Gamtos išteklių komisijos nuomonė. Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF) po 2020 m. Investicijos į Europos pakrančių bendruomenes

(2018/C 361/03)

Pranešėjas Alberto NÚÑEZ FEIJÓO (EPP / ES), Galisijos regioninės Vyriausybės pirmininkas

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

1.

palankiai vertina diskusijas dėl pagrindinio fondo, skirto socialiniu, aplinkos ir ekonominiu požiūriu stiprinti Europos pakrančių teritorijas ir vystyti jūrų ir žuvininkystės sektorių bei mėlynąją ekonomiką, susijusią su pakrančių ir jūrų teritorijomis, ypač kaimo vietovėmis;

2.

palankiai vertina tai, kad ši diskusija dėl EJRŽF ateities pradedama jūrinei Europai itin svarbiu momentu, nes ji susiduria su tokiais svarbiais iššūkiais kaip daugiametės finansinės programos (DFP) peržiūra ir „Brexit’as“; taip pat palankiai vertina tai, kad ši diskusija suteikia galimybę ištaisyti nustatytas dabartinio fondo veikimą ribojančias kliūtis, nors tenka tai daryti ankstyvuoju etapu, praktiškai iškart po jo įsteigimo;

3.

atkreipia dėmesį į jūrinės ir žvejybos veiklos Europoje svarbą, kadangi šiame sektoriuje veiklą vykdo daugiau nei 85 000 laivų, visoje grandinėje dirba daugiau kaip 340 000 žmonių ir iš žvejybos ir auginimo veiklos gaunama daugiau kaip 6 000 000 tonų žuvies ir jūros gėrybių; pabrėžia šio sektoriaus socialinį ir ekonominį poveikį daugeliui pakrančių regionų, kurie yra labai nuo jo priklausomi ir kuriuos su juo sieja svarbūs kultūriniai ir etnografiniai saitai;

4.

pabrėžia bendros žuvininkystės politikos (BŽP) ir integruotos jūrų politikos (IJP) įtaką formuojant šios veiklos ateitį Europoje, kadangi šia veikla siekiama aplinkos, socialinio ir ekonominio tvarumo tikslų;

5.

pripažįsta svarbų ankstesnių finansinių programų vaidmenį sklandžiai pertvarkant sektorių, kuris, reikia pripažinti, įdėjo daug pastangų, kad prisitaikytų, ir prisidėjo kuriant pažangų ir pasaulio mastu konkurencingą perdirbimo sektorių;

6.

atkreipia dėmesį į su BŽP įgyvendinimu susijusias problemas, pavyzdžiui, į jūrą išmetamų žuvų kiekio mažinimą arba didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (DTL), taip pat problemas, sukeltas „Brexit’o“ proceso ir atsiradusias dėl naujų iššūkių, kuriuos kiekvieną dieną lemia rinka ir pasaulinė jūrinės kilmės baltymų gamyba, atsižvelgiant į būtinybę mūsų rinkas aprūpinti sveikais ir saugiais maisto produktais, ribojant galimybes patekti nepakankamai tikrinamiems išorės produktams;

7.

primena visuomeninę žuvininkystės naudą visai Europos Sąjungai ypač dvejose srityse: maisto ir klimato. Žuvininkystė prisideda prie Europos Sąjungos piliečių aprūpinimo maistu savarankiškumo užtikrinant piliečiams, taigi vartotojams, maisto saugos reikalavimus atitinkantį produktą, gautą tvirtai laikantis tinkamo žuvininkystės ir akvakultūros valdymo taisyklių. Komitetas primena, kad maisto aspektas yra viena iš pagrindinių ES kompetencijos sričių, kaip tai apibrėžta SESV, ir kad ES rinka yra priklausoma nuo jūros produktų importo. Komitetas pabrėžia, kad maistas yra antrasis Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslas, palankiai vertina pranešimą „Maistas iš vandenynų“ (angl. Food from the oceans) ir ragina vadovautis jame pateiktomis rekomendacijomis. Investicijos į laivus ir uostus sudaro žuvininkystės sektoriui galimybę prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ir geresnio iškastinio kuro naudojimo valdymo;

