EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 11 23

COM(2017) 773 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Stiprinamas ES nelaimių valdymas. Rezervas „rescEU“ – atsakingo solidarumo išraiška

Solidarity with Responsibility

1.Įvadas

Europoje vis dažnesni itin intensyvūs ir sunkiai nuspėjami ekstremalūs klimato reiškiniai bei žemės drebėjimai, dėl kurių žūva žmonės, suniokojamas turtas ir kultūrinis paveldas. Jie nusineša daug gyvybių ir katastrofiškai paveikia pragyvenimo sąlygas. Europos tautos nusprendė sukurti Europos Sąjungą (ES), kad galėtų drauge skatinti bendrą gerovę, kartu šalinti sunkumus ir per vienybę bei solidarumą tapti stipresnės. Būtent sauganti Europa turi galimybių pateikti ryžtingą atsaką.

Tiek Europoje, tiek visame pasaulyje, didėja klimato kaitos sukeltų ekstremalių klimato reiškinių poveikis 1 . Pagrindinės tendencijos rodo, kaip klimato kaita prisideda prie didesnio miškų gaisrų intensyvumo ir ilgesnės miškų gaisrų sezono trukmės Pietų Europoje, gaisringų teritorijų išsiplėtimo į šiaurę, taip pat dažnesnės audrų ir potvynių rizikos 2 . Neskaičiuojant nusineštų gyvybių, nuo 1980 m. ES valstybės narės dėl oro sąlygų ir ekstremalių klimato reiškinių patyrė per 360 mlrd. EUR nuostolių 3 . Kartu dėl padidėjusio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio klimato kaitą spartina ir tokie ekstremalūs reiškiniai kaip miškų gaisrai 4 .

2017 m. patirta labai įvairių nelaimių. 2017 m. Europoje dėl gaivalinių nelaimių žuvo daugiau kaip 200 žmonių 5 . ES atokiausius regionus ir Europos užjūrio teritorijas Karibų jūroje neseniai nusiaubė atogrąžų ciklonai. Uraganas „Ofelija“ Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje sukėlė staigių potvynių ir paveikė didelę šiaurės vakarų Europos dalį. Šią vasarą Vidurio Europoje siautėjo stiprios mirtį sėjančios audros, po kurių sekė stipraus karščio bangos.

Be to, 2017 m. nuvilnijo ne viena niokojančių miškų gaisrų banga. Sunaikinta daugiau kaip milijonas hektarų miškų (tai beveik tris kartus viršija ES penkerių metų vidurkį), iš jų pusė – vien Portugalijoje. Tai teritorija, keturis kartus didesnė už Liuksemburgą ar daugiau kaip dešimt kartų didesnė už Berlyną. Tragiškai žuvo daugybė žmonių. Nuo birželio iki spalio mėn. vien Portugalijoje žuvo per 100 žmonių. Dėl gaisrų sunaikinta daug turto, padaryta daug ekonominės žalos, be kita ko, infrastruktūros tinklams, verslui (prekybos ir gamybos srityse), žemės ūkio ir miškininkystės veiklai. Vien Portugalijoje tiesioginė ekonominė miškų gaisrų žala birželio – rugsėjo mėn. vertinama beveik 600 mln. EUR, o tai sudaro 0,34 proc. Portugalijos bendrųjų nacionalinių pajamų. Miškų gaisrai tampa realybe ir naujose vietose – 2017 m. jie siautė Airijos ir Grenlandijos teritorijose.

Pastaraisiais dviem metais daug žalos patirta ir dėl žemės drebėjimų. 2016 m. rugpjūčio mėn. stiprus žemės drebėjimas sukrėtė centrinę Italiją, vėlesniais mėnesiais stiprūs žemės drebėjimai pasikartojo dar tris kartus. Pranešta apie 290 žmonių žūtį; Umbrijos, Lacijaus ir Markės regionuose suniokoti miestai ir kultūros paveldas; drebėjimai stipriai sutrikdė ekonominę veiklą. Prieš tai šią vasarą Graikijos Koso salą bei kaimyninę Turkiją sukrėtė žemės drebėjimas, nusinešęs kelių žmonių gyvybę, sužeidęs šimtus žmonių ir sukėlęs didelius nuo turizmo labai priklausomos ekonomikos pokyčius.

