8.5.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 164/57

1.

primena, kad Sąjunga pripažįsta ir gerbia teisę į socialinę paramą ir paramą būstui, kurios tikslas užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas visiems neturintiems pakankamai lėšų ir kuri yra įtvirtinta ES pagrindinių teisių chartijos 34 straipsnyje, ir kad teisė į būstą taip pat yra vienas iš Europos Sąjungos ir valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų Europos Tarybai ir Jungtinėms Tautoms. Todėl už būsto politiką atsakingos nacionalinio, regionų arba vietos lygmens institucijos turi užtikrinti teisę į tinkamą būstą prieinama kaina;

2.

atkreipia dėmesį, kad ES neturi tiesioginės kompetencijos būsto politikos srityje ir todėl užtikrinant vietos, regionų ir nacionaliniu lygmeniu vykdomos politikos ir ES politikos sąveiką būtina laikytis subsidiarumo principo. Kartu pažymi, kad daugelio ES tikslų (ekonominis stabilumas, kova su klimato kaita, socialinė įtrauktis ir kt.) įgyvendinimas ir daugelio sričių ES politika (regionų politika, miestų darbotvarkė, konkurencija, energetika, socialinė politika ir kt.) įvairiais lygmenimis daro poveikį būsto politikai ir nuo jos priklauso. Todėl šioje srityje būtinas geresnis koordinavimas;

3.

palankiai vertina tai, kad Europos socialinių teisių ramstyje, kurį 2017 m. lapkričio 17 d. Geteborge surengtame socialiniame aukščiausiojo lygio susitikime deramų darbo vietų ir ekonomikos augimo tema paskelbė Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, numatyta teisė gauti socialinį būstą, teisė į pagalbą kokybiškam būstui ir teisė į paramą ir apsaugą nuo iškeldinimo;

4.

todėl primena svarbų miestų ir regionų valdžios institucijų vaidmenį įgyvendinant valstybių narių būsto politiką atsižvelgiant į didėjančius poreikių skirtumus vietos būsto rinkose tiek dėl vidaus migracijos valstybėse narėse iš palankių būsto požiūriu teritorijų į būsto nepritekliaus teritorijas, tiek dėl pastarojo meto išorės migracijos į būsto nepritekliaus teritorijas;

5.

pakartoja, kad labai svarbi tvirta partnerystė su įvairiomis ne pelno sektoriaus organizacijomis, būsto asociacijomis ir kooperatyvais, nuomininkais ir gyvenamųjų kvartalų organizacijomis, kurios tiesiogiai suteikia būstą ir (arba) sudaro galimybes gauti paramą būstui, taip pat su patikimais privačiais investuotojais, siūlančiais būstą už prieinamą kainą;

6.

atkreipia dėmesį į būsto tradicijų ir sistemų įvairovę valstybėse narėse ir pabrėžia, kad svarbu laikytis neutralus požiūrio į būsto panaudojimo formas įgyvendinant dabartinę politiką;

7.

atkreipia dėmesį, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka esminį vaidmenį vykdant darnią būsto politiką ir taip reikšmingai prisideda prie ES politinių tikslų praktinio įgyvendinimo;

8.

atkreipia dėmesį į struktūrinio pobūdžio būsto krizę Europos miestų teritorijose ir į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi skatinti būsto už prieinamą kainą pasiūlą, kurios vien tik rinkos jėgomis negalima automatiškai užtikrinti, nes daugelyje ES valstybių narių ir regionų sklypų prieinamomis kainomis pasiūla, ypač miestuose, neatitinka didelės būsto paklausos. Šį neatitikimą visų pirma lemia vidaus ir išorės migracijos srautų mastas ir didėjanti būsto, kuris atitiktų demografinius pokyčius, susijusius su gyventojų senėjimu daugumoje valstybių narių visuomenių, paklausa;

9.

atkreipia dėmesį į tai, kad būsto paklausa ES ir netgi atskirose valstybėse ir regionuose yra skirtinga, todėl parama naujo būsto statybai turėtų būti lankstesnė;

