Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Document 52017IP0323

2017 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos kosmoso strategijos (2016/2325(INI))

OL C 337, 2018 9 20, p. 11–19 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

20.9.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 337/11

P8_TA(2017)0323

Europos kosmoso strategija

2017 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos kosmoso strategijos (2016/2325(INI))

(2018/C 337/03)

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) XIX antraštinės dalies 4 ir 189 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 26 d. Komisijos komunikatą „Europos kosmoso strategija“ (COM(2016)0705),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 28 d. Komisijos komunikatą „ES kosmoso pramonės politika“ (COM(2013)0108),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 4 d. Komisijos komunikatą „Piliečiams naudingos Europos Sąjungos kosmoso strategijos rengimas“ (COM(2011)0152),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikatą „Junglumas – bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. Kelias į Europos gigabitinę visuomenę“ (COM(2016)0587) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2016)0300),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikatą „Europos 5G veiksmų planas“ (COM(2016)0588) ir pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2016)0306),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (COM(2016)0590),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 14 d. Komisijos komunikatą „Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) taikymo veiksmų planas“ (COM(2010)0308),

—

atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, sprendimą Nr. 1/CP.21 ir 2015 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d. Paryžiuje, Prancūzijoje, vykusias 21-ąją JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 21) ir 11-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu (CMP 11),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 377/2014, kuriuo nustatoma programa „Copernicus“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 911/2010 (1),,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1285/2013 dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įdiegimo ir eksploatavimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 876/2002 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 683/2008 (2),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 541/2014/ES, kuriuo nustatoma kosmoso stebėjimo ir sekimo rėmimo programa (3),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 512/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 912/2010, kuriuo įsteigiama Europos GNSS agentūra (4),

—

atsižvelgdamas į atitinkamas Tarybos išvadas ir 2016 m. balandžio 14 d. ministrų priimtą Amsterdamo deklaraciją dėl bendradarbiavimo susietojo ir automatizuoto transporto priemonių vairavimo srityje,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. Hagos manifestą dėl kosmoso politikos,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Europos kosmoso agentūros bendrą pareiškimą dėl Europos ateities kosmose bendros vizijos ir tikslų, kurį Komisija ir agentūra pasirašė 2016 m. spalio 26 d.,

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl Europos saugumui ir gynybai skirtų kosmoso pajėgumų (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl kosmoso sektoriaus rinkos plėtros (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 10 d. rezoliuciją „ES kosmoso pramonės politika. Ekonomikos augimo potencialo kosmoso sektoriuje išnaudojimas“ (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl piliečiams naudingos Europos Sąjungos kosmoso strategijos (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 7 d. rezoliuciją „Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos taikomosios transporto programos. Trumpojo ir vidutinio laikotarpio ES politika“ (9),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. sausio mėn. tyrimą dėl kosmoso sektoriaus rinkos plėtros Europoje (10),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto bei Žuvininkystės komiteto nuomones (A8-0250/2017),

A.

kadangi kosmoso teikiama nauda visuomenei yra įvairiapusė ir jis gali suteikti galimybių kurti konkurencingesnę Europos ekonomiką plėtojant daugybę naujų produktų ir paslaugų ir remiant žemės ūkį, miškininkystę, žvejybą ir jūrų transportą; kadangi palydovinės technologijos gali suteikti geresnę prieigą prie ryšių technologijų, didelės skiriamosios gebos Žemės stebėjimo sistemų, leidžiančių realiuoju laiku keistis informacija, greitai reaguoti į gaivalines nelaimes ir užtikrinti veiksmingesnę pasienio kontrolę ir saugumo kontroles;

B.

kadangi kosminės technologijos, duomenys ir paslaugos gali būti naudojami įvairiose ES politikos srityse ir įgyvendinant pagrindinius politikos prioritetus, pvz., bendrosios skaitmeninės rinkos ir Europos ekonomikos skatinimui, taip pat klimato kaitos problemų sprendimui;

C.

kadangi Europos piliečiams kosmoso sritis yra ne išlaidos, o investicija, ir kadangi plataus užmojo ES kosmoso strategija gali užtikrinti ES savarankiškumą ir vietą strateginėje kosmoso erdvėje, kartu skatindama augimą, konkurencingumą ir darbo vietų kūrimą su kosmosu susijusios gamybos, operacijų ir galutinės grandies rinkos paslaugų srityse;

D.

kadangi 2007 m. Parlamento ir Tarybos priimti politiniai sprendimai lėmė, kad Europos palydovinėms navigacijos programoms, t. y., Europos geostacionarinei navigacinei tinklo sistemai (EGNOS) ir Europos palydovinei navigacijos sistemai „Galileo“ buvo skirtas biudžetas ir pasiektas susitarimas dėl programų valdymo struktūros;

1.