Potencialo ir dinamikos nestokojantis sektorius, kuris vertas paramos vykstant nuolatiniams pokyčiams

8.

mano, kad svarbu užtikrinti reikiamą biudžetą, skirtą remti pokyčius, kuriuos lėmė BŽP, ir įveikti šiam jūrų ir žuvininkystės sektoriui kylančius iššūkius;

9.

ragina Europos Komisiją naujoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) pateikti pakankamai išsamų pasiūlymą dėl EJRŽF, kuris atitiktų bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslus ir uždavinius ir sudarytų galimybes investuoti į permainas patiriančias pakrančių bendruomenes ir atsižvelgti į išorės aspektą;

10.

prašo EJRŽF tikslus orientuoti į jūrinę, žvejybos ir tvarios akvakultūros jūroje ir gėlame vandenyje veiklą ir jos svarbą, o ne, kaip ne kartą buvo pažymėta, pirmenybę teikti jos pakeitimui kitomis veiklos rūšimis, kadangi visų rūšių jūrinė veikla gali būti suderinama; mano, kad galima išsaugoti tradicinį žvejybos veiklos pobūdį ir suteikti jai naują postūmį vadovaujantis ateities perspektyva, todėl svarbu padidinti žvejo profesijos patrauklumą; konkrečiai prašo EJRŽF orientuoti į žvejybos sektorių ir tvarios akvakultūros jūroje ir gėlame vandenyje veiklą ir stengtis siekti bendros žuvininkystės politikos tikslų, visų pirma remti smulkiąją priekrantės žvejybą, teikti paskatas jaunajai kartai, didinti žvejo profesijos patrauklumą ir stiprinti Sąjungos pakrantės bendruomenes; pasisako už tai, kad būtų kuriamas toks EJRŽF, kuriuo būtų remiamos naujos šios ūkio šakos formos ir jos plėtra, ir ši parama būtų suderinama su valstybės pagalbos taisyklėmis;

11.

pakartoja, kad suinteresuotieji subjektai pritaria prašymui sukurti Europos lygmens finansinės paramos jūrų ir aplinkos srityje priemonę, skirtą paskolų ir banko garantijų forma remti naujas ir jau veikiančias įmones; teigiamai vertina tai, kad žuvininkystė yra vienas iš antrosios kartos J-C. Junckerio plano prioritetinių veiksmų, ir ragina šio principo laikytis ir po 2020 m.;

12.

prašo, kad EJRŽF po 2020 m. apimtų ir sustiprintų politikos teritorinį aspektą ir jo lėšomis būtų remiamos permainas patiriančios Europos pakrančių bendruomenės padedant joms galbūt įvairinti savo tradicinius jūrų sektorius, paremiant investicijas į tokias papildomas veiklos rūšis kaip žuvų restoranai, tiekiantys vietos gaminius, ir žuvininkystės sektoriaus aplinkosaugos, kultūros ir švietimo paslaugos;

13.

pabrėžia, kad reikia išsaugoti ir sustiprinti turimas vietos plėtros priemones, kadangi bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijos (BIVP) pasirodė esą sėkmingos mažose bendruomenėse, teikiant finansinę paramą bendruomenės įgalėjimui ir ekonominės veiklos įvairinimui, neapsiribojant vien tik žuvininkystės sektoriumi;

Dabartinis EJRŽF, svarbi parama siekiant prieštaringų tikslų ir vėlyvas įgyvendinimas

14.

pripažįsta dabartinio EJRŽF svarbą ir palankiai vertina jo struktūrą ir specializaciją dviejose pagrindinėse srityse, susijusiose su BŽP ir IJP, joms viena kitai netrukdant;

15.

ragina naujose ES programose numatyti specialias priemones ir valdymo taisykles, skirtas atokiausiems regionams, kad būtų remiamas tvarus žuvininkystės ir kitų mėlynosios ekonomikos sektorių vystymasis šiuose regionuose laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnio nuostatų. Šios priemonės turėtų būti įtrauktos į specialią priemonę, kuri, be kita ko, apimtų su žvejybos ir akvakultūros produktais susijusių papildomų išlaidų atokiausiuose regionuose kompensavimo sistemą, šiuo metu reguliuojamą EJRŽF;