Be šių ekologinių katastrofų, Europą taip pat sukrėtė teroro išpuoliai, pareikalavę nemažai aukų, be kita ko, po šių išpuolių daug žmonių buvo būtina nedelsiant gydyti dėl sudėtingų nudegimų. Ebolos ir Zika virusai taip pat priminė apie gresiantį epidemijų ir ekstremalių sveikatai situacijų pavojų.

Europa yra ne viena. Incidentai visame pasaulyje rodo panašias prastėjančias tendencijas: šiais metais Kaliforniją užgriuvo vienas po kito sekę stiprūs miškų gaisrai, kurie išdegino daugiau kaip 200 tūkst. ha miškų – dvigubai daugiau nei vidutiniškai per penkerius metus 6 ; Brazilija dėl miškų gaisrų 2017 m. gali laikyti prasčiausiais metais 7 ; daugiau kaip pusę milijono hektarų miškų suniokojo gaisrai Čilėje, siautėję nuo 2016 m. liepos mėn. iki 2017 m. vasario mėn., su kuriais aktyviai kovoti padėjo Europa 8 . 2017 m. Afrikoje ir Azijoje būta nemažai pražūtingų potvynių ir visame pasaulyje – niokojančių žemės drebėjimų: rugsėjo mėnesį Meksiką sukrėtė žemės drebėjimas, kuris nusinešė daugiau kaip 270 žmonių gyvybę, sugriovė daug pastatų, suniokojo šimtus istorinę vertę turinčių statinių. Žemės drebėjimas, kuris sudrebino Irako ir Irano pasienio regioną šių metų lapkričio 12 d., nusinešė ne mažiau kaip 420 žmonių gyvybę; per jį sužeista daugiau kaip 7 000 žmonių, apgadinta tūkstančiai namų ir kultūros paveldo objektų, rimtai sutrikdytas pagrindinių aprūpinimo vandeniu ir energija paslaugų tiekimas. Čilė ir Turkija šiais metais taip pat patyrė žemės drebėjimų.

Kadangi nauji uždaviniai reikalauja naujų veikimo būdų, šiame Komunikate išdėstoma, kaip ES gali spręsti itin rimtą uždavinį – nuo šių nelaimių apsaugoti savo piliečius. Jame paaiškinama, kaip ES mastu gali būti taikomas ambicingesnis ir visapusiškesnis požiūris, siekiant veiksmingesnio ir efektyvesnio atsako, kartu užtikrinant, kad valstybės narės naudotųsi visomis turimomis priemonėmis, kad būtų taikoma nelaimių prevencija, kad joms būtų pasiruošta ir pasirengta į jas reaguoti.

2.    ES atsakas iki šių dienų

Valstybės narės ir trečiosios šalys Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmu 9 gali pasinaudoti tada, kai ištikus nelaimei savų išteklių nebepakanka. Mechanizmas veikia savanorišku pagrindu – valstybė narė ar trečioji šalis per Europos Komisijos Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą pateikia pagalbos prašymą, o kita valstybė narė gali nuspręsti siūlyti pagalbą arba ne. Siekiant užtikrinti tam tikrą nuspėjamumą, nuspręsta sukurti vadinamąjį savanorišką išteklių telkinį. Valstybės narės skiria išteklių, kurių Komisija gali paprašyti, tačiau teikti pagalbą jos neprivalo. Dažnai valstybės narės nėra pajėgios to padaryti, ypač tais atvejais, kai kelias valstybes nares tos pačios nelaimės ištinka vienu metu.

Pastaraisiais metais dėl klimato ir kitų reiškinių suprastėjo valstybių narių galimybės viena kitai padėti, nes dažnai ir jų pačių ištekliai išsekdavo.

Kartu ir paskatų valstybėms narėms teikti pagalbą per Sąjungos civilinės saugos mechanizmą yra labai nedaug, nes iš ES biudžeto finansuojama tik transporto išlaidų dalis. Tačiau daugumos operacijų atveju iš taško A į tašką B nuvykti nėra brangu – veiklos išlaidos gerokai viršija transporto išlaidas. Pavyzdžiui, didelės lauko ligoninės transportavimas sudaro tik nedidelę dalį jos veiklos išlaidų, kurios siekia maždaug 6 mln. EUR per mėnesį. Atskraidinti lėktuvą iš Prancūzijos į Portugaliją irgi yra pigu, palyginti su jo kelių dienų veiklos išlaidomis vietoje. Iš ES biudžeto šių išteklių veiklos išlaidos nefinansuojamos.