 palankiai vertina Komisijos komunikatą „Europos kosmoso strategija“ ir pritaria Komisijos visiškam įsipareigojimui siekti, kad visuomenė ir ekonomika iš kosmoso gautų kuo daugiau naudos, didinant kosmoso technologijų ir taikmenų panaudojimą viešajai politikai remti, konkurencingam ir novatoriškam Europos kosmoso sektoriui pasaulio mastu skatinti, Europos savarankiškumui kosmoso srityje stiprinti ir Europos, kaip pasaulinės veikėjos ir tarptautinės partnerės, vaidmeniui bendradarbiaujant kosmoso srityje stiprinti;

2.

 primena Komisijai, kad būtina užtikrinti ES kosmoso programų tęstinumą ir apmąstyti programų „Galileo“ ir „Copernicus“ plėtojimo ateityje galimybes, visų pirma siekiant sudaryti investicijoms palankią ir nuspėjamą aplinką galutinės grandies sektoriuje; laikosi nuomonės, kad to galima pasiekti tik užtikrinant pavyzdinėms Europos kosmoso programoms ir galutinės grandies duomenų infrastruktūrai ilgalaikį viešąjį finansavimą, kartu pripažįstant reikšmingo privačiojo sektoriaus dalyvavimo poreikį;

3.

 pabrėžia valstybių narių, Europos kosmoso agentūros (EKA) ir Europos meteorologinių palydovų eksploatavimo organizacijos (EUMETSAT) laimėjimus kosmoso srityje naudojant naujas technologijas, vykdant tiriamąsias misijas, Žemės stebėjimą ir plėtojant meteorologijos pajėgumus;

4.

 mano, kad būtina įvertinti programas „Galileo“ ir „Copernicus“ prieš Komisijai pateikiant naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto rengiant kitą DFP; laikosi nuomonės, kad atliekant šį vertinimą, be kita ko, reikėtų spręsti klausimus, susijusius su būsimu Europos GNSS agentūros (GSA) vaidmeniu įgyvendinant programą „Galileo“ ir jos galimu vaidmeniu programoje „Copernicus“, kaip būtų galima supaprastinti GSA santykius su EKA ir dabartinį Agentūros pagrindinių ir pavestų užduočių atskyrimo klausimą; šiomis aplinkybėmis primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad prieš pavedant GSA bet kokias naujas užduotis jai būtų suteikta pajėgumų;

5.

 pabrėžia, kad vertinimo rezultatai taip pat turėtų būti panaudoti būsimose diskusijose dėl ES ir EKA santykių, atsižvelgiant į 2016 m. spalio 26 d. pasirašytą ES ir EKA bendrą pareiškimą; ragina Komisiją kartu su EKA išsiaiškinti, kokių yra būdų supaprastinti sudėtingą Europos kosmoso valdymo institucinę sandarą ir drauge pagerinti pareigų paskirstymą siekiant geresnio efektyvumo ir išlaidų veiksmingumo;

6.

 pabrėžia, kad GSA turi būti paskirta pakankamai darbuotojų, kad būtų galima užtikrinti sklandų Europos GNSS programų veikimą ir eksploatavimą; prašo Komisijos patikrinti, ar GSA skiriama pakankamai išteklių atsižvelgiant į dabartines ir būsimas užduotis; mano, kad personalo politika ir priėmimo tvarka turėtų būti pritaikytos naujoms Agentūrai pavestoms užduotims, laikantis 2013 m. gruodžio 2 d. tarpinstitucinio susitarimo;

7.

 pabrėžia, kad siekiant susidoroti su dabartiniais ir būsimais iššūkiais kitame ES biudžete reikėtų numatyti daugiau lėšų kosmoso reikalams siekiant paremti visą vertės grandinę (kosmoso ir antžeminį segmentą, Žemės stebėjimą, navigaciją ir ryšius), ir tai turėtų būti užtikrinta atliekant būsimą DFP peržiūrą; pakartoja, kad sėkminga galutinės grandies rinkų plėtra visų pirma priklauso nuo programų „Galileo“ ir „Copernicus“ įgyvendinimo pagal grafiką ir jų nuolatinės raidos, o jų tinkamam finansavimui reikėtų teikti pirmenybę; pabrėžia poreikį priimant sprendimus dėl biudžeto kitoje DFP išlaikyti ir plėtoti Europos pridėtinę vertę ir unikalų ES kosmoso programų indėlį;

8.

 ragina Komisiją išnagrinėti galimybę pasinaudoti ES kosmoso programų sinergija ir taip atitinkamai padidinti jų veiksmingumą ir sąnaudų efektyvumą; taip pat mano, kad informacijos mainai tarp ES agentūrų, vykdančių ES kosmoso politiką, turėtų vykti aktyviau siekiant dar didesnės sąveikos; atkreipia dėmesį į tai, kad veiklos sritys vis dažniau sutampa; ragina Komisiją paskelbti metinę ES agentūrų tarpusavio bendradarbiavimo pobūdžio ir masto ataskaitą;

9.

 pabrėžia, kad svarbu nustatyti ir pašalinti esamas kliūtis vidaus rinkos veikimui kosmosu grindžiamų produktų ir paslaugų srityje;

