptimi laikoma informacija neatskleidžiama jokiam kitam asmeniui ar institucijai, nebent toks atskleidimas yra būtinas teismo procesui.
2.
Visa informacija, kurią pagal šį reglamentą gauna ESMA ir kompetentingos institucijos arba kuria ESMA keičiasi su kompetentingomis institucijomis, laikoma konfidencialia, išskyrus atvejus, kai perduodama informaciją ESMA arba kompetentinga institucija nurodo, kad tą informaciją galima atskleisti, arba jei jos atskleidimas yra būtinas teismo procesui.“;
(15)įterpiamas VIa skyrius:
„VIa SKYRIUS
ADMINISTRACINĖS SANKCIJOS IR KITOS PRIEMONĖS“
(16)35 straipsnis pakeičiamas taip:
„35 straipsnis
ESMA taikomos priežiūros priemonės
1.
Kai pagal 35d straipsnio 8 dalį ESMA nustato, kad asmuo padarė kurį nors iš 35a straipsnio 2 dalyje nurodytų pažeidimų, ji imasi vieno ar keleto iš šių veiksmų:
a)
panaikina ELTIF veiklos leidimą;
b)
laikinai, kol pažeidimas nebus nutrauktas, uždraudžia ELTIF valdytojui platinti ELTIF investicinius vienetus arba akcijas visoje Sąjungoje;
c)
priima sprendimą, kuriuo pareikalauja, kad asmuo nutrauktų pažeidimą;
d)
priima sprendimą skirti baudas pagal 35a straipsnį;
e)
skelbia viešus pranešimus.
2.
Priimdama 1 dalyje nurodytus sprendimus, ESMA atsižvelgia į pažeidimo pobūdį ir sunkumą pagal šiuos kriterijus:
a)
pažeidimo trukmę ir dažnumą;
b)
tai, ar pažeidimas buvo finansinio nusikaltimo priežastis, dėl pažeidimo buvo lengviau jį padaryti arba finansinis nusikaltimas kitaip sietinas su pažeidimu;
c)
tai, ar pažeidimas padarytas tyčia ar dėl aplaidumo;
d)
už pažeidimą atsakingo asmens atsakomybės laipsnį;
e)
už pažeidimą atsakingo asmens finansinį pajėgumą, kuris nustatomas pagal atsakingo juridinio asmens bendrą apyvartą arba atsakingo fizinio asmens metines pajamas ir grynąjį turtą;
f)
pažeidimo poveikį neprofesionaliųjų investuotojų interesams;
g)
už pažeidimą atsakingo asmens dėl pažeidimo gauto pelno ar išvengtų nuostolių arba trečiųjų šalių patirtų nuostolių dydį, jeigu juos įmanoma nustatyti;
h)
už pažeidimą atsakingo asmens bendradarbiavimo su ESMA lygį, nedarant poveikio poreikiui užtikrinti, kad toks asmuo grąžintų gautą pelną ar atlygintų išvengtus nuostolius;
i)
už pažeidimą atsakingo asmens anksčiau padarytus pažeidimus;
j)
priemones, kurių po pažeidimo ėmėsi už pažeidimą atsakingas asmuo, kad pažeidimas nepasikartotų.
3.
ESMA nedelsdama praneša už pažeidimą atsakingam asmeniui apie tai, kokių veiksmų imtasi pagal 1 dalį, ir apie juos praneša valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Komisijai. Apie visus tokius veiksmus ESMA viešai paskelbia savo interneto svetainėje per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.
Pirmoje pastraipoje nurodytas viešo skelbimo priemones sudaro bent:
a)
pareiškimas, kuriuo patvirtinama už pažeidimą atsakingo asmens teisė sprendimą skųsti;
b)
jei reikia, pareiškimas, kuriuo patvirtinama, kad skundas pateiktas, ir nurodoma, kad toks skundas neturi sprendimo taikymą stabdančio poveikio;
c)
pareiškimas, kuriuo patvirtinama, kad ESMA Apeliacinė taryba pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 60 straipsnio 3 dalį gali sustabdyti ginčijamo sprendimo taikymą.“;
(17)įterpiami 35a, 35b, 35c, 35d, 35e, 35f, 35g ir 35h straipsniai:
„35a straipsnis
Baudos
1. Kai ESMA pagal 35d straipsnio 8 dalį nustato, kad ELTIF valdytojas, 34 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys arba kolektyvinio investavimo subjektas tyčia arba dėl aplaidumo padarė vieną ar kelis 2 dalyje nurodytus pažeidimus, ji pagal šio straipsnio 3 dalį priima sprendimą skirti baudą.
Pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jei ESMA nustato objektyvių veiksnių, iš kurių matyti, kad asmuo veikė sąmoningai darydamas pažeidimą.
2. 1 dalyje nurodyti pažeidimai yra šie:
a)
nesilaikoma 8 straipsnyje išdėstytų reikalavimų;
b)
daromos reikalavimų neatitinkančios investicijos, pažeidžiant 9–12 straipsnius;
c)
portfelis sudaromas ir diversifikuojamas pažeidžiant 13 ir 17 straipsnius arba portfelis sudaromas ir diversifikuojamas pažeidžiant 13 ir 17 straipsnius ir nesiimama 14 straipsnyje nurodytų priemonių;
e)
nesilaikoma 15 straipsnyje nustatytų koncentracijos reikalavimų;
f)
nesilaikoma 16 straipsnyje nustatytų grynųjų pinigų skolinimosi reikalavimų;
g)
nesilaikoma 18 straipsnyje nustatytų ELTIF išpirkimo ir gyvavimo trukmės reikalavimų;
h)
neatskleidžiama informacija pagal 19 straipsnio 3 ir 4 dalis;
i)
nauji investiciniai vienetai arba akcijos nepasiūlomi esamiems ELTIF investuotojams, kaip to reikalaujama pagal 20 straipsnio 2 dalį;
j)
ELTIF turtas perleidžiamas pažeidžiant 21 straipsnį arba pajamos ir kapitalas paskirstomi pažeidžiant 22 straipsnį;
k)
nesilaikoma 23–25 straipsniuose nustatytų skaidrumo reikalavimų;
l)
nesilaikoma 26–31 straipsniuose nustatytų ELTIF investicinių vienetų ar akcijų platinimo reikalavimų;
m)
veiklos leidimas gautas pateikus klaidingą informaciją ar pasinaudojus kitomis neteisėtomis priemonėmis;
n)
reaguojant į pagal 34 straipsnio 2 ir 3 dalis priimtą sprendimą, kuriame reikalaujama pateikti informaciją, informacija nepateikiama arba atsakant į paprastą prašymą pateikti informaciją arba sprendimą pateikiama neteisinga arba klaidinanti informacija;
o)
nepateikiamas paaiškinimas dėl faktų arba dokumentų, susijusių su patikrinimo dalyku ir tikslu, arba pateikiamas neteisingas arba klaidinantis paaiškinimas ir taip pažeidžiamas 34a straipsnio 1 dalies c punktas;
p)
naudojama nuoroda „ELTIF“, nors pagal šį reglamentą veiklos leidimas negautas.
3. 1 dalyje nurodytos baudos už 2 dalies a–p punktuose nurodytus pažeidimus yra ne mažesnės kaip 500 000 EUR ir ne didesnės kaip 5 mln. EUR.
4.
Pagal 3 dalį nustatydama baudos dydį, ESMA atsižvelgia į 35 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus.
5.
Nepaisant 3 dalies, jeigu asmuo dėl pažeidimo gavo tiesioginės arba netiesioginės finansinės naudos, baudos dydis yra ne mažesnis už gautą naudą.
6.
Jei dėl asmens veiksmų arba neveikimo padaryti keli 2 dalyje nurodyti pažeidimai, taikoma tik didesnioji pagal 4 dalį apskaičiuota bauda už vieną iš tų pažeidimų.
35b straipsnis
Periodiškai mokamos baudos
1. ESMA savo sprendimu skiria periodiškai mokamą baudą siekdama:
a)
pagal 35 straipsnio 1 dalies c punktą priimtu sprendimu priversti asmenį nutraukti pažeidimą;
b)
priversti 34 straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį:
i) pateikti išsamią informaciją, kurios reikalauta pagal 34 straipsnį priimtu sprendimu;
ii) bendradarbiauti su tyrimo vykdytojais ir pirmiausia pateikti reikalaujamus išsamius dokumentus, duomenis, procedūras arba bet kokią kitą medžiagą, taip pat papildyti ir pataisyti kitą informaciją, pateiktą atliekant tyrimą, kuris pradėtas remiantis pagal 34a straipsnį priimtu sprendimu;
iii) bendradarbiauti su patikrinimo vietoje, kurį nurodyta atlikti pagal 34b straipsnį priimtu sprendimu, vykdytojais.
2.
Periodiškai mokama bauda yra veiksminga ir proporcinga. Periodiškai mokama bauda skiriama už kiekvieną uždelstą dieną.
3.
Nepaisant 2 dalies, periodiškai mokamų baudų dydis yra 3 proc. ankstesnių finansinių metų vidutinės dienos apyvartos, o fizinių asmenų atveju – 2 proc. ankstesnių kalendorinių metų vidutinių dienos pajamų. Jos skaičiuojamos nuo sprendime dėl periodiškai mokamos baudos skyrimo nustatytos dienos.
4.
Periodiškai mokamos baudos skiriamos ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui nuo pranešimo apie ESMA sprendimą. Šiam laikotarpiui pasibaigus ESMA peržiūri šios priemonės taikymą.
35c straipsnis
Baudų ir periodiškai mokamų baudų paskelbimas, pobūdis, mokėjimo užtikrinimas ir paskyrimas
1.
ESMA viešai paskelbia apie kiekvieną baudą ir periodiškai mokamą baudą, paskirtą pagal 35a ir 35b straipsnius, išskyrus atvejus, kai toks viešas paskelbimas sukeltų didelį pavojų finansų rinkoms arba pernelyg pakenktų dalyvaujančioms šalims.
2.
Pagal 35a ir 35b straipsnius skirtos baudos ir periodiškai mokamos baudos yra administracinio pobūdžio.
3.
Jei ESMA priima sprendimą neskirti baudos arba periodiškai mokamos baudos, ji apie tai praneša Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms bei nurodo savo sprendimo priežastis.
4.
Užtikrinama, kad pagal 35a ir 35b straipsnius paskirtos baudos ir periodiškai mokamos baudos būtų sumokėtos.
Mokėjimo užtikrinimą reglamentuoja civilinio proceso taisyklės, galiojančios toje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, kurioje jis vykdomas.
4.
Baudų ir periodiškai mokamų baudų sumos skiriamos į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą.
35d straipsnis
Priežiūros priemonių nustatymo ir baudų skyrimo procedūros taisyklės
1.
Jei, vykdydama šiame reglamente numatytas pareigas, ESMA nustato pagrįstų požymių, jog galbūt egzistuoja vieno ar daugiau 35a straipsnio 2 dalyje išvardytų pažeidimų padarymo faktų, ESMA savo viduje paskiria nepriklausomą už tyrimą atsakingą pareigūną šiam atvejui tirti. Už tyrimą atsakingas pareigūnas nedalyvauja ar nedalyvavo atliekant tiesioginę ar netiesioginę atitinkamos kredito reitingų agentūros priežiūrą ar registravimą ir savo funkcijas vykdo nepriklausomai nuo ESMA Priežiūros tarybos.
2.
Už tyrimą atsakingas pareigūnas tiria tariamus pažeidimus, atsižvelgdamas į asmenų, dėl kurių vykdomas tyrimas, pastabas, ir pateikia ESMA Priežiūros tarybai išsamią bylą su savo išvadomis.
3.
Kad už tyrimą atsakingas pareigūnas galėtų vykdyti savo užduotis, jam suteikiami įgaliojimai prašyti informacijos pagal 34 straipsnį ir atlikti tyrimus bei patikrinimus vietoje pagal 34a ir 34b straipsnius. Naudodamasis šiais įgaliojimais, už tyrimą atsakingas pareigūnas laikosi 33 straipsnio.
4.
Vykdydamas savo užduotis, už tyrimą atsakingas pareigūnas gali susipažinti su visais dokumentais ir informacija, kuriuos ESMA surinko vykdydama priežiūros veiklą.
5.
Užbaigęs tyrimą ir prieš pateikdamas ESMA Priežiūros tarybai bylą su savo išvadomis, už tyrimą atsakingas pareigūnas asmenims, kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas, suteikia galimybę būti išklausytiems tais klausimais, dėl kurių atliekamas tyrimas. Už tyrimą atsakingas pareigūnas savo išvadas grindžia tik tais faktais, dėl kurių asmenys, dėl kurių atliekamas tyrimas, galėjo pateikti pastabų.
6.
Atliekant tyrimus pagal šį straipsnį, atitinkamų asmenų teisės į gynybą visapusiškai gerbiamos.
7.
Pateikęs bylą su savo išvadomis ESMA Priežiūros tarybai, už tyrimą atsakingas pareigūnas informuoja asmenis, dėl kurių atliekami tyrimai. Asmenys, dėl kurių atliekami tyrimai, turi teisę susipažinti su byla, atsižvelgiant į kitų asmenų teisėtą interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai, kuri daro poveikį trečiosioms šalims.
8.
Remdamasi byla, kurioje pateiktos už tyrimą atsakingo pareigūno išvados, ir pagal 35e straipsnį asmenų, dėl kurių atliekami tyrimai, prašymu tų asmenų išklausiusi, ESMA nusprendžia, ar asmenys, dėl kurių atliekamas tyrimas, padarė vieną ar kelis 35a straipsnio 2 dalyje nurodytus pažeidimus, ir, jei padarė, taiko priežiūros priemonę pagal 35 straipsnį ir skiria baudą pagal 35a straipsnį.
9.
Už tyrimą atsakingas pareigūnas nedalyvauja ESMA Priežiūros tarybos svarstymuose ir jokiu kitu būdu nesikiša į ESMA Priežiūros tarybos sprendimų priėmimo procesą.
10.
Pagal 36a straipsnį Komisija priima deleguotuosius aktus iki [LB: įrašyti datą praėjus 24 mėnesiams nuo įsigaliojimo datos] ir juose papildomai patikslina naudojimosi įgaliojimu skirti baudas ar periodiškai mokamas baudas procedūrą, įskaitant teisių į gynybą, laiko nuostatas, baudų ar periodiškai mokamų baudų surinkimo nuostatas ir išsamias taisykles dėl baudų bei periodiškai mokamų baudų skyrimo ir jų mokėjimo užtikrinimo senaties terminų.
11.
Vykdydama šiame reglamente numatytas pareigas ir nustačiusi pagrįstų požymių, jog galbūt egzistuoja baudžiamųjų veikų padarymo faktų, ESMA perduoda baudžiamosios atsakomybės klausimus spręsti atitinkamoms nacionalinėms valdžios institucijoms. Be to, ESMA neskiria baudų ar periodiškai mokamų baudų tais atvejais, kai ankstesnis išteisinamasis ar apkaltinamasis nuosprendis, priimtas dėl tokių pačių arba iš esmės tokių pačių faktų, pasibaigus pagal nacionalinę teisę vykdomam baudžiamajam procesui yra įgijęs res judicata galią.
35e straipsnis
Asmenų, dėl kurių vyksta procedūra, išklausymas
1.
Prieš priimdama sprendimą pagal 35, 35a straipsnį arba 35b straipsnio 1 dalies a ir b punktus, asmenims, dėl kurių vyksta procedūra, ESMA suteikia galimybę pateikti pastabų dėl jos išvadų. ESMA savo sprendimus grindžia tik tomis išvadomis, dėl kurių asmenys, dėl kurių vyksta procedūra, galėjo pateikti pastabų.
Pirma pastraipa netaikoma, jei pagal 35 straipsnį yra būtina imtis skubių veiksmų, kad nebūtų padaryta didelė ir neišvengiama žala finansų sistemai. Tokiu atveju ESMA gali priimti laikiną sprendimą, o atitinkamiems asmenims suteikti galimybę būti išklausytiems kuo greičiau po sprendimo priėmimo.
2.
Per procedūrą asmenų, dėl kurių vyksta procedūra, teisės į gynybą visapusiškai gerbiamos. Jie turi teisę susipažinti su ESMA byla, atsižvelgiant į kitų asmenų teisėtą interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai arba ESMA vidaus parengiamiesiems dokumentams.
35f straipsnis
Sprendimų peržiūra Europos Sąjungos Teisingumo Teisme
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi neribotą jurisdikciją peržiūrėti sprendimus, kuriais ESMA paskyrė baudą arba periodiškai mokamą baudą. Jis paskirtą baudą arba periodiškai mokamą baudą gali panaikinti, sumažinti arba padidinti.
35g straipsnis
Veiklos leidimų ir priežiūros mokesčiai
1.
ELTIF valdytojams ESMA taiko mokesčius pagal šį reglamentą ir deleguotuosius aktus, priimtus pagal 3 dalį. Tais mokesčiais visiškai padengiamos būtinos ESMA išlaidos, susijusios su veiklos leidimų išdavimu ELTIF ir jų priežiūra, taip pat atlyginamos visos išlaidos, kurių kompetentingos institucijos gali patirti atlikdamos darbą pagal šį reglamentą, ypač kurias nors užduotis perdavus pagal 35h straipsnį.
2.
Atskiro mokesčio, surenkamo iš konkretaus ELTIF valdytojo, suma padengia visas administracines išlaidas, kurias ESMA patiria vykdydama veiklą, susijusią su veiklos leidimo išdavimu ELTIF valdytojui ir ELTIF ir jų priežiūra. Mokestis yra proporcingas atitinkamo ELTIF valdomam turtui arba, jei tai aktualu, ELTIF valdytojo nuosavų lėšų dydžiui.
3.
Pagal 36a straipsnį Komisija priima deleguotuosius aktus iki [LB: įrašyti datą praėjus 24 mėnesiams nuo įsigaliojimo datos] ir patikslina mokesčių rūšis, už ką jie mokėtini, mokesčių dydį ir mokėjimo būdą.
35h straipsnis
ESMA užduočių perdavimas kompetentingoms institucijoms
1.
Jei to reikia priežiūros užduočiai tinkamai atlikti, laikydamasi pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį ESMA paskelbtų gairių, ESMA gali perduoti konkrečias priežiūros užduotis valstybės narės kompetentingai institucijai. Tokios konkrečios priežiūros užduotys pirmiausia gali apimti įgaliojimą prašyti pateikti informaciją pagal 34 straipsnį ir atlikti tyrimus bei patikrinimus vietoje pagal 34a ir 34b straipsnius.
2.
Prieš perduodama užduotį pagal 1 dalį, ESMA konsultuojasi su atitinkama kompetentinga institucija dėl:
a)
ketinamos perduoti užduoties masto;
b)
ketinamos perduoti užduoties atlikimo tvarkaraščio;
c)
būtinos informacijos, kurią turi perduoti ESMA ir kuri turi būti jai perduota.
3.
Pagal 35g straipsnio 3 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą ESMA atlygina kompetentingai institucijai išlaidas, kurias kompetentinga institucija patyrė vykdydama perduotas užduotis.
4.
ESMA peržiūri 1 dalyje nurodytą perdavimą reikiamu periodiškumu. Užduočių perdavimas gali būti bet kuriuo metu atšauktas.
Užduočių perdavimas nedaro poveikio ESMA atsakomybei ir neapriboja ESMA galimybių vykdyti perduotą veiklą ir prižiūrėti, kaip ji vykdoma. Atsakomybė už priežiūrą pagal šį reglamentą, įskaitant sprendimus dėl registracijos, galutinį įvertinimą ir tolesnius sprendimus dėl pažeidimų, neperduodama.“;
(18)įterpiami 36a ir 36b straipsniai:
„36a straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 28 straipsnio 3 dalyje, 35d straipsnio 10 dalyje ir 35g straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [LB: įrašyti įsigaliojimo datą].
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 28 straipsnio 3 dalyje, 35d straipsnio 10 dalyje ir 35g straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4.
Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5.
Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6.
Pagal 28 straipsnio 3 dalį, 35d straipsnio 10 dalį ir 35g straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per [du mėnesius] nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas [dviem mėnesiais].
36b straipsnis
Su ESMA susijusios pereinamojo laikotarpio priemonės
1. Visos kompetencijos sritys ir pareigos, susijusios su ELTIF priežiūra ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veikla ir perduotos kompetentingoms institucijoms, [LB: įrašyti datą praėjus 36 mėnesiams nuo įsigaliojimo datos] panaikinamos. Nuo tos dienos šias kompetencijos sritis ir pareigas perima ESMA.
2. 1 dalyje nurodytą dieną ESMA perima visas bylas ir darbinius dokumentus, susijusius su ELTIF priežiūra ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veikla, įskaitant visą vykdomą nagrinėjimą ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veiksmus, arba jų patvirtintas kopijas.
Tačiau prašymas dėl ELTIF veiklos leidimo, kurį kompetentingos institucijos gavo iki [LB: įrašyti datą praėjus 30 mėnesių nuo įsigaliojimo datos] ESMA neperduodamas ir sprendimą dėl registravimo arba atsisakymo užregistruoti priima atitinkama institucija.
3. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad visi turimi dokumentai ir darbiniai dokumentai arba patvirtintos jų kopijos būtų kuo skubiau ir bet kuriuo atveju iki [LB: įrašyti datą praėjus 36 mėnesiams nuo įsigaliojimo datos] perduoti ESMA. Tos kompetentingos institucijos taip pat teikia ESMA visą reikalingą pagalbą ir patarimus, kad palengvintų efektyvų ir veiksmingą ELTIF priežiūros ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veiklos perdavimą ir perėmimą.
4. ESMA veikia kaip 1 dalyje nurodytų kompetentingų institucijų teisių perėmėja bet kuriame administraciniame arba teismo procese, kuris vykdomas dėl tų kompetentingų institucijų vykdytos priežiūros ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veiklos, susijusios su klausimais, kuriems taikomas šis reglamentas.
5. Kompetencijos sritis perdavus ESMA, visi ELTIF veiklos leidimai, kuriuos išdavė 1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija, lieka galioti.“;
(19)37 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)įterpiama 1a dalis:
„1a. Iki [LB: įrašyti datą praėjus 84 mėnesiams nuo įsigaliojimo datos] Komisija pradeda šio reglamento taikymo peržiūrą. Atliekant peržiūrą, visų pirma, nagrinėjama:
a) pagal šį reglamentą numatytų baudų ir periodiškai mokamų baudų veiksmingumas, proporcingumas ir taikymas;
b) ESMA vaidmuo, tyrimo įgaliojimai, užduočių perdavimas kompetentingoms institucijoms ir pritaikytų priežiūros priemonių veiksmingumas.“;
(c)2 dalies įvadiniai žodžiai „Atlikusi 1 dalyje nurodytą peržiūrą“ pakeičiami taip: „Atlikusi šio straipsnio 1 arba 1a dalyje nurodytas peržiūras“.
8 straipsnis
Reglamento (ES) 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, daliniai pakeitimai
Reglamentas (ES) 2016/1011 iš dalies keičiamas taip:
(1)4 straipsnis papildomas šia dalimi:
„9.
Pagal 49 straipsnį Komisija priima deleguotuosius aktus ir patikslina reikalavimus, kuriais užtikrinama, kad 1 dalyje nurodytos valdymo priemonės būtų pakankamai patikimos.“;
(2)12 straipsnis papildomas šia dalimi:
„4.
Pagal 49 straipsnį Komisija priima deleguotuosius aktus ir patikslina sąlygas, kuriomis užtikrinama, kad 1 dalyje nurodyta metodika atitiktų tos dalies a–e punktus.“;
(3)14 straipsnis papildomas šia dalimi:
„4.
Pagal 49 straipsnį Komisija priima deleguotuosius aktus ir patikslina 1 dalyje nurodytų sistemų ir kontrolės priemonių ypatumus.“;
(4)20 straipsnis pakeičiamas taip:
„20 straipsnis
Ypatingos svarbos lyginamieji indeksai
1.
Komisija ypatingos svarbos lyginamuoju indeksu pripažįsta bet kurį Sąjungoje esančio administratoriaus teikiamą lyginamąjį indeksą, su kuriuo tiesiogiai arba netiesiogiai, kai naudojamas lyginamųjų indeksų derinys, susietos finansinės priemonės ar finansinės sutartys arba kuris naudojamas siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, kai tų priemonių bendra vertė siekia bent 500 mlrd. EUR, įtraukiant, kai taikoma, visas su lyginamuoju indeksu susietas bet kokio išpirkimo arba įsipareigojimų vykdymo termino priemones.
Jeigu valstybės narės kompetentinga institucija arba ESMA mano, kad lyginamasis indeksas pagal pirmą pastraipą turėtų būti pripažintas ypatingos svarbos lyginamuoju indeksu, atitinkamai ta kompetentinga institucija arba ESMA raštu informuoja apie tai Komisiją ir pagrindžia savo nuomonę .
Komisija bent kas dvejus metus peržiūri savo vertinimą dėl lyginamųjų indeksų ypatingos svarbos.
2.
ESMA ypatingos svarbos lyginamuoju indeksu pripažįsta bet kurį lyginamąjį indeksą, kaip nurodyta 1 dalyje, su kuriuo susietos finansinės priemonės ar finansinės sutartys arba kuris naudojamas investicinių fondų veiklos rezultatams įvertinti, kai tų priemonių bendra vertė yra mažesnė negu 500 mlrd. EUR, jeigu lyginamasis indeksas atitinka a kriterijų ir arba b, arba c kriterijų:
a)
yra labai mažai arba visai nėra galimybių vietoj lyginamojo indekso naudoti tinkamus rinkos sąlygomis pakaitalus;
b)
tuo atveju, jei būtų nustota teikti lyginamąjį indeksą arba jei jis būtų teikiamas remiantis pradiniais duomenimis, kurie visapusiškai nebeatspindi pagrindinės rinkos arba ekonomikos realijos, arba remiantis nepatikimais pradiniais duomenimis, tai turėtų didelį neigiamą poveikį rinkos vientisumui, finansiniam stabilumui, vartotojams, realiajai ekonomikai arba namų ūkių ir įmonių finansavimui daugiau nei vienoje valstybėje narėje;
c) i)
lyginamasis indeksas grindžiamas duomenų teikėjų, kurių dauguma yra toje valstybėje narėje, suteikta informacija;
c) ii)
tuo atveju, jei būtų nustota teikti lyginamąjį indeksą arba jei jis būtų teikiamas remiantis pradiniais duomenimis, kurie visapusiškai nebeatspindi pagrindinės rinkos arba ekonomikos realijos, arba remiantis nepatikimais pradiniais duomenimis, tai turėtų didelį neigiamą poveikį rinkos vientisumui, finansiniam stabilumui, vartotojams, realiajai ekonomikai arba namų ūkių ir įmonių finansavimui vienoje valstybėje narėje.
