EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 12 01

COM(2017) 721 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

apie bendrajame biudžete numatytas garantijas
Padėtis 2016 m. gruodžio 31 d.

{SWD(2017) 435 final}

Turinys

1.Įvadas

2.Iš ES biudžeto garantuojamos operacijos ir kiti krizių valdymo mechanizmai

3.Garantuojamų operacijų raida

3.1.Tiesiogiai Komisijos valdomos operacijos

3.1.1.Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (EFPSP)

3.1.2.Mokėjimų balanso priemonė (MB)

3.1.3.Makrofinansinės pagalbos paskolos

3.1.4.Euratomo paskolos

3.2.EIB išorės finansavimo operacijų raida

4.Rizika, draudžiama iš ES biudžeto

4.1.Rizikos apibrėžtis

4.2.Visa rizikos struktūra

4.3.Iš ES biudžeto garantuojama metinė rizika

4.3.1.Su valstybėmis narėmis susijusi rizika

4.3.2.Su trečiosiomis šalimis susijusi rizika

5.Išorės veiksmų garantijų fondo veiksmai

5.1.Garantijų panaudojimas

5.1.1.Mokėjimai iš grynųjų pinigų išteklių

5.1.2.Mokėjimai iš ES biudžeto

5.1.3.Reikalavimai Garantijų fondui ir išieškojimai

5.2.Fondo raida

6.Europos strateginių investicijų fondas (ESIF)

1.Įvadas

Šia ataskaita siekiama padėti stebėti ES biudžetui gresiančią kredito riziką dėl išduotų garantijų ir skolinimo operacijų, vykdomų tiesiogiai Europos Sąjungos arba netiesiogiai pagal garantiją, suteiktą EIB finansavimo projektams už Sąjungos ribų.

Ši ataskaita teikiama pagal Finansinio reglamento 1 149 straipsnį, kuriame nustatyta, kad Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai vieną kartą per metus praneša apie ES biudžeto garantijas ir atitinkamą riziką.

Ataskaitos struktūra yra tokia: 2 skirsnyje primenamos pagrindinės iš ES biudžeto garantuojamų operacijų ypatybės; taip pat pristatomos kelios kitos papildomos krizių valdymo priemonės, kuriomis nekeliama jokios rizikos ES biudžetui. 3 skirsnyje išdėstyta garantuojamų operacijų raida. 4 skirsnyje nurodomos pagrindinės rizikos rūšys, draudžiamos iš ES biudžeto. 5 skirsnyje aprašomas garantijų panaudojimas ir Išorės veiksmų garantijų fondo (toliau – Fondas) 2 raida, o 6 skirsnyje – Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) 3 raida.

Komisijos tarnybų darbinis dokumentas (TDD) šią ataskaitą papildo išsamių lentelių ir aiškinamųjų raštų rinkiniu. Jame taip pat pateikiama ES paskolomis ir (arba) garantijomis, kurios sudaro didžiąją Fondo rizikos dalį, besinaudojančių šalių makroekonominė analizė.

2.Iš ES biudžeto garantuojamos operacijos ir kiti krizių valdymo mechanizmai

Iš ES biudžeto draudžiama rizika atsiranda dėl įvairių skolinimo ir garantijų operacijų, kurias galima suskirstyti į keturias kategorijas:

2.1 Europos Sąjungos suteiktos paskolos siekiant makroekonominių tikslų

Tokios paskolos apima (1) makrofinansinės pagalbos 4 (toliau – MFP) paskolas trečiosioms šalims, (2) mokėjimų balanso 5 (toliau – MB) paskolas, kuriomis teikiama parama euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms, patiriančioms mokėjimų balanso sunkumų ir (3) paskolas pagal Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę (toliau – EFPSP) 6 , kuriomis teikiama parama visoms valstybėms narėms, patiriančioms arba realiai galinčioms patirti didelių ekonominių ir finansinių sunkumų dėl išimtinių aplinkybių, kurių jos negali kontroliuoti. Jos paprastai panaudojamos kartu su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) parama.

2.2 Paskolos, suteiktos siekiant mikroekonominių tikslų

Ši antraštinė dalis susijusi su Euratomo paskolomis.

2.3 Europos investicijų banko (EIB) operacijų, kurioms numatytos ES garantijos, ES nepriklausančiose šalyse finansavimas (EIB išorės finansavimas) 7

Garantuojamoms EIB išorės finansavimo operacijoms, makrofinansinės pagalbos ir Euratomo paskoloms trečiosioms šalims nuo 1994 m. numatyta Išorės veiksmų garantijų fondo (toliau – „Fondas“), o MB, EFPSP ir Euratomo paskoloms valstybėms narėms – tiesioginė ES biudžeto parama.

Fondas dengia neįvykdytus finansinius įsipareigojimus, susijusius su paskolomis ir paskolų garantijomis ES nepriklausančioms šalims arba projektams ES nepriklausančiose šalyse. Jis įkurtas siekiant:

·užtikrinti likvidumo atsargas, kad ES biudžetu nereikėtų naudotis kiekvieną kartą, kai nevykdomi įsipareigojimai ar vėluojama grąžinti garantuojamą paskolą, bei

·sukurti biudžetinės drausmės priemonę nustatant finansinę sistemą, kuria remiantis būtų galima formuoti ES garantijų paskoloms, kurias ES ir EIB teikia trečiosioms šalims, politiką 8 .