Maksimalus kosmoso naudos visuomenei ir ES ekonomikai padidinimas

10.

 pabrėžia, kad kosmoso programos ir jų paslaugos yra pagrindinis turtas tokiose politikos srityse ir ekonomikos sektoriuose, kaip energetika, klimatas, aplinka, saugumas ir gynyba, sveikatos priežiūra, žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė, transportas, turizmas, skaitmeninė rinka ir judrusis ryšys, regioninė politika ir vietos planavimas; mano, kad esama didžiulių galimybių spręsti tokius uždavinius, kaip migracija, sienų valdymas ir tvarus vystymasis; atkreipia dėmesį į Europos kosmoso strategijos svarbą vykdant visapusišką ES jūrų politiką; taip pat pažymi didelę nuotolinio stebėjimo palydovų ar sistemų naudojimo komerciniais tikslais naudą visuomenei;

11.

 ragina Komisiją paspartinti visapusišką ekonominį programų „Galileo“, EGNOS ir „Copernicus“ panaudojimą nustatant atitinkamus patekimo į rinką tikslus, pagerinant prieigą prie programos „Copernicus“ duomenų bei jų tvarkymą siekiant sudaryti sąlygas įmonėms, MVĮ ir startuoliams kurti kosmoso duomenimis grindžiamas taikomąsias programas, užtikrinant geresnę integraciją su kitomis skaitmeninėmis paslaugomis, kaip antai pažangiosiomis transporto sistemomis, Europos geležinkelių eismo valdymo sistema, upių informacijos paslaugomis, Europos Sąjungos laivybos informacijos sistema „SafeSeaNet“ ir tradicinėmis navigacijos sistemomis, ir didinant kosminių sprendimų potencialą; pabrėžia palydovinės navigacijos ir žemės stebėjimo duomenų ir paslaugų naudą piliečiams ir įmonėms;

12.

 palankiai vertina Komisijos veiksmus rengiant viešųjų pirkimų procedūras dėl debesijos platformų Žemės stebėjimo duomenims, siekiant užtikrinti, kad Europa visapusiškai panaudotų ekonominę naudą, gautą iš jos pavyzdinių kosmoso programų, ir sukurtų tvarią prieigą naudotojams ir ugdytų kompetenciją; ragina Komisiją paspartinti savo darbą šioje srityje, kad pirmosios duomenų platformos pradėtų veikti 2018 m.; mano, kad visi konkursai dėl šių platformų turėtų būti atviri privatiems dalyviams;

13.

 prašo Komisijos įvertinti pagal programą „Copernicus“ įgaliotųjų subjektų veikimą, ypač siekiant supaprastinti ir patobulinti viešųjų pirkimų procedūras, kad MVĮ būtų paprasčiau teikti paraiškas;

14.

 pabrėžia, kad reikia „su kosmosu suderinamų“ teisės aktų, ir primena savo prašymą, pateiktą pirmiau minėtoje rezoliucijoje dėl kosmoso sektoriaus rinkos plėtros, kad Komisija, prieš teikdama naujus pasiūlymus dėl teisėkūros ir ne teisėkūros procedūra priimamų aktų, atliktų sistemingas suderinamumo su kosminės erdvės programomis patikras; ragina Komisiją pašalinti kosminių technologijų naudojimo viešajame sektoriuje kliūtis, pvz., siekiant vykdyti stebėseną, kaip laikomasi naujų ir galiojančių ES teisės aktų; mano, kad naudojant kosmines technologijas galima žymiai pagerinti viešąją politiką; kaip pavyzdį galima pateikti pagalbos iškvietos sistemą „eCall“ ir skaitmeninį tachografą; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti Europos, nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas naudoti kosmines technologijas, pavyzdžiui, pirkti Europos Žemės stebėjimo duomenis arba paslaugas norint pasiekti politikos tikslus;

15.

 atkreipia dėmesį į bandomąjį projektą pašalinant objektus iš orbitos ir naudojant novatoriškas medžiagas, kuriuo siekiama išbandyti būsimos kosmoso sektoriui skirtos Jungtinės technologijų iniciatyvos (JTI) įgyvendinamumą ir veiksmingumą; pripažįsta, kad siekiant užtikrinti Europos kosmoso sektoriaus tvarumą ir konkurencingumą ir siekiant, kad ES taptų pasauline veikėja kosmoso srityje, būtina skirti pakankamai išteklių, tiek viešųjų, tiek privačiųjų;

16.

 mano, kad programos „Copernicus“ indėlis sprendžiant klimato kaitos problemas galėtų būti dar labiau padidintas; ragina Komisiją kuo greičiau sukurti programa „Copernicus“ grindžiamus pajėgumus stebėti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, įskaitant išmetamą CO2 kiekį; šie pajėgumai dabar kuriami pagal programą „Horizontas 2020“ (11), siekiant patenkinti COP 21 susitarime nustatytus poreikius ir sudaryti sąlygas veiksmingai jį įgyvendinti; pritaria būsimų palydovų, kurie būtų skirti atitinkamai stebėti CO2 ir metaną, kūrimui;