16.

apgailestauja dėl vėlyvo fondo įsigaliojimo ir dėl to atsiradusio didelio vėlavimo skiriant ir panaudojant lėšas; laikosi nuomonės, kad šis vėlavimas susidarė dėl vėlyvo fondo patvirtinimo, lėto veiklos programų patvirtinimo proceso ir painios ir neaiškios finansuotinų aspektų apibrėžties;

17.

ragina tobulinti skiriamų EJRŽF lėšų panaudojimo ir taikymo procesą siekiant kompensuoti vėlavimą; ragina dėti daugiau pastangų teikti finansinę paramą, siekiant daryti pažangą ir padidinti žemą bendro fondo įgyvendinimo lygį, kuris 2017 m. lapkričio mėn. buvo 2,7 %;

18.

pabrėžia, kad ateityje būtina užtikrinti nuoseklesnį planavimą ir struktūravimą, dėl kurių kylą laikinų prieštaravimų tarp tikslų ir lėšų, susijusių su BŽP; šiuo klausimu pabrėžia, kad, prieš imantis spręsti tokias problemas kaip DTL tikslai ar į jūrą išmetamų žuvų kiekio mažinimas, būtina parengti aiškią strategiją, kaip lėšos bus panaudojamos;

19.

palankiai vertina bendruomenės inicijuotoms vietos plėtros strategijoms (BIVP) suteiktą didelę finansinę paramą ir mano, kad lėšų skyrimas priemonėms, skirtoms didinti aplinkos tvarumą ir jūrų ir žuvininkystės sektoriaus konkurencingumą, būtų tinkamas ir teisingas žingsnis;

Svarbu turėti naują specifinį horizontalaus pobūdžio fondą

20.

atkreipia dėmesį, kad Europa, rengdama biudžetą, neturėtų nepaisyti „mažiau svarbios“ politikos, pavyzdžiui, BŽP; pabrėžia, kad EJRŽF yra svarbus pakrančių bendruomenėms, kadangi padeda joms įvairinti savo ekonomiką, žvejams padeda pereiti prie tausios žvejybos ir jo lėšomis finansuojami projektai, skirti naujoms darbo vietoms kurti ir gyvenimo kokybei Europos pakrančių teritorijose gerinti;

21.

pritaria bendram prašymui, kad naujasis EJRŽF pasiektų minimalią 1 % DFP po 2020 m. (1) ribą prie šiuo metu žuvininkystei ir akvakultūrai skiriamų 0,53 % pridėjus 0,47 % padidinimą IJP; yra įsitikinęs, kad Jungtinės Karalystės sprendimu išstoti iš ES neturėtų būti naudojamasi kaip dingstimi sumažinti būsimą EJRŽF finansavimą atsižvelgiant į šio proceso sukeltus didelius sunkumus aplinkos apsaugos, gavybos ir prekybos srityje;

22.

pabrėžia, kad būtina nustatyti naujus tikslus, kurie padėtų stiprinti jūrinę ir žvejybos veiklą ir užtikrinti jos gyvybingumą. Reikia pabrėžti, kad būtina skatinti ir užtikrinti tinkamą perdavimą ateities kartoms ir pirmenybę teikti biudžeto paramai mokymui ir galimybėms patekti į šį sektorių perkant arba pakeičiant laivus, nes tai nepadidina žvejybos pastangų;

23.

prašo užtikrinti, kad jūrininkų saugos ir gyvenimo sąlygų gerinimas taptų vienu svarbiausių būsimo EJRŽF prioritetų, juo siekiant prisidėti prie dvidešimties Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimo;

24.

pakartoja bendrą raginimą remti ir skatinti žvejybos laivyno atnaujinimą siekiant išvengti jo senėjimo daromos žalos, nes vidutinis žvejybos laivų ES amžius yra 22,6 m. Šis atnaujinimas turi būti skatinamas nedidinant žvejybos pastangų ir daugiausia dėmesio skiriant saugos (pvz., priešgaisrinės apsaugos), darbo ir gyvenimo sąlygų laivuose gerinimui;

25.

