15.9.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 306/20

1.

pabrėžia, kad, nepaisant pastangų sumažinti jaunimo nedarbą, ši problema tebėra ne tik didelis neišspręstas socialinis ir ekonominis uždavinys, bet ir menkina sąžiningumą, lygybę ir solidarumą, kuriais grindžiamas Europos projektas;

2.

palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą, pateiktą Europos Komisijos Pirmininkui išreiškus susirūpinimą dėl sudėtingos padėties, kurioje šiuo metu yra didelė dalis sunkiai nuo krizės nukentėjusio jaunimo, ir tapusį iniciatyvomis „Investicijos į jaunimą“ ir „Europos solidarumo korpusas“;

3.

pabrėžia, kaip svarbu įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas, taip pat kitus subjektus, įskaitant privatųjį sektorių ir trečiojo sektoriaus subjektus, įgyvendinti priemones jaunimo integracijai į darbo rinką užtikrinti;

4.

ragina Europos Sąjungos institucijas bendradarbiauti su privačiuoju sektoriumi ir trečiuoju sektoriumi, taip pat ragina įtraukiant privatųjį sektorių ir trečiojo sektoriaus subjektus kurti programas, kuriomis būtų siekiama pagerinti darbo rinkos poreikių ir darbuotojų kvalifikacijų atitiktį;

5.

pabrėžia, kad jaunimo nedarbas daro poveikį vietos, nacionaliniu ir Sąjungos lygmeniu ir kad švietimas, profesinis mokymas bei jaunimo reikalai priklauso valstybių narių kompetencijai, o Europos Sąjunga pagal Sutarties dėl ES veikimo 6 straipsnį privalo remti, koordinuoti ir papildyti šalių veiksmus, nes užimtumo skatinimas yra bendro intereso klausimas. Todėl sėkmingas atitinkamų ES veiksmų, kurie turi atitikti subsidiarumo ir proporcingumo principus, įgyvendinimas priklauso nuo bendradarbiavimo su vietos ir regionų valdžios institucijomis;

6.

pakartoja, kad ES jaunimo politikos pagrindiniai tikslai turėtų būti: užtikrinti lygias galimybes, skatinti socialinę įtrauktį ir gerinti jaunimo konkurencingumą darbo rinkoje, kartu skatinant jaunimo dalyvavimą ir atsakomybę renkantis mokymosi ir profesinės veiklos kryptį, stiprinant darbą su jaunimu, nediskriminavimą ir tarpkultūrinį supratimą; šiuo požiūriu pažymi, kad galimybės naudotis transporto infrastruktūra ir prieiga prie informacijos yra svarbūs veiksniai siekiant užtikrinti lygias galimybes ir į tai reikia atsižvelgti;

7.

pritaria, kad reikia integruotai skatinti aktyvią partnerystę visais valdžios lygmenimis, atsakingais už bendradarbiavimą su jaunimu ir jaunimo organizacijomis;

8.

be to, yra įsitikinęs, kad būtina imtis priemonių siekiant jaunimui suteikti kuo geresnes profesinio gyvenimo pradžios sąlygas investuojant į jo technines žinias ir elgsenos įgūdžius, profesinio ir socialinio bendravimo gebėjimus ir patirtį, taip pat padedant jam patekti į darbo rinką – suteikiant galimybių sukurti savo darbo vietą ar padedant jam rasti jo gebėjimus atitinkantį darbą arba investuojant į modelį, suteikiantį galimybę persikvalifikuoti, suteikiant naujų užimtumo galimybių;

9.

siūlo, kad viena iš konkrečių priemonių būtų praktinių seminarų jaunimui plėtojimas ir rėmimas; šių seminarų metu jaunuoliai susipažintų su įvairiomis profesijomis ir tokiu būdu galbūt rastų naują sritį, kurioje jiems būtų įdomu dirbti;

10.

mano, kad įvairių rūšių investicijos į jaunimą, tiek į formalųjį, tiek į neformalųjį mokymą, sudaro pagrindą kuriant sąžiningą, atvirą, įtraukią ir sklandžiai veikiančią demokratinę visuomenę, grindžiamą socialiniu judumu, kultūrų integracija ir tvariu vystymusi bei ekonomikos augimu; be to, yra įsitikinęs, kad svarbu mūsų jaunimui suteikti galimybių, kurios jam sudarytų deramą prieigą prie ES kuriamų bendrų gėrybių ir leistų aktyviau prisidėti prie solidarumo projektų ir Europos ateities kūrimo;

11.