Dėl to Sąjungos civilinės saugos mechanizmas dažnai neduoda rezultato, kurio iš jo galima tikėtis. Pavyzdžiui, kai šiais metais kilus miškų gaisrams paprašyta pagalbos, reali pagalba suteikta tik 10 atvejų iš 17. Kartais reaguota pernelyg lėtai. Tam labai didelę įtaką turėjo tai, kad nemažoje dalyje nelaimių ištiktų šalių trūko gaisrų gesinimo lėktuvų ir oro laivyno išteklių (tiek skaičiaus, tiek jų eksploatavimo laikotarpio požiūriu). Gaisrų gesinimo lėktuvų trūkumą dar labiau užaštrino tokių lėktuvų specifinis pobūdis ir didelės jų gamybos sąnaudos, o tai reiškia, kad rinkoje jų nėra paprasta gauti. Šios aplinkybės labai stipriai paveikė atitinkamų Europos koordinuotam atsakui iš anksto įsipareigotų skirti išteklių veiksmingumą ir atskleidė išteklių stygių ES lygmeniu. Tai taip pat rodo, kad šiandien nebeužtenka paskatų kurti stiprius ES civilinės apsaugos pajėgumus ir būti pasirengtus juos panaudoti teikiant pagalbą kitose valstybėse narėse ištikus nelaimei. Trumpai tariant, didelės šių metų nelaimės parodė, kad mes jau pasiekėme Sąjungos civilinės saugos mechanizmo (su dabartine jo struktūra ir veikimo modeliu) galimybių ribas.

Tuo pačiu metu akivaizdu, kad nelaimių poveikį sumažinti galima taikant veiksmingą prevenciją – iš esmės sumažėjusį poveikį ekonomikai po didelių 2013 m. potvynių Vidurio Europoje, palyginti su tuo, kas nutiko po panašių įvykių 2002 m., galima iš dalies paaiškinti tuo, kad nuo 2002 m. pradėtos taikyti veiksmingos apsaugos nuo potvynių ir rizikos prevencijos priemonės 10 .

Iki šiol įgyta patirtis leidžia daryti tokias svarbias išvadas:

1.    Daugybės ar dažnai pasitaikančių ekstremalių reiškinių atveju, kaip nutiko 2017 m., reikia papildomų išteklių. Jie turi būti kaip įmanoma veiksmingesni.

2.    Kad solidarumo mechanizmas tinkamai veiktų, būtina pakankamai tvirta paskatų struktūra, kuri tarpvalstybiniu mastu skatintų dalytis reagavimo ištekliais.

3.    Veiksmingo pasirengimo nelaimėms ir reagavimo pagrindą sudaro tinkama rizikos analizė, tikslinės trumpalaikės ir ilgalaikės prevencijos pastangos bei veiksminga stebėsena.

4.    Nelaimių prevencijai ir jų valdymui būtina visapusiškai išnaudoti visas esamas ES priemones, pvz., Europos struktūrinius ir investicijų (ESI) fondus, ir kuo geriau išnaudoti jų sąveiką.

Stiprinant ES nelaimių valdymą taip pat reikia kritiškai įvertinti valstybių narių vykdomą nelaimių prevenciją ir ES paramos prevencijai priemones. Būtina kuo skubiau parengti visapusiškai integruotą požiūrį į prevenciją, pasirengimą ir reagavimą Sąjungoje ir jos valstybėse narėse. Žinome, kad investicijos į prevenciją padeda išsaugoti žmonių gyvybę ir jų pragyvenimo sąlygas. Todėl būtina jas veiksmingai taikyti kovai su nelaimių rizika.

3.Sauganti Europa. „rescEU“

Visa Europa turi iš anksto numatyti kintančią ir kylančią riziką, atsirandančią tiek dėl gaivalinių, tiek dėl žmogaus sukeltų priežasčių. Tad siekiant geriau apsaugoti žmones, bendruomenes, ekonominius interesus ir aplinką, išankstinė sąlyga – tai geresni ir visapusiškesni ES nelaimių valdymo gebėjimai. ES turi didinti visų savo politikos sričių ir priemonių įnašą, kad sustiprintų savo gebėjimus užkirsti kelią nelaimėms, joms pasiruošti, reaguoti į jas ir, joms ištikus – atsikurti. Taip Europos solidarumas ir atsakomybė būtų kuriami visais lygmenimis.

Pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo nustatomi esamų civilinės saugos teisės aktų pakeitimai, kurie Europai leistų žengti didelį žingsnį link savo tikslo užtikrinti geresnę prevenciją, pasirengti gaivalinėms ir žmogaus sukeltoms nelaimėms ir į jas reaguoti tiek Europos viduje, tiek už jos ribų.

Pakeitimais siekiama šių tikslų:

a) sustiprinti bendrą ES ir valstybių narių gebėjimą reaguoti į nelaimes ir spręsti pasikartojančio bei atsirandančio išteklių trūkumo problemą, sukuriant dvejopą reagavimo išteklių sistemą: atitinkamą reagavimo išteklių rezervą, kuris būtų valdomas Sąjungos lygmeniu, vadinamąjį „rescEU“, ir veiksmingesnį bei dinamiškesnį valstybių narių įnašą per Europos civilinės saugos rezervą;

b) daugiau dėmesio teikti prevenciniams veiksmams, kurie būtų nelaimių rizikos valdymo ciklo dalis, taip pat padidinti nuoseklumą su kitomis pagrindinėmis ES politikos sritimis, kurios, be kita ko, vykdo veiklą prisitaikymo prie klimato kaitos, nelaimių prevencijos ir reagavimo į jas srityse;

c) užtikrinti, kad Sąjungos civilinės saugos mechanizmo administracinės procedūros, susijusios su parama skubios pagalbos veiksmams, būtų lanksčios ir veiksmingos.

3.1.    Stipresnis ES reagavimas į nelaimes

Bendras ES požiūris reiškia didesnes galimybes būti pasirengusiems suteikti pagalbą bet kuriuo metu. Turint tai omenyje, pasiūlyme numatytos dvi kryptys dėl to, kaip užpildyti išteklių spragas, kad sustiprėtų Sąjungos gebėjimas geriau drauge reaguoti į ištikusias nelaimes.

Pirma, tam, kad pasiūlytų prasmingą ir nuoseklų ES reagavimą į nelaimes ir įveiktų esamos savanoriškos sistemos pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą trūkumus, Komisija skubiai sutelks atitinkamų ES išteklių rezervą – „rescEU“. „rescEU“ sudarys ištekliai, kuries leis ES reaguoti į nelaimes, per pastaruosius kelerius metus dažniausiai veikusias Europos socialinę struktūrą. Jiems priskiriami miškų gaisrų gesinimo lėktuvai, didelio galingumo siurbimo įranga, paieškos ir gelbėjimo operacijų miestuose įranga ir kovos su rizika visuomenės sveikatai pajėgumų, pvz., lauko ligoninių ir greitosios medicinos pagalbos komandų, kūrimas. Jei bus nustatytas naujas patvirtintas išteklių trūkumas, Komisija deleguotuoju aktu nustatys papildomus išteklius, kurie galėtų tapti „rescEU“ dalimi.

Šie Europos civilinės saugos ištekliai papildys esamus nacionalinius reagavimo išteklius, kuriais jau prisidedama prie koordinuoto Europos atsako.

„rescEU“ sudarys nuomos arba išperkamosios nuomos būdu pagal ES susitarimus gauti arba gavus pilną ES finansavimą įsigyti ištekliai. Visos šių išteklių išlaidos bus visiškai padengtos iš ES lėšų, o Komisija sau pasiliks šio turto eksploatacijos kontrolę ir priims sprendimus dėl jų dislokavimo. Atliekant veiksmus, pagalbos prašanti valstybė užtikrins, kad veikla, naudojant ,„rescEU“ išteklius ir komandas, būtų vykdoma laikantis su Komisija sutartų dislokavimo sąlygų.