EJRŽF turėtų padėti žuvininkystės ir akvakultūros sektoriams prisidėti prie ES klimato kaitos tikslų, plačiu mastu vykdant novatoriškas investicijas (varikliai, aerodinamika ir t. t.). Komitetas atkreipia dėmesį į dabartiniame EJRŽF reglamente nustatytas ribojamąsias sąlygas, kuriomis labai varžomas jo poveikis švelninant klimato kaitos padarinius. EJRŽF po 2020 m. turi atlikti esminį vaidmenį mažinant šio sektoriaus energijos balansą;

26.

pabrėžia, kad reikia išlaikyti ir iki ne mažiau kaip 10 % padidinti finansinę paramą duomenų rinkimui ir sisteminimui, taip pat taikomiesiems tyrimams ir sektoriaus dalyvavimui šiame procese skatinant žvejų ir mokslininkų ryšius;

27.

šias pastangas sieja su tinkamesnių jūrų išteklių apsaugos priemonių nustatymu ir tinkamesnių žvejybos pastangų pritaikymu; pažymi, kad bet kuriuo atveju būtina toliau remti dėl priimtų aplinkosaugos priemonių, pavyzdžiui, draudimo žvejoti, laikino žvejybos sustabdymo ir kitų žvejybos veiklą ribojančių veiksmų, laivyno patirtos socialinės ir ekonominės žalos atlyginimo priemones;

28.

ragina toliau taikyti priemones, kurios padėtų geriau organizuoti sektorių ir didinti jo vidaus sanglaudą, skatintų bendrą sektoriaus valdymą ir pabrėžtų jo svarbą tinkamam taisyklių nustatymui ir laikymuisi (2);

29.

ragina padidinti patariamosioms taryboms ir jų veiklai skiriamas lėšas siekiant toliau plėtoti bendros žuvininkystės politikos regionavimą ir sudarant galimybę taryboms priklausantiems regionams visapusiškai dalyvauti atliekant bendros žuvininkystės politikos reformą;

30.

ragina toliau remti perdirbimo ir prekybos pramonę siekiant didinti jos konkurencingumą ir užtikrinti vienodas sąlygas. ES turėtų vengti prieštaravimų su kitomis politikos sritimis, pavyzdžiui, rinkų arba muitinių mokesčių politika;

31.

ragina skatinti įvairinti ir papildyti pakrančių ekonominę veiklą propaguojant bendruomenės inicijuotas vietos plėtros strategijas (BIVP), ypač tose ne miestų pakrančių teritorijose, kurios turi didelį pajėgumą išlaikyti vietos gyventojus, ir dėl šios priežasties reikėtų stiprinti BIVP finansavimo iš keleto fondų principą;

32.

siūlo EJRŽF lėšomis remti su jūrine ir žvejybos praktika susijusias iniciatyvas ir veiklą, kuriai jis gali daryti tiesioginę įtaką; šiuo tikslu rekomenduoja sukurti ES lygmens finansinę priemonę (3), pagal kurią būtų teikiamas rizikos kapitalas ir banko paskolų garantijos, jei investicijos padeda gerinti jūrinės ir žvejybos veiklos, vėžiagyvių žvejybos, jūrinės ir gėlųjų vandenų akvakultūros ir jūrų pramonės grandinės aplinkosauginį tvarumą;

33.

ragina parengti baltąją knygą „Jūros svarba Europai“, kurioje būtų pateiktas jūrų veiksmų planas kiekvienai ES politikos sričiai;

Koordinavimo galimybės ir sąveika su kitais fondais

34.

pabrėžia galimybę sukurti sinergiją ir įtraukti kitų sektorių fondus siekiant skatinti socialinį ir ekonominį pakrančių teritorijų vystymąsi nebūtinai pertvarkant jų struktūrą, nes nustatyta kiekvieno iš jų organizacinė struktūra ir tikslai leidžia išvengti dubliavimosi; pakartoja savo prašymą sudaryti galimybę finansuoti baseinų ir pažangiosios specializacijos strategijas atitinkančius tarpvalstybinius, nacionalinius ir tarpregioninius projektus sutelktomis regioninių, nacionalinių ir europinių fondų lėšomis taikant supaprastintą sistemą ir numatyti galimybę gauti ES pagalbą neskelbiant naujų kvietimų teikti projektus;

