EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 06 21

COM(2017) 335 final

2017/0138(CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS DIREKTYVA

kuria dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos, susijusios su praneštinais tarpvalstybiniais susitarimais, mainų iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES

{SWD(2017) 236 final}
{SWD(2017) 237 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

·2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (DAB). Joje nustatomi privalomi automatiniai informacijos mainai (kai informacijos turima), nuo 2015 m. sausio 1 d. taikomi penkioms nefinansinėms pajamų ir kapitalo kategorijoms: 1) darbo užmokesčio pajamoms, 2) direktoriaus atlyginimui, 3) gyvybės draudimo produktams, kuriems netaikomos kitos ES direktyvos, 4) pensijoms ir 5) nekilnojamojo turto nuosavybei ir iš jo gaunamoms pajamoms.

·2014 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 12 2014/107/ES dėl automatinių finansinių sąskaitų informacijos mainų, kuriuos turi vykdyti valstybės narės pagal EBPO Bendrą duomenų teikimo standartą (BDTS), kuriame nurodyta, kad turi būti vykdomi automatiniai informacijos apie nerezidentų finansines sąskaitas mainai.

·2015 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/2376 13 dėl privalomų automatinių informacijos apie išankstinius tarpvalstybinius mokesčių sprendimus mainų.

·2016 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/881 14 dėl privalomų automatinių informacijos apie mokesčių administratorių teikiamas ataskaitas pagal šalis mainų.

·2016 m. balandžio 12 d. Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2016/0107 15 dėl tam tikrų įmonių ir filialų pelno mokesčio informacijos atskleidimo. Siūlomomis taisyklėmis nustatoma, kad pelno mokesčio informacija turi būti skelbiama siekiant, kad platesnė visuomenė galėtų susipažinti su tarptautinių įmonių su mokesčiais susijusiais duomenimis pagal šalis. Šį pasiūlymą pagal įprastą procedūrą kol kas svarsto Parlamentas ir Taryba.

·Valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimai 16 dėl automatinių finansinių sąskaitų informacijos mainų pagal EBPO bendrą duomenų teikimo standartą (BDTS).

Reikėtų paaiškinti, kad į taikomas ES lygmens mokestines priemones neįtrauktos aiškios nuostatos, pagal kurias valstybės narės turėtų keistis informacija, jeigu jos sužino apie mokesčių vengimo ir (arba) slėpimo schemas. DAB numatyta bendra nacionalinių mokesčių administratorių pareiga tam tikromis aplinkybėmis spontaniškai pranešti informaciją kitiems ES mokesčių administratoriams. Tokia informacija susijusi su mokesčių valstybėje narėje praradimu arba mokesčių sutaupymu atliekant dirbtinius vienų įmonių grupių pelno pervedimus kitoms. Šios iniciatyvos tikslas – įtraukti galimai agresyvaus mokesčių planavimo susitarimus pagal tarpininkų atskleistą informaciją ir nustatyti jiems privalomų informacijos mainų reikalavimą.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis (galimos būsimos šiai politikos sričiai reikalingos iniciatyvos)

Siūlomo informacijos apie galimai agresyvaus mokesčių planavimo susitarimus ex ante atskleidimo atgrasomasis poveikis galėtų būti didesnis, jeigu mokesčių administratoriams nustatyta informacijos atskleidimo pareiga būtų privaloma ir auditoriams, tvirtinantiems mokesčių mokėtojo finansines ataskaitas. Vykdydami savo profesines pareigas šie auditoriai gauna labai daug duomenų. Peržiūrėdami šiuos duomenis jie gali aptikti susitarimus, kurie galėtų būti laikomi agresyvaus mokesčių planavimo praktika. Nauda, kuri galėtų būti gauta atskleidžiant informaciją apie šiuos susitarimus mokesčių administratoriams, iš tiesų papildytų naudą, gaunamą nustačius privalomą informacijos apie panašias schemas atskleidimo reikalavimą tarpininkams, t. y. struktūrų kūrėjams, skatintojams, patarėjams ir kt. Todėl galėtų būti numatyta ateityje tokią iniciatyvą vykdyti parengiant teisės aktą.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

•Subsidiarumo principas

•Proporcingumas

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTAISIAIS SUBJEKTAIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Vertinimai

Siūlomu teisės aktu iš dalies keičiama DAB siekiant nustatyti privalomą informacijos apie galimai agresyvaus mokesčių planavimo susitarimus atskleidimo reikalavimą ir išplėsti mokesčių administratorių automatinių informacijos mainų taikymo sritį, kad ji apimtų tokius susitarimus. Taigi siūlomi daliniai pakeitimai grindžiami naujų klausimų sprendimu, kad būtų sustiprintos valstybių narių pastangos suvaržyti mokesčių vengimą ir slėpimą. Siūlomais daliniais pakeitimais ne taisomi nustatyti pagrindinės priemonės (t. y. DAB) trūkumai, bet išplečiama jos taikymo sritis įtraukiant naują klausimą, kurį spręsti būtini veiksmai yra pagrįsti remiantis EBPO su 12 veiksmu susijusio darbo ir Komisijos konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais rezultatais.

DAB kol kas nebuvo įvertinta. Pirmoji vertinimo ataskaita turi būti pateikta iki 2018 m. sausio 1 d. Po to DAB taikymo ataskaitą Komisija turės teikti Europos Parlamentui ir Tarybai kas penkerius metus. Šiuo tikslu valstybės narės įsipareigojo pranešti Komisijai informaciją, būtiną administracinio bendradarbiavimo veiksmingumui vertinti, taip pat statistinius duomenis.

Siūlomas teisės aktas parengtas siekiant didžiausio ekonominio efektyvumo. Numatomai sistemai bus naudojama (atlikus būtinus pritaikymus) dabartinė IT informacijos mainų priemonė, kuri iš pradžių buvo skirta informacijos apie išankstinius tarpvalstybinius sprendimus (DAB 3) mainams.

•Konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais

•Valstybės narės

•Poveikio vertinimas

i)    taisyklėmis pareiga teikti informaciją nustatoma aiškiai, kad būtų išvengta dvigubo informacijos teikimo;

ii)    bendros taisyklės apima tik reagavimą į tarpvalstybinį elementą turinčius galimai agresyvaus mokesčių planavimo susitarimus ES;

iii)    netaikomas reikalavimas skelbti mokesčių schemas, apie kurias pranešta. Informacija apie jas automatiškai keičiasi tik ES valstybės narės;

iv)    baudas už nacionalinių nuostatų, kuriomis direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, nesilaikymą ir toliau taiko tik valstybės narės.

i.Komisijos rekomendacija (neprivaloma priemonė), kuria valstybės narės būtų skatinamos taikyti privalomo informacijos atskleidimo tvarką, ir Verslo apmokestinimo elgesio kodekso grupės pasitelkimas;

ii.ES tarpininkų elgesio kodeksas (neprivaloma priemonė), taikomas tam tikroms reglamentuojamosioms profesijoms;

iii.ES direktyva (privaloma priemonė), kuria reikalaujama, kad valstybės narės taikytų privalomą informacijos atskleidimo tvarką kartu su informacijos mainais.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Žr. Finansinę teisės akto pasiūlymo pažymą

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir informacijos teikimo tvarka

•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

·Informacijos atkleidimas mokesčių administratoriams kartu su automatiniais informacijos mainais

Siūloma direktyva nustatoma pareiga, kurią vykdydami tarpininkai mokesčių administratoriams turi atskleisti informaciją apie galimai agresyvaus mokesčių planavimo susitarimus, jeigu jie dalyvauja tokiuose susitarimuose vykdydami savo profesines pareigas, juos kuria ir skatina. Prievolė taikoma tik tarpvalstybinėms situacijoms, t. y. situacijoms, apimančioms daugiau negu vieną valstybę narę arba valstybę narę ir trečiąją šalį. Taigi tik esant tokiai padėčiai, dėl jos galimo poveikio vidaus rinkos veikimui, galima pateisinti poreikį taikyti bendrą taisyklių rinkinį užuot palikus klausimą spręsti nacionaliniu lygmeniu. Siekiant didžiausio siūlomų priemonių efektyvumo ir atsižvelgiant į tarpvalstybinį praneštinų susitarimų aspektą, nacionaliniai mokesčių administratoriai atskleista informacija keičiasi automatiškai. Faktiškai taikant šias taisykles siūloma vykdyti mainus pranešant atskleistą informaciją apie susitarimus centriniam registrui, prie kurio prieigą turi visos valstybės narės.