3.
Vertindama, ar išpildyti a ir b punktuose nustatyti kriterijai, ESMA atsižvelgia į:
i)
finansinių priemonių ir finansinių sutarčių, susietų su lyginamuoju indeksu, vertę ir investicinių fondų, susietų su lyginamuoju indeksu, vertę, siekiant atitinkamose valstybėse narėse įvertinti jų veiklos rezultatus atitinkamose valstybėse narėse ir jų svarbą, palyginti su atitinkamų valstybių narių bendra finansinių priemonių ir neįvykdytų finansinių sutarčių verte bei su bendra investicinių fondų verte;
ii)
finansinių priemonių ir finansinių sutarčių, susietų su lyginamuoju indeksu, vertę ir investicinių fondų, susietų su lyginamuoju indeksu, vertę, siekiant įvertinti jų veiklos rezultatus atitinkamose valstybėse narėse ir jų svarbą, palyginti su tų valstybių narių bendru nacionaliniu produktu;
iii)
bet kokius kitus rodiklius, pagal kuriuos būtų galima objektyviai įvertinti galimą lyginamojo indekso teikimo nutraukimo arba jo tapimo nepatikimu poveikį rinkos vientisumui, finansiniam stabilumui, vartotojams, realiajai ekonomikai arba namų ūkių ir įmonių finansavimui atitinkamose valstybėse narėse.
4.
Prieš pripažindama lyginamąjį indeksą ypatingos svarbos lyginamuoju indeksu, ESMA konsultuojasi su to lyginamojo indekso administratoriaus kompetentinga institucija ir atsižvelgia į tos kompetentingos institucijos atliktą vertinimą.
ESMA bent kas dvejus metus peržiūri savo vertinimą dėl lyginamojo indekso ypatingos svarbos.
ESMA nedelsdama praneša Komisijai apie lyginamųjų indeksų pripažinimą ypatingos svarbos lyginamaisiais indeksais ir apie visus sprendimus peržiūrėti lyginamojo indekso pripažinimą ypatingos svarbos lyginamuoju indeksu, jeigu, atlikus šios dalies ketvirtoje pastraipoje nurodytą peržiūrą, padaroma išvada, kad lyginamasis indeksas, kurį ESMA pripažino ypatingos svarbos lyginamuoju indeksu, tokiu nebelaikytinas.
Jeigu valstybės narės kompetentinga institucija mano, kad lyginamasis indeksas pagal šią pastraipą turėtų būti pripažintas ypatingos svarbos lyginamuoju indeksu, kompetentinga institucija raštu informuoja apie tai ESMA ir pagrindžia savo nuomonę. Jeigu ESMA nusprendžia lyginamojo indekso nepripažinti ypatingos svarbos lyginamuoju indeksu, ji pateikia tai kompetentingai institucijai pagrįstą nuomonę.
3.
Vadovaudamasi 50 straipsnio 2 dalyje nurodyta nagrinėjimo procedūra, Komisija priima įgyvendinimo aktus ir nustato lyginamųjų indeksų, kurie pagal 1 ir 2 dalis pripažinti ypatingos svarbos lyginamaisiais indeksais, sąrašą. Vadovaudamasi 50 straipsnio 2 dalyje nurodyta nagrinėjimo procedūra, Komisija priima įgyvendinimo aktus ir nedelsdama atnaujina tą sąrašą šiais atvejais:
a)
Komisija pripažįsta lyginamąjį indeksą ypatingos svarbos lyginamuoju indeksu arba pagal 1 dalį peržiūri sprendimą jį pripažinti ypatingos svarbos lyginamuoju indeksu;
b)
Komisija gauna 2 dalies penktoje pastraipoje nurodytus ESMA pranešimus.
4.
Komisijai pagal 49 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant:
a)
patikslinti, kaip turi būti nustatoma finansinių priemonių, kurios nėra išvestinės finansinės priemonės, nominalioji vertė, išvestinių finansinių priemonių nominalioji vertė ir investicinių fondų grynojo turto vertė, įskaitant tą atvejį, kai netiesiogiai naudojamas lyginamasis indeksas, kuris įtrauktas į lyginamųjų indeksų derinį, kad būtų galima palyginti su šio straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytomis ribinėmis vertėmis;
b)
peržiūrėti skaičiavimo metodą, kuris naudojamas nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodytas ribines vertes, atsižvelgiant į rinkos, kainų ir reguliavimo pokyčius ir į lyginamųjų indeksų, su kuriais susietų finansinių priemonių, finansinių sutarčių ar investicinių fondų bendra vertė beveik siekia nustatytas ribines vertes, klasifikacijos tinkamumą; tokia peržiūra atliekama bent kas dvejus metus nuo [įrašyti datą praėjus 18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo datos];
c)
patikslinti, kaip turėtų būti taikomi šio straipsnio 2 dalies antros pastraipos i–iii punktuose nurodyti kriterijai, atsižvelgiant į bet kokius duomenis, kurie padeda objektyviai įvertinti galimą lyginamojo indekso teikimo nutraukimo arba jo tapimo nepatikimu poveikį rinkos vientisumui, finansiniam stabilumui, vartotojams, realiajai ekonomikai arba namų ūkių ir įmonių finansavimui vienoje ar daugiau valstybių narių.
Komisija atsižvelgia į atitinkamus rinkos arba technologinius pokyčius.“;
(5)21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)2 dalis pakeičiama taip:
„2.
Gavusi 1 dalyje nurodytą administratoriaus įvertinimą, kompetentinga institucija:
a)
informuoja apie tai ESMA;
b)
per keturias savaites nuo įvertinimo gavimo atlieka savo pačios įvertinimą, kaip tas lyginamasis indeksas turi būti perduotas naujam administratoriui arba kaip reikia nustoti jį teikti, atsižvelgiant į pagal 28 straipsnio 1 dalį nustatytą procedūrą.
Per pirmos pastraipos b punkte nustatytą laikotarpį administratorius nenustoja teikti lyginamojo indekso, jei nėra gavęs rašytinio ESMA sutikimo.“;
(c)straipsnis papildomas nauja 5 dalimi:
„5.
Komisijai pagal 49 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus ir patikslinti kriterijus, kuriais bus grindžiamas 2 dalies b punkte nurodytas įvertinimas.“;
(6)23 straipsnio 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:
„3.
Jei prižiūrimas ypatingos svarbos lyginamojo indekso duomenų teikėjas ketina nutraukti pradinių duomenų teikimą, jis nedelsdamas raštu apie tai praneša administratoriui. Administratorius nedelsdamas apie tai informuoja ESMA.
ESMA nedelsdama informuoja to prižiūrimo duomenų teikėjo kompetentingą instituciją. Administratorius ESMA kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 14 dienų nuo prižiūrimo duomenų teikėjo pateikto pranešimo dienos pateikia poveikio ypatingos svarbos lyginamojo indekso galimybei įvertinti pagrindinę rinką ar ekonomikos realiją įvertinimą.
4.
Gavusi 2 ir 3 dalyse nurodytą įvertinimą ir juo remdamasi, ESMA pati įvertina, ar lyginamuoju indeksu galima įvertinti pagrindinę rinką ir ekonomikos realiją, atsižvelgiant į pagal 28 straipsnio 1 dalį nustatytą administratoriaus vykdomą lyginamojo indekso teikimo nutraukimo procedūrą.“;
(7)26 straipsnis papildomas šia dalimi:
„6.
Pagal 49 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus ir patikslinti kriterijus, pagal kuriuos kompetentingos institucijos gali reikalauti keisti 4 dalyje nurodytą atitikties deklaraciją.“;
(8)30 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)2 dalis pakeičiama taip:
„2.
Komisija gali priimti įgyvendinimo sprendimą, kuriuo nustatoma, kad trečiosios šalies teisine sistema ir priežiūros praktika užtikrinama, kad:
a)
toje trečiojoje šalyje veiklos leidimą turintys ar įregistruoti administratoriai laikytųsi privalomų reikalavimų, kurie yra lygiaverčiai reikalavimams pagal šį reglamentą. Vertindama lygiavertiškumą, Komisija gali atsižvelgti į tai, ar tos trečiosios šalies teisine sistema ir priežiūros praktika užtikrinama, kad būtų laikomasi IOSCO finansinių lyginamųjų indeksų principų arba IOSCO NKNA principų;
b)
privalomų reikalavimų laikymasis toje trečiojoje šalyje yra nuolat veiksmingai prižiūrimas ir užtikrinamas.
Komisija gali nustatyti, kad pirmoje pastraipoje nurodytas įgyvendinimo sprendimas taikomas, jeigu ta trečioji šalis nuolat faktiškai laikosi kurios nors tame įgyvendinimo sprendime nustatytos sąlygos ir jeigu ESMA gali veiksmingai vykdyti Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 33 straipsnyje nurodytas stebėsenos pareigas.
Tas įgyvendinimo sprendimas priimamas laikantis šio reglamento 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;
(c)įterpiama 2a dalis:
„2a. Komisija pagal 49 straipsnį gali priimti deleguotąjį aktą ir patikslinti 2 dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytas sąlygas.“;
(d)3 dalis pakeičiama taip:
„3.
Jeigu pagal 2 dalį nepriimtas joks įgyvendinimo sprendimas, Komisija gali priimti įgyvendinimo sprendimą, kuriame nustatomi visi šie aspektai:
a)
konkretiems administratoriams arba konkretiems lyginamiesiems indeksams ar lyginamųjų indeksų grupėms trečiojoje šalyje taikomi privalomi reikalavimai, kurie yra lygiaverčiai reikalavimams pagal šį reglamentą, visų pirma atsižvelgiant į tai, ar trečiosios šalies teisinė sistema ir priežiūros praktika užtikrina, kad būtų laikomasi IOSCO finansinių lyginamųjų indeksų principų arba IOSCO NKNA principų;
b)
tokie konkretūs administratoriai, lyginamieji indeksai arba lyginamųjų indeksų grupės toje trečiojoje šalyje yra nuolat veiksmingai prižiūrimi ir užtikrinami.
Komisija gali nustatyti, kad pirmoje pastraipoje nurodytas įgyvendinimo sprendimas taikomas, jeigu ta trečioji šalis nuolat faktiškai laikosi kurios nors tame įgyvendinimo sprendime nustatytos sąlygos ir jeigu ESMA gali veiksmingai vykdyti Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 33 straipsnyje nurodytas stebėsenos pareigas.
Tas įgyvendinimo sprendimas priimamas laikantis šio reglamento 50 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;
(e)įterpiama 3a dalis:
„3a.
Pagal 49 straipsnį Komisija gali priimti deleguotąjį aktą ir patikslinti 3 dalies a ir b punktuose nurodytas sąlygas.“;
(f)4 dalies įvadinė pastraipa pakeičiama taip:
„4. ESMA sudaro bendradarbiavimo susitarimus su trečiųjų šalių, kurių teisinė sistema ir priežiūros praktika pagal 2 arba 3 dalį buvo pripažintos lygiavertėmis, kompetentingomis institucijomis, išskyrus atvejus, kai pagal galiojančius deleguotuosius aktus, Komisijos priimtus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 9 straipsnį, tos trečiosios valstybės yra įtrauktos į jurisdikcijų, kurių nacionaliniai kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimai turi strateginių trūkumų, dėl kurių Sąjungos finansų sistemai kyla didelių grėsmių, sąrašą. Tokiuose susitarimuose nurodoma bent ši informacija:“;
(g)4 dalis papildoma d punktu:
„d)
procedūros, pagal kurias reguliariai, ne rečiau kaip kas ketvirtį, keičiamasi informacija apie toje trečiojoje šalyje teikiamus lyginamuosius indeksus, kurie atitinka kurią nors 20 straipsnio 1 dalies a arba c punkte nustatytą sąlygą.“;
(h)5 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:
„ESMA pateikia tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai iki [LB: įrašyti datą praėjus 24 mėnesiams nuo šio reglamento įsigaliojimo datos].“;
(9)32 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1 dalis pakeičiama taip:
„1.
Kol pagal 30 straipsnio 2 ir 3 dalis priimamas lygiavertiškumo sprendimas, prižiūrimi subjektai Sąjungoje gali naudoti trečiojoje šalyje esančio administratoriaus teikiamą lyginamąjį indeksą, su sąlyga, kad administratorių prieš tai pagal šį straipsnį yra pripažinusi ESMA.“;
(c)2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:
„Siekdama nustatyti, ar pirmoje pastraipoje nurodyta sąlyga įvykdyta, ir įvertinti, ar laikomasi IOSCO finansinių lyginamųjų indeksų principų arba, kai taikoma, IOSCO NKNA principų, ESMA gali remtis nepriklausomo išorės auditoriaus atliktu vertinimu arba trečiosios šalies, kurioje yra administratorius, kompetentingos institucijos suteiktu patvirtinimu.“;
(d)3 dalis pakeičiama taip:
„3.
Trečiojoje šalyje esantis ir išankstinį pripažinimą, kaip nurodyta 1 dalyje, ketinantis gauti administratorius turi teisinį atstovą. Teisinis atstovas yra fizinis arba juridinis asmuo, esantis Sąjungoje, kurį administratorius aiškiai paskyrė veikti jo vardu vykdant administratoriaus prievoles pagal šį reglamentą. Teisinis atstovas kartu su administratoriumi vykdo priežiūros funkciją, susijusią su administratoriaus vykdomu lyginamųjų indeksų teikimu pagal šį reglamentą, ir šiuo atžvilgiu atsiskaito ESMA.“;
(e)4 dalis išbraukiama;
(f)5 dalis pakeičiama taip:
„5.
Trečiojoje šalyje esantis ir išankstinį pripažinimą, kaip nurodyta 1 dalyje, ketinantis gauti administratorius paraišką dėl pripažinimo teikia ESMA. Paraišką teikiantis administratorius pateikia visą informaciją, būtiną ESMA įtikinti, kad pripažinimo metu jis bus nustatęs būtiną tvarką, kad įvykdytų 2 dalyje nurodytus reikalavimus, ir pateikia savo faktinių ar numatomų lyginamųjų indeksų, kuriuos ketinama naudoti Sąjungoje, sąrašą ir, kai taikoma, nurodo už jo priežiūrą trečiojoje šalyje atsakingą kompetentingą instituciją.
Per 90 darbo dienų nuo šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytos paraiškos gavimo dienos ESMA patikrina, ar įvykdytos 2 ir 3 dalyse nustatytos sąlygos.
Jei ESMA nusprendžia, kad 2 ir 3 dalyse nustatytos sąlygos neįvykdytos, ji atsisako tenkinti paraišką dėl pripažinimo ir nurodo to atsisakymo priežastis. Be to, pripažinimas nesuteikiamas, jei neįvykdomos šios papildomos sąlygos:
a)
kai trečiojoje šalyje esančiam administratoriui yra taikoma priežiūra, laikantis pagal 30 straipsnio 5 dalį priimtų techninių reguliavimo standartų sudaromas tinkamas ESMA ir trečiosios šalies, kurioje yra administratorius, kompetentingos institucijos bendradarbiavimo susitarimas, kad būtų užtikrintas veiksmingas keitimasis informacija, leidžiantis tos trečiosios šalies kompetentingai institucijai vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą;
b)
trečiosios šalies, kurioje yra administratorius, įstatymai ir kiti teisės aktai ir, kai taikoma, tos trečiosios šalies kompetentingos institucijos priežiūros ir tyrimo įgaliojimų apribojimai netrukdo ESMA veiksmingai vykdyti savo priežiūros funkcijų pagal šį reglamentą.“;
(g)6 ir 7 dalys išbraukiamos;
(h)8 dalis pakeičiama taip:
„8.
ESMA sustabdo arba, kai tinkama, panaikina pagal 5 dalį suteiktą pripažinimą, jei turi svarių, dokumentais pagrįstų priežasčių manyti, kad administratorius:
a)
veikia aiškiai prieštaraudamas jo lyginamųjų indeksų naudotojų interesams ar tinkamam rinkų veikimui;
b)
sunkiai pažeidė atitinkamus šiame reglamente nustatytus reikalavimus;
c)
siekdamas pripažinimo, pateikė klaidingą informaciją arba pasinaudojo kitomis neteisėtomis priemonėmis.“;
(10)33 straipsnis pakeičiamas taip:
„33 straipsnis
Trečiojoje šalyje teikiamų lyginamųjų indeksų patvirtinimas
1.
Sąjungoje esantis ir pagal 34 straipsnį užregistruotas arba veiklos leidimą turintis administratorius arba bet koks kitas Sąjungoje esantis prižiūrimas subjektas, trečiosios šalies administratoriaus kontrolės ir atskaitomybės sistemoje turintis aiškiai apibrėžtą vaidmenį, galintis veiksmingai stebėti lyginamojo indekso teikimą, gali kreiptis į ESMA ir prašyti patvirtinti trečiojoje šalyje teikiamą lyginamąjį indeksą arba lyginamųjų indeksų grupę, kad juos būtų galima naudoti Sąjungoje, su sąlyga, kad įvykdomos visos šios sąlygos:
a)
patvirtinimo prašantis administratorius ar kitas prižiūrimas subjektas patikrino ir gali nuolat įrodyti ESMA, kad teikiant lyginamąjį indeksą ar lyginamųjų indeksų grupę, kuriuos prašoma patvirtinti, privaloma tvarka arba savanoriškai tenkinami reikalavimai, kurie yra bent tokio pat griežtumo kaip šio reglamento reikalavimai;
b)
patvirtinimo prašantis administratorius ar kitas prižiūrimas subjektas turi būtinų specialių žinių, kad galėtų veiksmingai stebėti lyginamojo indekso teikimo veiklą trečiojoje šalyje ir valdyti susijusią riziką;
c)
yra objektyvių priežasčių teikti lyginamąjį indeksą ar lyginamųjų indeksų grupę trečiojoje šalyje ir patvirtinti minėtą lyginamąjį indeksą ar lyginamųjų indeksų grupę, kad juos būtų galima naudoti Sąjungoje.
A punkto taikymo tikslu ESMA, vertindama, ar lyginamojo indekso ar lyginamųjų indeksų grupės, kuriuos prašoma patvirtinti, teikimas atitinka reikalavimus, kurie yra bent tokio pat griežtumo kaip šio reglamento reikalavimai, gali atsižvelgti į tai, ar lyginamojo indekso ar lyginamųjų indeksų grupės teikimo atitiktis IOSCO finansinių lyginamųjų indeksų principams arba, jei taikoma, IOSCO NKNA principams prilygtų atitikčiai šio reglamento reikalavimams.
2.
Paraišką dėl patvirtinimo pateikęs administratorius ar kitas prižiūrimas subjektas, kaip nurodyta 1 dalyje, teikia visą informaciją, būtiną, kad ESMA galėtų įsitikinti, jog paraiškos pateikimo metu įvykdomos visos toje dalyje nurodytos sąlygos.
3.
Per 90 darbo dienų nuo 1 dalyje nurodytos paraiškos dėl patvirtinimo gavimo dienos ESMA išnagrinėja paraišką ir priima sprendimą suteikti patvirtinimą arba atsisakyti jį suteikti.
4.
Laikoma, kad patvirtintas lyginamasis indeksas arba patvirtintų lyginamųjų indeksų grupė yra patvirtinimo paprašiusio administratoriaus arba kito prižiūrimo subjekto teikiamas lyginamasis indeksas arba lyginamųjų indeksų grupė. Patvirtinimo paprašęs administratorius ar kitas prižiūrimas subjektas nesinaudoja patvirtinimu siekdamas išvengti šio reglamento reikalavimų taikymo.
5.
Administratorius ar kitas prižiūrimas subjektas, kuris paprašė patvirtinti trečiojoje šalyje teikiamą lyginamąjį indeksą arba lyginamųjų indeksų grupę, ir toliau visiškai atsako už tokį lyginamąjį indeksą arba lyginamųjų indeksų grupę ir už pagal šį reglamentą kylančių pareigų įvykdymą.
6.
Kai ESMA turi svarių priežasčių manyti, kad 1 dalyje nustatytos sąlygos nebevykdomos, ji turi įgaliojimus reikalauti, kad patvirtinimo paprašęs administratorius ar kitas prižiūrimas subjektas nutrauktų patvirtinimą. Patvirtinimo nutraukimo atveju taikomas 28 straipsnis.
7.
Komisijai pagal 49 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių, pagal kurias nustatomos sąlygos, kuriomis ESMA gali vertinti, ar yra objektyvi priežastis teikti lyginamąjį indeksą arba lyginamųjų indeksų grupę trečiojoje šalyje ir patvirtinti jų naudojimą Sąjungoje. Komisija atsižvelgia į tokias aplinkybes, kaip antai pagrindinės rinkos ypatumai arba ekonomikos realija, kuriuos ketinama vertinti lyginamuoju indeksu, poreikis, kad lyginamojo indekso teikimas būtų fiziškai arti tokios rinkos ar ekonomikos realijos, poreikis, kad lyginamojo indekso teikimas būtų ten, kur atstumas nuo duomenų teikėjų yra mažas, fizinio pradinių duomenų prieinamumo galimybės, susijusios su laiko zonų skirtumais, ir specifinių gebėjimų, būtinų lyginamajam indeksui teikti, poreikis.“;
(11)34 straipsnyje įterpiama 1a dalis:
„1a. Jeigu vienas arba keli 1 dalyje nurodytų asmenų teikiami indeksai atitinka ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų kriterijus, paraiška teikiama ESMA.“;
(12)40 straipsnis pakeičiamas taip:
„1.
Pagal šį reglamentą ESMA yra kompetentinga institucija:
a)
20 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų administratoriams;
b)
30 ir 32 straipsniuose nurodytų lyginamųjų indeksų administratoriams;
c)
pagal 33 straipsnį trečiojoje šalyje teikiamo lyginamojo indekso patvirtinimo prašantiems arba tokį indeksą patvirtinusiems administratoriams arba kitiems prižiūrimiems subjektams,
d)
prižiūrimiems 20 straipsnio 1 dalyje nurodytų ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų duomenų teikėjams;
e)
prižiūrimiems 30, 32 ir 33 straipsniuose nurodytų ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų duomenų teikėjams.
2.
Kiekviena valstybė narė paskiria atitinkamą kompetentingą instituciją, atsakingą už šiame reglamente nustatytų pareigų, susijusių su administratoriais ir prižiūrimais subjektais, vykdymą, ir apie tai informuoja Komisiją bei ESMA.
3.
Daugiau negu vieną kompetentingą instituciją pagal 2 dalį paskyrusi valstybė narė aiškiai nustato atitinkamus šių kompetentingų institucijų vaidmenis ir paskiria vieną instituciją, kuri bus atsakinga už bendradarbiavimo ir keitimosi informacija su Komisija, ESMA ir kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis koordinavimą.
4.
ESMA savo interneto svetainėje paskelbia pagal 1–3 dalis paskirtų kompetentingų institucijų sąrašą.“;
(13)41 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:
„1.
Kad 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos galėtų vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą, pagal nacionalinę teisę joms suteikiami bent šie priežiūros ir tyrimo įgaliojimai:“;
(c)2 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:
„1.
40 straipsnio 2 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos vykdo 1 dalyje nurodytas funkcijas ir naudojasi toje dalyje nurodytais įgaliojimais, taip pat 42 straipsnyje nurodytais įgaliojimais taikyti sankcijas, laikydamosi savo nacionalinės teisinės sistemos, bet kuriuo iš šių būdų:“;
(14)43 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:
„1.
Valstybės narės užtikrina, kad spręsdamos dėl administracinių sankcijų ir kitų administracinių priemonių rūšies ir dydžio, pagal 40 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos atsižvelgtų į visas aktualias aplinkybes, prireikus įskaitant:“;
(15)44 straipsnis pakeičiamas taip:
„44 straipsnis
Pareiga bendradarbiauti
1.
Kai valstybės narės pagal 42 straipsnį nusprendžia nustatyti baudžiamąsias sankcijas už tame straipsnyje nurodytų nuostatų pažeidimus, jos užtikrina, kad būtų patvirtintos tinkamos priemonės, jog pagal 40 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos turėtų visus reikiamus įgaliojimus palaikyti ryšį su jų jurisdikcijai priklausančiomis teisminėmis institucijomis siekiant gauti konkrečią informaciją, susijusią su baudžiamaisiais tyrimais arba procesais, pradėtais dėl galimų šio reglamento pažeidimų. Tos kompetentingos teikia informaciją kitoms kompetentingoms institucijoms ir ESMA.
2.
Kompetentingos institucijos teikia pagalbą kitoms kompetentingoms institucijoms ir ESMA. Visų pirma, jos keičiasi informacija ir bendradarbiauja vykdydamos tyrimų ar priežiūros veiklą. Kompetentingos institucijos taip pat gali bendradarbiauti su kitomis kompetentingomis institucijomis, kad palengvintų piniginių sankcijų išieškojimą.“;
(16)45 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:
„5.