Jei trečiosios šalys tampa valstybėmis narėmis, su šiomis šalimis susijusios paskolos garantuojamos nebe iš Fondo ir rizika tenka tiesiogiai ES biudžetui. Lėšos į Fondą pervedamos iš ES biudžeto, o Fondo turto vertė turi nuolat atitikti tam tikrą jo garantuojamų skolinių įsipareigojimų, susijusių su paskolomis bei paskolų garantijomis, procentinę dalį. Ši dalis, vadinama planuojama norma, šiuo metu lygi 9 % 9 . Jei Fondui išteklių nepakanka, reikalingos lėšos pervedamos iš ES biudžeto.

2.4 Europos investicijų banko (EIB) ir Europos investicijų fondo (EIF) operacijų, kurioms numatytos ES garantijos, valstybėse narėse finansavimas – Europos strateginių investicijų fondas (ESIF)

Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) yra investicijų plano Europai šerdis, jo tikslas – paskatinti ilgalaikį ekonominį augimą ir konkurencingumą Europos Sąjungoje.

ES garantija suteikiama EIB pasirašytų finansavimo ir investavimo operacijų, vykdomų pagal infrastruktūros ir inovacijų liniją, ir EIF pasirašytų finansavimo ir investavimo operacijų, vykdomų pagal MVĮ liniją, daliai, o kita dalis vykdoma EIB grupei prisiimant su jomis susijusią riziką.

EIB ir EIF yra atsakingi už individualių operacijų vertinimą bei rizikos stebėjimą ir ataskaitų teikimą Komisijai ir Europos Audito Rūmams.

Europos strateginių investicijų fondo garantijų fondas (ESIF GF) 10

Remiantis ESIF reglamento 11 12 straipsniu, ESIF garantijų fondas užtikrina likvidumo atsargas, iš kurių reikalavimo mokėti pagal ES garantiją atveju sumokama EIB. Pagal ES ir EIB sudarytą ESIF susitarimą, jeigu reikalavimų mokėti suma viršija EIB lėšų, esančių ESIF sąskaitoje, sumą, tuomet reikalavimus apmoka ESIF garantijų fondas. ESIF sąskaita, kurią administruoja EIB, buvo sukurta ES pajamoms iš operacijų su ESIF garantija ir susigrąžintoms sumoms surinkti ir, atsižvelgiant į esamą likutį, mokėjimams pagal pareikalautą ES garantiją.

Lėšos į ESIF garantijų fondą pervedamos palaipsniui, atsižvelgiant į ES garantijos pozicijos didėjimą.

Pagal 12 straipsnio 4 dalį ESIF garantijų fondo išteklius tiesiogiai valdo Komisija, jie investuojami laikantis patikimo finansų valdymo principo ir tinkamų rizikos ribojimo taisyklių.

2.5 Krizių valdymo priemonės, kurioms neteikiama ES biudžeto garantija

Reaguojant į krizę sukurtos dar kelios priemonės, dėl kurių ES biudžetui nekyla jokios rizikos:

- Graikijos paskolų priemonė (GPP) 12 , finansuojama kitų euro zonos valstybių narių dvišalėmis paskolomis, kurias centralizuotai administruoja Komisija.

- Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF) 13 . EFSF buvo įkurtas 2010 m. birželio mėn. kaip laikina gelbėjimo priemonė, siekiant suteikti finansinę pagalbą euro zonos valstybėms narėms pagal makroekonominio koregavimo programą. Sutartis dėl nuolatinės krizių valdymo priemonės – Europos stabilumo mechanizmo (ESM) – įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 27 d. Nuo 2013 m. liepos 1 d. EFSF toliau dalyvauja vykdomose programose Graikijoje (kartu su TVF ir kai kuriomis valstybėmis narėmis), taip pat Airijoje ir Portugalijoje (kartu su TVF, kai kuriomis valstybėmis narėmis ir ES / EFPSP) 14 , bet daugiau nebedalyvauja naujose finansavimo programose ar paskolų priemonės susitarimuose.

Europos stabilumo mechanizmas (ESM) 15 : ESM yra svarbi plačios ES strategijos dalis. Ši strategija sukurta siekiant išsaugoti euro zonos finansinį stabilumą teikiant finansinę pagalbą euro zonos valstybėms narėms, turinčioms finansavimo sunkumų arba kurioms kyla didelė tokių sunkumų grėsmė. Tai yra Liuksemburge įsikūrusi tarpvyriausybinė organizacija, veikianti pagal tarptautinę viešąją teisę. Jos realusis skolinimo pajėgumas – 500 000 mln. EUR.

3.Garantuojamų operacijų raida 

Šiame skirsnyje išdėstyta garantuojamų operacijų raida: pirmiausia, tiesiogiai valdomų Komisijos, o po to – valdomų EIB.

TDD A1, A2a, A2b ir A3 lentelėse pateikiama išsamesnė informacija apie šių neįvykdytų skolinių įsipareigojimų sumas, visų pirma apie viršutines ribas, išmokėtas sumas arba garantijų normas.