Komisija taip pat turės ribotą prieigą prie informacijos, kuria keičiamasi (t. y. prieigos lygmuo bus toks pat kaip ir prieigos prie išankstinių tarpvalstybinių sprendimų), kad ji galėtų stebėti, ar direktyva tinkamai veikia.

·Kam tenka informacijos atskleidimo našta

Informacijos atskleidimo pareiga nustatoma asmenims (t. y. fiziniams arba juridiniams asmenims arba juridinio asmens statuso neturintiems subjektams), kurie laikomi tarpininkais.

Atvejai, kai nėra direktyvoje apibrėžto tarpininko

Tarpininko pareigos atskleisti informaciją vykdymas gali būti neužtikrinamas dėl teisės neatskleisti profesinės paslapties arba paprasčiausiai dėl to, kad tarpininkas nėra įsisteigęs Sąjungoje. Taip pat gali atsitikti taip, kad tarpininko nėra, nes schemą sukuria ir įgyvendina mokesčių mokėtojas. Tokiomis aplinkybėmis mokesčių administratoriai nepraras galimybės gauti informacijos apie su mokesčiais susijusius susitarimus, kurie galimai susiję su agresyviomis struktūromis. Tokiu atveju pareiga atskleisti informaciją perkeliama mokesčių mokėtojui, kuris naudojasi susitarimais.

·Atvejai, kai tarpininku arba mokesčių mokėtoju laikomas daugiau negu vienas asmuo

Įprasta praktika yra tokia, kad tarpininkas yra įsisteigęs keliose valstybėse ir jose turi biurų, įmonių ir kt., taip pat samdo vietos nepriklausomus subjektus, kad šie teiktų mokesčių konsultacijas dėl tam tikrų susitarimų. Tokiomis aplinkybėmis mokesčių administratoriams reikalaujamą informaciją teikia tik tarpininkas, kuris įsipareigojęs mokesčių mokėtojui (-iams) už susitarimo (-ų) sukūrimą ir įgyvendinimą.

Jeigu pareiga teikti informaciją buvo perkelta mokesčių mokėtojui ir tokiu praneštinu tarpvalstybiniu mokesčių susitarimu gali naudotis daugiau negu viena susijusi šalis, atsakomybė teikti informaciją tenka tik mokesčių mokėtojui, kuris atsakingas už susitarimo (-ų) suderinimą su tarpininku.

·Informacijos atskleidimo ir automatinių informacijos mainų terminai

Kadangi dėl informacijos atskleidimo numatytas atgrasomasis poveikis gali būti didesnis, kai atitinkama informacija pasiekia mokesčių administratorius pakankamai anksti, siūlomame teisės akte nustatoma, kad praneština informacija apie tarpvalstybinius susitarimus turi būti pateikta prieš faktiškai įgyvendinant schemą (-as) Atsižvelgiant į tai, tarpininkai turi atskleisti informaciją apie praneštinus susitarimus per penkių dienų laikotarpį, prasidedantį kitą dieną po to, kai kurios tokius susitarimus mokesčių mokėtojas jau gali įgyvendinti.

Jeigu pareiga atskleisti informaciją perkeliama mokesčių mokėtojams, tuo atveju, kai tarpininko nėra, informacijos atskleidimo terminas šiek tiek nukeliamas, t. y. informacija turi būti pateikta per penkių dienų laikotarpį, prasidedantį kitą dieną po to, kai praneštinas tarpvalstybinis susitarimas ar serija tokių susitarimų arba pirmoji tokių susitarimų serijos priemonė yra įgyvendinti.

Tolesni automatiniai informacijos apie šiuos susitarimus mainai vyksta kas kiekvieną metų ketvirtį. Kadangi šia informacija bus keičiamasi anksčiau, su susitarimu labiausiai susiję mokesčių administratoriai gaus pakankamai informacijos, kad galėtų iš anksto imtis kovos su mokesčių vengimu veiksmų.

·Požymių sąrašas vietoj agresyvaus mokesčių planavimo apibrėžties

Pastangos apibrėžti agresyvaus mokesčių planavimo sąvoką gali nepasiteisinti. Agresyvaus mokesčių planavimo struktūros buvo plėtojamos ilgus metus, todėl jos tapo itin sudėtingos, be to, jos nuolat keičiamos ir pritaikomos reaguojant į atsakomąsias mokesčių administratorių kovos priemones. Atsižvelgiant į tai, į siūlomą teisės aktą įtraukiamas sandorių ypatybių ir elementų, iš kurių aiškiai matyti, kad vykdoma mokesčių vengimo ar piktnaudžiavimo jais praktika. Šios ypatybės ir elementai vadinami požymiais. Kad susitarimas būtų laikomas praneštinu mokesčių administratoriams, pakanka, kad jis turėtų bent vieną iš jų.

·Automatinių informacijos mainų vykdymas naudojantis bendruoju ryšio tinklu (CCN)

Kalbant apie privalomų automatinių informacijos mainų vykdymo aspektus, siūlomoje direktyvoje nurodomas mechanizmas, nustatytas Tarybos direktyvoje (ES) 2015/2376, t. y. bendrasis ryšių tinklas (CCN). Jis bus naudojamas kaip bendras mainų sistemos pagrindas ir šiuo tikslu bus padidinta jo aprėptis.

Informacija bus registruojama saugiame administracinio bendradarbiavimo mokesčių srityje centriniame registre. Valstybės narės taip pat taikys įvairią praktinę tvarką, įskaitant priemones, kuriomis bus standartizuotas visos reikalingos informacijos pranešimas parengiant standartinę formą. Tai apims tikslesnį kalbinių reikalavimų nustatymą numatytiems informacijos mainams, taigi CCN bus patobulintas.

·Efektyvios nacionalinio lygmens sankcijos už taisyklių nesilaikymą

Siūlomame teisės akte teisė nustatyti sankcijas, taikomas už nacionalinių taisyklių, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, nesilaikymą paliekama valstybėms narėms. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių bendros sistemos įgyvendinimui užtikrinti. Sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

·Įgyvendinimo priemonės

Kad užtikrintų vienodas siūlomos direktyvos įgyvendinimo sąlygas, konkrečiai, privalomus automatinius informacijos mainus tarp mokesčių administratorių, Komisijai suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai:

i.patvirtinti standartinę formą, kurioje būtų ribotas komponentų skaičius, be kita ko, lingvistinės nuostatos;

ii.patvirtinti būtiną praktinę administracinio bendradarbiavimo mokesčių srityje centrinio registro tobulinimo tvarką.