Valstybės narės kasmet ESMA pateikia apibendrintą informaciją apie visas administracines sankcijas ir kitas administracines priemones, taikytas pagal 42 straipsnį. Ta pareiga netaikoma tiriamojo pobūdžio priemonėms. ESMA skelbia tą informaciją metinėje ataskaitoje kartu su apibendrinta informacija apie visas administracines sankcijas ir kitas administracines priemones, kurias ji pati pritaikė pagal 48f straipsnį.“;
(17)46 straipsnis išbraukiamas;
(18)47 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:
„1.
Šio reglamento taikymo tikslais 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 bendradarbiauja su ESMA.
2.
40 straipsnio 2 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos nedelsdamos teikia ESMA visą informaciją, būtiną ESMA pareigoms vykdyti pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnį [patikrinti pagal ESMA reglamento pakeitimus].“;
(19)VI antraštinėje dalyje įterpiamas 4 skyrius:
4 SKYRIUS
ESMA įgaliojimai ir kompetencijos sritys
1 skirsnis
Kompetencijos sritys ir procedūros
48a straipsnis
ESMA naudojimasis įgaliojimais
Pagal 48b–48d straipsnius ESMA ar bet kuriam ESMA pareigūnui ar kitam jos įgaliotam asmeniui suteiktais įgaliojimais nesinaudojama reikalaujant atskleisti informaciją ar dokumentus, kuriems taikoma teisė neatskleisti profesinės paslapties.
48b straipsnis
Prašymas pateikti informaciją
1.
ESMA gali paprastu prašymu arba sprendimu prašyti, kad visą informaciją, kurios ESMA reikia savo pareigoms pagal šį reglamentą vykdyti, pateiktų toliau nurodyti asmenys:
a)
asmenys, kurie dalyvauja teikiant arba padedant teikti pradinius 40 straipsnyje nurodytų lyginamųjų indeksų duomenis;
b)
subjektai, kurie naudojasi a punkte nurodytais lyginamaisiais indeksais, ir susiję tretieji asmenys;
c)
tretieji asmenys, kuriems a punkte nurodyti asmenys pavedė vykdyti funkcijas arba veiklą;
d)
asmenys, kurie kitu pagrindu yra glaudžiai ir esmingai susieti arba susiję su a punkte nurodytais asmenimis.
2.
Kiekviename 1 dalyje nurodytame paprastame prašyme pateikti informaciją:
a)
kaip to prašymo teisinis pagrindas, nurodomas šis straipsnis;
b)
nurodomas prašymo tikslas;
c)
nurodoma, kokios informacijos reikia;
d)
nustatoma, per kiek laiko pateikti informaciją;
e)
pažymima, kad asmuo, kurio prašoma informacijos, tos informacijos pateikti neprivalo, tačiau jei jis savanoriškai atsakys į prašymą, pateikta informacija negali būti neteisinga ar klaidinanti;
f)
nurodomas baudos, kuri būtų skiriama pagal [48f] straipsnį, jeigu pateikta informacija būtų neteisinga arba klaidinanti, dydis.
3.
Jeigu ESMA prašo pateikti informaciją sprendimu pagal 1 dalį:
a)
kaip to prašymo teisinis pagrindas, nurodomas šis straipsnis;
b)
nurodomas prašymo tikslas;
c)
nurodoma, kokios informacijos reikia;
d)
nustatoma, per kiek laiko pateikti informaciją;
e)
nurodomos [48g] straipsnyje numatytos periodiškai mokamos baudos, jei pateikiama ne visa prašoma informacija;
f)
nurodoma [48f] straipsnyje numatyta bauda, jeigu atsakant į klausimus pateikiama neteisinga arba klaidinanti informacija;
g)
nurodoma teisė apskųsti sprendimą ESMA Apeliacinei tarybai ir prašyti, kad jis būtų peržiūrėtas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (toliau – Teisingumo Teismas) pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 [ex60] ir [ex61] straipsnius.
4.
Prašomą informaciją teikia 1 dalyje nurodyti asmenys arba jų atstovai, o juridinių asmenų arba asociacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, atveju – įstatymais arba jų įstatais jiems atstovauti įgalioti asmenys. Deramai įgalioti teisininkai gali teikti šią informaciją savo klientų vardu. Jei teikiama informacija yra neišsami, neteisinga arba klaidinanti, visa atsakomybė tenka klientui.
5.
ESMA nedelsdama išsiunčia paprasto prašymo arba savo sprendimo kopiją valstybės narės, kurioje gyvena arba yra įsisteigęs 1 dalyje nurodytas administratorius arba prižiūrimas duomenų teikėjas, kuriems teikiamas prašymas pateikti informaciją, kompetentingai institucijai.
48c straipsnis
Bendrieji tyrimai
1.
Siekdama vykdyti šiame reglamente nustatytas pareigas, ESMA gali vykdyti su 48b straipsnio 1 dalyje nurodytais asmenimis susijusius būtinus tyrimus. Tuo tikslu ESMA pareigūnai ir kiti įgalioti asmenys turi įgaliojimus:
a)
nagrinėti visus dokumentus, duomenis, procedūras ir kitą medžiagą, susijusią su jų užduočių vykdymu, neatsižvelgiant į laikmenas, kuriose jie saugomi;
b)
daryti ar gauti šių dokumentų, duomenų, procedūrų ir kitos medžiagos patvirtintas kopijas ar jų išrašus;
c)
pakviesti bet kuriuos iš tų asmenų, jų atstovus arba darbuotojus ir prašyti žodžiu arba raštu pateikti faktų arba dokumentų, susijusių su patikrinimo dalyku ir tikslu, paaiškinimus, o atsakymus užrašyti;
d)
apklausti visus kitus fizinius ar juridinius asmenis, kurie sutinka būti apklausti, siekiant surinkti su tyrimo dalyku susijusios informacijos;
e)
reikalauti telefoninių pokalbių įrašų ir duomenų srauto duomenų.
2.
Pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos ESMA įgaliojo atlikti 1 dalyje nurodytus tyrimus, savo įgaliojimais naudojasi pateikę raštišką įgaliojimą, kuriame nurodomas tyrimo dalykas ir tikslas. Tame įgaliojime nurodomos [48g] straipsnyje nustatytos periodiškai mokamos baudos, taikomos tais atvejais, jei reikalaujami dokumentai, duomenys, procedūros ar bet kuri kita medžiaga arba atsakymai į klausimus, užduotus 48b straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, yra neišsamūs, taip pat nurodomos [48f] straipsnyje nustatytos baudos, jei atsakymai į klausimus, užduotus tiems asmenims, yra neteisingi ar klaidinantys.
3.
48b straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys privalo bendradarbiauti su ESMA sprendimu pradėtų tyrimų vykdytojais. Sprendime nurodomas tyrimo dalykas ir tikslas, [48g] straipsnyje nustatytos periodiškai mokamos baudos, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 taikomos teisių gynimo priemonės bei teisė prašyti, kad sprendimas būtų peržiūrėtas Teisingumo Teisme.
4.
Likus pakankamai laiko iki 1 dalyje nurodyto tyrimo, ESMA praneša valstybės narės, kurioje turi būti vykdomas tyrimas, kompetentingai institucijai apie tyrimą ir nurodo įgaliotų asmenų tapatybę. Atitinkamos kompetentingos institucijos pareigūnai ESMA prašymu padeda tiems įgaliotiems asmenims atlikti savo pareigas. Atitinkamos kompetentingos institucijos pareigūnai, pateikę prašymą, gali dalyvauti tyrimuose.
5.
Jeigu pagal taikomą nacionalinę teisę reikia gauti nacionalinės teisminės institucijos leidimą norint reikalauti 1 dalies e punkte nurodytų telefoninių pokalbių įrašų ir duomenų srauto duomenų, tokiam leidimui gauti pateikiamas prašymas. Prašymas tokiam leidimui gauti taip pat gali būti pateikiamas kaip atsargumo priemonė.
6.
Jeigu nacionalinė teisminė institucija gauna prašymą dėl leidimo reikalauti pateikti 5 dalies e punkte nurodytus telefoninių pokalbių įrašus ir duomenų srauto duomenis, ta institucija patikrina:
a)
ar 3 dalyje nurodytas sprendimas yra autentiškas;
b)
ar taikytinos priemonės yra proporcingos, nėra savavališkos arba perteklinės.
Pagal b punktą nacionalinė teisminė institucija gali paprašyti, kad ESMA pateiktų išsamius paaiškinimus, ypač dėl pagrindo, kuriuo remdamasi ESMA įtaria, kad padaryta šio reglamento pažeidimų, dėl įtariamo pažeidimo sunkumo bei asmens, kurio atžvilgiu taikomos prievartos priemonės, dalyvavimo pobūdžio. Tačiau nacionalinė teisminė institucija netikrina paties tyrimo būtinumo ir nereikalauja, kad jai būtų pateikta ESMA byloje esanti informacija. ESMA sprendimo teisėtumą gali peržiūrėti tik Teisingumo Teismas Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 [61] straipsnyje nustatyta tvarka.
48d straipsnis
Patikrinimai vietoje
1.
Siekdama vykdyti šiame reglamente nustatytas pareigas, ESMA gali atlikti visus būtinus patikrinimus vietoje 48b straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų verslo patalpose.
2.
Pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos ESMA įgaliojo atlikti patikrinimą vietoje, gali patekti į visas asmenų, dėl kurių yra priimtas ESMA sprendimas atlikti tyrimą, verslo patalpas ir turi visus 48c straipsnio 1 dalyje išvardytus įgaliojimus. Jie yra įgalioti užplombuoti bet kurias verslo patalpas ir apskaitos knygas ar dokumentus tokiam laikotarpiui ir tokia apimtimi, kokie būtini patikrinimui atlikti.
3.
Likus pakankamai laiko iki patikrinimo, ESMA praneša apie patikrinimą valstybės narės, kurioje jis turi būti atliekamas, kompetentingai institucijai. Kai to reikia siekiant tinkamai atlikti patikrinimą ir užtikrinti jo efektyvumą, ESMA, informavusi atitinkamą kompetentingą instituciją, gali atlikti patikrinimą vietoje iš anksto apie tai neįspėjusi. Patikrinimai pagal šį straipsnį atliekami su sąlyga, kad atitinkama institucija patvirtino, jog jiems neprieštarauja.
4.
Pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos ESMA įgaliojo atlikti patikrinimą vietoje, savo įgaliojimais naudojasi pateikę raštišką įgaliojimą, kuriame nurodomas patikrinimo dalykas bei tikslas, ir [48g] straipsnyje nustatytos periodiškai mokamos baudos, kurios taikomos, jei atitinkami asmenys neleidžia atlikti patikrinimo.
5.
48b straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys bendradarbiauja su ESMA sprendimu nurodytų patikrinimų vietoje vykdytojais. Sprendime nurodomas patikrinimo dalykas, tikslas, nustatoma data, kada jis turi prasidėti, ir nurodomos [48g] straipsnyje nustatytos periodiškai mokamos baudos, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 taikomos teisių gynimo priemonės bei teisė prašyti, kad sprendimas būtų peržiūrėtas Teisingumo Teisme.
6.
Valstybės narės, kurioje turi būti atliekamas patikrinimas, kompetentingos institucijos pareigūnai bei jos įgalioti ar paskirti asmenys ESMA prašymu aktyviai padeda pareigūnams ir kitiems ESMA įgaliotiems asmenims. Tos kompetentingos institucijos pareigūnai, pateikę prašymą, taip pat gali dalyvauti patikrinimuose vietoje.
7.
ESMA taip pat gali prašyti kompetentingų institucijų jos vardu atlikti specifines tiriamojo pobūdžio užduotis ir patikrinimus vietoje, kaip numatyta šiame straipsnyje ir 48c straipsnio 1 dalyje. Tuo tikslu kompetentingos institucijos naudojasi tokiais pačiais įgaliojimais kaip ESMA, kaip nustatyta šiame straipsnyje ir 48c straipsnio 1 dalyje.
8.
Jei ESMA pareigūnai ir kiti jos įgalioti lydintieji asmenys nustato, kad asmuo nesutinka, kad būtų atliktas pagal šį straipsnį reikalaujamas patikrinimas, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija suteikia jiems būtiną paramą, atitinkamais atvejais prašydama policijos ar kitos lygiavertės teisėsaugos institucijos paramos, kad jie galėtų atlikti patikrinimą vietoje.
9.
Jei 1 dalyje numatytam patikrinimui vietoje atlikti arba 7 dalyje numatytai paramai suteikti pagal taikomą nacionalinę teisę reikia nacionalinės teisminės institucijos leidimo, tokiam leidimui gauti pateikiamas prašymas. Prašymas tokiam leidimui gauti taip pat gali būti pateikiamas kaip atsargumo priemonė.
10.
Jeigu nacionalinė teisminė institucija gauna prašymą leisti atlikti 1 dalyje nurodytą patikrinimą vietoje arba suteikti 7 dalyje nurodytą paramą, ta institucija patikrina:
a)
ar 4 dalyje nurodytas ESMA priimtas sprendimas yra autentiškas;
b)
ar taikytinos priemonės yra proporcingos, nėra savavališkos arba perteklinės.
Pagal b punktą nacionalinė teisminė institucija gali paprašyti, kad ESMA pateiktų išsamius paaiškinimus, ypač dėl pagrindo, kuriuo remdamasi ESMA įtaria, kad padaryta šio reglamento pažeidimų, dėl įtariamo pažeidimo sunkumo bei asmens, kurio atžvilgiu taikomos prievartos priemonės, dalyvavimo pobūdžio. Tačiau nacionalinė teisminė institucija netikrina paties tyrimo būtinumo ir nereikalauja, kad jai būtų pateikta ESMA byloje esanti informacija. ESMA sprendimo teisėtumą gali peržiūrėti tik Teisingumo Teismas Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 61 straipsnyje nustatyta tvarka.
2 SKIRSNIS
ADMINISTRACINĖS SANKCIJOS IR KITOS PRIEMONĖS
48e straipsnis
ESMA taikomos priežiūros priemonės
1.
Kai pagal 48i straipsnio 5 dalį ESMA nustato, kad asmuo padarė kurį nors iš 48f straipsnio 2 dalyje nurodytų pažeidimų, ji imasi vieno ar keleto iš šių veiksmų:
a)
priima sprendimą, kuriuo pareikalauja, kad asmuo nutrauktų pažeidimą;
b)
priima sprendimą skirti baudas pagal 48f straipsnį;
c)
skelbia viešus pranešimus.
2.
Imdamasi 1 dalyje nurodytų veiksmų, ESMA atsižvelgia į pažeidimo pobūdį ir sunkumą pagal šiuos kriterijus:
a)
pažeidimo trukmę ir dažnumą;
b)
tai, ar pažeidimas buvo finansinio nusikaltimo priežastis, dėl pažeidimo buvo lengviau jį padaryti arba finansinis nusikaltimas kitaip sietinas su pažeidimu;
c)
tai, ar pažeidimas padarytas tyčia ar dėl aplaidumo;
d)
už pažeidimą atsakingo asmens atsakomybės laipsnį;
e)
už pažeidimą atsakingo asmens finansinį pajėgumą, kuris nustatomas pagal atsakingo juridinio asmens bendrą apyvartą arba atsakingo fizinio asmens metines pajamas ir grynąjį turtą;
f)
pažeidimo poveikį neprofesionaliųjų investuotojų interesams;
g)
už pažeidimą atsakingo asmens dėl pažeidimo gauto pelno ar išvengtų nuostolių arba trečiųjų šalių patirtų nuostolių dydį, jeigu juos įmanoma nustatyti;
h)
už pažeidimą atsakingo asmens bendradarbiavimo su ESMA lygį, nedarant poveikio poreikiui užtikrinti, kad toks asmuo grąžintų gautą pelną ar atlygintų išvengtus nuostolius;
i)
už pažeidimą atsakingo asmens anksčiau padarytus pažeidimus;
j)
priemones, kurių po pažeidimo ėmėsi už pažeidimą atsakingas asmuo, kad pažeidimas nepasikartotų.
3.
ESMA nedelsdama praneša už pažeidimą atsakingam asmeniui apie tai, kokių veiksmų imtasi pagal 1 dalį, ir apie juos praneša valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Komisijai. Apie visus tokius veiksmus ESMA viešai paskelbia savo interneto svetainėje per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.
Pirmoje pastraipoje nurodytas viešo skelbimo priemones sudaro bent:
a)
pareiškimas, kuriuo patvirtinama už pažeidimą atsakingo asmens teisė sprendimą skųsti;
b)
jei reikia, pareiškimas, kuriuo patvirtinama, kad skundas pateiktas, ir nurodoma, kad toks skundas neturi sprendimo taikymą stabdančio poveikio;
c)
pareiškimas, kuriuo patvirtinama, kad ESMA Apeliacinė taryba pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 60 straipsnio 3 dalį gali sustabdyti ginčijamo sprendimo taikymą.
48f straipsnis
Baudos
1.
Kai ESMA pagal 48i straipsnio 5 dalį nustato, kad kuris nors asmuo tyčia ar dėl aplaidumo padarė vieną ar kelis 2 dalyje nurodytus pažeidimus, ji pagal šio straipsnio 3 dalį priima sprendimą skirti baudą.
Pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jei ESMA nustato objektyvių veiksnių, iš kurių matyti, kad asmuo veikė sąmoningai darydamas pažeidimą.
2.
1 dalyje nurodyti pažeidimai yra šie: Reglamento (ES) 2016/1011 4–16, 21, 23–29 ir 34 straipsnių pažeidimai.
3.
Maksimalus 1 dalyje nurodytos baudos dydis yra:
i) juridiniams asmenims didesnioji iš šių sumų: 1 000 000 EUR, o valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, – atitinkamo dydžio suma nacionaline valiuta 2016 m. birželio 30 d., arba 10 proc. to juridinio asmens bendros metinės apyvartos, remiantis naujausiomis valdymo organo patvirtintomis finansinėmis ataskaitomis;
ii) fiziniams asmenims – 500 000 EUR, o valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, – atitinkamo dydžio suma nacionaline valiuta 2016 m. birželio 30 d.
Nepaisant pirmos pastraipos, maksimalus baudos už Reglamento (ES) 2016/1011 11 straipsnio 1 dalies d punkto arba 11 straipsnio 4 dalyje pažeidimus dydis juridiniams asmenims yra didesnioji iš šių sumų: 250 000 EUR, o valstybėse narėse, kurių oficiali valiuta nėra euro, – atitinkamo dydžio suma nacionaline valiuta 2016 m. birželio 30 d., arba 2 proc. to juridinio asmens bendros metinės apyvartos, remiantis naujausiomis valdymo organo patvirtintomis finansinėmis ataskaitomis, o fiziniams asmenims – 100 000 EUR, o valstybėse narėse, kurių oficiali valiuta nėra euro, – atitinkamo dydžio suma nacionaline valiuta 2016 m. birželio 30 d.
Taikant i punktą, jeigu juridinis asmuo yra patronuojančioji įmonė arba patronuojančiosios įmonės, kuri pagal Direktyvą 2013/34/ES turi rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, patronuojamoji įmonė, atitinkama bendra metinė apyvarta yra bendra metinė apyvarta arba atitinkamos rūšies pajamos pagal atitinkamą Sąjungos apskaitos srities teisę, remiantis naujausiomis turimomis valdymo organo patvirtintomis pagrindinės patronuojančiosios įmonės konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis.
4.
Pagal 1 dalį nustatydama baudos dydį, ESMA atsižvelgia į 48e straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus.
5.
Nepaisant 4 dalies, jeigu juridinis asmuo dėl pažeidimo gavo tiesioginės arba netiesioginės finansinės naudos, baudos dydis yra ne mažesnis už gautą naudą.
6.
Jei dėl asmens veiksmų arba neveikimo padaryti keli iš 48f straipsnio 2 dalyje nurodytų pažeidimų, taikoma tik didesnioji pagal 3 dalį apskaičiuota bauda už vieną iš tų pažeidimų.
48g straipsnis
Periodiškai mokamos baudos
1.
ESMA savo sprendimu skiria periodiškai mokamas baudas siekdama:
a) pagal [48e straipsnio 1 dalies a punktą] priimtu sprendimu priversti asmenį nutraukti pažeidimą;
b) priversti 48b straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis:
i)
pateikti išsamią informaciją, kurios reikalauta pagal [48b] straipsnį priimtu sprendimu;
ii)
bendradarbiauti su tyrimo vykdytojais ir pirmiausia pateikti reikalaujamus išsamius dokumentus, duomenis, procedūras arba bet kokią kitą medžiagą, taip pat papildyti ir pataisyti kitą informaciją, pateiktą atliekant tyrimą, kuris pradėtas remiantis pagal [48c] straipsnį priimtu sprendimu;
iii)
bendradarbiauti su patikrinimo vietoje, kurį nurodyta atlikti pagal [48d] straipsnį priimtu sprendimu, vykdytojais.
2.
Periodiškai mokama bauda yra veiksminga ir proporcinga. Periodiškai mokama bauda skiriama už kiekvieną uždelstą dieną.
3.
Nepaisant 2 dalies, periodiškai mokamų baudų dydis yra 3 proc. ankstesnių finansinių metų vidutinės dienos apyvartos, o fizinių asmenų atveju – 2 proc. ankstesnių kalendorinių metų vidutinių dienos pajamų. Jos skaičiuojamos nuo sprendime dėl periodiškai mokamos baudos skyrimo nustatytos dienos.
4.
Periodiškai mokamos baudos skiriamos ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui nuo pranešimo apie ESMA sprendimą. Šiam laikotarpiui pasibaigus ESMA peržiūri šios priemonės taikymą.
48h straipsnis
Baudų ir periodiškai mokamų baudų paskelbimas, pobūdis, mokėjimo užtikrinimas ir paskyrimas
1.
ESMA viešai paskelbia apie kiekvieną baudą ir kiekvieną periodiškai mokamą baudą, paskirtą pagal 48f ir 48g straipsnius, išskyrus atvejus, kai toks viešas paskelbimas sukeltų didelį pavojų finansų rinkoms arba pernelyg pakenktų dalyvaujančioms šalims. Tokiu būdu neskelbiami asmens duomenys, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 45/2001.
2.
Pagal [48f] ir [48g] straipsnius skirtos baudos ir periodiškai mokamos baudos yra administracinio pobūdžio.
3.
Jei ESMA priima sprendimą neskirti baudos arba periodiškai mokamos baudos, ji apie tai praneša Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms bei nurodo savo sprendimo priežastis.
4.
Užtikrinama, kad pagal [48f] ir [48g] straipsnius paskirtos baudos ir periodiškai mokamos baudos būtų sumokėtos.
Mokėjimo užtikrinimą reglamentuoja civilinio proceso taisyklės, galiojančios toje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, kurioje jis vykdomas.
5.
Baudų ir periodiškai mokamų baudų sumos skiriamos į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą.
3 SKIRSNIS
PROCEDŪROS IR PERŽIŪRA
48i straipsnis
Priežiūros priemonių nustatymo ir baudų skyrimo procedūros taisyklės
1.
Jei, vykdydama šiame reglamente numatytas pareigas, ESMA nustato pagrįstų požymių, jog galbūt egzistuoja vieno ar daugiau 48f straipsnio 2 dalyje išvardytų pažeidimų padarymo faktų, ESMA savo viduje paskiria nepriklausomą už tyrimą atsakingą pareigūną šiam atvejui tirti. Paskirtasis pareigūnas tiesiogiai ar netiesiogiai nedalyvauja ir nedalyvavo prižiūrint lyginamuosius indeksus, su kuriais susijęs pažeidimas, ir savo funkcijas vykdo nepriklausomai nuo ESMA Priežiūros tarybos.
2.
1 dalyje nurodytas už tyrimą atsakingas pareigūnas tiria įtariamus pažeidimus, atsižvelgia į asmenų, dėl kurių atliekami tyrimai, pastabas ir pateikia ESMA Priežiūros tarybai išsamią bylą su savo išvadomis.
3.
Kad už tyrimą atsakingas pareigūnas galėtų vykdyti savo užduotis, jam suteikiami įgaliojimai prašyti informacijos pagal 48b straipsnį ir atlikti tyrimus bei patikrinimus vietoje pagal 48c ir 48d straipsnius.
4.
Vykdydamas šias užduotis, už tyrimą atsakingas pareigūnas gali susipažinti su visais dokumentais ir informacija, kuriuos ESMA surinko vykdydama priežiūros veiklą.
5.
Užbaigęs tyrimą ir prieš pateikdamas ESMA Priežiūros tarybai bylą su savo išvadomis, už tyrimą atsakingas pareigūnas asmenims, kurių atžvilgiu atliekami tyrimai, suteikia galimybę būti išklausytiems tais klausimais, dėl kurių atliekamas tyrimas. Už tyrimą atsakingas pareigūnas savo išvadas grindžia tik tais faktais, dėl kurių atitinkami asmenys galėjo pateikti pastabų.
6.
Atliekant tyrimus pagal šį straipsnį visapusiškai gerbiamos asmenų, dėl kurių atliekami tyrimai, teisės į gynybą.
7.
Pateikęs bylą su savo išvadomis ESMA Priežiūros tarybai, už tyrimą atsakingas pareigūnas informuoja asmenis, dėl kurių vykdomi tyrimai. Asmenys, dėl kurių vykdomi tyrimai, turi teisę susipažinti su byla, atsižvelgiant į kitų asmenų teisėtą interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai, kuri daro poveikį trečiosioms šalims.
8.
Remdamasi byla, kurioje pateiktos už tyrimą atsakingo pareigūno išvados, ir pagal [48j] straipsnį asmenų, dėl kurių vykdomi tyrimai, prašymu tų asmenų išklausiusi, ESMA nusprendžia, ar asmenys, dėl kurių atliekami tyrimai, padarė vieną ar kelis iš 48f straipsnio 1 dalyje išvardytų pažeidimų, ir, jeigu taip, taiko priežiūros priemonę pagal 48e straipsnį ir skiria baudą pagal [48f] straipsnį.
9.
Už tyrimą atsakingas pareigūnas nedalyvauja ESMA Priežiūros tarybos svarstymuose ir jokiu kitu būdu nesikiša į ESMA Priežiūros tarybos sprendimų priėmimo procesą.