3.1.Tiesiogiai Komisijos valdomos operacijos 

3.1.1.Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (EFPSP)

2010 m. gegužės 9–10 d. išvadose Ekonomikos ir finansų reikalų taryba nustatė priemonės ribą – 60 000 mln. EUR 16 . Be to, euro zonos valstybės narės yra pasirengusios šiuos išteklius papildyti, jei būtina. Pagal Tarybos reglamento Nr. 407/2010 17 2 straipsnio 2 dalį valstybėms narėms suteikiamų paskolų arba kredito linijų mokėtina suma neviršija galimos mokėjimų asignavimų maržos pagal nustatytą nuosavų išteklių viršutinę ribą.

Po Tarybos sprendimų skirti Sąjungos finansinę pagalbą Airijai 18 (iki 22 500 mln. EUR) ir Portugalijai (iki 26 000 mln. EUR) 19 , Airijai išmokėta 22 500 mln. EUR, o Portugalijai – 24 300 mln. EUR (likę 1 700 mln. EUR nebuvo išmokėti, nes dėl jų Portugalijos vyriausybė nesikreipė). Taigi, EFPSP prireikus dar gali suteikti 13 200 mln. EUR finansinės pagalbos 20 .

2013 m. balandžio mėn. Euro grupė ir Ekonomikos ir finansų taryba nusprendė padidinti maksimalų svertinį paskolų pagal EFPSP vidutinį grąžinimo terminą nuo 12,5 iki 19,5 metų, taip suteikdama galimybę pagalbą gaunančioms šalims prašyti paskolų grąžinimo termino pratęsimo iki 2026 m. (dalimis).

2016 m. įvykiai

2016 m. sausio 11 d. buvo gautas Portugalijos prašymas pailginti 2011 m. Portugalijai suteiktos 4,75 mlrd. EUR EFPSP paskolos, kuri turėjo būti grąžinta 2016 m. birželio 3 d., terminą. Paskola refinansuota trimis sandoriais, kurių mokėjimo terminai – 2023 m. (1,5 mlrd. EUR), 2031 m. (2,25 mlrd. EUR) ir 2036 m. (1 mlrd. EUR). Po šio termino pratęsimo EFPSP paskolų vidutinis svertinis terminas Portugalijai yra 14,9 metų.

3.1.2.Mokėjimų balanso priemonė (MB)

ES vidutinės trukmės finansinė pagalba pagal MB priemonę vėl pradėta teikti 2008 m. pabaigoje padedant Vengrijai, vėliau – Latvijai ir Rumunijai, atkurti rinkų pasitikėjimą; bendra visų įsipareigojimų suma – 14 600 mln. EUR, iš kurių išmokėta 13 400 mln. EUR.

2016 m. įvykiai

Paskutinę 1 500 mln. EUR paskolos dalį Vengrija grąžino 2016 m. balandžio mėn. Taigi 2016 m. negražintų MB paskolų suma sumažėjo nuo 5 700 mln. EUR iki 4 200 mln. EUR.

2016 m. gruodžio 31 d. iš maksimalios 50 000 mln. EUR sumos likę MB priemonės pajėgumai sudarė 45 800 mln. EUR tolesnei paramai teikti, jei jos reikėtų.

3.1.3.Makrofinansinės pagalbos paskolos

Apskritai sprendimus dėl makrofinansinės pagalbos priima Europos Parlamentas ir Taryba (SESV 212 straipsnis). Tačiau Taryba gali priimti sprendimą, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kai dėl situacijos trečiojoje šalyje reikia teikti skubią finansinę pagalbą (SESV 213 straipsnis), ir ši procedūra buvo panaudota 2014 m. priimant antrąjį makrofinansinės pagalbos Ukrainai paketą.

2016 m. įvykiai

Antroji Kirgizijos Respublikai suteiktos paskolos 21 dalis (10 mln. EUR iš 15 mln. EUR pagal sprendimą) išmokėta 2016 m. balandžio mėn.

2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamentas ir Taryba nusprendė Tunisui 22 paskolų forma suteikti tolesnę makrofinansinę pagalbą, kurios suma neviršija 500 mln. EUR (trys paskolos dalys – 200, 150 ir 150 mln. EUR).

2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamentas ir Taryba nusprendė Jordanijos Hašimitų Karalystei  23 paskolų forma suteikti makrofinansinę pagalbą, kurios suma neviršija 200 mln. EUR (dvi paskolos dalys po 100 mln. EUR).

Kalbant apie sugrąžintas lėšas, pagalbą gavusios šalys grąžino 70 mln. EUR (Bosnija ir Hercegovina – 4 mln. EUR, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija – 10 mln. EUR, Juodkalnija – 1,34 mln. EUR, Serbija – 54,66 mln. EUR).

2015 m. gruodžio 31 d.–2016 m. gruodžio 31 d. negražintų makrofinansinės pagalbos paskolų suma sumažėjo nuo 3 006,6 mln. EUR iki
2 946,6 mln. EUR. Paskolos Ukrainai sudaro 75 % visų makrofinansinės pagalbos paskolų.

Įvykiai po 2016 m. gruodžio 31 d. (iki 2017 m. birželio 30 d.)

Antroji paskolos dalis Ukrainai pagal trečiąją MFA-III 24 (600 mln. EUR) buvo išmokėta 2017 m. balandžio mėn.

Antroji paskolos dalis Gruzijai pagal trečiąją MFA (13 mln. EUR) buvo išmokėta 2017 m. gegužės mėn.