35.

pabrėžia, kad integruota ir finansavimu iš keleto fondų paremta dabartinių Europos struktūrinių ir investicijų fondų, tarp kurių yra ir EJRŽF, strategija turėtų būti plečiama po 2020 m., pašalinant dabartinius reguliavimo skirtumus, kurie šiuo metu riboja galimybes naudoti šiuos fondus vietos lygmeniu, taip pat ir per BIVP;

36.

mano, kad ši sinergija turi būti nukreipta į EŽŪFKP taikymą ne miesto pakrančių teritorijose pagal bendruomenės inicijuotas vietos plėtros strategijas (BIVP) įgyvendinamiems projektams; be to, reikia išnagrinėti galimybes šiuos fondus susieti siekiant skatinti įvairių rūšių akvakultūrą, visų pirma nurodant gėlųjų vandenų akvakultūrą, kuri vykdoma žemyninėse valstybėse narėse, kaip ne kartą aiškiai nurodė šios valstybės ir regionai;

37.

pasisako už tai, kad ERPF lėšos būtų skiriamos tai su jūrine ir žvejybos veikla susijusiai infrastruktūrai, įskaitant uostus, kuri prisideda prie periferinių ir izoliuotų vietovių regioninės plėtros; siūlo tam tikrą su perdirbimu susijusią veiklą priskirti paramos MVĮ priemonėms, numatytoms pagal ERPF;

38.

ragina sustiprinti mokymą, visų pirma susijusį su veiklos perdavimu naujosioms kartoms, teikiant finansinę paramą, susijusią su Europos socialiniu fondu (ESF);

39.

mano, kad mėlynoji ekonomika dar turi neišnaudotų galimybių kurti papildomas darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą Europos lygmeniu vykdant pažangias investicijas į novatoriškas ir į ateitį orientuotas įmones, kaip nurodyta rekomendacijose, pateiktose RK nuomonėje dėl mėlynojo augimo (4); siūlo sumažinti EJRŽF ir „Horizontas 2020“ dubliavimąsi žuvininkystės, akvakultūros ir jūrų mokslinių tyrimų srityje;

Naujas supaprastintas, lankstesnis, pritaikytas ir BŽP apibrėžtas fondas

40.

primygtinai ragina iš esmės supaprastinti EJRŽF įgyvendinimą ES nustatant bendras gaires, o baseinams ir regionams jį priderinti, kad jo įgyvendinimas atitiktų vietos realijas ir nebūtų padidintas reguliavimo sudėtingumas kiekvienu kompetencijos ir administravimo lygmeniu; mano, kad siekiant šio supaprastinimo turėtų būti nustatyta mažiau ir paprastesnių reikalavimų bei formų finansavimui gauti, ir pabrėžia, kad prašymų pateikimo procedūra turėtų būti valdoma vieno subjekto be specializuotos pagalbos ir trečiųjų šalių konsultacijų;

41.

pritaria prašymui, kad fondas būtų pritaikytas prie BŽP ir sektoriaus aplinkybių; primena, kad pagal bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslus ir uždavinius EJRŽF turėtų būti įvardytas kaip speciali finansavimo programa, o ne atvirkščiai; pabrėžia, kad būtina lėšų skyrimą suderinti su vykdoma veikla ir užtikrinti, kad nebūtų vėluojama išmokėti lėšas paramos gavėjams, siekiant išvengti įtampos jiems vykdant ekonominę veiklą;

42.

pabrėžia, kad svarbu aiškiai nustatyti aspektus, kurie turi būti remiami greitai ir teisingai įgyvendinant fondą. Būtina nustatyti bendras tinkamumo gaires ir pagal baseiną ir regioną priderinti remtinus aspektus; visų pirma prašome Europos Komisijos parengti smulkiosios priekrantės žvejybos apibrėžtį atsižvelgiant į naujus kriterijus ir ES laivyno realybę bei įvairovę;

43.