10.
Pagal 49 straipsnį Komisija priima deleguotuosius aktus ir patikslina procedūrines naudojimosi įgaliojimu skirti baudas ar periodiškai mokamas baudas taisykles, įskaitant nuostatas dėl teisių į gynybą, laiko nuostatas ir baudų ar periodiškai mokamų baudų surinkimo nuostatas, baudų bei periodiškai mokamų baudų skyrimo ir jų mokėjimo užtikrinimo senaties terminus.
11.
Vykdydama šiame reglamente numatytas užduotis ir nustačiusi pagrįstų požymių, jog galbūt egzistuoja baudžiamųjų veikų padarymo faktų, ESMA perduoda baudžiamosios atsakomybės klausimus spręsti atitinkamoms nacionalinėms valdžios institucijoms. Be to, ESMA neskiria baudų ar periodiškai mokamų baudų tais atvejais, kai ankstesnis išteisinamasis ar apkaltinamasis nuosprendis, priimtas dėl tokio paties fakto ar faktų, kurie iš esmės yra tokie patys, pasibaigus pagal nacionalinę teisę vykdomam baudžiamajam procesui jau įgavo res judicata galią.
48j straipsnis
Asmenų, dėl kurių vykdomi tyrimai, išklausymas
1.
Prieš priimdama sprendimą pagal 48f, 48g ir 48e straipsnius, asmenims, dėl kurių vyksta procedūra, ESMA suteikia galimybę pateikti pastabų dėl jos išvadų. ESMA savo sprendimus grindžia tik tomis išvadomis, dėl kurių asmenys, dėl kurių vyksta procedūra, galėjo pateikti pastabų.
2.
Pirma pastraipa netaikoma, jei pagal 48e straipsnį būtina imtis skubių veiksmų, kad nebūtų padaryta didelė ir neišvengiama žala finansų sistemai. Tokiu atveju ESMA gali priimti laikiną sprendimą, o atitinkamiems asmenims suteikti galimybę būti išklausytiems kuo greičiau po sprendimo priėmimo.
3.
Per tyrimus visapusiškai gerbiamos asmenų, dėl kurių vyksta procedūra, teisės į gynybą. Jie turi teisę susipažinti su ESMA byla, atsižvelgiant į kitų asmenų teisėtą interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai ar ESMA vidaus parengiamiesiems dokumentams.
48k straipsnis
Sprendimų peržiūra Teisingumo Teisme
Teisingumo Teismas turi neribotą jurisdikciją peržiūrėti sprendimus, kuriais ESMA paskyrė baudą arba periodiškai mokamą baudą. Jis paskirtą baudą arba periodiškai mokamą baudą gali panaikinti, sumažinti arba padidinti.
4 SKIRSNIS.
MOKESČIAI IR UŽDUOČIŲ PERDAVIMAS
48l straipsnis
Priežiūros mokesčiai
1.
Administratoriams ESMA taiko mokesčius pagal šį reglamentą ir pagal deleguotuosius aktus, priimtus pagal 3 dalį. Tais mokesčiais visiškai padengiamos būtinos ESMA išlaidos, susijusios su administratorių priežiūra, taip pat atlyginamos visos išlaidos, kurių kompetentingos institucijos gali patirti atlikdamos savo darbą pagal šį reglamentą, ypač kurias nors užduotis perdavus pagal 48m straipsnį.
2.
Atskiro mokesčio, surenkamo iš tam tikro administratoriaus, suma padengia visas administracines išlaidas, kurias ESMA patiria vykdydama priežiūros veiklą. Jis yra proporcingas administratoriaus apyvartai.
3.
Pagal 49 straipsnį Komisija priima deleguotuosius aktus ir patikslina mokesčių rūšis, už ką jie mokėtini, tų mokesčių dydį ir jų mokėjimo būdą.
48m straipsnis
ESMA užduočių perdavimas kompetentingoms institucijoms
1.
Jei to reikia priežiūros užduočiai tinkamai atlikti, laikydamasi pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį ESMA paskelbtų gairių, ESMA gali perduoti konkrečias priežiūros užduotis valstybės narės kompetentingai institucijai. Tokios konkrečios priežiūros užduotys visų pirma gali apimti įgaliojimą prašyti pateikti informaciją pagal 48b straipsnį ir atlikti tyrimus bei patikrinimus vietoje pagal 48c ir 48d straipsnius.
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, veiklos leidimų, susijusių su ypatingos svarbos lyginamaisiais indeksais, išdavimo veikla neperduodama.
2.
Prieš perduodama užduotį pagal 1 dalį, ESMA konsultuojasi su atitinkama kompetentinga institucija dėl:
a) ketinamos perduoti užduoties masto;
b) užduoties atlikimo tvarkaraščio ir
c) būtinos informacijos, kurią turi perduoti ESMA ir kuri turi būti jai perduota.
3.
Vadovaudamasi pagal 48l straipsnio 3 dalį Komisijos priimtomis mokesčių taisyklėmis, ESMA atlygina kompetentingai institucijai išlaidas, kurias kompetentinga institucija patyrė vykdydama perduotas užduotis.
4.
ESMA peržiūri pagal 1 dalį perduotas funkcijas reikiamu periodiškumu. Perdavimas gali būti bet kuriuo metu atšauktas.
5.
Užduočių perdavimas nedaro poveikio ESMA atsakomybei ir neapriboja ESMA galimybių vykdyti perduotą veiklą ir prižiūrėti, kaip ji vykdoma.“;
48o straipsnis
Su ESMA susijusios pereinamojo laikotarpio priemonės
1.
Visos kompetencijos sritys ir pareigos, susijusios su 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų administratorių priežiūros ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veikla ir perduotos kompetentingoms institucijoms, [LB: įrašyti datą praėjus 36 mėnesiams nuo įsigaliojimo datos] panaikinamos. Nuo tos dienos šias kompetencijos sritis ir pareigas perima ESMA.
2. 1 dalyje nurodytą dieną ESMA perima visas bylas ir darbinius dokumentus, susijusius su 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų administratorių priežiūros ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veikla, įskaitant visą vykdomą nagrinėjimą ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veiksmus.
Tačiau ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų administratorių paraiškos dėl veiklos leidimo išdavimo, dėl pripažinimo pagal 32 straipsnį bei dėl patvirtinimo pagal 33 straipsnį, kurias kompetentingos institucijos gavo iki [LB: įrašyti datą praėjusi 34 mėnesiams nuo įsigaliojimo datos] ESMA neperduodamos ir sprendimą išduoti veiklos leidimą arba jo neišduoti, pripažinti arba nepripažinti arba patvirtinti arba nepatvirtinti priima atitinkama kompetentinga institucija.
3. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad visi turimi dokumentai ir darbiniai dokumentai arba patvirtintos jų kopijos būtų kuo skubiau ir bet kuriuo atveju iki [LB: įrašyti datą praėjus 36 mėnesiams nuo įsigaliojimo datos] perduoti ESMA. Tos kompetentingos institucijos taip pat teikia ESMA visą būtiną pagalbą ir patarimus, kad palengvintų efektyvų ir veiksmingą 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų administratorių priežiūros ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veiklos perdavimą ir perėmimą.
4. ESMA veikia kaip 1 dalyje nurodytų kompetentingų institucijų teisių perėmėja bet kuriame administraciniame arba teismo procese, kuris vykdomas dėl tų kompetentingų institucijų vykdytos priežiūros ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veiklos, susijusios su klausimais, kuriems taikomas šis reglamentas.
5. Kompetencijos sritis perdavus ESMA, visi ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų administratorių veiklos leidimai, pripažinimas pagal 32 straipsnį ir patvirtinimas pagal 33 straipsnį, kuriuos suteikia 1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija, lieka galioti.“;
(20)53 straipsnis pakeičiamas taip:
„53 straipsnis
ESMA peržiūros
ESMA suteikiami įgaliojimai reikalauti, kad kompetentinga institucija pateiktų dokumentais pagrįstą informaciją apie kiekvieną sprendimą, priimtą pagal 51 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą ir 25 straipsnio 3 dalį, taip pat apie visus reikalavimų laikymosi užtikrinimo veiksmus, kurių imtasi pagal 24 straipsnio 1 dalį.“
9 straipsnis
Reglamento (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, daliniai pakeitimai
Reglamentas (ES) 2017/1129 iš dalies keičiamas taip:
(1)2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)m punkte pateiktos apibrėžties „buveinės valstybės narė“ iii punktas išbraukiamas.
(c)Įterpiamos šios apibrėžtys:
„za)
nekilnojamojo turto įmonės – įmonės, kurių pagrindinė veikla yra Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1893/2006* I priedo L sekcijoje nurodyta ekonominė veikla;
zb)
mineralinių išteklių gavybos įmonės – įmonės, kurių pagrindinė veikla yra Reglamento (EB) Nr. 1893/2006 I priedo B sekcijos 05–08 skyriuose nurodyta ekonominė veikla;
zc)
mokslinių tyrimų įmonės – įmonės, kurių pagrindinė veikla yra Reglamento (EB) Nr. 1893/2006 I priedo M sekcijos 72 skyriaus 72.1 grupėje nurodyta ekonominė veikla;
zd)
laivybos įmonės – įmonės, kurių pagrindinė veikla yra Reglamento (EB) Nr. 1893/2006 I priedo H sekcijos 50 skyriuje nurodyta ekonominė veikla.
*2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių, OL L 393, 2006 12 30, p. 1.“;
(2)4 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
„2. Tokiu savanoriškai parengtu buveinės valstybės narės, nustatytos pagal 2 straipsnio m punktą, kompetentingos institucijos arba pagal 31a straipsnį ESMA patvirtintu prospektu suteikiamos visos teisės ir pareigos, kurios numatytos pagal šį reglamentą reikalaujamo prospekto atveju, ir, prižiūrint tai kompetentingai institucijai, jam taikomos visos šio reglamento nuostatos.“; ;
(3)20 straipsnio 8 dalis pakeičiama taip:
„8.
Emitento, siūlytojo arba asmens, prašančio įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, prašymu buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gali perduoti prospektą tvirtinti kitos valstybės narės kompetentingai institucijai, prieš tai susitarusi su ta kompetentinga institucija ir, išskyrus tuos atvejus, kai ESMA pagal 31a straipsnį perima buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos funkcijas, prieš tai apie tai pranešusi ESMA. Savo sprendimo dieną buveinės valstybės narės kompetentinga institucija elektroniniu formatu perduoda oficialiai pateiktus dokumentus, kartu su sprendimu leisti perdavimą, kitos valstybės narės kompetentingai institucijai. Emitentui, siūlytojui arba asmeniui, prašančiam įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, apie tokį perdavimą pranešama per tris darbo dienas nuo buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimo priėmimo dienos. 2 dalies pirmoje pastraipoje ir 3 dalyje nustatyti terminai taikomi nuo buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimo priėmimo dienos. Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 28 straipsnio 4 dalis netaikoma prospekto tvirtinimo perdavimui pagal šią dalį. Užbaigus prospekto tvirtinimo perdavimo procesą, kompetentinga institucija, kuriai prospektas perduotas tvirtinti, šio reglamento tikslais laikoma to prospekto buveinės valstybės narės kompetentinga institucija.“;
(4)22 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)įterpiama 6a dalis:
„6a.
Nukrypstant nuo 6 dalies, ESMA įgaliojama kontroliuoti, ar kiekvienoje priimančiojoje valstybėje narėje, kurioje skleidžiama reklama, vykdoma reklamos veikla atitinka 2–4 dalyse nustatytus reikalavimus, bet kuriuo iš šių atvejų:
a) pagal 31a straipsnį ESMA yra kompetentinga institucija;
b) prospektas yra parengtas pagal trečiosios valstybės įstatymus ir naudojamas Sąjungoje pagal 29 straipsnį.
Nedarant poveikio 32 straipsnio 1 daliai, ESMA atliekamas reklamos patikrinimas nėra laikomas išankstine vertybinių popierių viešo siūlymo arba įtraukimo į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą kurioje nors priimančiojoje valstybėje narėje sąlyga.
Apie visus ESMA naudojimosi 32 straipsnyje nustatytais priežiūros ir tyrimo įgaliojimais siekiant užtikrinti šio straipsnio vykdymą atvejus nedelsiant informuojama atitinkamos priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija.
Valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu ESMA vykdo pirmoje pastraipoje nurodytą visos jos jurisdikcijoje skleidžiamos reklamos, susijusios su visų arba kai kurių kategorijų prospektais, kuriuos ESMA tvirtina, kontrolę pagal 31a straipsnį. ESMA skelbia ir reguliariai atnaujina valstybių narių, kuriose ji vykdo tokią kontrolę, ir atitinkamų prospektų kategorijų sąrašą. “;
(c)7 dalis pakeičiama taip:
„7.
Priimančiųjų valstybių narių kompetentingos institucijos ir ESMA gali rinkti mokesčius tik už savo priežiūros užduočių pagal šį straipsnį vykdymą. Mokesčių dydis atskleidžiamas kompetentingų institucijų ir ESMA svetainėse. Mokesčiai yra nediskriminaciniai, pagrįsti ir proporcingi atitinkamai priežiūros užduočiai. Priimančiųjų valstybių narių kompetentingos institucijos ir ESMA nenustato jokių kitų reikalavimų ar administracinių procedūrų nei tie, kurie yra būtini jų priežiūros užduotims pagal šį straipsnį vykdyti.“;
(d)8 dalis pakeičiama taip:
„8.
Nukrypstant nuo 6 ir 6a dalių, bet kurios dvi kompetentingos institucijos, prireikus įskaitant ESMA, gali sudaryti susitarimą, pagal kurį, siekiant kontroliuoti, ar tarpvalstybiniais atvejais arba atvejais, kai taikoma 6a dalis, vykdant reklaminę veiklą laikomasi reikalavimų, reikalavimų laikymosi kontrolė liktų buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos arba, kai taikoma 6a dalis, priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos prerogatyva. Apie visus tokius susitarimus pranešama ESMA, nebent ESMA pati pasirašo susitarimą kaip buveinės valstybės narės kompetentinga institucija pagal 31a straipsnį. ESMA paskelbia ir reguliariai atnaujina tokių susitarimų sąrašą.“;
(5)25 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b) 4 dalis pakeičiama taip:
„4.
Jeigu bazinio prospekto, apie kurį pranešta anksčiau, galutinės sąlygos nėra įtrauktos nei į bazinį prospektą, nei į priedą, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija kiek galėdama greičiau po to, kai jos pateikiamos, elektroniniu būdu jas perduoda ESMA, ir, jei apie bazinį prospektą pranešta anksčiau, priimančiosios (-iųjų) valstybės (-ių) narės (-ių) kompetentingai institucijai.“;
(c)įterpiama 6a dalis:
„6a.
Visi šiame straipsnyje nurodyti trečiųjų valstybių emitentų pagal 29 straipsnį parengti prospektų patvirtinimo pažymėjimai pakeičiami pateikimo pažymėjimais.“;
(6)27 straipsnyje įterpiama 3a dalis:
„3a.
Nukrypstant nuo 1, 2 ir 3 dalių, kai pagal 31a straipsnį ESMA yra kompetentinga institucija, prospektas rengiamas kiekvienos priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms priimtina kalba arba tarptautinių finansų srityje įprasta emitento, siūlytojo arba asmens, prašančio įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, pasirinkta kalba.
Kiekvienos priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija reikalauja, kad 7 straipsnyje nurodyta santrauka būtų pateikta tos valstybės narės valstybine kalba arba bent viena iš jos valstybinių kalbų, arba kita tos valstybės narės kompetentingai institucijai priimtina kalba, tačiau nereikalauja jokių kitų prospekto dalių vertimo.“;
(7)28 straipsnis pakeičiamas taip:
„28 straipsnis
Viešas vertybinių popierių siūlymas arba įtraukimas į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą naudojantis šiame reglamente nustatyta tvarka parengtu prospektu
Jeigu trečiosios valstybės emitentas ketina viešai siūlyti vertybinius popierius Sąjungoje arba prašyti įtraukti vertybinius popierius į prekybos Sąjungoje įsteigtoje reguliuojamoje rinkoje sąrašą, jis 20 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į ESMA, kad ši patvirtintų jo prospektą.
Kai prospektas patvirtinamas pagal pirmą pastraipą, suteikiamos visos šiame reglamente numatytos su prospektu susijusios teisės ir pareigos, be to, prospektui ir trečiosios valstybės emitentui taikomos visos šio reglamento nuostatos, prižiūrint ESMA.“;
(8)29 straipsnis pakeičiamas taip:
„29 straipsnis
Viešas vertybinių popierių siūlymas arba įtraukimas į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą naudojantis trečiosios valstybės teisės aktuose nustatyta tvarka parengtu prospektu
1.
Trečiosios valstybės emitentas gali vertybinius popierius viešai siūlyti Sąjungoje arba prašyti įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą po to, kai paskelbia prospektą, kuris yra parengtas ir patvirtintas pagal trečiosios valstybės emitento nacionalinės teisės aktus ir kuriam taikomi trečiosios valstybės emitento nacionalinės teisės aktai, jeigu:
a)
Komisija priima įgyvendinimo sprendimą pagal 3 dalį;
b)
trečiosios valstybės emitentas pateikia prospektą ESMA;
c)
trečiosios valstybės emitentas pateikia rašytinį patvirtinimą, kad trečiosios valstybės priežiūros institucija patvirtino prospektą, ir tos institucijos kontaktinius duomenis;
d)
prospektas atitinka 27 straipsnyje nustatytus kalbos reikalavimus;
e)
visa trečiosios valstybės emitento Sąjungoje skleidžiama su siūlymu arba įtraukimu į prekybos sąrašą susijusi reklama atitinka 22 straipsnio 2–5 dalyse nustatytus reikalavimus;
f) ESMA pagal 30 straipsnį yra sudariusi bendradarbiavimo susitarimus su atitinkamomis trečiosios valstybės emitento priežiūros institucijomis.
Šioje dalyje nurodytiems prospektams taikomose šio reglamento nuostatose nuorodos į buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją suprantamos kaip nuorodos į ESMA.
2.
24 ir 25 straipsniuose išdėstyti reikalavimai taikomi pagal trečiosios valstybės įstatymus parengtiems prospektams, jei įvykdomos 1 dalyje išdėstytos sąlygos.
3.
Komisijai pagal 44 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas būtų papildytas nustatant bendruosius lygiavertiškumo kriterijus, pagrįstus šio reglamento 6, 7, 11, 12, 13 straipsniuose ir IV skyriuje nustatytais reikalavimais.
Remdamasi tuose deleguotuosiuose aktuose nustatytais kriterijais, Komisija gali priimti įgyvendinimo sprendimą, kuriame būtų nustatyta, jog trečiosios valstybės teisiniais ir priežiūros mechanizmais užtikrinama, kad pagal tos trečiosios valstybės nacionalinės teisės aktus parengti prospektai atitiktų teisiškai privalomus reikalavimus, kurių reglamentavimo poveikis lygiavertis šio reglamento reikalavimams. Toks įgyvendinimo sprendimas priimamas laikantis 45 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Komisija gali nustatyti, kad įgyvendinimo sprendimas taikomas, jeigu trečioji valstybė nuolat veiksmingai vykdo tame įgyvendinimo sprendime nustatytus reikalavimus ir jeigu ESMA gali veiksmingai vykdyti savo pareigas, susijusias su Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 33 straipsnio 2a dalyje nurodyta stebėsena.“;
(9)30 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1 dalis pakeičiama taip:
„1.
Taikant 29 straipsnį ir, jei manoma, kad to reikia, taikant 28 straipsnį, ESMA sudaro bendradarbiavimo susitarimus su trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis dėl keitimosi informacija su tomis trečiųjų valstybių institucijomis ir dėl prievolių, kylančių pagal šį reglamentą, vykdymo užtikrinimo trečiosiose valstybėse. Tais bendradarbiavimo susitarimais užtikrinamas bent efektyvus keitimasis informacija, kad ESMA galėtų vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą.
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, kai trečioji valstybė yra įtraukta į jurisdikcijų, kurių nacionalinėse kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemos laikomos turinčiomis strateginių trūkumų, keliančių didelę grėsmę Sąjungos finansų sistemai, sąrašą, kaip nurodyta galiojančiame Komisijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849* 9 straipsnį priimtame deleguotajame akte, ESMA su tos trečiosios valstybės priežiūros institucijomis bendradarbiavimo susitarimų nesudaro.
ESMA informuoja visas pagal 31 straipsnio 1 dalį paskirtas kompetentingas institucijas apie visus pagal pirmą pastraipą sudarytus bendradarbiavimo susitarimus.
*2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).“;
(c)2 dalis išbraukiama;
(d)3 dalies numeris pakeičiamas į 2 ir dalis pakeičiama taip:
„2.
ESMA sudaro bendradarbiavimo susitarimus dėl keitimosi informacija su trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis tik tada, jei atskleidžiamai informacijai taikomi profesinės paslapties apsaugos reikalavimai yra bent lygiaverčiai 35 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.“;
(e)4 dalis išbraukiama;
(10)VII skyriuje įterpiami 31a ir 31b straipsniai:
„31a straipsnis
ESMA vykdoma tam tikrų rūšių prospektų priežiūra
ESMA yra kompetentinga institucija pagal 20 straipsnį tikrinti ir tvirtinti toliau nurodytus prospektus ir jų priedus bei teikti pranešimus priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kaip nurodyta 25 straipsnyje:
a)
bet kurio Sąjungoje įsteigto juridinio asmens parengtus prospektus, susijusius su prašymu įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą ne nuosavybės vertybinius popierius, kuriais bus prekiaujama tik reguliuojamoje rinkoje arba konkrečiame jos segmente, kuriuose prekybos tokiais vertybiniais popieriais tikslais gali dalyvauti tik profesionalieji investuotojai;
b)
bet kurio Sąjungoje įsteigto juridinio asmens parengtus prospektus dėl turtu užtikrintų vertybinių popierių;
c)
prospektus, kuriuos parengė šių rūšių Sąjungoje įsteigtos įmonės:
i) nekilnojamojo turto įmonės;
ii) mineralinių išteklių gavybos įmonės;
iii) mokslinių tyrimų įmonės;
iv) laivybos įmonės;
d)
prospektus, kuriuos pagal šio reglamento 28 straipsnį parengė trečiųjų valstybių emitentai.
Pirmoje pastraipoje išvardytiems prospektams taikomose šio reglamento nuostatose nuorodos į buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją suprantamos kaip nuorodos į ESMA.“;
(11)įterpiamas naujas 34b straipsnis:
„31b straipsnis
Su ESMA susijusios pereinamojo laikotarpio priemonės
1.
31a straipsnyje išvardytus prospektus, kurie, įskaitant, jei tai taikytina, jų priedus ir galutines sąlygas, pateikti kompetentingai institucijai tvirtinti iki [LB: įrašyti datą praėjus 36 mėnesiams nuo įsigaliojimo datos], iki jų galiojimo pabaigos toliau prižiūri ta kompetentinga institucija.
Kompetentingos institucijos patvirtinimas, suteiktas tiems prospektams iki [LB: įrašyti datą praėjus 36 mėnesiams nuo įsigaliojimo datos], lieka galioti po 2 dalyje nurodyto kompetencijos sričių perdavimo ESMA.
Tų prospektų, įskaitant, jei tai taikytina, jų priedus ir galutines sąlygas, priežiūrai toliau taikomos taisyklės, galiojusios pateikimo kompetentingai institucijai metu.
2.
Visas su 31a straipsnyje išvardytų prospektų, pateiktų tvirtinti po [LB: įrašyti datą praėjus 36 mėnesiams nuo įsigaliojimo datos], priežiūra ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo veikla susijusias kompetencijos sritis ir pareigas perima ESMA.
.“;
(12)32 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(b)1 dalies pirmos pastraipos įvadinis sakinys pakeičiamas taip:
„1.
Kad galėtų vykdyti šiuo reglamentu nustatytas pareigas, kompetentingos institucijos ir ESMA pagal nacionalinę teisę turi bent šiuos priežiūros ir tyrimo įgaliojimus:“;
(c)1 dalies pirmos pastraipos j punktas pakeičiamas taip:
„j) sustabdyti tvirtinti pateikto prospekto tikrinimą arba sustabdyti ar apriboti viešą vertybinių popierių siūlymą arba įtraukimą į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, jeigu ESMA arba kompetentinga institucija pasinaudoja įgaliojimais nustatyti draudimą arba apribojimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 600/2014 40 arba 42 straipsnį, kol toks draudimas arba apribojimas nebus panaikintas;“;
(d)1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:
„Jeigu to reikia pagal nacionalinę teisę, kompetentinga institucija arba ESMA gali prašyti atitinkamos teisminės institucijos priimti sprendimą dėl naudojimosi pirmoje pastraipoje nurodytais įgaliojimais.“;
(e)2 dalis pakeičiama taip:
„2.
Kompetentingos institucijos ir ESMA vykdo 1 dalyje nurodytas funkcijas ir naudojasi toje dalyje nurodytais įgaliojimais bet kuriais iš šių būdų:
a)
tiesiogiai;
b)
bendradarbiaudamos su kitomis institucijomis arba ESMA;
c)
savo atsakomybe perduodamos funkcijas tokioms institucijoms arba ESMA;
d)
kreipdamosi į kompetentingas teismines institucijas.“;
(f)5 dalis pakeičiama taip:
„5. Asmuo, pagal šį reglamentą teikiantis informaciją kompetentingai institucijai arba ESMA, nelaikomas pažeidusiu kokius nors informacijos atskleidimo apribojimus, nustatytus sutartimi arba įstatymų ir kitų teisės aktų nuostata, ir už tokį pranešimą jam netaikoma jokio pobūdžio atsakomybė.“;
(13)35 straipsnio antra dalis pakeičiama taip:
„2.