17.

 palankiai vertina tai, kad paskelbta apie „Galileo“ pradines paslaugas 2016 m. gruodžio 15 d.; pabrėžia, kad galimybė plačiai naudoti „Galileo“ signalą yra išankstinė sąlyga siekiant sukurti stiprią galutinės grandies rinką kosmoso taikmenoms ir paslaugoms, ir kad šiuo tikslu reikėtų imtis tinkamų priemonių, įskaitant, kai tinkama, reglamentavimo priemones, siekiant, kad ES parduodamų prietaisų standartai būtų visiškai suderinami su „Galileo“ ir EGNOS, ir paskatinti naudoti su „Galileo“ ir EGNOS jau suderintus prietaisus pasaulinėje rinkoje; be to, ragina Komisiją apsvarstyti priemones, galinčias sustiprinti Europos GNSS galutinės grandies pramonės konkurencingumą;

18.

 ragina Komisiją užtikrinti, kad GNSS paremti laikrodžiai, naudojami ypatingos svarbos infrastruktūroje, būtų suderinti su „Galileo“ ir EGNOS, nes tai labai svarbu saugumo požiūriu;

19.

 pabrėžia galimybę palydovais užtikrinti nepertraukiamą itin aukšto pralaidumo tinklą, visų pirma atokiose vietovėse ir atokiausiuose regionuose, o tai nepaprastai svarbu siekiant panaikinti skaitmeninę atskirtį, plėtojant sparčiojo ryšio tinklus ir plečiant daiktų internetą, užtikrinant tokias paslaugas, kaip autonominis vairavimas, išmanusis laivynų ir krovinių valdymas, e. valdžia, e. mokymasis ir e. sveikata; atkreipia dėmesį į sausumos ir kosmoso technologijų papildomumą tiekiant itin aukšto pralaidumo tinklus; primygtinai ragina Komisiją tai pripažinti ir tinkamai atsižvelgti į palydovų indėlį šioje srityje; taip pat pabrėžia, kad būtina atitinkamas dažnių juostas rezervuoti šių palydovinių paslaugų teikimui; ragina spręsti šiuos klausimus šiuo metu atliekant teisėkūros darbą telekomunikacijų tinklų srityje ir atitinkamai investuojant į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą; taip pat mano, kad Europos kosmoso erdvės strategija turėtų būti įgyvendinama ją koordinuojant su Komisijos skaitmeninės srities strategijomis, remiant valstybėms narėms ir pramonei, kad būtų skatinamas veiksmingas paklausa pagrįstas palydovinio ryšio naudojimas siekiant visoje ES užtikrinti visuresį ryšį;

20.

 pabrėžia svarbų Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF) vaidmenį skatinant galutinės grandies kosmoso rinkas, svarbiausia, vykdant viešuosius pirkimus, taip pat ir tose šalyse, kurios dar neturi didelio kosmoso sektoriaus, ir kad šis klausimas turėtų būti sprendžiamas šiuo metu vykstančiose diskusijose dėl sanglaudos politikos ateities; remia tikslinių pajėgumų stiprinimo priemonių, skirtų padėti valstybėms narėms ir regionams, kuriuose kosmoso pajėgumai tik formuojasi, vykdymą; pabrėžia, kad regioninis aspektas yra itin svarbus siekiant suteikti piliečiams naudos iš kosmoso, ir kad įtraukus vietos ir regionų valdžios institucijas būtų galima kurti sąveiką su pažangiomis specializacijos strategijomis ir ES miestų darbotvarke; todėl remia didesnį regioninių ir vietos valdžios institucijų, įskaitant atokiausius regionus ir užjūrio šalis bei teritorijas, dalyvavimą įgyvendinant sėkmingą ES kosmoso politiką, pabrėžia, kad Regionų komitetas turėtų būti pripažįstamas kaip visateisis „Copernicus“ naudotojų forumo narys siekiant pabrėžti regionų ir vietos subjektų kaip „Copernicus“ duomenų naudotojų svarbą;

21.

 pabrėžia, kad tokie naudotojai, kaip MVĮ ir vietos bei regionų valdžios institucijos, vis dar neturi pakankamai informacijos apie finansavimo galimybes, įskaitant Europos investicijų banko teikiamas galimybes, su „Galileo“ ir „Copernicus“ susijusiems projektams, ir kad būtina skubiai gerinti tikslingą informavimą apie šias galimybes;

22.