3.1.4.Euratomo paskolos

Euratomo paskoloms valstybėms narėms arba tam tikroms tas paskolas galinčioms gauti ES nepriklausančioms šalims (šiuo metu Rusijos Federacijai, Armėnijai, Ukrainai) nustatyta 4 000 mln. EUR viršutinė riba; maždaug 92 % šios sumos jau išmokėta. 326 mln. EUR lieka pagal 4 000 mln. EUR sprendimą.

300 mln. EUR paskola Ukrainai, skirta esamų branduolinių jėgainių saugos didinimui, buvo pasirašyta 2013 m. rugpjūčio 7 d., o 2014 m. gegužės 15 d. Ukrainos Parlamentas ratifikavo garantijos susitarimą. Paskola bus teikiama glaudžiai bendradarbiaujant su ERPB, kuris suteikia dar vieną 300 mln. EUR paskolą tuo pačiu metu.

2015 m. gegužės 27 d. Komisija leido išmokėti lėšas pagal Euratomo paskolą „Energoatom“ iki 100 mln. EUR, su sąlyga, kad „Energoatom“ išnaudojo visą ERPB 50 mln. EUR paskolą. Dėl to, kad buvo vėluojama įgyvendinti projektą, iki 2016 m. gruodžio 31 d. Euratomo lėšų išmokėta nebuvo.

Šios paskolos teikiamos su valstybės garantija, kuri taikoma 100 % metų pabaigoje negrąžintų sumų.

2016 m. įvykiai

2016 m. lėšų išmokėta nebuvo. Bulgarija grąžino 22,62 mln. EUR, Rumunija – 19 mln. EUR, o Ukraina – 7,1 mln. EUR atitinkančią sumą.

Įvykiai po 2016 m. gruodžio 31 d.

Pirmoji Euratomo dalis (50 mln. EUR) buvo išmokėta 2017 m. gegužės mėn.

3.2.EIB išorės finansavimo operacijų raida

2016 m. įvykiai

Pagal 2014–2020 m. laikotarpio EIB bendrąjį įgaliojimą 2016 m. gruodžio 31 d. buvo pasirašyta paskolų, kurių bendra suma –
10 741 mln. EUR, iš kurios buvo išmokėta tik 1 882 mln. EUR, paliekant 1 893 mln. EUR neįvykdytų skolinių įsipareigojimų (žr. TDD A3 lentelę). Daugiau informacijos apie šalis, kurioms taikomi EIB įgaliojimai, galima rasti TDD A1, A3 ir A4 lentelėse.

Ankstesni EIB išorės įgaliojimai nurodyti TDD A3 lentelėje.

2016 m. Sirijos vyriausybė toliau nevykdė įsipareigojimų mokėti palūkanas ir grąžinti paskolą. EIB pasinaudojo Garantijų fondu šiems neįvykdytiems įsipareigojimams padengti (žr. 5.1.3 punktą).

1 lentelėje, 3 skirsnyje, pateikiamos šiame skirsnyje nurodytų įvairių priemonių neįvykdytų skolinių įsipareigojimų sumos 2016 m. gruodžio 31 d.

4.Rizika, draudžiama iš ES biudžeto

4.1.Rizikos apibrėžtis

Rizika, kuriai teikiama ES biudžeto garantija, atsiranda dėl operacijų su garantija negrąžintos pagrindinės paskolos dalies ir palūkanų sumos.

Šioje ataskaitoje naudojami du metodai rizikai, kuriai teikiama ES biudžeto garantija (tiesiogiai arba netiesiogiai per Fondą), įvertinti:

–metodas „visa numatyta rizika“, pagal kurį apskaičiuojamas konkrečios dienos visų negrąžintų paskolų atitinkamoms operacijoms pagrindinės dalies dydis ir sukauptos palūkanos 25 ;

–biudžetinis metodas, apibrėžiamas kaip metinė iš ES biudžeto garantuojama rizika, – pagal jį apskaičiuojama didžiausia metinių mokėjimų terminui suėjus suma, kurią ES turėtų išmokėti per finansinius metus, darant prielaidą, kad neįvykdomi visų paskolų su garantija mokėjimo įsipareigojimai 26 .

4.2.Visa rizikos struktūra

Iki 2010 m. visų garantuojamų neįvykdytų skolinių įsipareigojimų keliama didžiausia rizika daugiausia buvo susijusi su trečiosioms šalims suteiktomis paskolomis. Nuo 2011 m. valstybių narių viešiesiems finansams didelę žalą daro finansų krizė, lėmusi išaugusią ES skolinimo veiklą, tenkinant valstybės finansavimo poreikius valstybėse narėse.

Todėl rizikos struktūra pasikeitė. 2016 m. gruodžio 31 d. 64 % visų garantuojamų neįvykdytų skolinių įsipareigojimų 27 kilo iš skolinimosi operacijų, susijusių su valstybėms narėms suteiktomis paskolomis, kurioms teikiama tiesioginė ES biudžeto garantija (2010 m. gruodžio 31 d. ši dalis siekė 45 %).