Prievolė saugoti profesinę paslaptį galioja visiems asmenims, kurie dirba arba dirbo kompetentingai institucijai, ESMA arba kuriai nors trečiajai šaliai, kuriai kompetentinga institucija arba ESMA yra perdavusi savo įgaliojimus. Profesine paslaptimi laikoma informacija negali būti atskleista jokiam kitam asmeniui ar institucijai, išskyrus Sąjungos arba nacionalinės teisės aktų nuostatose nurodytus atvejus.“;
(14)38 straipsnio 1 dalies paskutinė pastraipa pakeičiama taip:
„Iki 2019 m. liepos 21 d. valstybės narės išsamiai praneša Komisijai ir ESMA apie pirmoje ir antroje pastraipose nurodytas taisykles. Jos nedelsdamos praneša Komisijai ir ESMA apie bet kokius vėlesnius jų pakeitimus.“;
(15)įterpiamas šis skyrius:
„VIIIA SKYRIUS
ESMA ĮGALIOJIMAI IR KOMPETENCIJOS SRITYS
1 SKIRSNIS
KOMPETENCIJOS SRITYS IR PROCEDŪROS
43a straipsnis
ESMA naudojimasis įgaliojimais
Pagal 43b–43d straipsnius ESMA ar bet kuriam ESMA pareigūnui ar kitam jos įgaliotam asmeniui suteiktais įgaliojimais nesinaudojama reikalaujant atskleisti informaciją ar dokumentus, kuriems taikoma teisė neatskleisti profesinės paslapties.
43b straipsnis
Prašymas pateikti informaciją
1.
ESMA gali paprastu prašymu arba sprendimu prašyti, kad visą informaciją, kurios ESMA reikia savo pareigoms pagal šį reglamentą vykdyti, pateiktų toliau nurodyti asmenys:
a)
emitentai, siūlytojai arba asmenys, prašantys įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir juos kontroliuojantys arba jų kontroliuojami asmenys;
b)
a punkte nurodytų asmenų valdytojai;
c)
a punkte nurodytų asmenų auditoriai ir patarėjai;
d)
a punkte nurodytų asmenų pasamdyti finansų tarpininkai, kad vykdytų viešo vertybinių popierių siūlymo funkcijas arba teiktų prašymą įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą;
e)
viešai siūlomų arba į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą įtrauktų vertybinių popierių garantas.
2.
Kiekviename 1 dalyje nurodytame paprastame prašyme pateikti informaciją:
a)
kaip to prašymo teisinis pagrindas, nurodomas šis straipsnis;
b)
nurodomas prašymo tikslas;
c)
nurodoma, kokios informacijos reikia;
d)
nustatoma, per kiek laiko pateikti informaciją;
e)
pažymima, kad asmuo, kurio prašoma informacijos, tos informacijos pateikti neprivalo, tačiau jei jis savanoriškai atsakys į prašymą, pateikta informacija negali būti neteisinga ar klaidinanti;
f)
nurodomas baudos, kuri būtų skiriama pagal 43f straipsnį, jeigu pateikta informacija būtų neteisinga arba klaidinanti, dydis.
3.
Jeigu ESMA prašo pateikti informaciją sprendimu pagal 1 dalį:
a)
kaip to prašymo teisinis pagrindas, nurodomas šis straipsnis;
b)
nurodomas prašymo tikslas;
c)
nurodoma, kokios informacijos reikia;
d)
nustatoma, per kiek laiko pateikti informaciją;
e)
nurodomos 43g straipsnyje numatytos periodiškai mokamos baudos, jei pateikiama ne visa prašoma informacija;
f)
nurodoma 43f straipsnyje numatyta bauda, jeigu atsakant į klausimus pateikiama neteisinga arba klaidinanti informacija;
g)
nurodoma teisė apskųsti sprendimą ESMA Apeliacinei tarybai ir prašyti, kad jis būtų peržiūrėtas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (toliau – Teisingumo Teismas) pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 60 ir 61 straipsnius.
4.
Prašomą informaciją teikia 1 dalyje nurodyti asmenys arba jų atstovai, o juridinių asmenų arba asociacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, atveju – įstatymais arba jų įstatais jiems atstovauti įgalioti asmenys. Deramai įgalioti teisininkai gali teikti šią informaciją savo klientų vardu. Jei teikiama informacija yra neišsami, neteisinga arba klaidinanti, visa atsakomybė tenka klientui.
5.
ESMA nedelsdama išsiunčia paprasto prašymo arba savo sprendimo kopiją valstybės narės, kurioje gyvena arba yra įsisteigę 1 dalyje nurodyti asmenys, kurių prašoma pateikti informaciją, kompetentingai institucijai.
43c straipsnis
Bendrieji tyrimai
1.
Siekdama vykdyti šiame reglamente nustatytas pareigas, ESMA gali vykdyti su 43b straipsnio 1 dalyje nurodytais asmenimis susijusius būtinus tyrimus. Tuo tikslu ESMA pareigūnai ir kiti įgalioti asmenys turi įgaliojimus:
a)
nagrinėti visus dokumentus, duomenis, procedūras ir kitą medžiagą, susijusią su jų užduočių vykdymu, neatsižvelgiant į laikmenas, kuriose jie saugomi;
b)
daryti ar gauti šių dokumentų, duomenų, procedūrų ir kitos medžiagos patvirtintas kopijas ar jų išrašus;
c)
pakviesti bet kurį 43b straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį, jo atstovus arba darbuotojus ir prašyti žodžiu arba raštu pateikti faktų arba dokumentų, susijusių su patikrinimo dalyku ir tikslu, paaiškinimus, o atsakymus užrašyti;
d)
apklausti visus kitus fizinius ar juridinius asmenis, kurie sutinka būti apklausti, siekiant surinkti su tyrimo dalyku susijusios informacijos;
e)
reikalauti telefoninių pokalbių įrašų ir duomenų srauto duomenų.
2.
Pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos ESMA įgaliojo atlikti 1 dalyje nurodytus tyrimus, savo įgaliojimais naudojasi pateikę raštišką įgaliojimą, kuriame nurodomas tyrimo dalykas ir tikslas. Tame įgaliojime taip pat nurodomos 43g straipsnyje nustatytos periodiškai mokamos baudos, taikomos tais atvejais, jei reikalaujami dokumentai, duomenys, procedūros ar bet kuri kita medžiaga arba atsakymai į klausimus, užduotus 43b straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, nepateikiami arba yra neišsamūs, taip pat nurodomos 43f straipsnyje nustatytos baudos, jei atsakymai į klausimus, užduotus 43b straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, yra neteisingi ar klaidinantys.
3.
43b straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys privalo bendradarbiauti su ESMA sprendimu pradėtų tyrimų vykdytojais. Sprendime nurodomas tyrimo dalykas ir tikslas, 43g straipsnyje nustatytos periodiškai mokamos baudos, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 taikomos teisių gynimo priemonės bei teisė prašyti, kad sprendimas būtų peržiūrėtas Teisingumo Teisme.
3.
Likus pakankamai laiko iki 1 dalyje nurodyto tyrimo, ESMA praneša valstybės narės, kurioje turi būti vykdomas tyrimas, kompetentingai institucijai apie tyrimą ir nurodo įgaliotų asmenų tapatybę. Atitinkamos kompetentingos institucijos pareigūnai ESMA prašymu padeda tiems įgaliotiems asmenims atlikti savo pareigas. Atitinkamos kompetentingos institucijos pareigūnai, pateikę prašymą, taip pat gali dalyvauti tyrimuose.
5.
Jeigu pagal taikomą nacionalinę teisę reikia gauti nacionalinės teisminės institucijos leidimą norint reikalauti 1 dalies e punkte nurodytų telefoninių pokalbių įrašų ir duomenų srauto duomenų, tokiam leidimui gauti pateikiamas prašymas. Prašymas tokiam leidimui gauti taip pat gali būti pateikiamas kaip atsargumo priemonė.
6.
Jeigu nacionalinė teisminė institucija gauna prašymą dėl leidimo reikalauti pateikti 1 dalies e punkte nurodytus telefoninių pokalbių įrašus ir duomenų srauto duomenis, ta institucija patikrina:
a) ar 3 dalyje nurodytas ESMA priimtas sprendimas yra autentiškas;
b) ar taikytinos priemonės yra proporcingos, nėra savavališkos arba perteklinės.
Pagal b punktą nacionalinė teisminė institucija gali paprašyti, kad ESMA pateiktų išsamius paaiškinimus, ypač dėl pagrindo, kuriuo remdamasi ESMA įtaria, kad padaryta šio reglamento pažeidimų, dėl įtariamo pažeidimo sunkumo bei asmens, kurio atžvilgiu taikomos prievartos priemonės, dalyvavimo pobūdžio. Tačiau nacionalinė teisminė institucija netikrina paties tyrimo būtinumo ir nereikalauja, kad jai būtų pateikta ESMA byloje esanti informacija. ESMA sprendimo teisėtumą gali peržiūrėti tik Teisingumo Teismas Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 61 straipsnyje nustatyta tvarka.
43d straipsnis
Patikrinimai vietoje
1.
Siekdama vykdyti šiame reglamente nustatytas pareigas, ESMA gali atlikti visus būtinus patikrinimus vietoje 43b straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų verslo patalpose.
2.
Pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos ESMA įgaliojo atlikti patikrinimą vietoje, gali patekti į visas asmenų, dėl kurių yra priimtas ESMA sprendimas atlikti tyrimą, verslo patalpas ir turi visus 43c straipsnio 1 dalyje išvardytus įgaliojimus. Jie taip pat yra įgalioti užplombuoti bet kurias verslo patalpas ir apskaitos knygas ar dokumentus tokiam laikotarpiui ir tokia apimtimi, kokie būtini patikrinimui atlikti.
3.
Likus pakankamai laiko iki patikrinimo, ESMA praneša apie patikrinimą valstybės narės, kurioje jis turi būti atliekamas, kompetentingai institucijai. Kai to reikia siekiant tinkamai atlikti patikrinimą ir užtikrinti jo efektyvumą, ESMA, informavusi atitinkamą kompetentingą instituciją, gali atlikti patikrinimą vietoje iš anksto apie tai neįspėjusi. Patikrinimai pagal šį straipsnį atliekami su sąlyga, kad atitinkama institucija patvirtino, jog jiems neprieštarauja.
4.
Pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos ESMA įgaliojo atlikti patikrinimą vietoje, savo įgaliojimais naudojasi pateikę raštišką įgaliojimą, kuriame nurodomas patikrinimo dalykas bei tikslas, ir 43g straipsnyje nustatytos periodiškai mokamos baudos, kurios taikomos, jei atitinkami asmenys neleidžia atlikti patikrinimo.
5.
43b straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys bendradarbiauja su ESMA sprendimu nurodytų patikrinimų vietoje vykdytojais. Sprendime nurodomas patikrinimo dalykas ir tikslas, nustatoma data, kada jis turi prasidėti, ir nurodomos 43g straipsnyje nustatytos periodiškai mokamos baudos, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 taikomos teisių gynimo priemonės bei teisė prašyti, kad sprendimas būtų peržiūrėtas Teisingumo Teisme.
6.
Valstybės narės, kurioje turi būti atliekamas patikrinimas, kompetentingos institucijos pareigūnai bei jos įgalioti ar paskirti asmenys ESMA prašymu aktyviai padeda ESMA pareigūnams ir kitiems jos įgaliotiems asmenims. Tos kompetentingos institucijos pareigūnai, pateikę prašymą, taip pat gali dalyvauti patikrinimuose vietoje.
7.
ESMA taip pat gali prašyti kompetentingų institucijų jos vardu atlikti specifines tiriamojo pobūdžio užduotis ir patikrinimus vietoje, kaip numatyta šiame straipsnyje ir 43c straipsnio 1 dalyje. Tuo tikslu kompetentingos institucijos naudojasi tokiais pačiais įgaliojimais kaip ESMA, kaip nustatyta šiame straipsnyje ir 43c straipsnio 1 dalyje.
8.
Jei ESMA pareigūnai ir kiti jos įgalioti lydintieji asmenys nustato, kad asmuo nesutinka, kad būtų atliktas pagal šį straipsnį reikalaujamas patikrinimas, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija suteikia jiems būtiną paramą, atitinkamais atvejais prašydama policijos ar kitos lygiavertės teisėsaugos institucijos paramos, kad jie galėtų atlikti patikrinimą vietoje.
9.
Jei 1 dalyje numatytam patikrinimui vietoje atlikti arba 7 dalyje numatytai paramai suteikti pagal taikomą nacionalinę teisę reikia nacionalinės teisminės institucijos leidimo, tokiam leidimui gauti pateikiamas prašymas. Prašymas tokiam leidimui gauti taip pat gali būti pateikiamas kaip atsargumo priemonė.
10.
Jeigu nacionalinė teisminė institucija gauna prašymą leisti atlikti 1 dalyje nurodytą patikrinimą vietoje arba suteikti 7 dalyje nurodytą paramą, ta institucija patikrina:
a)
ar 4 dalyje nurodytas ESMA priimtas sprendimas yra autentiškas;
b)
ar taikytinos priemonės yra proporcingos, nėra savavališkos arba perteklinės.
Pagal b punktą nacionalinė teisminė institucija gali paprašyti, kad ESMA pateiktų išsamius paaiškinimus, ypač dėl pagrindo, kuriuo remdamasi ESMA įtaria, kad padaryta šio reglamento pažeidimų, dėl įtariamo pažeidimo sunkumo bei asmens, kurio atžvilgiu taikomos prievartos priemonės, dalyvavimo pobūdžio. Tačiau nacionalinė teisminė institucija netikrina paties tyrimo būtinumo ir nereikalauja, kad jai būtų pateikta ESMA byloje esanti informacija. ESMA sprendimo teisėtumą gali peržiūrėti tik Teisingumo Teismas Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 61 straipsnyje nustatyta tvarka.
2 SKIRSNIS
ADMINISTRACINĖS SANKCIJOS IR KITOS PRIEMONĖS
43e straipsnis
ESMA taikomos priežiūros priemonės
1.
Kai pagal 43i straipsnio 5 dalį ESMA nustato, kad asmuo padarė kurį nors iš 38 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų pažeidimų, ji imasi vieno ar keleto iš šių veiksmų:
a)
priima sprendimą, kuriuo pareikalauja, kad asmuo nutrauktų pažeidimą;
b)
priima sprendimą skirti baudas pagal 43f straipsnį;
c)
skelbia viešus pranešimus.
2.
Imdamasi 1 dalyje nurodytų veiksmų, ESMA atsižvelgia į pažeidimo pobūdį ir sunkumą pagal šiuos kriterijus:
a)
pažeidimo trukmę ir dažnumą;
b)
tai, ar pažeidimas buvo finansinio nusikaltimo priežastis, dėl pažeidimo buvo lengviau jį padaryti arba finansinis nusikaltimas kitaip sietinas su pažeidimu;
c)
tai, ar pažeidimas padarytas tyčia ar dėl aplaidumo.
d)
už pažeidimą atsakingo asmens atsakomybės laipsnį;
e)
už pažeidimą atsakingo asmens finansinį pajėgumą, kuris nustatomas pagal atsakingo juridinio asmens bendrą apyvartą arba atsakingo fizinio asmens metines pajamas ir grynąjį turtą;
f)
pažeidimo poveikį neprofesionaliųjų investuotojų interesams;
g)
už pažeidimą atsakingo asmens dėl pažeidimo gauto pelno ar išvengtų nuostolių arba trečiųjų šalių patirtų nuostolių dydį, jeigu juos įmanoma nustatyti;
h)
už pažeidimą atsakingo asmens bendradarbiavimo su ESMA lygį, nedarant poveikio poreikiui užtikrinti, kad toks asmuo grąžintų gautą pelną ar atlygintų išvengtus nuostolius;
i)
už pažeidimą atsakingo asmens anksčiau padarytus pažeidimus;
j)
priemones, kurių po pažeidimo ėmėsi už pažeidimą atsakingas asmuo, kad pažeidimas nepasikartotų.
3.
ESMA nedelsdama praneša už pažeidimą atsakingam asmeniui apie tai, kokių veiksmų imtasi pagal 1 dalį, ir apie juos praneša valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Komisijai. Apie visus tokius veiksmus ESMA viešai paskelbia savo interneto svetainėje per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.
Pirmoje pastraipoje nurodytas viešo skelbimo priemones sudaro bent:
a)
pareiškimas, kuriuo patvirtinama už pažeidimą atsakingo asmens teisė sprendimą skųsti;
b)
jei reikia, pareiškimas, kuriuo patvirtinama, kad skundas pateiktas, ir nurodoma, kad toks skundas neturi sprendimo taikymą stabdančio poveikio;
c)
pareiškimas, kuriuo patvirtinama, kad ESMA Apeliacinė taryba pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 60 straipsnio 3 dalį gali sustabdyti ginčijamo sprendimo taikymą.“;
43f straipsnis
Baudos
1.
Kai ESMA pagal 43i straipsnio 5 dalį nustato, kad kuris nors asmuo tyčia ar dėl aplaidumo padarė vieną ar kelis 38 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus pažeidimus, ji pagal šio straipsnio 2 dalį priima sprendimą skirti baudą.
Pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jei ESMA nustato objektyvių veiksnių, iš kurių matyti, kad asmuo veikė sąmoningai darydamas pažeidimą.
2.
Maksimalus 1 dalyje nurodytos baudos dydis yra:
i)
juridiniam asmeniui – 10 000 000 EUR, o valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, – atitinkamo dydžio suma nacionaline valiuta 2017 m. liepos 20 d., arba 6 proc. to juridinio asmens bendros metinės apyvartos, remiantis naujausiomis valdymo organo patvirtintomis finansinėmis ataskaitomis;
ii)
fiziniam asmeniui – 1 400 000 EUR, o valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, – atitinkamo dydžio suma nacionaline valiuta 2017 m. liepos 20 d.
Taikant i punktą, jeigu juridinis asmuo yra patronuojančioji įmonė arba patronuojančiosios įmonės, kuri pagal Direktyvą 2013/34/ES turi rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, patronuojamoji įmonė, atitinkama bendra metinė apyvarta yra bendra metinė apyvarta arba atitinkamos rūšies pajamos pagal atitinkamą Sąjungos apskaitos srities teisę, remiantis naujausiomis turimomis valdymo organo patvirtintomis pagrindinės patronuojančiosios įmonės konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis.
3.
Pagal 1 dalį nustatydama baudos dydį, ESMA atsižvelgia į 43e straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus.
4.
Nepaisant 3 dalies, jeigu asmuo dėl pažeidimo gavo tiesioginės arba netiesioginės finansinės naudos, baudos dydis yra ne mažesnis už gautą naudą.
5.
Jei dėl asmens veiksmų arba neveikimo padaryti keli iš 38 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų pažeidimų, taikoma tik didesnioji pagal 3 dalį apskaičiuota bauda už vieną iš tų pažeidimų.
43g straipsnis
Periodiškai mokamos baudos
1.
ESMA savo sprendimu skiria periodiškai mokamas baudas siekdama:
a)
pagal 43e straipsnio 1 dalies a punktą priimtu sprendimu priversti asmenį nutraukti pažeidimą;
b)
priversti 43b straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį:
i)
pateikti išsamią informaciją, kurios reikalauta pagal 43b straipsnį priimtu sprendimu;
ii)
bendradarbiauti su tyrimo vykdytojais ir pirmiausia pateikti reikalaujamus išsamius dokumentus, duomenis, procedūras arba bet kokią kitą medžiagą, taip pat papildyti ir pataisyti kitą informaciją, pateiktą atliekant tyrimą, kuris pradėtas remiantis pagal 43c straipsnį priimtu sprendimu;
iii)
bendradarbiauti su patikrinimo vietoje, kurį nurodyta atlikti pagal 43d straipsnį priimtu sprendimu, vykdytojais.
2.
Periodiškai mokama bauda yra veiksminga ir proporcinga. Periodiškai mokama bauda skiriama už kiekvieną uždelstą dieną.
3.
Nepaisant 2 dalies, periodiškai mokamų baudų dydis yra 3 proc. ankstesnių finansinių metų vidutinės dienos apyvartos, o fizinių asmenų atveju – 2 proc. ankstesnių kalendorinių metų vidutinių dienos pajamų. Jos skaičiuojamos nuo sprendime dėl periodiškai mokamos baudos skyrimo nustatytos dienos.
4.
Periodiškai mokamos baudos skiriamos ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui nuo pranešimo apie ESMA sprendimą. Šiam laikotarpiui pasibaigus ESMA peržiūri šios priemonės taikymą.
43h straipsnis
Baudų ir periodiškai mokamų baudų paskelbimas, pobūdis, mokėjimo užtikrinimas ir paskyrimas
1.
ESMA viešai paskelbia apie kiekvieną baudą ir periodiškai mokamą baudą, paskirtą pagal 43f ir 43g straipsnius, išskyrus atvejus, kai toks viešas paskelbimas sukeltų didelį pavojų finansų rinkoms arba pernelyg pakenktų dalyvaujančioms šalims.
2.
Pagal 43f ir 43g straipsnius skirtos baudos ir periodiškai mokamos baudos yra administracinio pobūdžio.
3.
Jei ESMA priima sprendimą neskirti baudos arba periodiškai mokamos baudos, ji apie tai praneša Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms bei nurodo savo sprendimo priežastis.
4.
Užtikrinama, kad pagal 43f ir 43g straipsnius paskirtos baudos ir periodiškai mokamos baudos būtų sumokėtos.
Mokėjimo užtikrinimą reglamentuoja civilinio proceso taisyklės, galiojančios toje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, kurioje jis vykdomas.
5.
Baudų ir periodiškai mokamų baudų sumos skiriamos į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą.
3 SKIRSNIS
PROCEDŪROS IR PERŽIŪRA
43i straipsnis
Priežiūros priemonių nustatymo ir baudų skyrimo procedūros taisyklės
1.
Jei, vykdydama šiame reglamente numatytas pareigas, ESMA nustato pagrįstų požymių, jog galbūt egzistuoja vieno ar daugiau 38 straipsnio 1 dalies a punkte išvardytų pažeidimų padarymo faktų, ESMA savo viduje paskiria nepriklausomą už tyrimą atsakingą pareigūną šiam atvejui tirti. Paskirtasis pareigūnas tiesiogiai ar netiesiogiai nedalyvauja ir nedalyvavo tvirtinant prospektą, su kuriuo susijęs pažeidimas, ir savo funkcijas vykdo nepriklausomai nuo ESMA Priežiūros tarybos.
2.
1 dalyje nurodytas už tyrimą atsakingas pareigūnas tiria įtariamus pažeidimus, atsižvelgdamas į asmenų, dėl kurių atliekami tyrimai, pastabas, ir pateikia ESMA Priežiūros tarybai išsamią bylą su savo išvadomis.
3.
Kad už tyrimą atsakingas pareigūnas galėtų vykdyti savo užduotis, jam suteikiami įgaliojimai prašyti informacijos pagal 43b straipsnį ir atlikti tyrimus bei patikrinimus vietoje pagal 43c ir 43d straipsnius.
4.
Vykdydamas savo užduotis, už tyrimą atsakingas pareigūnas gali susipažinti su visais dokumentais ir informacija, kuriuos ESMA surinko vykdydama priežiūros veiklą.
5.
Užbaigęs tyrimą ir prieš pateikdamas ESMA Priežiūros tarybai bylą su savo išvadomis, už tyrimą atsakingas pareigūnas asmenims, kurių atžvilgiu atliekami tyrimai, suteikia galimybę būti išklausytiems tais klausimais, dėl kurių atliekamas tyrimas. Už tyrimą atsakingas pareigūnas savo išvadas grindžia tik tais faktais, dėl kurių atitinkami asmenys galėjo pateikti pastabų.
6.
Atliekant tyrimus pagal šį straipsnį visapusiškai gerbiamos asmenų, dėl kurių vykdomi tyrimai, teisės į gynybą.
7.
Pateikęs bylą su savo išvadomis ESMA Priežiūros tarybai, už tyrimą atsakingas pareigūnas informuoja asmenis, dėl kurių vykdomi tyrimai. Asmenys, dėl kurių vykdomi tyrimai, turi teisę susipažinti su byla, atsižvelgiant į kitų asmenų teisėtą interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai, kuri daro poveikį trečiosioms šalims.
8.
Remdamasi byla, kurioje pateiktos už tyrimą atsakingo pareigūno išvados, ir pagal 43j straipsnį asmenų, dėl kurių vykdomi tyrimai, prašymu tų asmenų išklausiusi, ESMA nusprendžia, ar asmenys, dėl kurių vykdomi tyrimai, padarė vieną ar kelis iš 38 straipsnio 1 dalies a punkte išvardytų pažeidimų, ir, jeigu taip, taiko priežiūros priemonę pagal 43e straipsnį ir skiria baudą pagal 43f straipsnį.
9.
Už tyrimą atsakingas pareigūnas nedalyvauja ESMA Priežiūros tarybos svarstymuose ir jokiu kitu būdu nesikiša į ESMA Priežiūros tarybos sprendimų priėmimo procesą.
10.
Pagal 44 straipsnį Komisija priima deleguotuosius aktus ir patikslina procedūrines naudojimosi įgaliojimu skirti baudas ar periodiškai mokamas baudas taisykles, įskaitant nuostatas dėl teisių į gynybą, laiko nuostatas ir baudų ar periodiškai mokamų baudų surinkimo nuostatas, baudų bei periodiškai mokamų baudų skyrimo ir jų mokėjimo užtikrinimo senaties terminus.
11.
Vykdydama šiame reglamente numatytas pareigas ir nustačiusi pagrįstų požymių, jog galbūt egzistuoja baudžiamųjų veikų padarymo faktų, ESMA perduoda baudžiamosios atsakomybės klausimus spręsti atitinkamoms nacionalinėms valdžios institucijoms. Be to, ESMA neskiria baudų ar periodiškai mokamų baudų tais atvejais, kai ankstesnis išteisinamasis ar apkaltinamasis nuosprendis, priimtas dėl tokio paties fakto ar faktų, kurie iš esmės yra tokie patys, pasibaigus pagal nacionalinę teisę vykdomam baudžiamajam procesui jau įgavo res judicata galią.