nors pastaraisiais metais jaunimo padėtis darbo rinkoje daugelyje valstybių narių labai pagerėjo, 4 mln. jaunų bedarbių kelia didelį susirūpinimą – skirtumai akivaizdūs ne tik tarp valstybių narių, bet ir valstybių viduje; pažymi, kad, nepaisant veiksmų ir projektų, kurių imtasi Europos ir nacionaliniu lygmeniu pastaraisiais metais siekiant paskatinti jaunuolių aktyvumą ir padidinti jų užimtumą, valstybių narių ir ES veiksmai vis tiek reikalingi;

12.

ypač didelį susirūpinimą kelia tai, kad labai didelės dalies jaunuolių išsilavinimas neatitinka šiuolaikinės darbo rinkos iššūkių ir nėra pakankamos paramos, kad būtų galima kurti verslo projektus, vykdyti inovacijas ir mokslinius tyrimus, o valstybių narių švietimo sistemų tobulinimas neatspindi ekonominių ir socialinių pokyčių dinamikos. Todėl daugelis jaunuolių patenka į rinką neturėdami visuomenės ir jų pačių lūkesčius galinčių pateisinti žinių;

13.

reiškia labai didelį susirūpinimą dėl to, kad, tyrimų duomenimis, daugiau nei pusė Europos jaunuolių mano, jog yra atskirti nuo socialinio, ekonominio ir politinio gyvenimo, nors kartu teigia labai norintys dalyvauti šių sričių veikloje savo šalyse; Komitetas, be kita ko, pažymi, kad kartu auga jaunimo pasyvumas socialinių problemų, ekonominės padėties ir politikos atžvilgiu;

14.

palankiai vertina tai, kad Europos Komisija supranta, kad reikia sutelkti pastangas šioje srityje valstybėse narėse. Komitetas pritaria požiūriui, kad būtent valstybės narės ir jų vietos ir regionų valdžios institucijos privalo rasti tinkamus būdus ir priemones numatytiems tikslams pasiekti. Todėl Komisija turėtų skirti kuo didesnę paramą šiems veiksmams ir sklandžiai ir veiksmingai koordinuoti atskirų šalių veiksmus, kad būtų sustiprintas teigiamas šių priemonių poveikis visoje ES;

15.

todėl ypač atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse pagrindinį vaidmenį įgyvendinant užsibrėžtus veiksmus turėtų atlikti vietos ir regionų valdžios institucijos;

16.

tuo yra įsitikinęs todėl, kad būtent šios struktūros, būdamos arti opių socialinių problemų, geriausiai žino šių problemų konkrečius vietos, aukštesniojo vietos ar regiono lygmens ypatumus. Be to, jos jau turi paprastai gerai veikiančias institucijas, kurios šias problemas sprendžia jau seniai. Pastangų ir išteklių sutelkimas šiose patikrintose institucijose, turinčiose vietos bendruomenių suteiktą demokratinį teisėtumą, bus veiksmingiausias būdas kuo greičiau įgyvendinti planuojamus veiksmus;

17.

palankiai vertina pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą, Europos socialinį fondą ir Europos regioninės plėtros fondą įgyvendintos veiklos mastą. Tikisi, kad DFP būsimoje peržiūroje ir laikotarpiu po 2020 m. toliau bus skiriamas tinkamas dėmesys ES įvairiausiems socialiniams uždaviniams, įskaitant švietimą, jaunimo užimtumą ir socialinę įtrauktį, ir kad ypatingas dėmesys bus skiriamas nepalankiausias sąlygas turintiems regionams, kaip nurodyta SESV 174 straipsnyje;

18.

palankiai vertina Europos investicijų banko pastangas jauniems verslininkams paremti ir pabrėžia, kaip svarbu gauti finansavimą, ragindamas tęsti tokių priemonių įgyvendinimą;

19.

dar kartą išreiškia savo paramą Jaunimo garantijų iniciatyvai. Atsižvelgdamas į tam tikras vietos ir regionų lygmeniu iškylančias problemas ragina Tarybą dirbti stažuočių apmokėjimo procedūrų supaprastinimo klausimu siekiant užtikrinti, kad šios procedūros neturėtų atgrasomojo poveikio;

20.

ragina Europos Komisiją persvarstant Europos jaunimo strategiją po 2018 m. atsižvelgti į vietos ir regionų valdžios institucijų nuomonę;

21.