4.3.Iš ES biudžeto garantuojama metinė rizika

Nurodant iki 2016 m. gruodžio 31 d. negrąžintas paskolas (žr. 1 lentelę aukščiau), didžiausia suma, kurią per 2017 m. ES turėtų išmokėti (tiesiogiai arba per Fondą) – darant prielaidą, kad visos garantuotos paskolos nebus grąžintos, – 5 777 mln. EUR. Sumą sudaro garantuotų paskolų pagrindinė ir palūkanų sumos, mokėtinos 2017 m., darant prielaidą, kad paskolų, kurių įsipareigojimai neįvykdomi, grąžinimo terminas nepaankstinamas (daugiau informacijos pateikiama TDD A4 lentelėje).

4.3.1.Su valstybėmis narėmis susijusi rizika

2017 m. ES padengs didžiausią su valstybėmis narėmis (VN) susijusią metinę riziką – 2 858 mln. EUR (apytiksliai 49,5 % visos metinės rizikos). Ši rizika susijusi su:

a) EIB skolinimo operacijomis ir (arba) Euratomo paskolomis, suteiktomis prieš VN stojimą į ES;

b) pagal MB priemonę suteiktomis paskolomis ir

c) pagal EFPSP suteiktomis paskolomis.

2 lentelė: Valstybės narės eilės tvarka pagal didžiausią metinę riziką, kuriai 2017 m. teikiama ES biudžeto garantija (mln. EUR)

4.3.2.Su trečiosiomis šalimis susijusi rizika

2017 m. iš Fondo bus garantuojama didžiausia su trečiosiomis šalimis susijusi metinė rizika – 2 918,8 mln. EUR (50,5 % visos metinės rizikos). Su trečiosiomis šalimis susijusi rizika sietina su EIB skolinimo operacijomis, makrofinansine pagalba ir Euratomo paskolomis (daugiau informacijos pateikiama TDD A2b lentelėje). Iš Fondo garantuojamos trečiosioms šalims suteiktos paskolos su garantija, kurių mokėjimo terminas – iki 2042 m.

Toliau eiliškumo tvarka išvardytos dešimt (iš 48) šalių pagal 2017 m. sugrąžintinas lėšas. Jų skolinių įsipareigojimų suma sudaro 2 415 mln. EUR, arba 83 % su trečiosiomis šalimis susijusios metinės rizikos, kuriai teikiama Fondo garantija. Šių šalių ekonominė padėtis išanalizuota ir pakomentuota TDD 3 punkte. Kiekvienos šalies lentelėje taip pat nurodytas reitingų agentūrų nustatytas kreditingumas.

3 lentelė: 10 trečiųjų šalių eilės tvarka su didžiausia metine rizika, kuriai 2017 m. teikiama ES biudžeto garantija (mln. EUR)

5.Išorės veiksmų garantijų fondo veiksmai

5.1.Garantijų panaudojimas

5.1.1.Mokėjimai iš grynųjų pinigų išteklių

ES biudžetas laikinai padengia skolos aptarnavimą grąžinimo laiku tuo atveju, jei skolininkas laiku nevykdo savo skolos grąžinimo ES. Komisija naudoja savo grynųjų pinigų išteklius siekdama išvengti vėlavimų ir su skolinimosi operacijų tvarkymu susijusių išlaidų 28 .

Atsižvelgiant į tai, kad dauguma išlaidų padaroma per pirmąjį kiekvienų metų ketvirtį, skolos grąžinimas struktūrizuojamas vėlesniems mėnesiams, taip pat kiekvieno mėnesio pradžioje, kai grynųjų pinigų likučiai yra didžiausi.

2016 m. 16 dienų laikotarpiu dėl techninio vieno skolininko mokėjimo įsipareigojimo nevykdymo buvo panaudota maždaug 1 mln. EUR lėšų.

5.1.2.Mokėjimai iš ES biudžeto 

Jeigu viena ar daugiau valstybių narių nesilaiko savo teisinių įsipareigojimų ir ES nuosavų išteklių nepakanka, Komisija gali naudoti turimus ES biudžeto išteklius ir teikti pirmenybę skolos grąžinimui vietoje kitų neprivalomų išlaidų. Pagal DFP, jei šios priemonės pasirodytų nepakankamos, ES teisės aktais valstybės narės įpareigojamos teikti papildomus įnašus, reikalingus skolai apmokėti, ir subalansuoti biudžetą iki 1,20 % ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). Jei reikia, ES teisės aktais valstybėms narėms leidžiama prisidėti neatsižvelgiant į jų dalį ES biudžete.

Kadangi 2016 m. valstybės narės savo įsipareigojimus vykdė, asignavimų nebuvo prašoma.

5.1.3.Reikalavimai Garantijų fondui ir išieškojimai

Kai paskolos gavėjas vėluoja grąžinti paskolą, kurią trečiosioms šalims suteikė arba kuriai garantiją suteikė ES, kreipiamasi į Garantijų fondą su reikalavimu padengti neįvykdytus įsipareigojimus per tris mėnesius nuo prašymo dienos.

EIB reikalaujamos sumos nurašomos nuo Garantijų fondo sąskaitos gavus Komisijos tarnybų leidimą. ES, atlikusi mokėjimą pagal ES garantiją, perima EIB teises ir teisės gynimo priemones  29 .

Perimtų sumų išieškojimo procesu ES vardu užsiima EIB 30 .