43j straipsnis
Asmenų, dėl kurių vykdomi tyrimai, išklausymas
1.
Prieš priimdama sprendimą pagal 43e, 43f ir 43g straipsnius, asmenims, dėl kurių vykdomi tyrimai, ESMA suteikia galimybę pateikti pastabų dėl jos išvadų. ESMA savo sprendimus grindžia tik tomis išvadomis, dėl kurių asmenys, dėl kurių vyksta tyrimai, galėjo pateikti pastabų.
Pirma pastraipa netaikoma, jei pagal 43e straipsnį būtina imtis skubių veiksmų, kad nebūtų padaryta didelė ir neišvengiama žala finansų sistemai. Tokiu atveju ESMA gali priimti laikiną sprendimą, o atitinkamiems asmenims suteikti galimybę būti išklausytiems kuo greičiau po sprendimo priėmimo.
2.
Vykdant tyrimus, asmenų, dėl kurių vykdomi tyrimai, teisės į gynybą visapusiškai gerbiamos. Jie turi teisę susipažinti su ESMA byla, atsižvelgiant į kitų asmenų teisėtą interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai ar ESMA vidaus parengiamiesiems dokumentams.
43k straipsnis
Sprendimų peržiūra Teisingumo Teisme
Teisingumo Teismas turi neribotą jurisdikciją peržiūrėti sprendimus, kuriais ESMA paskyrė baudą arba periodiškai mokamą baudą. Jis paskirtą baudą arba periodiškai mokamą baudą gali panaikinti, sumažinti arba padidinti.
4 SKIRSNIS.
MOKESČIAI IR UŽDUOČIŲ PERDAVIMAS
43l straipsnis
Priežiūros mokesčiai
1.
Emitentams, siūlytojams arba asmenims, prašantiems įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ESMA taiko mokesčius pagal šį reglamentą ir pagal deleguotuosius aktus, priimtus pagal 3 dalį. Tais mokesčiais visiškai padengiamos būtinos ESMA išlaidos, susijusios su prospektų, įskaitant jų priedus, tikrinimu ir tvirtinimu, ir pranešimais apie juos, kurie siunčiami priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, taip pat atlyginamos visos išlaidos, kurių kompetentingos institucijos gali patirti atlikdamos savo darbą pagal šį reglamentą, ypač kurias nors užduotis perdavus pagal 43m straipsnį.
2.
Atskiro mokesčio, surenkamo iš konkretaus emitento, siūlytojo arba asmens, prašančio įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, suma padengia visas administracines išlaidas, kurias ESMA patiria vykdydama veiklą, susijusią su tokio emitento, siūlytojo arba asmens, prašančio įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, parengtu prospektu, įskaitant jo priedus. Mokestis yra proporcingas emitento, siūlytojo arba asmens, prašančio įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, apyvartai.
3.
Pagal 44 straipsnį Komisija priima deleguotuosius aktus ir patikslina mokesčių rūšis, už ką jie mokėtini, tų mokesčių dydį ir jų mokėjimo būdą.
43m straipsnis
ESMA užduočių perdavimas kompetentingoms institucijoms
1.
Jei to reikia priežiūros užduočiai tinkamai atlikti, laikydamasi pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį ESMA paskelbtų gairių, ESMA gali perduoti konkrečias priežiūros užduotis valstybės narės kompetentingai institucijai. Tokios konkrečios priežiūros užduotys visų pirma gali apimti įgaliojimą prašyti pateikti informaciją pagal 43b straipsnį ir atlikti tyrimus bei patikrinimus vietoje pagal 43c ir 43d straipsnius.
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, prospektų, įskaitant jų priedus, tikrinimo, tvirtinimo, pranešimo apie juos, galutinio įvertinimo bei tolesnių sprendimų dėl pažeidimų priėmimo užduotys neperduodamos.
2.
Prieš perduodama užduotį pagal 1 dalį, ESMA konsultuojasi su atitinkama kompetentinga institucija dėl:
a)
ketinamos perduoti užduoties masto;
b)
užduoties atlikimo tvarkaraščio ir
c)
būtinos informacijos, kurią turi perduoti ESMA ir kuri turi būti jai perduota.
3.
Pagal 43l straipsnio 3 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą ESMA atlygina kompetentingai institucijai išlaidas, kurias kompetentinga institucija patyrė vykdydama perduotas užduotis.
4.
ESMA peržiūri pagal 1 dalį perduotas funkcijas reikiamu periodiškumu. Perdavimas gali būti bet kuriuo metu atšauktas.
5.
Užduočių perdavimas nedaro poveikio ESMA atsakomybei ir neapriboja ESMA galimybių vykdyti perduotą veiklą ir prižiūrėti, kaip ji vykdoma.“
10 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
4.1 straipsnis. Vykdomosios valdybos narių skyrimo tvarka skelbiama įsigaliojus 1, 2 ir 3 straipsniams. Iki to laiko, kai visi Vykdomosios valdybos nariai pradės vykdyti savo pareigas, Priežiūros taryba ir Administracinė valdyba toliau vykdo savo funkcijas.
5.Iki 1, 2 ir 3 straipsnių įsigaliojimo paskirti pirmininkai toliau vykdo savo užduotis ir pareigas iki kadencijos pabaigos. Pirmininkai, kurie bus skiriami įsigaliojus 1, 2 ir 3 straipsniams, atrenkami ir skiriami pagal naują skyrimo tvarką.
11 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymo pradžia
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo [data praėjus 24 mėnesiams nuo įsigaliojimo datos].
1, 2 ir 3 straipsniai taikomi nuo [LB: įrašyti datą praėjus 3 mėnesiams nuo įsigaliojimo datos]. Tačiau 1 straipsnio [62 straipsnis] punktas, 2 straipsnio [62 straipsnis] punktas ir 3 straipsnio [62 straipsnis] punktas taikomi nuo [...] sausio 1 d. [LB: įrašyti metų, kuriais baigiasi vienų metų laikotarpis nuo įsigaliojimo dienos, sausio 1 d. datą].
Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje
Europos Parlamento vardu
Tarybos vardu
Pirmininkas
Pirmininkas
Finansinė teisės akto pasiūlymo pažyma. Agentūros
1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA
1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas
1.2.Atitinkama (-os) politikos (-s) sritis (-ys)
1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis
1.4.Tikslas (-ai)
1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas
1.6.Trukmė ir finansinis poveikis
1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)
2.VALDYMO PRIEMONĖS
2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės
2.2.Valdymo ir kontrolės sistema
2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės
3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS
3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)
3.2.Numatomas poveikis išlaidoms
3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka
3.2.2.Numatomas poveikis [įstaigos] asignavimams
3.2.3.Numatomas poveikis [įstaigos] žmogiškiesiems ištekliams
3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa
3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai
3.3.Numatomas poveikis įplaukoms
FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA
1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA
1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas:
- 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija),
- 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija),
- 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija)
ir iš dalies keičiamas:
Reglamentas (ES) 2015/760 dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų,
Reglamentas (ES) Nr. 345/2013 dėl Europos rizikos kapitalo fondų,
Reglamentas (ES) Nr. 346/2013 dėl Europos socialinio verslumo fondų, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų,
Direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų,
Reglamentas (ES) 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus,
Reglamentas (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą,
Direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II).
1.2.Atitinkama (-os) politikos (-s) sritis (-ys)
Politikos sritis: Finansinis stabilumas, finansinės paslaugos ir kapitalo rinkų sąjunga
Veikla: Finansinis stabilumas
1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis
◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone
◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus
⌧ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu
◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę
1.4.Tikslas (-ai)
1.4.1.Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)
Padėti kurti stipresnę ir teisingesnę vidaus rinką, turinčią stipresnį pramonės pagrindą
1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-i)
Konkretus tikslas
2.5 Visoje ES įvertinta, tinkamai įgyvendinta ir įdiegta finansų sektoriaus reguliavimo sistema.
1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis
Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).
EPI užtikrins didesnę priežiūros konvergenciją ir didesnį dėmesį ES lygmeniui. Didesnė priežiūros konvergencija gali padėti sumažinti visų prižiūrimų subjektų administracinę naštą ir, pasinaudojus papildoma sinergija, sumažinti tarpvalstybinę veiklą vykdančių subjektų reikalavimų laikymosi išlaidas, o kartu padėti užtikrinti, kad sistema besinaudojantys rinkos dalyviai neieškotų palankesnio reglamentavimo.
EPI galės geriau koordinuoti nacionalines institucijas ir prireikus vykdyti tiesioginę priežiūrą. Šis svaresnis EPI vaidmuo gali būti naudingas tolesnei rinkos integracijai, nes taip sudaromos palankesnės tarpvalstybinės veiklos sąlygos.
Padidinus priežiūros konvergenciją ir sukūrus vienodas veiklos sąlygas visoje bendrojoje rinkoje, kurioje veiktų vienodas mokesčių nustatymo mechanizmas, EPI galėtų rinkti lėšas (naudodamosi aiškiu ir skaidriu mechanizmu ir laikydamosi vienodo požiūrio principo) ir iš jų visiškai finansuoti savo vykdomas ir būsimas užduotis. Toks rezultatas galiausiai būtų naudingas visiems rinkos dalyviams.
1.4.4.Rezultatų ir poveikio rodikliai
Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėsenos rodiklius.
Galimi rodikliai:
•
Priimtų techninių standartų skaičius, palyginti su standartų, kuriuos reikia parengti, skaičiumi
•
Laikantis terminų Komisijai tvirtinti pateiktų techninių standartų projektų skaičius
•
Pasiūlytų, bet Komisijos atmestų techninių standartų skaičius
•
Priimtų neprivalomų rekomendacijų skaičius, palyginti su rekomendacijų, kurias reikia parengti, skaičiumi
•
KI pateiktų prašymų dėl paaiškinimų skaičius
•
Sėkmingai užbaigtų ES teisės pažeidimų tyrimų skaičius
•
Vidutinė ES teisės pažeidimo tyrimo trukmė
•
Įspėjimų dėl akivaizdžių ES teisės pažeidimų skaičius
•
Sėkmingo tarpininkavimo be privalomo susitarimo atvejų skaičius
•
Kolegijų, kuriose dalyvauja EBA, EIOPA ir (arba) ESMA atstovai, skaičius
•
Dvišalių posėdžių su KI skaičius
•
Bendrų patikrinimų vietoje skaičius
•
Priežiūros institucijų mokymo valandų skaičius
•
Mainuose dalyvaujančių ir (arba) į komandiruotes vykstančių darbuotojų skaičius
•
Atliktų tarpusavio vertinimų skaičius
•
Nustatytų ir pašalintų kliūčių konvergencijai skaičius
•
Nauji praktiniai konvergencijos skatinimo įrankiai ir priemonės
•
Finansinio raštingumo ir švietimo iniciatyvų skaičius
•
Paskelbtų analitinių tyrimų skaičius
•
Patikrinimų vietoje ir specialių tyrimų skaičius
•
Posėdžių su prižiūrimais subjektais skaičius
•
Prižiūrimų įmonių pateiktų skundų ir (arba) apeliacijų skaičius
•
Oficialių sprendimų, priimtų dėl kritinės padėties, skaičius
•
Užpildytų duomenų bazių skaičius
•
Atliktų testavimų nepalankiausiomis sąlygomis arba analogiškų testavimų skaičius
•
Pasiūlyto ir patvirtinto galutinio (metinio) biudžeto santykis
1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas
1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai
|
Šis pasiūlymas turėtų padėti spręsti šiuos uždavinius:
1) Įgaliojimai. Nors darnus reglamentavimas bendru taisyklių sąvadu yra svarbus bendrajai rinkai, jo nepakanka. Tam, kad bendroji rinka veiktų geriau, sumažėtų priežiūros arbitražo ir konkurencijos rizika, ne mažiau svarbu darniai aiškinti ir taikyti ES teisės aktus. Tuo tikslu EPI reikia suteikti priemonių, kad jos galėtų skatinti tinkamai taikyti ES teisę ir skatinti laikytis veiksmingų bendrų priežiūros standartų visoje ES, imdamosi priežiūros konvergencijos priemonių ir tam tikrose srityse vykdydamos tiesioginę priežiūrą. Tai ypač svarbu ESMA, kuriant kapitalo rinkų sąjungą. Būtent dėl to pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto suteikiami nauji įgaliojimai siekiant didinti rinkos integraciją (ESMA) ir stiprinti arba aiškinti esamus EPI reglamentuose nustatytus įgaliojimus.
2) Valdymas. Pagrindinė dabartinės valdymo sistemos problema yra tai, kad priežiūros tarybos ir administracinės valdybos sudėtis nepakankama, kad būtų skatinama priimant sprendimus vadovautis ES interesais, ji trukdo EPI visapusiškai įgyvendinti savo įgaliojimus, nes mažina paskatas naudotis tam tikromis esamomis priemonėmis. Problema yra tai, kad EPI administracinės valdybos ir priežiūros tarybos yra daugiausia sudarytos iš nacionalinių kompetentingų institucijų atstovų, kurie taip pat vieninteliai turi balsavimo teises (išskyrus Komisijos atstovą, kai kiekvienoje administracinėje valdyboje balsuojama dėl biudžeto). Dėl to kyla interesų konfliktai. Be to, pirmininkų vaidmuo ir įgaliojimai taip pat labai riboti, pirmininkus skiria priežiūros tarybos, dėl to mažėja jų valdžia ir nepriklausomumas. Priežiūros taryboms tenka pernelyg daug užduočių, o administracinės valdybos jų vykdo mažiau, dėl to neįmanoma operatyviai priimti sprendimų. Valdymo struktūra taip pat turi įtakos EPI norui naudotis tam tikromis priemonėmis, pavyzdžiui, privalomu tarpininkavimu, tarpusavio vertinimų mastui, norui pradėti ES teisės pažeidimų procedūras ar skelbti tolesnių veiksmų ataskaitas.
3) Finansavimas. Norint užtikrinti, kad EPI veikla būtų efektyvi ir kad veiklos išlaidomis būtų sąžiningai dalijamasi, reikėtų koreguoti dabartinę finansavimo sistemą. Kadangi pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiama stiprinti EPI atliekamą priežiūros vaidmenį, finansavimą reikės koreguoti (greičiausiai, didinti), kai ir ES, ir nacionaliniams biudžetams tenka didelė našta. Be to, didesnis viešasis EPI finansavimas reiškia, kad viešosiomis lėšomis apmokama už konkrečiai privačiojo sektoriaus daliai skirtas paslaugas. EPI išlaidos būtų veiksmingiau ir sąžiningiau paskirstytos ekonominės veiklos vykdytojams, jeigu būtų galima laikytis išlaidų paskirstymo pagal paskirtį principo ir užtikrinti, kad jos bent iš dalies būtų dengiamos iš atitinkamo sektoriaus lėšų. Galiausiai pažymėtina, kad dabartinė sistema nepakankamai teisinga kai kurioms nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, nes, palyginti su jų valstybių narių sektoriaus dydžiu, joms tenka neproporcinga finansavimo dalis.
|
1.5.2.Papildoma Sąjungos dalyvavimo nauda (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „papildoma Sąjungos dalyvavimo nauda“ – tai Sąjungos intervencijos vertė, papildomai gaunama, be vertės, kurią antraip užtikrintų pačios valstybės narės.
Priežastys imtis veiksmų Europos lygmeniu (ex ante)
Iš 2017 m. įvertinimo matyti, kad ES veiksmai pagrįsti ir reikalingi EPI įgaliojimų, valdymo ir finansavimo sistemų srityse nustatytoms problemoms spręsti. Visais atvejais šiuo atžvilgiu imantis veiksmų, reikės iš dalies keisti EPI reglamentus. EPI yra Sąjungos įstaigos, kurių įgaliojimus ir veiklą gali iš dalies keisti tik Sąjungos teisėkūros institucijos – šiuo atveju vadovaudamosi SESV 114 straipsniu.
Tikėtina papildoma Sąjungos nauda (ex post)
Sukūrus EPI pripažinta, jog, norint stiprinti vartotojų ir investuotojų apsaugą bei tvariai didinti visos ES finansų sistemos stabilumą ir veiksmingumą, reikalinga ES lygmens priežiūros sistema. Šių tikslų geriau siekti Sąjungos lygmeniu.
Suinteresuotieji subjektai sutinka, kad EPI labai daug prisidėjo prie nacionalinių priežiūros institucijų veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo stiprinimo ir atliko pagrindinį vaidmenį užtikrinant, kad visoje ES finansų rinkos veiktų tvarkingai, būtų tinkamai reglamentuojamos ir prižiūrimos, taip pat kad būtų stiprinama vartotojų apsauga.
Didėjant ES ir pasaulio finansų rinkų tarpusavio sąsajoms, EPI tampa dar reikalingesnės, o jų indėlis į veiksmingą priežiūrą visoje ES – dar svarbesnis. Turint galvoje, koks didelis vaidmuo tenka EPI skatinant rinkos integraciją ir atveriant bendrosios rinkos galimybes finansų subjektams ir investuotojams, kapitalo rinkų sąjungos (KRS) kūrimo procese jos užima svarbiausią vietą.
Sugrįžus prie nacionalinių priežiūros sistemų, kuriose vadovaujamasi principu, kad kontrolė vykdoma buveinės valstybės narės laikantis minimalių prudencinių standartų ir abipusio pripažinimo principų, svarbių poreikių toliau integruoti ES finansų rinkas, ypač kapitalo rinkų sistemą, tiesiog nebebūtų įmanoma patenkinti. Tai turėtų neigiamų padarinių ES gebėjimui stiprinti ilgalaikes investicijas ir kurti ES įmonių finansavimo šaltinius, o tai yra būtinas ES ekonomikos stiprinimo ir investicijų didinimo, taip skatinant kurti darbo vietas, veiksnys.
1.5.3.Panašios patirties išvados
|
Trys EPI pradėjo veikti kaip nepriklausomos ES agentūros 2011 m. sausio mėn. pagal tris 2010 m. EPI reglamentus.
2014 m. Komisija įvertino EPI veiklą. Tuo metu ji padarė išvadą, kad EPI veikia gerai, bet vis dėlto išskyrė keturias sritis, kuriose būtų galima svarstyti galimybę kai kuriuos aspektus patobulinti. Tai: 1) finansavimo sistema (taikytina vietoj dabartinės sistemos); 2) įgaliojimai (pvz., skirti daugiau dėmesio priežiūros konvergencijai, veiksmingiau naudotis esamais įgaliojimais, aiškiau apibrėžti ir galbūt išplėsti dabartinius įgaliojimus); 3) valdymas (pvz., tobulinti vidaus valdymą, siekiant užtikrinti, kad priimami sprendimai atitiktų visos ES interesus); 4) priežiūros struktūra (įvertinti struktūrinius pokyčius, pavyzdžiui, sujungti institucijas į vieną instituciją su viena buveine arba funkcijas padalyti dviem institucijoms).
2013 m. spalio mėn. Europos Parlamentas taip pat atliko EPI peržiūrą. Kai kurios išvados dėl EPI veiklos rezultatų buvo panašios į Komisijos išvadas, įskaitant tai, kad stebėjimo laikotarpis buvo labai trumpas. Parlamento ataskaitoje pateiktas išsamus tobulintinų sričių sąrašas, kai kuriems patobulinimams būtų reikalingi teisėkūros pokyčiai. Be to, 2014 m. kovo mėn. sprendime dėl EFPIS peržiūros Parlamentas paprašė Komisijos pateikti naujus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl EPI sistemos tikslinimo, įskaitant valdymo, atstovavimo, bendradarbiavimo priežiūros srityje ir konvergencijos bei įgaliojimų stiprinimo klausimus.
2014 m. lapkričio mėn. Taryba padarė išvadą, kad norint pagerinti EPI veiklos rezultatus, valdymą ir finansavimą, reikėtų apsvarstyti galimybę šias sritis tikslingai pakoreguoti.
Šiame pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto atsižvelgta į klausimus, iškeltus per ankstesnius vertinimus ir suinteresuotųjų subjektų argumentus (įskaitant argumentus, atsakant į Komisijos kvietimą pateikti duomenis ir kurti kapitalo rinkų sąjungą). Tačiau ypač daug dėmesio skirta 2017 m. pavasarį užbaigtam įvertinimui, per kurį padaryta išvada, kad EPI iš esmės pasiekė esamus tikslus ir kad dabartinė sektorinė EPI priežiūros struktūra yra tinkama. Vis dėlto rekomenduota atsižvelgti į būsimus iššūkius ir imtis tikslinių patobulinimų, ypač susijusių su EPI įgaliojimų ir valdymo bei finansavimo sistemų stiprinimu.
|
1.5.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis
Šio pasiūlymo tikslai dera su keliomis kitomis ES politikos sritimis ir įgyvendinamomis iniciatyvomis, kuriomis siekiama: i) kurti glaudesnę ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS); ii) plėtoti KRS; iii) didinti ES lygmeniu vykdomos priežiūros veiksmingumą ir efektyvumą ir ES, ir už jos ribų.
Pirma, šis pasiūlymas dera su EPS. Penkių pirmininkų pranešime dėl Europos EPS sukūrimo pabrėžta, kad glaudesnė kapitalo rinkų integracija ir laipsniškas likusių nacionalinių kliūčių panaikinimas finansiniam stabilumui gali kelti naujų pavojų. Šiame pranešime teigiama, kad, norint užtikrinti visų finansų sektoriaus dalyvių patikimumą, reikės plėsti ir stiprinti priežiūros sistemą. Penkių pirmininkų pranešime padaryta išvada, kad turint galvoje tokią padėtį galiausiai reikėtų sukurti bendrą Europos kapitalo rinkų priežiūros instituciją. Be to, neseniai parengtame diskusijoms skirtame dokumente dėl EPS ateities pabrėžta: „Būtina sukurti labiau integruotą priežiūros sistemą, užtikrinančią bendrą finansų sektoriui taikomų taisyklių įgyvendinimą, ir užtikrinti labiau centralizuotą priežiūros vykdymą.“ Nors pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto nėra įsipareigojama sukurti bendrą kapitalo rinkų priežiūros instituciją, juo siekiama sustiprinti priežiūros sistemą. Jame taip pat numatyta kai kurias atsakomybės už priežiūrą sritis (pavyzdžiui, kai kurių ES prospektų , lyginamųjų indeksų administratorių, duomenų teikimo paslaugų teikėjų ir kai kurių ES fondų tvirtinimo funkcijas) perkelti į ES lygmenį ir, konkrečiai, perduoti ESMA.
Antra, šis pasiūlymas dera su KRS projektu. KRS sudarys sąlygas naudotis įvairesniais finansavimo kanalais, todėl padidins ES finansų sistemos atsparumą. Kartu reikia kreipti dėmesį į kapitalo rinkose kylančią finansinę riziką. Todėl priežiūros sistemos kokybė yra būtinas gerai veikiančių ir integruotų kapitalo rinkų elementas. Pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto reikėtų užtikrinti, kad bendras taisyklių sąvadas būtų vienodai įgyvendinamas visoje bendrojoje rinkoje. Todėl, kad būtų išvengta reglamentavimo arbitražo, finansų subjektams, kurių verslo apimtis ir rizikos pobūdis panašūs, būtų taikoma ta pati standartinė priežiūra, nepriklausomai nuo to, kurioje ES vietoje jie yra.
Trečia, pasiūlymas dera su bendru tikslu didinti ES lygmeniu vykdomos priežiūros veiksmingumą ir efektyvumą ir ES, ir už jos ribų. Pastaruoju metu ES ėmėsi įvairių reformų, siekdama, kad bankų, draudimo ir kapitalo rinkų sektoriai būtų skaidresni, tinkamai reglamentuojami ir patikimi. Pasiūlyme aiškiau išdėstyti kai kurie EPI suteikti įgaliojimai (pavyzdžiui, ginčų sprendimo, nepriklausomo vertinimo srityse) ir pakeičiama tų agentūrų valdymo struktūra, todėl pasiūlymas padės gerinti priežiūrą ES viduje. Į ES finansų teisės aktus vis dažniau įtraukiamos nuostatos dėl trečiosioms šalims taikomos tvarkos ir taip sukuriamos galimybės ne ES įmonėms veikti ES – dažniausiai taikoma sąlyga, kad jų veiklos leidimai turi būti išduoti valstybėje, kurios reglamentavimo tvarka lygiavertė ES tvarkai ir kuri yra sukūrusi veiksmingą atsakomąjį mechanizmą, kuriuo ES įmonėms suteikiama galimybė veikti jos rinkose. Pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto būtų aiškiau nurodyta, kad EPI gali padėti Komisijai stebėti trečiųjų šalių jurisdikcijose, dėl kurių Komisija yra priėmusi teigiamus sprendimus dėl lygiavertiškumo, vykstančius pokyčius (t. y. reglamentavimo, priežiūros ir rinkos pokyčius trečiojoje šalyje, taip pat rinkti informaciją apie trečiųjų šalių institucijų vykdomą priežiūrą). Šios stebėsenos tikslas yra užtikrinti, kad sąlygos, kuriomis priimtas sprendimas dėl lygiavertiškumo, būtų nuolat vykdomos, ypač pabrėžiant trečiosiose šalyse vykstančius pokyčius, kurie gali turėti įtakos Sąjungos arba vienos ar kelių jos valstybių narių finansiniam stabilumui.
Ketvirta, šis pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto taip pat dera su neseniai pateiktu Komisijos pasiūlymu dėl veiklos leidimų išdavimo pagrindinėms sandorio šalims (PSŠ) procedūrų ir šiame procese dalyvaujančių institucijų bei dėl trečiųjų šalių PSŠ pripažinimo reikalavimų. Pasiūlyme dėl PSŠ pristatyta pagal visos Europos interesus labiau pritaikyta ES PSŠ priežiūros metodika. ESMA bus sukurtas naujas priežiūros mechanizmas, kuris turės užtikrinti darnesnę ir nuoseklesnę ES PSŠ priežiūrą, taip pat patikimesnę ne ES, arba trečiųjų šalių, PSŠ priežiūrą.