taip pat pabrėžia, kad Europos Komisijai siekiant užtikrinti aukštos kokybės profesinį mokymą ir sukurti mokymo sistemas, kurios sudarytų palankesnes sąlygas jaunimui patekti į darbo rinką, taip pat reikėtų atsižvelgti į jaunimo galimybių įgyti žinių ir įgūdžių, ypač praktinių, problemą sudarant sąlygas dalyvauti neformaliojo švietimo ir savišvietos programose; Todėl pakartoja savo raginimą partnerystės pagrindu glaudžiau bendradarbiauti nacionalinį, regioninį ir vietos lygmenis, įmones, darbuotojus ir profesines sąjungas, taip pat pilietinės visuomenės dalyvius, kad būtų galima geriau pasinaudoti neformaliojo mokymosi ir savišvietos metu įgytais įgūdžiais ir kvalifikacijomis (1); be to yra įsitikinęs, kad svarbu nustatyti vienodas vertinimo sistemas, kad būtų galima oficialiai pripažinti universaliuosius gebėjimus, įgytus neformaliojo švietimo metu, ir dėti pastangas, kad jų vertė būtų pripažinta darbo rinkoje, kaip pripažįstama formaliojo švietimo kvalifikacija;

22.

ypač palankiai vertina tai, kad Europos Komisija pripažįsta programos „Erasmus+“, kaip vienos pagrindinių priemonių siekiant vystyti tarptautinį jaunų žmonių užimtumą, jiems teikti žinias ir ugdyti jų asmeninius gebėjimus, kartu formuoti jų požiūrį į Europos pilietiškumą ir pasaulinę rinką bei didinti jų informuotumą apie tai, svarbą; palankiai vertina visų pagrindinių subjektų, dalyvaujančių skatinant mainus, įskaitant mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas, tarptautinę veiklą; pabrėžia būtinybę dar labiau plėtoti šią programą, be kita ko, padidinant pagal šią programą turimų lėšų kiekį atsižvelgiant į esamą biudžeto sistemą. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad viena iš galimybių padidinti programos „Erasmus+“ judumo ir mokymo (formaliojo ir neformaliojo) priemonių poveikį yra stiprinti universitetų ir tretinio sektoriaus organizacijų, kaip tiesioginių šios programos įgyvendintojų, vaidmenį. Todėl Komitetas rekomenduoja priimti tokius sprendimus, kurie leistų universitetams ir NVO imtis dar veiksmingesnių tarptautinių judumo ir mokymo plėtros priemonių;

23.

palankiai vertina idėją sukurti Europos solidarumo korpusą (ESK) ir ypač palankiai vertina tai, kad asmenims, besidomintiems Europos solidarumo korpuso siūloma veikla, informacija apie įsidarbinimą, teikiama šiuolaikiškai, siūlant užsiregistruoti tam skirtoje interneto svetainėje. Šį registracijos būdą turi būti galima papildyti kitomis priemonėmis, kuriomis būtų užtikrintas visų jaunuolių, ypač labiau pažeidžiamų, dalyvavimas ir sudarytos tam palankios sąlygos. Šis būdas turėtų padėti propaguoti Europos solidarumo korpuso idėjas, visų pirma pabrėžti solidarumo, kaip pagrindinės Europos bendriją vienijančios vertybės, svarbą. Komitetas taip pat pabrėžia, kad reikia tokių sprendimų, kurie padėtų jaunuoliams prisijungti prie Europos solidarumo korpuso neatsižvelgiant į jų socialinę ir ekonominę padėtį bei išsilavinimą. Būtina rasti sprendimus, kuriais bus sudarytos sąlygos jaunuoliams, turintiems ribotas interneto galimybes, gauti prieigą prie Europos solidarumo korpuso;

24.

ragina Europos Komisiją kuo skubiau nustatyti Europos solidarumo korpuso teisinį pagrindą ir pasiūlyti tvarų finansavimo būdą po 2017 m., kad būtų išvengta per didelės naštos esamoms finansavimo programoms, pavyzdžiui, „Erasmus+“ ir būtų galima reaguoti į sparčiai daugėjančių prie Europos solidarumo korpuso norinčių prisijungti jaunų žmonių lūkesčius;

25.

atkreipia dėmesį į tai, kad ši iniciatyva neturi užkrauti bereikalingos biurokratinės naštos jaunimui, norinčiam dalyvauti Europos solidarumo korpuse; be to, jame turėtų dalyvauti veikiančios jaunimo organizacijos valstybėse narėse, taip pat esamos už jaunimo politiką atsakingos ir jaunimo organizacijas remiančios institucijos, ypač vietos, aukštesniuoju vietos ir regionų lygmeniu;

26.

atkreipia dėmesį, kad Europos solidarumo korpusui propaguoti reikia sukurti administracinę sistemą, kuri padėtų supaprastinti dalyvavimo savanoriškoje veikloje sąlygas tiek dalyviams, tiek pilietinės visuomenės organizacijoms;

27.