EIB paskolos projektams Sirijoje

Nuo 2011 m. gruodžio mėn. Sirijos vyriausybė neįvykdė įsipareigojimų mokėti EIB tam tikras palūkanas ir grąžinti paskolas. Kadangi oficialūs mokėjimo prašymai ir toliau buvo nesėkmingi, 2012 m. gegužės mėn. EIB kreipėsi į Garantijų fondą. Pateiktų reikalavimų, atitinkančių Sirijos negrąžintas paskolas, raida pateikta 4 a lentelėje.

4 a lentelė. Reikalavimai Garantijų fondui dėl negražintų paskolų Sirijoje (mln. EUR)

2016 m. gruodžio 31 d. su Sirija susijusi visa negrąžinta pagrindinė garantuojamų paskolų dalis siekė 555 mln. EUR 32 , paskutinės paskolos mokėjimo terminas – 2030 m.

TAV Tunisie S.A. (Enfidos oro uostas)

2016 m. birželio 29 d. EIB pateikė reikalavimus dėl ES išorės skolinimo įgaliojimų garantijos, susijusios su paskola „TAV Tunisie S.A.“ (Enfidos oro uostas).

2016 m. rugsėjo 29 d. Europos Komisija EIB sumokėjo 4,65 mln. EUR (įsiskolinimai ir palūkanos) pirmiau minėtų garantijos reikalavimų, kurie šiuo metu aptariami su EIB.

Kreipimasis į Fondą dėl lėšų įsipareigojimų paskolos „TAV Tunisie S.A.“ (Enfidos oro uostas) paskolos nevykdymo pateiktas 4b lentelėje.

4b lentelė. Reikalavimai Garantijų fondui dėl „TAV Tunisie S.A.“ (Enfidos oro uostas) (mln. EUR)

2016 m. gruodžio 31 d. su „TAV Tunisie S.A.“ (Enfidos oro uostas) susijusi visa negrąžinta pagrindinė garantuojamų paskolų dalis siekė 64,4 mln. EUR 33 , paskutinės paskolos mokėjimo terminas – 2028 m.

Įvykiai po 2016 m. gruodžio 31 d. (iki 2017 m. birželio 30 d.)

Iki 2017 m. birželio mėn. pabaigos buvo gauti šeši papildomi reikalavimai, susiję su Sirija – iš viso 28,38 mln. EUR suma (įskaitant palūkanas ir baudas) ir vienas papildomas reikalavimas, susijęs su „TAV Tunisie S.A.“ (Enfidos oro uostas) – iš viso 2,21 mln. EUR suma (įskaitant palūkanas ir baudas).

5.2.Fondo raida

Pagal Garantijų fondo reglamentą reikalaujama, kad Fondo suma pasiektų nustatytą tinkamą lygį (planuojamą sumą) – 9 % bendrų neįvykdytų skolinių įsipareigojimų pagal kiekvieną operaciją, pridėjus mokėtinas palūkanas. Siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekta planuojama suma, sukurta atidėjinių sistema.

Remiantis atidėjinių sistema 2016 m. vasario mėn. iš ES biudžeto Fondui sumokėta 257,12 mln. EUR, o 2017 m. vasario mėn. atitinkamas mokėjimas sudarė 240,54 mln. EUR.

2016 m. gruodžio 31 d. Fondo grynasis turtas 34 buvo 2 505,14 mln. EUR. Fondo grynojo turto ir neįvykdytų skolinių įsipareigojimų 35 (29 365,98 mln. EUR) santykis, kaip apibrėžta Garantijų fondo reglamente, buvo mažesnis negu planuojama suma. Todėl į 2018 m. preliminarų ES biudžetą įtrauktas 137,80 mln. EUR atidėjinys.

Turėtų būti imtasi peržiūros, skirtos įvertinti pagrindinius fondo parametrus, visų pirma, planuojamą normą; tokia peržiūra turėtų būti atlikta per EIB išorės skolinimo įgaliojimų laikotarpio vidurio peržiūrą. Todėl Garantijų fondo įvertinimą atliko išorės rangovas, atsižvelgdamas į Fondo rizikos pobūdį ir jo veiksmingumą, atsižvelgiant į Fondo dengiamo išorės finansavimo ir susijusios rizikos raidą. Ataskaita buvo pateikta 2016 m. rugpjūčio mėn. ir pagrindinė išvada buvo ta, kad 9 % planuojama norma vis dar laikoma optimalia paskolų portfelio esamos rizikos lygiui, net ir tuo atveju, kai įsipareigojančių asmenų reitingai mažės. Todėl 9 % planuojama norma liko nepakeista.

6.Europos strateginių investicijų fondas (ESIF)  36

ES garantija suteikiama EIB finansavimo ir investavimo operacijoms, vykdomoms infrastruktūros ir inovacijų srityje pagal EIB pasirašytas operacijas ir MVĮ 37 srityje – pagal EIF pasirašytas operacijas. Daliai šių operacijų taikoma ES garantija, o kitos vykdomos EIB grupei prisiimant su jomis susijusią riziką.

Remiantis ESIF reglamento 12 straipsniu, ESIF garantijų fondas (toliau – ESIF GF) užtikrina likvidumo atsargas, iš kurių reikalavimo mokėti pagal ES garantiją atveju sumokama EIB. Pagal ES ir EIB sudarytą ESIF susitarimą, jeigu reikalavimų mokėti suma viršija EIB lėšų, esančių ESIF sąskaitoje, sumą, tuomet reikalavimus apmoka ESIF garantijų fondas. ESIF sąskaita, kurią administruoja EIB, buvo sukurta ES pajamoms iš operacijų su ESIF garantija ir susigrąžintoms sumoms surinkti ir, atsižvelgiant į esamą likutį, mokėjimams pagal pareikalautą ES garantiją.