1.6.Trukmė ir finansinis poveikis
◻Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota
–◻
Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD]
–◻
Finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM.
⌧ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota
–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2019 iki 2020 m.;
–vėliau – visuotinis taikymas.
1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)
◻ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:
–◻
vykdomųjų įstaigų.
◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis
⌧ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis perduodant:
◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);
◻ EIB ir Europos investicijų fondui;
⌧ įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 208 ir 209 straipsniuose;
◻ viešosios teisės įstaigoms;
◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu jos pateikia pakankamų finansinių garantijų;
◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamų finansinių garantijų;
◻ asmenims, kuriems pavestas konkrečių BUSP veiksmų vykdymas pagal ES sutarties V antraštinę dalį, ir kurie nurodyti atitinkamame pagrindiniame teisės akte.
Pastabos
2.VALDYMO PRIEMONĖS
2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės
Nurodyti dažnumą ir sąlygas.
Pagal jau taikomą tvarką EPI reguliariai rengia savo veiklos ataskaitas (įskaitant vidaus ataskaitas vyresniajai vadovybei, ataskaitas valdybai ir tarybai ir metines ataskaitas. Be to, Audito Rūmai ir Komisijos Vidaus audito tarnyba atlieka jos išteklių naudojimo ir veiklos rezultatų auditą. Į pasiūlymą įtrauktų veiksmų stebėsena ir atsiskaitymas už juos atitiks jau taikomus ir naujus dėl šio pasiūlymo atsiradusius reikalavimus.
2.2.Valdymo ir kontrolės sistema
2.2.1.Nustatyta rizika
Siekiant teisiškai, ekonomiškai, efektyviai ir veiksmingai naudoti pasiūlymo įgyvendinimui skirtus asignavimus, tikimasi, kad įgyvendinant pasiūlymą nebus sudarytos sąlygos atsirasti naujai didelei rizikai, kuri esamoje vidaus kontrolės sistemoje dar nenumatyta.
Tačiau pradėjus naudoti naują finansavimo šaltinį, gali atsirasti naujų uždavinių, tiksliau, reikės užtikrinti, kad finansų įstaigų ir atitinkamų finansų rinkos dalyvių įnašai būtų surenkami laiku.
2.2.2.Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)
EPI reglamentuose numatytos valdymo ir kontrolės sistemos jau įdiegtos. EPI glaudžiai bendradarbiauja su Komisijos Vidaus audito tarnyba, siekdamos užtikrinti, kad visose vidaus kontrolės sistemos srityse būtų laikomasi tinkamų standartų. Tokia tvarka taip pat galios EPI atliekant savo vaidmenį pagal šį pasiūlymą.
Be to, kiekvienais finansiniais metais Europos Parlamentas, vadovaudamasis Tarybos rekomendacija, tvirtina EPI biudžeto vykdymo rezultatus.
2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės
Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.
Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir visa kita neteisėta veikla, EPI be jokių apribojimų taikomos 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų nuostatos.
EPI turi specialią kovos su sukčiavimu strategiją ir pagal ją parengtą veiksmų planą. Aktyvesni EPI veiksmai kovos su sukčiavimu srityje atitiks Finansinio reglamento taisykles ir rekomendacijas (taikyti kovos su sukčiavimu priemones vykdant patikimą finansų valdymą), OLAF sukčiavimo prevencijos politiką, Komisijos kovos su sukčiavimu strategijos (COM(2011) 376) ir bendro požiūrio į ES decentralizuotas agentūras (2012 m. liepos mėn.) nuostatas ir su tuo susijusias veiksmų gaires.
Be to, EPI steigimo reglamentuose ir EPI finansiniuose reglamentuose išdėstytos EPI biudžeto vykdymo ir kontrolės nuostatos ir taikytinos finansinės taisyklės, įskaitant sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos taisykles.
3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS
3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)
·Dabartinės biudžeto eilutės
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija
|
Biudžeto eilutė
|
Išlaidų rūšis
|
Įnašas
|
|
|
Numeris[…][išlaidų kategorija…...…]
|
DA / NDA
|
ELPA šalių
|
šalių kandidačių
|
trečiųjų šalių
|
pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą
|
|
1a.
|
12 02 04 EBA
12 02 05 EIOPA
12 02 06 ESMA
|
DA
|
TAIP
|
NE
|
NE
|
NE
|
·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės: netaikoma
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija
|
Biudžeto eilutė
|
Išlaidų rūšis
|
Įnašas
|
|
|
Numeris[…][išlaidų kategorija…...…]
|
DA / NDA
|
ELPA šalių
|
šalių kandidačių
|
trečiųjų šalių
|
pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą
|
|
[…]
|
[…][XX.YY.YY.YY]
[…]
|
[…]
|
TAIP / NE
|
TAIP / NE
|
TAIP / NE
|
TAIP / NE
|
3.2.Numatomas poveikis išlaidoms
Šios teisėkūros iniciatyvos poveikis išlaidoms:
1. 2019–2022 m. bus pasamdyta iš viso 210 naujų EBA, EIOPA ir ESMA darbuotojų.
2. Šių naujų darbuotojų išlaidos (ir kitos su naujomis EPI pavestomis užduotimis susijusios išlaidos) bus visiškai dengiamos iš metinių įnašų už netiesioginę priežiūrą ir iš mokesčių už tiesioginę priežiūrą. Jie bus renkami iš sektoriaus dalyvių (poveikio ES biudžetui nebus). Dėl ESMA reikia pažymėti, kad papildomų darbuotojų ir visos papildomos tiesioginės priežiūros išlaidos bus visiškai padengtos iš sektoriaus dalyvių mokamų mokesčių.
Tačiau, vadovaujantis prielaida, kad pasiūlymas bus priimtas ir įsigalios pirmąjį 2019 m. ketvirtį, o Komisija turės parengti deleguotąjį aktą ir jame išsamiau apibrėžti metinius įnašus, paslaugas, už kurias mokesčiai mokėtini, mokesčių dydį ir jų mokėjimo būdą, pasiūlyme numatyta, kad metiniai įnašai renkami nuo metų, prasidėsiančių praėjus vieniems pilniems metams nuo įsigaliojimo datos. Vadinasi, pagal šį scenarijų – nuo 2021 m. sausio 1 d. Papildomos netiesioginės priežiūros išlaidos pagal šį pasiūlymą gali būti dengiamos iš metinių įnašų. Tačiau, kadangi EPI patirs išlaidų pagal reglamentą nuo jo įsigaliojimo dienos, 2019 ir 2020 m. iš ES biudžeto reikės laikinai skirti papildomų lėšų pradiniu veiklos etapu, kol bus surinkti metiniai įnašai. Iš ES biudžeto laikinai 2019–2020 m. skirtas lėšas nuo 2021 m. bus galima grąžinti.
Mokesčiai, iš kurių bus dengiamos visos tiesioginės priežiūros išlaidos (remiantis šiuo pasiūlymu, mokesčiai būtų taikomi praėjus 24 mėnesiams nuo įsigaliojimo dienos, t. y. pagal šį scenarijų – 2021 m.), taip pat bus pradėti rinkti tik įsigaliojus specialiems deleguotiesiems aktams. Šiame dokumente daryta prielaida, kad 2021 m. ES biudžetui poveikis bus, nes iki tol, kol bus surinkti mokesčiai, bus reikalingi avansiniai mokėjimai. ES skirtus avansinius mokėjimus EPI grąžins vėliausiai 2022 m. 2022 m. jokių papildomų išlaidų finansuoti iš ES biudžeto nenumatoma; iš esmės papildomos tiesioginės priežiūros išlaidos bus padengtos mokesčių, kurie bus renkami iš ketinamų prižiūrėti rinkos dalyvių, lėšomis.
Papildomas lėšas reikėtų skirti iš ES bendrojo biudžeto, nes iš FISMA GD biudžeto tokios sumos padengti negalima.
Jau vykdomų ir tęsiamų EPI užduočių ir veiklos išlaidos 2019 ir 2020 m. bus dengiamos pagal dabartinę finansavimo programą, atitinkančią 2014–2020 m. DFP.
|
ĮVERTINTAS POVEIKIS IŠLAIDOMS IR DARBUOTOJAMS NUO 2021 M. ŠIOJE FINANSINĖJE TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMOJE PATEIKIAMAS KAIP PAVYZDYS IR NEDARO POVEIKIO PASIŪLYMUI DĖL DAUGIAMETĖS FINANSINĖS PROGRAMOS PO 2020 M., KURĮ KETINAMA PATEIKTI IKI 2018 M. GEGUŽĖS MĖN. Šiuo atžvilgiu taip pat reikėtų pažymėti, kad, nors tiesioginei priežiūrai reikalingų darbuotojų skaičius ilgainiui priklausys nuo kapitalo rinkų dalyvių, kuriuos reikia prižiūrėti, skaičiaus ir dydžio pokyčių, atitinkamos išlaidos iš esmės bus dengiamos iš mokesčių, kuriuos numatoma surinkti iš tų rinkos dalyvių.
|
3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų
kategorija
|
Numeris
|
1a išlaidų kategorija „Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti“
|
|
FISMA GD
|
|
|
2019
|
2020
|
2021
|
2022
|
IŠ VISO
|
|
12.0204 EBA
|
Įsipareigojimai
|
1)
|
2 493,0
|
4 096,3
|
0
|
|
6 589,3
|
|
|
Mokėjimai
|
2)
|
2 493,0
|
4 096,3
|
0
|
|
6 589,3
|
|
12.0205 EIOPA
|
Įsipareigojimai
|
1a)
|
3 759,7
|
5 356,0
|
0
|
|
9 115,7
|
|
|
Mokėjimai
|
2a)
|
3 759,7
|
5 356,0
|
0
|
|
9 115,7
|
|
12.0206 ESMA
|
Įsipareigojimai
|
3a)
|
17 728,6
|
20 589,6
|
10 142,8
|
|
48 461,0
|
|
|
Mokėjimai
|
3b)
|
17 728,6
|
20 589,6
|
10 142,8
|
|
48 461,0
|
|
IŠ VISO asignavimų,
skirtų FISMA GD
|
Įsipareigojimai
|
=1+1a +3
|
23 981,3
|
30 041,9
|
10 142,8
|
|
64 166,0
|
|
|
Mokėjimai
|
=2+2a+3b
|
23 981,3
|
30 041,9
|
10 142,8
|
|
64 166,0
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų
kategorija
|
5
|
„Administracinės išlaidos“
|
Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
|
|
|
N metai
|
N+1 metai
|
N+2 metai
|
N+3 metai
|
Atsižvelgiant į poveikio trukmę, įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)
|
IŠ VISO
|
|
<….> GD
|
|
• Žmogiškieji ištekliai
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
• Kitos administracinės išlaidos
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IŠ VISO <…….> GD
|
Asignavimai
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IŠ VISO asignavimų
pagal daugiametės finansinės programos
5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
|
(Iš viso įsipareigojimų = iš viso mokėjimų)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
|
|
|
2019
|
2020
|
2021
|
2022
|
Atsižvelgiant į poveikio trukmę, įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)
|
IŠ VISO
|
|
IŠ VISO asignavimų
pagal daugiametės finansinės programos
1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS
|
Įsipareigojimai
|
23 981,3
|
30 041,9
|
10 142,8
|
|
|
|
|
64 166,0
|
|
|
Mokėjimai
|
23 981,3
|
30 041,9
|
10 142,8
|
|
|
|
|
64 166,0
|
3.2.2.Numatomas poveikis [įstaigos] asignavimams
–◻
Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami
–◻
Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:
Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
Nurodyti tikslus ir rezultatus
⇩
|
|
|
N metai
|
N+1 metai
|
N+2 metai
|
N+3 metai
|
Atsižvelgiant į poveikio trukmę, įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)
|
IŠ VISO
|
|
|
REZULTATAI
|
|
|
Rūšis
|
Vidutinės išlaidos
|
Skaičius
|
Išlaidos
|
Skaičius
|
Išlaidos
|
Skaičius
|
Išlaidos
|
Skaičius
|
Išlaidos
|
Skaičius
|
Išlaidos
|
Skaičius
|
Išlaidos
|
Skaičius
|
Išlaidos
|
Bendras skaičius
|
Iš viso išlaidų
|
|
1 KONKRETUS TIKSLAS…
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Rezultatas
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Rezultatas
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Rezultatas
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 konkretaus tikslo tarpinė suma
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2 KONKRETUS TIKSLAS ...
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Rezultatas
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2 konkretaus tikslo tarpinė suma
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IŠ VISO IŠLAIDŲ
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3.2.3.Įvertintas poveikis [įstaigos] žmogiškiesiems ištekliams – žr. finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos priedą
1.Santrauka
–◻
Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama
–◻
Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
|
N metai
|
N+1 metai
|
N+2 metai
|
N+3 metai
|
Atsižvelgiant į poveikio trukmę, įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)
|
IŠ VISO
|
|
Pareigūnai (AD lygio)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pareigūnai (AST lygio)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Sutartininkai
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Laikinieji darbuotojai
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Deleguotieji nacionaliniai ekspertai
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Numatomas poveikis darbuotojams (papildomi etatų vienetai). Etatų planas
|
Pareigų grupė ir lygis
|
N metai
|
N+1 metai
|
N+2 metai
|
Atsižvelgiant į poveikio trukmę, įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)
|
|
AD16
|
|
|
|
|
|
AD15
|
|
|
|
|
|
AD14
|
|
|
|
|
|
AD13
|
|
|
|
|
|
AD12
|
|
|
|
|
|
AD11
|
|
|
|
|
|
AD10
|
|
|
|
|
|
AD9
|
|
|
|
|
|
AD8
|
|
|
|
|
|
AD7
|
|
|
|
|
|
AD6
|
|
|
|
|
|
AD5
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso AD
|
|
|
|
|
|
AST11
|
|
|
|
|
|
AST10
|
|
|
|
|
|
AST9
|
|
|
|
|
|
AST8
|
|
|
|
|
|
AST7
|
|
|
|
|
|
AST6
|
|
|
|
|
|
AST5
|
|
|
|
|
|
AST4
|
|
|
|
|
|
AST3
|
|
|
|
|
|
AST2
|
|
|
|
|
|
AST1
|
|
|
|
|
|
Iš viso AST
|
|
|
|
|
|
AST/SC 6
|
|
|
|
|
|
AST/SC 5
|
|
|
|
|
|
AST/SC 4
|
|
|
|
|
|
AST/SC 3
|
|
|
|
|
|
AST/SC 2
|
|
|
|
|
|
AST/SC 1
|
|
|
|
|
|
Iš viso AST/SC
|
|
|
|
|
|
BENDRAS SKAIČIUS
|
|
|
|
|
Numatomas poveikis darbuotojams (papildomi darbuotojai). Išorės personalas
|
Sutartininkai
|
N metai
|
N+1 metai
|
N+2 metai
|
Atsižvelgiant į poveikio trukmę, įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)
|
|
IV pareigų grupė
|
|
|
|
|
|
III pareigų grupė
|
|
|
|
|
|
II pareigų grupė
|
|
|
|
|
|
I pareigų grupė
|
|
|
|
|
|
Iš viso
|
|
|
|
|
|
Deleguotieji nacionaliniai ekspertai
|
N metai
|
N+1 metai
|
N+2 metai
|
Atsižvelgiant į poveikio trukmę, įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)
|
|
Iš viso
|
|
|
|
|
Nurodyti numatomą įdarbinimo datą ir atitinkamai pataisyti sumą (jei įdarbinama liepos mėn., atsižvelgiama tik į 50 proc. vidutinių sąnaudų). Išsamesnį paaiškinimą reikėtų pateikti priede.
2.Numatomi pagrindinio GD žmogiškųjų išteklių poreikiai
–⌧
Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.
–◻
Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:
Sąmatą nurodyti sveikaisiais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)
|
|
N metai
|
N+1 metai
|
N+2 metai
|
N+3 metai
|
Atsižvelgiant į poveikio trukmę, įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)
|
|
·Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
XX 01 01 02 (Delegacijos)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
• Išorės darbuotojai (etatų vienetais)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
XX 01 02 01 (AC, END, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
XX 01 02 02 (AC, AL, END, INT ir JED delegacijose)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
XX 01 04 yy
|
- būstinėje
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
- delegacijose
|
|
|
|
|
|
|
|
|
XX 01 05 02 (AC, END, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
10 01 05 02 (AC, END, INT – tiesioginiai moksliniai tyrimai)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IŠ VISO
|
|
|
|
|
|
|
|
XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.
Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.
Vykdytinų užduočių aprašymas:
|
Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai
|
|
|
Išorės darbuotojai
|
|
Etatų vienetų išlaidų apskaičiavimo aprašas turėtų būti įtrauktas į V priedo 3 skirsnį.
3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa
–◻
Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą.
–⌧
Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.
Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.
Reikia perprogramuoti EPI biudžeto eilutes (12.0204, 12.0205 ir 12.0206). Nors visos numatytos sumos bus galiausiai padengtos iš mokesčių, bent pirmųjų 18 veiklos mėnesių išlaidoms padengti bus reikalingi avansiniai mokėjimai iš ES biudžeto.
Priėmus pasiūlymą, Komisija turės priimti deleguotąjį aktą ir išsamiai apibrėžti mokesčių apskaičiavimo ir surinkimo metodiką. Be to, tam, kad mokesčius būtų galima pradėti rinkti, reikės, kad Europos Parlamentas ir Taryba neprieštarautų deleguotajam aktui, ir deleguotąjį aktą paskelbti Oficialiajame leidinyje. Vis dėlto, ilgainiui, vėliausiai 2021 m., tos išlaidos turėtų būti susigrąžintos.
–◻
Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą.
Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.
[…]
3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai
–Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo.
–Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
|
N metai
|
N+1 metai
|
N+2 metai
|
N+3 metai
|
Atsižvelgiant į poveikio trukmę, įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)
|
Iš viso
|
|
Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3.3.Numatomas poveikis įplaukoms
–⌧
Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms.
–◻
Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:
–◻
nuosaviems ištekliams
–◻
įvairioms įplaukoms
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
Biudžeto įplaukų eilutė
|
Einamųjų finansinių metų asignavimai
|
Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis
|
|
|
|
N metai
|
N+1 metai
|
N+2 metai
|
N+3 metai
|
Atsižvelgiant į poveikio trukmę, įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)
|
|
... straipsnis
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.
Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.
PRIEDAS
Išlaidos, susijusios su EPI vykdytinomis užduotimis, apskaičiuotos kaip personalo išlaidos pagal EPI 2018 m. biudžeto projekte naudotą išlaidų klasifikaciją. Ši teisėkūros iniciatyva turės įtakos EPI išlaidoms, nes keičiamos šios sritys: (I) valdymas, (II) EPI įgaliojimai vykdyti netiesioginę priežiūrą, (III) šių agentūrų finansavimo sistema ir (IV) ESMA suteikiami tiesioginės priežiūros įgaliojimai. Papildomiems darbuotojams turės padėti iš pagalbiniai darbuotojai ir teisės ekspertai (V). Kadangi darbuotojų skaičius padidės, pagal šį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto bus reikalingi tam tikri EPI patalpų pokyčiai (VI).
I. EPI valdymas
Vadovaujantis šiuo pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, vietoj dabartinės administracinės valdybos (kurią sudaro pirmininkas, vykdomasis direktorius ir priežiūros tarybos nariai) bus sukurta vykdomoji valdyba. Tai – naujai kuriama struktūra, kurią EBA ir EIOPA sudarys keturi etatiniai nepriklausomi nariai (įskaitant pirmininką), o ESMA – 6 etatiniai nepriklausomi nariai (įskaitant pirmininką). Pagrindinė jos veiklos sritis yra EPI įgaliojimai. Dabartinis vykdomasis direktorius galėtų būti vykdomosios valdybos dalis. Norint įgyvendinti tuos pakeitimus, EBA ir EIOPA bus reikalingi du papildomi darbuotojai, o ESMA – keturi papildomi darbuotojai (jei šie darbuotojai bus samdomi ne iš esamų darbuotojų). Jiems bus apmokama iš EPI biudžeto. Tie 2 nauji EBA ir EIOPA darbuotojai ir 4 ESMA darbuotojai turėtų turėti patirties; turėtų būti samdomi AD kategorijos ne žemesnio negu AD 13 lygio laikinieji darbuotojai. Numatoma, kad šių papildomų darbuotojų samdymo išlaidos (kelionių, viešbučių, sveikatos patikrinimo ir kitų išmokų, persikraustymo išlaidos ir pan.) sudarys 12 700 EUR vienam žmogui ir bus neišvengiamos.
Pagal pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto vykdomajai valdybai būtų suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl tam tikrų ne reglamentavimo srities užduočių, kurias vykdant pagal dabartinį valdymo modelį taikomų paskatų nesklandumai kelia daugiausia problemų (pvz., Sąjungos teisės pažeidimai ir ginčų sprendimas). Kadangi vienas iš šio pasiūlymo tikslų yra padidinti galimybes naudotis tais įgaliojimais, vykdomosios valdybos nuolatinių narių užduotims atlikti reikėtų skirti pakankamai papildomų žmogiškųjų išteklių. Pavyzdžiui, pakeitus tuos įgaliojimus, turėtų padaugėti prašymų pateikti informaciją (siunčiamų kompetentingoms institucijoms arba rinkos dalyviams) ir būti daugiau naudojamasi ginčų sprendimo įgaliojimais. Didžiąją dalį tų naujųjų užduočių gali atlikti esami EPI darbuotojai. Norminamojo pobūdžio darbą atliekančius darbuotojus galima perskirti į priežiūros konvergencijos sritį. Iš tiesų yra numatoma, kad ateityje reglamentavimo darbo gali šiek tiek sumažėti arba jo lygis gali išlikti toks pat, tad daugiau EPI etatų vienetų būtų galima skirti priežiūros konvergencijos sričiai. Dėl to, siekiant padėti naujai vykdomajai valdybai vykdyti naujas užduotis, EBA ir EIOPA būtų reikalingi tik 2, ESMA – 3 papildomi etatų vienetai.
|
Apibendrinant pažymėtina, kad šioje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje daroma prielaida, jog EPI valdymo pakeitimai kiekvienai iš tų agentūrų turės tokių padarinių:
·ESMA reikės pasamdyti 4 naujus AD kategorijos laikinuosius darbuotojus, EBA ir EIOPA – 2 naujus AD kategorijos laikinuosius darbuotojus, ne žemesnio negu AD 13 lygio ir turinčius daug profesinės patirties;
·2 etatų vienetai, skirti EBA ir EIOPA, (visi jų – TA) ir 3 etatų vienetai, skirti ESMA, turės padėti naujos vykdomosios valdybos nariams atlikti naujas užduotis. Jiems teks dalis numatomo padidėjusio priežiūros konvergencijos srities darbo krūvio.
·Šių papildomų darbuotojų samdymo (kelionių, viešbučių, sveikatos patikrinimo ir kitų išmokų, persikraustymo ir pan.) išlaidos.
|
II. EPI vykdoma netiesioginė priežiūra.
i. Bendros užduotys, kurioms atlikti trijose EPI bus reikalingi tokie patys ištekliai
Siekiant padidinti finansų priežiūros institucijų tinklo veiklos nuoseklumą, vietoj EPI vykdytų tarpusavio vertinimų bus atliekami nepriklausomi vertinimai. Nors tarpusavio vertinimus šiuo metu atlieka tarpusavio vertinimo grupės, kurias daugiausia sudaro 28 valstybių narių nacionalinių kompetentingų institucijų darbuotojai, nepriklausomi vertinimai bus atliekami prižiūrint sukurtai naujai vykdomajai valdybai. Pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto numatyta, jog tam, kad vykdomoji valdyta galėtų vykdyti šią užduotį, ji gali įsteigti vertinimo komitetą. Siekiant užtikrinti vertinimų nepriklausomumą, komitetą sudarytų vien tik EPI darbuotojai. Nors kai kurie EPI darbuotojai jau dalyvauja šiuo metu vykdomuose tarpusavio vertinimuose, tokiam komitetui sukurti vis tiek būtų reikalingi papildomi darbuotojai. Įvertinta, jog tam kiekvienai EPI gali reikėti penkių papildomų darbuotojų, kad būtų kompensuotas šioms užduotims atlikti skirtų kompetentingų institucijų darbuotojų trūkumas.
EPI taip pat bus pavesta vykdyti naują funkciją, susijusią su kompetentingų institucijų veiklos koordinavimu – taip bus siekiama užtikrinti priežiūros praktikos konvergenciją ir Sąjungos teisės taikymo nuoseklumą. Tuo tikslu EPI rengs daugiametį ES strateginį planą ir jame nustatys bendrus priežiūros tikslus ir uždavinius. EPI jau rengia metinę darbo programą. Tačiau dabartinė EPI metinė darbo programa skirta pačių EPI vykdomai reglamentavimo ir priežiūros veiklai planuoti, o naujasis ES strateginis planas būtų skirtas kompetentingų institucijų vykdytinai priežiūros veiklai išdėstyti. Be to, nauji koordinavimo įgaliojimai taip pat reiškia, kad kompetentingos institucijos (įskaitant bendrą priežiūros mechanizmą, bendrą pertvarkymo mechanizmą ir (arba) valdybą) turės rengti metines darbo programas (pagal ES strateginį planą) bei teikti jas EPI, o jos, vadovaudamosi ES strateginiu planu, programas vertins. Tada dėl atitinkamų metinių programų EPI rengs kiekvienai kompetentingai institucijai skirtas rekomendacijas arba atskirus patvirtinimo sprendimus ir stebės daromą įgyvendinimo pažangą. Tokiam bendradarbiavimui su kompetentingomis institucijomis ir darbo koordinavimui su atitinkamomis kiekvienos EPI grupėmis bus reikalingi papildomi žmogiškieji ištekliai. Kiekvienai EPI būtų reikalingi trys papildomi darbuotojai.