10.

pabrėžia didėjantį ES politikos ir teisės aktų poveikį valstybių narių, vietos ir regionų valdžios institucijų būsto politikos įgyvendinimo sąlygoms tiek dėl taikomų valstybės pagalbos schemų, PVM sistemos, socialinio būsto, kaip visuotinės ekonominės svarbos paslaugos, apibrėžties, viešųjų pirkimų sąlygų ir viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo, tiek dėl konkrečioms šalims skirtų Europos semestro rekomendacijų, visų pirma susijusių su nuomos klausimų ir socialinės paramos būstui valdymu;

11.

palankiai vertina tai, kad ES politikoje vis daugiau dėmesio skiriama ilgalaikėms investicijoms į būsto sektorių: jau galima gauti ERPF finansavimą, kai šios investicijos skirtos šiluminei renovacijai, atskirtį patiriančių bendruomenių apsirūpinimui būstu ir miestų atkūrimui; šios investicijos įtrauktos į J.-C. Juncker planą atsižvelgiant į jų didinamąjį poveikį vietos užimtumui ir vis dažniau EIB paskolomis finansuojamas ilgalaikes investicijas į socialinį būstą ir socialinį sumažintos nuomos kainomis būstą;

12.

palankiai vertina Amsterdamo paktu priimtą sprendimą sukurti ES miestų darbotvarkę ir plėtoti partnerystę būsto klausimais daugiausia dėmesio skiriant didesniam Europos teisės aktų būsto srityje nuoseklumui ir gerosios patirties, susijusios su Europos miestuose įperkamo būsto pasiūlos skatinimu ir jo finansavimu, nustatymui;

13.

siekiant pagal ES miestų darbotvarkę plėtojamos partnerystės būsto klausimais tęstinumo, ragina įgyvendinti Europos būsto darbotvarkę, kuri padėtų geriau tarpusavyje derinti ES ir valstybių narių ir jų regionų bei vietos valdžios institucijų politiką, geriau koordinuoti ES politiką ir pagalbos priemones siekiant jomis paremti būsto politiką ir palyginti Europos miestų patirtį užtikrinant būsto už prieinamą kainą pasiūlą;

14.

primena, kad Europos Sąjungos politika ir priemonės turi būti veiksmingesnės, visų pirma ES piliečiai jas turi aiškiau matyti kasdieniame gyvenime;

15.

pabrėžia tiesioginį ryšį tarp išlaidų būstui ir asmenų ir šeimų privataus vartojimo galimybių ir išlaidų švietimui, sveikatos priežiūrai ir pensijai, t. y. visiems ekonominės ir socialinės gerovės veiksniams;

16.

pabrėžia, kad svarbu teikti visuomenei informaciją būsto klausimais ir kartu juos spręsti, ir skatina nacionalinių, vietos ir regionų atstovus dalyvauti masto viešinimo akcijose, tokiose kaip Pasaulinė būsto diena, Pasaulinė architektūros diena, ir kitose iniciatyvose;

17.

pabrėžia, kad būtina išspręsti būsto trūkumo problemą aglomeracijose, pramonės rajonuose ir vietovėse, kuriose išvystytos verslo paslaugos, ir kartu užtikrinti su gerove siejamas sąlygas, ypač asmenims, kurie priskiriami vyresnio amžiaus žmonių ar nebegalinčių dirbti žmonių kategorijoms dėl natūralių ar kitų priežasčių (ligos, negalios ir pan.). Svarbu, visų pirma remiantis duomenimis apie laisvą būstą ir pragyvenimo išlaidas atskiruose ES regionuose, išnagrinėti migracijos suteikiamas galimybes, pavyzdžiui, mažinti spaudimą didiesiems miestams ir perkelti žmones į vietoves, kuriose sumažėjęs gyventojų skaičius;

18.