Šiais įgaliojimais naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011.

·Deleguotieji aktai

Kad Komisija prireikus galėtų atnaujinti požymius remdamasi informacija, surinkta pagal atskleistą informaciją apie susitarimus, jai suteikiami įgaliojimai priimti aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį.

2017/0138 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS DIREKTYVA

kuria dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos, susijusios su praneštinais tarpvalstybiniais susitarimais, mainų iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 113 ir 115 straipsnius,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę 19 ,

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 20 ,

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)siekiant įtraukti naujas Sąjungos lygmens mokesčių skaidrumo iniciatyvas, per kelerius praėjusius metus Tarybos direktyva 2011/16/ES 21 buvo kelis kartus iš dalies pakeista. Atsižvelgiant į tai, Tarybos direktyvoje (ES) 2014/107 22 numatyta, kad finansinių sąskaitų informacijai teikti Sąjungoje bus naudojamas bendras duomenų teikimo standartas. Tame EBPO pasaulinio forumo parengtame standarte reikalaujama, kad būtų automatiškai keičiamasi informacija apie finansines asmenų, kurie nėra rezidentai mokesčių tikslais, sąskaitas, ir nustatoma tokių pasaulinio lygmens informacijos mainų sistema. Direktyva 2011/16/ES iš dalies pakeista Tarybos direktyva (ES) 2015/2376 23 , kurioje nustatytas reikalavimas vykdyti automatinius informacijos apie išankstinius tarpvalstybinius sprendimus dėl mokesčių mainus, ir Tarybos direktyva (ES) 2016/881 24 , kurioje nustatytas reikalavimas atskleisti informaciją apie tarptautinių įmonių ataskaitas pagal šalis ir prievolė mokesčių administratoriams ja keistis tarpusavyje. Kadangi kovos su pinigų plovimu informacija gali būti naudinga mokesčių administratoriams, Tarybos direktyva (ES) 2016/2258 25 valstybės narės įpareigotos mokesčių administratoriams suteikti prieigą prie deramo klientų tikrinimo procedūrų, kurias finansų įstaigos taiko pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 26 . Siekiant mokesčių administratoriams suteikti daugiau kovos su mokesčių vengimu ir slėpimu priemonių, Direktyva 2011/16/ES kelis kartus iš dalies pakeista, tačiau tam tikrus konkrečius su skaidrumu susijusius dabar galiojančios apmokestinimo sistemos aspektus dar reikia patobulinti;

(2)valstybėms narėms vis sunkiau apsaugoti savo nacionalines mokesčių bazes nuo erozijos, nes mokesčių planavimo struktūros tapo itin sudėtingos, o jas rengiant dažnai atsižvelgiama į aktyvesnio kapitalo ir asmenų judumo vidaus rinkoje privalumus. Paprastai tokias struktūras sudaro įvairiose jurisdikcijose rengiami susitarimai, pagal kuriuos ataskaitinio laikotarpio pelnas perkeliamas ten, kur apmokestinimo tvarka yra palankesnė, arba dėl kurių taikymo sumažėja bendra mokesčių mokėtojo mokėtina mokesčių suma. Todėl valstybių narių mokestinės pajamos dažnai gerokai sumažėja, o tai trukdo joms taikyti ekonomikos augimui palankią mokesčių politiką. Todėl labai svarbu, kad valstybių narių mokesčių administratoriai gautų išsamios ir aktualios informacijos apie galimai agresyvius apmokestinimo susitarimus. Turėdami tokios informacijos tie mokesčių administratoriai galėtų skubiai reaguoti į žalingą mokesčių praktiką ir panaikinti spragas, t. y. priimti teisės aktų, atlikti deramus rizikos vertinimus ir mokesčių auditą;

(3)kadangi dauguma galimai agresyvaus mokesčių planavimo susitarimų apima kelias jurisdikcijas, informacijos apie tuos susitarimus atskleidimas duotų papildomų teigiamų rezultatų, jei ta informacija keistųsi ir valstybės narės. Visų pirma, automatiniai informacijos mainai tarp mokesčių administratorių labai svarbūs, nes taip tie administratoriai gali gauti reikiamos informacijos, kad galėtų imtis veiksmų, nustatę, kad taikoma agresyvi mokesčių praktika;

(4)pripažįstant, kad skaidri verslo veiklos plėtojimo sistema galėtų padėti kovoti su mokesčių vengimu ir slėpimu vidaus rinkoje, Komisija paraginta imtis iniciatyvų dėl privalomo informacijos apie galimai agresyvaus mokesčių planavimo susitarimus atskleidimo, kuris numatytas EBPO veiksmų plano dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo 12 veiksme. Atsižvelgdamas į tai, Europos Parlamentas paragino taikyti griežtesnes priemones tarpininkams, padedantiems rengti susitarimus, kuriuos įgyvendinus gali būti išvengta ir nuslėpta mokesčių;

(5)reikia priminti, kad panašu, jog kai kurie finansų tarpininkai ir kiti mokesčių srities konsultacijų teikėjai aktyviai padeda savo klientams slėpti pinigus lengvatinio apmokestinimo zonose. Be to, nors Tarybos direktyvoje 2014/107/ES 27 nustatytas bendras duomenų teikimo standartas yra didelis laimėjimas Sąjungoje kuriant skaidrią mokesčių sistemą, dar galima tobulinti bent su informacija apie finansines sąskaitas susijusius tos sistemos elementus;

(6)informacijos apie tarpvalstybinio pobūdžio galimai agresyvaus mokesčių planavimo susitarimus atskleidimas gali veiksmingai padėti kurti sąžiningo apmokestinimo aplinką vidaus rinkoje. Šiuo atžvilgiu tarpininkų įpareigojimas informuoti mokesčių administratorius apie tam tikrus tarpvalstybinius susitarimus, kurie galėtų būti naudojami siekiant išvengti mokesčių, būtų žingsnis tinkama linkme. Siekiant plėtoti visapusiškesnę politiką, taip pat būtų svarbu, kad, gavus informacijos, kitas etapas būtų keitimasis mokesčių administratorių turima informacija su kitų valstybių narių mokesčių administratoriais. Tokia tvarka taip pat turėtų padidinti bendro duomenų teikimo standarto veiksmingumą. Be to, būtų labai svarbu užtikrinti, kad Komisija gautų tiek informacijos, kiek jos reikia norint patikrinti, ar ši direktyva taikoma tinkamai. Tai, kad Komisija turi galimybę susipažinti su informacija, nereiškia, kad valstybės narės atleidžiamos nuo pareigos informuoti Komisiją apie bet kokią valstybės pagalbą;

(7)sutariama, kad galimybių užtikrinti atgrasomąjį informacijos apie galimai agresyvaus tarpvalstybinio mokesčių planavimo susitarimus atskleidimo poveikį būtų daugiau, jei atitinkama informacija mokesčių administratorius pasiektų ankstyvuoju etapu, t. y. kol susitarimai, apie kuriuos informuojama, dar faktiškai neįgyvendinti. Tais atvejais, kai pareiga atskleisti informaciją perkeliama mokesčių mokėtojams, būtų praktiška nustatyti šiek tiek vėlesnį pareigos atskleisti informaciją apie tuos galimai agresyvaus mokesčių planavimo susitarimus vykdymo laiką, nes pirminiame susitarimų rengimo etape mokesčių mokėtojai dar gali nežinoti apie tų susitarimų pobūdį. Siekiant valstybių narių administracijoms sudaryti palankesnes sąlygas, automatiniai informacijos apie tuos susitarimus mainai galėtų būti vykdomi kas ketvirtį;