Lėšos į ESIF garantijų fondą pervedamos palaipsniui, atsižvelgiant į ES garantijos pozicijos didėjimą.

ESIF garantijų fondo išteklius tiesiogiai valdo Komisija, jie investuojami laikantis patikimo finansų valdymo principo ir tinkamų rizikos ribojimo taisyklių.

2016 m. įvykiai

2016 m. gruodžio 31 d. ES garantijų pozicija, susijusi su EIB grupės neįvykdytomis apmokėtomis ESIF operacijomis, sudarė 4 392 mln. EUR iš teisiškai įsipareigotos ES garantuojamos 16 mlrd. EUR sumos (ESIF reglamento 11 straipsnis). Ši 4 392 mln. EUR suma į 2016 m. ES finansinių ataskaitų aiškinamuosius raštus įrašyta kaip neapibrėžtieji įsipareigojimai.

Su infrastruktūros ir inovacijų linija susijusi atviroji apmokėta pozicija, kuriai suteikta ES garantija, buvo 4,02 mlrd. EUR, iš jų 3,98 mlrd. EUR buvo susiję su skolos operacijomis, o 0,04 mlrd. EUR – su nuosavo kapitalo tipo operacijomis 38 .

2016 m. pabaigoje su MVĮ linija susijusi bendra atviroji pozicija, kuriai suteikta ES garantija, buvo 369,7 mln. EUR, iš jų 364,8 mln. EUR buvo susiję su garantinėmis operacijomis, o
5 mln. EUR – su nuosavo kapitalo operacijomis.

2016 m. gruodžio 31 d. Garantijų fondo grynasis turtas buvo 1 020 mln. EUR.

2016 m. pabaigoje bendra kaupiamoji pagal ESIF pasirašytų operacijų suma, apimanti 28 valstybes nares, sudarė 21,3 mlrd. EUR; 14,2 mlrd. EUR pasirašė 39 EIB (121 operacija), o 7,1 mlrd. EUR – EIF (225 operacijos). Apskritai, palyginti su 2015 m., kai iš viso buvo pasirašyta 1,2 mlrd. EUR vertės operacijų, ši suma labai padidėjo.

Daugiau informacijos apie ESIF garantijų fondo valdymą rasite Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams dėl Europos strateginių investicijų fondo garantijų fondo valdymo 40 paskutinėje versijoje ir susijusiame tarnybų darbiniame dokumente.

(1)    2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(2)    2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009, įsteigiantis Išorės veiksmų garantijų fondą (kodifikuota redakcija), toliau – Garantijų fondo reglamentas (OL L 145, 2009 6 10, p. 10).

(3)      2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF reglamentas). OL L 169, 2015 7 1, p. 1.

(4)    Makrofinansinė pagalba taip pat gali būti teikiama kaip dotacijos trečiosioms šalims. Nuorodos į teisinį pagrindą išvardytos TDD (tarnybų darbinio dokumento) A2B lentelės priede.

(5)    2002 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 332/2002 dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo (OL L 53, 2002 2 23, p. 1).

(6)    2010 m. gegužės 11 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 407/2010, kuriuo nustatoma Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (OL L 118, 2010 5 12, p. 1).

(7)    Nuorodos į teisinį pagrindą išvardytos TDD (tarnybų darbinio dokumento) A3 lentelės priede.

(8)    Nors galiausiai išorės rizika dengiama iš ES biudžeto, Garantijų fondas veikia kaip priemonė ES biudžetui apsaugoti nuo mokėjimo įsipareigojimų neįvykdymo rizikos. Naujausia metinė Fondo ir jo valdymo ataskaita pateikta COM(2017)488 final, 2017 09 14, ir prie jo pridedamame tarnybų darbiniame dokumente SWD(2017)296 final, 2017 09 14. Numatoma, kad 2017 m. ataskaita 2018 m. rugsėjo mėn. bus pateikta http://eur-lex.europa.eu/homepage.html .

(9)    Išsami Fondo veiklos ataskaita ir planuojama atidėjinių norma pateikta COM(2014) 214 final, 2014 4 8, ir prie jo pridedamame tarnybų darbiniame dokumente (2014) 129 final.

(10)      Daugiau informacijos apie ESIF garantijų fondo valdymą: COM(2017) 326 final, 2017 6 16.

(11)      2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF reglamentas). 2015 m. liepos 22 d. Europos Komisija ir Europos investicijų bankas (toliau – EIB) pasirašė susitarimą dėl ESIF valdymo ir ES garantijos teikimo (toliau – ESIF susitarimas). 2016 m. liepos 21 d. pasirašytas šio susitarimo pakeitimas.

(12)    Apie GPP: http://ec.europa.eu/economy_finance/assistance_eu_ms/greek_loan_facility/index_en.htm.

(13)     Apie EFSF : http://www.efsf.europa.eu.

(14)    Paskolos, suteiktos pagal ES / EFPSP, garantuojamos iš ES biudžeto.