primena, kad įvairių valstybių narių finansų sistemose dėl hipotekos paskolų negrąžinimo ir būsto vertės sumažėjimo kilusi įtampa yra pagrindinė pastaruoju metu Europą sukrėtusios krizės priežastis, ir ragina į būsimos Europos būsto darbotvarkės tikslus įtraukti siekį užtikrinti pusiausvyrą tarp galimybių gauti būstui įsigyti reikalingą finansavimą ir finansų įstaigų mokumo;

19.

taip pat mano, kad užtikrinti būstą už prieinamą kainą yra viena iš išankstinių socialinės sanglaudos ir socialinės įvairovės sąlygų, kurios svarbios siekiant sukurti socialinei, ekonominei ir geografinei atskirčiai atsparias bendruomenes; pažymi, kad galimybė gauti valstybės remiamą būstą taip pat gali būti kliūtis įsidarbinti, jeigu įsidarbinus prarandama teisė likti gyventi valstybės remiamame būste;

20.

palankiai vertina Komisijos iniciatyvą susieti Europos socialinių teisių ramstį su Europos semestru, nes tai, Komisijos nuomone, įgyvendinant būsto politiką leistų atidžiau stebėti socialinio būsto reformą, būsto prieinamumą ir įperkamumą, taip pat būsto pašalpų veiksmingumą. Todėl tikisi, kad Europos semestre bus pakeistos tam tikros neteisingos prielaidos dėl būsto, nes: i) kai kurių šalių padėties analizėse arba konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose būsto srityje yra ginčitina ES kompetencija pagal subsidiarumo principą (pvz., abejota dėl nuomos kontrolės ir t. t.) ir ii) rekomendacijos dėl būsto buvo pateiktos tik atsižvelgiant į galimą makroekonominį disbalansą, remiantis nacionaliniais duomenimis, todėl buvo siūlomos bendros politikos priemonės, neatsižvelgiant į vietos ir regionų ypatumus;

21.

prašo būsimoje Europos būsto darbotvarkėje taip pat skirti reikiamą dėmesį kaimo vietovių būsto poreikiams ir paklausai;

22.

todėl ragina prieš priimant konkrečioms šalims skirtas Europos semestro rekomendacijas dėl būsto politikos užtikrinti tinkamą demokratinį Europos Parlamento dalyvavimą ir konsultuotis su RK, kuris atstovauja Europos vietos ir regionų valdžios institucijoms, ir socialiniais partneriais bei ypatingą dėmesį skirti subsidiarumo principo laikymuisi šioje srityje;

23.

pabrėžia, kad biudžeto ir finansinėse taisyklėse numatyti didesnį lankstumą viešųjų investicijų į būstą atžvilgiu, siekiant pritraukti privačių investicijų, skatinti darbo vietų kūrimą ir augimą vietos lygmeniu ir taip suteikti ilgalaikės naudos visai visuomenei; todėl prašo įgyvendinant Stabilumo ir augimo paktą sudaryti daugiau galimybių investuoti į socialinę infrastruktūrą vietos ir regionų lygmeniu pagal;

24.

atsižvelgiant į neseniai atlikto tyrimo rezultatus, kurie rodo, kad būsto kainos skirtinguose regionuose kinta labai nevienodai, siūlo makroekonominio disbalanso rezultatų suvestinėje ribinei vertei, kuri pateisina atidžią stebėseną, nustatyti būtų naudojami ne tik nacionaliniai, bet ir regioniniai duomenys apie būsto kainų pokyčius per metus; taip pat prašo Komisijos išsiaiškinti, ar būtų galima skatinti diferencijuotą makroprudencinę politiką regionų lygmeniu, hipotekos paskoloms taikant įvairias paskolos ir turto vertės santykio arba paskolos ir pajamų santykio ribas, visų pirma metropolinėse zonose ir kitose teritorijose;

25.