(8)siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir siūlomoje taisyklių sistemoje išvengti spragų, pareiga atskleisti informaciją turėtų būti nustatyta visiems subjektams, kurie paprastai dalyvauja rengiant praneštino tarpvalstybinio sandorio ar serijos tokių sandorių įgyvendinimo tvarką, vykdant tokio įgyvendinimo rinkodarą, organizuojant ar administruojant jį, taip pat pagalbą ar konsultacijas teikiantiems subjektams. Taip pat negalima pamiršti, kad tam tikrais atvejais tarpininkui pareiga atskleisti informaciją negalėtų būti nustatoma dėl profesinės paslapties apsaugos arba dėl to, kad tarpininko nėra, pavyzdžiui, jei mokesčių mokėtojas pats rengia ir įgyvendina sistemą. Todėl labai svarbu, kad tokiomis aplinkybėmis mokesčių administratoriai neprarastų galimybės gauti informacijos apie su mokesčiais susijusius susitarimus, kurie gali būti susiję su agresyviu mokesčių planavimu. Dėl šios priežasties pareiga atskleisti informaciją tokiais atvejais turėtų būti perkelta mokesčių mokėtojams, kuriems susitarimas yra naudingas;

(9)per daugelį metų agresyvaus mokesčių planavimo susitarimai pasikeitė ir tapo sudėtingesni, yra nuolat keičiami ir tikslinami, atsižvelgiant į apsaugines atsakomąsias mokesčių administratorių priemones. Atsižvelgiant į tai, užuot apibrėžus agresyvaus mokesčių planavimo sąvoką, veiksmingiau būtų pasistengti surinkti duomenis apie galimai agresyvius mokesčių susitarimus, t. y. sudaryti sąrašą sandorių ypatybių ir elementų, iš kurių aiškiai matyti, kad vykdoma mokesčių vengimo ar piktnaudžiavimo jais praktika. Šie rodikliai vadinami požymiais;

(10)pirminis tokio teisės akto tikslas turėtų būti užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, todėl svarbu, kad Sąjungos lygmeniu būtų reguliuojama tik tiek, kiek tai būtina numatytiems tikslams pasiekti. Dėl šios priežasties bendros taisyklės dėl informacijos atskleidimo turėtų būti taikomos tik tarpvalstybiniais atvejais, t. y. atvejais, kurie susiję su keliomis valstybėmis narėmis arba su valstybe nare ir trečiąja šalimi. Tokiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į galimą poveikį vidaus rinkos veikimui, galima pateisinti būtinybę priimti bendrą taisyklių rinkinį, užuot palikus klausimą spręsti nacionaliniu lygmeniu;

(11)atsižvelgiant į tai, kad susitarimai, apie kuriuos informuojama, turėtų būti tarpvalstybinio pobūdžio, atitinkama informacija būtų svarbu dalytis su kitų valstybių narių mokesčių administratoriais, nes taip būtų užtikrinta, kad ši direktyva kuo veiksmingiau padėtų atgrasyti nuo agresyvaus mokesčių planavimo praktikos. Privalomiems automatiniams pateiktos informacijos apie galimai agresyvaus mokesčių planavimo tarpvalstybinius susitarimus mainams tarp mokesčių administratorių Sąjungoje turėtų būti naudojamas informacijos apie išankstinius tarpvalstybinius sprendimus ir išankstinę kainodaros tvarką mainų mechanizmas;

(12)siekiant sudaryti palankesnes automatinių informacijos mainų sąlygas ir efektyviau naudoti išteklius, mainai turėtų būti vykdomi per Sąjungos sukurtą bendrąjį ryšio tinklą. Tai reiškia, kad informacija būtų įrašoma į saugų centrinį administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje registrą. Valstybės narės turėtų įgyvendinti tam tikras praktines nuostatas, įskaitant priemones, kuriomis būtų nustatyta standartinė forma ir taip standartizuotas visos reikiamos informacijos teikimas. Tai taip pat reiškia, kad turėtų būti nustatyti su numatytais informacijos mainais susiję kalbiniai reikalavimai ir atitinkamai atnaujintas bendrasis ryšių tinklas;

(13)siekdamos pagerinti šios direktyvos veiksmingumo perspektyvas, valstybės narės turėtų nustatyti sankcijas už nacionalinių taisyklių, kuriomis įgyvendinama ši direktyva, pažeidimus, ir užtikrinti, kad tos sankcijos būtų iš tikrųjų praktiškai taikomos, proporcingos ir turėtų atgrasomąjį poveikį;

(14)siekiant papildyti arba iš dalies pakeisti tam tikras neesmines šios direktyvos nuostatas, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai atnaujinti požymius, kad į požymių sąrašą būtų įtraukti galimai agresyvaus mokesčių planavimo susitarimai ar serija susitarimų, pagal privalomo informacijos apie tokius susitarimus atskleidimo tvarką gavus naujos informacijos apie tuos susitarimus ar seriją susitarimų;

(15)siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos, visų pirma nuostatų dėl automatinių informacijos mainų tarp mokesčių administratorių, įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai patvirtinti standartinę formą su ribotu skaičiumi komponentų, įskaitant lingvistines nuostatas. Dėl tos pačios priežasties Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti praktines nuostatas, būtinas centriniam administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje registrui atnaujinti. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 28 ;

(16)pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 45/2001 29 28 straipsnio 2 dalį buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu. Bet koks asmens duomenų tvarkymas pagal šią direktyvą turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB 30 ir Reglamentą (EB) Nr. 45/2001;

(17)šioje direktyvoje užtikrinamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažįstamų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje; 

(18)šios direktyvos tikslo, t. y. pagerinti vidaus rinkos veikimą atgrasant nuo tarpvalstybinių agresyvaus mokesčių planavimo susitarimų, valstybės narės negali deramai pasiekti veikdamos pavieniui ir nekoordinuotai, o dėl to, kad direktyva susijusi su schemomis, kurių galima paskirtis yra pasinaudoti rinkos trūkumais, atsirandančiais dėl skirtingų nacionalinių mokesčių taisyklių tarpusavio sąveikos, tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti, ypač atsižvelgiant į tai, kad ji taikoma tik tarpvalstybinio pobūdžio susitarimams, susijusiems su keliomis valstybėmis narėmis arba su valstybe nare ir trečiąja šalimi;

(19)todėl Direktyva 2011/16/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 2011/16/ES iš dalies keičiama taip:

(1)3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)9 punktas iš dalies keičiamas taip:

i)a punktas pakeičiamas taip:

„a)8 straipsnio 1 dalyje ir 8a, 8aa bei 8aaa straipsniuose – sistemingas iš anksto nustatytos informacijos teikimas kitai valstybei narei iš anksto nustatytais reguliariais intervalais be išankstinio prašymo. 8 straipsnio 1 dalyje nuoroda į turimą informaciją yra nuoroda į informaciją, kuri yra informaciją teikiančios valstybės narės mokesčių dokumentuose ir kurią galima gauti taikant toje valstybėje narėje nustatytas informacijos rinkimo bei tvarkymo procedūras;“;

ii)c punktas pakeičiamas taip:

„c)šios direktyvos nuostatose, išskyrus 8 straipsnio 1 ir 3a dalis, 8a, 8aa ir 8aaa straipsnius, – sistemingas šio punkto a ir b papunkčiuose nurodytos iš anksto nustatytos informacijos teikimas.“;

(b)straipsnis papildomas šiais punktais:

„18.tarpvalstybinis susitarimas – keliose valstybėse narėse arba valstybėje narėje ir trečiojoje šalyje sudarytas susitarimas ar susitarimų serija, atitinkantys bent vieną iš šių sąlygų:

a)ne visos susitarimo ar susitarimų serijos šalys yra rezidentės mokesčių tikslais toje pačioje jurisdikcijoje;

b)susitarimo ar susitarimų serijos šalis arba kelios šalys tuo pačiu metu yra rezidentės mokesčių tikslais daugiau nei vienoje jurisdikcijoje;

c)susitarimo ar susitarimų serijos šalis arba kelios šalys kitoje jurisdikcijoje vykdo verslo veiklą per toje jurisdikcijoje esančią nuolatinę buveinę, o susitarimas ar susitarimų serija yra vienas iš tos nuolatinės buveinės verslo veiklos elementų arba su tokiais susitarimais susijusi visa tos nuolatinės buveinės verslo veikla;

d)susitarimo ar susitarimų serijos šalis arba kelios šalys kitoje jurisdikcijoje vykdo verslo veiklą per nuolatinę buveinę, kuri nėra toje jurisdikcijoje, o susitarimas ar susitarimų serija yra vienas iš tos nuolatinės buveinės verslo veiklos elementų arba su tokiais susitarimais susijusi visa tos nuolatinės buveinės verslo veikla;

e)toks susitarimas ar susitarimų serija turi su mokesčiais susijusį poveikį bent dviem jurisdikcijoms;

19.praneštinas tarpvalstybinis susitarimas – bent vieną iš IV priede nurodytų požymių atitinkantis tarpvalstybinis susitarimas ar susitarimų serija;

20.požymis – IV priede nurodyta tipinė susitarimo ar susitarimų serijos ypatybė ar savybė;

21.tarpininkas – asmuo, kuris, teikdamas su apmokestinimu susijusias paslaugas, mokesčių mokėtojui įsipareigoja parengti mokestinių praneštino tarpvalstybinio susitarimo ar tokių susitarimų serijos elementų įgyvendinimo tvarką, vykdyti tokio įgyvendinimo rinkodarą, organizuoti arba administruoti jį. Tarpininkas taip pat yra asmuo, įsipareigojantis tiesiogiai arba tarpininkaujant kitiems asmenims, su kuriais yra susijęs, teikti materialinę pagalbą, paramą ar konsultacijas, susijusias su mokestinių praneštino tarpvalstybinio susitarimo elementų rengimu, rinkodara, organizavimu ar administravimu.

Asmuo laikomas tarpininku tik jei tenkina bent vieną iš šių papildomų sąlygų:

a)yra įsisteigęs valstybėje narėje ir (arba) jam taikomi valstybės narės įstatymai;

b)yra rezidentas mokesčių tikslais valstybėje narėje;

c)bent vienoje valstybėje narėje yra registruotasis profesinės asociacijos, teikiančios teisines, mokesčių ar konsultavimo paslaugas, narys;

d)turi buveinę bent vienoje valstybėje narėje, iš kurios vykdo savo profesinę veiklą arba teikia teisines, mokesčių ar konsultavimo paslaugas;

22.mokesčių mokėtojas – asmuo, kuris naudojasi praneštinu tarpvalstybiniu susitarimu ar tokių susitarimų serija savo mokestinei padėčiai optimizuoti;

23.asocijuotoji įmonė – mokesčių mokėtojas, su kitu mokesčių mokėtoju susijęs bent vienu iš šių būdų:

a)mokesčių mokėtojas dalyvauja valdant kitą mokesčių mokėtoją, t. y. tam kitam mokesčių mokėtojui gali daryti reikšmingą įtaką;

b)mokesčių mokėtojas dalyvauja kontroliuojant kitą mokesčių mokėtoją, t. y. turi daugiau kaip 20 % balsavimo teisių;

c)mokesčių mokėtojas valdo dalį kito mokesčių mokėtojo kapitalo, t. y. turi nuosavybės teisę, pagal kurią tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 20 % kapitalo.

Jei tie patys mokesčių mokėtojai dalyvauja valdant ar kontroliuojant kelis mokesčių mokėtojus arba valdo dalį jų kapitalo, jie visi laikomi asocijuotosiomis įmonėmis.

Netiesioginio dalyvavimo atveju atitiktis b ir c punktuose nustatytiems reikalavimams nustatoma dauginant turimas pavaldžių įmonių dalis. Jei mokesčių mokėtojas turi daugiau kaip 50 % balsavimo teisių, laikoma, kad jis turi 100 % balsavimo teisių.

Asmuo, jo sutuoktinis ir jo tiesiosios aukštutinės arba žemutinės giminystės linijos giminaičiai laikomi vienu mokesčių mokėtoju.“;

(2)į II skyriaus II skirsnį įterpiamas šis straipsnis:

„8aaa straipsnis

Privalomų automatinių informacijos apie praneštinus tarpvalstybinius susitarimus mainų apimtis ir sąlygos

1.Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių, kuriomis tarpininkai įpareigojami kompetentingiems mokesčių administratoriams pateikti informaciją apie praneštiną tarpvalstybinį susitarimą ar tokių susitarimų seriją per penkių darbo dienų laikotarpį, prasidedantį kitą dieną po to, kai tarpininkas vienam ar keliems mokesčių mokėtojams, prieš tai su jais susisiekęs, pateikia įgyvendinti praneštiną tarpvalstybinį susitarimą ar seriją tokių susitarimų, arba kai įgyvendinta pirmoji susitarimų serijos priemonė.

2.Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių, kuriomis tarpininkams suteikiama teisė būti atleistiems nuo pareigos pateikti informaciją apie praneštiną tarpvalstybinį susitarimą ar tokių susitarimų seriją, jeigu tos valstybės narės nacionalinėje teisėje numatyta, kad jie turi teisę neatskleisti profesinės paslapties. Tokiomis aplinkybėmis pareiga pateikti informaciją apie tokį susitarimą ar susitarimų seriją tenka mokesčių mokėtojui, o tarpininkai apie tokią pareigą, kylančią dėl minėtos teisės, informuoja mokesčių mokėtojus.

Pirmoje pastraipoje numatyta teise būti atleistiems nuo pareigos tarpininkai gali naudotis tik jei vykdo veiklą nepažeisdami atitinkamų nacionalinės teisės aktų, kuriais apibrėžiama jų profesija.

Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad tais atvejais, kai 3 straipsnio 21 punkte apibrėžto tarpininko nėra, pareiga teikti informaciją apie praneštiną tarpvalstybinį susitarimą ar tokių susitarimų seriją tektų mokesčių mokėtojui. Mokesčių mokėtojas informaciją pateikia per penkių darbo dienų laikotarpį, prasidedantį kitą dieną po to, kai praneštinas tarpvalstybinis susitarimas ar serija tokių susitarimų arba pirmoji tokių susitarimų serijos priemonė yra įgyvendinti.