EPI taip pat vykdytų naujas su finansinėmis technologijomis („FinTech“) susijusias funkcijas. Pagal šį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto EPI turėtų: i) siekti „FinTech“ įmonių licencijavimo reikalavimų konvergencijos, ii) aiškiau apibrėžti ir atnaujinti veiklos rangos priežiūros tvarką, ypač kai naudojamasi užsakomosiomis debesijos paslaugomis; iii) koordinuoti nacionalinių technologinių inovacijų centrų veiklą, galbūt rengti gaires apie valstybių narių kuriamus technologinių inovacijų centrus ir (arba) reglamentavimo „smėlio dėžes“; iv) kibernetinio saugumo srityje siekti IT rizikos valdymo konvergencijos bei drauge su Komisija ir Europos Centriniu Banku padėti rengti kibernetinio saugumo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis modulius. Šioms papildomoms užduotims atlikti bus reikalingi specialūs „FinTech“ ištekliai. Numatoma, kad tam bus reikalingi trys papildomi darbuotojai.
ii. Užduotys, kurioms atlikti trijose EPI bus reikalingi skirtingi ištekliai
EPI įgaliojimai vykdyti stebėseną, susijusią su Komisijos sprendimais dėl trečiųjų šalių reglamentavimo ir priežiūros sistemų lygiavertiškumo, taip pat bus aiškiau apibrėžti. Kadangi anksčiau nebuvo aiškios teisinės bazės, kad EPI galėtų padėti Komisijai vykdyti stebėseną priėmus sprendimą dėl lygiavertiškumo, kai kurios EPI dėl išteklių ribotumo tokios pagalbos teikti negalėjo. Dabar EPI rengia pradinę analizę, kuria remdamasi Komisija vertina lygiavertiškumą, pagal vieną iš dviejų scenarijų: Komisija konkrečiai kreipiasi į EBA prašydama techninės rekomendacijos arba pagal tam tikrus pirminės teisės aktus EBA konkrečiai pavedama tokią rekomendaciją pateikti. Pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl EPI būtų aiškiau nurodyta, kad EPI gali padėti Komisijai stebėti trečiųjų šalių jurisdikcijose, dėl kurių Komisija yra priėmusi teigiamus sprendimus dėl lygiavertiškumo, vykstančius pokyčius (t. y. reglamentavimo, priežiūros ir rinkos pokyčius trečiojoje šalyje, taip pat rinkti informaciją apie trečiųjų šalių institucijų vykdomą priežiūrą). Šios stebėsenos tikslas yra užtikrinti, kad sąlygos, kuriomis remiantis priimtas sprendimas dėl lygiavertiškumo, būtų vykdomos nuolat, ypač pabrėžiant trečiosiose šalyse vykstančius pokyčius, kurie gali turėti įtakos Sąjungos arba vienos ar kelių jos valstybių narių finansiniam stabilumui. Pirmiausia pažymėtina, kad EPI teiks Komisijai metinę ataskaitą su savo išvadomis. Vykdant šią aiškiau apibrėžtą funkciją, reikės nuolat analizuoti trečiosiose šalyse vykstančius pokyčius bei koordinuoti darbą su partneriais organizacijos viduje ir už jos ribų.
Tačiau pažymėtina, kad priimant sprendimus dėl lygiavertiškumo, trijų EPI darbo krūviai yra skirtingi. ESMA atsakinga už 11 iš 13 trims EPI skirtų teisės aktų, pagal kuriuos galima priimti sprendimus dėl trečiųjų šalių lygiavertiškumo. EIOPA ir EBA kompetencijos sritims priskirta po vieną teisės aktą, kuriais remiantis priimami sprendimai dėl trečiųjų šalių lygiavertiškumo (t. y. atitinkamai „Mokumas II“ ir KRR IV / KRR). Dėl to ESMA reikėtų daugiau papildomų išteklių negu EIOPA ir EBA.
Įvertinus papildomus ESMA išteklius, nustatyta, kad bus reikalingi 9 etatų vienetai, o su tuo susijusios sandorių sąnaudos sudarys 1 mln. EUR per metus. Įvertinus papildomus EBA ir EIOPA žmogiškuosius išteklius, apskaičiuota, kad bus reikalingi 2 etatų vienetai, o su tuo susijusios sandorių sąnaudos sudarys 200 000 EUR per metus.
iii. Speciali ESMA vykdoma užduotis
Pagal pasiūlymą ESMA būtų suteikti tvirtesni įgaliojimai skatinti nacionalinių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą nagrinėjant galimas tarpvalstybines piktnaudžiavimo rinka bylas, o tyrimų, reikalavimų laikymosi užtikrinimo ir baudžiamojo persekiojimo veikla ir toliau būtų vykdoma nacionaliniu lygmeniu. Pagal šį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ESMA atliktų informacinio centro funkcijas – rinktų ir pagal reguliavimo institucijų prašymą platintų su keliomis ES jurisdikcijomis susijusius prekybos duomenis. Be to, tais atvejais, jeigu vykdydama priežiūrą kompetentinga institucija pastebėtų įtartiną tarpvalstybinį sandorį, ji turėtų apie jį pranešti ESMA, o ESMA savo ruožtu turėtų aktyviai koordinuoti tyrimo veiklą ES lygmeniu. Tokia struktūra būtų platesnė už aprašytąją Piktnaudžiavimo rinka reglamente ir Finansinių priemonių rinkos reglamente, nes joje ESMA būtų suteikta daugiau koordinavimo įgaliojimų, o reguliavimo institucijoms, atliekančioms tarpvalstybinius tyrimus, būtų lengviau dirbti savo darbą. Šioms naujoms užduotims atlikti reikės 2 papildomų etatų vienetų (vieno – koordinavimo, vieno – IT paslaugoms teikti). Be to, kuriant dokumentų saugyklą, iš kurios kompetentingos institucijos galės atsisiųsti ir į kurią galės įkelti analogiškų institucijų pateiktus piktnaudžiavimo rinka stebėjimo ir tyrimų dokumentus, bus patirta papildomų IT išlaidų. Apskaičiuota, kad šios pasikartojančios išlaidos sudarys 100 000 EUR per metus, o vienkartinės IT išlaidos – 500 000 EUR.
Vienas iš FPRD II ir FPRR nustatytų informacijos teikimo reikalavimų yra nacionalinių kompetentingų institucijų prievolė iš prekybos vietų rinkti duomenis apie daugelį finansinių priemonių, taip pat rinkti investicinių įmonių teikiamus sandorių pranešimus (apie 15 mln. visoje ES). Pagal pasiūlymą ESMA bus pavesta centralizuoti bazinių duomenų rinkimą pagal FPRD II ir FPRR bei rinkti juos tiesiogiai iš prekybos vietų. Kai naudojama bendra ESMA IT infrastruktūra, įgyvendinant FPRD2 ir FPRR galima didinti priežiūros konvergenciją. Kadangi renkamų duomenų kiekis padidės, ESMA bus reikalingi papildomi, įskaitant IT, ištekliai. Norint centralizuoti sandorių pranešimų teikimą, būtų reikalingi 8 etatų vienetai, taip pat reikėtų dengti IT išlaidas (3 mln. EUR pirmaisiais metais ir 2 mln. EUR priežiūros išlaidų paskesniais metais).
iv. Speciali EIOPA vykdoma užduotis
Pagal šį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto EIOPA taip pat būtų suteikta naujų įgaliojimų, susijusių su draudimo įmonių vidaus modeliais. Pirmiausia pažymėtina, kad EIOPA būtų įgaliota atlikti nepriklausomą prašymų naudoti arba keisti vidaus modelius vertinimą ir rengti atitinkamoms kompetentingoms institucijoms skirtas nuomones. Kilus kompetentingų institucijų ginčams dėl vidaus modelio, EIOPA turės daugiau galimybių teikti privalomas tarpininkavimo paslaugas ir taip padėti juos spręsti. EIOPA šiuo metu turi vidaus modelių grupę, kurią sudaro 4 nuolatiniai darbuotojai (netrukus sudarys 5 darbuotojai). Perėmus šią naują užduotį, šios EIOPA grupės darbo krūvis labai padidės, dėl to reikės vidaus modelių srityje besispecializuojančių papildomų darbuotojų. Atsižvelgiant į techninį darbo pobūdį, įvertinta, kad žmogiškųjų išteklių srityje bus reikalingi 5 papildomi etatų vienetai.
|
Apibendrinant pažymėtina, jog šioje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje daroma prielaida, jog naujus ir platesnius netiesioginės priežiūros įgaliojimus perdavus EPI, poveikis bus toks:
·EIOPA: reikėtų 18 etatų vienetų (15 TA ir 3 SNE); 200 000 EUR per metus vertimo raštu išlaidų
·ESMA: reikėtų 30 etatų vienetų (24 TA ir 6 SNE); 3,5 mln. EUR vienkartinių IT išlaidų; 2,1 mln. EUR per metus IT priežiūros išlaidų; 1 mln. EUR per metus vertimo raštu išlaidų.
·EBA: reikėtų 13 etatų vienetų (11 TA ir 2 SNE); 200 000 EUR per metus vertimo raštu išlaidų.
|
III. Finansavimas
i. Ištekliai metiniams įnašams apskaičiuoti
Pagal šį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ketinama keisti EPI finansavimą. Pagrindiniai finansavimo šaltiniai bus ES bendrojo biudžeto subsidija ir metiniai institucijos kompetencijos sričiai priklausančių subjektų įnašai. Pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pažymima, kad metinius privačiojo sektoriaus įnašus EPI turėtų rinkti netiesiogiai, per kiekvienos valstybės narės paskirtas institucijas. Net ir pagal tokį scenarijų EPI turėtų: i) prašyti nacionalinių kompetentingų institucijų pateikti informaciją, ii) apskaičiuoti metinius įnašus; iii) siųsti šią informaciją valstybėms narėms ir (arba) nacionalinėms kompetentingoms institucijoms. Tada nacionalinės kompetentingos institucijos arba valstybės narės turėtų: i) parengti sąskaitas; ii) surinkti metinius privačiojo sektoriaus įnašus. Galiausiai EPI turėtų patikrinti iš valstybių narių ir (arba) NKI gautas metinių įnašų sumas. Įnašų nesumokėjus, valstybės narės ir (arba) nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų imtis priverstinių mokėjimo užtikrinimo priemonių. Tai, kiek subjektų patenka į EPI kompetencijos sritį, yra labai svarbus veiksnys. EBA kompetencijos sričiai priskirta daugiau kaip 11 600 kredito įstaigų ir investicinių įmonių, ESMA kompetencijos sričiai – 20 000 subjektų, o EIOPA – 20 000 draudimo ir pensijų įmonių. Dėl to šiai naujai užduočiai vykdyti bus reikalingi papildomi darbuotojai. Įvertinta, jog bus reikalingi 4 etatų vienetai (įskaitant 3 etatų vienetus duomenų rinkimo ir mokesčio apskaičiavimo funkcijoms ir vieną IT sistemos priežiūros funkcijoms vykdyti).
Be to, diegiant šią naują finansavimo sistemą, reikės sukurti naują IT sistemą. Užuot kūrusios savas IT sistemas EPI galėtų sukurti bendrą IT infrastruktūrą ir taip išnaudoti sinergijos poveikį. Bendra IT sąsaja taip pat būtų praktiškesnė finansų rinkos dalyviams, kuriems galbūt teks mokėti mokesčius daugiau negu vienai EPI (pvz., investicinėms įmonėms).
Tokia IT sistema galėtų kainuoti 1,5 mln. EUR (vienkartinių išlaidų, t. y. po 500 000 EUR kiekvienai EPI) ir 300 000 EUR priežiūros išlaidų kasmet (t. y. po 100 000 EUR kiekvienai EPI). Naująją IT sistemą reikėtų susieti su EPI veikla pagrįstos apskaitos sistema.
ii. Ištekliai priežiūros mokesčiams apskaičiuoti, sąskaitoms išrašyti ir surinkti (ESMA)
Pagal šį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ESMA suteikiami nauji tiesioginės priežiūros įgaliojimai (žr. kitą skirsnį). Todėl ESMA nustatys mokesčius tiesiogiai prižiūrimiems subjektams arba rinks mokesčius už teikiamas paslaugas. ESMA reikalingi nauji ištekliai, kad ji galėtų išrašyti tiems subjektams mokesčių sąskaitas ir mokesčius surinkti.
ESMA bus perduoti keturi nauji sektoriai (fondai, prospektai, lyginamieji indeksai ir duomenų teikimo paslaugų teikėjai). Galima įvertinti, kad vienam sektoriui reikės po vieną etato vienetą, tad iš viso bus reikalingi 3 papildomi etatų vienetai.
|
Apibendrinant pažymėtina, kad šioje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje daroma prielaida, jog EPI finansavimo pakeitimai gali turėti tokių padarinių:
·EBA ir EIOPA: 4 papildomi etatų vienetai (1 TA ir 3 CA) ir IT sistemos, kurioms numatomos išlaidos sudarys 0,5 mln. EUR (vienkartinės) ir 100 000 EUR per metus (priežiūros išlaidos).
·ESMA: 7 papildomi etatų vienetai (1 TA ir 6 CA) ir IT sistemos, kurioms numatomos išlaidos sudarys 0,5 mln. EUR (vienkartinės) ir 100 000 EUR per metus (priežiūros išlaidos).
|
IV. Tiesioginės priežiūros įgaliojimai. ESMA
Pirmiausia reikėtų priminti, kad tiesiogiai ESMA prižiūrimi subjektai turėtų mokėti ESMA mokesčius (vienkartinius registravimo mokesčius ir reguliarius mokesčius už nuolatinę priežiūrą). Tokius mokesčius turės mokėti kredito reitingų agentūros (žr. Komisijos deleguotąjį reglamentą Nr. 272/2012) ir sandorių duomenų saugyklos (Komisijos deleguotasis reglamentas Nr. 1003/2013).
Šiame pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto numatyta, kad ESMA vykdys tiesioginę Europos rizikos kapitalo fondų („EuVECA“), Europos socialinio verslumo fondų („EuSEF“) ir Europos ilgalaikių investicijų fondų (ELTIF) priežiūrą. Priežiūros pareigas sudarys veiklos leidimų išdavimas šiems fondams, pranešimas apie juos (pasų išdavimas) bei kasdienė jų priežiūra. ESMA taip pat bus suteikti įgaliojimai vykdyti tiesioginius su šiais fondais susijusius tyrimus. Šiuo metu ES veiklos leidimus turi 117 „EuVECA“ fondų (juos valdo 97 „EuVECA“ valdytojai), 7 „EuSEF“ fondai (juos valdo 3 „EuSEF“ valdytojai) ir mažiau negu 10 ELTIF. Kadangi šie fondai yra palyginti naujos struktūros, registracijų skaičius yra didelis (pvz., 2016 m. užregistruoti 22 nauji „EuVECA“). Kadangi „EuVECA“ ir „EuSEF“ taikoma nauja teisinė bazė, pakito draudimo įmonių investicijų į ELTIF kapitalo poreikis, tikimasi, kad prašymų išduoti veiklos leidimus padaugės. Todėl ESMA turi samdyti papildomus turto valdymo srityje besispecializuojančius darbuotojus. Vertinant žmogiškuosius išteklius apskaičiuota, kad bus reikalingi 7 etatų vienetai (įskaitant po vieną IT ir duomenų analizės srities etato vienetą). Veiklos leidimų ir priežiūros procesui valdyti bei duomenims iš fondų rinkti taip pat bus reikalinga viena IT sistema. Įvertinta, kad šios išlaidos apims 500 000 EUR (vienkartinių išlaidų) ir 100 000 EUR kasmetinių priežiūros išlaidų.
Reikėtų pažymėti, kad iš NKI perdavus įgaliojimus išduoti veiklos leidimus ir vykdyti kasdienę šių fondų (ELTIF, „EuVECA“ ir „EuSEF)“ stebėseną ESMA, galėtų sumažėti dabartinių priežiūrą vykdančių NKI darbuotojų skaičius. Didžiausio turto valdymo sektoriaus NKI turi daug su fondais, daugiausia KIPVPS ir alternatyvaus investavimo fondais (AIF) dirbančių etatų vienetų (t. y. LU – 197 etatų vienetai, FR – 102, DE – 120, NL – 25, IT – 65/70 ir regioniniai filialai, UK – 100). Galima įvertinti, kad ES lygmeniu sukūrus 7 etatų vienetus, kurie prižiūrės ELTIF, „EuVECA“ ir „EuSEF“, tai turėtų būti pagrindas 7 etatų vienetais sumažinti NKI darbuotojų skaičių. Jei vėlesniais metais fondų skaičius padidės, reikės skirti daugiau išteklių, tačiau tuomet šios išlaidos bus dengiamos iš sektoriaus mokesčių.
Pagal pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ESMA taip pat turės tvirtinti kai kuriuos prospektus (profesionaliesiems investuotojams platinamus ne nuosavybės vertybinių popierių prospektus, specializuotų emitentų parengtus prospektus, turtu užtikrintų vertybinių popierių prospektus ir trečiųjų šalių emitentų prospektus), įskaitant prospektų priedus. Galima vertinti, kad ESMA per metus patvirtins 1600 prospektų (1100 prospektų, 400 turtu užtikrintų VP prospektų, 60 specializuotų emitentų prospektų). Be to, pagal šį pasiūlymą ESMA perduodami su tais prospektais, kuriuos tvirtina ESMA, susijusios reklamos priežiūros įgaliojimai. Kad galėtų įvykdyti šią užduotį, ESMA turėtų turėti pakankamai tinkamų kalbos įgūdžių bei pakankamai atitinkamas nacionalines vartotojų apsaugos taisykles išmanančių darbuotojų prekybos medžiagai kontroliuoti. Įvertinta, kad ESMA būtų reikalingi 35 etatų vienetai (įskaitant 33 prospektų srities, 1 IT sistemos ir 1 duomenų analizės etato vienetą). Dėl šių naujų įgaliojimų valdant prospektų tvirtinimo procesą taip pat būtų patirta IT išlaidų. Įvertinta, kad šios išlaidos apims 500 000 EUR (vienkartinių išlaidų) ir 100 000 EUR kasmetinių priežiūros išlaidų. Kadangi prospektų projektus galima teikti tvirtinti 23 oficialiomis ES kalbomis, perdavus naujus įgaliojimus ESMA, kasmet būtų patiriama 1,2 mln. EUR vertimo raštu išlaidų.
ESMA tvirtintų 1 600 iš 3 500 visoje ES NKI tvirtinamų prospektų, t. y. 45 proc. visų ES prospektų. Dėl to perdavus šiuos įgaliojimus, prospektų, kuriuos tvirtins ESMA, tvirtinimo procese dalyvaujančių NKI darbuotojų skaičių reikėtų mažinti.
Šiame pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto taip pat numatyta, kad ESMA suteiks veiklos leidimus ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų administratoriams ir juos prižiūrės, tvirtins trečiųjų šalių patvirtintus lyginamuosius indeksus ir pripažins trečiosiose šalyse esančius administratorius. ESMA taip pat bus suteikti įgaliojimai vykdyti su tais lyginamųjų indeksų administratoriais susijusius tyrimus. Turint galvoje sinergiją, kuri būtų sukurta tiesiogine priežiūra ES lygmeniu, galima vertinti, kad reikėtų pasamdyti 10 papildomų etatų vienetų. Perdavus įgaliojimus ESMA, nacionalinėms kompetentingoms institucijoms nebereikėtų samdyti papildomų darbuotojų ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų administratorių priežiūros funkcijoms atlikti.
ESMA bus atsakinga už duomenų teikimo paslaugų teikėjų (t. y. patvirtintų pranešimų teikimo subjektų, patvirtintų skelbimo subjektų ir konsoliduotos informacinės juostos teikėjų) – naujų rūšių subjektų, sukurtų pagal Finansinių priemonių rinkų direktyvą – registravimą. ESMA taip pat užtikrins nuolatinę jų priežiūrą ir bus įgaliota atlikti tyrimus. Tam taip pat reikės papildomų specializuotų darbuotojų. Įvertinta, kad tam reikės 20 etatų vienetų, įskaitant 3 IT sistemų ir 2 duomenų analizės srities etatų vienetus. Kadangi šie subjektai valdo didelį kiekį duomenų, duomenų kokybei ir jų tvarkymo bei skelbimo būdams įvertinti reikalinga didelė IT sistema. Įvertinta, kad šias išlaidas sudarys 2 mln. EUR (vienkartinių išlaidų) ir 400 000 EUR kasmetinių priežiūros išlaidų. Perdavus įgaliojimus ESMA, nacionalinėms kompetentingoms institucijoms nebereikėtų samdyti papildomų darbuotojų duomenų teikimo paslaugų teikėjų priežiūros funkcijoms atlikti.
|
Apibendrinant pažymėtina, kad šioje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje daroma prielaida, jog ESMA perdavus naujus pirmiau minėtų subjektų tiesioginės priežiūros įgaliojimus, reikėtų:
·iki 2022 m. pasamdyti 65 papildomus etatų vienetus;
·įvertinta, kad vienkartinės IT išlaidos sudarytų 3 mln. EUR;
·periodinės IT išlaidos sudarytų 600 000 EUR per metus;
·įvertinta, jog vertimo raštu išlaidos sudarytų 1,2 mln. EUR per metus.
|
V. Pridėtinės išlaidos ir teisinė pagalba
Pridėtinės išlaidos, kalbant apie agentūrų lygmeniu naudojamus pagalbinius išteklius, apimtų žmogiškuosius išteklius, finansus, priemonių valdymą, koordinavimą ir IT bazinę paramą (neįskaičiuojant visoje Europoje vykdomų IT projektų). Kadangi EPI tenka atlikti didžiulį reglamentavimo darbą, joms taip pat svarbi teisinė pagalba. Vadovaujantis ESMA veikla grindžiamo valdymo sistema, pagalbiniai darbuotojai ir teisinės pagalbos darbuotojai atitinkamai sudarytų 22 ir 13 proc. visų darbuotojų. Kitaip tariant, pagrindinę veiklą vykdantiems 7 etatų vienetams tenka maždaug 2 papildomi pagalbiniai darbuotojai ir 1 teisinės pagalbos darbuotojas. Turint galvoje tai, kad augdamos EPI gali geriau išnaudoti masto ekonomiją, šioje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje darome prielaidą, kad pridėtinės išlaidos, vertinant pagal darbuotojus ir teisinę pagalbą, atitinkamai sudarytų 18 ir 8 proc. visų darbuotojų.
Todėl žmogiškųjų išteklių (etatų vienetais) padidėjimą iki 2022 m. galima apibendrinti taip:
EBA
|
|
Pagrindinė veikla
|
Pagalbiniai ištekliai
|
Teisinė pagalba
|
Iš viso
|
|
Valdymas
|
4
|
1
|
1
|
6
|
|
Netiesioginės priežiūros įgaliojimai
|
13
|
3
|
2
|
18
|
|
Finansavimas
|
4
|
1
|
0
|
5
|
|
Iš viso
|
21
|
5
|
3
|
29
|
EIOPA
|
|
Pagrindinė veikla
|
Pagalbiniai ištekliai
|
Teisinė pagalba
|
Iš viso
|
|
Valdymas
|
4
|
1
|
1
|
6
|
|
Netiesioginės priežiūros įgaliojimai
|
18
|
4
|
2
|
24
|
|
Finansavimas
|
4
|
1
|
0
|
5
|
|
Iš viso
|
26
|
6
|
3
|
35
|
ESMA
|
|
Pagrindinė veikla
|
Pagalbiniai ištekliai
|
Teisinė pagalba
|
Iš viso
|
|
Valdymas
|
7
|
2
|
1
|
10
|
|
Netiesioginės priežiūros įgaliojimai
|
30
|
7
|
3
|
40
|
|
Finansavimas
|
7
|
2
|
0
|
9
|
|
Tiesioginės priežiūros įgaliojimai
|
65
|
16
|
6
|
87
|
|
Iš viso
|
109
|
27
|
10
|
146
|
Siekiant dar labiau sumažinti EPI išlaidas, didelę dalį naujų darbuotojų (etatų vienetais) būtų galima samdyti kaip sutartininkus (CA) arba deleguotuosius nacionalinius ekspertus (SNE). Tačiau SNE skaičiaus nereikėtų pernelyg padidinti. Dėl išlaidų, kurių dėl to patirtų valstybės narės ir nacionalinės kompetentingos institucijos, EPI gali būti sudėtinga pasamdyti tokius ekspertus. Be šių sunkumų, susijusių su galimybėmis pasamdyti darbuotojus, tiesioginės priežiūros srityje taip pat reikėtų numatyti, kad ESMA perėmus šias užduotis, jie turės esminės patirties, tačiau ilgainiui, pasibaigus pradiniam etapui, ESMA bus svarbiau šiuos ekspertus išlaikyti organizacijos viduje ir santykinai daugiau naudotis laikinaisiais tarnautojais. Toliau pateiktoje lentelėje pavaizduotas orientacinis darbuotojų pasiskirstymas pagal šias kategorijas.
|
|
2019
|
2020
|
2021
|
2022
|
|
Laikinieji darbuotojai
|
63
|
104
|
121
|
147
|
|
Deleguotieji nacionaliniai ekspertai
|
5
|
11
|
15
|
15
|
|
Sutartininkai
|
29
|
37
|
41
|
48
|
|
Iš viso
|
97
|
152
|
177
|
210
|
(2021 m. ir vėlesnių metų darbuotojų skaičius yra orientacinis)
VI. Patalpos
Pakitus užduotims, išteklių taip pat reikės skirti EPI patalpoms. Į įvertintas papildomas ESMA ir EIOPA išlaidas buvo atsižvelgta. Šiame dokumente į papildomas EBA išlaidas neatsižvelgta, nes kol kas neturima informacijos apie naują valstybių narių siūlomą buveinės vietą ir pastato dydį.