mano, kad viešosios investicijos į būstą yra ilgalaikės investicijos, kurios turėtų būti pripažintos reglamentavimo sistemoje ir ESS 2010 standartuose. Be to, reikėtų pasinaudoti galimybe sudaryti geresnes sąlygas stabilioms, nespekuliacinėms privačiojo sektoriaus subjektų (pvz., draudimo bendrovių), turinčių panašių ilgalaikių interesų, investicijoms;

26.

pabrėžia, kad Paryžiaus kovos su klimato kaita tikslų įgyvendinimas yra ypatingas iššūkis būsto sektoriui ir atveria daug galimybių taupyti energiją, nes būsto sektoriuje išmetama 40 % viso išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, apie 75 % Europos pastatų energija vartojama neefektyviai ir kiekvienais metais renovuojama tik 0,4–1,2 % pastatų ūkio objektų;

27.

pabrėžia, kad įgyvendinant pastatų renovavimo ir energijos vartojimo efektyvumo politiką dėmesys turi būti skiriamas ne tik pastatų energijos vartojimo efektyvumui, bet ir pastatų saugumo vertinimui; visų pirma būtinos finansinės priemonės, kurios pirmiausia turi būti skiriamos pastatų seisminio pritaikymo veiksmams, nes tai yra prevencinis ir toliaregiškas sprendimas pastatų saugumo, energijos vartojimo efektyvumo, galimybių piliečiams taupyti ir išmetamo taršalų kiekio mažinimo požiūriu;

28.

prašo, kad atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu pradėta PVM direktyvos peržiūra, valstybės narės galėtų toliau taikyti lengvatinį PVM tarifą aprūpinant būstu pagal socialinę politiką, taip pat būsto renovacijos ir pastatų atnaujinimo darbams, kurie atliekami vykdant miestų atkūrimo ir renovavimo veiklą;

29.

palankiai vertina tai, kad Komisijos ataskaitoje dėl ES miestų darbotvarkės (1) atsižvelgta į Komiteto prašymą (2) persvarstyti Sprendimą Nr. 2012/21/ES užtikrinant galimybę gauti socialinį būstą ne tik „socialiai remtiniems arba pažeidžiamiems asmenims“. Toks galimybių išplėtimas derėtų su valstybių narių veiksmų laisve planuojant, skiriant, finansuojant ir organizuojant socialinį būstą ir patvirtintų, kad jos gali savarankiškai nuspręsti, kokiais būdais taikyti būsto politiką kaip priemonę užtikrinti socialinę įvairovę, išvengti getų kūrimo ir sukurti tvarias bendruomenes. Ši priemonė leistų labiau pabrėžti teisės į tinkamą būstą prieinama kaina svarbą, nes dėl rinkos nesugebėjimo kai kuriuose regionuose patenkinti būsto poreikių iš tiesų kenčia ne tik asmenys, visiškai neturintys galimybių įsigyti būstą, bet ir sveikatai pavojų keliančiuose, netinkamuose ir perpildytuose būstuose gyvenantys ar didžiąją savo pajamų dalį nuomai arba paskolos grąžinimo įmokai išleidžiantys asmenys. Todėl mano, kad vertėtų Europos lygmeniu apibrėžti kriterijus, kuriai remiantis būtų apibūdinamas deramas ir įperkamas būstas;

30.

taip pat pritaria Europos Parlamento raginimui Komisijai remti valstybių narių pastangas užkirsti kelią stiprėjančiai benamystės tendencijai, siekiant palaipsniui ją visai panaikinti;

31.

ragina, kad investicijas į būstą būtų galima finansuoti pagal sanglaudos politiką po 2020 m. siekiant tinkamiau reaguoti į vietos poreikių (pvz., energijos, miestų planavimo, migrantų, atskirties ir pan.) įvairovę ir toliau taikyti esamas priemones, skirtas būsto šiluminei renovacijai, atskirtį patiriančių bendruomenių apsirūpinimui būstu ir miestų regeneracijos politikai laikantis horizontalaus požiūrio į pagal sanglaudos politiką bendrai finansuojamas investicijas į būstą. Socialiniai veiksmai tose miesto teritorijose ir būsto ūkyje, kur jų reikia, turi būti horizontali viešosios būsto politikos priemonė;