3.Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad tais atvejais, kai praneštiname tarpvalstybiniame susitarime ar serijoje tokių susitarimų dalyvauja daugiau kaip vienas tarpininkas, informaciją pagal 1 dalį teiktų tik tarpininkas, kuriam mokesčių mokėtojo atžvilgiu tenka atsakomybė už susitarimo ar susitarimų serijos rengimą ir įgyvendinimą.

Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad tais atvejais, kai pareiga pateikti informaciją apie praneštiną tarpvalstybinį susitarimą ar tokių susitarimų seriją tenka mokesčių mokėtojui, ir vieną tokį susitarimą ar seriją tokių susitarimų naudoja keli asocijuotosios įmonės statusą turintys mokesčių mokėtojai, informaciją pagal 1 dalį teiktų tik mokesčių mokėtojas, kuris buvo atsakingas už susitarimo ar susitarimų serijos suderinimą su tarpininku.

4.Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių, kuriomis reikalaujama, kad tarpininkai ir mokesčių mokėtojai pateiktų informaciją apie praneštinus tarpvalstybinius susitarimus, įgyvendintus nuo [politinio susitarimo data] iki 2018 m. gruodžio 31 d. Tarpininkai ir tam tikrais atvejais mokesčių mokėtojai informaciją apie tuos praneštinus tarpvalstybinius susitarimus pateikia iki 2019 m. kovo 31 d.

5.Kompetentinga valstybės narės, kurioje informacija pateikta pagal šio straipsnio 1 dalį, institucija automatinių mainų būdu perduoda šio straipsnio 6 dalyje nurodytą informaciją kompetentingoms visų kitų valstybių narių institucijoms, laikydamasi pagal 21 straipsnio 1 dalį priimtų praktinių nuostatų.

6.Informacija, kurią valstybė narė turi pranešti pagal 5 dalį:

(a)identifikaciniai tarpininkų ir mokesčių mokėtojų duomenys, įskaitant jų vardus, pavardes ar pavadinimus, gyvenamąją vietą mokesčių tikslais ir mokesčių mokėtojo identifikavimo numerį (MMIN), ir tam tikrais atvejais asmenys, kurie yra su tarpininku arba mokesčių mokėtoju susijusios asocijuotosios įmonės;

(b)išsami informacija apie IV priede nurodytus požymius, dėl kurių tarpvalstybinis susitarimas ar serija tokių susitarimų laikomi praneštinais;

(c)praneštino tarpvalstybinio susitarimo ar serijos tokių susitarimų turinio santrauka, įskaitant nuorodą į įprastą tokių susitarimų pavadinimą (jei toks yra), ir abstraktus atitinkamos verslo veiklos ar susitarimų apibūdinimas, neatskleidžiant komercinės, pramoninės ar profesinės paslapties, komercinio proceso arba informacijos, kurios atskleidimas prieštarautų viešajai politikai;

(d)diena, kurią turi būti pradėtas arba prasidėjo praneštino tarpvalstybinio susitarimo arba pirmosios tokių susitarimų serijos priemonės įgyvendinimas;

(e)išsami informacija apie nacionalines mokesčių nuostatas, kurių taikymas suteikia mokestinės naudos (jei tokių nuostatų yra);

(f)praneštiname tarpvalstybiniame susitarime ar serijoje tokių susitarimų numatyto sandorio ar serijos sandorių vertė;

(g)identifikaciniai kitų valstybių narių, kurios dalyvauja praneštiname tarpvalstybiniame susitarime ar serijoje tokių susitarimų arba kurioms tokie susitarimai gali būti aktualūs, duomenys;

(h)identifikaciniai kitose valstybėse narėse esančių asmenų (jei tokių asmenų yra), kuriems praneštinas tarpvalstybinis susitarimas ar tokių susitarimų serija gali daryti poveikį, duomenys, kuriais nurodoma, su kuriomis valstybėmis narėmis yra susiję tarpininkai ar mokesčių mokėtojai, kuriems tie susitarimai daro poveikį.

7.Kad palengvintų šio straipsnio 5 dalyje numatytus informacijos mainus, Komisija, vykdydama 20 straipsnio 5 dalyje numatytą standartinės formos nustatymo procedūrą, priima šiam straipsniui įgyvendinti būtinas praktines nuostatas, įskaitant priemones, skirtas šio straipsnio 6 dalyje nurodytos informacijos teikimui standartizuoti.

8.Komisija neturi teisės susipažinti su 6 dalies a, c ir h punktuose nurodyta informacija.

9.Automatiniai informacijos mainai vykdomi vieną mėnesį nuo ketvirčio, kurį buvo pateikta informacija, pabaigos. Pirmą kartą informacija pateikiama iki 2019 m. pirmojo ketvirčio pabaigos.“;

(3)20 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5.Komisija, laikydamasi 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, patvirtina standartines formas, įskaitant lingvistines nuostatas, šiais atvejais:

a)automatiniams informacijos apie išankstinius tarpvalstybinius sprendimus ir išankstinę kainodaros tvarką mainams pagal 8a straipsnį – anksčiau nei 2017 m. sausio 1 d.;

b)automatiniams informacijos apie praneštinus tarpvalstybinius susitarimus mainams pagal 8aaa straipsnį – anksčiau nei 2019 m. sausio 1 d.

Šiose standartinėse formose pateikiami tik 8a straipsnio 6 dalyje ir 8aaa straipsnio 6 dalyje nurodyti informacijos mainų komponentai ir kiti su tais komponentais susiję laukeliai, kurie būtini atitinkamai 8a ir 8aaa straipsnio tikslams pasiekti.

Pirmoje pastraipoje nurodytomis lingvistinėmis nuostatomis valstybėms narėms netrukdoma 8a ir 8aaa straipsniuose nurodytą informaciją pateikti bet kuria Sąjungos oficialiąja kalba. Tačiau tokiomis lingvistinėmis nuostatomis gali būti nustatyta, kad pagrindiniai tokios informacijos elementai taip pat siunčiami kita oficialiąja Sąjungos kalba.“;

(4)21 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5.Komisija iki 2017 m. gruodžio 31 d. sukuria saugų valstybių narių administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje centrinį registrą, kuriame registruojama pagal 8a straipsnio 1 ir 2 dalis pateiktina informacija, siekiant įvykdyti tose dalyse numatytų automatinių mainų sąlygas, ir teikia techninę bei logistinę paramą registrui.

Komisija iki 2018 m. gruodžio 31 d. sukuria saugų valstybių narių administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje centrinį registrą, kuriame registruojama pagal 8aaa straipsnio 5, 6 ir 7 dalis pateiktina informacija, siekiant įvykdyti tose dalyse numatytų automatinių mainų sąlygas, ir teikia techninę bei logistinę paramą registrui.

Su tame registre užregistruota informacija susipažinti gali visų valstybių narių kompetentingos institucijos. Su tame registre užregistruota informacija susipažinti gali ir Komisija, tačiau ji turi laikytis 8a straipsnio 8 dalyje ir 8aaa straipsnio 8 dalyje nustatytų apribojimų. Laikydamasi 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros Komisija priima reikiamas praktines nuostatas.