 pripažįsta kosmoso technologijų ir dviejų ES pavyzdinių kosmoso programų vaidmenį užtikrinant, kad žemės, jūrų, oro ir kosminis transportas taptų pažangesnis, saugesnis ir tvaresnis, ir kad jis būtų integruotas į strateginiu požiūriu svarbius ateities sektorius, pvz., autonominių ir susietų automobilių ir bepiločių orlaivių sektorius; mano, kad kosmoso strategija gali padėti patenkinti naujus transporto srities poreikius, t. y. saugų ir sklandų susisiekimą, patikimesnį padėties nustatymą, įvairiarūšiškumą ir sąveikumą; ragina Komisiją į dialogą su kosmoso sektoriumi įtraukti transporto sektoriaus suinteresuotuosius subjektus siekiant užtikrinti skaidrumą ir sudaryti palankesnes sąlygas įsisavinti Europos kosmines technologijas transporto rinkoje turint tikslą padidinti ES transporto paslaugų konkurencingumą Europos ir pasaulio rinkose; prašo Komisijos ir valstybių narių atkreipti dėmesį į kosminio turizmo plėtrą;

23.

 ragina Komisiją remti orlaivių tūpimo pagal EGNOS procedūrą operacijų vykdymą ne tik mažesniuose, bet ir didžiuosiuose oro uostuose; pakartoja, kad sistema EGNOS galėtų teikti finansinių privalumų ir padėti užtikrinti didesnį tikslumą, atsparumą ir saugumą naudojantis saugumo požiūriu labai svarbiomis programomis, kaip antai orlaivių nutupdymo atvejais, ir primena, kaip svarbu pirmiausia pradėti taikyti EGNOS sistemą Pietryčių ir Rytų Europoje, o vėliau – ir Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose; mano, kad „Galileo“ galėtų atlikti svarbiausią vaidmenį transporto kontrolės srityje kaip kertinis akmuo pereinant nuo dabartinės radarinės prie palydovinės stebėsenos sistemos;

24.

 be to, pabrėžia, jog svarbu, kad orlaiviuose būtų įdiegta automatinės priklausomosios apžvalgos ir transliavimo sistema (ADS-B) ir kad veiklos vykdytojai būtų įpareigojami ją įdiegti, siekiant užtikrinti orlaivių stebėsenos realiuoju laiku tikslumą ir patikimumą, taip pat sutaupyti degalų;

25.

 pabrėžia ES kosmoso programų svarbą sprendžiant jūrų ir jūrininkystės klausimus, vykdant žvejybos veiklą ir apskritai plėtojant mėlynąją ekonomiką, pvz., kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba; stebint ir vertinant vandenynų ir žuvų išteklių būklę; remiant žuvų augintojų veiklos produktyvumą; sudarant palankesnes sąlygas jūrų moksliniams tyrimams; teikiant paieškos ir gelbėjimo paslaugas ir palydovinį ryšį laivuose esančiai medicininei įrangai; šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į kosminės vandenynų priežiūros pajėgumų ir geresnio sistemų „Galileo“, EGNOS ir „Copernicus“ koordinavimo poreikį;

Pasaulio mastu konkurencingo ir novatoriško Europos kosmoso sektoriaus skatinimas

26.

 pabrėžia, kad kosmoso sektoriaus sėkmė ir konkurencingumas, taip pat pažangių technologijų plėtra labai priklauso nuo mokslinių tyrimų ir inovacijų; ragina 9-ojoje bendrojoje programoje numatyti daugiau lėšų specialioje su kosmosu susijusioje biudžeto eilutėje; pabrėžia, kad ES, EKA ir valstybėms narėms svarbu visapusiškai bendradarbiauti siekiant užtikrinti veiksmingumą ir išvengti dubliavimosi, visų pirma tose srityse, kuriose keli subjektai finansuoja mokslinius tyrimus; mano, kad reikėtų skatinti ir finansuoti kuo įvairesnių kosminių technologijų mokslinius tyrimus ir inovacijas; primygtinai ragina Komisiją išplėsti MVĮ priemonės, skirtos verslo galimybėms didinti, taikymo sritį su kosmosu susijusių produktų ir paslaugų srityje ir ją taikyti tiek programai „Horizontas 2020“, tiek būsimoms bendrosioms programoms;

27.

 ragina Komisiją vykdant viešuosius pirkimus užtikrinti vienodas sąlygas ES įmonėms trečiųjų šalių įmonių atžvilgiu, visų pirma turint omenyje kainas, kurias įmonės taiko kitiems klientams visame pasaulyje, norint garantuoti, kad būtų laikomasi taisyklių ir kad darbo rinkos dalyviai taikytų sąžiningą praktiką, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos kosmoso pramonė susiduria su vis aršesne tarptautine konkurencija; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą stiprinti inovacinių viešųjų pirkimų programų naudojimą;

28.

 pabrėžia, kad svarbu sustiprinti Europos pramoninę bazę ir užtikrinti ES strateginę autonomiją įvairinant tiekimo šaltinius ir kuo geriau išnaudojant įvairius ES tiekėjus; todėl mano, kad reikėtų proporcingai skatinti pramonės atstovų dalyvavimą visais lygmenimis, ir ragina Komisiją remti Europos kosmoso sektorių visoje vertės grandinėje; mano, kad kosmoso klasteriai galėtų atlikti reikšmingą vaidmenį kosmoso ir pramonės strategijoje;