Antra, siūloma sustiprinti ir supaprastinti esamą Sąjungos civilinės saugos mechanizmo paskatų struktūrą. ES turėtų skirti didesnį reagavimo išteklių, kuriuos iš anksto įsipareigojo skirti valstybės narės į Europos civilinės saugos išteklių rezervą (tai ištekliai, kuriais ES reaguojant į krizes galima pasikliauti bet kuriuo metu), išlaidų, susijusių su prisitaikymu, remontu, veiklos vykdymu (įskaitant transportavimą), bendrą finansavimą (75 proc.). Atsižvelgiant į padidėjusią ES finansinę paramą šiems ištekliams, aktyvavus Sąjungos civilinės saugos mechanizmą, šiuos išteklius būtų galima dislokuoti gavus Komisijos prašymą, nebent valstybė būtų patekusi į išskirtinę padėtį, kuri turi poveikį nacionalinių užduočių vykdymui. Palyginti su dabartine padėtimi, tai būtų reikšmingas pokytis.

Kartu pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą turėtų būti nustota bendrai finansuoti išteklių, kurie suteikiami ad hoc pagrindu ir be jokios galimybės numatyti faktines galimybes jais pasinaudoti ištikus nelaimei, naudojimą.

Sauganti Europa taip pat privalo gebėti į nelaimes reaguoti skubiai, išvengiant ilgos biurokratinių procedūrų grandinės. „rescEU“ šią problemą spręs per tvirtus ir patikimus reagavimo išteklius, kuriuos galima panaudoti gavus valstybių, negalinčių savo jėgomis susidoroti su nelaime ir gaunančių nepakankamą išorės pagalbą, prašymą. „rescEU“ bus galima pasinaudoti tada, kai nacionalinių išteklių nebepakanka. Vis dėlto jis nepakeis pastangų nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu – su rizika susijusi padėtis nuolat kinta, tad pasirengimą būtina stiprinti visais lygmenimis.

Į pasiūlymą taip pat įtrauktos nuostatos, skirtos užtikrinti tinkamą ES lėšų išmokėjimo per Sąjungos civilinės saugos mechanizmą matomumą Sąjungoje.

Tad Europos Sąjunga turės civilinės saugos mechanizmą, kuris bus grindžiamas dviem ramsčiais: patikimu dalijimusi valstybių narių ištekliais per Europos civilinės saugos rezervą ir „rescEU“, kuris būtų nedelsiant mobilizuojamas ir kraštutiniu atveju pasitelkiamas išteklius. Tai būtų paprastesnės sistemos su mažiau biurokratizmo ir, svarbiausia, leidžiančios greitai ir tinkamai reaguoti, pagrindas. Civilinės saugos mechanizmas suteiktų papildomą saugos laidą, padedantį apsaugoti mūsų piliečius ištikus nelaimei.

3.2.    Tvirta prevencija ir pasirengimas pasitelkus civilinę saugą

Pasiūlymu taip pat atveriamos galimybės kurti atitinkamą Europos civilinės saugos žinių tinklą, tarpusavyje bendradarbiaujant tokioms iniciatyvoms kaip Nelaimių rizikos valdymo žinių centras; šis tinklas turėtų sustiprinti Sąjungos civilinės saugos mechanizmo mokymo dalį, tarpusavyje glaudžiai bendradarbiaujant atitinkamos srities nacionalinėms struktūroms. Žinių tinklo paskirtis būtų didinti bendro ES nelaimių valdymo veiksmingumą. Jis turėtų būti sukurtas kaip visos Europos specializuotų mokymo ir pratybų centrų tinklas, per kurį būtų skleidžiama geriausia Europos ir tarptautinė patirtis, tobulinama sąveika, stiprinamos priimančiosios šalies paramos priemonės ir vykdomos bendros ES pratybos. Galiausiai šis Europos civilinės saugos žinių tinklas padės skatinti bendradarbiavimą, tarpusavio supratimą ir kurti bendrą Sąjungos pasirengimo nelaimėms kultūrą. Glaudesnis bendradarbiavimas, bendras mokymas ir scenarijais grindžiamos pratybos leis padidinti bendro ES pasirengimo nelaimėms ir reagavimo į jas veiksmingumą.