Kol tas saugus centrinis registras pradės veikti, 8a straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 8aaa straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatyti automatiniai mainai vykdomi pagal šio straipsnio 1 dalį ir laikantis taikytinų praktinių nuostatų.“;

(5)23 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Valstybės narės Komisijai pateikia metinį 8, 8a, 8aa ir 8aaa straipsniuose nurodytų automatinių informacijos mainų veiksmingumo vertinimą ir praneša apie pasiektus praktinius rezultatus. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato to metinio vertinimo pateikimo formą ir sąlygas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.“;

(6)V skyrius papildomas šiuo straipsniu:

„23aa straipsnis

IV priedo pakeitimai

Komisijai pagal 26a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas IV priedas į požymių sąrašą įtraukiant galimai agresyvaus mokesčių planavimo susitarimai ar serija tokių susitarimų; tai daroma atsižvelgiant į atnaujintą informaciją apie tokius susitarimus ar susitarimų seriją, kuri gauta apie juos pranešus privaloma tvarka.“;

(7)25a straipsnis pakeičiamas taip:

„25a straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomų už nacionalinių nuostatų, priimtų remiantis šia direktyva ir susijusių su 8aa ir 8aaa straipsniais, pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.“;

(8)VII skyrius papildomas šiais straipsniais:

„26a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.23aa straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

3.Taryba gali bet kada atšaukti 23aa straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama praneša Tarybai.

5.Pagal 23aa straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Tarybai apie šį aktą dienos Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

26aa straipsnis

Europos Parlamento informavimas

Apie Komisijos deleguotųjų aktų priėmimą, apie bet kokį prieštaravimą dėl jų arba apie Tarybos suteiktų įgaliojimų atšaukimą informuojamas Europos Parlamentas.“;

(9)pridedamas IV priedas, kurio tekstas pateikiamas šios direktyvos priede.

2 straipsnis

1.Valstybės narės ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2019 m. sausio 1 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

1.4.Tikslas (-ai)

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms 

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams

3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje 31  

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

☒ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone 

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus 32  

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu 

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę 

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.4.4.Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

1.5.2.Papildoma ES dalyvavimo nauda

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

◻ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota: 

–◻    pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD];

–◻    finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM.

☒ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

–Įgyvendinimo pradinis laikotarpis nuo 2017 iki 2021 m.,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 33  

☒ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

–☒ padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–◻    vykdomųjų įstaigų.

◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

◻ Netiesioginis valdymas, biudžeto įgyvendinimo užduotis perduodant:

–◻ trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms;

–◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

–◻ EIB arba Europos investicijų fondui;

–◻ įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 208 ir 209 straipsniuose;

–◻ viešosios teisės įstaigoms;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu jos pateikia pakankamų finansinių garantijų;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamų finansinių garantijų;

–◻ asmenims, kuriems pavestas konkrečių BUSP veiksmų vykdymas pagal ES sutarties V antraštinę dalį ir kurie nurodyti atitinkamame pagrindiniame teisės akte.

–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.Nustatyta rizika

2.2.2.Informacija apie įdiegtą vidaus kontrolės sistemą

2.2.3.Kontrolės sąnaudų ir naudos apskaičiavimas ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

[Šią dalį pildyti naudojant administracinio pobūdžio biudžeto duomenų apskaičiavimo lentelę (antrąjį šios finansinės pažymos priedo dokumentą), įkeltą į CISNET tarnybų tarpusavio konsultacijoms.]

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–☒    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1.Santrauka

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–☒    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų priemonei valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.2.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–☒    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

–☒    Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą.

–◻    Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

–◻    Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą.

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

–Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo.

–Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.3.Numatomas poveikis įplaukoms

–☒    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms.

–◻    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

–◻    nuosaviems ištekliams

–◻    įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

(1) 2014 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyva (ES) 2014/107, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos mainais (OL L 359, 2014 12 16, p. 1–29).

(2) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).

(3)

   2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių ( 2016/2038(INI) ) http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+TA+P8-TA-2016- 0310+0+DOC+XML+V0//LT

(4) 2016 m. balandžio 22 d. neformalus ECOFIN tarybos posėdis.

(5) EBPO. Mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimas. BEPS (2015 m.) Public Discussion Draft BEPS Action 12: Mandatory Disclosure Rules . Dar žr. išsamesnį aiškinamąjį įrašą glosarijuje.

(6) Europos Sąjungos Taryba (2016 m.), „ Komisijos komunikatas „Veiksmingo apmokestinimo išorės strategija“ ir Komisijos rekomendacija dėl kovos su piktnaudžiavimu mokesčių sutartimis priemonių įgyvendinimo − Tarybos išvados “, 2016 m. gegužės 25 d. (2016 m. gegužės mėn. ECOFIN tarybos išvados).

(7) 2016 m. gegužės mėn. ECOFIN tarybos išvadų 12 punktas.

(8) G 20 prioritetai paskelbti https://www.g20.org/Webs/G20/EN/G20/Agenda/agenda_node.html  

(9) Europos Komisija, Komunikatas dėl papildomų priemonių siekiant didesnio skaidrumo ir ryžtingesnės kovos su mokesčių slėpimu ir vengimu, COM(2016) 451 final , 2016 7 5 (Panamos dokumentų komunikatas)

(10) 1977 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 77/799/EEB dėl valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos tiesioginio apmokestinimo srityje (OL L 336, 1977 12 27, p. 15–20).

(11) 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (OL L 64, 2011 3 11, p. 1).

(12) 2014 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyva (ES) 2014/107, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos mainais (OL L 359, 2014 2 16, p. 1).

(13) 2015 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/2376, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos mainais (OL L 332, 2015 12 18, p. 1).

(14) 2016 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/881, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos mainais (OL L 146, 2016 6 3, p. 8).

(15) 2016 m. balandžio 12 d. Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2016/0107 (COD), kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų įmonių ir filialų pelno mokesčio informacijos atskleidimo.

(16) Kai kuriuos iš šių susitarimų, susijusių su tam tikromis Europos trečiosiomis šalims, yra sudariusi Sąjunga.

(17) http://ec.europa.eu/transparency/regdoc/?fuseaction=ia&language=lt

(18) http://ec.europa.eu/transparency/regdoc/?fuseaction=ia&language=lt  

(19) OL C , , p. .

(20) OL C , , p. .

(21) 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva (ES) 2011/16 dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (OL L 64, 2011 3 11, p. 1).

(22) 2014 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyva (ES) 2014/107, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos mainais (OL L 359, 2014 2 16, p. 1).

(23) 2015 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/2376, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos mainais (OL L 332, 2015 12 18, p. 1).

(24) 2016 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/881, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos mainais (OL L 146, 2016 6 3, p. 8).

(25) 2016 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/2258, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su mokesčių institucijų prieiga prie kovos su pinigų plovimu informacijos (OL L 342, 2016 12 16, p. 1).

(26) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).

(27) 2014 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyva (ES) 2014/107, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos mainais (OL L 359, 2014 2 16, p. 1).

(28) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(29) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(30) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(31) VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

(32) Kaip nurodyta Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(33) Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html.

(34) 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (OL L 136, 1999 5 31, p. 1).

(35)    1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(36) DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(37) ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(38) Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

(39) N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

(40) Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(41) N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

(42) Rezultatai – būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuotų studentų mainų, nutiestų kelių kilometrų skaičius ir kt.).

(43) Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

(44) N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

(45) Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(46) AC – sutartininkas („Contract STAFF“); AL – vietinis darbuotojas („Local Staff“); END – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Junior Expert in Delegations“).

(47) Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(48) Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo sąnaudų.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 06 21

COM(2017) 335 final

PRIEDAI

prie

Pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos

kuria dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos, susijusios su praneštinais tarpvalstybiniais susitarimais, mainų iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES

{SWD(2017) 236 final}
{SWD(2017) 237 final}

„IV PRIEDAS
POŽYMIAI

Į bendruosius ir specialiuosius B kategorijos požymius gali būti atsižvelgiama tik tuo atveju, jei jie atitinka pagrindinės naudos kriterijų.