29.

 ragina Komisiją remti naujų Europos masto kosmoso verslo modelių ir technologijų, galinčių iš esmės pakeisti sektorių ir sumažinti sąnaudas, plėtrą (pvz., Europos technologijų, kuriomis naudojantis galima į kosmosą siųsti nedidelius palydovus, kaip antai daugkartinio naudojimo balionus arba paleidimo įrenginius);

30.

 ragina Komisiją atsižvelgti į MVĮ padėtį ir poreikius nustatant viešojo pirkimo sutarčių kosmoso infrastruktūros ir paslaugų srityje trukmę siekiant sudaryti vienodas sąlygas kosmoso srityje dirbančioms įmonėms;

31.

 pabrėžia, kad reikia daugiau investuoti į Europos piliečių švietimą ir mokymą kosmoso klausimais, taip pat kad būtų galima visapusiškai pasinaudoti kosmoso teikiamomis galimybėmis pereinant prie skaitmeninės visuomenės; pabrėžia kosmoso politikos laimėjimus įkvepiant ateities kartas ir stiprinant Europos tapatybės jausmą; todėl pabrėžia, kad reikia toliau plėtoti ir stiprinti koordinuotą požiūrį į Europos švietimą kosmoso srityje, kad jis galėtų pritraukti jaunimo rinktis karjerą kosmoso mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje;

32.

 pabrėžia, kad pagrindinė ir svarbiausia Europos kosmoso pramonės pajėgumų plėtojimo priemonė yra dalyvavimas EKA pasirenkamosiose programose, pagal kurias Europos įmonės, universitetai ar mokslinių tyrimų institutai gali dalyvauti rengiant pažangiąsias kosmoso misijų ir sistemų technologijas; pabrėžia, kad dalyvavimas tokiose programose suteikia jiems verslo galimybių šioje srityje arba galimybę dalyvauti technologijoms ir žinioms imliuose moksliniuose projektuose, kurie taip pat gali turėti teigiamą poveikį transporto sektoriui;

Europos galimybių savarankiškai užsitikrinti prieigą prie kosmoso ir naudotis juo saugioje ir patikimoje aplinkoje didinimas

33.

 primena, kad ES kosmoso programos yra civilinio pobūdžio ir pakartoja įsipareigojimą nemilitarizuoti kosmoso; vis dėlto pripažįsta, kad kosmoso sektorius turi Europai svarbų strateginį aspektą ir kad būtina gerinti civilinio, saugumo ir gynybos aspektų sinergiją, o kosmoso pajėgumus išnaudoti saugos ir saugumo poreikiams tenkinti, kartu atsižvelgiant į geopolitinę aplinką bei bendrą saugumo ir gynybos politiką; mano, kad Komisija turėtų išanalizuoti Europos kosmoso programų ir Europos gynybos veiksmų plano, pasiūlyto 2016 m. lapkričio mėn., sąveiką, kad būtų užtikrintas visapusiškas suderinamumas šioje strateginėje srityje;

34.

 ragina Komisiją telkti institucinių klientų iš Europos Sąjungos ir valstybių narių paslaugų poreikius siekiant užtikrinti nepriklausomą, ekonomiškai efektyvią ir patikimą prieigą prie kosmoso, naudojant Europos paleidimo įrenginius „Ariane“, „Vega“ ir vėlesnes jų versijas; mano, kad tai yra strateginės svarbos reikalas vykdant nenumatytų atvejų ir krizės valdymo funkcijas ir įgyvendinant atsparią Europos saugumo ir gynybos politiką;

35.

 pritaria Komisijos tikslui vertinti įvairius būdus, kaip būtų galima paremti Europos įrenginių paleidimo infrastruktūrą, kai tai yra būtina ES politikos tikslams ir poreikiams įgyvendinti autonomijos, saugumo ir konkurencingumo požiūriu; atitinkamai pabrėžia strateginę Europos kosmodromo, įsikūrusio Kuru (Prancūzijos Gviana), svarbą ir poreikį atidžiai stebėti jo ekonominę ir socialinę naudą teritorijai, kurioje jis įsikūręs;

36.

 primena, kad nepriklausomos prieigos prie kosmoso sąvoka negali būti atsieta nuo nepriklausomo Europos gebėjimo kurti, plėtoti, leisti, valdyti ir eksploatuoti kosmoso sistemas;

37.

 pažymi, kad trūksta žinių apie tai, kaip po 3–4 metų bus tęsiama paleidimo įrenginių Europoje programa („Ariane 6“ ir „Vega C“), ir apie šios programos finansavimą; reiškia susirūpinimą dėl to, kad neparengta jokių vidutinės trukmės ir ilgalaikių paleidimo programų; primygtinai ragina Komisiją pateikti darbo programos dėl paleidimo įrenginių Europoje pasiūlymą ateinantiems 20 metų;