3.3.    Supaprastinimas

Pasiūlymu siekiama supaprastinti administracines procedūras, kad sutrumpėtų laikas, per kurį suteikiama pagalba. Juo dabartinė sistema supaprastinama taip:

·nustatoma tik viena reagavimo išteklių, kuriuos naudojant taikomas bendras finansavimas iš valstybių narių ir ES biudžeto, kategorija, t. y. Europos civilinės saugos rezervas;

·nustatomas vienas bendro finansavimo lygis (75 proc.) prisitaikymo, remonto ir veiklos vykdymo išlaidoms, susijusioms su Europos civilinės saugos rezervo ištekliais;

·siekiant užtikrinti didesnį nuoseklumą ir veiksmingumą, pateikiama konkreti nuoroda į vieneto sumas, vienkartines išmokas ir fiksuotąsias sumas, susijusias su bendru transporto išlaidų finansavimu;

·siekiant aiškiau apibrėžti išteklių naudojimo sritį ir paskatinti juos naudoti į nelaimę reaguojant nedelsiant, įtrauktos konkrečios nuostatos, kuriomis nustatomas Sąjungos civilinės saugos mechanizmo aktyvavimo ribotas 90 dienų terminas (nebent būtų pagrįstų priežasčių).

4.    Papildomumas su kitomis ES nelaimių valdymo srities politikos priemonėmis

Norint, kad rizika ilguoju laikotarpiu būtų mažesnė, aukšto lygio solidarumą ir atsakomybę, susijusius su reagavimu ir pasirengimu, turi lydėti būtinos prevencijos priemonės. Tai neišvengiamai reikš ne tik didesnį ES politikos priemonių, bet ir nacionalinio lygmens priemonių koordinavimą, į kurį bus įtraukti regionų ir vietos subjektai, bei įvairių valstybių narių turimų priemonių koordinavimą.

Nelaimių rizikos valdymo aspektai vis dažniau įtraukiami į įvairias ES politikos priemones. Pavyzdžiui, pagal ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją remiami atsparumą klimato kaitai didinantys ES veiksmai, skatinant pagrindinių sektorių prisitaikymą ir užtikrinant sąveiką su nelaimių rizikos valdymu. Šie aspektai taip pat įtraukti į finansines priemones, tarp kurių – Europos struktūriniai ir investicijų fondai, Solidarumo fondas, aplinkos apsaugos teisės aktai (pvz., potvynių valdymo planai ir ekosistemomis grindžiami sprendimai), moksliniai tyrimai ir inovacijos 12 , prisitaikymo prie klimato kaitos strategija, politikos priemonės, kuriomis siekiama šalinti rimtas tarpvalstybinio pobūdžio grėsmes sveikatai ir kt. 13 . Be to, didesnė investicijų ES apsauga nuo nelaimių prisideda prie tvirtesnio atsparumo ir tvaraus ekonomikos augimo.

Didžioji dalis nelaimių prevencijai ir valdymui paremti skirtų ES lėšų šiuo metu planuojama per Europos struktūrinius ir investicijų fondus:

×2014–2020 m. laikotarpiu 20 valstybių narių prisitaikymui prie klimato kaitos ir nelaimių prevencijai ir valdymui skirta beveik 8 mlrd. EUR iš sanglaudos politikos fondų, tad šie fondai tapo didžiausiu ES šios srities finansavimo šaltiniu 14 .

×Viena iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) prioritetinių sričių kaimo plėtros srityje yra „ūkių rizikos prevencijos ir valdymo rėmimas“. Šis fondas taip pat remia miškininkystės priemones, tarp jų – konkrečias miškų gaisrų prevencijos ir miškų atkūrimo priemones. 2014–2020 m. laikotarpiu šiam konkrečiam tikslui numatyta skirti maždaug 2,3 mlrd. EUR. Didžiąją dalį suplanuotų priemonių, skirtų investicijoms 15 į prevencijos veiksmus gaivalinių nelaimių ir katastrofinių įvykių 16 pasekmėms mažinti, taip pat žemės ūkio paskirties žemės ir gamybos potencialo atkūrimui 17 per šį programavimo laikotarpį vis dar reikia įsisavinti.

Be to, nuo to laiko, kai 2002 m. buvo įsteigtas ES solidarumo fondas kaip (re)finansavimo priemonė vykdant skubios pagalbos ir atkūrimo veiksmus po didelių gaivalinių nelaimių, Komisija intervencijoms po gaivalinių nelaimų skyrė daugiau kaip 5 mlrd. EUR finansinės paramos.

Siekiant užtikrinti, kad lėšos būtų leidžiamos veiksmingai ir efektyviai, norint gauti finansavimą iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų, nustatytos išankstinės sąlygos, susijusios su nelaimių rizikos prevencija ir valdymu ir prisitaikymu prie klimato kaitos – investicijoms į rizikos prevenciją, įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos ir valdymą, būtinas nacionalinis ar regioninis rizikos vertinimas. Ši sąlyga valstybėms narėms suteikė paskatą įgyvendinti struktūrinius savo nelaimių rizikos valdymo sistemų pokyčius, padidinti savo administracinius pajėgumus ir pagerinti savo investicijų kokybę.