(15)    Apie ESM: http://esm.europa.eu .

(16)    Plg. pranešimą spaudai apie 2010 m. gegužės 9–10 d. neeilinį Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos posėdį ( http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/ecofin/114324.pdf ).

(17)      2010 m. gegužės 11 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 407/2010, kuriuo nustatoma Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (OL L 118, 2010 5 12, p. 1).

(18)    2011 m. gruodžio 7 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas 2011/77/ES dėl Sąjungos finansinės pagalbos suteikimo Airijai (OL L 30, 2011 2 4, p. 348).

(19)    2011 m. gegužės 17 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas 2011/344/ES dėl Sąjungos finansinės pagalbos suteikimo Portugalijai (OL L 159, 2011 6 17, p. 88). taip pat žr. klaidų ištaisymą (OL L 178, 2012 7 10, p. 15).

(20)    Dėl papildomos informacijos apie EFPSP taip pat žr. Komisijos ataskaitą dėl Europos Sąjungos skolinimosi ir skolinimo veiklos 2016 m., COM(2016) 387 final. Numatoma, kad 2016 m. ataskaita bus pateikta 2017 m. spalio mėn. http://eur-lex.europa.eu/homepage.html.

(21)      2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1025/2013/ES, kuriuo suteikiama makrofinansinė pagalba Kirgizijos Respublikai (OL L 283, 2013 10 25, p. 1).

(22)    2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2016/1112, kuriuo Tunisui suteikiama papildoma makrofinansinė pagalba (OL L 186, 2016 7 9, p. 1).

(23)    2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2016/2371, kuriuo Jordanijos Hašimitų Karalystei suteikiama papildoma makrofinansinė pagalba (OL L 352, 2016 12 23, p. 18).

(24)    2015 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2015/601 dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Ukrainai (OL L 100/1, 2015 4 17).

(25)    Žr. ataskaitos 1 lentelę.

(26)    Ją apskaičiuojant daroma prielaida, kad paskolų, kurių įsipareigojimai nevykdomi, grąžinimo terminas nepaankstinamas, t. y. atsižvelgiama tik į mokėjimus, kurių terminas yra suėjęs (žr. ataskaitos 2 ir 3 lenteles ir TDD A4 lentelę).

(27)      Žr. 1 lentelę.

(28)    Žr. 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 609/2014 dėl tradicinių, PVM ir BNP pagrįstų nuosavų išteklių teikimo metodų ir tvarkos ir dėl priemonių, skirtų grynųjų pinigų poreikiui patenkinti (OL L 168, 2014 6 7, p. 39), 14 straipsnį.

(29)    Žr. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 466/2014/ES , kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija finansavimo operacijų, kuriomis remiami investiciniai projektai ne Sąjungoje, nuostoliams atlyginti, 8 straipsnio 7 dalį.

(30)    Daugiau informacijos apie išieškojimo procesą taip pat pateikta 2014 m. liepos 25 d. pasirašytame Išieškojimo susitarime tarp Europos Sąjungos ir Europos investicijų banko, kuriame reglamentuojamos ES mokėjimų, atliktų pagal jos suteiktas garantijas Europos investicijų bankui dėl finansinių operacijų, kuriomis remiami investiciniai projektai ne Sąjungoje, nuostolių, išieškojimo taisyklės ir tvarka.

(31)      Delspinigių ir sukauptų palūkanų EIB reikalauja tik nuo kiekvienos atskiros paskolos antro mokėjimo reikalavimo ir jie skaičiuojami nuo įsipareigojimų nevykdymo pradžios datos iki Garantijų fondo atlikto mokėjimo datos.

(32)      Į šią sumą įeina 304,43 mln. EUR (įskaitant pagrindinę sumą ir palūkanas), kurių EIB jau pareikalavo.

(33)      Į šią sumą įeina 4,56 mln. EUR (įskaitant palūkanas), kurių EIB jau pareikalavo.

(34)    Bendras Fondo turtas, atėmus sukauptas mokėtinas sumas (mokesčius EIB ir audito mokesčius).

(35)    Įskaitant sukauptas palūkanas.

(36)      2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF reglamentas). OL L 169, 2015 7 1, p. 1.

(37)      Mikro, mažoji arba vidutinė įmonė (MVĮ).

(38)      2016 m. pabaigoje bendra pasirašyta (apmokėta ir neapmokėta) infrastruktūros ir inovacijų linijos portfelio pozicija, kuriai suteikta ES garantija, buvo 13,38 mlrd. EUR, iš jų 12,84 mlrd. EUR buvo susiję su skolos operacijomis, o 0,54 mlrd. EUR – su nuosavo kapitalo tipo operacijomis. Tačiau dėl to, kad ES garantija buvo suteikta tik pirmojo nuostolio daliai, didžiausi galimi ES biudžeto nuostoliai pagal infrastruktūros ir inovacijų liniją buvo 10,6 mlrd. EUR.

(39)      Visos pasirašytos sumos ir pasirašytos pozicijos skirtumas priklauso nuo kelių veiksnių, tokių kaip pastarasis – EIB dalies nuosavo kapitalo tipo operacijose neįskaitymo, be to, skirtumų susidaro dėl grąžinimo ir taikomų valiutos kursų.

(40)      Paskutinė versija – COM(2017) 326 final, 2017 6 16.