38.

 ragina Komisiją skatinti alternatyvių paleidimo technologijų kūrimą ir į visus paleidimo įrenginius ir kosmoso priemones integruoti ekologiško dizaino principus;

39.

 mano, kad kitos kartos palydovinėse sistemose turėtų būti ir toliau plėtojamas „Galileo“ infrastruktūros saugumas, įskaitant antžeminį segmentą, ir sistemų „Galileo“ ir „Copernicus“ dvejopo naudojimo galimybės, didesnis tikslumas ir geresnis kodavimas; primena, kad „Galileo“ paslauga valstybinėms institucijoms, kuria gali naudotis tik valdžios institucijų įgalioti vartotojai, galėtų būti labai svarbi priemonė ateityje kovojant su kylančiomis grėsmėmis, ypač krizės atveju;

40.

 atkreipia dėmesį į kosmoso infrastruktūros pažeidžiamumą valstybinių ir nevalstybinių subjektų kišimuisi ar išpuoliams ir į daugelį kitų pavojų, įskaitant susidūrimus su kosmoso šiukšlėmis ar kitais palydovais; primena, jog svarbu apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą ir gyvybiškai svarbias komunikacijos priemones ir kurti atsparias technologijas; pripažįsta didėjančią kosmoso ir kosmoso technologijų dvejopo naudojimo svarbą, visų pirma komunikacijos, žvalgybos, stebėjimo ir išžvalgymo, reagavimo į nelaimes ir ginklų kontrolės srityse, ir pabrėžia didelę kosmoso pajėgumų svarbą kovojant su terorizmu; ragina daugiau investuoti siekiant paspartinti naujų kosmoso pajėgumų ir technologijų plėtrą; mano, kad būtina padidinti pajėgumus, padėsiančius reaguoti į kosmose kylančias grėsmes, nes tai atitinkamai sustiprintų Europos kosmoso sektoriaus galimybes reaguoti į besikeičiančias rinkas, veikėjus ir technologijas;

41.

 ragina Komisiją mažinti kosminių šiukšlių keliamą pavojų stiprinant dabartines kosmoso stebėjimo ir sekimo (SST) paslaugas siekiant sukurti nepriklausomą sistemą, kuri galėtų atpažinti kosminių šiukšlių grėsmes Europos kosmoso infrastruktūrai, sukurti priemones susidūrimams išvengti, o ilguoju laikotarpiu ir aktyviai šalinti kosmoso šiukšles; pritaria ketinimams išplėsti ES SST taikymo sritį ir rengti kosmoso stebėjimais grindžiamas oro prognozes, taip pat siūlo papildomą dėmesį skirti šalia Žemės skriejantiems objektams dėl jų galimo katastrofiško poveikio susidūrimo atveju; pabrėžia, kad turėtų būti remiamasi šios srities pajėgumais ir ekspertų žiniomis, įskaitant jau turimas EKA, ir jie turėtų būtų plečiami; patvirtina, kad siekiant paskatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas būtina teikti kuo daugiau atvirųjų duomenų;

42.

 dar kartą atkreipia dėmesį į didėjančią kosmoso programų kibernetinio saugumo svarbą; pažymi, kad ši problema ypač svarbi turint omenyje tai, kad didelė ekonomikos dalis remiasi su kosmosu susijusiomis paslaugomis; ragina Komisiją sumažinti ES kosminiam turtui kylančią riziką imantis atitinkamų su kosmosu susijusios infrastruktūros apsaugos nuo kibernetinių grėsmių priemonių, įskaitant, jei tinkama, kodavimo naudojimą; be to, prašo Komisijos užtikrinti, kad visos atitinkamos agentūros turėtų nenumatytų atvejų planus galimų kibernetinių išpuolių atvejais;

43.

 mano, kad planuojama iniciatyva „Govsatcom“ yra labai perspektyvi priemonė siekiant užtikrinti Europos institucinių veikėjų prieigą prie saugių, veiksmingų ir ekonomiškai efektyvių paslaugų, patenkinti vartotojų poreikius įvairiose srityse ir kartu skatinti augimą, konkurencingumą ir inovacijas visame Europos palydovinių telekomunikacijų sektoriuje; ragina Komisiją, jei poveikio vertinimas bus pakankamai teigiamas, planuojamą iniciatyvą „Govsatcom“ rengti ekonomiškai efektyviu būdu, galbūt sutelkiant pajėgumus ir jais dalijantis arba perkant paslaugas iš sertifikuotų komercinių ryšių palydovų, ir užtikrinti, kad šia iniciatyva būtų kuriama didelė pridėtinė vertė ir vengiama dubliuoti esamas struktūras;

44.

 pabrėžia, kaip svarbu vykdyti visapusišką Europos kosmoso politiką, kuria siekiama veiksmingai prisidėti prie bendros užsienio ir saugumo politikos stiprinimo atitinkamoms institucijoms užtikrinant nepriklausomą žvalgybą, pavyzdžiui, informuojant apie padėtį tikruoju laiku;