Prevencijos ES didinimas taip pat grindžiamas tvirtu žinių pagrindu, kurį teikia mokslinė parama, taip pat veiksminga išsamių įrodymų sklaida, įgyta patirtimi, gerosios praktikos pavyzdžiais ir projektų rezultatais. Išankstinė sąlyga siekiant informuotumo apie riziką ir norint ES kurti rizikos prevencijos kultūrą – suprasti, kokia yra nelaimių rizika.

Nemažai kitų ES politikos priemonių ir fondų gali paremti reagavimo ir atkūrimo pastangas; paramą, be kita ko, galima gauti pagal Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai atkūrimo veiksmus, pasinaudojant iš sanglaudos politikos fondų finansuojamų programų lankstumu ir aktyvavus ES solidarumo fondą. Be to, Europos solidarumo korpusas jauniems žmonėms suteikia galimybę pagelbėti bendruomenėms, dedančioms pastangas užkirti kelią nelaimėms, ar padėti joms atsikurti – tai yra tvirtas ES solidarumo ženklas.

Apskritai atnaujinant atitinkamas ES acquis sritis taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad svarbu prisidėti prie nelaimių prevencijos ir reagavimo į jas.

5.    Išvada

2017 m. praūžusi niokojančių nelaimių banga, dėl kurios žmonės, aplinka ir ekonomika patyrė didelę žalą, parodė, kad reikalingas glaudesnis Europos solidarumas ir didesnė ES bei jos valstybių narių atsakomybė vykdant nelaimių prevenciją, rengiantis joms ir reaguojant į jas. Klimato kaita labai daug prisideda prie prastėjančios padėties; ji taip pat iš dalies lėmė, kad gaivalinės nelaimės ištinka vis dažniau ir intensyviau. Sauganti Europa taip pat turi būti pajėgi užkirsti kelią problemoms, kurios veikia mūsų visuomenių struktūrą, joms pasirengti ir reaguoti į jas. „rescEU“ yra didelis žingsnis į priekį, siekiant užtikrinti, kad Sąjunga ir jos valstybės narės pajėgtų tai padaryti.

Būtina vadovautis principu, kad nustatytos rizikos prevencija ir prisitaikymas prie jos tada, kai nuo jos visiškai apsisaugoti neįmanoma, nėra pasirinkimo klausimas – tai turi būti pareiga; „rescEU“, kuriuo sutelkiami gebėjimai reaguoti kuo skubiau, veiksmingiau ir žmogiškiau, iš esmės sustiprins nelaimių rizikos valdymo pajėgumą ES.

„rescEU“ prisidės prie to, kad visos šalys į visas savo politikos sritis integruotų nelaimių prevencijos aspektą, pasirūpintų tinkamo lygio reagavimo ištekliais ir galėtų saugiai kliautis ES pagalba, jei ištiktų išskirtinio masto ar pobūdžio nelaimės, kuomet būtų tikslingi ES intervenciniai veiksmai. Kalbant apie ateities perspektyvas, Europos Sąjunga ir Sąjungos civilinės saugos mechanizme dalyvaujančios valstybės bus pajėgios, atsižvelgdamos į ateities riziką, visą savo dėmesį sutelkti į reagavimo pajėgumų kūrimą.

(1)

 Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC), Klimato kaita 2014 m. „Poveikis, prisitaikymas ir pažeidžiamumas. A dalis. Globalūs ir sektorių aspektai.“ II darbo grupės indėlis į penktąją Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos vertinimo ataskaitą, 2014 m.

(2)

2017 m. sausio 25 d. Europos aplinkos agentūros ataskaita Nr. 1/2017 „Klimato kaita, poveikis ir pažeidžiamumas Europoje 2016 m.“ (angl. Climate change, impacts and vulnerability in Europe 2016).