32.

mano, kad Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) galėtų padėti užpildyti investicijų socialinio būsto srityje trūkumo spragą tais atvejais, kai įgyvendinami didelės rizikos projektai, kuriems neįmanoma gauti finansavimo pagal įprastą EIB skolinimo tvarką. Vis dėlto, socialinio būsto srityje naujos finansinės priemonės, pavyzdžiui, ESIF, turi atitikti specialius ilgalaikius įperkamo būsto ir energijos vartojimo efektyvumo poreikius. Tokį sunkumą parodo faktas, kad iki 2017 m. birželio mėn. 4 % viso ESIF biudžeto buvo skirta socialinei infrastruktūrai, o padėtį dar labiau gali pabloginti nepakankamas naudojimasis Stabilumo ir augimo pakte numatytomis nuostatomis dėl investicijų ir sprendimas apskaičiuojant valdžios sektoriaus deficitą investicijas į socialinį būstą įtraukti į ESA 2010 apskaitos viešojo administravimo kategoriją; todėl ragina įvertinti J.-C. Juncker planą ir Europos investicijų banko (EIB) paskolas, susijusias su investicijoms į būstą, ir tikisi, kad naujai įsteigta aukšto lygio darbo grupė dėl socialinės infrastruktūros atliks svarbų vaidmenį šioje srityje;

33.

tikisi, kad būsto politika bus geriau koordinuojama su ES prioritetais demografinių pokyčių srityje. Reikalingos priemonės ir tinkami regionų lygmens duomenys siekiant užtikrinti informacijos perdavimą, ypač apie turimą nenaudojamą būstą visoje ES, nes tai leistų bent jau iš dalies padėti šalinti teritorinių būsto pasiūlos ir paklausos skirtumų problemą;

34.

skatina investicijoms į būsto statybą taikyti inovatyvius finansavimo mechanizmus bei siekti didinamojo poveikio sujungiant viešąsias ir privačias lėšas;

35.

remia pagal Miestų darbotvarkę įgyvendinamos partnerystės būsto klausimais veiklą, susijusią su ES taisyklėmis būsto srityje ir Europos miestų geriausios praktikos būsto pasiūlos ir finansavimo pavyzdžių kaupimą;

36.

palankiai vertina pirmąsias pagal ES miestų darbotvarkę vykdomos partnerystės būsto klausimais išvadas, kuriomis konkrečiai prisidedama prie Europos reglamentavimo kokybės ir rezultatų programos (REFIT), ir ragina valstybes nares ir Europos Komisiją atsižvelgiant į šiuos rezultatus parengti konkrečius pasiūlymus, pavyzdžiui, dėl VESP sprendimo peržiūros;

37.

pabrėžia, kad svarbu šioje Europos būsto programoje suderinti bendrą horizontalųjį požiūrį į ES politiką, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusią su būstu, ir teritorinį palyginamąjį požiūrį į vietos lygmens įperkamo būsto pasiūlos skatinimo ir finansavimo politiką;

38.

mano, kad pagal 2013 m. kovo 14 d. ESTT sprendimą Byloje C-618/10 (Banco Español de Crédito), valstybės narės privalo įgyvendinti 1992 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais, kad būtų užtikrinta hipotekos paskolų turėtojų apsauga, visų pirma tais atvejais, kai hipoteka įkeistas turtas yra šeimos gyvenamoji vieta, siekiant išvengti su būstu susijusios atskirties rizikos;

39.

pabrėžia, jog svarbu, kad socialiniams būstams skirti pastatai atitiktų būtinuosius energetinius reikalavimus ir šiuos kriterijus: energijos vartojimo efektyvumo, energijos taupymo, mažo anglies dioksido kiekio, investicijų į švarią ir atsinaujinančią energiją. Todėl ragina statyti ir renovuoti būstą taikant pažangias technologijas atsižvelgiant į programos „Horizontas 2020“ tikslus.