pabrėžia, kad abi Europos solidarumo korpuso veiklos sritys (savanoriška ir profesinė veikla) turėtų viena kitą papildyti, bet jos taip pat turi būti aiškiai atskirtos, kad būtų sukurti mechanizmai, kurie būtini siekiant išvengti nedeklaruojamo darbo; kartu Europos solidarumo korpusu neturėtų būti naudojamasi norint apmokamą darbą pakeisti neatlygintina savanoriška veikla;

28.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos solidarumo korpuso chartijoje ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas Europos solidarumo praktiniam aspektui siekiant užmegzti ilgalaikius Europos Sąjungą sudarančių bendruomenių tarpusavio ryšius, kartu stiprinant europinės tapatybės jausmą;

29.

palankiai vertina tai, kad pabrėžiama tarpregioninio ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo nauda, tačiau pažymi, kad Europos solidarumo korpusas didžiausią dėmesį turėtų skirti savanoriškai veiklai vietoje. Didelė dalis savanoriškos veiklos vykdoma tose vietovėse, kuriose gyvena savanoriai. Daugiau dėmesio skiriant šio pobūdžio savanoriškai veiklai, kuri naudinga vietos bendruomenėms, būtų galima sukurti tvirtesnę darbo rinką, užkirsti kelią socialinei atskirčiai ir gyventojų kėlimuisi iš kaimo vietovių į miestus;

30.

reiškia paramą Europos solidarumo korpuso tikslui padėti tiems, kuriems reikia pagalbos. Vietos bendruomenių poreikiai ir lūkesčiai turėtų būti svarbus kriterijus vertinant projektų kokybę;

31.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikia parengti bendrą Europos solidarumo korpuso, JT savanorių programos, JAV taikos palaikymo padalinių ir kitų panašaus pobūdžio organizacijų bendradarbiavimo sistemą;

32.

pabrėžia tokio pobūdžio Europos solidarumo korpuso veiklos svarbą, kad būtų galima išnaudoti esamą jaunimo organizacijų ir jų vystomos savanoriškos veiklos potencialą Europoje; Europos solidarumo korpusas negali būti įstaiga, kuri perims arba pakeis šių organizacijų atliekamą darbą, o turėtų jį papildyti. Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti Europos solidarumo korpuso idėjas itin svarbu įtraukti Europos šalyse veikiančias jaunimo organizacijas ir taip paskatinti jas bendradarbiauti su ESK; be to, pabrėžia, kad rengiant Europos solidarumo korpuso strategiją svarbu pripažinti itin reikšmingą Europos jaunimo organizacijų dešimtmečiais kauptos patirties savanorių veiklos valdymo ir bendruomenių vystymosi srityje vaidmenį ir remtis šia žinių baze;

33.

pabrėžia, kad reikia sukurti stebėsenos ir pagalbos jauniesiems dalyviams priemones siekiant užtikrinti Europos solidarumo korpuso siūlomos veiklos kokybę, taip pat jaunuolių gebėjimus ir pasirengimą dalyvauti įvairioje korpuso siūlomoje veikloje. Be to, priimančiosios organizacijos, dalyvaujančios profesinės veiklos srityje, ypač rengiant stažuotes ir gamybinę praktiką, turėtų laikytis principų ir standartų, kaip nurodyta Europos stažuočių ir pameistrystės kokybės chartijoje, siekiant užtikrinti kokybiškas darbo vietas;

34.

Taip pat reikėtų paaiškinti, kokie bus Europos solidarumo korpuso ir Europos savanorių tarnybos (EST) santykiai, siekiant išvengti dubliavimosi ir užtikrinti Europos Sąjungoje propaguojamų galimybių tęstinumą ir nuoseklumą;

35.

atkreipia dėmesį į tai, kad, įsteigus Europos solidarumo korpusą, turėtų būti sukurta ir savanoriškos veiklos metu įgytų gebėjimų patvirtinimo sistema tiek viešajame ir privačiajame sektoriuose, tiek aukštojo mokslo įstaigose; šie neformaliojo mokymo metu įgyjami gebėjimai šiuo metu nėra įtraukti į oficialią kvalifikacijos reikalavimų sertifikavimo sistemą;

36.

pabrėžia, kad jaunimui suteikiant galimybių įgyti papildomų įgūdžių dirbant ir vykdant savanorišką veiklą naudos gauna ir viešasis, ir privatusis sektoriai, nes taip didinamos jaunimo įsidarbinimo galimybės, sukuriant konkurencingesnį talentų rezervą, iš kurio šie sektoriai gali samdyti darbuotojus. Atsižvelgdamas į tai, ragina bendradarbiauti su privačiuoju sektoriumi siekiant ištirti, kaip įgyti įgūdžiai galėtų labiau atitikti darbo rinkos poreikius.