(3)

Prognozuojama, kad jei nebus imtasi priemonių gyventojams apsaugoti, vien ES 2071–2100 m. kasmet žus 152 000 žmonių (tai 50 kartų daugiau nei dabar žūva žmonių dėl su klimato kaita susijusių priežasčių) ir tiesioginė šių žūčių priežastis bus su ekstremaliomis klimato sąlygomis susiję pavojai. Labiausiai nukentės pietinės Europos dalies gyventojai. Žr. Forzieri, Giovanni et al., „Ilgainiui didėjanti rizika Europos gyventojams dėl su klimato sąlygomis susijusių pavojų“ (angl. Increasing risk over time of weather-related hazards to the European population), 2017 m.

(4)

Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos vertinimo ataskaita, 2014 m. „Klimato kaitos švelninimas“.

(5)

EM-DAT, 2017 m.

(6)

Statistiniai duomenys apima 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. spalio 22 d. Žr. State of California, CAL FIRE service,

(7)

Brazil National Institute for Space Research,

(8)

Žr. ERCC Portal, Chile – Forest fires EU support, 2017 m. vasario 2 d.

(9)

 Sprendimas Nr. 1313/2013/ES. Šis komunikatas parengtas vadovaujantis Sprendimo 34 straipsniu. 

(10)

Žr. http://europa.eu/rapid/press-release_IP-13-907_en.htm  

(11)

Paminėtinos tokios Nelaimių rizikos valdymo žinių centro iniciatyvos kaip nuolatinė naujausių mokslinių tyrimų rezultatų plėtotė ir jų panaudojimas.

(12)

Pagal programą „Horizontas 2020“ jau skirta daugiau kaip 20 mln. EUR mokslinių tyrimų, skirtų miškų gaisrų klausimams, projektams. 2020 m. numatytuose būsimuose tyrimuose bus sprendžiami atitinkami klausimai: „Naujas prie ekosistemų pritaikytas valdymas, įskaitant gamtinius sprendimus, siekiant ES sumažinti miškų gaisrų riziką“ (15 mln. EUR) ir „Atsparūs miškai“, siekiant parengti naujas miškų gaisrų rizikos prevencijos ir informacija apie riziką paremtų sprendimų dėl geriausių prisitaikymo variantų priėmimo gaires (10 mln. EUR). 2018 m. bus parengta strateginė mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė miškų gaisrų rizikos valdymo ES klausimais, kuri bus grindžiama poreikiais, nustatytais atlikus ES finansuotų mokslinių tyrimų miškų gaisrų klausimais mokslo politikos peržiūrą ir rekomendacijomis, gautomis po įvairių suinteresuotųjų šalių praktinio seminaro „Kaip spręsti su ypač dideliais gaisrais susijusius klausimus“, kuris bus surengtas 2018 m. sausio ar vasario mėn. Lisabonoje.

(13)

Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Veiksmų planas dėl Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programos 2015–2030 m.“, SWD(2016)205.

(14)

Europos regioninės plėtros fondas – 4,2 mlrd. EUR; Sanglaudos fondas – 3,7 mlrd. EUR.

(15)

Bendro finansavimo norma pavienių investicijų atveju gali siekti 80 proc., kolektyvinių investicijų atveju – 100 proc.

(16)

2014–2020 m. laikotarpiu, iš jų: iš planuotų 3,8 mlrd. EUR investicijoms miškų ekosistemų atsparumui ir aplinkosauginės vertės didinimui šiuo metu įsisavinta 13,4 proc.; iš planuotų 354 mln. EUR miškų aplinkosaugos ir klimato kaitos mažinimo paslaugoms, skatinančioms prie ekosistemų pritaikytą požiūrį, įsisavinta 7,2 proc.; iš planuotų 2,7 mlrd. EUR rizikos valdymo priemonėms, pvz., draudimui, savitarpio fondams ir pajamų stabilizavimo paramai, įsisavinta 7,2 proc.

(17)

2014–2020 m. suplanuota 2,1 mlrd. EUR, iš kurių šiuo metu įsisavinta 10,4 proc.

(18)

Pagal civilinės saugos teisės aktus turėtų būti apsvarstytos tokios nuostatos kaip nelaimių rizikos valdymo planų, potvynių rizikos valdymo planų, grindžiamų ES potvynių direktyva, ar prie ekosistemų pritaikytų priemonių, kad padidėtų miškų atsparumas gaisrams, taikymas.

(19)

Po 2017 m. miškų gaisrų Portugalijoje veiksmų programoms iš dalies pakeisti buvo pritaikytos pagreitintos procedūros.