Europos kaip pasaulinės veikėjos vaidmens stiprinimas ir tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas

45.

 ragina Komisiją remti ES kosminį turtą ir kosmoso pramonės pajėgumus visais svarbiais išorės santykių aspektais;

46.

 mano, kad norint užtikrinti taikią ir saugią kosminės erdvės aplinką reikės bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais ir skatinti atsakingo elgesio normas bei tvarumą, visų pirma tyrinėjant kosminę erdvę, ir ragina Komisiją šiuo klausimu glaudžiai bendradarbiauti su Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir valstybėmis narėmis;

47.

 pabrėžia, kad reikia tarptautiniu lygmeniu koordinuoti eismo kosmose ir kosminių šiukšlių valdymą, nes įrengus planuojamas vadinamąsias „megakonsteliacijas“ ir susidarius šalia Žemės skriejančių objektų perkrovoms orbitose jų turėtų padaugėti, – tai gali būti vis mažesnių palydovų paleidimo sąnaudų pasekmė;

48.

 prašo Komisijos stebėti esamus privačiojo sektoriaus planus tokiose srityse, kaip kosmoso kasyba, ir svarstyti, kokį poveikį tai galėtų daryti esamai teisinei sistemai ir ypač Kosminės erdvės sutarčiai; mano, kad turėtų būti laikomasi pagrindinių šios sutarties principų ir kad būtina išvengti lenktynių dėl ribotų išteklių kosmose; primygtinai ragina valstybes nares siekti suderinto požiūrio europiniu lygmeniu ir pašo Komisijos imtis iniciatyvos tarpininkaujant dėl konsensuso; pripažįsta, kad kosmosas yra bendras žmonijos paveldas;

49.

 labai palankiai vertina Komisijos ketinimą naudotis ekonominės diplomatijos priemonėmis naujoms Europos kosmoso pramonės verslo galimybėms atverti; pabrėžia, kad Komisija, o atitinkamais atvejais – valstybių narių valdžios institucijos (tiesiogiai arba per EKA) ir tokie organai, kaip Europos aviacijos saugos agentūra (EASA), turėtų remti Europos subjektus trečiųjų šalių rinkose; rekomenduoja iš anksto parengti šios koordinuotos paramos planus;

Veiksmingesnio įgyvendinimo užtikrinimas

50.

 atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamentas turėtų aktyviai dalyvauti plėtojant ES kosmoso politiką ir kad jis turėtų būti kviečiamas į visus pasitarimus, kuriuos rengia Komisija, Taryba, EIVT ir EKA kosmoso tema;

51.

 mano, kad demokratinė parama yra svarbi investicijoms į kosmoso sritį; ragina Komisiją pateikti tinkamai parengtą ir išsamią ryšių strategiją dėl kosminių technologijų naudos piliečiams ir įmonėms; primygtinai ragina Komisiją įgyvendinant šią strategiją grįsti ją šiais trimis ramsčiais, kurių kiekvienas apima svarbią visuomenės grupę: a) didinti plačiosios visuomenės informuotumą apie būtinas investicijas kosmoso srityje; b) informuoti MVĮ ir verslininkus apie kosmoso pavyzdinių programų teikiamas galimybes; c) įtraukti mokymą apie kosmosą į švietimo programas siekiant pašalinti gebėjimų trūkumą; prašo Komisijos kuo greičiau pateikti Parlamentui veiksmų gaires dėl šios ryšių strategijos sukūrimo;

52.

 ragina Komisiją parengti strategijoje siūlomų priemonių įgyvendinimo grafiką, reguliariai teikti jų įgyvendinimo ataskaitas, jei reikia, pasiūlyti teisės aktų ir imtis papildomų konkrečių ir apčiuopiamų veiksmų, kurių reikia norint laiku pasiekti strategijoje nurodytus tikslus;

o

o o

53.

 paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Europos kosmoso agentūrai.

(1)  OL L 122, 2014 4 24, p. 44.

(2)  OL L 347, 2013 12 20, p. 1.

(3)  OL L 158, 2014 5 27, p. 227.

(4)  OL L 150, 2014 5 20, p. 72.

(5)  Priimti tekstai, P8_TA(2016)0267.

(6)  Priimti tekstai, P8_TA(2016)0268.

(7)  OL C 468, 2016 12 15, p. 12.

(8)  OL C 227 E, 2013 8 6, p. 16.

(9)  OL C 380 E, 2012 12 11, p. 1.

(10)  Kosmoso sektoriaus rinkos plėtra Europoje, ITRE komitetui skirtas tyrimas, Vidaus politikos generalinis direktoratas, A teminis skyrius, 2016, ISBN 978–92–823–8537–1.

(11)  https://ec.europa.eu/research/participants/data/ref/h2020/wp/2016_2017/main/h2020-wp1617-leit-space_en.pdf p. 48.

Top