mano, kad, atsižvelgiant į mažą vidutinį žvejybos įmonių dydį, tiesioginė viešoji parama dotacijos forma yra geriausias pasirinkimas; pabrėžia, kad toks modelis užtikrina lėšų paskirties ir panaudojimo kontrolę, daro tiesioginį sverto poveikį ekonomikai, skatina iniciatyvas, kelia pasitikėjimą ir užtikrina finansavimo gavimą, kartu yra lėšų investicijoms suteikimo garantas;

44.

laikosi nuomonės, kad kartu su mažomis ir vidutinėmis įmonėmis reikėtų aktyviau bendradarbiauti ir užtikrinti didesnę sinergiją bei steigti daugiau centrų, kurie skatintų mokslinius tyrimus ir inovacijas ir kuriuose būtų išbandomos naujos inovacijos;

45.

tęsia diskusiją dėl to, ar reikėtų palikti galimybę gauti tiesioginę finansinę paramą, nors ir dalinę, daug darbuotojų ar didelę apyvartą turinčioms įmonėms; mano, kad jų gebėjimas skatinti mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, gerinti darbo standartus ir kurti pridėtinę vertę pakrančių kaimo vietovėse gali būti neišnaudotas dėl paramos trūkumo;

46.

pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad visi jūrų ir žuvininkystės sektoriai galėtų gauti paramą pagal jų tikslus ir ypatumus; mano, kad fondo parama turėtų pasiekti visas pakrančių teritorijas, net ir su jūrų ir žuvininkystės sektoriumi glaudžiai susijusius didžiuosius miestus, kurie turėtų turėti galimybę gauti EJRŽF paramą;

47.

pritaria, kad turi būti stiprinama fondo teritorinė kryptis įgyvendinant jūrų baseino strategijas, kad sprendimai būtų pritaikyti prie įvairių Europos regionų aplinkybių ir problemų ir būtų vengiama taikyti principą „vienas dydis tinka visiems“;

48.

ragina suteikti regionams svarbesnį vaidmenį ir didesnę autonomiją nustatant tikslus ir išlaidų sritis. Nors EJRŽF šiuo metu administruojamas valstybių narių lygmeniu, kai kuriose valstybėse narėse yra sėkmingų pavyzdžių, kada jo valdymas buvo deleguotas kompetentingoms regionų valdžios institucijoms. Naujasis EJRŽF reglamentas turėtų tai aiškiai skatinti; pabrėžia, kad vieningai pritariama šiam prašymui ir teigiamai patirčiai, įgytai valdant EJRŽF daugelyje regionų; mano, kad prašymas dėl pritaikymo yra ypač svarbus atokiausiems regionams, dėl kurių taip pat turėtų būti peržiūrėtos ir patobulintos EJRŽF taikymo sąlygos, susijusios su tinkamumu finansuoti, bendro finansavimo procentiniu dydžiu ir pagalbos intensyvumu. Be to, atsižvelgiant į atokiausių regionų tikslus ir ypatumus, pagal žuvininkystės ir akvakultūros produktų papildomų išlaidų kompensavimo planus turi būti didinama jiems skiriama parama ir nustatytos įgyvendinimo taisyklės, panašios į taikomas atitinkamai žemės ūkio sektoriui skirtai paramai;

Naujas fondas siekiant įveikti ateities iššūkius

49.

norėtų, kad nauja ES jūrų politika būtų remiamos pastangos plėtoti naująsias technologijas ir priimti poreikiams pritaikytus sprendimus siekiant švelninti klimato kaitą; primena, kad šiuo metu dėl klimato kaitos, taršos ir pernelyg intensyvaus išteklių naudojimo yra pažeistas jūrų ekosistemų veikimas;

50.

pabrėžia IJP svarbą ir būtinybę skirti jai daugiau lėšų siekiant skatinti darbo vietų kūrimą ir užtikrina gerovę jūrų srityje; pabrėžia, kad reikia turėti konkrečių lėšų ir numatyti tarpvalstybinį, tarptautinį ir tarpregioninį bendradarbiavimą kaip pagrindinį šios srities elementą, ypač tokiose srityse kaip jūrų erdvės planavimas, duomenų rinkimas, saugumo, priežiūros didinimas ir žuvų ištekliams atnaujinti skirtų vietų kūrimas;