Pagrindinės naudos kriterijus

Bus laikoma, kad atitiktis kriterijui užtikrinta, jei pagrindinė susitarimo ar serijos susitarimų nauda yra mokestinės naudos įgijimas, tačiau turi būti įmanoma nustatyti, kad ta mokestinė nauda yra rezultatas, kurio galima tikėtis iš tokio susitarimo ar serijos susitarimų, be kita ko, pasinaudojant ypatinga susitarimo ar serijos susitarimų struktūra.

A.    Bendrieji požymiai

1.Susitarimas ar serija susitarimų, kai mokesčių mokėtojas įsipareigoja laikytis konfidencialumo sąlygos, pagal kurią jis gali būti įpareigotas kitiems tarpininkams ar mokesčių administratoriams neatskleisti, kokiu būdu tas susitarimas galėtų suteikti mokestinės naudos.

2.Susitarimas ar serija susitarimų, kai tarpininkas turi teisę gauti mokestį (arba palūkanas, atlygį už finansavimo išlaidas ir kitokius mokesčius) už tą susitarimą ar seriją susitarimų, o tas mokestis nustatomas atsižvelgiant į:

(a)mokestinės naudos, gautos iš susitarimo ar serijos susitarimų, sumą arba

(b)tai, ar susitarimas ar serija susitarimų iš tikrųjų suteikė mokestinės naudos. Tai apimtų tarpininko įpareigojimą grąžinti visus mokesčius arba jų dalį, jei mokestinės naudos, kurios tikėtasi iš susitarimo ar serijos susitarimų, negauta visai arba gauta tik jos dalis.

3.Susitarimas ar serija susitarimų, kurie susiję su standartinių dokumentų, įskaitant standartines formas, naudojimu. Dokumentai paprastai yra prieinami keliems mokesčių mokėtojams ir neturi būti atitinkamai pritaikyti, kad mokesčių mokėtojas galėtų įgyvendinti susitarimą ar seriją susitarimų.

B.    Specialieji požymiai, kurie gali būti susiję su pagrindinės naudos kriterijumi

1.Susitarimas ar serija susitarimų, kai mokesčių mokėtojas naudojasi nuostoliais, kad sumažintų savo mokestinę prievolę, be kita ko, perkeldamas tuos nuostolius į kitą jurisdikciją arba paspartindamas naudojimąsi tais nuostoliais.

2.Susitarimas ar serija susitarimų, kurių poveikis apima pajamų konvertavimą į kapitalą, dovanas ar kitų kategorijų pajamas, kurių apmokestinamo norma yra mažesnė.

3.Susitarimas ar serija susitarimų su numatytais žiediniais sandoriais, kuriuos atliekant lėšos pervedamos žiediniu principu, t. y. įtraukiant tarpinius subjektus, neatliekančius jokios pirminės komercinės funkcijos, arba atliekant sandorius, kurie kompensuoja ar panaikina vienas kitą arba pasižymi kitomis panašiomis savybėmis.

C.    Specialieji požymiai, susiję su tarpvalstybiniais sandoriais

1.Susitarimas ar serija susitarimų, susiję su atskaitomais tarpvalstybiniais mokėjimais, atliekamais tarp dviejų ar daugiau susijusių šalių, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

(a)gavėjas nėra rezidentas mokesčių tikslais jokioje mokesčių jurisdikcijoje;

(b)gavėjas yra rezidentas mokesčių tikslais tam tikroje jurisdikcijoje, tačiau toje jurisdikcijoje:

i.netaikomas pelno mokestis arba

ii.taikomas nulinis pelno mokesčio tarifas arba teisės aktais nustatytas pelno mokesčio tarifas yra mažesnis negu pusė Sąjungoje taikytino teisės aktais nustatyto pelno mokesčio tarifo vidurkio – tokio, koks taikomas praėjusių kalendorinių metų pabaigoje, arba

iii.ta jurisdikcija įtraukta į sąrašą tam tikrų trečiųjų šalių jurisdikcijų, kurias visos valstybės narės kartu priskyrė žalingą mokesčių režimą taikančioms jurisdikcijoms arba kurios tokioms jurisdikcijoms priskirtos tarptautinėje organizacijoje;

(c)mokėjimas yra iš dalies arba visiškai atleistas nuo mokesčių jurisdikcijoje, kurioje gavėjas yra rezidentas mokesčių tikslais;

(d)mokėjimui taikomas lengvatinis mokesčių režimas jurisdikcijoje, kurioje gavėjas yra rezidentas mokesčių tikslais;

(e)yra neatitikimas, patenkantis į Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2016/1164, kiek tai susiję su trečiųjų valstybių mokestinės tvarkos neatitikimais, kurią Ministrų Taryba priėmė 2017 m. gegužės 23 d.

2.Tas pats turtas nuvertėja daugiau nei vienoje jurisdikcijoje.

3.Daugiau kaip vienas mokesčio mokėtojas gali prašyti atleisti nuo dvigubo apmokestinimo už tas pačias pajamas skirtingose jurisdikcijose.

4.Sudarytas susitarimas ar serija susitarimų, kuriuose numatytas turto perkėlimas, o suma, laikoma mokėtina už turtą tose jurisdikcijose, labai skiriasi.

D.    Specialieji požymiai, susiję su Sąjungoje taikomais susitarimais dėl automatinių informacijos mainų

Susitarimas ar serija susitarimų, kuriais apeinami Sąjungos teisės aktai arba susitarimai dėl automatinių informacijos mainų, įskaitant susitarimus su trečiosiomis šalimis, ir dėl jų taikymo nepranešama apie pajamas mokesčių mokėtojo gyvenamosios vietos mokesčių tikslais valstybei. Šiuose susitarimuose gali būti numatyta:

(a)naudoti jurisdikcijas, kurioms netaikomi Sąjungos teisės aktai ar susitarimai dėl automatinių informacijos mainų;

(b)perklasifikuoti pajamų tipus į kategorijas, kurioms netaikomi automatiniai informacijos mainai;

(c)naudoti juridinius subjektus ir struktūras, kurie nenumatyti Sąjungos teisės aktuose ar susitarimuose dėl automatinių informacijos mainų;

(d)naudoti jurisdikcijas, kuriose kovą su pinigų plovimu reglamentuojančių teisės aktų vykdymo užtikrinimo tvarka yra netinkama arba nepakankamai griežta. Tai apima atvejus, kai nėra taisyklių, pagal kurias būtų nustatoma juridinių subjektų tikroji nuosavybė, įskaitant patikos fondus, kitus fondus ir specialiosios paskirties įmones, arba kai tikrojo savininko tapatybei nuslėpti naudojamasi paskirtaisiais asmenimis arba įgaliojimais.

E.    Specialieji požymiai, susiję su sandorių kainodara

1.Susitarimas ar serija susitarimų, kurie neatitinka įprastų rinkos sąlygų principo arba EBPO sandorių kainodaros gairių, įskaitant pelno paskirstymo tarp įvairių tos pačios įmonių grupės įmonių tvarkos.

2.Susitarimas ar serija susitarimų, kuriems turi būti taikomi automatiniai informacijos apie išankstinius tarpvalstybinius sprendimus mainai, tačiau informacija apie juos nepateikta arba ta informacija nepasikeista.“