51.

ragina sukurti mėlynosios ekonomikos investicijų Europos mechanizmą arba fondą (J.-C. Junckerio plano 2.0 dalis), kuris galėtų vykdyti veiklą dviejose papildomose veiklos srityse: Europos lygmeniu tiesiogiai finansuoti struktūrinius ir labai rizikingus projektus ir kurti regionines investavimo platformas;

52.

atkreipia dėmesį į BŽP ir IJP išorės aspektą ir pabrėžia, kad svarbu remti ES indėlį į vandenynų valdymo gerinimą; remia šias pastangas kaip būdą didinti mūsų jūrų ir žuvininkystės sektoriaus konkurencingumą užtikrinant vienodas konkurencijos sąlygas ir didesnį mūsų vandenynų tvarumą;

53.

mano, kad jūrų sektorius turi papildomų darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo potencialą; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurie regionai jau parengė išsamius jūrų ekonomikos vystymo planus ir daugelis kitų yra įsitraukę į šį procesą;

54.

primena, kad jūrų klausimams skiriamas vis didesnis tarptautinis dėmesys tiek COP 21 ir COP 22 išvadose, tiek laisvosios prekybos susitarimuose ir kad ES jūrų įmonės susiduria su didele užsienio konkurencija visuose mėlynosios ekonomikos sektoriuose, pavyzdžiui, transporto, energetikos, inovacijų, laivų statybos, žvejybos ir akvakultūros; todėl pasisako už nuoseklią ir tinkamai finansuojamą Bendrijos politiką kaip optimalų sprendimą ES jūrų regionams ir ragina ES investuoti į šiuos sektorius, visų pirma į atsinaujinančiųjų jūros išteklių energiją ir jūrų biotechnologijas, kad šiuose sektoriuose taptumėme pasaulio lyderiais;

55.

įspėja, kad „Brexit’as“ yra didelis iššūkis jūrų ir žuvininkystės sektoriui tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, ir pabrėžia, kad reikia numatyti ir sušvelninti jo poveikį regionams (5); įspėja, kad šis procesas gali turėti neigiamą poveikį žvejybai ir žuvininkystės produktų pardavimui, ir prašo finansinės paramos jam sumažinti;

56.

pritaria tam, kad BIVP būtų įtrauktos į bendrą finansinį paketą, kadangi šios priemonės veiksmingumas pasitvirtino mažose pakrančių bendruomenėse; siūlo integruoti į jas naujus darbo metodus, kuriais siekiama stiprinti jūrų ir žuvininkystės sektoriaus socialinį ir ekonominį vaidmenį ir didinti jo patrauklumą jaunimui, kad būtų užtikrinta kartų kaita; pabrėžia galimą tinklo FARNET vaidmenį koordinuojant šias pastangas.

---

(1)  Kaip pažymėta Periferinių pajūrio regionų konferencijos (CPMR) generalinės asamblėjos sesijoje Helsinkyje. Reikia priminti kad CPMR dalyvauja dauguma pagrindinių jūrų ir žuvininkystės regionų, gaunančių lėšų iš EJRŽF. Toks požiūris leistų užtikrinti nuolatinį biudžetą BŽP ir remti platesnio masto priemones, įgyvendinamas pagal IJP.

(2)  Reikia išskirti pakankamai sėkmingas formules, kurios galėtų būti pavyzdžiu kitiems paramos gavėjams. Šiuo atveju tokie pavyzdžiai gali būti bendrai valdomi komitetai, kuriuose dalyvauja įvairūs suinteresuotieji subjektai: žvejai, mokslininkai, NVO, valdžios institucijos ir kiti subjektai, Katalonijoje arba vėžiagyvių valdymo sistemos Galisijoje.

(3)  Fondas, kurio pageidauja dauguma mėlynosios ekonomikos MVĮ, asociacijų ir naujų įmonių, su kuriomis konsultuotasi.

(4)  Žr. RK nuomonę „Naujas mėlynojo augimo Europos politikos etapas“, NAT-VI/019.

(5)  Žr. RK tyrimą dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES poveikio ES vietos ir regionų valdžios institucijoms.